Dešimtukas – tai ta būsena, kai imi jausti, kad turi būti susijęs su visais, išeiti iš savęs, vienytis su visais.
Žmonės drauge formuoja bendrą tarpusavio ryšį, bendrą kūną, kuris kaip atskira maža ląstelė dvasinėje erdvėje. Kiekvienas turi anuliuoti save kitų atžvilgiu, įsivaizduoti, kad yra susijęs su kitais, ir galiausiai jie kuria tą organą, nes dvasiniame pasaulyje nėra vieno žmogaus.
Mūsų ryšių išvestinė atsiskleidžia kitame lygmenyje. Tarkime, jeigu paimtume tave ir mane, tai dvasiniame lygmenyje yra tik tai, kas tarp mūsų atsiskleidė kaip ryšys, kitaip tariant, mūsų bendras „mes“. O kitame, aukštesniame lygmenyje egzistuoja mūsų „mes“, ir dar kieno nors „mes“, irgi susijungę draugėn.
Ir taip visuomet kylame nuo vienos prie kitos, sudėtingesnės hierarchijos, nuolatos didindami savo tarpusavio ryšį, tarkime, kvadratu.
Iš tiesų ten ypatinga didėjimo sistema, sudėtinga tarpusavio ryšio kėlimo eilė – ir ji kokybinė, pavyzdžiui, iš hod lygmens į nėcach lygmenį, paskui į tifėrėt, gvura, chėsėd lygmenį ir t. t. Kitaip tariant, tarp jų egzistuoja ne šiaip kiekybiniai, bet kokybiniai ryšio pokyčiai. Tad šito negalėsime išmatuoti.
Kaip išmatuosi artumo rūšis mūsų pasaulyje? Sakykime, susipažinai su atsitiktiniu žmogumi. Vėliau susitikę imsite sveikintis. Dar vėliau persimesite keletu žodžių, netgi drauge pasėdėsite, išgersite kavos puodelį ir pan.
Dvasiniame pasaulyje tai dar sunkiau, nes esame tarpusavyje įsijungę vieni į kitus, juk pirmame lygmenyje aš ir tu virstame „mes“, o ne „aš“. Vėliau egoizmas tarp mūsų auga ir vėl mus atskiria, bet kokybiškai. Kaip matavimo prietaise: tavo jautrumas didėja, ir tau atrodo, kad tavo parametrai sutampa, o pasirodo, kad vis dėlto skiriasi, ir vėl juos sieki suvienyti, bet jau su didesniu jautrumu.
O paskui vėl perjungi jautrumą ir vėl matai, kad jie išsiskyrę, tarkime, per tūkstantį, per dešimt tūkstančių, per milijoną padalų ir pan. Kaskart eini į vis didesnį sutapimą, susiliejimą (kokybinį ir integralų), kur visi kartu kiekviename lygmenyje turi susijungti į vieną visumą.
Tai itin rimtas, įdomus darbas, jis vyksta per jausmus ir drauge per protą. Pabaigoje sukuri savyje Kūrėjo pavidalą, kitaip sakant, tą didžiulį tinklą, kuris ima gyventi tavyje ir tu jį valdai, ji – tavo, o tu – jo.
Klausimas: O jeigu imti didelį žmonių kiekį: ne dešimtukus, o tūkstančius?
Atsakymas: Koks skirtumas? Galbūt tinklas išeis šiek tiek susipainiojęs, bet ir efektyvesnis, juk kiekvienas eina pasitikti kiekvieno, prideda visiems savo vienybės jėgą. Todėl, jei žmonės eina pirmyn, tai kuo didesnė grupė, tuo ji efektyvesnė, ir tuo greičiau kiekviename etape baigs savo vienijimąsi ir bus pasirengusi kitam etapui, kitam kokybiniam šuoliui.

#310863

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. 10 žmonių – visavertė grupė kabaloje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinio kūno ląstelė

Dešimtukas – visų gamtos savybių suma

Dešimtukas – bendra siela

Kiekvienas pirmiausia yra atsakingas už savo dešimtuką, už visus draugus, už bendrą vienybę, kuriai esant dešimtukas išreiškia mūsų norą Kūrėjui, reikalavimą, kad Kūrėjas ištaisytų ir užpildytų mūsų bendrą norą.
Kiekvienas žmogus dešimtuke privalo atlikti šį darbą, tai jo asmeninė, individuali misija dešimtuko atžvilgiu. Ir kai dešimtukai taip susijungs kiekvienas savo viduje, virsdami į sveikas ląsteles, iš tų ląstelių bus galima surinkti dvasinį kūną. Tai jau bus žmogus, Adam.
Bet kol kas – kiekvienas dešimtukas tėra bazinė ląstelė, ne daugiau. Taip formuojame sėklos lašą, iš kurios pradėsime daugintis ir augti dvasiškai. Kol nėra tokios sėklos lašo, susidedančio iš dešimties draugų, neįstengsime augti dvasiniame pasaulyje.
Ši sąlyga priešais mums kaip pasienio barjeras (machsomas), kliūtis, neleidžianti mums įsisąmoninti mūsų vienybės būtinumo. Žinoma, patys neįstengsime atlikti šio darbo, tačiau privalone galvoti, prašyti, reikalauti, kad aukštesnioji jėga mus taip pakeistų.

#278255

Iš 2021 m. vasario 12 d. pasirengimo kongresui

Klausimas: Bet koks bendravimas yra žmonių sąveika. Todėl turi būti bent dvi šalys, pavyzdžiui, oratorius ir klausytojas. Ar galima sakyti, kad kuo daugiau dalyvių komunikavimo procese, tuo didesnis kokybiško ryšio potencialas?
Atsakymas: Iki tam tikro skaičiaus, nes negalime įsivaizduoti daugiau nei dešimties skirtingų savybių, kad galėtume su jomis greitai dirbti.
Komentaras: Visada sakote, kad būtent dešimt žmonių yra minimalus ir optimalus skaičius bendrauti.
Atsakymas: Taip. Bet jeigu judate toliau, privalote išplėsti ir sujungti savo įspūdžius, pojūčius, darbą, įsivaizduoti visą sistemą, grupuoti žmones į ne daugiau kaip dešimties dalyvių komandas, kad dirbtumėte su kiekvienu dešimtuku kaip su vienetu.
Komentaras: Vadinasi, dešimtuke gilinu ryšį su kitais devyniais draugais, darydamas jį kokybiškesnį, bet neplečiu grupės kiekybiškai.
Atsakymas: Negalėsi, kitaip prarasi visus dalyvius iš akiračio. Bet jeigu imsi šį dešimtuką kaip vieną ir su juo taip dirbsi, galėsi suformuoti dar devynis dešimtukus.
Klausimas: Tada neaišku, kam reikalingas toks žmonių skaičius?
Atsakymas: Kad galėtume leisti kiekvienam įgyvendinti valios laisvę.
Klausimas: Bet pasaulyje milijardai žmonių, kurių apskritai niekada ir nepamatysiu arba pamatysiu galbūt vieną kartą gyvenime. Kas yra bendravimas? Kodėl taip sukurta?
Atsakymas: Norint suskaidyti visą integralią gamtą į tam tikras ribotas dalis, kurių integralaus vientisumo suma galėtų būti pateikta kaip neribota gamta. Kitaip tariant, tai yra problemos sprendimas arba apskritimo ploto, arba integralo pasiekimas atskirais metodais.
Nors gamta yra integrali, globali, ji matuojama ne vienetais, o kokybe. Norint paversti individualias, mažas formas kokybiškomis, reikia daugybės tų formų.
Klausimas: Iš esmės man pakanka dešimties žmonių. Ir jeigu per visą gyvenimą sutiksiu kelis tūkstančius žmonių, o kitų – niekada, neverta rūpintis? Tai nėra gamtos tikslas.
Atsakymas: Galima paimti tik dešimt žmonių, be kita to, savo nuožiūra, ir tarp jų rasti absoliučiai visus dėsnius ir gamtos savybes.

#273343

Iš 2020 m. rugpiūčio 21 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dešimtukas?

Visas pasaulis – vienas dešimtukas

Integrali technologija: vienijimasis į dešimtuką

Kūrėjas – Absoliutas, kuris nesikeičia, atsiskleisdamas mūsų atžvilgiu kaip absoliutaus gėrio jėga. Keičiasi mūsų suvokimas, noras, todėl sakome, kad Kūrėjas keičiasi.
Iš tikrųjų pokyčiai vyksta tik mumyse. Todėl, norėdami atskleisti Kūrėją, turime pasiekti panašumo į Jį būseną, kad atitiktume Jo savybes.
Tačiau kaip galime tapti panašūs į Kūrėją, jei visi esame egoistai? Mes liekame egoistai, tačiau, nepaisydami natūralaus atstūmimo, privalome susivienyti tarpusavyje virš egoizmo, susisiedami tarpusavio davimo, vienybės, meilės ryšiais. Mes panašūs į išderintą muzikos instrumentą, kurį reikia suderinti, norint teisingai groti.
Apie karaliaus Dovydo smuiką parašyta, kad jis kabėjo ant sienos, o tam tikru momentu, t. y., esant ypatingai būsenai, pats imdavo groti. Tad ir grupė turėtų pasiekti tokią vienybę tarp draugų, kurios forma būtų panaši į Kūrėją. Nors visi lieka egoistai, bet kiekvienas nugali savo egoizmą ir susivienija su kitais taip, kad vienybės forma atitinka tobulo ir vieningo Kūrėjo formą.
Ir tuomet Kūrėjas atsiskleidžia mumyse. Jis nėra kažkur už grupės ribų, o tik jos viduje. Kiek dešimt draugų nusiteikė teisingam ryšiui, abipusiam davimui, tiek tarp mūsų atsiskleidžia Kūrėjas ir užgroja mūsų smuiku. Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas kūriniams.
Todėl reikia praktiškai, efektyviai žiūrėti į darbą dešimtukuose, stengiantis pasiekti tokią susijungimo formą ir esmę, kuri būtų panaši į Kūrėją. Žinoma, to link judame palaipsniui, per 125 pakopas, vis tiksliau kalibruodami save.
Taip tobulą Kūrėjo atskleidimą pasiekiame bendrame kli, AVAJA, kai „Kūrėjas ir Jo vardas susilieja į viena“. Kitaip tariant, AVAJA, mūsų dešimtukas, tinkamai susijungia visomis dešimt sfirų, su visomis jų mažiausiomis vidinėmis po-sfiromis tiek, kad pasiekia tobulą vienybę, atitinkančią Kūrėjo prigimtį, absoliutų davimą.
#264917

Iš 2020 m. gegužės 18 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Smuikas su dešimt stygų

Atskleisti Kūrėją

Monolitinis dešimtukas

Klausimas: Kas yra dešimtukas?
Atsakymas: Dešimtukas – tai dešimties žmonių susibūrimas, paprastai vyrų, kurie veikia tarpusavyje, kad anuliuotų save vieni kitų atžvilgiu ir susijungtų virš savo prigimtinio egoistinio atstūmimo.
Kildami virš ego, jie savo vienybėje ima kurti davimo savybę, viršegoistinę ryšio savybę, kurioje pagal panašumo dėsnį galima pajausti tokią pat altruistinę, antiegoistinę aukštesniosios jėgos prigimtį, vadinamą „Kūrėju“.
Kitaip tariant, kai dešimt žmonių susijungia ir anuliuoja save, tai jų savęs anuliavimas toks tobulas, kad juos drauge pakelia virš egoizmo, ir jie susijungia altruistinėje abipusio davimo savybėje, ir ten pagal panašumo dėsnį ima jausti tokią pat išorinę duodančią gamtos jėgą.
Klausimas: Ši jėga atsiskleidžia būtent juose?
Atsakymas: Apie tai, kas išorėje, jie negali pasakyti, kas tai. Tačiau, kas atsiskleidžia juose, vadinama „Kūrėju“.
#259589

Iš 2019 m. kovo 20 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Dešimtukas – dvasinė mintis

Dešimtukas – minimalus visuomenės pjūvis

Klausimas. Koks ryšys tarp minties ir dešimtuko?
Atsakymas. Dešimtukas – tai dvasinė mintis. Net jei ji bloga, vis tiek yra rimta dvasinė mintis. O kai žmogus vienas, tai šitai kažkas neužbaigto, t. y. tam tikra fluktuacija, atsitiktinė kliūtis.
Grupė turi jungti keletą žmonių, nebūtinai dešimt. Sakome „dešimtukas“, nes tai optimaliausia, geriausia sąlyga. Tačiau net jeigu susirenka ne dešimt, o trys keturi žmonės – tai jau grupė. Pageidautina, kad būtų daugiau nei trys. Tuomet jų poveikis pasaulių sistemai bus rimtas, ir jų bendros mintys galės veikti visą sistemą.
#246504

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Mintis – aukštesnioji jėga

Mintis – pati didžiausia jėga

Malda, išjudinanti sistemą

Klausimas. Kaip penki jutimo organai atsiskleidžia dešimtuke?
Atsakymas. Dvasinis parcufas apima sfiras Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Zeir Anpin savo ruožtu apima šešis jutimo organus: Chėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Chod, Jėsod. Ir todėl turime Kėtėr (1), Chochma (1), Bina (1), Zeir Anpin (6) ir Malchut (1) – iš viso 10.

Kiekvienas dešimtuko narys jaučia visus penkis dvasinio jutimo organus, nes dešimtukas – tai viena visuma, tarsi vienas dvasinis kūnas ir siela.
Išeitų, kad jūs visi turite vieną sielą. Esmė ta, kad pasaulyje mums visiems yra viena siela. Visa ta konstrukcija vadinasi „siela“ arba „Adam“.
Šiame dvasiniame kūne atskleidžiate penkias jusles, kurios vadinasi Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut.
#248865

Iš 2019 m. balandžio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip objektyviai suvokti pasaulį?

Pasirink šį gerą likimą!

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Klausimas. Per pamoką turime pirmiausia rasti vidinį ryšį su mokytoju ar su dešimtuku, ar tai turi vykti vienu metu?
Atsakymas. Turite susijungti su dešimtuku ir padaryti taip, kad jūs ir dešimtukas būtumėte viena visuma. Ir tuomet jau galite klausytis mokytojo ir realizuoti dešimtuke tai, ką jis kalba.
Svarbiausia dešimtukas. Tačiau norint žinoti, ką daryti dešimtuke, reikia mokytojo.
#248636

Iš 2019 m. kovo 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suprasti, kad siela vystosi?

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Klausimas. Dvasinio indo (kli) atskleidimas priklauso nuo visų prašymo dešimtuke? Ar aš vienas prašau už mūsų vienybę ir pats atskleidžiu šį kli?
Atsakymas. Arba aš prašau, arba visi prašo, arba kiekvienas iš mūsų atskirai – visa tai susideda į vieną. Svarbiausia, kad aš prašau per visus ir už visus. Ką daro kiti, su manim, žinoma, susiję. Aš noriu, kad tai darytų ir kiti. Bet, iš esmės, asmeniškai man užtenka to, kad aš prašau už visus. Tai ir yra kolektyvinė malda, tokia ir yra būtina sąlyga jai.
Be to niekas nepadės. Galite daužyti galvą į sieną, rėkti ir raudoti paromis, bet negausite absoliučiai jokios reakcijos. Taip, deja, gyvena milijonai žmonių pasaulyje. Mūsų laikais mažiau, bet per tūkstantmečius jų buvo labai daug.
Kodėl Kūrėjas jiems neatsako? Todėl kad jie neteisingai kreipiasi. Jis negali jų išgirsti. Kūrėjas yra „visur“, bet kaip „visur“ turima mintyje organizuotame dešimtuke, tai yra parcufe. Apie tai kalba kabala.
Todėl mūsų pasaulyje daugybė žmonių visiškai neigia Kūrėjo buvimą. Ir tai tiesa, nes tokio Kūrėjo, kokį tie žmonės Jį įsivaizduoja, nėra.
Kūrėjas – tai bendra pripildanti, mus gyvus daranti vidinė gamtos jėga, sudaryta iš noro. Kūrėjas užpildo šį norą. Bet kreiptis į Jį galima tiktai iš vientiso kaip Jis noro. O elementarus panašumas į Kūrėją – tai dešimtukas. Iš to, kaip Kūrėjas sukūrė mus, per keturias tiesioginės Šviesos stadijas mes ir galime kreiptis į Jį. Ne kitaip.
Klausimas. Kai atvykstame į kongresą, kiekvieną pamoką turime naują dešimtuką. Kaip elgtis? Neprisirišti prie fizinio dešimtuko?
Atsakymas. Galite neprisirišti prie dešimtuko, bet kreiptis į Kūrėją turite tiktai per konkretų savęs ištirpinimą kituose. Kai sakoma „dešimtukas“, turima mintyje būtent ištirpimas kituose.
#241830

Iš 2019 m. sausio 6 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai už sienos Kūrėjas

Ar mes pasiruošę atskleisti Kūrėją?

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Išeiname iš Begalybės pasaulio (Būsena Nr. 1) ir per penkis pasaulius, per darbą dešimtuke (Būsena Nr. 2) vėl ateiname į Begalybės pasaulį, bet jau ištaisytą (Būsena Nr. 3).
Visas pasaulis – tai vienas dešimtukas, be Begalybės pasaulio daugiau nieko nėra. Visos mūsų maldos kyla iki Begalybės pasaulio Malchut ir visa informacija apie būsenas, kurias praeisime, nusileidžia iš ten.
Iš esmės, dešimtukas apima visą žmoniją, visas sielas, visų kartų kabalistus, viską, kas buvo ir bus. Visa tai vienas dešimtukas, tačiau mes būdami būsenos Nr. 2, galime pamatyti tik jo ribotą dalį. Būnant šios būsenos turime maksimaliai atlikti savo darbą ir paraginti visus taisytis.
Gavome ypatingą misiją – būti atsakingiems už būseną Nr. 2, stovėti visos žmonijos priešakyje ir vesti ją į taisymąsi. Netgi didžių kabalistų ir teisuolių sielos irgi yra po mumis, nes jų darbas priklauso nuo mūsų maldos, nuo mūsų darbo. Suprantama, kad jie žadina mus, padeda, tačiau tai paslėpta.
Šiandien mums reikia surinkti visą tą sudužusią, išskaidytą tikrovę su penkiais pasauliais, parcufais ir sfiromis, visas išmėtytas dalis ir sujungti atgal į vieną ratą.
„Apskritimas“ – tai galva, o kūnas visada „kvadratinis“. Galvoje nėra apribojimų, jie tik kūne. Mums reikia kūną priartinti prie galvos formos, prie jos mokymo. Taip iš parcufo virstame apskritimu.
Kai žmogus supranta šią sistemą ir savo paskirtį joje, jis ima rūpintis visa žmonija, iš visų jėgų stengdamasis negalvoti apie save ir platinti kabalos mokslą pasaulyje. Jis supranta, kad jo sėkmė priklauso nuo viso pasaulio, kuris išgyvena gilią krizę.
#233319

Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. rytinės pamokos, tema „Kabalos mokslo platinimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis gimsta tarp mūsų

Kiekvienas turi išsitaisyti pats!

Gyvenimo tikslas – visa ko šerdis