Klausimas iš „Facebook“. Kas yra knygos „Zohar“ autorius – Rabi Šimonas ar dešimt jo draugų? Neįsivaizduoju, kaip galima rašyti kartu.
Atsakymas. Esmė ta, kad Rabi Šimonas nebūtų galėjęs parašyti šios knygos vienas, kadangi iš pradžių turėjo šią medžiagą perleisti per savo mokinius. Pradžioje jie visa tai aptarė, kiekvienas išsakė savo įspūdžius, kuriuos jie jungdami , o ne papildydami rinko į bendrą nuomonę, pakildami virš savęs. Iš viso to išėjo aukščiausias pasiekimas – „Knyga Zohar“. Vienydamiesi tarpusavyje, jie pakilo į kitą lygmenį, kuriame tarsi tapo vienu autoriumi, vienu žmogumi.
Komentaras. Tačiau pirminiuose šaltiniuose sakoma, kad Rabi Šimonas kalbėjo, o Rabi Aba užrašinėjo.
Atsakymas. Reikėtų suprasti, ką reiškia „užrašinėjo“. Nekalbama apie užrašinėjimą kaip fizinį veiksmą. Jie pasiekė tokią būseną, kai „balta šviesa rašo juodame fone“, t. y. jų pačių viduje.
Visa tai kolektyvinis vieno jungtinio žmogaus darbas, kai visi tampa kaip vienas. Būtent todėl „Knygoje Zohar“ slypi tokia didžiulė jėga. Dar daugiau: todėl ją reikia skaityti ne vienam, o drauge su kitais.
Jei skaitysime „Zohar“ po viena, jokios naudos nebus. Tam turi susirinkti dešimt žmonių (minjan), susijungti į vieningą vienetą ir, tokiu būdu skaitydami tekstą, kiekvienas pradės jausti tai, ką jautė jie.
Klausimas. Ar tu įsiskverbi į „Knygą Zohar“ ar „Knyga Zohar“ įsiskverbia į tave?
Atsakymas. „Knyga Zohar“ – tai mus supanti Šviesa. Dėl to tiek, kiek ją skaitantieji susijungia, jie leidžia Šviesai pereiti į jų vieningą vienetą ir jį formatuoti. Iš to kyla Knygos pajautimas.
Toroje taip ir parašyta, kad tai „baltos raidės juodame fone“, t. y. Šviesa, rašanti ant norų.

Iš 2016 m. sausio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Knyga Zohar: atsiverskite, skaitykite, mėginkite

Kad atsiskleistų „Knyga Zohar”

Pagrindinė kabalos knyga

Klausimas. Ar yra kokių nors apribojimų studijuojant knygą „Zohar“?
Atsakymas. Mūsų laikais nėra jokių apribojimų studijuoti knygą „Zohar“. Ją galima studijuoti bet kokios būsenos, bet kaip derinant, ir amžius nesvarbus.
Svarbiausia – atsiverskite, skaitykite, mėginkite. Geriau, kad mokytumėtės per mūsų užsiėmimus, nes nerizikuosite susipainioti.
Klausimas. Tačiau Baal Sulam rašė, kad yra trys apribojimai, kurių kabalą studijuojantis žmogus negali nesilaikyti: materija, materijos forma, abstrakti forma ir esmė.
Atsakymas. Čia kalbama ne apie knygos Zohar skaitymą, o apie tikrovės suvokimą: kaip turime apriboti save, susijungti, suformuoti save, kad tiksliai nukreiptume save ir pajaustume dvasinį pasaulį. Tam egzistuoja ypatinga sistema, padedanti nukreipti žmogų į aukštesnįjį pasaulį.
Aukštesnysis pasaulis – tai jėgų pasaulis, panašumo, tarpusavio sąveikos pasaulis. Kiek esame panašūs į jį, t. y. įgijome davimo, meilės savybes, užmezgėme ryšius, tiek imame jo atskleisti.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad atsiskleistų knyga „Zohar“

Skaitydami Zohar, keičiame likimą

Zohar atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Klausimas. Kaip aukštesnioji jėga išplečia mūsų pažinimo, jutimo ribas skaitant knygą „Zohar“?
Atsakymas. Kiek studijuodami knygą kontaktuojame tarpusavyje, atskleisdami save kits kitam, mėgindami iš mūsų skirtingų egoistinių norų suderinti, sukurti bendrą norą ir nukreipti jį į aukštesniąją pakopą, Kūrėją, tiek knyga Zohar tampa mums artimesnė, atsiveria mums.
Tad viskas priklausio nuo to, kaip žmonės tarpusavyje susijungia, ar teisingai supranta savo būseną, kurią turi pasieksti tarpusavyje, kad knyga Zohar juose atsiskleistų.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Atverkime duris į Šviesą

„Zohar” atskleidžia aukštesnįjį pasaulį

Pagrindinė kabalos knyga

Klausimas. Hipotetiškai, ar galėjo Knygą „Zohar“ parašyti dešimt moterų?
Atsakymas. Hipotetiškai, taip. Tačiau mes taip sukurti, kad siekis susivienyti yra vyrų rankose, o palaikymo jėga ir vyrų susivienijimas – moterų.
Todėl mūsų pasaulis iš esmės yra padalintas į skirtingas savybes: vyriškas ir moteriškas, davimą ir gavimą. Kabalos moksle tai labai rimtai nagrinėjama, tai tarpusavio bendravimo kertinis akmuo.
Iš esmės, kaip du vyrai vienijasi? Vienas antrojo atžvilgiu yra tarsi moteris, kitas pirmojo atžvilgiu yra tarsi vyras. Turima omenyje ne fiziologija ar psichologija, ne mūsų pasaulio veiksmai, o būtent dvasinės savybės. Bet kuri dvasinė savybė, kurią atskleidžiame savyje, susideda iš vyriškosios ir moteriškosios dalių.
Mūsų pasaulyje, kol nesame Aukštesniojo pasaulio lygmenyje, vyrai, žinoma, iškeliami į priekį. Jie laikomi pagrindiniais ir svarbiausiais kabalistinėse grupėse.
O moterys susiburia aplink vyrus ir per juos pradeda jausti dvasines savybes, nes vyrai prasiveržia į dvasinį pasaulį, kaip ir mūsų pasaulyje, – visur ir visada jie yra atradėjai, statytojai, naikintojai, o moterys eina iš paskos.
Tačiau, kai vyrų proveržį seka moterų „batalionai“, ten jau gimsta dvasinės savybės ir ugdomos naujos sielos. Ten ima veikti moteriškosios dalies savybės, kurios yra ne papildančios, o išties rimtos, pirmaujančios ir veikiančios dvasinėse pakopose.
Klausimas. Vadinasi, esminis reikalavimas kyla iš moterų?
Atsakymas. Taip, Toroje ne kartą kartojama, kad reikia klausytis savo žmonos, moters. Tora parašyta labai įdomiai: nepaisant to, kad joje kalbama tarsi apie vyrus, tačiau visada atsiranda kažkokia moteris, kuri slaptai jiems vadovauja, kaip žmona šeimoje.
Vyras laikomas šeimos galva, tačiau kur aš tik nebuvau pasaulyje ir ko tik neklausdavau: ir indėnų Pietų Amerikoje, ir ko tik nori, įskaitant europiečius ir afrikiečius, moteris visur – gyvenimo, pasaulio pagrindas. Tas pats ir kabalos moksle.
Tačiau proveržį vykdo vyriškoji jėga, už kurios stovi, palaiko, pastumia, nukreipia ir net nurodo – moteriškoji.

Iš 2017 m. birželio 4 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis: vyrai ir moterys

Moteriška jėga – kūrinijos jėga

Vyras ir moteris – tokie skirtingi pasauliai, I dalis

Knyga „Zohar“. Pratarmė. Skyrius „Itro“, straipsnis „O tu žvelk į veido paslaptį“, 100 p.: Dovydo giminėje spalvų įvaizdžiai keičiasi į priešingus. Todėl apsiriko Šmuelis, kaip parašyta: „Nežvelk į jo išorę“. Nes Eliave buvo kita pusė, tai, ko nebuvo Dovyde. Dovydo bruožai paslėpti, nes kitos pusės bruožai įlieti į jo bruožus, kitos pusės įvaizdis matomas nuo pat pradžių ir jis akimirksniu iškyla prieš akis, ir širdis baiminasi ir dreba.
Mes klystame: labai stengiamės, kad suprastume, apie ką kalba „Zohar“, bet žymiai mažiau stengiamės dėl ketinimo, minčių apie tai, jog turime susijungti ir tarpusavio ryšyje atskleisti „Zohar“. Juk tik tiek, kiek tarpusavyje susijungsime, tiek ir atsivers mums Kūrėjas, visiškai nepanašus į tą, kurį galime įsivaizduoti iki susijungimo.
Mūsų susijungimas – tai bilietas, leidžiantis pamatyti ir pajausti dvasinius įvaizdžius ir savybes, apie kurias pasakoja „Zohar“. Visa tai kartu mums pateikia Kūrėjo paveikslą. O jei be tarpusavio ryšio paieškų norime atpažinti tai, ką studijuojame, – tai vadinama išoriniu mokymusi, klipa, mirtinais nuodais.
Jei besimokydamas stengiuosi įžvelgti vaizdą to, ką mokausi, – tai klipa. O jeigu aš pirmiausiai noriu tą vaizdą atverti per susijungimo su grupe, su aplinka prizmę, ir tik po susijungimo stengiuosi atskleisti tą dvasinį paveikslą, apie kurį kalba „Zohar“ – tada tai šventumas, davimas, dvasingumas. Juk galų gale aš ieškau susijungimo / davimo formos, ir tai svarbiausia. Pirmuoju atveju aš ieškau gavimo paveikslo / formos.
Todėl pirmiausiai reikia susirūpinti tuo, kaip aš pereinu šią prizmę, – ketinimu, susijungimu su grupe ir aplinka. Tai labai svarbu! Be to neverta atversti knygos „Zohar“, juk ji gali tapti arba mirtinais nuodais, arba gyvybės eliksyru.

Iš 2011 m. sausio 5 d. pamokos pagal knygos „Zohar“ pratarmę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvybės eliksyras arba mirtini nuodai

Lakmuso juostelė dvasingumui

Žmogus – tai ryšio formulė

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.

Mūsų tarpusavio ryšį galima palyginti su paveikslu, kurį ne tik supjaustė (sudaužė) į smulkias daleles, bet dar ir neteisingai sudėliojo.
Jeigu tarp mūsų nebūtų jokio ryšio – tai dar kaip nors, tačiau sudaužymas sukūrė neigiamą, egoistinį ryšį.
Kodėl taip sukurta? Reikalas tas, kad neigiamas ryšys tarp visų gamtos dalių – tai „pagalba prieš“, idant padėtų mums atrasti Kūrėjo prigimtį Jo išorėje.
Be šio neigiamo tarpusavio ryšio, negalėtume pastebėti, kad priklausome tik nuo to, koks ryšys mus sieja – jis viso blogio ir viso gėrio priežastis.
Jeigu mus sietų geras tarpusavio ryšys, neįstengtume pasiekti Kūrėjo, juk būtume Jame. Jeigu mūsų nesietų joks ryšys, nepajėgtume savo gyvenime pažinti blogio priežasties.
Atskleisdami, jog mūsų tarpusavio ryšys yra blogas ir sukelia visas kančias, galime šį ryšį pakeisti geru tiek, kad stumiami kančių ateitume pas Kūrėją. Ir įsisąmoniname, kad kitaip nebūtume atėję.
Kartais gyvenime nutinka taip: susiklosto situacija, kuri suartina mus su kitais žmonėmis.
Anksčiau mūsų nesiejo artimas ryšys, mes buvome vieni nuo kitų nutolę, pagarbūs ir mandagūs. Tačiau staiga, dėl kažkokios priežasties atsidūrėme kartu, susieti bendro reikalo, bendros problemos.
Mes suartėjome – ir dabar atrandame, kokie mes skirtingi, kaip netinkame vienas kitam… Štai tada tarp mūsų atsiskleidžia blogis, kuris buvo ir anksčiau, bet nebuvo atskleistas.
Pastebėję, kad ryšys tarp mūsų blogas, mes paprastai siekiame atitolti vienas nuo kito, tačiau jeigu išorinės sąlygos mums to neleidžia, tai neturime pasirinkimo – mums teks ištaisyti tarpusavio santykius.
Nejau jums tai neprimena žmonijos būsenos mūsų dienomis? Praeityje ryšiai tarp šalių buvo silpni, kiekviena valstybė siejo ryšiai su nedaugeliu šalių. Tarp mūsų nebuvo tikrojo ryšio, todėl ir blogis ne taip išryškėdavo.
Laikui bėgant pasaulis tapo globalus, pasirodė, kad visi su visais susijęs, visi veikia visus. Mums nėra kur pabėgti vieniems nuo kitų, ir todėl tarp mūsų atsiskleidžia neapykanta. Ir ši neapykanta privers mus ištaisyti tarpusavio santykius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Geras ir mylintis

Vadovas po knygą „Zohar”. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Mes egzistuojame realybėje, kuri apima Kūrėją, Kūrėjo ir kūrinių ryšių sistemą ir kūriniją.
Per šia sistemą, Kūrėjas mus valdo, kad atvestų į kūrimo tikslą – „suteikti malonumą kūriniams“, padaryti mus panašiais į Save. Kūrėjas nori su mumis pasidalinti viskuo, ką turi.
Todėl nuo pat pradžių visa, kas egzistuoja tikrovėje, turime matyti kaip sukurtą mylinčio Tėvo.
Bet Jis turi paskatinti mus vystytis savarankiškai, kad taptume nepriklausomi ir dideli. Ir todėl yra priverstas veikti mus iš dviejų pusių – gailestingumo ir griežtumo.
Ir nors visa tai išeina iš Kūrėjo, iš Jo geros ir mylinčios širdies, bet dalijasi į dvi priešingas jėgas, kurias mes suvokiame kaip gėrio ir blogio, gailestingumo ir griežtumo, šviesos ir tamsos apraiškas.
Čia „apačioje“ suvokdami visas mūsų gyvenimo aplinkybes, mes neturime pamiršti, kad gauname jas iš gerojo Tėvo, ir net blogiausi, skaudžiausi jo poveikio metodai kyla iš noro suteikti mums malonumą.
Jeigu šito nepamirštame ir viską susiejame su Juo – „Nėra nieko kito, išskyrus Jį, gerą ir kuriantį gėrį“, tada sujungiame šias dvi linijas atgal į vieną – su tuo pačiu šaltiniu.
O kadangi juos sujungiame mūsų prote ir širdyje, tai šitaip susiliejame su Kūrėju.

Daugiau šia tema  skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Vadovas po knygą „Zohar”. Išbandykite gyvenimo skonį!

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.

Ištaisyti santykius kabalistinėje grupėje nuo meilės sau į meilę artimui įmanoma tik padedant tai pačiai aukščiausiai jėgai, kuri sukūrė „blogajį pradą“, mūsų egoizmą.
Tik ji blogąjį pradą gali paversti geru, kaip parašyta: „Aš sukūriau blogąjį pradą ir daviau Torą jam ištaisyti“, – pasakė Kūrėjas, – nes joje esanti Šviesa grąžina į šaltinį“, t. y. į vienybę ir meilę.
Iš tikrųjų mes ir dabar esame teisingoje tikrovėje – glaudžiai tarpusavyje susiję tarsi vieno kūno dalys, abipusėje meilėje, susilieję su sukūrusia mus aukščiausiąja jėga, kupini gėrio ir gausos. Mes tik turime pabudę pajausti ir suvokti šią tikrovę, lyg žmogus be sąmonės, kurios turi atsipeikėti, kad suvoktų esąs gyvas.
Nubusti, gauti gyvybę mums teikiančią jėgą, gražinančią į šaltinį Šviesą galime tik tuo atveju, jeigu susirenkame kartu.
Grupėje stengiamės palaikyti ryšį, būti tarpusavio meilėje, pakilti virš natūralių egoistinių jausmų. Kartu skaitome knygą „Zohar“.
Ši knyga kalba apie tarpusavio susijungimą, apie mūsų ištaisytą būseną, ir todėl knygos „Zohar“ skaitymas kartu su ketinimu pasiekti vienybę pažadina Šviesą, grąžinančią iš nebūties.
Palaipsniui imame jausti ryšį ir šio ryšio viduje pajaučiame Kūrėją. Taip realizuojame kabalos mokslo esmę – Kūrėjo atskleidimą kūriniams.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Vadovas po knygą „Zohar”. Išbandykite gyvenimo skonį!

Vadovas po knygą „Zohar”. Iš tamsos – į šviesą

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Kad paruoštų mus dvasiniam vystymuisi, Kūrėjas sukelia mumyse du pojūčius. Pirmasis – šio pasaulio tuštuma, antrasis – siekis įgyti gyvenimo šaltinį – pabunda „taškas širdyje“.
Taškas širdyje tarsi elektromagnetiniame lauke judantis užtaisas atveda mus į vietą, kurioje galime jį maitinti ir pripildyti. Ši vieta ir yra grupė.
Ir iš tikro galima matyti, kaip žmones, kuriuose prabunda taškas širdyje, savaime traukia vienas prie kito, juk taip visada atsitinka žmonių visuomenėje: žmonės, turintys panašius norus, suartėja, buriasi į grupes.
Grupė – tai vieta, kurioje žmonės praktiškai realizuoja ryšį su savo artimu, remdamiesi naujais meilės ir vienybės principais, vietoj tarpusavio neapykantos ir susiskaldymo.
Todėl norint atskleisti Kūrėją darbas grupėje būtinas ir privalomas. Šis darbas suteikia žmogui galimybę iš tikro įvertinti savo santykį su artimu, nepulti į iliuzijas dvasinio pasaulio ir asmeninio ryšio su Kūrėju atžvilgiu. Juk Kūrėjas tai davimo ir meilės savybė, karaliaujanti ryšyje tarp mūsų.
Žmonijos istorijoje visada buvo kuriamos tokios grupės. Keisdami tarpusavio santykius grupėje į meilę ir davimą, žmonės sukurdavo sąlygas, būtinas pajausti aukštesniąją, tikrąją realybę.
Knygų skaitymas, kuriose aprašytas prieš mus atsiveriantis pasaulis, suteikia mums galimybę įgyti šių knygų autorių sukauptą didžiulę patirtį ir suprasti, kaip pačiu trumpiausiu ir efektyviausiu būdu pasiekti naują gyvenimą.
Tokia grupė vadinama kabalistų grupe. Jų tikslas – susijungti tarpusavyje, remiantis šiais Toros principais: „kaip vienas žmogus su viena širdimi“, „nedaryk kitam to, ko pats nekenti“, „pamilk artimą, kaip pats save“. Taip jie išsitaiso ir tampa panašūs į Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Išbandykite gyvenimo skonį!

Vadovas po knygą „Zohar”. Iš tamsos – į šviesą

Vadovas po knygą „Zohar”. Vidurinė linija

Kad pajaustume, apie ką kalbama, pateiksiu pavyzdį: tarkime, aš ateinu į svečius pas labai gerbiamą žmogų.
Vaišingas šeimininkas man siūlo rinktinius patiekalus, kviečia žaisti golfą, paklausyti muzikos…
Bet man, paprastam žmogeliui, tai visai neįdomu. Aš neturiu jokio ryšio su šiais malonumais, niekada jų nejaučiau, todėl – negeidžiu.
Aš nustebęs žvelgiu į namų šeimininką ir sakau: „Ko tu nori iš manęs?! Aš atėjau pas tave ne tam, kad pajusčiau malonumo iš to, ką mėgsti tu. Aš noriu pajusti malonumą iš to, ką mėgstu pats!“
Šeimininkas atsakė: „Mano drauge! Aš noriu tau suteikti begalinį malonumą – tu net negali įsivaizduoti, koks tai puikus jausmas. Pasistenk prie jų priprasti ir atskleisi aukštesnį malonumą – nepalyginamą su tais, prie kurių esi pripratęs…“
Ką daryti? Aš galiu patikėti šeimininku ir pasistengti iš jo išmokti naujų skonių, nors jie ir nėra man įprasti bei patrauklūs. Taip po truputį aš išmoksiu ir pradėsiu jausti jų ypatingą, tiesiog dievišką skonį.
O gali būti ir taip, kad šeimininkui pasakysiu: „Žinai ką? Man sunku priprasti prie naujų skonių, tokių sudėtingų sąlygų ir pamiršti ankstesnius įpročius. Aš negaliu. Palik mane ramybėje, aš grįžtu į savo įprastą gyvenimą…“
Ką atsakys šeimininkas?
„Tiek to. Grįšk.“
Tačiau, grįžęs į įprastą gyvenimą, pajuntu nemalonias būsenas ir prisimenu šeimininko žodžius apie kitą, aukštesnįjį skonį ir galop grįžtu pas jį.
Gali būti, kad aš ir vėl grįšiu pas save, ir vėl ateisiu pas šeimininką, ir taip keletą kartų.
Tačiau kol kas dėl mane apėmusios nevilties nesuvokiu, kaip svarbu ateiti pas šeimininką – kad  jis galutinai pakeistų manuosius pomėgius. Jau žinau, kad tik taip pajusiu gyvenimo skonį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Iš tamsos – į šviesą

Vadovas po knygą „Zohar”. Vidurinė linija

Vadovas po knygą „Zohar”. Pasaulių sistemos formulė