Pateikti paieškos 'blogis' rezultatai.


Nelygybė – blogis ar džiaugsmas?

Ateities visuomenė, Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl žmogus nelygybę visuomet jautė kaip blogį?
Atsakymas: Nes santykiai tarp žmonių yra egoistiniai. O kai jie tampa altruistiniai, tai nelygybė tarp mūsų suteikia mums galimybę tarpusavyje gauti ar duoti neproporcingai.
Tai leidžia kiekvienam pajausti davimą ir gavimą, kas iš principo neturi reikšmės, ir tik išreiškia mūsų vidinis polinkius.
Kitaip tariant, ateities visuomenėje žmogus taps visiškai kitokiu, jo amžinų vertybių suvokimas iš esmės pasikeis. Jis džiaugsis, kad Kūrėjas sukūrė mus nelygiais.

#299946

Iš 2022 m. birželio 24 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelygybė – visų problemų šaltinis

Nelygybės veiksnys

Mūsų mokykla − nelygybės mokykla

Komentarų nėra

Blogis, pragaras, meilė

Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Japonijoje buvo atvejis, kai sergantis koronavirusu ir tai žinantis žmogus išėjo į gatvę ir ėmė glebėsčiuotis su kitais, netgi su artimaisiais. Vėliau grįžo namo ir po kurio laiko mirė. Tai pateikiama kaip moralizuojantis pavyzdys. Ar tikrai egzistuoja vadinamasis „aukščiausias teismas“, kuomet žmogus sąmoningai eina tai daryti?
Atsakymas: Be abejo, šis teismas egzistuoja mūsų pasaulio jėgų lygyje, jis niekur nedingsta. Esmė ta, kad esame susieti į vieną bendrą visumą, į integralią sistemą. Jei žmogus palaiko šią sistemą ir siekia ją padaryti integralią, tai yra jo nuopelnas. Ir atvirkščiai, jei jis nutraukia tarp visų esančią gerų ryšių grandinę, tai yra jo pralaimėjimas, bausmė.
Aišku, kad žmogus, tyčia apkrėtęs kitus, labai sau pakenkė: savo veiksmais jis tarp mūsų pasėjo blogį, tas blogis veikia toliau. Kokios pasekmės? Žmogus sulaikė visos sistemos judėjimą integralumo, ryšio, meilės link, o tai – prislėgė jį patį.
Klausimas: Ar yra toks tiesioginis ryšys, kaip jūs sakote, kad visa tai prislegia žmogų?
Atsakymas: Žinoma. Dabar jo norai tapo daug egoistiškesni. Mirdamas jis atsikratė kūno, šio noro pasireiškimo labai žemame lygmenyje, bet vis tiek pasiruošusio ištaisymui. Ir dabar jis negali biologiškai išsitaisyti. O kaip taisytis dvasiškai, jei ten viskas taip egoistiška, ir dabar nežinia, kada jis galės pradėti išsitaisymą ir kokia forma.
Klausimas: Ar tai taikoma visam pasaulio blogiui? Visiems blogio nešėjams?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Žmonės iškart prisimena baisius budelius, žudikus ir pan. Ar tai taikoma jiems?
Atsakymas: Dar blogiau: žmogus, kuris neleidžia gyventi kitiems, nesuteikia jiems galimybės laisva valia tinkamai išsitaisyti, sukuria sau milžiniškų problemų.
Klausimas: Kodėl tai skiriama žmogui? Dėl ko tai jam įdiegia Aukštesnioji jėga, Kūrėjas? Kodėl reikia taip pakišti žmogų?
Atsakymas: Turi išryškėti visas blogis. Privalo! Ir todėl sielos, praeityje dariusios baisius veiksmus, gauna papildomą krūvį, kad jis nugramzdintų jas į žemiausią tašką, nuo kurio galėtų pradėti kilti. Nes jeigu jos yra kažkur tarp gėrio ir blogio ir nelaiko savęs blogomis, joms reikia suteikti papildomai blogio: tada jos supranta, kad iš tikrųjų turi taisytis.
Klausimas: Sakote, kad absoliučiai viskas nukreipta į išsitaisymą, gėrį, šilumą, meilę, ir mes turime pereiti šias baisias būsenas ir pamatyti tuos baisius žmones, jų nekęsti ir pasmerkti mirties bausmei. Ir visa tai turi būti kelyje į meilę, gėrį?
Atsakymas: Nenorėčiau sakyti, kad apskritai reikia mirties bausmės. Nes ji atima asmens galimybę išsitaisyti, o taisytis turi visi. Taigi, nesu už mirties bausmę, bet turime sudaryti žmogui tokias aplinkybes, kai jis būtinai norėtų pasitaisyti! Tiesiog, tegul erelis lesa jo kepenis!
Klausimas: Kas yra išsitaisymas?
Atsakymas: Išsitaisymas – tai savojo žemumo, niekingumo, kenkėjiškumo, amoralumo supratimas. Tai noras tapti naudingam ir matyti, koks kenksmingas buvai. Suvokimas, kad netinkamai bendravai su žmonėmis, koks buvai bjaurus ir blogas, palyginus su tuo, ką matai dabar, yra pragaro būsena. Tai ir yra pragaras, o mirties bausmė nieko neištaiso.
Klausimas: O kaip sužadinti tokią būseną?
Atsakymas: Tam reikia su žmogumi dirbti. Turi būti pedagogų, kurie tiksliai atvestų jį prie savarankiško apibrėžimo: kas gi jis toks?
Klausimas: Vadinasi, pedagogai neturėtų nusikaltusiojo nekęsti, bet turėtų suprasti, kad tai – išsitaisymo kelias?
Atsakymas: Taip. Turi rodyti jam meilę. Žmogui tai blogiau nei mirtis. T. y., pedagogai jį myli, ieškodami metodų, kaip jam padėti suvokti blogį savyje. Tikiuosi, kad pamatysime patys, kaip žmonės pradės keistis.
Klausimas: O tuomet žmonės iš šios neapykantos pradės suprasti, kas jie tokie ir kad jie yra žudikai?
Atsakymas: Taip. Jie klaidžios gatvėmis kaip mirusieji, prisikėlę iš savo kapų, ir ieškos, kaip galėtų išsitaisyti.
Klausimas: Ar tam reikia pedagogų, kurie jiems parodys, kas yra tikroji meilė? O žmonės žiūrės į juos, nekęs jų ir keisis dėl jų?
Atsakymas: Taip.
#267527

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Gėris ir blogis

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Blogis – tai geros jėgos nebuvimas ar ypatinga, gerai jėgai priešinga substancija?
Atsakymas. Tai ypatinga substancija, priešinga gerai jėgai. Jos jokiu būdu nereikia slėpti, gražinti ar kažką su ja daryti.
Reikia teisingai dirbti su blogiu, saugoti jį, ant jo kurti gėrį. Ir tuomet skirtumas dar gėrio ir blogio sukurs tokių skirtumų potencialą, kuris padės atskleisti Kūrėją.
#233515

Iš 2018 m. balandžio 29 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Blogis – pasaulio pagrindas

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Gėris ir blogis

Komentarų nėra

Blogis – pasaulio pagrindas

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebooko: Kaip kabalistai veikia mūsų pasaulį? Ar jie gali sunaikinti blogį?
Atsakymas. Jokiu būdu! Blogio negalima sunaikinti. Turėjome to išmokti iš mūsų daugiatūkstantinės istorijos. Neįmanoma sunaikinti blogio!
Blogis – pasaulio pagrindas. Kaip pasakyta Biblijoje: „Sukūriau blogį, ir sukūriau Torą  jam ištaisyti“, bet ne sunaikinti. Ištaisyti reiškia, jog blogis lieka, o mes mokomės teisingai su juo dirbti. Tai kabalos mokslo esmė.
Klausimas. Sakote, kad „blogis lieka“. Žmogui tai visada sunku.
Atsakymas. Be abejonės! Bet ką padarysi? Neturime kitos išeities, mums reikia išmokti dirbti su blogiu: suprasti jį, gerbti ir tinkamai su juo elgtis, kaip su „faraonu“ (blogis tai faraonas ): mandagiai, itin pagarbiai, nes būtent jo padedami galėsime pakilti laiptais vis didesnio gėrio link.
Blogis tai tas stimulas, ta pakopa, virš kurios nuolatos galime kilti. Kiekvienoje pakopoje ji vis labiau atsiskleidžia mumyse, o mes vis labiau kylame virš jo į gėrį.
Jei nebūtų blogo visai negalėtume vystytis. Blogis lieka visu savo gražumu, tačiau viską įvyniojame į gerą apvalkalą – gėrį. Išeina nuostabus „patiekalas“: viduje – blogis, išorėje – gėris.
Juk žinome, kad į patiekalus beriami pipirai, druska, kas nors aštraus. Netgi į pyragus pilamas šlakelis konjako, antraip neišgausime tinkamo skonio.
Todėl reikia paragauti šiek tiek blogio, bet tik tam, kad iškeltum gėrį.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Komentarų nėra

Egoistų sąjunga – blogis visam pasauliui

Krizė, globalizacija

Nuomonė (S. Steiplsas, Kanados Rideau instituto prezidentas): „Ekonominė nelygybė didėja, kartu daugėja naujų konfliktų. Globalios ekonominės integracijos šalininkai tvirtina, kad globalizacija skatina pasaulio ir trečiųjų pasaulio šalių ekonominį vystymąsi. Jie teigia, kad „potvynis kelia visas valtis“, korporacijų pelnas skatina bendrą gerovės augimą. Tačiau egzistuoja rimti įrodymai, teigiantys priešingai.
Globalizacija gali pasaulyje sukelti karus dėl resursų. Žmogaus teisių, socialinio teisingumo, ekologinių standartų, demokratijos srityje vyksta nuosmukis.
Komentaras: Globalizacija – tai ne vystymosi šuolis, o mūsų pasaulio vienybės, visiškos tarpusavio priklausomybės atspindys. Tačiau plėšikų (egoistinių šalių) sąjunga – blogis mums patiems ir visam pasauliui. Todėl krizė tęsiasi. Globalizacija įrodo, kad tėra vienas teisingas sprendimas – keisti žmogaus prigimtį ugdant mumyse integralumą. Tik tai nulems teigiamus pasaulinės ekonomikos ir bendros visuomeninės tvarkos pokyčius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išlikimo sąlyga

Globalizacijos dėsnis – veikia

Egoistinė globalizacija – neišgydo nei visuomenės, nei žmonių

Komentarų nėra

Kur atsiskleidžia tikrasis blogis?

Dvasinis darbas, Kūrėjas

Klausimas: Ką reiškia susiliejimas su Kūrėju?
Atsakymas: Susiliejimas – tai didelis ištaisymas, susijungimas savybių, „formos“ panašumo keliu.
Pačios noro mėgautis medžiagos mums nereikia keisti. Bet ši medžiaga yra egoistinės formos (turi egoistinį ketinimą), kuri vadinasi „blogiu“, priešingu Kūrėjui.
Pats noras mėgautis, kaip ir visa negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta, nelaikomas blogu ir priešingu Kūrėjui.
Kol žmogus dar nepajuto, kad yra priešingas Kūrėjui, taip pat nelaikoma, jog jame yra „blogio pradas“.
Pirmiausia reikia atskleisti, kad tavo ketinimas, noro „forma“, atvirkščias Kūrėjui. Be šito žmoguje nėra blogio – jis tiesiog veikia pagal savo prigimtį.
Blogiu kabaloje laikoma Kūrėjui, Gėriui, Šviesai priešinga savybė. Pajusti blogį galima tik tuo atveju, jeigu tau atsiskleidžia gėrio, ryšio, meilės savybė, – ir pamatai, kad esi priešingas jai.
Tada tampi „žmogumi“, tegul kol kas ir blogu. Tai įvyksta tik studijuojant kabalą. O iki tol žmoguje  – visuose pasaulio egoistuose – nėra ką taisyti. Tai ne ta forma, kuriai reikalingas ištaisymas.
Ištaisyti reikia tik tarp manęs ir Kūrėjo esantį atotrūkį. Būtent šią Kūrėjui atvirkščią formą aš turiu paversti gera, panašia į Jį.
Kai mes tapsime panašūs į Jį tarpusavio davimu, kaip pasakyta, tada pasieksime susijungimą, vadinamą „susiliejimu“ (dvekut).
Šį vidinį darbą (blogio atskleidimas / sudužimas ir jo ištaisymas) atlieka tik grupiniuose kabalos užsiėmimuose pritraukiama Šviesa.
Viename iš savo gyvenimo ciklų žmogus staiga pajaučia „dūrį į širdį“, „kibirkštį“, traukiančią į kažkokį naują, nematerialų gyvenimą.
Jis nori pakilti aukščiau įprasto, žemiško gyvenimo ir ateina į grupę, mokytis, – ir bėgant laikui pajaučia, kaip toli jis yra nuo davimo savybės.
Nuo šio momento jis supranta, kad jo prigimtis priešinga Kūrėjui. Tada ir galima sakyti, kad jame atsirado „savojo blogio suvokimas“.
Žmonės paprastai mano, kad „blogis“ reiškia būti blogam visuomenėje, o ne priešintis susivienijimui tarp visų ir su Kūrėju.
Žemiškojo blogio – nepervesti senutės per gatvę ar neduoti išmaldos – kabala netaiso, nes, jo iš viso negalima ištaisyti, jis tik augs, kol nepašalinsime dvasinio blogio.

Iš 2010 m. spalio 7 d. pamokos pagal straipsnį „Meilė Kūrėjui ir kūriniams“

Daugiau šia tema skaitykite:

Padėkite suprasti, ko aš noriu?

Kaip rasti savo laisvės tašką?

Gėris ir blogis

Komentarų nėra

Gėris ir blogis

Zohar

„Zohar“, skyrius „Vaikra“, p. 87: Kadangi Tora kilo iš Binos, pirmosios lentelės taip pat buvo parašytos iš Binos.
Pasakyta: „įrėžta lentelėse“. Skaityk ne įrėžta (charut), o laisvė (cherut).
Tai tikroji laisvė, kadangi tai yra vieta, nuo kurios priklauso visa laisvė. Nes laisvė nuo visų jėgų pasiekiama tik padedant Binos Šviesoms.
Toroje nėra ginčytino dalyko, kuriame viskas nesusivestų į vieną vietą – į Malchut, ir nesueitų į vieną šaltinį – Jesodą.

Mes – kūrinijos medžiaga, noras mėgautis, pripildyti save. Jis gali tik gauti. Jeigu jo ketinimas – gauti dėl savęs – šį ketinimą, o ne norą, mes vadiname „blogiu“.
Juk noras – tai medžiaga, kuri nekinta, apie ją negalima pasakyti – gera ji ar bloga. Tai lemia ketinimas – geras arba blogas. Ir jame slypi mūsų pasirinkimo laisvė.
Mumyse esančių norų negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse mes neturime pasirinkimo laisvės, nieko negalime juose pakeisti.
Tai vis labiau patvirtina ir visi moksliniai tyrimai. Vienintelis įmanomas pakeitimas – žmogaus lygmenyje, ketinime, esančiame virš noro.
Pats noras yra sukurtas Kūrėjo ir suteiktas mums nekintamu pavidalu. O ketinimas virš noro nuo pat pradžių mums duotas egoistinis, „dėl savęs“, ir mes turime nutarti, kad šis ketinimas – blogas, kadangi nukreiptas prieš susivienijimą, prieš davimą artimui, davimą Kūrėjui.
Tačiau ketinimas gali būti priešingas – „dėl kitų“, davimo, ir tada jis vadinamas „geruoju pradu“.
T.y., „blogasis pradas“ ir „gerasis pradas“, gėris ir blogis nustatomi pagal ketinimą, o pats „pradas“ – nekintantis noras.
Šis ketinimas galimas tik žmogaus lygmenyje. Ketinimas prilygti Kūrėjui vadinamas gėriu, o priešingas jam – blogiu. Ketinimas realizuojasi vienijantis su kitais arba atsitolinant nuo kitų.
Todėl iš savo ketinimų privalau išrinkti tik tuos, kurių atžvilgiu turiu pasirinkimo laisvę, – ar vienytis su kitais bendrai ketinant vieni kitiems atiduoti, kas daro mus panašius į Kūrėją.
Ir tik čia aš nustatau gėrį arba blogį – arba mano egoizmo, arba Kūrėjo valios atžvilgiu.
Todėl, jeigu norime save ištaisyti, tai gali atlikti tik Bina – aukštesnioji atidavimo savybė.
Priartėdama prie noro mėgautis, ji keičia jo blogą savybę į gerą, t.y. ketinimą gauti – į ketinimą duoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Lynu – tiesiai pas Kūrėją“

„Laikas išsiristi iš kiaušinio į laisvę“

„Gėris ir blogis mūsų pasaulyje“

Komentarų nėra

Net neveiklumas – blogis

Dvasinis darbas

Klausimas: Ką tai reiškia – kenkti draugui?
Atsakymas: Jei tai mano kabalistinės grupės draugas, o aš nesirūpinu, kaip su juo susivienyti, – tai jau blogis.
Juk taip aš gręžiu skylę mūsų bendroje „valtyje“, mūsų bendrame dvasiniame inde, ir savo neveiklumu kenkiu jam.
Jei nesistengiu praplėsti mūsų bendro dvasinio „kli“ ir nors šiek tiek tinginiauju –  kenkiu kitiems.
Mums atrodo, jog jei nieko nemušame, nežudome, nevagiame – tai viskas tvarkoje, ko dar iš mūsų galima norėti?
Mes nesuprantame, kad galime kenkti netgi būdami absoliučiai „pavyzdingi piliečiai“.
Dvasiniame darbe to nepakanka. Jei bent akimirką nesirūpinu bendro dvasinio indo kūrimu, dvasiniame darbe tai nėra geras elgesys.
Tą pačią akimirką, kai nebesirūpinu šiuo bendru „kli“, tampu kenkėju.
Nėra jokios tarpinės būsenos – tik gėris ir blogis! Toks  aukštesnės mūsų ryšių sistemos dėsnis.

Iš 2010-04-27 d. pamokos pagal Baal Sulmao straipsnį „Toros dovanojimas“

Komentarų nėra

Gėris ir blogis mūsų pasaulyje

Kabala, Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Mūsų pasaulyje negalime teisingai atskirti gėrio ir blogio, nes nematome reiškinių dvasinių šaknų. Todėl nereikia niekam, kas vyksta, kliudyti. Fašistai – egoizmo vystymasis. Islamo teroras – reakcija į žydų dvasines spragas. Labdara – puikybės forma ir t.t. Kabalistas atrodo tarsi principo „kuo blogiau – tuo geriau“ gerbėjas. Jei visuomenė prieis prie tokios išvados – kabalos, kaip idėjos, plitimas bus neįmanomas. Paaiškinkite dar kartą kabalos santykį su pagrindine mūsų pasaulio problema – ar priešintis blogiui, ar remti gėrį?
Atsakymas: Reikia visais būdais fiziškai ginti save, savo gyvenimą, pranokti priešus ir kartu taisytis vidumi, daryti teisingą poveikį pasauliui, siekiant susivienyti su Kūrėju ir su išsitaisiusiu priešu.

Komentarų nėra

Ištaisyti būsenos šaknį

Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Tyrėjai mano, kad žmogus pats turi sukurti fortūną savo teigiamomis mintimis, žodžiais ir veiksmais. Sutinkate su tuo?
Atsakymas: Žmogus gali sukurti aplink save tam tikrą matricą: tai gerai, tai blogai, tai geriau, tai blogiau ir pan., ir taip apibrėžti savo būseną. Čia nėra nieko absoliutaus, viskas sąlygiška.
Yra žmonių, kurie mūsų akimis žvelgiant, labai kenčia kalėjimuose, ligoninėse – bet kur, o pasikalbėjus su jais, išgirsime: „Ne, tai normali būsena. Galima gyventi. Juk gyvename“. Tad čia glūdi problema.
Viena vertus, teigiamai galvoti, sakyti žmonėms komplimentus, daryti kokius nors gerus darbus – tai padeda.
Kita vertus, tai galiausiai neištaiso būsenos, tik ją užglosto. Jei būseną patepsi medumi, ji nuo to taps šiek tiek saldesnė, bet pats kartumas viduje nepasikeis.
Reikia ištaisyti būsenos šaknį, kad ji neatsiskleistų kaip blogis.
Šaknis – tai mūsų egoizmas. Jei anuliuojame jį, galime pasijausti esantys virš jo, pasaulyje, kupiname gėrio, meilės, šviesos.
Egoizmas – tai mūsų ketinimai ir visas pasaukio blogis, kuris priklauso tik nuo žmogaus ir atsiskleidžia žmogaus atžvilgiu. Mūsų žodžiai ir mintys tėra išorinis egoizmo apvalkalas. Galima tarti gražius žodžius, atlikti kokius nors veiksmus, o jie neatitiks žmogaus širdies.

#298544

Iš 2022 m. gegužės 24 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas ir pasaulio suvokimas

Pagreitinimas dvasiniame kelyje

Gyvenimo pamokos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai