Klausimas: Kodėl žmonės nuolatos lygina savo pasiekimus: kas kieno gražiau, geriau?
Atsakymas: Nes tai yra valdžios, turto, aukštumos simbolis. Juk egoizmas pagal tai vertina žmones. Iš kur gali žinoti, koks aš žmogus? Galiu būti didis išminčius ir sėdėti kur nors giliai kampe skarmaluose. Arba galiu būti didis ideologas ir tuo pat metu labai kuklus, nuosaikus.
O kai žmonės nori pasirodyti, tai, aišku, kodėl tai vyksta. Viskas veda prie bendro blogio įsisąmoninimo. Tas žaltys turi visiškai išlysti, atsiskleisti visose metamorfozėse, skirtumuose, atsiverti taip, kad kiekvienas žmogus matytų, kiek tai jį ėda iš vidaus.
Ir tik po to bus galima kalbėti apie taisymąsi.

#296966

Iš pokalbio „Man suskambp telefonas. Kieno ilgesnis…“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Kuo neutralizuoti egoizmą?

Egoizmo sukūrimo tikslas

Komentaras: Kabala moko, kad pasaulis yra vienas organizmas, ir visi gamtos elementai tarpusavyje susiję. Šiandien šia tema yra labai daug tyrimų. Tai – pirma.
Antra. Gamtos sukurtas elementas, vadinamas „žmogumi“, yra priešingas šiai vienybei. Ji specialiai sukūrė mūsų egoizmą, kuris pasireiškia įvairiose dramatiškose situacijose. Ne tik dabartinis koronavirusas, bet ir visos žmonijos problemos – mūsų egoizmo pasekmė. Vadinasi, egoizmas – tai tikriausia liga.
Atsakymas: Aš sakyčiau, kad ne liga, o mūsų ištikimas pagalbininkas, kuris veda mus pirmyn, rodydamas, kuriame taške nesame integracijoje su gamta.
Klausimas: Jis tarsi parodo mums priešingas būsenas, kurias turime pasiekti?
Atsakymas: Taip. Jis taip ir vadinamas „pagalba prieš tave“.
Komentaras: Bet problema ta, kad šio scenarijaus režisieriaus mes nematome.
Atsakymas: Kodėl? Pati gamta ir yra režisierius. Jos vidinės savybės, vidinis užmanymas, mintis – viskas yra joje, tik mes negalime jos atpažinti. Mes, kaip mažas vaikas, matome tik bendro paveikslo fragmentą.
Klausimas: Ir kiekvienas savaip interpretuoja visus gamtos reiškinius?
Atsakymas: Žinoma. Kiekvienas pagal savo egoistinį išsivystymą. Egoistinį! Todėl jokie atsakymai negali būti teisingi.
Komentaras: Vadinasi, viena vertus, egzistuoja egoizmas, kuris mus skiria, o kita vertus, gamta verčia mus integruotis, vienytis.
Atsakymas: Taip. Ji reikalauja, kad mes sąmoningai pereitume prie visuomenės vienijimosi, integralios bendruomenės. Mes turime suprasti, kad būtent tai mums reikalinga po koronaviruso, ir išsiaiškinti visas bendras ir asmenines problemas, kurios kils kuriant visuomenę po šio smūgio, kai pamažu pradėsime iš jo išeiti. Aš linkiu visiems sėkmės. O ji priklauso tik nuo mūsų teisingo bendradarbiavimo. Aš iš jo labai daug tikiuosi.
#265569

Iš 2020 m. balandžio 2 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – materijos pagrindas

Ar reikia vystyti egoizmą?

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Klausimas: Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?
Atsakymas: Žmogiškasis egoizmas ir yra prigimtinis. Nieko savo neturime. Gamta mus paleidžia ir jokių kitų savybių, jausmų, veiksmų, jėgų mumyse nėra. Problema tik ta, kaip visu tuo naudojamės.
Klausimas: Vadinasi, egoizmas – tai prigimtinis reiškinys, todėl apie jo sunaikinimą nekalbama. Bet kaip tinkamai jį išnaudoti?
Atsakymas: Virš egoizmo kurti jam priešingą davimo ir meilės savybę.
#267737

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo noras gauti skiriasi nuo egoizmo?

Kodėl mes negalime subalansuoti savęs?

Ką taisyti?

Klausimas: Kaip nustatyti, kada mane judina egoizmas, o kada aukštesnioji meilė? Tarkime, pykstu ant žmogaus arba tarp manęs ir ko nors kyla konfliktas. Kaip suprasti, ar tai iš gerų mano paskatų, kad padėčiau kitam, ar mane išjudina ego?
Atsakymas: Norint nustatyti, ar jumyse yra kokių nors altruistinių paskatų, minčių, norų, veiksmų, reikia būti vienminčių grupėje, dešimtuke, kai visi mėgina nukreipti save į abipusį davimą.
Ten imate jausti, kiek nesate prie to prisitaikę ir tam pasirengę. Būtent tuomet ir imate įsisąmoninti blogį, kokie tolimi esate nuo dvasinių savybių.
Viskas priklauso nuo darbo grupėje, kai su savo draugais, kurie irgi siekia davimo savybės, suvokti ir atskleisti Kūrėją, imate tarpusavyje kultivuoti šią savybę. Matote, kiek neartėjate prie jos, o tolstate nuo jos. Turite pasiekti tokios būsenos. Tuomet išvysite, kad kol kas jumyse nėra nieko dvasiško.
#260441

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaisti su savo egoizmu

Rato centre tarp mūsų

Dešimtukas – ypatinga vienybės forma

Afrikos žemyne yra daugybė žmonių, kurie neturi būtiniausių dalykų: maisto, stogo virš galvos. Kasdien yra priversti kovoti dėl pačių būtiniausių reikmių. Ir kaipgi esant tokioms sąlygoms jie gali studijuoti kabalą ir siekti pakilti į aukštesniąją pakopą?
Esmė ta, kad vis tiek neturime jokios kitos galimybės išvengti bado, karų, problemų, jei nekovosime prieš žmonių susvetimėjimą. Kūrėjas neleis mums to.
Pažvelkite, kas vyksta su Amerika. Amerikiečiai pasiekė tokią gerą, sėkmingą būseną, sakytum, ko dar jiems trūksta? Ir staiga kyla nemalonumai ir problemos. Tas pats ir Rusijoje: kaskart painiojamasi naujose bėdose.
Jei nesiimsime taisyti žmogaus egoizmo, jis neleis mums gerai gyventi. Sakytum, visko yra, nieko netrūksta, tačiau niekas nenori duoti kitiems gyventi ramiai.
Vienintelis kelias – ištaisyti mūsų egoizmą ir po to viskas susitvarkys.
Mums nereikia kovoti su savo norais ir pomėgiais – tereikia siekti vienybės, per kurią ateis grąžinanti į šaltinį Šviesa ir ištaisys mums. Ir tuomet, išsitaisę, išvysime, kas gera, o kas bloga. Tačiau tai bus aukštesnis išsitaisymas, o ne dirbtinis sprendimas, kaip derėtų elgtis.
#259060

Iš 2020 m. sausio 18 d. virtualaus kongreso Afrikoje pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalių katastrofų rizika

Kur visų neišsitaisymų šaknis?

Koks mūsų taisymasis?

Klausimas. Pačioje epidemijos pradžioje žmonėms buvo leista rinktis iki 5000 žmonių, po to iki 2000 žmonių, po to – 500, 100, 10. O šiandien negalima susiburti ir dešimčiai. Kitaip tariant, gamta prievarta mus atskiria, bet kokiu tikslu? Kas bus toliau?
Atsakymas. Kabaloje sakoma: „Nusidėjėlių susirinkimas – bloga jiems ir bloga pasauliui. O nusidėjėlių atitolimas – gera jiems ir geria pasauliui.“
Klausimas. Kokia yra mūsų nuodėmė?
Atsakymas. Ta, kad iš pat pradžių gimėme su nuodėme. Ir tai nėra religinės frazės. Žmogaus prigimtis nuodėminga, nes jis egoistas ir galvoja tik apie save, kaip padaryti sau geriau, o kitam blogiau. Viską pažįstame lygindami. Žmogus gyvena tuo, kad nuolat lygina savo asmeninę būseną su kitais.
Todėl žmonių atskyrimas, iš principo, silpnina pavydą, pavyduliavimą ir taip ramina visuomenę. Juk kiek visuomenė yra draugiška, tiek žmonės gali suartėti. O kiek ji egoistinė, tiek žmonės turėtų nutolti tarpusavyje.
Klausimas. Kitais žodžiais tariant, gamta mus sukūrė egoistais, ir mums kaip ir nėra jokių pretenzijų?
Atsakymas. Taip. Toroje sakoma: „Aš (Kūrėjas) sukūriau egoizmą“. Tyrinėdami gamtą, matome, kad visų dalių trauka ir atitolimas, visi gamtos dėsniai grįsti egoistinėmis materijos savybėmis.
Klausimas. Taigi, jei tinkamai nenaudojame savo egoizmo, tai gamta generuos visokius virusus ir įvairiausius kataklizmus, kad įsisąmonintume būtinybę ištaisyti ego. Kitaip tariant, egoizmas yra tas pats virusas?
Atsakymas. Kiekvieną akimirką norime gauti maksimalų malonumą, o dar geriau, jei jis kitų sąskaita. Visa mūsų egoistinė prigimtis – tai virusas. Negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus yra jo valdžioje ir tik taip reiškiasi.
#262648

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virusas nuveda mus nuo bėgimo takelio

Mintys apie koronavirusą III dalis

Koks bus pasaulis po epidemijos?

Klausimas. Yra žmonių, kurių ego nuolatos auga. O yra tokių, kuriems apskritai nieko nereikia, jie nieko nenori, jiems pakanka gulėti ant sofos ir žiūrėti serialus. Kas yra augantis egoizmas ir kur jis yra?
Atsakymas. Egoizmas – tai noras kaip nors kuo nors save užpildyti. Ego yra ne tik kiekviename iš mūsų, net ir negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje materijoje. Kitaip, materija neegzistuotų.
Materija jaučiasi materija tik tiek, kiek jaučia savo egoizmą, norą mėgautis, išlaikyti save, palaikyti savo egzistavimą.
Kur yra egoizmas? Pačioje materijoje. Be to, jis yra jos dvasinė sudedamoji dalis. Jei keičiasi egoizmas, keičiasi ir materija. Ego – tai ta vidinė jėga, kuri laiko materiją, verčia ją egzistuoti, priverčia suktis elektronus ir atomus.
Mokykloje atlikinėjome chemines reakcijas ir žinome, kas yra elementų valentiškumas, kaip jie jungiasi tarpusavyje priklausomai nuo laisvųjų elektronų išorinėse atomų orbitose. Tai ir rodo mūsų egoizmo būsenas.
#258846

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Klausimas. Ar pavargstama nuo dvasinio darbo?
Atsakymas. Nežinau, ar egzistuoja nuovargis nuo dvasinio darbo pats savaime. Jis, žinoma, atsiranda, paskui pradingsta. Tačiau tai ne nuovargis, o egoizmas, nematantis užpildymo, malonumo, tikslo, ir todėl jaučiantis energijos trūkumą. Tai ir yra nuovargis. Labai lengva su juo kovoti.
Kitas reikalas – fizinis nuovargis, kai reikia tiesiog išsimiegoti. Žmogus minimaliai turi miegoti penkias valandas. Pageidautina šešias.
O visa kita – tikslo, palaikymo, grupės įtakos nebuvimas.
#246870

Iš 2019 m. balandžio 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo išmintis: mėgautis kiekviena akimirka

Jėga, gaivinanti šitą pasaulį

Dvasingumas – tai džiaugsmas

Klausimas. Nuolankumas – tai tas pats kas nusižeminimas? Ar yra skirtumas tarp nuolankumo ir nusižeminimo?
Atsakymas. Nuolankumas ir nusižeminimas – ne vienas ir tas pats. Bet mums dar anksti tai nagrinėti. Svarbiausia mums – visąlaik mėginti priimti, kad tai, kas vyksta, ateina iš aukščiau, iš Kūrėjo. Ypač tuomet, kai manyje įsiliepsnojo egoizmas ir imu pykti, reikšti savo nepasitenkinimą.
Tai reiškia, kad žmogus priešina save su Kūrėju: „Aš nepatenkintas Tavo valdymu“. Tai problema. Čia nėra nuolankumo, nėra jaučiama, kad Kūrėjas viską valdo, kad „Nėra nieko kito tik Jis“.
„Gerai, Kūrėjas viską valdo, nėra nieko kito tik Jis, o aš – prieš Jį!“ Tai ir yra grynas egoizmo pasireiškimas. Ir čia kažkaip reikia mėginti anuliuoti tą nepasitenkinimą, pakilti virš jo: „Nenoriu, kad jo nebūtų, kitaip nusileisiu į nulį. Ne! Pakilsiu virš jo ir taip būsiu aukščiau savojo ego“.
Būtent ties tuo mums reikia dirbti. Apie daugiau net nekalbu. Tačiau bus itin reikšminga, jei imsime taip žiūrėti į mumyse atsiskleidžiantį egoizmą. Svarbiausia, pakilti virš savo nepasitenkinimo.
Klausimas. O jeigu jaučiu, kad pykstu ne ant Kūrėjo, bet ant savęs, and savo ego. Ką tuomet daryti?
Atsakymas. Jei pyksti, vadinasi, esi nepatenkintas Kūrėju. Štai ir viskas.
O toliau tirk save ir nuspręsk, ką daryti. Iki tol, kol nebūsi patenkintas viskuo, kas vyksta, nepakilsi virš savo egoizmo ir būsi tik šio pasaulio lygmenyje.
#246322

Iš 2019 m. balandžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Iš meilės matyti vien geri dalykai“

Kaip anuliuoti save?

Pakilti virš egoizmo

Komunistams, gyvenusiems ir veikusiems iki Karlo Markso laikų, nepavyko paskleisti komunizmo pasaulyje.
Taip atsitiko dėl to, kad visi kolektyvinės visuomenės nariai turėjo būti idealistai-altruistai, kaip ir patys steigėjai.
O kadangi net labiausiai išsivysčiusios visuomenės 90% narių yra egoistai, jie negalėjo priimti kolektyvinės visuomenės, kuri iš prigimties išimtinai altruistinė, taisyklių. (Baal Sulamas, „Paskutinioji karta“).
Klausimas. Kodėl 90 % visuomenės narių – egoistai? Kodėl toks disonansas?
Atsakymas. Taip užprogramuota gamtos, nieko nepakeisi. Kadangi mes gamtos nesuprantame, belieka nuspręsti, gerai tai, ar blogai.
Baal Sulamas rašo, kad gamtoje yra 10 % altruistų. Tačiau, visų pirma, nematau, kad 10 % visų žmonių siektų kabalos mokslo, atvedančio į tikrą, veiksmingą altruizmą. Daugiausia 1–2 %. Jei šios metodikos mokytųsi 10 %, įvyktų kabalistinė revoliucija.
Antra: tam, kad pripažintume būtinybę kitokios visuomeninės santvarkos, grįstos savitarpio pagalba, papildymu, kolektyviškumu, reikia labai didelio egoizmo, kuris atskleistų savo netobulumą, nesugebėjimą žmonėms suteikti normalų egzistavimą, laimę, šeimą.
Dabartinė visuomenė jau seniai galėjo nusivilti savąja prigimtimi ir padaryti teisingas išvadas, jei ne milžiniškas žiniasklaidos mechanizmas, kvailinantis žmones, verčiantis juos eiti ratu, tarsi mažus vaikus: „Nubėk ten, atnešk aną. Pažiūrėk, ką mes dabar darysime“. Žmonės tiki visomis melagingomis žiniomis, pasimauna ant jų kabliuko.
Kaip ilgai tai tęsis? Manau, kad per artimiausius penkerius metus žiniasklaida taip diskredituos save, kad visuomenės nuomonė apie ją pasikeis.
Visais laikais žmonės manė, kad egoizmas – geras, nes vysto gamtą ir visuomenę. Matome, kaip gyvena žvėrys, o žmonės gyvena pagal tą patį principą, tik aukštesniu lygiu. Jie įtvirtina tam tikras elgesio taisykles, kad nesuėstų vieni kitų kaip gyvūnai, tačiau tikrai tai sugebėtų.
Pirmykštės visuomenės buvo komunistinės: vienodi darbo įrankiai, trobelės visiems, bendras laužas, vaikai, žmonos. Buvo tokie periodai, kai viskas buvo bendra.
Todėl komunistinės visuomenės – ne naujiena žmonijai, skiriasi tik jų būsenos. Arba visuomenės egoizmas dar nė kiek neišsivystęs, ir žmogus nesijaučia individu, bet jaučiasi natūralios grupės, keliaujančios iš urvo medžioti mamuto, dalimi.
Arba tai visuomenė, kurioje egoizmas taip išaugo, kad su juo nebeįmanoma sugyventi, tada žmonės susirenka ne aplink laužą, bet tarptautiniame parlamente ir galvoja, kaip jiems pažaboti savo prigimtį. Ir palaipsniui supranta, kad niekaip.
#226235

Iš 2017 m. lapkričio 13 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Markso prognozės ima pildytis

Komunizmas: utopija ir tikrovė

Kodėl komunizmas patyrė fiasko