Kabala sako, kad jeigu kas nors atsirado, tai iš tam tikros pirminės būsenos, kai dar nieko nebuvo. Ši būsena yra pirminė viskam, kas egzistuoja.
Galime kalbėti tik apie tai, kad egzistavo aukštesnioji jėga, iš kurios paskui viskas prasidėjo. Ir tau jau galime tirti.
Kabaloje aukštesnioji jėga – tai absoliutaus davimo savybė. Stebėdami Kūrėjo veiksmus kūrinio atžvilgiu, prieiname prie išvados, kad Jis absoliučiai geras, daro tik gera. Visas Jo rūpestis, visi Jo veiksmai nukreipti į tai, kad sukurtų į Save panašų kūrinį.
Kūrėjas sukūrė kūrinį „iš nieko“, nes tai buvo Jo noras.
Kūrinio medžiaga – noras gauti. Pačiame Kūrėjuje tokio noro nėra. Savo noru duoti, savo ketinimu kurti Jis sukūrė norą gauti, nes būtent to Jam trūko. Tačiau tokio noro Jis neturi, todėl tai vadinama „esantis iš nieko“.
Taip noras gauti kilo iš Kūrėjo noro duoti.

#289461

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – kūrinio viduje

Namas, kuriame susitinka Kūrėjas ir kūrinys

Nuo ko prasideda kūrinys?

Klausimas: Yra nuomonė, kad pasaulis negrįš į ankstesnę būseną. Nebus turizmo tokiais mastais kaip anksčiau. Greičiausiai pasikeis ir mada, sportas, menas.
Sako, kad judėti po šalis bus labai sunku dėl medicininių patikrinimų. Žmogus turės įrodyti, kad yra sveikas, ir tik tada jį galės įleisti į kokią nors šalį.
Natūralu, kad informacija apie sveikatą bus atvira visiems. Bet kadangi mes esame egoistiška visuomenė, ji gali būti naudojama negeriems tikslams.
Įsivaizduokite, kad išsivysčiusiose šalyse bus informacija, tarkime, apie kokį nors trečiojo pasaulio šalies valdovą: visas jo ligas, psichinius sutrikimus, seksualinius nuotykius ir pan. Natūralu, kad jei toks asmuo bus renkamas, galite įsivaizduoti, kokią įtaką jis pajus? Ir nereikės jokio karo. Jūs suprantate, kaip bus įmanoma paveikti tokį valdovą!
Ar visa tai žmoniją nukreipia į kitą vystymosi pakopą?
Atsakymas: Visų pirma, jei kalbame apie kitą pakopą, tai bus kita vystymosi, o ne degradacijos pakopa.
Antra, nemanau, kad žmogus turėtų kažko bijoti ar gėdytis. Mes visi esame gamtos kūriniai. Ir jei turime tam tikrų polinkių, kuriuos mums suteikė gamta, neturėtume jų ypač slėpti.
Tiesiog mūsų visuomenėje viskas yra labai perdėta. Kam rūpi, kas tu esi, koks tu esi? Tai, kaip jūs patenkinate save, ką valgote ar kokius filmus žiūrite, yra jūsų asmeninis reikalas. Aš tai laikau tam tikru visuomenės neišsivystymu. Kodėl turėtume kreipti dėmesį į tokius dalykus? Tai grynai asmeniška, žmogiška.
Kiekvienas iš mūsų turi daugybę įpročių, kuriuos jis atsineša iš motinos namų. Juk ne su visais dalijatės tuo, koks jums labiausiai patinka maistas. Vienas teikia pirmenybę varlėms, kitas – mėsai, o trečias mėgsta pieno produktus arba tik daržoves.
Klausimas: Taigi, jūs nematote problemų tame, kad egzistuoja tokia mūsų savybių įvairovė?
Atsakymas: Manau, kad žmogus turėtų atkreipti dėmesį į savo dvasinį tobulėjimą, o tai, kur tempia jo gyvūninis kūnas, nėra svarbu, nes jis yra sukurtas gamtos ir yra nekintamas. Todėl žmogus turi būti aukščiau to, atskirti fizinį kūną nuo amžinosios sielos ir užsiimti ja. Duokite gyvūniniam kūnui tai, ko jam reikia ir ne daugiau.
#263796

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Kūrinys – tai noras, tiesiog noras gyventi, egzistuoti, nuolatinė jėga. Tačiau dar yra kitas noras, kuris susijęs su veržimusi ko nors pasiekti, kas išverčia mane iš vietos ir neduoda ramybės.
Štai tokio siekio mums visad trūksta. Tegu jo būna kuo daugiau, klausimas tik tas, kaip pažadinti savyje tokį kryptingą norą, stumiantį mus į tikslą, viliojantį į jį.
Tokio noro viduje yra jėga, leidžianti daug ko atsižadėti, kad pasiektum tikslą, kad įveiktum visas kliūtis kelyje, išsiaiškintum jas, išfiltruotum ir iš kliūčių paverstum palaikymu. Tai toks noras, kuris kuria žmogų. Be jo žmogus miręs.
Savaime suprantama, noras yra Kūrėjo rankose, juk Jis jį sukūrė: ir gėrį, ir blogį. Tačiau būnant kiekvienos būsenos: ir pakilime, ir nuopuolyje, ir nusivylus, ir siekiant, – reikia ieškoti, kaip pažadinti Kūrėją, kad Jis pažadintų mus.
Visas kabalos studijavimas – tai pažadinti savyje tą aukštesniosios sistemos mechanizmą, vadinamą Kūrėju, kad Jis užsiimtų mumis selektyviai ir tikslingai.
Galiausiai Kūrėjas keičia mūsų norą. Yra du norai: noras mėgautis ir noras duoti, kairioji ir dešinioji linija, viena priešais kitą ir abi Kūrėjo rankose. Abi perduodamos žmogui, jei jis pasiekė būseną, kuri apibūdinama „Ir įveikė Mane Mano sūnūs.“ Svarbiausia žinoti, kaip pažadinti aukštesniąją jėgą, Kūrėją, kad Jis pasirūpintų pažadinti mus.
Kūrėjas veda mus per įvairias būsenas, kad išsiaiškintume savo norus, susitvarkytume su jais, Jis duoda mums protą ir jausmus, aplinką ir visas būtinas sąlygas. Galų gale viskas ateina iš Jo. Kiek įsijungsime į šį darbą Jo dvasinėje virtuvėje, kur Jis ruošia mums tinkamus instrumentus, kad pasiektume kūrimo tikslą, tiek judėsime pirmyn ir pasieksime sėkmę.

* * *
Noras – tai stebuklingas žodis, atrakinantis visas tvirtoves mūsų kelyje. Tai vienintelis raktas, kuriuo galima jas atverti.

* * *
Kad ir kaip stengsimės įsivaizduoti, ką galvojame apie Kūrėją be jokio ryšio su savimi pačiais, mums nepavyks visiškai atsiplėšti nuo asmeninio intereso, kad nieko iš jo nelauktume. Galbūt esame pasirengę viską atlikti, bet tam, kad bent ką nors iš Jo gautume vietoj to manais.
Be to neįmanoma, be to siauro vamzdelio, nutiesto nuo Jo mums. Mes esame pasirengę viską atiduoti, visą savo gyvenimą, kad tik ką nors gautume iš Jo per ta siaurą kapiliarą. Klausimas tik ką būtent gaunu iš Kūrėjo per tą vamzdelį: davimo ar gavimo jėgas?
#238909

Iš 2019 m. sausio 3 d. rytinės pamokos tema „Atskleisti, kad trūksta Kūrėjo didumo“

Klausimas. Ar kabalistinė grupė leidžia per ją reguliuoti individualų aukštesniosios sistemos santykį su manimi?
Atsakymas. Kabalistinė grupė įpareigoja Kūrėją su ja elgtis individualiai.
Klausimas. Kuo skiriasi individualus Kūrėjo valdymas nuo įprastinio?
Atsakymas. Tuo, kad grupė atskira struktūra, kaip atskiras kūrinys.
Klausimas. Kaskart įsijungdamas į kitą grupė patenku po kita valdymo sistema?
Atsakymas. Žinoma. Viskas priklauso nuo to, kokiame lygmenyje yra grupė. Šiandien dar nesame tokia lygmenyje, kad labai skirtumės vieni nuo kitų.
#236720

Iš 2018 m. liepos 8 d. pamokos rusų k.

Amžinas variklis

Kaip žvelgti į grupę?

Grupė = 10 + žmonija

Klausimas. Kas yra kūrinys?
Atsakymas. Kūrinys – tai ne Kūrėjo sukurtas noras ir ne iš Jo išeinanti Šviesa.
Kūrinys – kai žmogus kuria ryšį tarp noro ir užpildymo: apribojimas, ekranas, atsispindėta Šviesa, kuri yra tiltelis tarp užpildymo (Šviesos) ir užpildymo vietos (noro).
Klausimas. Ko turi norėti kūrinys?
Atsakymas. Kūrinys turi norėti sujungti visus ketinimus, mintis, savybes – viską, kas tik yra, į vieną sistemą, kurioje jis pajaus Begalybės pasaulį.
#231747

Iš 2018 m. balandžio 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra kūrinys?

Nuo ko prasideda kūrinys?

Žvilgsnis į Kūrėją iš kūrinio pozicijos

Klausimas. Jeigu nėra nieko kito, išskyrus jį, tai ar yra kūrinys?
Atsakymas. Kūrinys atsiranda, kuomet ima atskleisti Kūrėją. Iki tol jis neegzistuoja. Tad negalime kalbėti apie kūrinį be Kūrėjo ir apie Kūrėją be kūrinio.
Kitaip tariant, jeigu Kūrėjo sukurtas noras įgyja savybę, kurioje gali pasiekti Kūrėją, tai jis vadinamas kūriniu. O ta noro dalis, kuri negali priimti Kūrėjo savybės, t.y. atskleisti Jo savyje, yra užuomazgos būsenos, ir nėra kūrinys.
Todėl visi žmonės mūsų pasaulyje ir viskas, ką dabar jaučiame, – tai praktiškai nėra kūrinys, o egzistavimas materijoje, tai tokia prieš dvasinį pasaulį esanti parengiamoji būsena. Kūrinys – tai sukurtas noras, įgijęs valios laisvę ir ją realizavęs, kad prilygtų Kūrėjui.

Iš 2016 m. gegužės 3 d. Maskvos kongreso pamokos Nr. 4

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda kūrinys?

Kas pageidautina Kūrėjui?

Nuo priešybės į tobulumą

Klausimas: Kas yra kūrinys, apie kurį nuolat kalbama kabaloje?
Ar mes esame kūriniai, ar ne? Nuo ko prasideda kūrinys – ar tai ypatingas noras, ypatinga būsena?
Pavyzdžiui, karvė, katė, šuo – tai kūriniai, ar ne? Juk jie lyg ir egzistuoja, tačiau neturi jokios pasirinkimo laisvės – ar nelaisvas padaras taip pat vadinamas kūriniu?
Tokiu atveju geležinis daiktas – taip pat kūrinys? O jei kūrinys – tik tas, kuris laisvas, tai kokie gi mes kūriniai…
Galbūt kūrinys – tik tas, kuris pažįsta Kūrėją, bendrauja su Juo, duoda Jam ir gauna iš Jo? Tai yra kūrinys – panašumo į Kūrėją matas?
Atsakymas: Kūrėjas ir kūrinys egzistuoja kartu, viename nore. Kūrinys duoda Kūrėjui, o Kūrėjas – kūriniui. Ir vienas, ir kitas sprendžia – vadinasi, kūrinys egzistuoja, jei jaučia Kūrėją, ir yra didelis arba mažesnis priklausomai nuo to, kiek jaučia Kūrėją, t.y. kiek yra į Jį panašus.
Nėra taip, kad egzistuoja kažkoks valdomas robotas, esantis visiškoje Kūrėjo valdžioje.
Todėl kūrinys atsiranda susijungus Malchut su Bina, kai Malchut pakyla į Biną ir priverčia ją atsiverti arba užsiverti. Matosi, kad yra dar kažkas be Kūrėjo, atliekantis veiksmus.
Todėl vyksta ištisas procesas, kurio metu atsiranda savarankiškas kūrinys, galintis taip vadintis, būdamas Kūrėjo akivaizdoje.
Juk nėra taip paprasta priimti iš Binos jos meilės ir davimo jėgas, jėgą atsisakyti savo egoizmo.
Taip pat nėra paprasta pakilti į Biną ir atsisakyti jos tarus: „Neduok man nieko, ne mano jėgoms nesavanaudiškai gauti!“
Noriu gauti – ir negaliu, juk tai reikštų dvasinę mano mirtį – liausiuosi būti savarankiškas, t.y. mirsiu kaip kūrinys.
Aukštesnysis turi viską, ko aš trokštu, – tačiau prašau jo neatsiskleisti, nieko man neduoti. Savo jėgomis atsisakau jo, kad nieko man neduotų.
Tik po to, kai jo atsisakiau, pradedu palaipsniui jam atsiskleisti. – Pats reguliuoju Šviesos patekimą iš Aukščiau: kaip, kiek ir kada – gaudamas daugkartinį prisipildymą, įgaunu kūrinio pavidalą – panašumą į Kūrėją.
Neįmanoma to padaryti vienam. Reikia gauti norą – iš grupės ir jėgų – iš Šviesos, grąžinsiančios mus prie ištakų ir leisiančios tapti panašiems į Kūrėją.

Ištrauka iš 2010.06.09 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į „Sulam“ komentarus“

Mes dar atskleisime, kad mums reikalingi visi Žemėje gyvenantys žmonės – kiekvienas iš 7 milijardų.
Aplinka žmogų veikia kaip jėgų stiprintuvas, nes kiekvieno žmogaus jėga atskirai labai maža.
Kuo daugiau visuomenėje tokių žmonių, kurių įtakai atsiduodu, tuo didesnę jėgą įgysiu.
Tai lems pakopos, kurioje galėsiu prilygti Kūrėjui, aukštį ir mano susiliejimo su Juo laipsnį.
Pats vienas šito pasiekti negalėčiau. Kabalistinė grupė – tai ta vieta, kurioje prilimpu prie Kūrėjo, ir ji lemia kokiame lygmenyje prilygsiu Jam.
Grupė man tampa tais namais, kuriuose susitinka Kūrėjas ir kūrinys. Ir kai su Juo susitinkame, tai manęs jau nebėra – esame „Mes“ visi, kurie man virto manuoju „Aš“.
„Negali kalinys pats išsilaisvinti iš kalėjimo“ – bet tai gali padaryti draugai,  įkvėpdami jam dvasingumo svarbą ir duodami jam savo jėgą.
Ir kiekvienas turi galvoti apie tai, kaip gali padėti draugui kiekvieną jo būseną susieti su tikslu ir suprasti tikslo būtinybę, džiaugtis jame atsiveriančiais „nusidėjėliais“.
Nesvarbu kokias būsenas patiriame – pakilimus ar nuopuolius, svarbiausia, kad judame tikslo link.
Ir tada suprantame, kad privalome jas praeiti kaip ligonis gydymą – toks gydymas gali būti nemalonus žmogui, bet jis jau nujaučia išgysiąs.
Todėl reikia kelti nuotaiką vieni kitiems – ir ne šiap sau lengvabūdiškai linksmintis, o įkvėpti vieni kitiems gyvenimo dvasią – dvasinį gyvenimą, kuriuo žmogus džiaugiasi.
Nuotaika tokia svarbi yra todėl, kad ji suteikia jėgų gyventi. Nei materialus gyvenimas, nei turtai, nei valdžia nesuteiks pakilios nuotaikos.
Ir tik vieni kitiems galime padėti, jeigu kažkas neteko tikėjimo jėgos,  jėgos gyventi, t. y., kai aplinka, vienintelė vedanti mus pirmyn priemonė, žmogaus nebepalaiko.
Ir tik kitas žmogus gali įteigti mums davimo svarbą, tikrumo ir gyvenimo pilnatvės pojūtį.
Ir čia kiekvienas turi padėti draugui, rodydamas pavyzdį, kaip dega tikslu, kurį tuoj tuoj pasieksime.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip gauti jėgų, kurių neturiu?“

„Paprasta dvasinio gyvenimo formulė“

„Kiekvieną akimirką rinktis aplinką“

Moterų vaidmuo taisant pasaulį itin svarbus. Juk šis pasaulis egzistuoja tik moterų dėka. Moteris – tai namai, pirkiniai, ūkis. Moteris gimdo vaikus, augina, auklėja, jais rūpinasi.
Visi puikiai supranta, kaip atrodytų vyras, jei šalia jo nebūtų moters – kaip amžinai purvinas, neorganizuotas, išsiblaškęs berniukas.
Moteris – tai toks ypatingas kūrinys pasaulyje, kuris daro jame tvarką ir tą tvarką palaiko. Ir čia jos negali pakeisti joks vyras, taip sudarytas šis pasaulis. Judaizme moteris vadinama „namais“. Todėl moters pareiga sutvarkyti gyvenimą kiekvienuose namuose, kiekviename kaime, kiekviename mieste, kiekvienoje šalyje. Visa tai jų rankose, ir šiame darbe turi dalyvauti kiekvienas vyras ir kiekviena moteris.
Moteris vadinama „namais“, nes vyras galiausiai namuose atlieka tai, ko ji prašo. Išeitų, kad pasaulį valdo moterys. Tik jos nenori apie tai garsiai rėkti, nes tokia moterų prigimtis – likti kukliai šešėlyje ir nenorėti imtis atsakomybės.
Norėdamos pakeisti šį pasaulį į geresnę pusę, moterys turi tapti moteriškesnėmis, ir tada vyrai jų klausys. Vyrai mėgsta, kai moteris švelni, rami, ir tuomet klauso jos labiau nei kad grubios ir reikalaujančios. Tačiau moterys puikiai žino, kada reikia parėkti ant vyro, kada paverkti, ir taip dviem irklais vesti šeimos laivą vidurio linija.
Moterys turi suprasti, kad tik nuo jų priklauso, ar galėsime šį pasaulį paversti geresniu ir stabilesniu. Pasakyta, kad tik „dėl moterų teisuolių Izraelio tauta išėjo iš Egipto (iš vergystės)“. Moteris teisuolė – ta, kuri žino, kas yra teisingumas, tikslas ir kaip sukurti tinkamus tarpusavio ryšius su vyru, su visomis moterimis, visais vyrais pasaulyje, taip, kad pasaulyje vyrautų tarpusavio laidavimo dvasia. Tai didus dalykas.
Jeigu moterys įsisąmonina, kad nuo jų priklauso galutinis pasaulio išsitaisymas ir imsis šios misijos, tai visi eis paskui jas, ir mūsų lauks sėkmė. Kiekvienas vyras prisimena, kad kai buvo mažas vaikas, jį augino mama, močiutė, vyresnioji sesuo, auklėtoja darželyje, mokytoja mokykloje. Tad kodėl nepratęsus šio teisingo, gero, atsidavimo reikalaujančio darbo? Reikia pajungti moterišką jėgą taisyti pasaulį, ir taip būtinai priartėsime prie gero gyvenimo.
Problema ta, kad mokome moteris tapti verslininkėmis. O moters užduotis kaip šeimoje – rūpintis, palaikyti vyrą. Be išmintingo palaikymo vyrai augs it kiemo chuliganai, beglobiai. Kaip tik tai ir matome šiandien mūsų pasaulyje.
Esant tinkamam palaikymui iš žinančios, kaip elgtis, moters (ji vyrui kaip protinga auklėtoja ir mokytoja), iš vyrų išauga geri, jautrūs ir gerbiantys moteris vyrai. Reikia laiko ir daug tarpusavio darbo tarp vyrų ir moterų, kad vyrai įsisąmonintų, jog būtina bendradarbiauti su moterimis ir joms leisti išeiti į pirmąsias gretas.
O moterys turi suprasti, kad negalima slėptis už vyrų nugarų, reikia elgtis kaip namuose, kur ji imasi viso ūkio: tvarko, ruošia maistą, skalbia.
Štai tokią šeimos tvarką reikia perkelti į visą erdvę už namų sienų, ir tuomet prie šio darbo teks prijungti vyrus. Juk vietoj paprasto skalbimo prisireiks fabriko-skalbyklos, o vietoj maisto ruošimo virtuvėje – maisto kombinato, kur dirba daug vyrų ir moterų. Tai jau visai kitas mastas, ir tokia bus ateitis.

#305377

Iš pokalbio su žurnalistais

Daugiau šia tema skaitykite:

21-ojo amžiaus moteris

Ateina moters epocha

Sėkmė priklauso nuo moterų

Klausimas: Kokios būna Šviesos?
Atsakymas: Yra daugybė būdų, kaip Kūrėjas veikia kūrinį. Yra tiesioginė šviesa, atspindėta šviesa, supanti šviesa, einanti iš viršaus žemyn ir iš apačios į viršų, skylanti į daugybę įvairiausių šviesų.
Klausimas: Kuo skiriasi tiesioginė ir supanti šviesa?
Atsakymas: Tiesioginę šviesą kūrinys jaučia kaip einančią tiesiai iš Kūrėjo, o supančią – kaip Kūrėjo poveikį jam išoriniais veiksmais, per kokius nors reiškinius ar kokius nors žmones.

#300884

Iš 2022 m. liepos 19 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas ir laimės pojūtis

Apdovanojimas – tai atspindėta Šviesa

Nėra noro − nėra Šviesos