Klausimas: Kaip galime atlikti veiksmus aukščiau žinojimo?
Atsakymas: Turite įsivaizduoti, gyveną davimo savybėje, kai jus sieja ryšys, meilė, abipusiai rūpesčiai grupėje. Tokiu atveju įstengsite parodyti draugams, kad to siekiate, esate tame. Tai ir yra būtinybė realizuoti tarpusavio laidavimo sąlygą ar tikėjimo aukščiau žinojimo sąlygą.
Žmogus pavieniui niekaip nesugebės laikytis dvasinio dėsnio. Tik kitų atžvilgiu. Todėl visi draugai turi rūpintis, kad atitiktų tikėjimo aukščiau žinojimo sąlygą. Beje, kiekvienas savo matu, ir taip, kaip tai gali įsivaizduoti. Tai ir atves prie Aukštesniojo pasaulio atskleidimo jumyse.

#293047

Iš 2022 m. sausio 9 d. Tarptautinio kongreso „Pakilti virš savęs“ pamokos Nr.6

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusio laidavimo antspaudas

Tikėjimas aukščiau žinojimo: priimti draugo nuomonę

Pakilti virš egoizmo

Klausimas: Jei aš matau, kad neturiu jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo, ką turiu daryti?
Atsakymas: Prašyti, kad turėtum jėgų.
Komentaras: Taip, bet ne visada gaunu atsakymą. Juk tai – taip pat sistema.
Atsakymas: Nesvarbu. Visą laiką prašyti.
Klausimas: Išnagrinėkime konkrečią situaciją: draugas atneša man voką, kuriame vietoj 1000 dolerių įdėta vienas. Ką man daryti? Prašyti, kad man grąžintų 999 dolerius? Ar kitaip?
Atsakymas: Tai – tavo reikalas.
Klausimas: Aišku, jei aš paprašysiu Kūrėjo ir gausiu jėgų eiti tikėjimu aukščiau žinojimo, tada viskas pagal planą. O jei ne?
Atsakymas: Kol negausi atsakymo iš Kūrėjo, nieko nebus.
Klausimas: Vadinasi, viskas veikia taip: kol Kūrėjas nesuteiks man jėgų, tol aš negalėsiu to priimti?
Atsakymas: O kas tau grąžino vieną dolerį?
Klausimas: Jei nėra nieko išskyrus Jį, tai – Kūrėjas. Vadinasi, iš esmės, šis žaidimas su Kūrėju? Bet juk tai dar reikia pamatyti.
Atsakymas: Jei pamatysi, dings visas efektas. Pamatyti – tai jau žinojimas, o ne tikėjimas aukščiau žinojimo.
Klausimas: Iš tikrųjų, tai jau tikėjimas žinojime. Kitaip tariant, aš tyčia nenoriu to matyti?
Atsakymas: Žinoma.
Komentaras: Taip, bet mes juk neužsiimame tokiais pratimais.
Atsakymas: Kiekvienas tiek, kiek jam yra suteikiama iš aukščiau.
Klausimas: Labai sunku dienos bėgyje atrasti, kad turi tokių galimybių. Aš paėmiau konkretų pavyzdį, kuris daugmaž aiškus. Bet kai tu esi pamokoje, ten nėra panašių situacijų. Po mokslų tu eini į darbą. Kur ieškoti tokių pratimų?
Atsakymas: Labai svarbus platinimas. Jei žmogus platina šias žinias bet kokiame lygyje, tai sutampa su jo dvasiniu darbu. Juo pasirūpins Kūrėjas.
Svarbiausia – kad žmogus platina Kūrėjo vardą pasaulyje, tikrą požiūrį į Jį.
Klausimas: Kaip tai susiję su mano dvasine būsena? Sakykime, kad po poros valandų aš skaitysiu paskaitą. Žinoma, aš papasakosiu studentams, kas yra Kūrėjas, norų vystymosi istoriją ir t.t.
Atsakymas: Jei tu jiems pasakoji iš visos širdies, kad skleistum Kūrėjo vardą pasaulyje, tai sutampa su tavo asmeniniu dvasiniu darbu. O juo pasirūpins Kūrėjas. Tu pasirūpinsi Juo, o Jis – tavimi.
#263534

Iš 2019 m. balandžio 1 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Klausimas: Ar galima tikėjimu aukščiau žinojimo pavadinti draugo nuomonės priėmimą, nors ji ir priešinga tavajai? Jei taip, kaip tai atlikti neatsisakant savosios?
Atsakymas: „Tikėjimas aukščiau žinojimo“ reiškia nepaisyti savo nuomonės, kai priimu draugo nuomonę ir ja vadovaujuosi 100%. Mėginu atlikti taip, kad jo nuomonė, nors ir priešinga manajai, taptų mano. Tai reikia patirti pačiam, ir pamažu suprasite, kas tai.
„Tikėjimas aukščiau žinojimo“ – tai dvasinės pasaulėžiūros sistema, kai imate matyti dvasinį pasaulį aukščiau mūsų pasaulio ir per jį. Tai nėra paprasta. Reikia išeikvoti daug laiko ir pastangų, kol imsite taip viską suvokti.
Tai visiškai kita pasaulėdaros sistema, tarsi turėtumėte visai kitą protą, kitus jausmus ir mintis.
#266309

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?

Aukščiau žinojimo – bilietas į naują pasaulį

Klausimas. Ar tikėjimas aukščiau žinojimo atsiskleidžia motinai rūpinantis mažyliu, ar tai niekaip nesusiję? Kas paleidžia tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmą?
Atsakymas. Nė viename žmonių tarpusavio santykių mechanizme nėra nieko dvasinio, juolab materialiame – tarp motinos ir vaiko. Tai tiesiog egoistinis motinos polinkis prie savo mažylio. Ir gyvūnai jį turi, ir žmonės – nieko daugiau.
Tikėjimo aukščiau žinojimo mechanizmas paleidžiamas kuo daugiau būnant bendraminčių grupėje, kai jūs tarpusavyje stumiate kits kitą atlikti panašius į dvasinius veiksmus ir pamažu pagal jūsų pastangas jus veikia supanti Šviesa. Ji ir vysto jumyse Binos savybę, davimo savybę, tikėjimą aukščiau žinojimo.
Tikėjimas – Binos savybė, žinios – tai Malchut: „tikėjimas aukščiau žinojimo“.
Klausimas. Ar žmogus žino, kada ir kaip jį paveiks Šviesa?
Atsakymas. Ne, nežino. Tačiau, jei jis studijuoją kabalą kartu su draugais, drauge organizuoja renginius, tai nuolatos galvoja, kad jį veiktų aukštesnioji Šviesa. Jam būtina Šviesa, dėl to jis stengiasi ją pritraukti.
#243114

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

„Žinojimo viduje“ – tai suvokimas keturiuose kūniškuose, gyvūniniuose jutimo organuose, per kuriuos matome šį įsivaizduojamą pasaulį, tai paaiškės paskui, kai išvysime tiesos pasaulį, aukštesnįjį pasaulį.
Mūsų prigimtinis, įgimtas suvokimas grindžiamas gavimu, sugėrimu į vidų. Bet studijuodami kabalą, dirbdami grupėje, veikiant į Šaltinį grąžinančiai Šviesai, imame visiškai priešingai suvokti pasaulį, kaip pasakyta: „Mačiau atvirkščią pasaulį“ – ne per gavimo, o per davimo prizmę, būdami panašūs į Kūrėją.
Ir tuomet jaučiame Kūrėją, susiliejame su Juo ir suprantame, kad be šios aukštesniosios jėgos daugiau nieko nėra. Ir taip imame suvokti aukštesnįjį pasaulį – Kūrėjo atskleidimo mums dydį.
Skirtumas tas, ar išnaudosime savo norą mėgautis egoistiškai, kad gautume visa, kas supa, ar eisime aukščiau žinojimo, virš noro mėgautis, naujai suvokdami tikrovę – taip, kokia ji iš tiesų yra, ne manyje, objektyviai.
Ir tuomet matysiu ne savyje, ne savo norą mėgautis, o Šviesą, aukštesniąją jėgą, užpildančią visą tikrovę. Tai ir vadinama dvasiniu suvokimu, „aukščiau žinojimu“, davimu, meile, atspindėtąją Šviesa. Taip imu jausti, kur iš tiesų esąs.
Atsiveria vidinis matymas, įeinu į naują, tikrąjį pasaulį. Suprantu, kad anksčiau buvau uždarytas savo egoistiniame nore, kurio apskritai nėra, tai tiesiog iliuzija, suteikianti man galimybę savo pastangomis įeiti į aukštesnįjį, šviesų pasaulį, pačiam pasiekti Kūrėją ir pasakyti: „Tai mano Kūrėjas! Tai mano pasaulis!“

Iš 2018 m. vasario 18 d. rytinės pamokos pagal straipsnį „Tikėjimas aukščiau žinojimo“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Vertinkite davimo savybę

Pagrindinis dvasinio pasaulio dėsnis

Klausimas. Viena vertus, kalbate apie tikėjimą aukščiau žinojimo. Kita vertus, sakote, kad kabaloje nėra tikėjimo, tik pasiekimas. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Tikėjimas aukščiau žinojimo – tai ir yra pasiekimas. Tikėjimas – tai davimo savybė, Binos savybė. Davimas aukščiau egoizmo vadinamas „tikėjimu aukščiau žinojimu.“ Su šia sąlyga žmogus atskleidžia sau aukštesnįjį pasaulį.
O dėl to, kad mūsų pasaulyje iškraipyta tikėjimo sąvoka, nieko nepadarysi. Mūsų pasaulyje viskas iškreipta.
Tik apie žmogų, kuris pakilo iki davimo savybės, galima sakyti, kad jis tikintis.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Iš egoizmo į tikėjimą aukščiau žinojimo

Nuo tikėjimo – prie tiesos

Iš šio gyvenimo įprastinės patirties jau įsitikiname, kad žmogus nesikeičia. Visos savybės, su kuriomis jis gimė, lieka jame visam gyvenimui, tik šiek tiek pasikoreguoja priklausomai nuo supratimo, kuriomis savybėmis naudotis naudinga, o kuriomis ne. Bet iš esmės žmogus koks gimė, toks gyvens ir toks numirs.
Niekas negali mūsų pakeisti, o visuomenė ir nekelia sau tikslo pakeisti žmogų, suprasdama, kad neturime tokių priemonių. Pasikeitimas įmanomas tik tuo atveju, jei žmogui duota ypatingų, keistinų, ne šio pasaulio savybių.
Tai dvasinės savybės, kurių turiu tik nedidelius informacinius genus. Be to, man suteikiamos priemonės šiuos genus realizuoti: padedant aplinkai galiu pritraukti prie savo dvasinių genų Šviesą, kuri juos išvystys ir tinkamai realizuos.
Tokiu būdu papildomai prie fizinio kūno ir jo jutimo organų, kuriais juntu save gyvenantį ir egzistuojantį, juntu aplinką ir visą pasaulį, įgysiu dvasinių savybių. Taip iš savo dvasinių genų, padedant Šviesai, grąžinančiai į Šaltinį, galiu pats pagimdyti savo dvasinį kūną ir išauginti jį, kad jausčiau jame dvasinę aplinką ir dvasinį gyvenimą.
Tai dar viena, papildoma, aukštesnioji realybė, prisidedanti prie šio pasaulio, kuriame dabar egzistuoju nepriklausomai nuo savo noro. Visas šis vystymasis vyksta tik tikėjimu aukščiau žinojimo, juk mano nuomonė visada bus pagrįsta mano egoistiniu interesu. O mano egoizmas niekada nesutiks su mano dvasiniu vystymusi.
Tai įmanoma, tik jei aš pasikeliu aukščiau žinių, suprasdamas, kad neturiu pasirinkimo, ir bendruomenė turi įpareigoti mane: studijos, mokytojo nurodymai. Pagaliau pradedu įsiklausyti į jo patarimus – supanti Šviesa palaipsniui suteikia man gebėjimą girdėti. Todėl aš jau sugebu palenkti save, susukti savo ego, savo materialius polėkius ir pradėti dirbti nepaisydamas jų.
Tada teks sau pasiteisinti, kodėl aš tai darau. Ir čia nepadės vien gražios kalbos – aš privalau išvystyti savo norą, kuris pritrauks į save Šviesą. Taigi esu visiškai priklausomas nuo aplinkos, kuri gali suteikti man papildomą norą. Kiek sugebėsiu palenkti save ir susimenkinti aplinkos atžvilgiu, vaidinti vaiką, su susižavėjimu besiklausantį suaugusiųjų, suvaržyti ir palaužti savo išdidumą, tiek galėsiu gauti iš aplinkos aukštesnių vertybių. O kad šias vertybes realizuočiau, man prireiks Šviesos, grąžinančios į Šaltinį, ir taip galėsiu žengti į priekį.
Visas šis darbas su savo prigimtiniu, egoistiniu noru vadinamas veiksmais aukščiau žinojimo. Kol kas tai materialūs veiksmai grupėje, o paskui pradėsiu taip veikti jau dvasiniu lygmeniu.

Iš 2013 m. birželio 2 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo tikėjimo – prie tiesos

Pirmą kartą anuliuoti save

Užauginti tikrą norą

„Lo lišma“ reiškia, kad aš pats žinau, kad dar neišsiugdžiau davimo savybės, kad vis dar esu apimtas egoizmo. Aš iš visų jėgų stengiuosi išsiugdyti davimo savybę, „lišma“, bet kol kas to nesugebu ir esu priverstas  taip elgtis iš asmeninių interesų.
Tas skirtumas, kurį aš matau tarp mano realios ir norimos būsenos, ir vadinasi mano „lo lišma“.
Tarkime, tu duodi man voką, grąžindamas tūkstančio dolerių skolą.
Jeigu aš imu voką, net nepatikrinęs, kas viduje – tai vadinasi „žemiau žinojimo“. Tai yra,  aš tikiu tavo žodžiu ir nesiremiu savo protu.
Jeigu aš patikrinu voką, pamatau jame lygiai tūkstantį dolerių ir priimu skolą – tai vadinasi „viduje žinojimo“.
Jeigu aš atplėšiu voką, perskaičiuoju ir matau, kad tam tikros sumos trūksta, bet priimu tai kaip visišką skolos grąžinimą – mano tikėjimas yra aukščiau žinojimo.

Iš 2011m. birželio mėn. 19 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūdikis, suvystytas į šio pasaulio apklotą

Veiksmas ir ketinimas

Kad Šviesa iš mūsų nepranyktų…

Visas mūsų kelias – tai Kūrėjo poveikio mums ir teisingos reakcijos į šį poveikį atskleidimas.
Noras sužinoti du dalykus: kas su manimi visa tai daro ir ką Jis daro? – vadinamas „Kūrėjo darbu“. Tai reiškia, jog noriu atskleisti veiksmą ir Veikėją.
Mano bandymuose atskleisti veiksmą ir Veikėją susiformuoja mano požiūris į juos – o tada jau galima kalbėti apie „žmogų“, apie „mane“, turintį tam tikrą požiūrį į „tai, kas vyksta su manimi,“ ir į „Tą, kuris mane valdo“.
Požiūris į patį veiksmą atsiskleidžia„žinojime“ – remiantis protu. Jeigu mano požiūris į tą, kuris veikia, į Kūrėją, valdantį šiuos veiksmus, priešingas tam, ką jaučiu dėl Jo veiksmų, tai vadinama „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
Jeigu mano požiūris į Kūrėją tiesiogiai priklauso nuo Jo veiksmų – tai vadinama „žinojimu“. Bet visą savo darbą mes vertiname tik Kūrėjo atžvilgiu.
Šiuos iš Kūrėjo kylančius veiksmus aš galiu jausti kaip „karčius/saldžius“, t.y. suvokti juos kaip „gėrį ir blogį“.
Nebūtinai kartu – tai tiesa, o saldu – melas. Bet jei aš pakylu virš savo „saldu/kartu“ pojūčių ir man svarbu ne patys pojūčiai, o atskleisti, jog visa tai ateina iš Kūrėjo, gero ir kuriančio gėrį, – reiškia,  pasiekiau tikėjimą aukščiau žinojimo.
Pats aš negaliu to padaryti, nes gyvenu savo pojūčiais. Bet galiu sulaukti pagalbos iš Kūrėjo – ir „saldu-kartu“ nebesiskirs – tai reikš, kad įgijau davimo savybę ir mano santykį su Juo galiu vadinti tikėjimu aukščiau žinojimo.
Aš pakilau su Jo suteiktos jėgos pagalba ir vienodai reaguoju ir į malonias, ir į  nemalonias būsenas, ir į „gėrį“, ir į „blogį“.
Aš ne šiaip susitaikau, o iš tikrųjų taip jaučiu, ir tai lemia mano požiūrio į Kūrėją lygį.
Kuo labiau gėris priešingas blogiui, o aš juos suvokiu vienodai ir galiu laiminti Kūrėją už blogį taip pat, kaip už gėrį – tuo aukštesnė mano dvasinė pakopa, lygis, į kurį aš pakilau virš savo norų ir jų išsipildymų, malonių ir nemalonių. Tai yra tikėjimo Kūrėju lygis.

Ištrauka iš 2010 m. rugsėjo 14d. pamokos pagal Rabašo straipsnį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėti -reiškia jausti

„Šuolis nuo stogo“ su Kūrėjo parašiutu

Dvasinis pasaulis – aukščiau žinojimo

86 straipsnis iš knygos „Šamati“: Būtina žinoti, kad Kūrėjo mums duotas dvasinis darbas atliekamas pagal principą „tikėjimas aukščiau žinojimo“.
Ir tai visai ne dėl to, kad daugiau nesugebame ir esame priversti viską priimti tikėjimu.
Mes egzistuojame pasaulyje, kurį jaučiame savo pojūčiais ir vertiname protu (širdis ir protas).
Toks pasaulio suvokimas vadinasi „žinojimu“. „Žinojimas“ reiškia, kad žinau ir jaučiu tai, kas įeina į mano jutimo organus (regėjimas, klausa, skonis, lytėjimas, uoslė), – tai mano pasaulis. Juose jaučiu tikrovę.
Viskas, ką suvokiu, vadinasi „žinojimo viduje“ (be toch daat) – pagal mano pojūčius ir nuomonę.
Dvasinis pasaulis suvokiamas „aukščiau žinojimo“, nes nejuntu ir nesuvokiu jo (širdimi ir protu, savo jutimo ir suvokimo organais).
Kad jį pajausčiau, turiu įgyti dvasinį pasaulį atitinkančias savybes (norus) – „dvasinę širdį“ ir „dvasinį protą“.
Visa, kas egzistuoja, pagal mano suvokimą galima suskirstyti į vidinę sferą – aš, ir išorinę sferą – visas pasaulis ne manyje.
Veikiamas noro mėgautis atsirinkdamas suvokiu visus vidinius ir išorinius poveikius. Remiantis tokiu selektyviu suvokimu manyje susidėlioja vaizdas „mano pasaulis“.
Pasaulio suskirstymas remiasi sielos dalijimusi į 2 dalis: Keter, Chochma (GE) ir Bina, Zeir Anpin, Malchut (ACHAP). Iki šio padalijimo visi jie – penki norai – 5 mano sielos sfiros.
Kadangi mano suvokimas skilo į dvi pasaulio dalis. todėl GE pasiliko kaip mano vidiniai norai, juose jaučiu savo pasaulį, savo aš, o ACHAP noruose jaučiu kažką, esantį išorėje.
Taip padaryta specialiai, kad GE dalyje dirbčiau „žinojimo viduje“, o jeigu panorėsiu dirbti su ACHAP kaip su savo norais, tai vadinsis „aukščiau žinojimo“. Mano „žinojimas“ – mano viduje, o „aukščiau žinojimo“ – mano išorėje.
Jeigu norime suvokti dvasinį pasaulį, turime prijungti sau ACHAP norus ir tai vadinama darbu „aukščiau žinojimo“. Bet tai tik terminai, nurodantys santykį su mūsų norais – vidiniais arba išoriniais.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kuo grindžiamas kabalos mokslas“

„Pajusti, kad jis kažkur šalia“

„Protingiausia yra…pajausti“