Klausimas. Iš kokios medžiagos sudaryta mintis?
Atsakymas. Iš jėgos. Mes, žinoma, galime matyti minčių poveikį oscilogramose ir pan., tačiau tai ne mintis, o jos sužadinamų procesų pasekmė.
Pati mintis visiškai nemateriali. Tai aukštesnioji jėga – teigiama, neigiama, bet tai aukštesnioji jėga. Išeidama iš Kūrėjo, ji pereina per visus penkis pasaulius ir įsivelka į mus. Ir blogos, ir geros mintys kyla mumyse tik iš aukštesniojo šaltinio.
Klausimas. Ar gyvūnai mąsto?
Atsakymas. Žinoma, kad mąsto. Negyvoji gamta, augalija, gyvūnija irgi paklūsta toms pačios taisyklėms, tik savo lygmenyse.
Mes egzistuojame bendroje erdvėje, kur niekas nepradingsta, viskas bendrai juda tik į nubrėžtą tikslą: būti visiškai susijusiems viename, idealiame, integraliame paveiksle.
#246146

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Minties jėga, I dalis

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Ar mes atsakingi už savo mintis?

Klausimas. Ką man gali duoti aukštesnioji jėga: nemirtingumą, atsakymus į visus klausimus, absoliutų žinojimą?
Atsakymas. Aukštesnioji jėga gali mums suteikti savybę duoti ne savyje, ją įgyjame padedant Šviesai/Kūrėjui. Ši savybė leidžia mums egzistuoti dvasiniame pasaulyje – iš tikro egzistuojančioje erdvėje. O mūsų erdvė neegzistuoja. Šio pasaulio nėra. Mes tarsi gyvename užrištomis akimis.
Klausimas. Kuo galiu sumokėti už tokius suvokimus?
Atsakymas. Niekuo. Turi įgyti, o ne užmokėti. Neturi kuo mokėti, apskritai nieko neturi! Belieka tik įgyti naują savybę.
Tuo pat metu neprarandi tai, kas sena: tebegyveni mūsų pasaulyje, tave tebesupa tie patys giminės, pažįstami, gyvūnai, žmonės. Nieko nemoki, tik įgyji.
#238019

Iš 2018 m. rugpjūčio 5 d. pamokos rusų k.

Klausimas: Kabalistiniuose šaltiniuose rašoma, kad surinkus draugėn žmonių malonumus per visą žmonijos istoriją, jų vis tiek nebūtų įmanoma palyginti su vienu dvasinio malonumo gramu. Ar taip yra iš tikrųjų?
Atsakymas: Taip ir yra. Esmė ta, kad niekas negali prilygti dvasinio pasaulio jėgai, gelmei, suvokimo detalėms, galimybėms sujungti priešingas savybes, būsenas, rasti, kaip jas sugretinti, suvienyti. Tik kabalos mokslas leidžia pajausti šią aukštesniąją harmoniją, kuri sudaryta iš absoliučiai priešingų savybių.
Aukštesnysis pasaulis atskleidžiamas gretinant maksimalias priešybes, kurios mūsų pasaulyje niekaip negali būti sujungtos ir netgi lyginamos.
Kiekvienas dvasinis reiškinys sudarytas iš dviejų priešingų būsenų, kurios mūsų pasaulio lygmenyje nejungiamos ir kurių neįmanoma kartu tyrinėti. Tiesiog mūsų žemiško proto, materialiu lygmeniu jos neturi galimybės būti kaip nors sujungtos, veikti viena kitą. Kokybiškai tai – visai kitokios būsenos.
Dvasinį pasaulį galime apibūdinti kaip skirtingų objektų ir reiškinių gretinimą.
Tai suteikia didžiulį malonumą, nes jauti harmoniją, kai viskas, ką gali įsivaizduoti net mūsų pasaulio lygmeniu kaip vienas kitą neigiančius ir išstumiančius daiktus, dvasiniame pasaulyje, priešingai, palaiko vienas kitą ir iš priešybių sukuria aukštesniąją harmoniją.
Klausimas: Kitaip tariant, jei materialiame pasaulyje dvi priešingos būsenos sukelia žmogui nusivylimą ir jis negali paaiškinti, kodėl taip vyksta, dvasiniame pasaulyje yra kitaip?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje jie tampa dar labiau priešingesni, kritiškesni, priešiškesni vienas kitam. Ir tarp jų atsiranda visiškai naujas, šio mūsų pasaulio lygmenyje neišsprendžiamo neva konflikto sprendimas.
Tai ir sukuria naują erdvę, kurioje egzistuoja Aukštesnysis pasaulis.

#274442

Iš 2020 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Du dvasinio darbo aukštai

Prisiliesti prie Aukštesniojo pasaulio

Aukštesnieji pasauliai – šviesos atskleidimo mastai

Klausimas. Ką gali padaryti Supančioji jėga, ko negaliu padaryti pats?
Atsakymas. Supančioji Šviesa daro viską. Ji pakelia ir nuleidžia jus, daro žmoguje įvairius pakeitimus. Tai Aukštesnioji jėga, informacija, energija, valdanti visiškai viską.
Žmogus neturi jokios galimybės elgtis savarankiškai. Pats jis nieko nedaro. Netgi žmogaus dalyvavimas užsiėmimuose, klausimų uždavimas, kasdieninis gyvenimas vyksta valdant Aukštesniajai jėgai. Mes visiškai pavaldūs Jai, nejausdami to.
Vienintelė žmogaus valios laisvė yra ta, kad užsiimdamas kabala ir anuliuodamas save (jungiantis su draugais), jis pritraukia Supančiąją Šviesą.
#228320

Iš 2018 m. vasario 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Šviesa iš grupės centro

Visa tiesa apie „supančią Šviesą“

Stebuklinga Šviesos jėga

Klausimas. Kokia kabalistams nauda iš susivienijimo?
Atsakymas. Nauda milžiniška, tačiau ji – iš aukštesniojo pasaulio! Kabalistiniame susivienijime galime atskleisti naują gyvenimo formą! Mes galime keliauti tarp galaktikų, pakilti virš mūsų Visatos, išeiti už mūsų materialaus gyvenimo ribų. Galime jaustis gyvenantys ne fiziniame kūne. Tai įmanoma ir pasiekiama, esant tinkamam ryšiui tarp žmonių.
Klausimas. Šis susivienijimas panašus į ląstelių susijungimą, kai vienaląstis organizmas tampa tobulesnis?
Atsakymas. Ne. Jei mes jungiamės pagal ląstelių principą, tai sukuriame teisingą egoistinę visuomenę, kaip dabartiniame sociume. Ji gerai funkcionuoja egoistiškai, tačiau nepakyla į kitą lygmenį.
Mums reikia pasiekti būseną, kai mes kaip kūnas palaikysime save tarpusavio ryšiais, kad mus valdytų viena jėga, vienos smegenys, viena širdis. Čia reikia pakilti aukščiau savo egoistinės prigimties.
Mes turime šiame gyvenime pakilti į kitą lygmenį, o to negalima padaryti jokiomis žemiškomis priemonėmis. Reikia pasiekti ypatingą būseną, kurioje kartu su žemišku susivienijimu mes pritrauktume Aukštesniąją šviesą. Ir tada ji mus pakeltų į kitą pakopą, vėliau į dar aukštesnę ir t. t., ir mes kiltume vis aukščiau ir aukščiau virš mūsų pasaulio.
O egzistavimui mūsų pasaulyje mums reikia minimalaus lygmens, nes visos mūsų mintys ir siekiai turi būti nukreipti tik į Aukštesniojo pasaulio atskleidimą.
#220398

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo Šviesa

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

Beribė vienybė

Aukštesnioji jėga kuria mumyse gebėjimą jaustis nuo jos atskirtiems tam, kad galėtume pažinti ją kaip duodančią, gerą, kaip savo šaltinį.
Klausimas. Kam mums to reikia?
Atsakymas. Jaučiame tokį poreikį, nes nuo šitos jėgos priklausome. Atskleidžiame, kad mūsų gyvenimas šiame pasaulyje labai ribotas ir dėl to kenčiame. Šios kančios verčia ieškoti priežasties, o priežastis – ta pati bendroji jėga. Todėl norime pažinti šią jėgą, kad pagerintume savo būseną.
Žmonės, tyrinėjantys bendrąją gamtos jėgą, išsiaiškino, kad tai gėrio jėga, siekianti atvesti mus į tobulumą. Bet tam pirmiausia reikia suvokti savo blogį, juk neįmanoma pasiekti gėrio, nepažinus jo priešingybės – blogio. Tai įmanoma tik esant kontrastui, principiniam gėrio ir blogio skirtumui mūsų pojūčiuose.
Norime jausti gėrį, patirti geras būsenas, o ištikus nemalonumams nuo blogų pojūčių stengiamės tuoj pat pasislėpti, atsiriboti. Ir tuomet šalia jausmų tenka įjungti protą, kuris gali patarti, kaip išvengti blogio. Taip vystome jausmus ir protą.
Mes natūraliai vengiame nemalonių pojūčių ir siekiame malonių. Tūkstančius savo vystymosi metų, nuo primityviausių gyvybės formų iki pat XXI amžiaus, konstruojame savyje naują mechanizmą, leisiantį suprasti ir pajusti, kaip teisingai veikti.
Taigi kuriame sau egzistavimo formą, pačią patogiausią iš visų galimų. Bandome naudoti bendrąją gamtos jėgą, kurioje esame, kad mūsų supratimu mums būtų gera. Iš esmės tai ir yra visas mūsų darbas šiame gyvenime.
Būtent šiuo tikslu vystome mokslą, kultūrą, švietimą, psichologiją, filosofiją, istoriją… Mes tiesiog norime sužinoti, kaip jaustis geriau. Juk malonių pojūčių siekis – pagrindinis žmogaus poreikis, jo prigimtinis „noras mėgautis“.
Kabala – tai aukštesnio lygio, labiau išvystyto suvokimo „ateities fizika“. Paprastoje fizikoje stebėtojui nereikia keisti savo savybių. Reliatyvumo teorijoje stebėtojo būsena gali keistis kintant laikui, judėjimui, atstumui, tačiau jis pats nesikeičia. Jo psichologija lieka ta pati.
Teisingame fizikos ir psichologijos derinyje kalbama ne apie realybės suvokimą, o apie tai, kas ją suvokia ir kaip tinkamai nukreipti žmogų, kad jis pajustų naują pasaulį. Tai jau kitas etapas, einantis po reliatyvumo teorijos. Juk keičiasi ne laikas, judėjimas ir vieta stebėtojo išorėje, o iš pagrindų keičiasi pats stebėtojas, taisydamas savo vidinę nuostatą.
Ir tada mūsų pasaulyje nebelieka nieko pastovaus: viskas tampa reliatyvu ir laikina. Žmogui pakeitus visas savo savybes, keičiasi pati tikrovė. O po to pakylame dar aukščiau. Kabalos mokslas teigia, kad tikrovė iš viso neturi jokios formos, o viskas priklauso nuo stebėtojo suvokimo.
Taigi galima daryti išvadą, kad gamtos vystymosi jėga – pastovi ir amžina. O mes su įvairiomis kintančiomis savybėmis esame jos viduje ir turime išsiaiškinti, kas pastovu, o kas keičiasi mumyse ir mus supančioje tikrovėje, išmokę atskirti vieną nuo kito.
Pastovi jėga – gamta arba Aukštesnioji jėga, Kūrėjas, o kintanti jėga – stebintis ją žmogus. Visa stebėtojo matoma tikrovė yra tiesioginė jo vidinių savybių pasekmė. Pakeitę žmogų pakeisime ir jo jaučiamą pasaulį.

Iš 2017 m. birželio 27 d. 872-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, I dalis

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, II dalis

Kaip įsiskverbti į visatos kompiuterį?

Klausimas. Kas ta Aukštesnioji, absoliuti gamtos jėga, valdanti visą kūriniją, ir kuo ji skiriasi nuo pagrindinių, mokslui žinomų gamtos jėgų: gravitacinės, branduolinės, elektromagnetinės?
Atsakymas. Visas kitas jėgas žmogus atskleidė vystantis jo protui, jos veikia tik tame lygmenyje, kuriame mes egzistuojame ir tyrinėjame. Jei vystytumės kitokia forma ir kitame lygmenyje, tai atskleistume kitokias jėgas, kitokį pasaulį.
Skirtumą tarp visų šių jėgų ir Aukštesniosios gamtos jėgos lemia subjektyvus jų suvokimas. Viskas priklauso nuo žmogaus – nuo jo tyrinėjimo ir supratimo lygmens. Be jo nieko nėra, ir negalima teigti, kad kažkas egzistuoja.
Klausimas. O jei žiūrėtume ne subjektyviai, bet objektyviai?
Atsakymas. Tai neįmanoma. Negalime tyrinėti objektyviai, nes Aukštesnioji jėga mus sukūrė su tam tikromis savybėmis. Jei nestebiu kokio nors reiškinio, tai jo ir nėra. Jis atsiranda tik tada, kai aš jį suvokiu, ir tik tokia forma, kaip jį jaučiu.
Klausimas. Tai kas gi iš tikrųjų egzistuoja?
Atsakymas. Egzistuoja tik viena Aukštesnioji jėga, sudaranti visos gamtos pagrindą. O mes juntame šią jėgą kaip įvairias formas, skirtingas savybes, priklausomai nuo formų ir savybių, kurias patys kuriame.
Klausimas. Vadinasi, šią vieną bendrąją jėgą suvokiame kaip atskirus fragmentus, priklausomai nuo savo išsivystymo lygio? Ar šis suvokimas ateityje pasikeis?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo žmogaus. Juk pasaulis egzistuoja jo suvokime, be to, yra tik viena Aukštesnioji jėga, kurianti visą mūsų gyvenimą, vadinamą „Gamta“. Visi atradimai yra mūsų viduje kaip vienintelės jėgos pasekmės.
Viskas, ką matau, juntu, galvoju, viskas manyje ir aplink mane, visi mano jausmai ir protas – tai Aukštesniosios jėgos apraiškos. Žmogui suteikta galimybė atsiskirti nuo šios jėgos ir jaustis egzistuojančiu tam tikroje realybėje, kurią vadiname šiuo pasauliu.
Klausimas. Kokia šios vienintelės jėgos savybė?
Atsakymas. Vienintelė jos savybė – davimas, dovanojimas, spinduliavimas. Ji tarsi šaltinis, nuolat duodantis ir duodantis… Taip mes ją jaučiame. Atskleidžiame ne ją pačią, o jos santykį su mumis, jos davimo savybę.
Šitaip išsiaiškiname, kad pirmuoju davimo veiksmu ši Aukštesnioji jėga sukūrė mumyse gebėjimą jausti jos poveikį ir skirti ją ir save, esantį atskirai nuo jos. Būtent toks atskyrimas leidžia mums jausti save ir mus supančią tikrovę.

Iš 2017 m. birželio 27 d. 872-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieninga gamtos evoliucijos jėga, I dalis

Mokslinis eksperimentas su aukštesniąja jėga

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Klausimas. Kam man veikti aukštesniąją jėgą, juk aš viso labo mažas žmogus šiame pasaulyje. Nejau ji nevaldo mūsų pasaulio su didžia išmintimi?
Atsakymas. Viena vertus jūs teisus. Kita vertus, aukštesnioji jėga tikslingai valdo mus taip, kad paliktų mums galimybę ją tirti, sukelti jos ypatingą poveikį ir taip užmegzti ryšį ir net partnerystę su ja.
Tai būtina, norint suprasti viso pasaulio sandarą. Taip pakylame iš nesąmoningai vykdančiųjų, neaišku, kaip gyvenančių vabaliukų lygmens į visos kūrinijos, visos gamtos galvos lygmenį. Tai itin svarbu ir tai verčia žmogų Žmogumi.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Dvejos savęs valdymo vadelės

Begalinis gyvenimas tarp dviejų sekundžių

Klausimas. Jaučiu, kad dėl techninės pažangos žmonija atsiribojo (atitrūko) nuo gamtos ir dėl to prarado pusiausvyrą. Jeigu sugrįšime atgal į gamtą, prie sveiko gyvenimo būdo, ar tai suteiks mums džiaugsmą ir laimę?
Atsakymas. Siekiant padaryti mūsų gyvenimą laimingesnį, reikia pakeisti jame labai daug. Mes juk bandome pastatyti (sukurti) kažką naujo sename pasaulyje ir tempiamės į naują pasaulį senus metodus.
Neįmanoma pastatyti miesto 20 milijonų gyventojų kaip senovėje. Išeitų dviejų tūkstančių kilometrų ilgio kaimas, tokio plano beveik neįmanoma įgyvendinti. Prireiktų neracionaliai daug kilometrų kelių.
Verta pagalvoti, kaip suderinti ergonominį sprendimą, tinkantį žmogaus kūnui, su visomis šiuolaikinėmis technologijomis ir XXI a. žmogaus poreikiais. Nebegalime visi gyventi natūrinio ūkio sąlygomis ir patys kepti duoną krosnyje.
Vis dėlto, būtina pagalvoti, kaip galėtume grįžti atgal į gamtą – tai labai svarbus ir laiku užduodamas klausimas. Aš tikiuosi, kad grįžimas į gamtą neapsiribos tik materialiais dalykais: natūralia medicina ir organiniais produktais, bet palies ir žmogaus sielą.
Žmogus turi pajusti, kad privalo grįžti į gamtą ir susijungti su ja, nes yra neatskiriama jos dalis. Dėl to jis savo noru turi paklusti gamtos jėgoms ir įsakymams.
Mūsų kūnui reikia leisti egzistuoti pačia teisingiausia ir laisviausia forma, kiek tai įmanoma. Tam, žinoma, yra visos galimybės, nežiūrint į milijardinį žmonių Žemėje kiekį. Reikia duoti kiekvienam žmogui galimybę būti kuo arčiau gamtos, racionaliai panaudojant ir visus šiuolaikinius patogumus.
Tai problema, kurią teks spręsti. Kuo labiau atsiskiriame nuo gamtos, tuo labiau kenčiame. Pradžioje mums atrodo, kad darome sau geriau, patogiau, kai viską galima gauti paspaudus mygtuką.
Bet paskui staiga atrandam, kad mygtukų teikiami patogumai atneša daugiau žalos nei tai, ką anksčiau pasidarydavome savo rankomis, todėl reikalinga racionali pusiausvyra.
Bet svarbiausia, kad grįždami į gamtą prisišlietume prie jos vidinio turinio ir pajaustume, kad būdami žmonėmis privalome surasti vidinę gamtos jėgą ir prisijungti prie jos ne tik kūnu, bet ir siela.
Mums atsiskleis paslėptos gamtos jėgos ir pradėsime suprasti jos vidinę kalbą, tai yra Kūrėjo kalbą – Aukštesniąją jėgą, esančią gamtoje ir valdančią viską, įskaitant ir mus pačius.
Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta, kaip ir žmogaus kūnas, priklausantis šiems lygiams, tarnaus kaip pereinamoji jėga, kuri supirš mus su aukštesne, vidine, jėga, paslėpta gamtoje – su kūrimo programa.
Tuomet pradėsime jausti gamtoje savo ryšį su Kūrėju: akmenyse, augmenijoje, gyvūnuose, savo kūne ir giliau, pradėsime suprasti Jo kalbą, girdėti, kaip Aukštesnioji jėga kalba su mumis. Taip grįždami atgal į gamtą, pradėsime atskleisti savo tikrąjį gyvenimą – tokį amžiną kaip gamta ir tokį svarbų kaip Kūrėjas.

Iš 2015 m. birželio 30 d. 591-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Mums reikia pripažinti, kad visi esame egoistai. Todėl, jei norime ką nors pasiekti savo gyvenime, mums būtina pritraukti į save Šviesą, grąžinančią į šaltinį. Mes nieko negalime ištaisyti šiame pasaulyje savo jėgomis.
Savo jėgomis mes priėjome iki mūsų egoizmo galutinio vystymosi taško. Toliau kelio nėra – tik aukštyn. Mes įsirėmėme į sieną – galima tik pakilti aukščiau jos, į kitą aukštą. O tai įmanoma tik padedant Šviesai, grąžinančiai į šaltinį, kuris suteikia mums potencialią jėgą, galinčią mus pakelti.
Kad pritrauktume šią Šviesą, mums reikia pasistengti susivienyti tarpusavyje. Susėskime, pasirašykime tarpusavio sutartį, o paskui apie ją priminsime kiekvieną dieną, net keletą kartų per dieną. Ir mes įsitikinsime, kad tai veikia.
Išbandykime, kokia veiksminga yra aukštesnioji Šviesa, ir išmokime ją pritraukti, patikrinkime, kaip mums geriau mokytis ir kalbėtis. Tai tikroji laboratorija, kur mes kaip mokslininkai atliekame bandymus, eksperimentus su aukštesniąja jėga ir padarome išvadas registruodami, kaip praėjo kiekvienas bandymas.
Pabandykite ir pamatysite, kaip geriau veikti, o kaip nereikia elgtis. Tai iš karto paaiškės. Problema ta, kad mes neturime tam noro – Kūrėjas tyčia mus painioja, kad mes neturėtume pasirinkimo ir galiausiai sutiktume, kad reikia tarpusavyje susijungti, juk priešingu atveju nieko neišeis. Tai tik psichologinis barjeras, bet jį labai sunku įveikti.

Iš 2014 m. gruodžio 12 d. pamokos pagal straipsnį „Kabalos mokslas ir jos prasmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siekiant tobulo ryšio

Daugialypis Šviesos poveikis

Kūrėjo valdymo debesyje