Klausimas: Ką reiškia praktikuoti kabalą? Kad kabalą galima mokytis – aišku, bet kaip galima kabalą praktikuoti?
Į šį klausimą atsakiau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.).

Kviečiu visus užduoti šiai laidai klausimus dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba video ar audio formate siųskite elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com.

Klausimas. Kodėl taip sunku suprasti kabalą?
Atsakymas. Jei norime suvokti protu – tai sunku ir, apskritai, neįmanoma, nes tam, kad suprastume kabalą, gyvenimą ir prasmę, reikia pakeisti smegenis ir jutimo organus, o tai atlieka Šviesa, kurią sukelia praktinės pastangos grupėje, rate, žemiškasis aukštesniosios, davimo, savybės atitikmuo.
Kabala – praktinė metodika, juk tik pasikeitusiais norais ir protu galima suprasti, apie ką ji kalba.
Išvada: žmogus privalo nulenkti galvą ir dalyvauti grupėje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Teorija ir praktika

Protingiausia yra…pajausti

Ne gudragalvis mokosi

Sklando klaidinga nuomonė apie tai, kas yra kabalos mokslas. Žmonės mąsto: „Kodėl reikia mokytis kabalos: argi mums įdomu žinoti, kiek angelų yra danguje ir kokie yra jų vardai? Argi svarbu, kaip vadinami pasauliai, parcufai, sfiros? Kodėl reikia sėdėti ir mokytis tokių nepraktiškų dalykų, kurie nėra susiję su realiu gyvenimu?
Atverčiame knygą ir skaitome: „Pirmiau, nei buvo sukurti visi kūriniai, buvo tik Aukštesnioji begalinė  Šviesa, kuri užpildo visą visatą…“ Kur visa tai yra? Tai taip toli nuo mūsų, už šio pasaulio ir šios visatos, už šio kosmoso, kuriame mes visi egzistuojame su mūsų žemės rutuliu, saule ir visomis žvaigždėmis. Visa tai visiškai abstraktu ir atitrūkę nuo mūsų pasaulio.
Mums nematyti jokios praktinės naudos, konkrečių priemonių, kurios leistų pagerinti savo gyvenimą ir atlikti kokius nors veiksmus. Mums siūloma tik „mokytis“. Kokia viso to prasmė?
Be to, sklando gandai, kad šis abstraktus mokslas gali susukti protą. Sakykime, Talmudo ir priesakų („Šulchan Aruch“) mokymasis leidžia atlikti praktinius veiksmus, geriau organizuoti savo gyvenimą, suteikti gerą išsilavinimą vaikams, kad sektų tėvų keliu.
Paprastai manoma, kad religija yra naudinga žmonėms. Tuo tarpu kabalos mokslas panašus į filosofiją. Tai kuriam tikslui jis reikalinga paprastam žmogui? Tai plačiai paplitęs įsitikinimas, sklandantis pasaulyje.
Arba žmonės mano dar kitaip: kad kabalos padedami gali kurti stebuklus, panaudodami nežemiškas jėgas. Tada kabala atrodo dar pavojingesnė, juk užsiimdamas mistika gali pakenkti sau ir kitiems! Todėl žmonės yra prieš tai, kad kabalos apskritai kažkas mokytųsi, juk, kas žino, ką tu gali padaryti, jei staiga gausi prieigą prie kokio „raudonojo mygtuko“, kuriuo gali susprogdinti visą pasaulį?
Tačiau tokios nuomonės – visiško neišmanymo pasekmė. Žmonės kol kas nesupranta, kad kabala – tai pas praktiškiausias mokslas, kurį studijuojant galima pritraukti Šviesą, grąžinančią į šaltinį.
Tai iš tikrųjų nelengva paaiškinti. Net tie, kurie ateina mokytis, iš pradžių nesupranta, ko jie iš tikrųjų nori ir kodėl atėjo. Žmogui atsiskleidžia palaipsniui, per studijų metus, kad kabala – tai itin praktiška metodika. Juk jos padedami mes pabudiname vienintelę jėgą, kuri viską keičia mūsų pasaulyje – jėgą, kuri vadinama „Aukštesniąja šviesa“. O jei mes nepritraukiame šios šviesos, tai ji veikia pagal savo programą. O tada ji vis tiek viešpatauja aukščiau mūsų, valdo mus, bet tik nelabai malonia mums forma, tokia, kokia nėra pageidautina nei Aukštesniajai jėgai, nei žmogui.

Iš 2015 m. sausio 1 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo kabala skiriasi nuo kitų praktikų

Kas yra Aukščiausioji Šviesa?

„Studijuok kabalą – ji tau viską paaiškins“

Klausimas: Kaip kabala apibrėžia dvasią, dvasingumą?
Atsakymas: Dvasingumas neabejotinai prasideda žmogui ieškant savo esmės, žmogaus egzistavimo prasmės, aukštosios žmogaus paskirties, apmąstant dorovės normas ir socialinius idealus, protaujant, taip pat yra susijęs su žmogaus psichikos vertybiniu aspektu.
Vis dėlto kad ir kiek žmogus stengtųsi ištirti savo esmę, paskirtį, prasmę ir t. t., jis tiria save savo paties savybių, apribojimų atžvilgiu ir negali išeiti iš savęs į nepriklausomo „nekūniško“ tyrinėtojo lygmenį. Todėl nuo seniausių laikų tyrinėtojų klausimas lieka atviras, o mums vis labiau tampa aišku, kad nesugebame į šį klausimą atsakyti. Tad nusisukome nuo jo ir pasinėrėme į materialiuosius dalykus…
Kabala – tai praktinė metodika, leidžianti žmogui pajausti su kūnu nesusijusią būseną, kurią patirdamas žmogus gali atskleisti savo bei pasaulio egzistavimo prasmę. Tai, ką atskleidžia, kabalistai aprašo savo knygose. Visus aprašymus sudaro kabalisto būsenos,  t. y. pojūčio organo ir to, ką jis jaučia, parametrų užrašai. Taigi vystantis su kūnu nesusijusiam jutimo organui kabalistai nuosekliai aprašo kiekvieną būseną, pojūtį, jo įsisąmoninimą, kol pasiekia patį išsamiausią, aukščiausią tašką. Kūniškų pojūčių organas vadinamas noru mėgautis, su kūnu nesusijusio (dvasinio) pojūčio organas vadinamas noru suteikti malonumą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tobulumas, skatinantis kilti į viršų

Kas yra dvasingumas?

Kaip suprasti dvasingumą?

Klausimas: Kalbant apie kabalą, terminas „mokslas“, mano manymu, nelabai tinka, bent jau iki tol, kol žmonija, o ne atskiri kabalistai, nepripažins jos neginčijamos socialinės vertės.
Atsakymas: Mokslu vadinama ne tai, ką priimta vadinti mokslu, ne nuolat besikeičianti mada, o pagal apibrėžimą, tai, kas praktiškai tiriama mūsų jutimo organais ir jų veikimo pagrindu sukurtais prietaisais. Praktinės žinios apie objektus „kūnas“ bei „siela“ ir susiveda į sistemą, discipliną. Organu, vadinamu „kūnas“, yra suvokiama pasaulių dalis, vadinama „mūsų pasauliu“. Organu, vadinamu „siela“, – suvokiama pasaulių dalis, vadinama „Aukštesniuoju pasauliu“. Tai, kad pastarąjį organą turi ne visi, – ne pasiteisinimas, nes čia irgi galioja mokslo apibrėžimas. Jei pasaulyje būtų 5% matančių, o visi kiti aklieji, ar matančiųjų pojūčiai ir tyrimai nebūtų laikomi mokslu apie pasaulį?

Klausimas (Romans): Sveiki, brangus Mokytojau.  Jūsų mokslas palietė ir mane. Patyrinėjus paviršutiniškai, man kilo keistos išvados. Šį mokslą gan sunku suprasti ir susidaro įspūdis, kad šio sunkumo paskirtis atjungti protą t. y. palikti jam antraeilį vaidmenį?
Atsakymas: Visiškai teisingai, svarbiausia pajusti Aukštesnįjį pasaulį, kaip šiandien jaučiate šį pasaulį, o ne suprasti jį protu, žiūrint iš tolo, jo nejaučiant. O po to, jį pajutus, jau bus galima tyrinėti ir tai bus mokslas apie tą pasaulį. Vadinasi, iš pradžių kabalą mes studijuojame ne kaip mokslą, o kaip priemonę pritraukti mūsų jausmus ištaisančią supančią Šviesą. O po to, kai ji paveiks ir atvers mums Aukštesnįjį pasaulį, mes  naudodamiesi tomis pačiomis knygomis pradėsime tyrinėti tą pasaulį kaip kūdikiai, kurie jaučia mūsų pasaulį ir mokosi jo dėsnių praktiškai.

Klausimas: Moralinės normos nuolat keičiasi. Pavyzdžiui, šovinizmą ir nacizmą keičia tolerancija, tolerantiškas požiūris į seksualines ir tautines mažumas. Arba, jei anksčiau skyrybos buvo laikomos kažkuo gėdingu, tai dabar netgi garbinga skirtis, nes manoma, kad tampi nepriklausomas ir t. t.
Ar yra kokių nors principų, kurie turėtų nesikeisti, nepriklausomai nuo laiko, visuomenės kultūros?
Atsakymas: Taip. Tai – tinkami žmonių tarpusavio sąveikos principai, kai žmonės sudaro vieningą bendruomenę, kurioje kiekvienas jaučiasi integralia bendros sąveikos dalimi. Ten žmonės atskleidžia savo tobulą, amžiną būseną, kurią jausdami privalo gyventi. Tai jų vystymosi tikslas.
Klausimas: Ar galite išvardinti keletą principų, kurie neturi keistis, nepriklausomai nuo žmogaus vystymosi, kultūros, laiko?
Atsakymas: Yra tik vienas principas – „pamilk artimą, kaip save“. Nieko kito. Tik jis skatina mus kurti ir saugoti mūsų tarpusavio ryšių sistemą, kurioje atskleidžiame amžiną, tobulą gyvenimą.
Todėl turime įgyvendinti šį principą tarpusavyje, rinkdamiesi į dešimtukus, mažas grupes. Tai jau praktinė kabala: kaip sau pritraukti ypatingą energiją, vadinamą Šviesa, kuri galėtų priartinti mus vienus prie kitų, paaiškinti, kodėl esame priešingi ir kaip pakilti virš šios priešingybės.
Iš pradžių esame atskirti, nes praėjome vadinamąjį sudužimą. O dabar turime suartėti vieni su kitais. Skirtume tarp vienybės ir atskirties pajausime, kad egzistuojame amžinoje gyvenimo tėkmėje.
Komentaras: Paradoksas: jei dabar išeitume į gatvę ir imtume klausinėti žmonių, ar jie laikosi principo „pamilk artimą“, beveik kiekvienas pasakytų, kad laikosi.
Atsakymas: Vadinasi, reikia žmonėms paaiškinti, ką turime omenyje sakydami „pamilk artimą, kaip save“, kodėl šis principas duotas Toroje, kodėl visi puikuojasi, kad gali jį išpildyti, bet iš tikrųjų niekas jo nesilaiko ir t. t.
Klausimas: Manote, kad šiuo principu remiasi visi kiti moraliniai principai?
Atsakymas: Visi principai tėra tam tikros „pamilk artimą“ formos.
Klausimas: Tad laikydamasis šio principo, užleisiu vietą visuomeniniame transporte ir neatlyginamai padėsiu žmonėms?
Atsakymas: Jo laikydamasis visuomet būsi malonus kitiems ir niekada nepakenksi artimui. Juk jei jį myli, kaip gali jam kenkti?

#274795

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moralinių principų pagrindas

Laisvė sekti gamtos dėsniais

Pagrindinis dvasinės raidos principas

Klausimas: Mūsų pasaulyje patiriame aštrius pojūčius, pavyzdžiui, pirmoji meilė, vaiko gimimas, priešybių sutaikymas, sudėtingų užduočių sprendimas. Ar šiuos pojūčius galima palyginti su pojūčiais dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Taip, visa tai turi savo vietą suvokiant aukštesnįjį pasaulį, tačiau kur kas masyviau, stipriau. Tai jau praktinė kabala.
Kai žmogus suvokia aukštesniąsias savybes, jėgas, veiksmus, kurie yra paslėpti, nepatenka į mūsų jutimo organus, (priklausomai nuo to) ima save keisti, kad geriau pajaustų jėgas, paslapčia valdančias mūsų pasaulį.
Tuomet atsiranda galimybė veikti savo likimą, visus įvykius šiame pasaulyje. Visi jo slapti norai ima atsiskleisti. Jis pradeda valdyti savo likimą, išeina už laiko, erdvės, vietos ribų.
Žmogus jau dirba ne su tomis gamtos jėgomis, kurias žemiškieji mokslai tiria ir pasitelkia mūsų pasaulio rėmuose, o su jėgomis ir jų saveikomis aukščiau mūsų pasaulio.

#274385

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pastangos – apačioje, pojūčiai – viršuje

Panirimas į dvasinius pojūčius

Pasaulis – tai pojūčiai troškime

Nusipelnėme turėti tokį mokytoją kaip Baal Sulamas, kuris yra didžiojo Ari sielos įsikūnijimas. O apie Ari sakoma, kad jis buvo Mašijach bėn Josėf, t. y., jis visą ankstesniąją kabalą mums susiejo su dabartine išsitaisymo pabaigos būsena, su Mašijach epochos karta.
Tad vos tiktai atsiskleidė Ari kabala, kabalistai paliko visas kitas kabalos sroves ir priėmė jo metodiką. Ir tai nutiko ne dėl to, kad Ari metodika buvo suprantamesnė, ar dėl to, kad jis savo supratimu pakilo aukščiau kitų, bet dėl to, kad jo siela turi ryšį su taisymosi pabaiga.
Ari siela yra tiesiogiai susijusi su taisymosi pabaiga, todėl per jį ir jo mokymą mes irgi galime užmegzti ryšį su visiškai ištaisyta būsena ir teisingai save realizuoti, visi kartu ir kiekvienas iš mūsų.
Baal Sulamas knygos „Panim meirot u masbirot“ pratarmėje rašo: „Nėra kartos, kurioje nebūtų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo. Tačiau šis Kūrėjo žmogus Ravas Icchak Lurija dirbo ir perdavė mums žinias, pagausino jas ir pranoko savo pirmtakus. Ir jeigu mokėčiau kalbėti, šlovinčiau tą dieną, kai buvo atskleista jo išmintis, beveik taip, kaip Toros dovanojimo Izraeliui dieną.“
Iš tikrųjų negalime įvertinti Ari didingumo, lygiai taip, kaip kūdikis negali įvertinti suaugusiųjų veiksmų. Bet viskas, ką turime šiandien, kilo iš Ari, ir per jo sielą gauname visą aukščiausią poveikį ir ištaisymą. Už Ari šioje grandinėje stovi Baal Sulamas ir Rabašas.
Pats Ari neparašė nė vienos knygos – jas visas užrašė jo mokiniai. Dalis įrašų buvo paslėpti jo kape, o dalis buvo slapta laikomi tam tikroje skrynioje, ir taip jie pasiekė mūsų laikus. Suprantama, per visą tai veikė aukštesnioji jėga ir aukštesnysis sumanymas.
Kaip kitaip įmanoma būtų paaiškinti, kad kažkokiam pirkliui, keliaujančiam tarp Egipto, Izraelio ir Damasko (koks buvo Ari), netikėtai pabudo aukštesnysis siekis, priversdamas jį įsikurti Izraelyje ir pasišvęsti kabalai.
Visa informacija apie Ari yra labai netiksli: Cfate yra dvi jo vardu pavadintos sinagogos ir neaišku, kuriai jis priklausė. Viskas labai miglota, tarsi kalbėtume ne apie žmogų. Nėra jokių žinių apie jo šeimą, žmoną, vaikus, ar jis turi palikuonių. Niekas neaišku. Žinoma, niekas neturi valios laisvės, ir viskas, kas nutiko Ari, buvo padiktuota iš viršaus, Kūrėjo.
Iki Ari tik atskiri išrinkti žmonės slapta užsiiminėjo kabala. Po jo kabala išėjo iš paslėpties. Ari gyvenimas Cfate nebuvo lengvas dėl daugybės kabalos priešininkų. Juk jis pradėjo atskleisti kabalą, organizuoti grupes.
Jam padėjo tai, kad jį užtarė Ramak (Rabi Mošė Kordovero), kuris turėjo didelį autoritetą Cfate, jis suprato, kad Ari metodika kyla iš tikro, gilaus pasiekimo.
Ari unikalus tuo, kad visiškai naujai atskleidė mums kabalos mokslą. Būtent jis įvedė tokias sąvokas kaip dešimt sfirų, tiesioginė ir atspindėta Šviesa, Malchut, ekranas ir tiksliai apibrėžė pasaulių bei parcufų struktūrą. Visa tai aprašyta knygoje „Gyvybės medis“, kurią užrašė Chaimas Vitalis iš savo mokytojo žodžių.
Chaimas Vitalis pas Ari mokėsi tik pusantrų metų iki pat mokytojo mirties. Ir per tuos pusantrų metų jam pavyko įgyti žinių, kurių pakako dvidešimčiai knygų. Šioms knygoms surinkti ir atspausdinti prireikė dar trijų kartų. Akivaizdu, kad už viso to slypi kažkokia aukštesnė, nežmoniška jėga.
Po Ari kabala atsiskleidė, nes jis atnešė pasauliui ypatingą vidinę, dvasinę jėgą. Be to, jo mokymas pamažu ėmė plisti. Nesvarbu, kad jis mokė tik mažame miestelyje, Cfate, tačiau ši dvasinė jėga pasijuto visame pasaulyje, mat jis per savo sielą ją priartino prie mūsų pasaulio.
Dėl šios priežasties vėliau Rusijoje atsirado toks kabalistas, kaip Baal Šėm Tov, kuris tęsė Ari darbą ir pradėjo kalbėti tomis pačiomis sąvokomis: pasauliai, sfiros, parcufai. Chasidizme tai įprasta vadinti Baal Šėm Tov mokymu, tačiau iš esmės pagrindą padėjo Ari mokymas.
Baal Sulamas rašė, kad jis buvo eilinis Ari sielos įsikūnijimas, kitaip sakant, jis turėjo tiesioginį ryšį su juo ir galėjo tiesiogiai suprasti viską, ką pasiekė Ari. Eilinis sielos persikūnijimas – tai tarsi viso tėvo dvasinio pasiekimo paveldėjimas, atitenkantis sūnui.
Baal Sulamas, knygos „Panim meirot u masbirot“ pratarmė: „Nėra žodžių, išreiškiančių jo dvasinio darbo svarbą mums, nes suvokimo durys buvo užrakintos tvirtomis spynomis, o jis atėjo ir jas atvėrė mums…“
„Apribojimas, ekranas, atspindėta Šviesa“ – Ari aprašo ne tik tai, kaip Šviesa sklinda iš viršaus į apačią, bet ir konkretaus noro vystymąsi, jo grubėjimo pakopas, šio proceso ryšį su ekrano jėga. Todėl jis priklauso išsitaisymo kartai ir laikomas Mašijachu Bėn Josėf, po kurio prasideda pačios Malchut taisymas, Mašijach Bėn David epocha.
Galbūt kabalistai net iki Ari pasiekė tokias pačias aukštumas, bet negavo aiškaus suvokimo apie ryšį tarp šviesų, kelim ir ekranų. Jų suvokimas atėjo kaip atskleidimas iš aukščiau, o ne iš jų pačių kelim vidaus, kas leidžia kurti pasaulį savo pasiekimu. Todėl po Ari kiekvienas gali studijuoti kabalą ir palaipsniui suvokti, kas jis atskleidė.
Nepaaiškinus, kaip noras dirba su ekranu ir atspindėta Šviesa, neįmanoma išsitaisyti. Todėl kabalistai iki Ari tik ruošėsi taisymuisi, o Ari atskleidė darbą iš apačios į viršų ir parodė mums taisymosi metodiką – praktinę kabalą.

* * *

Kabalisto išėjimo diena – tai jo kilimo diena. Todėl norime, tą dieną būti ypatingai susiję su Ari, jo siela, jo metodika, net labiau nei anksčiau, ir minime jo atminimo dieną. Tiesą sakant, tai džiaugsminga diena, juk jo siela realizavo save ir pakilo į aukštesnįjį lygmenį. Todėl kabalistai niekada negedi išėjusiųjų.
#250527

Iš 2019 m. rugpjūčio 4 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Dviejų Mašijachų laikotarpiai

Ari siela – vystymosi posūkio taškas

Didi Ari siela II dalis

Klausimas. Kai skaitome šaltinius dviese ar grupėje, ar reikia daryti seminarus, kad giliau suprastume teksto prasmę?
Atsakymas. Ir taip, ir ne. Esmė ta, kad kartais gilinimasis į teksto prasmę painioja mus, ir užuot jautę ir jungęsi tarpusavyje, mėginame nagrinėti tekstą vos ne iki fonetinių, orfografinių, kalbinių elementų ir savybių. Manau, kad tokios būtinybės nėra.
Nagrinėti galima tik pagal mūsų konkrečius suvokimus tame tekste: ką jis turi suteikti mūsų vienybei siekiant atskleisti Kūrėją. To pakanka. Visa kita ateis.
Vos tik tarpusavyje imsime atskleisti Kūrėją, pradėsime praktinę kabalą, ir tuomet, tai, apie ką rašoma knygoje, taps aišku. Skaitydami suprasime, apie ką kalbamą „Mokyme apie dešimt sfirų“ ir kituose šaltiniuose.
#243022

Iš 2019 m. vasario 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąvokos ir kalba

Kabalistiniai tekstai

Kas slypi kabalistų tekstuose

Klausimas. Ar galite išmokyti mane teisingai norėti, kad ir Kūrėjas būtų patenkintas, ir aš nekentėčiau?
Atsakymas. Tam reikia bendrauti su grupe, klausytis praktinių užsiėmimų. Tai rimtas darbas. Kas nori suprasti, kokia metodika, turi daugiau mažiau sistemiškai dalyvauti pamokose.
Dabar užsiimame, kaip praktiškai išeiti ant dvasinių laiptų. Žinoma, tai ne pradedantiesiems, tačiau vis tiek galite pamėginti, niekas jūsų neriboja.
Kalbama apie aukštesniojo pasaulio suvokimą su visomis jo 125 pakopomis. Tai jau pati tikriausia, praktinė kabala.
Patarčiau pradėti mokytis su mumis medžiagą. Ji sunki tuo, kad reikia su ja sutikti ir ją realizuoti. Bet apskritai, jos klausytis ne taip ir sudėtinga. Klausykite. Šviesa veiks ir pamažu imsite drauge su ja kilti.
#237541

Iš 2018 m. liepos 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumą kuri tu!

Kaip pajausti dvasinį pasaulį

Kur rasti dvasinį norą?