Klausimas: Kodėl Kūrėją visuomet vadinate Kūrėju, o ne Dievu?
Atsakymas: Kad atskirtume sąvoką „Dievas“, kuri vartojama visose religijose, tikėjimuose ir apskritai visų žmonių, nuo Kūrėjo, kurį pripažįstame kaip jėgą, aukštesniąją jėgą, vienintelę, tobulą, sukūrusią mus tam tikram tikslui.
Dievas – kažkas, kas egzistuoja virš mūsų ir kažkaip visus valdo. O Kūrėjas būtent kuria. Kiekvieną sekundę Jis kuria šį pasaulį, tarsi kurtų iš naujo. Kūrėjas – kur kas asmeniškesnė sąvoka.
Dievas – tai kažkas tokio… Dievas! Jis yra ne manyje, jis nuolatos egzistuoja. O Kūrėjas – įpareigoja, verčia, laukia iš manęs kažko.
Klausimas: Ko Jis laukia iš manęs?
Atsakymas: Kad imčiau reikalauti iš Jo, kad ištaisytų. Kad pastebėčiau, jog visiškai priklausau nuo Jo, ir tik Jis gali suteikti man tą būseną, kur būsiu panašus į Jį.
Aš Jo prašau, kad Jis atliktų, ir Jis atlieka. Įsivaizduojate! Viena vertus, mes bejėgiai, kita vertus, mes valdome.
Klausimas: Kitaip tariant aš pats nieko atlikti negaliu?
Atsakymas: Bet ir be manęs niekas negali. Kitais žodžiais tariant, aš nieko negaliu daryti, ir nepaprašius, nepareikalavus, nenurodžius – nieko nebus.
Klausimas: Tai kaip aš paprašysiu? Kaip man vis dėlto paprašyti Kūrėją tai atlikti?
Atsakymas: Priversti! „Įveikė Mane Mano sūnūs“. Būtent taip mes ir imame jausti, kad esame Jo vaikai, kad tai Jis mus sukūrė šiam vaidmeniui. Visa tai, žinoma, nuostabu.
Klausimas: Iš pradžių pasakėte „ne Dievas“, nes Dievas visiems žmonėms – jų įsivaizdavimas. Nenorite, kad žmogus taip įsivaizduotų?
Atsakymas: Ne. Kūrėjas – tai, kas kuria. Jis kiekvieną minutę atgaivina visą kūriniją. Ir todėl mes kiekvieną minutę turime į tai reaguoti, jausti, matyti Kūrėjo kūriniją kas sekundę.
Kūrėjas hebrajiškai reiškia „ateik ir pamatyk“ (bo u rė). Tu turi ateiti, atskleisti, pamatyti. Kitaip tariant, tai platesnė sąvoka, jame yra judėjimas.

#298497

Iš 2011 m. balandžio 28 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dievo nėra

Taškas, kuriame Kūrėjas

Vienintelė jėga – Gamta/ Kūrėjas

Klausimas: Dauguma žmonių mano, kad sėkmė – tai kas nors atsitiktinio, kas vyksta pagal nežinomas priežastis. Maždaug septyni nuošimčiai žmonių sėkmę laiko kažkuo nuo mūsų nepriklausančiu. Kaip manote, ar sėkmė priklauso nuo žmogaus?
Atsakymas: Taip, sėkmė priklauso nuo žmogaus, kiek tai jo jėgoms. Vis dėlto galime projektuoti sėkmę ateičiai, sumanyti taip, kad ji mus lydėtų.
Klausimas: Psichologai sako, kad norint būti sėkmingam, reikia laikytis keturių principų: mokėti pastebėti aplinkui potencialias galimybes, klausytis savo intuicijos, nusiteikti pozityviai ir filosofiškai žvelgti į sunkumus. O kas jums sėkmė?
Atsakymas: Man sėkmė kaip ir visiems: pasiekti gyvenime tų tikslų, kuriuos užsibrėžiau.
Klausimas: Ar kabaloje yra kokių nors ypatingų principų, kurie gali bet kuriam žmogui padėti tapti sėkmingam?
Atsakymas: Taip. Esmė ta, kad esame jėgos lauke, kuris vadinamas „Kūrėju“. Pagal kabalą, galime veikti šį lauką, kad jis kreiptų mus teigiama, perspektyvia kryptimi, į sėkmę, kad atitiktų mūsų tikslus. Todėl kabala vertina sėkmę kaip tinkamai iškeltų sąlygų laikymąsi.
Joms priskiriamas mano noras priartėti prie kitų žmonių, per juos suartėti su Kūrėju ir pasiekti būsenos, kai man asmeniškai be suartėjimo ir gerų minčių apie kitus ir per juos į Kūrėją daugiau nieko nereikia. Jeigu esu tokios būsenos, tai man nieko netrūksta. Ir taip laikausi, gyvenu, vystausi.

#298207

Iš 2022 m. balandžio 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Raktas į sėkmę

Sėkmė priklauso nuo jūsų!

Sėkmės lašai

Klausimas: Iš kur žmogui kyla vidinės tuštumos jausmas?
Atsakymas: Mumyse noras nuolatos auga. Jis turi užaugti tiek, kad imsime reikalauti šviesos taip, kad tai pranoks mūsų pasaulį, tuomet nevalingai teks išeiti iš tų rėmų, kuriuose gyvename ir pakilti į kitą matavimą.
Šis pakvietimas į kitą lygmenį jau yra žmoguje, todėl jis jaučia tuštumą.
Jis žaidžia gyvenimą, jaučia, kad nėra kuo užsipildyti. „Kol kas gyvensiu taip. Ką padarysi? Tiesiog taip baigti gyvenimą? Bet už to niekas nešviečia. O taip nors kaip nors užsižaidžiu, užpildau laiką.“ Žmogus turi savisaugos instinktą.
Bet iš principo, iš vidaus jį kankina dvasinis alkis, kuris kviečia pasiekti ko nors aukščiau. Ir šis noras vystosi kito lygmens, didesnės šviesos porcijos link, kitaip tariant, kito gyvenimo link.
Klausimas: Išeitų, kad neturime jokios valios laisvės gyvendami?
Atsakymas: Valios laisvė – pagreitinti savo raidą. O pagreitinti galima tik per tam tikrą aplinką.
Sukurdami aplink save tokią aplinką – knygos, mokytojas, draugai – galėsime pakelti savo norą, tinkamai jį nukreipsime, labiau suformuosime jį, jis bus didesnis, tikslingesnis. Ir tuomet greitai išeisime iš mūsų pasaulio į kitą matavimą.

#298571

Iš 2011 m. vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką daryti, kai jauti tuštumą?

Virš prasivėrusios tuštumos

Materialusis ir dvasinis augimas

Klausimas: Kuo sėkmė skiriasi nuo likimo?
Atsakymas: Iš principo žmonės kartais painioja šiuos du parametrus.
Sėkmė – tai, kas mums neatrodė kaip tikėtina ir staiga nutiko. Negalvojau, kad išlošiu loterijoje, ir staiga laimėjau, arba atsitiktinai išlaikiau egzaminą, nors visiškai nesiruošiau, arba gavau ypatingą darbą ir galėjau jį atlikti. Ir taip toliau.
Kitaip tariant, mes iš principo nesame pasirengę tokiai būsenai, tačiau staiga ji tarsi nutiko mums. Tai kyla iš aukštesniojo valdymo.

#298578

Iš 2022 m. balandžio 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Raktas į sėkmę

Septyni sėkmingo gyvenimo principai

Iš anksto nulemtas kelias

Klausimas: Žmogus – tai indas, kuriam gyvastį teikia tam tikros energijos šaltinis. Kodėl šiandien jaunimui taip reikia energetinių gėrimų? Jie tarsi jaučia, kad trūksta gyvybiškumo. Kodėl tokiame jauname amžiuje žmonėms trūksta gyvenimo dvasios?
Atsakymas: Mat jie neturi ko siekti. Esmė ne gyvenimo energija. Ją gauname iš tikslo.
Kai priešais save matau didžiulį, didų tikslą, manyje atsiranda energija, užsidegu it jautis, kurio akys prisipildo krauju. Ir aš bėgu prie to tikslo, bet tik tuo atveju, jeigu priešais mane šis tikslas yra, it raudonas audeklas priešais jautį. O jei nėra, žmogus tiesiog nyksta.
Mūsų kartos egoizmas itin didelis, ir jam pasiekiama viskas šiame pasaulyje. Žmonės gali skraidyti, važiuoti, bendrauti per internetą su bet kuriuo kitu pasaulio kraštu. Jie žiūri į visa tai ir jaučia, kad negali pasisotinti. Nėra dėl ko judėti, geriau griebtis narkotikų, kurie atjungia nuo beviltiškumo, tuštumos.
Tad narkotikai, antidepresantai – tai, kas lieka žmogui.
O kabala sako: štai už to lygmens, kuris atrodo beviltiškas ir tuščias, nieko vertas, matai, kokia mūsų Žemė maža, apvali ir viskas joje ribota, ir šiandien – rytoj viskas gali pasibaigti, bet yra visai kitas pasaulis, naujas, aukštesnis matavimas. Ten galime patekti. Šiandien, dabar galime to pasiekti.
Beje, interneto raida padeda mums pajausti, kad bendraujame tarpusavyje, ir šis bendravimas gali pakelti mus į kitą lygmenį. Štai čia ir pasiekiame neįtikėtinas galimybes.

#298490

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Dievas egzistuoja?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad išgyventum šiame pasaulyje

Suvokti gyvenimo tikslą

Gyvenimo energijos nebuvimas

Klausimas: Kaip melstis per grupę?
Atsakymas: Malda – tai prašymas. Bet kokiais žodžiais, bet kokiomis mintimis. Ji kyla iš vidaus. Nejau galima paaiškinti, kaip melstis? Tai jaučiame širdyje.
Nereikia ištarti kokių nors žodžių, atlikti kokių nors veiksmų. Turi atvesti save prie būsenos, kai turėsi pačius teisingiausius norus vystydamasis. Ir jeigu jie teisingi, tai pritrauks tau maksimalią taisančią Šviesą, ir ji ves tave toliau.
Kaskart, kai atskleidi savo norą taisytis – imi taisytis. Kitą akimirką vėl atsiskleidžia noras taisytis – ir vėl taisomasi.
Šis noras neturi būti dirbtinis, juk tu sukuri tokią stiprią vidinę įtampą ir taip sieki vienybės, panašumo į Šviesą, kad Šviesa ima veikti tavo norą ir jį taisyti.
Ir iš šių besikeičiančių tavo siekių taisytis ir Šviesos atsako yra sudaryta visa žmogaus raidos grandinė.

#298518

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kaip melstis?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Teisingai kreiptis į Kūrėją

Teisingas prašymas Kūrėjui

Ko prašome?

Klausimas: Malonumas – tai tam tikra dvasinė substancija?
Atsakymas: Malonumas – tai pripildymas aukštesniąją energija.
Net mūsų pasaulyje ji ateina mums iš aukščiau. Gyvybė, sukanti atomus, išlaikanti molekules, visi cheminiai ir biologiniai dariniai, užpildantys ir suteikiantys mus gyvastį, – visa tai kabaloje vadinama šviesa.
Klausimas: Šviesa, apie kurią kalba kabala, savo knygoje „Gyvybės medis“ rašo Ari, ir šviesa, apie kurią kalba Einšteinas, kaip apie tam tikrą substanciją savo reliatyvumo teorijoje – tai tos pačios sąvokos?
Atsakymas: Mūsų pasaulyje šviesa irgi yra gyvybės pagrindas. Bet tai dvasinio pasaulio pasekmė materialiame pasaulyje, nes mūsų pasaulis sukurtas kaip aukštesniojo pasaulio atspaudas.
Šviesa – tai aukštesnioji dvasinė energija, kurios mažytė kibirkštis prasiveržė į mūsų pasaulį, į mūsų tuščią visatą, ir sukūrė joje viską, kas nūnai joje egzistuoja – tai ką žinome ir ko dar nežinome.

#298538

Iš 2011 vasario 20 d. TV laidos „Stambiu planu. Ar Dievas yra?“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įžiebė šviesą sieloje

Į ką reaguoja aukštesnioji Šviesa?

Universali Šviesos energija

Klausimas: Tyrėjai mano, kad žmogus pats turi sukurti fortūną savo teigiamomis mintimis, žodžiais ir veiksmais. Sutinkate su tuo?
Atsakymas: Žmogus gali sukurti aplink save tam tikrą matricą: tai gerai, tai blogai, tai geriau, tai blogiau ir pan., ir taip apibrėžti savo būseną. Čia nėra nieko absoliutaus, viskas sąlygiška.
Yra žmonių, kurie mūsų akimis žvelgiant, labai kenčia kalėjimuose, ligoninėse – bet kur, o pasikalbėjus su jais, išgirsime: „Ne, tai normali būsena. Galima gyventi. Juk gyvename“. Tad čia glūdi problema.
Viena vertus, teigiamai galvoti, sakyti žmonėms komplimentus, daryti kokius nors gerus darbus – tai padeda.
Kita vertus, tai galiausiai neištaiso būsenos, tik ją užglosto. Jei būseną patepsi medumi, ji nuo to taps šiek tiek saldesnė, bet pats kartumas viduje nepasikeis.
Reikia ištaisyti būsenos šaknį, kad ji neatsiskleistų kaip blogis.
Šaknis – tai mūsų egoizmas. Jei anuliuojame jį, galime pasijausti esantys virš jo, pasaulyje, kupiname gėrio, meilės, šviesos.
Egoizmas – tai mūsų ketinimai ir visas pasaukio blogis, kuris priklauso tik nuo žmogaus ir atsiskleidžia žmogaus atžvilgiu. Mūsų žodžiai ir mintys tėra išorinis egoizmo apvalkalas. Galima tarti gražius žodžius, atlikti kokius nors veiksmus, o jie neatitiks žmogaus širdies.

#298544

Iš 2022 m. gegužės 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas ir pasaulio suvokimas

Pagreitinimas dvasiniame kelyje

Gyvenimo pamokos