Pateikti įrašai priklausantys Ateities visuomenė kategorijai.


Žmogui gerai, kai gerai visam pasauliui

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogus supranta gėrį pagal tai, kas būtų gera jam. O kaip suprasti gėrį remiantis bendruoju pasaulėdaros dėsniu?
Atsakymas: Žmogui gali būti gerai tik tada, kai gerai visai pasaulių sistemai, nes tai yra vienas vientisas organizmas. Apie tai kalba net kosmologai ir žmonės, užsiimantys supančia mus globalia gamta.
Akademikas V. Vernadskis būtent taip priėjo prie savo noosferos teorijos. Tyrę visatą žymūs filosofai, fizikai (įskaitant A. Einšteiną) rašo, kad visa visata – tai didžiulė, uždara, daugiasluoksnė, sudėtinė, beribė mintis, kurioje visos dalys integraliai tarpusavyje susiję ir palaiko kita kitą.
Kitaip tariant, didžiulis tobulas organizmas, įimantis į save absoliučiai viską. O mes jame esame kaip vėžinys auglys, nes galvojame apie save. Tai ir yra vėžio savybė. Kai kūno dalis ima galvoti apie save ir praryja viską į save, tuomet atsiranda ši liga.

#284345

Iš 2009 m. lapkričio 11 d. TV laidos „Plačiu planu. Visaapimantis dėsnis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti reiškia užpildyti kitą

Gėrio etalonas

Visi nori, kad jiems būtų gerai

Komentarų nėra

Elito vaidmens smukimas

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei kiekvienas žmogus pasieks gyvenimo prasmę, taps protingu, tai žmonių niekas negalės valdyti. Nejau pasaulio elitas leis, kad taip nutiktų?
Atsakymas: Tai nepriklauso nuo jų. Juk visi esame aukštesniosios valdžios valioje. Būtent ji valdo mus, o ne elitas.
Savaime suprantama, kol mūsų būsenos egoistinės, aukštesnioji jėga neatsiskleidžia. Ji slepiasi ir valdo mus per vadinamąjį elitą. Bet tai laikinas reiškinys. Žmonija pamažu bręsta ir pasieks būseną, kai bus priversta keistis, ir tuomet elito vaidmuo visiškai išnyks.

#285512

Iš 2021 m. liepos 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė elito krizė

Spalvingame sprendimų kaleidoskope

Kas valdo mūsų gyvenimą?

Komentarų nėra

Vidurio linija žmoguje ir visuomenėje

Ateities visuomenė, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra vidurio linija žmoguje?
Atsakymas: Vidurio linija žmoguje – tai jo siela. Jei žmogus uždarytų savyje dešinę ir kairę linijas, tai taip sudegintų savo sielos užuomazgas, skirtas jo vystymuisi.
Klausimas: O kas yra vidurio linija visuomenėje?
Atsakymas: Visuomenėje turi būti dėsnių, padedančių žmogui, ugdančių jį taip, kad jis galvotų apie kitus, o ne apie save. Tokiu atveju visi jo veiksmai būtų geri ir visuomenės skatinami, o jis gautų iš to atitinkamą atlygį.
O jei žmogus veiktų ne dėl kitų gėrio, o tik dėl savęs, tai gautų bausmę. Tuomet atlygis ir bausmė iš tinkamos visuomenės jį ugdytų.
Kitaip tariant, vidurio linija žmoguje – tai jo ekranas, antiegoistinė jėga, kuri leidžia jam absorbuoti savyje tiek savo prigimtinę egoistinę savybę – gauti dėl savęs, tiek atsiskleidžiančią jame altruistinę savybę – Kūrėjo dalį.
O vidurio linija taisant visuomenę – tai dėsniai, kurie gali subalansuoti šias dvi jėgas.

#285797

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip formuojasi vidurio linija

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Šviesa ir tamsa – lygiavertės

Komentarų nėra

Kontaktinės ir nekontaktinės tautos

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Praėjusio amžiaus viduryje antropologai įvedė sampratą „kontaktinės ir nekontaktinės kultūros“. Yra tokių, tarkim, Azijos ar Pietų Europos kultūrų, kurioms artimesnės lytėjimo sąveikos, ir yra šaltesnių, tolimų tam tautų.
Pavyzdžiui, mokslininkai apskaičiavo, kad pora, sėdinti prie staliuko restorane Paryžiuje, per valandą vienas kitą paliečia 110 kartų. O, tarkim, Londone – nė vieno. Kokia šio reiškinio priežastis? Ar toks žmonių artumas reiškia, kad yra tautų, artimesnių vienybei?
Atsakymas: Ne. Nepasakyčiau, kad tai rodo žmonių artumą, bet vis dėlto kalba apie nacionalinį, tautinį charakterį ir auklėjimą. Daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus auklėtas. Bet vis tiek matyti, kad žmonės, kurie kraustosi iš vienos vietos į kitą ir net po kelias kartas gyvena toli nuo gimtojo krašto, labai skiriasi nuo vietinių gyventojų.
Klausimas: Ar tai reiškia, kad natūralūs, prigimtiniai duomenys visiškai neturi įtakos vienybei, apie kurią kalbate? Kiekvienas turės įnešti savo indėlį?
Atsakymas: Neabejotinai, kiekvienas privalo stengtis, kad susivienytų, pakildamas ne tik virš savo egoizmo, bet ir virš įpročių, idant būtų arčiau kitų.
Juk tai nieko nereiškia, jei kalbantis kas nors paliečia tave kartą per valandą ar visą laiką laiko už rankos. Turime atsižvelgti į šio žmogaus ypatybes, kaip ir kokioje aplinkoje auklėtas. Viskas labai sudėtinga.
Kalbu apie artumą, kai žmonės jaučia vienodai. Svarbiausia būti bendroje širdyje.
Galbūt kiekvienas deda skirtingas pastangas, to negalima palyginti. Bet tai jau aukštesnės tvarkos problema.
Klausimas: Kieno atžvilgiu žmonės jaučia vienodai?
Atsakymas: Bendro noro, siekio atžvilgiu, kaip apibrėžia šią būseną, ką su ja daro, kodėl jie kartu, koks jų vienybės tikslas.
Visa tai jiems turi būti aišku. O vienybės rezultatas – didesnis tarpusavio artumas aiškinantis šį tikslą.

#275334

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Pasaulio tautos ir taškas širdyje

70 skirtingų tautų vienoje Žemėje

Komentarų nėra

Streso valdymas I d.

Ateities visuomenė, Krizės sprendimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманStresas – prarasta orientacija šiuolaikiniame pasaulyje
Komentaras: Stresas – tai organizmo išteklių mobilizavimas, didelės įtampos būsena, apsauginė reakcija į įvairius nemalonius veiksnius.
Tik prieš 70 metų vienas iš pirmųjų terminą „stresas“ pradėjo vartoti fiziologas Hans Selye. Vadinasi, iki tol arba žmonės nejuto streso, arba tiesiog nežinojo, kas tai yra.
Atsakymas: Tada žmonės nebuvo tiek išsivystę, kad jaustų stresą.
Klausimas: Psichologijoje stresas apima sąvokas „nerimas“, „konfliktas“, „grėsmė manajam „aš“. O kaip stresą apibrėžtumėte kabalos požiūriu?
Atsakymas: Stresas yra didžiulė vidinė įtampa praradus tikslią orientaciją.
Klausimas: Iš tikrųjų prarasta orientacija – būtent tai, kas vyksta šiandien. Bet grįžkime prie istorijos. Ar jautė žmonės stresą prieš tūkstantį ar penkis tūkstančius metų?
Atsakymas: Ne, žmonės nejautė streso. Jų gyvenimo nuostatos buvo šiek tiek kitokios. Jie suprato, kas gali ištikti: mirtis, badas, kančios dėl šalčio ir kokių nors kitų veiksnių.
Tai buvo labai paprastos, žemiškos, visiškai kitaip suvoktos problemos. Žmonės nelaikė tų dalykų, kurie dabar atrodo baisūs, neįprastais, netgi kai buvo vedami į kartuves ar deginami ant laužo.
Komentaras: Stresas, mano supratimu, tai būsena, kai ilgą laiką noriu ką nors gauti, bet negaliu? Tai kelia diskomfortą, stiprią nedarną.
Atsakymas: Taip, tai irgi stresas, bet kito tipo – ne momentinis, o ilgalaikis.
Komentaras: Streso priežastis gali būti bet kuri konfliktinė situacija ar nepasitenkinimas savo išvaizda, gyvenimo rutina arba ilgalaikės lėtinės ligos ir t. t.
Atsakymas: Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kuomet norai nesutampa su tikrove.
Bus daugiau…

#268718

Iš 2020 m. birželio 25 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Chroniškas stresas – kvietimas imtis veiksmų!

Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Ryšys su Kūrėju anuliuoja stresą

Komentarų nėra

Gerbti aplinką

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Nuolat sakote, kad žmonijos problemos kyla dėl to, kad nesame vieningi. Tačiau žmonės negali suprasti, kodėl jų ryšys gali kaip nors stabdyti žemės drebėjimą ar koronavirusą.
Atsakymas: Tai paaiškinti nėra lengva. Reikalinga tinkama aplinka. Kai tave supantys žmonės galvoja tam tikru būdu, ir pats neišvengiamai imi taip pat galvoti. Taip esame sukurti.
Iš esmės esame viena sistema, vadinama „Adomu“. Todėl tai, ką supanti mane visuomenė priima kaip tiesą, galiausiai irgi priimsiu kaip tiesą.
Klausimas: Patarkite, be aplinkos, koks dar veiksnys vysto, motyvuoja?
Atsakymas: Giliai mąstyti. Ne daugiau.
Klausimas: Ką tiksliai žmogus turėtų daryti aplinkoje? Kokia tai technika?
Atsakymas: Technika labai paprasta. Jei noriu pakeisti savo siekius į naujus, jie turi būti reikalingi, svarbūs tiems žmonėms, kuriuos gerbiu. Ir tada bus labai lengva pakeisti savo kryptį.
Komentaras: Taigi esmė yra ne pati aplinka, o kiek ją vertinu. Jei žmonės man yra svarbūs, jie man darys įtaką.
Atsakymas: Jie gali būti visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Tarkime, mano mažasis sūnus ar anūkas nori užsiimti kuo nors, kas jam įdomu, nori nenori tai tampa įdomu ir man, pradedu gerbti ir girti jo veiklą.
Klausimas: O jei žmogus neranda tokių svarbių žmonių, iš kurių galėtų pasisemti energijos, ar reikia juos dirbtinai išaukštinti?
Atsakymas: Taip. Žmogus turi susirasti tokią aplinką, kuri vis dėlto užsiimtų tuo, kas jam būtina. Kabaloje taip ir pasakyta: jei nori būti geras siuvėjas, turi patekti į siuvėjų kompaniją, kurie gerbia savo darbą ir specialybę. Ir pamatysi, kad tai prilimpa prie tavęs.

#273597

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas tai yra integralaus auklėjimo metodika?

Motyvacija – skatinimas veikti

Žmonija – vieninga sistema

Komentarų nėra

Ne sulyginimas, o papildymas

Ateities visuomenė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Prieš keletą šimtmečių moterys neturėjo jokių teisių. Šiandien turi tam tikrų teisių. Manote, kad tai teisinga?
Atsakymas: Suteikti visiems galimybę realizuoti save visuomenės labui – tai valstybės pareiga. Taip mano kabala.
Gamta sukūrė mus skirtingus. Kiekvienas turi savo funkcijas, savo gebėjimus. Su tuo niekuo nepadarysi. Lygybė – tai ne sulyginimas, o vienas kito papildymas. Būtent papildant pasiekiama visuomenės harmonija.
Klausimas: Kitaip tariant, lygybė nereiškia gauti vienodą atlyginimą ir dėvėti vienodus rūbus ir pan.?
Atsakymas: Ne. Turime maksimaliai realizuoti kiekvieno potencialą, kurį žmogus gali duoti visuomenei. Neturi reikšmės, tai virėja ar valstybės galva. Jei kiekvienas iš jų atlieka tai, ką gali, ir duoda visuomenės labui, tai jie lygūs. Žvelgiant iš kabalos pozicijų, jiems priklauso vienodai.

#278041

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra lygybė?

Skirtingų lygybė

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra

Vienybė – gamtos tendencija

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Vidumi nuolat tolstame vieni nuo kitų. Matome, kad egocentrinis mąstymas visąlaik auga ir pasireiškia įvairiose situacijose. Jau pasiekėme galutinį socialinio atstumo tašką? Ar ir toliau tolsime tarpusavyje prieš imdami vienytis? Kokia gamtos tendencija?
Atsakymas: Gamtos tendencija nukreipta į absoliučiai visų žmonių vienybę, todėl ji verčia mus nuolatos artėti vienus prie kitų. Kad ir kaip norėtume egoistiškai nutolti vieni nuo kitų, gamta, priešingai, stums mus suartėti, kol suprasime, kad šis judėjimas turi būti nuoširdus.
Klausimas: Matome dvi tendencijas. Viena vertus, gamta, auginanti mūsų egoizmą, atitolina mus vienus nuo kitų. Kita vertus, ta pati gamta stumia mus vienybės link. Vadinasi, gamtoje yra dvi jėgos?
Atsakymas: Žinoma. Tai egoistinė jėga, kuri yra mūsų pasaulio pagrindas, ir altruistinė traukos, tarpusavio meilės ir davimo jėga, kuri yra dvasinio pasaulio pagrindas. Abi jėgos, ypač mūsų laikais, vis labiau atsiskleidžia mumyse.
Gerai, jei suprantame, kur jos veda, ir einame kartu su gamta. Tokiu atveju nejaučiame prieštaravimų, problemų, likimo smūgių.
O jeigu to nenorime, elgiamės tik pagal savo egoistinę jėgą, kyla daug problemų: įvairūs karai, rūpesčiai dėl virusų kaip dabar ir t. t.

#275478

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Egoistų sąjungos pasmerktos nesėkmei

Ką reiškia „vienytis“?

Komentarų nėra

Eutanazija, surogatinė motinystė, klonavimas

Ateities visuomenė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Eutanazija, arba pacientų gyvenimo nutraukimas, yra rimta medicinos etikos problema. Kaip ją vertinate?
Atsakymas: Nors labai svarbu, kad žmogus mirtų natūraliai, tačiau jei matome, kad kančia yra neišvengiama ir nenaudinga, turime padaryti viską, kas ją palengvintume.
Klausimas: Surogatinė motinystė suteikia nevaisingai šeimai galimybę turėti vaiką. Bet taip vaikas tampa preke, o pakaitinė motinystė yra geras, gerai apmokamas darbas. Kaip tai vertinate moraliniu požiūriu?
Atsakymas: Negaliu pasakyti, ar tai praktikuoti, ar ne. Tokius klausimus sprendžia tik visuomenė. Manau, jei ištaisysime žmogų, šios galimybės įgis visiškai kitokią formą.
Klausimas: Yra daug prieštaringų nuomonių dėl klonavimo. Jis irgi susijęs su etika. Klonuoti draudžiama JAV ir Japonijoje. Ką manote?
Atsakymas: Pirmiausia turime išsiaiškinti patys, kam tai skirta ir kur veda. Jei suprasime, kad klonavimas neprieštarauja kūrinijos tikslui, tada, žinoma, galime tai daryti.

#275429

Iš 2020 spalio 9 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Lengva mirtis

Klonas ir siela

Surogatinė motinystė

Komentarų nėra

Kaip užkirsti kelią nacionalizmui ir rasizmui?

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Pasaulyje jau nebėra grynakraujų tautų. Pradedant nuo Babilono per 4000 metų beveik visi susimaišė. Ir vis dėlto nepavyksta užkirsti kelio nacionalizmui ir rasizmui. Kokia šio reiškinio priežastis? Kad ir kaip stengtumės, niekas nepadeda, netgi mišrios santuokos.
Atsakymas: Ne, tai nepadeda, nes turime maišytis ne paprastai, o pakildami virš savo skirtumų į kitą lygmenį, kuriame ne tik nėra šių skirtumų, bet ir apskritai žmonės neegzistuoja materialia forma.
Kitaip tariant, turime visiškai pakeisti asmeninį, mus vienus nuo kitų skiriantį egoizmą į altruizmą, davimą, meilę, pakilimą aukščiau savęs. Ir tada tai įvyks.
Klausimas: Rasinis atmetimas yra genų sukeltas reiškinys ar tai tėra auklėjimo pasekmė?
Atsakymas: Ne, tai ne tik auklėjimo pasekmė. Auklėjimas irgi pasekmė. Savo šaknyje esame sudaužyti į keturias dalis ir todėl negalime sutarti tarpusavyje, netaisydami savęs.
Klausimas: Yra kelios rasizmo priežastys: visuomenės susiskirstymas į turtingus ir vargšus, dirbtinis skirtingų rasių maišymas iš anksto nepasirengus, žmonių susvetimėjimas, priverstinė izoliacija pandemijos metu, įvairių šalių konfliktai.
Rašote, kad rasizmas kyla dėl noro mėgautis, kai blogai kitiems. Ar čia jo priežastis?
Atsakymas: Savaime suprantama. Taip pakylame aukščiau kitų. Būtent mėgavimąsi pranašumu prieš kitus visada jaučiame kaip savo aukščiausią egoistinį tikslą. Todėl rasizmas yra aukščiausia egoizmo forma.
Klausimas: Augant mūsų norams neapykanta tarp žmonių be paliovos didėja. Matome, kad kuo labiau išsivysčiusi visuomenė, tuo daugiau neapykantos. Ar galite paaiškinti, kas gali sukelti daugiau ar mažiau adekvačius jausmus tarp tautų?
Atsakymas: Manau, kad tai gali būti tik mokslas apie kūriniją ir išankstinį nusistatymą, nes jis kelia visus į vieną šaknį. Tik eidami jo link galime tarpusavyje susivienyti.

#275145

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Keturios vienos dvasinės šaknies hipostazės

Nacionalinių valstybių pabaiga

Kaip atsikratyti rasistinių įsitikinimų?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai