Kaip susijungti tartum būtume vienas žmogus, jeigu iš pradžių visi esame tokie skirtingi? Nėra nė vieno visiškai panašaus į kitą žmogaus. Taip sutvarkyta visa gamta, kad kiekvienos būtybės savybės yra unikalios, skiriančios ją nuo kitų ir net priešingos.
Tad visas mūsų darbas – aukščiau mūsų savybių. Negalime jų ištaisyti, bet galime pritraukti Aukščiausią jėgą, t. y., Šviesą, grąžinančią mus į Šaltinį, kad jis mus sujungtų.
Ir tuomet galėsime būti kartu, ir, vis labiau jungdamiesi, vėl tapsime vienu kūnu, vienu noru, vienu ketinimu, vadinamu „Adam rišon“, ir taip pasieksime kūrimo tikslą.
Kitaip tariant, mums nereikia žiūrėti, kokie skirtingi esame, bet nepaisydami visų skirtumų, turime ieškoti, kaip susivienyti į vieną kli, dėl vieno tikslo, vieno Kūrėjo. Ir tada visi pradiniai mūsų skirtumai, kurių nepajėgėme ištaisyti, o tik pakilti virš jų ir susivienyti virš jų, bus mums naudingi ir sustiprins mūsų vienybę.
Todėl per kongresą turime stengtis susivienyti, tarpusavyje įkvėpti vieni kitus, kad galėtume judėti pirmyn. Kongresas kiekvienam žmogui suteikia unikalią galimybę gauti įspūdžių iš tūkstančių žmonių ir tada perduoti tuos įspūdžius savo dešimtukui, taip gaunant jėgą, daug kartų viršijančią buvusiąją iki kongreso.
Tai ypatinga dovana, ypatinga jėga, kurią galima gauti kongreso metu, ir būtent dėl to susirenkame ten. Kiekvienas iš mūsų turi itin mažą, smulkutę jėgą. Tačiau kai jungiamės, mūsų jėgos įsijungia viena į kitą ir formuoja vieną didžiulę jėgą.
Todėl neverta praleisti tokios galimybės. Viskas, ko mums reikia per kongresą – gauti įspūdžius vieniems iš kitų: kaip kiekviename gyvena daugybė priešingų ir svetimų jėgų, bet aš noriu priimti šią jėgą ir įsijungti į šią vienybę.

#318390

Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas pagal kūrimo programą

Kongreso sėkmė priklauso nuo pasiruošimo

Meilės vandenyne

Mums atrodo, kad taisome tik savo sielą. Bet iš tiesų, kiekvieno žmogaus siela driekiasi per visas sielas. Todėl taisydamas savo mažą dalį, taisau savo dalelės įsijungimą visose sielose.
Tad negalima sakyti, kad žmogus taiso vien savo sielą. Jis taiso visą kūriniją, tik labai nedideliu mastu, kiek yra įsijungęs į kūriniją. Paskui jis taiso dar ir dar, o tuo metu kiti žmonės irgi taiso save ir savo įsijungimą į tą žmogų.
Būtent apie tai pasakyta: „Tepadeda žmogus artimui“ – aš ištaisau save jame, o jis save manyje, ir taip visi visus ištaisome ir tampame it vienas žmogus su viena širdimi.
Kiekvienas žmogus apima 600000 sielų, kurios savo ruožtu taip pat dalijasi į 600000, o šios į dar 600000 ir t.t. Išeitų, kad kiekvienas iš mūsų tarsi Adam Rišon, ir kai visi susijungiame draugėn, tampame viena Adam Rišon siela. Čia svarbu ne kiekis, o vienybės pojūčio gilumas.

#310878

Iš 2023 m. kovo 28 d. pamokos „Vienijamės į vieną sielą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagal analoginės sistemos tobulumo dėsnį

Visa kūrinija – manyje

Taisydamas save – taisai pasaulį

Kiekvienoje pakopoje, prieš kiekvieną taisymą mums pirmiausia reikia pajausti, kad esame neištaisyti. Visi nusileidžiame iš Adam Rišon nusižengimo, sudužimo. Tarsi važiuotume automobiliu, o jis staiga subyrėtų į dalis: nukristų ratai, vairas, pabirtų variklis.
Viskas ne tik sugedo, bet ir pabiro į dalis. Vietoj mašinos – laužo krūva. O dabar reikia patikrinti kiekvieną detalę ir suprasti, kaip jas sujungti tarpusavyje. Todėl tikriname kiekvienos detalės davimo ketinimą, kitaip tariant, ar ji pasirengusi susijungti su kitomis dalimis, kad automobilis vėl būtų tinkamas.
Iš detalių, kurios pajėgios ir tam pasirengusios, imame rinkti automobilį, tikrindami, kas tinka, o kas ne, ir kaip viską galima sujungti. Štai toks mūsų darbas.

#289703

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdien nuo švaraus lapo

Ataka širdyje

Grupė – Kūrėjo tyrimo laboratorija

Kuo aukščiau kylame į kūrimo tikslą, tuo didesnis ir agresyvesnis tampa mus atsiskleidžiantis egoizmas. Kaip pasakyta: „Kuo aukščiau žmogus, tuo didesnis jo egoizmas“. Ir mes taisome tą egoistinį norą ir taip kylame.
Pakilti galima tik ropščiantis į kalną iš sudužusių norų, likusių mums po nusidėjimo prie Pažinimo medžio, t. y. sudužus Adam Rišon sistemai. Kūrėjas tikslingai sudaužė tą sistemą, kad duotų mums medžiagos darbui ir taisymuisi.
O jeigu kritimas nesibaigia ir tik stiprėja, vadinasi, nepakankamai jį ištaisiau. Reikia dar labiau įsijungti į dešimtuką ir kartu su kritimu, pasistengti bendromis jėgomis iš jo pakilti.

Taip einame pirmyn: krentame o paskui kylame į tą pačią aukštumą, paskui dar giliau krentame, ir dar aukščiau kylame – kol prieisime patį didžiausią kritimą ir iš jo pakilsime maksimaliai aukštai, į gaulutinai ištaisytą būseną.
Todėl mums reikia vis stipriau laikytis grupės, kad įstengtume kilti dvasiniais laiptais ir kuo mažiau sugaištume nukritę.
Jeigu padariau viską, bet taip ir neįstengiau išeiti iš kritimo būsenos, vadinas, Kūrėjas rodo man, kad čia trūksta maldos.
Yra dvi sąlygos norint pakilti:
1. Ryšys su grupe
2. Pagalba iš aukščiau.
Ir norint sulaukti pagalbos iš aukščiau, reikia iš kritimo būsenos pakelti maldą aukštyn, MAN, ir gauti iš aukščiau pagalbą, MAD. Ir tuomet turėsiu jėgų pakilti.
Visa tai reikia realizuoti grupėje. O jei žmogus nėra grupėje ir negali pakelti MAN drauge su draugais, tuomet jis nesulauks pagalbos iš aukščiau, MAD, ir nepajės pakilti. Ir tuomet jis tiesiog išeis iš šios trajektorijos ir grįš į ankstesniąją būseną. Be ryšio su grupe jis nepakils į aukštesnę pakopą.
Ir todėl jis lieka savo egoizme ir viską sveria jame, keikia mokytoją, grupę ir Kūrėją. Jis galėtų atlikti teisingą skaičiavimą, jog suprastų, kodėl su juo tai vyksta, ir kad reikia dirbti su savo egoizmu kasdien.
Kad pakiltum reikia specialaus lifto: ryšio su grupe ir kreipimosi į Kūrėją. Įeinu į liftą, t. y. įeinu į grupę, kreipiuosi į Kūrėją, ir Jis kelia net tik mane, bet mus visus kartu.
Kabala aiškina mums gamtos dėsnius. Jų nepakeisi – sutinkame su jais ar ne. Nori eiti pirmyn – išstudijuok juos ir jų laikykis. O jei netiriame gamtos dėsnių, kad jų laikytumėmės, tai niekas nepadės. Kūrėjas jų nepakeis. Mums nepavyks išmelsti Jo gailestingumo ir išprašyti pakeisti gamtos dėsnius. To niekada nebuvo ir nebus. Juk Kūrėjas – Jis pats gamta.

#287989

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. rytinės pamokos pagal „Šamati“ straipsnį Nr. 10

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada baigsis tavo kilimai ir kritimai

Lygus pakilimų ir nuopuolių kelias

Dvasinio pakilimo šaltinis

Kai nusidėjo Adam Rišon, jis nusidėjo paragavęs nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio. Ir pasakyta: „Nuo Pažinimo medžio jis paragavo, atnešdamas mirtį visam pasauliui“. (Knyga Zohar)
Pasaulis – viskas, ką jaučiu. Kai būdamas dvasiniame lygmenyje ėmiau naudoti savo egoizmą, tai mano pasaulis, visi mano pojūčiai iš karto susitraukė iš didžiulės, aukštos, neapčiuopiamos, amžinos, tobulos būsenos (kurioje buvau) į mažą, niekingą, egoistinį, blankų, laikiną pasaulį, kuris greitai baigiasi mano mirtimi.
Būtent tai įvyko žmonių pojūčiuose, kai jie iš dvasinio lygmens nukrito į žemišką.
Visą pasaulį jaučiu savyje. Visa, kas patenka į mano jusles, formuojasi, susideda, integruojasi mūsų viduje, ir sukuriama man kaip mano pasaulėdaros, mano pasaulio vaizdas – tai, ką įgeriu į save.
Jei manyje formuojasi dvasiniai jutimo organai, o jie praktiškai neaprėpiami, tai aš tarsi išeinu iš savęs, iš savo apribojimų ir imu suvokti gamtą jos amžinoje tobulybėje.

#279081

Iš 2010 m. balandžio  9 d.  TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės suvokimas

Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Visa visata – mūsų viduje

Visus karčius pojūčius reikia priimti tikslingai, grupės ir Kūrėjo atžvilgiu, kad virš jų pakiltume. Ir todėl nematau jokio blogio vykstančio pasaulyje, nieko kenksmingo. Juk tikrovėje egzistuojančios nelaimės ir bėdos susiformavo sudužus norams ir jiems nukritus.
Ir dabar, kai ateina jų eilė taisytis, jie pakyla iš tos gilumos, į kurią nukrito, ir reikalauja ištaisyti. Todėl jų atskleidimas turi mums nešti džiaugsmą.
Žinoma, tai apsunkina širdį, sukelia skausmą, tačiau veda į dienos šviesą. Todėl reikia džiaugtis, kad manyje atsiskleidžia blogos mintys, būsenos, savybės, egoistiniai norai. Jeigu tai atsiskleidė manyje, vadinasi, galiu šitai ištaisyti, pakilti virš to.
Jie visi paruošti nuo tos akimirkos, kai sudužo bendra Adam Rišon siela, todėl bet kuri sudužusi, reikalaujanti taisymo būsena turi suteikti mums džiaugsmą. Viskas priklauso nuo ryšio tarp mūsų, ar esame pasirengę pačiupti tuos mums atsiskleidusius sudužusius norus, prijungti juos sau ir ištaisyti.
Kūrėjas pakelia juos mums, o mums tereikia juos pasiimti, ir susisiekus su Kūrėju, melstis, kad padėtų mums išlaikyti juos drauge dešimtuko centre ir pakelti tą sudužusį indą maldoje Kūrėjui. Kaip atsakas ateis Šviesa, kuri ištaisys tą into dalį ir nušvis jame. Taip kylame į dvasinę pakopą.

#277721

Iš 2021 m. sausio 29 d. rytinės pamokos „Visus prasižengimus uždengs meilė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip ištaisyti mūsų prigimtį?

Skydas ir kardas: darbas su norais

Kiekvienas atsako už pasaulio taisymą

Eiti pirmyn galima tik dešimtuke. Viską matau per savo egoizmą ir todėl viskas priklauso nuo to, kaip jį ištaisau. Ir todėl Kūrėjas sudaužė bendrą Adam Rišon sielą į dalis, kad turėčiau galimybę dirbti ir suartėti su draugais, nepaisydamas savo egoizmo, ir ištaisyčiau savo suvokimą.
Draugai įeis į mano širdį, ir aš pamatysiu, kad už jų stovi Kūrėjas. Jie yra priešais mane kaip mano ištaisytos savybės, tačiau savo egoizme matau juos neištaisytus. Jei pasistengsiu įsileisti juos tiesiai į širdį – išsitaisysiu.
Aš vienintelis turiu išsitaisyti: ištaisyti savo požiūrį į dešimtuką, į pasaulį, į visą tikrovę, o per ją į Kūrėją.
Kūrėjas duoda man draugus sakydamas: „Pasirink juos – tai tavo geras likimas, per juos atskleisi savo sielą.“ Ir turiu priimti tą likimą ir sujungti draugus kartu savo širdyje ir prote. Tai reikš, kad pasirinkau gerą likimą ir įgijau sielą.
Jei nusiteikiu gerai elgtis su draugais, o per juos su Kūrėju, tai šitaip derinu save it muzikos instrumentą: kaip gitaros stygas siekdamas išgauti visišką harmoniją. Taip turiu suderinti save, kad skambėčiau grupėje ir imčiau groti ja kaip vienu bendru noru, viena siela.
Taip galėsime sudaryti mūsų bendrą maldą, panašiai kaip karalius Dovydas, kuris parašė Psalmes, sujungęs jose visos Izraelio tautos norus. Ir kalbama būtent apie vidinę vienybę, o ne išorinius veiksmus. Išoriniai veiksmai tik atitraukia mus ir lėtina mūsų taisymąsi.

#274944

Iš 2020 m. gruodžio 3 d. rytinės pamokos „Tautos vienijimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Smuikas su dešimt stygų

Dešimtukas – Kūrėjo smuikas

Grupė – energijos kaupiklis

Jei išsitaisysiu, pamatysiu, kad visi kiti jau visiškai išsitaisę. Viskas priklauso nuo mano išsitaisymo. Bet tam, kad išsitaisyčiau, turiu kreiptis į visus ir pasistenkti juos įtikinti, kad išsitaisymas jiems būtinas.
Juk visa, kas vyksta aplinka mane, – tai mano projekcija. Matau ne juos, o save. Pasaulyje aštuoni milijardai žmonių, bet jie visi mano paties dalys. Aš – Adam Rišon, pirmasis žmogus, ir visi įsijungia į mane. Ir todėl atsakau už viso pasaulio išsitaisymą.
Ir taip turi galvoti kiekvienas!
Išorinis išsitaisymas – kai kreipiuosi į visus, mėgindamas įtikinti juos išsitaisyti. O vidinis išsitaisymas – kai išsitaisau pats ir mano santykis su pasauliu, kad su visais elgčiausi gerai.
Ir kol neišsitaisysiu tiek viduje, tiek išorėje, kad pamatyčiau visus ištaisytus, tol pasaulyje ne bus galutinio išsitaisymo.

#273231

Iš 2020 m. lapkričio 1 d. pamokos moterims

Daugiau šia tema skaitykite:

Atsakingas už kitus

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Kelias į visišką išsitaisymą

Pasaulyje tėra viena siela, ir ši siela, visoje savo pilnatvėje, yra kiekviename iš Israel (jašar kėl), o tai reiškia ,,tiesiai pas Kūrėją“, kitaip tariant, tame žmoguje, kuris trokšta praktiškai, iš tikrųjų atskleisti aukštesniąją jėgą, savo sielos šaltinį.
Kaip išeina, kad kiekvienas iš mūsų gali visiškai pajausti visą šią sielą, juk pasaulyje yra milijardai žmonių? Bet kiekvienas žmogus, kiekviena sielos dalis, priklausomai nuo jos ryšio su kitais, ima atskleisti tą pačią bendrą sielą. Ir kol nesusijungs su visais, žmogus nepažins šios sielos, o tik kurią nors jos dalį. Bet atskleidęs visus ryšius, jis pajaus visą aukštesnę Šviesą kaip Adam Rišon, vienintelę Kūrėjo sukurtą sielą.
Dabar jos nejaučiu tik todėl, kad manyje yra sudužimo jėga, neleidžianti man jausti savęs ištaisytos, tobulos būsenos, ji vienintelė egzistuoja. Dėl šito vidinio sudužimo, aš esu tarsi be sąmonės, kaip sapne, ir turiu prabusti iš sapno. Dabar esame atitrūkę nuo tikrosios realybės, o kai ištaisymo pabaigoje atsibusime, suprasime, kad buvome baisiame sapne.
Vidinė sudužimo jėga atskiria kiekvieną nuo likusiųjų ir laiko sapne. Tačiau ėmę dirbti ties savo išsitaisymu, pritraukiame aukštesniąja Šviesą, kuri mus pažadina. Ir tada grįžtame iš sapno į tikrovę ir jaučiame tikrąjį gyvenimą, suprasdami, kad visi priklausome vienai sistemai, vienai sielai.
#260581

Iš 2020 m. vasario 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Milijardai žmonių – siela viena, I dalis

Kur yra siela?

Atgal į vieną sielą

Viskas, ką matome prieš save, ateina iš aukščiau. Pavojinga padėtis Amerikoje leidžia manyti, kad Kūrėjas nori mums parodyti problemą visuomenėje, bendroje Adam Rišon sieloje. Ir kaipgi galima ją ištaisyti?
Šiandien Amerikoje yra viskas, visas pasaulis: socialistai, komunistai, kapitalistai, žmonės, kurie miršta iš bado ir neturi stogo virš galvos, ir milijardieriai, susikrovę pasakiškus turtus. Tai šalis su daugybe visuomenės sluoksnių.
Dabar prie to prisidėjo dar ir koronavirusas, protestai prieš rasizmą, ir dar daug visko… D. Trumpo vietoje neskubėčiau kandidatuoti į prezidentus naujai kadencijai su visomis šiomis problemomis.
Nūnai Amerikos visuomenėje kylančias problemas galima išspręsti tik meile, padengiančia visus prasižengimus. Kviečiame mylėti ne todėl, kad esame tokie naivūs idealistai, o tiesiog todėl, kad tai gamtos dėsnis.
Mums teks susimąstyti, kaip priartėti prie gamtos, juk kitaip ji privers mus tai atlikti labai griežtomis priemonėmis: per pasaulinį karą, epidemijos protrūkius. Todėl mums patiems verta priartėti prie tų sąlygų, kurias gamta kelia mums.
Nesame nei socialistai, nei kapitalistai, nei kovotojai už kieno nors teises, mes tik tiriame gamtą ir norime jums pasakyti, ko ji nori iš mūsų. Norom nenorom turėsime vykdyti jos reikalavimus, gamta vis tiek laimės. Todėl geriau tai padaryti patiems. Amerikai reikia vienybės, kitaip, šalis subyrės. Visa valstybė pasidalijusi į susipriešinusias stovyklas, todėl vienybė – išsigelbėjimas šaliai.
Laimėti rinkimus ir įgyti valdžią priešų atžvilgiu ketveriems metams nėra sprendimas. Reikia ieškoti, kaip papildyti vieniems kitus. Kam reikia visų šių paveikslinių pozų atsiklaupus – vis tiek nepadės. Neapykanta liks neapykanta, atskyrimas atskyrimu.
Neapykantą galima išgydyti tik meile, padengiančia visus prasižengimus. Bet meilės nėra, tai kažkas naujo, tačiau turime galimybę pritraukti šią jėgą. Pamėginkime! Teks mokyti mylėti, nėra pasirinkimo, jei vienoje šalyje gyvena europiečiai, afroamerikiečiai, lotynų amerikiečiai, daugybė skirtingų tautybių – tai tikras Babilonas. Kaipgi dar galima bendrai susitarti?
Prisiminkite Senovės Babiloną, dabar Amerikoje tokia pati sumaištis kaip kadaise Babilone. Norint tai ištaisyti, vėl reikalingas toks pats Abraomas, kurį priims bei pripažins visi: ir baltieji, ir juodieji, ir lotynų amerikiečiai. Abraomo metodikos ypatingumas tas, kad meilė padengia visus prasižengimus – meilė artimui, kaip sau pačiam. Ir yra aukštesnė jėga, kuri išmokys mus taip mylėti, tad pasinaudokime ja, antraip, prapulsime.
Kol kas kalbame tik apie kompensaciją už ankstesnįjį vieni kitų pavergimą. Tačiau yra tik viena kompensacija: visus prasižengimus užkloja meilė. Tada baltas lieka baltu, juodas juodu, geltonas geltonu ir raudonas raudonu, bet meilė viešpatauja virš visų. Tiktai ši jėga gali sutaikyti visus.
O tam šiuolaikiniam Babilonui reikalinga Abraomo metodika, kabalos mokslas. Turime sukviesti visus, siekiančius vienybės ir dirbti su jais – kaip kad Abraomas veikė prieš tris su puse tūkstančio metų.
Visos senosios sistemos griūva, ir šioje tuščioje vietoje pasitelkus meilės jėgą teks kurti reikiamą tarpusavio vienybę. Ir tam reikia mokytis, kaip susijungti tarpusavyje. Priešingu atveju, viskas subyrės, nieko neliks iš mūsų civilizacijos, kol po trečiojo pasaulinio karo priimsime sprendimą, kad nėra išeities ir turime taisytis.
Jeigu ir tada nepadarysime teisingų išvadų, lauks dar vienas, ketvirtasis pasaulinis karas. Pagal gamtos programą gali būti keturi pasauliniai karai. Tad nėra išeities, taisymo procesą jau seniai turėjome pradėti ir jau labai vėluojame.
#265989

Iš 2020 m. birželio 7 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Taika pasaulyje“