Klausimas: Kiek laiko gali užtrukti norint pereiti machsomą?
Atsakymas: Tiksliai nepasakysi. Galbūt keletą metų, o galbūt dešimtmečius. Viskas priklauso nuo to, kiek žmogus įdeda pastangų, kokia gili jo siela.
Jeigu jo siela rimta, gili, tai reiškia, kad jo egoizmas didžiulis ir tuomet jam labai sunku pereiti machsomą, pajausti aukštesnįjį pasaulį, pradėti jame taisyti save ir kitus.
Yra žmonių, kurie perėjo tai lengvai, net per porą metų.
Paprastai tai priklauso nuo sielos egoizmo dydžio. Todėl su sunkiu egoizmu – didelis darbas. Bet už tai vėliau ši siela gali atlikti labai daug ir mūsų pasaulyje, ir dvasiniame pasauliuose.

#278986

Iš 2020 m. vasario 6 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Machsomas – psichologinis barjeras

Kas vyksta pereinant machsomą

Kvietimas už machsomo

Klausimas: Terminas „machsom“ išvertus iš hebrajų k. reiškia „pertvara“, „barjeras“. Ką reiškia machsomas žvelgiant į dvasinių pozicijų?
Atsakymas: Machsomas – tai perėjimas iš vienos savybės į kitą, kai žmogus keičia savo savybes iš egoistinių į altruistines, iš galimybės dirbti tik dėl savęs į veikimą dėl kitų ar dėl Kūrėjo. Kitaip tariant, jo davimo savybė vyrauja virš gavimo savybės.
Klausimas: Kuris kabalistas pirmas pavartojo šį terminą?
Atsakymas: Pirmąkart išgirdau jį iš savo mokytojo Rabašo. O paskui šį terminą keletą kartų buvau sutikęs pirminiuose šaltiniuose.
Klausimas: Baal Sulamas rašo, kad tai psichologinė riba tarp dviejų pasaulių?
Atsakymas: Tai nėra tiesiog psichologija, tai savo santykio su pasauliu jautimas, žmogaus prigimties keitimas.
Komentaras: Sunku suprasti, kaip galima atlikti veiksmus nelaukiant kokios nors naudos sau. Netgi šiandien psichologai sako, kad tai neįmanoma.
Atsakymas: Iš tiesų, tai neįmanoma. Esmė ta, kad tinkamas gamtos jėgų panaudojimas, kai žmogus be gavimo jėgos ima pažadinti davimo savybę, suteikia jam galimybę valdyti abi jėgas ir naudoti jas kartu.
Arba iš pradžių jis pereina tik prie davimo jėgos, tai vadinama „davimo savybe“ ar „tikėjimu“ (ėmuna), o paskui jau gali veikti gaudamas, kad duotų.

#278557

Iš 2020 m. vasario 6 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia pereiti machsomą?

Visa žmonija – per machsomą

Machsomas – vienumoje ar grupėje?

MAN – trumpinys iš „mei nukvin“ („moteriški vandenys“).
Kabaloje moteris visuome siejama su noru, vyras – su davimu. Moteris – noras gauti, vyras – noras duoti.
Todėl „moteriški vandenys“ reiškia noro pakėlimą iš apačios į viršų, į Kūrėją. Taip jie pažadina Kūrėją pradėti kūrimą, taisymą, šių norų pripildymą. Tokiu atveju prašymai iš apačios į viršų vadinami malda arba MAN.
Klausimas: Tai tas MAN, apie kurį kalbama einant per dykumą?
Atsakymas: Tai tas MAN, kur Toroje kalbama, kad kasryt žmonės rinko ir juo maitinosi.
Klausimas: Kabaloje dažnai minimas terminas „machsomas“. Ką jis reiškia?
Atsakymas: Machsomas – tai būsena, kurią žmogus turi patirti eidamas iš tik šio pasaulio jautimo į aukštesniojo pasaulio jautimą. Kitaip tariant, tai riba tarp mūsų ir dvasinio pasaulių, tam tikra psichologinė pertvara.
#264849

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Klausimas. Kas vyksta su žmogumi, pereinant machsomą?
Atsakymas. Žmogus ištirpsta kituose. Jis neišeina iš fizinio kūno, o palieka savo vidinę egoistinę prigimtį ir pradeda augti dvasinėje.
Klausimas. Jis nustoja bijoti dėl savęs?
Atsakymas. Baimė išryškėja kritime ir nublanksta pakilime, nes žmogus vėl susilieja su Kūrėju. Ir taip – visą laiką. Būsena, kai žmogus atsijungia nuo Kūrėjo, vadinasi kritimu, o susiliejimas su Kūrėju vadinamas pakilimu.
#225916

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką reiškia pereiti machsomą?

Be pastangų machsomo nepereisi

Pirmasis susitikimas su Šviesa

Machsomas – tai toks psichologinis taškas, iki kurio dirbu savo paties malonumui, o už jo – dėl Kūrėjo arba artimųjų malonumo – dėl kažko, esančio ne manyje. Tokią būseną turiu pasiekti.
Ta riba, toji pakopa ir vadinasi machsomas. Tai grynai psichologinė siena tarp mūsų ir dvasinio pasaulio. Jeigu rūpinuosi savimi, ir net siekdamas Kūrėjo, dvasingumo, vis tiek veikiu dėl savęs – tokia mano būsena yra žemiau machsomo linijos ir vadinasi lo lišma. Jeigu pasiekiu būseną, kai galvoju tik apie malonumo suteikimą Kūrėjui, kad visi malonumai būtų ne dėl savęs, tada aš, mano norai ir ketinimai jau yra už machsomo, ir ši mano būsena vadinasi lišma.
Machsomas – tai psichologinis taškas, kurį privalau pereiti, tada atsiduriu dvasiniame pasaulyje, turiu ketinimą duoti. O toliau, jau būdamas aukščiau machsomo, turiu vis daugiau savo norų ir ketinimų pakelti aukščiau machsomo.
Galima pasakyti ir kitaip: nuolat augant mano egoizmui ir malonumams, keliu savąjį machsomo tašką vis aukščiau, kol visiems norams patirti malonumą, kurie kaip blogio prigimtis pakopomis atsiskleidžia, pakeliu machsomo tašką iki Begalybės, kol visi mano norai įgaus ketinimą duoti.
Nesvarbu, kaip pasakysime: pakelti ketinimus aukščiau machsomo ar kelti machsomo sąlygas iki Begalybės, svarbu, kad augant norams, ištaisyčiau ketinimus juos naudoti „dėl savęs“ į ketinimus „dėl kitų / Kūrėjo“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Aš prašau – Kūrėjas vykdo

Be pastangų machsomo nepereisi

Prieš tave – beribis malonumas

Mūsų laukia labai didelės bendros pastangos. Galimybės pačios dėliojasi prieš mus pagal dvasinį tvarkaraštį – tad įgyvendinkime jas. Mes gebame atlikti seriją išpuolių, siųsdami juos kaip kulkas į taikinio centrą, kol pasieksime rezultatą.
Ateityje matau visiškai realių galimybių. Nemanykime, kad mes dar nepasirengę, kad dar kažko stinga, dar ne viskas aišku. Egipte niekas neaišku, čia tik grimztame į tamsą ir sumaištį. Kuo daugiau dėliojame į vietas, tuo labiau mus blaško nauji sumaišties antplūdžiai.
Svarbu dėl šio sąmyšio nenusiminti. Iš pačių veiksmų, kurie laukia eilės, matau, kad mes galime tai padaryti. „Kaip mes tai sugebėsime?“ – tu paklausi. Kai mes iš tikrųjų atskleisime, kad nesugebame – netikėtai ateis išsigelbėjimas.
Aš neabejoju, kad mes esame labai geros, nuostabios būsenos. Mus kviečia į dvasinį pasaulį. Ir šventė Pesach ateina į pagalbą.
Be to, mes turime jausti atsakomybę už visą pasaulį, kuris – priešingai nei mes – pateko į bėdą. Jeigu ne dvasinis proveržis, mūsų laukia sunkūs sukrėtimai. Ant slenksčio – rimtos griūtys įvairiose šalyse. Padėtis tampa vis keblesnė, mes turime atkurti pusiausvyrą – tik ne ankstesnę, o dvasinę.

Iš 2011 m. balandžio 14 d. pamokos pagal straipsnį iš brošiūros apie Pesachą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar esi pasirengęs pabėgimui?

Vienintelė, bet be galo sudėtinga sąlyga

Klausimas (rusų k.): Kiek Jums prireikė laiko, kad pereitumėte machsomą?

Klausimas: Koks tikslas savyje ieškoti visko, kas aprašyta knygoje „Zohar“, dar iki pereinant machsomą?
Atsakymas: Nes be vidinio ieškojimo machsomo nepereisime.
Machsomas yra mumyse, ir mes norime prasiveržti pro jį tuo, kad stengiamės savo viduje atpažinti viską, apie ką pasakoja „Zohar“. Tai ir reiškia, kad stengiuosi pereiti machsomą.
Nejaugi manote, kad sėdėdami ir laukdami, kol ateis laikas, mes pereisime machsomą? Taip nebus. Laukti beprasmiška! Kūrėjui reikia mūsų pastangų – be pastangų įgyti dvasingumo neįmanoma.
O pastangos ir yra tai, kuo dabar užsiimame – stengiamės nukreipti mūsų norą taip, kad suvoktumėme, suprastumėme, priimtumėme, įgytume tas dvasines savybes, apie kurias kalba knyga „Zohar“.
Mes norime, kad ateitų Šviesa ir grąžintų mus į šaltinį, atskleistų mumyse šias savybes. Būtent tai ir rodo, kad  norime pereiti machsomą.
Juk viską apibrėžiame ir jaučiame per norą. Kūrėjas šį norą tik sukūrė, o jį suformuoti, performatuoti iš žemiškojo į dvasinį turime mes patys – tik tada jame pajusime Aukštesnįjį pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Klausimai kelyje – 5“

„Prieš tave – beribis malonumas“

„Visa žmonija – per machsomą“

Klausimas: jūs ne kartą kalbėjote apie sąvoką „ataka“. Ką mes atakuojame? Ar galime čia ir dabar,  būtent šiame kongrese, pasiekti tokią būseną ir kaip mes galėtume padėti vienas kitam?
Atsakymas: Iš tikrųjų dvasingumas pasiekiamas atakuojant, kai nuolat spaudžiama ir iš viršaus, ir iš apačios.
Perėjimas į dvasinį pasaulį panašus į kūdikio gimimą. Vaisiui visiškai išsivysčius, jis persiverčia galva žemyn ir gimsta.
Persivertimas reiškia, kad žmogus visiškai pakeičia supratimą apie save ir pasaulį. Tai, kas svarbu ir kas nesvarbu, apsikeičia vietomis.
Persiversti galva žemyn reiškia pakeisti savo vertybes. Kai tik jis sugeba tai padaryti – gimsta. Turi būti spaudimas iš žmogaus-vaisiaus ir iš motinos-Kūrėjo.
Siekdami susitapatinti su aukštesniu, teisingai susivienyti su draugais, mes pritraukiame spaudimą iš aukščiau – gimdymo  sąrėmius (cirei lida).
„Sąrėmis“ (car, cirei) nuo žodžio „siauras“ (car) ir „kančios“ (carot), kai kyla toks spaudimas, tokios kančios, kurios išstumia mus per machsomą.
Machsomas ir yra ta siaura vietą, pro kurią gimsta žmogus. Todėl nereikia bijoti tos „siauros“ būsenos, nebijoti kančių, persiversti galva žemyn ir gimti.

Ištrauka iš pirmosios Eurazijos kongreso pamokos

Klausimas: ką reiškia pereiti machsomą?
Atsakymas: pereiti machsomą (barjerą tarp mūsų pasaulio ir dvasinio pasaulio) reiškia galimybę atsiriboti nuo noro mėgautis, nuo minčių apie save, nuo norų dėl savęs… Bet prieš tai žmogus įsisąmonina, kad jo įprastiniai norai, rūpestis savimi yra vienintelio ir didžiulio blogio šaltinis. Blogio, nuo kurio norėčiau atsiplėšti, bet negaliu!
Tačiau „labai norint“ atsiskleidžia ypatinga jėga, kuri atlieka su manimi šį veiksmą – „perveda“ per šį blogį, pakelia virš jo. Machsomą pereinu tik būdamas visiškai sąmoningas ir pasirengęs. Kalbant bendrai, bet kuris dvasinis ištaisymas vyksta tik tada, kai žmogus visiškai sutinka su veiksmu, kurį po to atlieka Kūrėjas arba Šviesa.
Dauguma žmonių tikisi pereiti machsomą kongresų metu. Tačiau reikia prisiminti, kad žmogus išbandomas kantrumu ir ištikimybe tikslui, t. y. davimo ir meilės savybe bendro kli (Adam) atžvilgiu. Dažniausiai žmogus pasitraukia iš kelio dėl nuovargio, kitaip tariant, dėl kantrybės ir tikrojo noro nebuvimo. Tačiau tai ir yra ta savybė, kuri suformuoja kli Šviesai gauti už machsomo.

Klausimas (iš dienoraščio anglų): kaip suprasti, kad jau praėjai machsomą? Ar tai jaunčiama instinktyviai?
Atsakymas: tada atsiveria ryšys su visa pasaulių sistema, Aukštesniąja jėga, visais pasauliais. Žmogus įgyja davimo savybę, suvokia pasaulį, kaip vieną visumą ir savyje pajunta valdančiąją jėgą.

Klausimas: ar, perėjęs machsomą ir einatis į galutinį išsitaisymą žmogus jaučia augimo skausmus, dvasines kančias, o gal už machsomo žmogus nebejaučia nei skausmo, nei kančių?
Atsakymas: Jaučia!

Daugiau šia tema skaitykite:

„Machsomas – vienumoje ar grupėje?“

„Visa žmonija – per machsomą“

„Kabalos mokslo studijavimas“