Susijungdami su draugais ieškome ir norime pagauti Kūrėją, kaip radaras gaudome reikiamą bangą. Todėl mums reikia sukurti tokią vienybę, kuri turės Kūrėjo savybes, kitaip tariant, tarp mūsų bus tarpusavio davimas. Jei viską pasiekėme tarpusavio davimu, vadinasi, esame tiksliai nukreipti į Kūrėją.
Visi matė, kaip sukasi radiolokatorius ieškodamas reikiamos bangos – štai taip mums reikia nusiteikti į savo vienybę. Patys nežinome, kaip tai atlikti, tačiau prašome Kūrėjo, kad pakeistų mus, kad iš visų mūsų išeitų lėkštė-antena, nukreipta į Kūrėją, priklausomai nuo mūsų savybių panašumo. Pagal tai kiekvienas keičia save, prisitaikydamas prie draugų taip, kad visi kartu atitiktų Kūrėją.
Per tokį darbą susijungiame į vieną sielą ir į savo lokatorių, į savo dešimtuką imame gauti Kūrėjo nurodymus, kaip pakeisti save, kad dar geriau ir teisingiau pagautų Jo siųstą šviesos spindulį. O šis spindulys savo poveikiu ima keisti mane, suka, taiso taip, kad susietų mus su Kūrėju.
Ir visose kitose pakopose, kur kuriame ryšį su Kūrėju, vis tiksliau nusitaikome į Jį, susisiejame su Juo vis aukštesniais dažniais, vis didesne jėga.
Kad dešimtuko malda būtų tobula, būtina suprasti, ko nori kiekvienas draugas. Ir todėl, skaitydami Rabašo straipsnius apie grupę, stengiamės susivienyti taip, kad kiekviena ištrauka sujungtų mus su Kūrėju.
Taip vis labiau suartėjame, kurdami įvairiausias vienybės formas, kol pradedame jausti mus veikiantį šaltinį ir savo atsaką į tą poveikį. Tai reiškia, kad esame susiję su Kūrėju per tiesioginę šviesą ir atspindėtąją šviesą, ir iš savęs kuriame dvasinį kli.
O paskui ryšyje tarp mūsų atskleidžiame rešimot, dvasinius veiksmus, šviesos įėjimą ir išėjimą, ekrano pakilimą nuo pakopos prie pakopos. Visus kabalistinėse knygose aprašytus reiškinius dvasiniame parcufe, mokysimės ant savęs, kaip to mokė Baal Sulamas, Ari ir kiti kabalistai.

#303632

Iš 2022 m. spalio 3 d. pamokos „Jom Kipur“ tema

Daugiau šia tema skaitykite:

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Prietaisas Kūrėjui atskleisti

Dvasinio gimimo metodika

Klausimas: Kas vyksta su žmogumi, jo siela, kai jis miršta?
Atsakymas: Kai ištinka mirtis, miršta žmogaus kūnas, ir jis jau nesuvokia savęs per kūną. Štai ir viskas.
Bet lieka rešimo. Rešimo – tai įrašas, informacinė grandinė apie tolimesnes jo būsenas. Ji parašyta nuo kūrimo pradžios iki pabaigos. Ir nuo tos akimirkos, kai kūnas miršta jis toliau realizuoja tą rešimo grandinę kitais pavidalais, nebūdamas įsivilkęs į materialų kūną, nesuvokdamas savo egzistavimo per jį.
Klausimas: Bet ar yra koks įsisąmoninimas, kad tai mano rešimo?
Atsakymas: Yra. Bet ne toks, kaip dabar.
Klausimas: Geresnis ar blogesnis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo jo gyvenimo.
Klausimas: Vadinasi, lieka koks nors įsisąmoninimas, kad egzistuoju?
Atsakymas: Žinoma. Niekas nedingsta.
Klausimas: O kas tuomet vyksta su siela?
Atsakymas: Siela – tai ta noro dalis, kuri išsitaisė ir susijungė su žmonija, kad veiktų ją gėriu. Taip siela tęsia savo egzistavimą visame bendrame nore. Tai jau kitas įsisąmoninimas – aukštesnis.

#300928

Iš 2022 m. liepos 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta su siela po mirties?

Mirties baimė ir sielos persikūnijimas

Kas yra mirtis kabalos mokslo požiūriu?

Klausimas: Siela – kokia tai substancija?
Atsakymas: Tai Kūrėjo dalis, kuri mumyse nuolatos keičiasi ir ją galime tobulinti. Ji netgi gali išnykti iš mūsų, o mes vis tiek liksime gyventi savo kūne.
Tarkime, dabar iš manęs išnyksta siela, t.y. nebejaučiu Kūrėjo, ir jausii tik save čia su jumis sėdintį – tai gyvūninis lygmuo.
Paskui aš atitinkamai atlikdamas veiksmus savyje vėl užmezgu kontaktą su Kūrėju. Ir ši mano santykio su Juo dalis vadinasi „siela“.

#290483

Iš 2010 m. sausio 15 d. TV laidos „Iš arti. Individas

Daugiau šia tema skaitykite:

Slaptas sielos vystymasis

Ar siela turi vietą?

Investuoti į savo sielą

Jei nejaučiame malonumo, išsivalydami nuo praeities bagažo, vadinasi nelabai norime išsivalyti. Juk kol kas siekiame malonumų, kurie nesusiję su Kūrėju, su davimu, ir norime užsipildyti egoistiškai.
Išsilaisvinti iš egoistinio ketinimo, nuo gavimo dėl savęs, vadinasi tyrinimosi darbu. Tam turiu įšokti į aukštesniąją Šviesą it į vandenį, visiškai į ją panirti, kad Šviesa paveiktų mane ir ištyrintų.
Taip vyksta kiekvienoje naujoje pakopoje. Kylant Kūrėjo suvokimo pakopomis, suartėjant su Juo, kiekviena pakopa prasideda nuo išsivalymo. Tai pirmas etapas.
O antrasis etapas – „šventumas“, kai turime ryšį su Šviesa.
Bet pirmiausia reikia išsilaisvinti iš savo egoizmo, išsivalyti pasitelkus Šviesą, tarsi panirtum į vandenį, į jūrą. O jau po to, išsivalius, galima rengtis švarius drabužius, kitaip tariant, „susitraukimą, ekraną ir atspindėtąją Šviesą“.

#289658

Iš 2021 m. lapkričio 9 d. rytinės pamokos pagal knygos „Šamati“ straipsnį Nr. 54

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvalyti sielos indą

Atmerkime akis!

Išsilaisvinti iš primestų tikslų

Klausimas: Šiame pasaulyje gyvenantis žmogus turi savo vietą. Tai jo namai, planeta Žemė, vieta erdvėje, vieta laike. Ar siela turi vietą, kurioje egzistuoja?
Atsakymas: Siela ne tik turi vietą, ji pati yra vieta. Nėra kitos vietos, tik siela.
Egzistuoja viena išgalvota vieta, kuri vadinasi mūsų visata. Ji išgalvota, nes yra nore gauti, egoistiniame nore. Ir yra vieta, kuri vadinasi siela – tai noras duoti. Ji išties amžina ir tobula.
Klausimas: Ta vieta skirta žmogui?
Atsakymas: Ta vieta, kad ją atskleistume ir joje egzistuotume.
Klausimas: Koks ryšys tarp sielos ir žmogaus „aš“?
Atsakymas: Siela ir yra mano „aš“.
Mes dar nejaučiame, kas yra siela, nes neturime davimo ir meilės savybės, ir todėl mums tenka taip klajoti – be sielos.

#281426

Iš 2021 m. balandžio 12 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Brangus sielos daigelis

Investuoti į savo sielą

Klausimas: Daugelis kabalistinių šaltinių kalba apie davimą. Kaip galima kalbėti apie davimą, jei mes, kaip kūriniai, negalime duoti?
Atsakymas: Viskas labai paprasta. Privalai pakeisti požiūrį į žmones ir laikyti juos artimais, brangiais, reikalingais tau. Tada galėsi duoti jiems kaip savo vaikui.
Klausimas: Jeigu su vaiku taip elgiuosi natūraliai, tai šiuo atveju turiu pasistengti? Juk visiškai nenatūralu elgtis su nepažįstamu žmogumi taip, kaip su savo vaiku, ir gauti iš to malonumą.
Atsakymas: Taip. Bet tam turiu pamatyti bendrą pasaulėdaros vaizdą, pajausti, kaip visi esame susiję, kaip per savo draugus galiu pasiekti aukštesnę, dvasinę būseną. Tada einu pas juos ir vienijuosi. Jie tampa ma brangūs, nes staiga pastebiu, kad jie – mano sielos dalys. Tad ar aš jiems duodu? Iš tikrųjų jiems neduodu, bet investuoju į savo sielą. Tai ir yra meilė.
Klausimas: Vadinasi, tūkstančiuose kabalistinių šaltinių aprašyta meilė artimui, vienybė yra neįmanoma, kol žmogus neišvys, esąs bendros sistemos, sielos dalimi?
Atsakymas: Taip. Kitaip, tiesiog duoti – negaliu. Nekils ranka. Tai prieštarauja gamtos dėsniui.
Kad duotum, reikia matyti, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės pasaulinės sistemos dalis, visi esame visiškai priklausomi vieni nuo kitų taip, kad mane visą apibrėžia tie, kas už mano ribų. Ir jeigu rūpinsiuos jais, užsitikrinsiu savo ateitį. O jeigu pasieksiu būseną, kai galvoju tik apie juos, o ne apie save, užsitikrinsiu tobulą ateitį.

#274894

Iš 2019 m. sausio 28 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Paprasta dvasinio gyvenimo formulė

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Du požiūriai į tikrovę

Pasaulyje tėra viena siela, ir ši siela, visoje savo pilnatvėje, yra kiekviename iš Israel (jašar kėl), o tai reiškia ,,tiesiai pas Kūrėją“, kitaip tariant, tame žmoguje, kuris trokšta praktiškai, iš tikrųjų atskleisti aukštesniąją jėgą, savo sielos šaltinį.
Kaip išeina, kad kiekvienas iš mūsų gali visiškai pajausti visą šią sielą, juk pasaulyje yra milijardai žmonių? Bet kiekvienas žmogus, kiekviena sielos dalis, priklausomai nuo jos ryšio su kitais, ima atskleisti tą pačią bendrą sielą. Ir kol nesusijungs su visais, žmogus nepažins šios sielos, o tik kurią nors jos dalį. Bet atskleidęs visus ryšius, jis pajaus visą aukštesnę Šviesą kaip Adam Rišon, vienintelę Kūrėjo sukurtą sielą.
Dabar jos nejaučiu tik todėl, kad manyje yra sudužimo jėga, neleidžianti man jausti savęs ištaisytos, tobulos būsenos, ji vienintelė egzistuoja. Dėl šito vidinio sudužimo, aš esu tarsi be sąmonės, kaip sapne, ir turiu prabusti iš sapno. Dabar esame atitrūkę nuo tikrosios realybės, o kai ištaisymo pabaigoje atsibusime, suprasime, kad buvome baisiame sapne.
Vidinė sudužimo jėga atskiria kiekvieną nuo likusiųjų ir laiko sapne. Tačiau ėmę dirbti ties savo išsitaisymu, pritraukiame aukštesniąja Šviesą, kuri mus pažadina. Ir tada grįžtame iš sapno į tikrovę ir jaučiame tikrąjį gyvenimą, suprasdami, kad visi priklausome vienai sistemai, vienai sielai.
#260581

Iš 2020 m. vasario 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Milijardai žmonių – siela viena, I dalis

Kur yra siela?

Atgal į vieną sielą

Kiekvienas iš mūsų gauna pradinį norą atskleisti Kūrėją, ir šis noras vadinamas ,,tašku širdyje“. Tačiau šis taškas pats nieko nesugeba įveikti, negali atlikti jokio veiksmo. Viskas, ką galime padaryti nuo pat pradžių – kuo labiau anuliuoti savo egoizmą, kad užmegztume ryšį su draugais.
Laukiame, kad Kūrėjas užmegztų šį ryšį tarp mūsų. Ir kai tik pajuntu esąs susijęs su draugais, tame abipusiame ryšyje ,,Aš draugui, o draugas man“ tučtuojau jaučiu tarp mūsų tą jungiančią mus jėgą – Kūrėjo savybę, abipusį davimą tarp manęs ir draugo. Taip atskleidžiame Kūrėją.
Pasirodo, nėra svarbu, kas yra kiekviename iš mūsų, o svarbu tai, kas yra tarp mūsų – pačios grotelės yra svarbesnės už grotelių mazgus. Nors grotelės sudaromos per mazgus, tačiau norint pasiekti tikslą, susilieti su Kūrėju, grotelės yra daug svarbesnės.
#260581

Iš 2020 m. vasario 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Taškas širdyje – sielos užuomazga

Pratimas „Ryšys su Kūrėju“

Meilės egzaminas

Klausimas: Kaip susijusios detalė ir visuma? Jeigu kokia nors bakterija, kuri išskiria deguonies molekules, nežinodama apie tai, taip paveikė mūsų gyvenimą, tai kaip kiekvienas iš mūsų gali paveikti visą gamtą?
Atsakymas: Apie deguonies molekulę nieko negaliu pasakyti. Žinau tik tai, kad absoliučiai visa gamta kyla iš vieno šaltinio ir tęsia savo vystymąsi. Todėl, kad ir kokios naujos formos atsirastų gamtoje, jos atsiskleis kaip visiškai tarpusavyje susiję.
Nors to ir nejaučiame ir kol kas negalime atskleisti bei tyrinėti, tačiau visa gamta visiškai integrali, ir nėra nė vienos jos dalelės, kuri staiga imtų vystytis pati.
Klausimas: Dėl kažkokios bakterijos, kuri gyveno, tarkim, dvi savaites ir išskyrė deguonį, šiandien gyvena tūkstančiai žmonių. Ar galima teigti, kad kiekvieno iš mūsų egzistavimo prasmė – suteiktų gyvastį kokiai nors aukštesnei būtybei? Ar vis dėlto svarbus kiekvieno gyvenimas?
Atsakymas: Kiekvieno iš mūsų gyvenimas svarbus, nes esame aukštesnės būtybės, vadinamos siela, dalys. Ji visiems viena.
#267372

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogaus neatitikimas gamtos integralumui

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Gamta mus privers

Klausimas: Nyderlanduose buvo pastatytas vienintelis pasaulyje žmogaus kūno muziejus, sukurtas taip tikroviškai, kad lankytojai netenka žado. Muziejuje yra visas miestas, susidedantis iš atskirų kūno dalių, po kurį galima pasivaikščioti. Lankytojas jaučiasi ten kaip nykštukas, vaikščiodamas dirbtinio milžiniško žmogaus koridoriais ir stebėdamas, kaip teka kraujas, kaip plaka milžiniška širdis, veikia virškinamasis traktas, klausos ir raumenų sistemos, balso stygos, kaulai, dantys. Visa tai galima išsamiai ištirti ir pamatyti, kaip veikia. Keliaudami po žmogaus kūną lankytojai gali vaizdžiai pamatyti, kaip blogi įpročiai neigiamai veikia organų ir sistemų darbą.
Kokios transformacijos vyksta žmoguje, kai jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu ir jame esančia tarpusavio ryšių sistema? Ar tai kaip nors keičia jo vidinį požiūrį į pasaulį, į save?
Atsakymas: Žinoma, gali pakeisti.
Klausimas: Kodėl toks įspūdis, įkvėpimas nepaveikia žmogaus ilgam, kad jis kiekvieną akimirką prisimintų tarpusavio ryšių sistemą?
Atsakymas: Priklauso nuo to, ar tai jam malonu, ar ne. Kas nemalonu, iškart pamirštama. Jei malonu, tada prisimenama ilgai.
Klausimas: Ar įmanoma sukurti tokią pačią simuliaciją, modelį, tokį patį muziejų – „Žmonių tarpusavio santykiai“?
Atsakymas: Galima sukurti fantastinį, tačiau jis nieko neišmokys, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, jam bus nemalonu. Žmogui bus malonu pamatyti gražų paveikslą, bet dalyvauti jame prieš savo egoistinę prigimtį?!
Klausimas: Bet jei visi su juo elgsis maloniai, linkės gero, ar jis neįsitrauks į šį žaidimą?
Atsakymas: Jį tai sudomins labai trumpam, kaip filmas.
Klausimas: O ko reikia, kad žmogus norėtų ne tik įsitraukti į šį žaidimą, bet ir pasikeisti, kad šis taptų savas?
Atsakymas: Tam, žinoma, jis turi būti nemažai savo gyvenime kentėjęs. Priešingu atveju nenorės, nes visa tai prieštarauja mūsų prigimčiai.
Klausimas: Žmogus visada nori išvengti kančių, tai – natūralu. O čia jis turi pasirinkimą – įgyti kažką kita. Kaip įvyksta pasirinkimo lūžis, kai jis nebenori bėgti nuo kančių, o nori pasirinkti naują kelią?
Atsakymas: Kai nėra kitos išeities. Kai turi rasti gyvenimo prasmę, nes kitaip gyvenimas darosi nemielas. Tiesiog nesinori nieko kito, tik rasti gyvenimo prasmę! Kam man viso to reikia? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko gimiau? Jeigu tai jam rūpės, tik dėl šio nerimo, šios kančios jis galės pasikeisti.
Klausimas: Ar kenčiantis žmogus, vaikščiodamas tokio muziejaus, kuris dabar kuriamas Toronte, Niujorke, Nyderlanduose, koridoriais, pagalvos apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas: Tikrai ne! Juk čia kalbama apie fiziologiją, o ne vidinį žmogaus pasaulį. Apie jo vidų, bet ne apie vidinį pasaulį.
Klausimas: O iš kur kyla gyvenimo prasmės klausimas?
Atsakymas: Jo nėra žmoguje – nei širdyje, nei galvoje. Jis yra sieloje. O sielos nėra žmogaus viduje. Ji šalia.
Klausimas: Kaip žmogui kyla šis klausimas?
Atsakymas: Siela pataria žmogaus smegenims, kad jis pradėtų apie tai galvoti.
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Iš pradžių – tai klausimas apie gyvenimo prasmę, o vėliau siela vystosi iš šio klausimo.
Klausimas: Ir kuo ji pavirs?
Atsakymas: Ji pavirs apimtimi, kurioje žmogus pradės suvokti gyvenimo prasmę. Noras suvokti gyvenimo prasmę vadinamas siela, pradine sielos būsena. Ir tada šis noras pradeda pildytis įvairiais dvasiniais pasiekimais. Dvasiniais – tai susijusiais su gyvenimo prasme. Taip jis vystosi. Užduodami protingesni, aukštesni, amžinieji klausimai, ir žmogus į juos gauna atsakymus. Tai ir yra sielos vystymasis.
Komentaras: Kiekvienas žmogus supranta gyvenimo prasmę skirtingai.
Atsakymas: Be to, ir neišeina palyginti. Kaip aš galiu išimti savo sielą ir įdėti ją jums, kad galėtumėte palyginti abi sielas?
Klausimas: Žmogaus noras atskleisti gyvenimo prasmę auga. Tai, ką mes vadiname siela. Kiekvienas turi savo, nepanašią į kitas. Kas vėliau atsitinka su šiais norais? Ar jie jungiasi vienas su kitu?
Atsakymas: Nesijungia. Kodėl turėtų?
Komentaras: Sakoma, kad visiems yra viena didelė siela.
Atsakymas: Šis ryšys kitoks, kai turime bendrą tikslą. Kai reikia pasiekti bendrą tikslą, tada sielos susijungia bendram tikslui pasiekti. Bet jos jungiasi veikdamos viena prieš kitą.
Klausimas: Kodėl jos priešinasi viena kitai?
Atsakymas: Kad nebūtų anuliuotos. O susijungus tampama viena bendrąja visuma, susidedančia iš daugelio dalių.
Klausimas: O kuo jos jungiasi?
Atsakymas: Davimo ir meilės savybėmis.
Klausimas: O ką atskleidžia šie susijungę gyvenimo prasmės norai?
Atsakymas: Jie atskleidžia tarpusavio sąveiką virš bendrojo egoizmo.
Klausimas: Ar yra koks nors šios sąveikos apibrėžimas?
Atsakymas: Tai yra bendra siela – Adomas. Bendrasis ryšių tinklas vadinamas „Adomu“. Nuo žodžio „panašus į Kūrėją“.
Klausimas: Ar žmonės nesąmoningai, kurdami visas šias ryšių sistemas, nori pasiekti aukštesnįjį ryšių tinklą?
Atsakymas: Taip. Siela to siekia.
#266099

Iš 2020 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Kas turi sielą?

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų yvenimą