Pateikti įrašai priklausantys Ateities visuomenė kategorijai.


Ateities žmogaus auklėjimas, IV d.

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar teisinga leisti vaikui suprasti, kad jis nubaustas už konkrečius poelgius?
Atsakymas. Nereikia bausti specialiai už poelgį. Auklėtojas turi elgtis su vaiku, netapatindamas jo su geru ar blogu elgesiu, visada rodyti, kad veikia apgalvotai, tik vaiko naudai.
Paprastai tėvai reaguoja į vaiko elgesį: gerai elgėsi – gauna paskatinimą, blogai – bausmę. Tačiau tai – neteisinga, taip tinka dresuoti gyvūnus. Jei noriu išauklėti žmogų, tai nesielgiu su juo kaip su šuniuku, kurį skatinu skanėstais už kiekvieną gerą darbą.
Požiūris į vaiką visada turi būti teisingas. Tai yra jis nebūtinai gauna saldainį už gerą elgesį. Ir net jei padarė kažką blogo, su kažkuo susimušė, tai bausmė neskiriama nedelsiant, ji turi būti apgalvota.
Aš turiu rodyti vaikui, kad gamta visada sureaguos į jo poelgius, nebūtinai iš karto. Todėl jam reikia labiau atverti akis ir ausis, padidinti savo jautrumą, kad suvoktų kartais gaunantis blogą reakciją už blogus poelgius, kuriuos padarė praeityje. Nebūtinai visada bus aiški priežastis.
Todėl ir apdovanojimas, ir bausmė neturi ateiti nedelsiant, kaip dresiruojant šunį ar lokį. Tėvai patys turi būti labai išauklėti. Jie turi paslėpti savo egoizmą ir naudotis naujais integraliojo auklėjimo metodais.
Komentaras. Kai vaikas audringai reiškia savo egoizmą, tai sukelia aštrią tėvų reakciją ir jie specialiai veikia prieš vaiko norą.
Atsakymas. Viskas priklauso nuo auklėjimo, ir jį reikia pradėti net ne nuo tėvų, o nuo močiučių ir senelių. Auklėtojas iš viso negali naudotis savo egoizmu, savo įprastu noru, jis turi naudotis nauju metodu – virš egoizmo. Tai vadinama tikėjimu virš žinojimo arba davimu virš gavimo jėgos.
Klausimas. Kaip tai susiję su meile vaikui?
Atsakymas. Žinoma, tėvų meilė vaikams, kaip ir Kūrėjo meilė kūriniams yra visko pagrindas. Tačiau ką daryti toliau? Reikia imti pavyzdį iš Kūrėjo, studijuoti, kaip jis elgiasi su mumis. Iš esmės, tuo ir pagrįstas šis metodas. Iš to suprasime, kaip reikia elgtis su vaikais. Daugiau nėra iš ko mokytis: situacija tokia bloga, kad žmonija suvokia neišvengsianti smūgio, tačiau nežino, ką daryti. Vienintelė išeitis – mokytis iš Kūrėjo.
Klausimas. Koks svarbiausias auklėjimo principas, ruošiant vaiką naujam evoliucijos etapui, ateičiai?
Atsakymas. Jei tėvai taip išauklės save ir vaikus, pradėsime naują evoliucijos etapą. Jis pagrįstas naujais tarpusavio santykiais, tuo, kad mes statome jaunimą ant naujų bėgių ir nukreipiame į naują – draugišką, susivienijusią – visuomenę, pagrįstą tarpusavio parama. Būtent tuo pasižymi evoliucinis šuolis.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 933-iojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, I d.

Ateities žmogaus auklėjimas, II d.

Ateities žmogaus auklėjimas, III d.

Komentarų nėra

Ateities žmogaus auklėjimas, III d.

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie bus santykiai tarp tėvų ir vaikų ištaisytoje ateities visuomenėje, jei kiekviename liepsnoja egoizmas?
Atsakymas. Mes nenaikiname savo egoizmo, o tik mokomės teisingai juo naudotis. Egoizmas – mūsų prigimtis, jo jokiu būdu negalima sunaikinti.
Mes apskritai nieko nenaikiname. Tai ne psichologija ir ne moralė, kuri per jėgą draudžia naudotis egoizmu. Juk matome, kad tai nepadeda ir galiausiai sukelia tik didesnių sprogimų.
Kabala siūlo visiškai unikalią metodiką, kurioje naudojama Aukštesnioji šviesa.
Jei mes mažose grupėse (dešimtukuose) laikomės Aukštesniojo pasaulio dėsnių – Šviesos, davimo ir meilės, pasaulio, stengdamiesi jį atitikti, kitaip tariant, siekiame anuliavimosi, vienybės, lygybės, susijungimo mūsų rato centre, tai jaučiame, kaip mums bunda naujas noras. Tai bendras noras vienytis, duoti, jame mes jaučiame naują tikrovę.
Jei ir tėvai, ir vaikai mokosi tokiuose kursuose, jie pradeda suprasti vienas kitą naujame tarpusavio ryšio lygyje. Ir vieni, ir kiti suvokia, kad nepaisant savojo egoizmo reikia veikti artimojo labui.
Ir ne todėl, kad tarp jų yra kraujo ryšys, kaip tarp tėvų ir vaikų, o todėl, kad per teisingą ryšį jie pakils aukščiau savo prigimties ir gaus didžiulį apdovanojimą – pereis į naują egzistavimo pakopą.
Vaikas pajaus, kad jį su tėvais sieja nuostabūs, idealūs santykiai. O tėvai galės pajausti amžiną ir tobulą egzistavimą.
Klausimas. O jei vaikas dar per mažas mokytis?
Atsakymas. Tokiu atveju reikia mokyti asmeniniu pavyzdžiu. Jei vaikas elgiasi egoistiškai, reikia jam parodyti, kad negaus to, ko nori, o gaus tai, ką tėvai mano jam esant naudinga. Ir jis puikiausiai tai supras. Mūsų vaikai labai protingi visame, kas susiję su jų egoizmu.
Klausimas. O kaip išvengti konflikto su vaiku?
Atsakymas. Palaipsniui vaikas supras, kad tai daroma iš meilės.
Klausimas. Vadinasi, būti aukščiau savo egoizmo tėvams nereiškia būti nuolaidiems ir maloniems?
Atsakymas. Yra pasakyta išminčių, kad „gailintis bausmės vaikui, nekenčia jo“. Į vaiką reikia žvelgti „viduriniojoje linijoje“, t. y. tarp „bausti“ ir „pasigailėti“. Jis turi tai pajausti. Jis būtinai pajaus ir supras, kad tai yra daroma jo labui, prieš šėlstantį jame blogį.
Tęsinys bus.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 933-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities žmogaus auklėjimas, I dalis

Ateities žmogaus auklėjimas, II dalis

Auklėjimas: ar žino vaikas, kas jam yra gerai?

Komentarų nėra

Sugrįžimas prie meilės

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuomet visi atsikratys egoizmo ir taps tobuli, ar tuomet gims vaikai, ar jie bus tobuli nuo gimimo?
Atsakymas. Taip, visiškai tobuli. Tuomet pasaulis taps gyvūniniu ir visi vienas kitam darys tik gera, jokio blogio nebus.
Klausimas. Tuomet, kaip sakoma, vilkas gulės šalia ožiuko, o mažas berniukas žais su juo?
Atsakymas. Jeigu egoizmas galutinai ištaisytas, kaip gali būti, kad vienas kenktų kitam?
Klausimas. Kuo tuomet mis vilkas? Kuo jis bus sotus?
Atsakymas. Tiktai davimu kitiems, nereikės jokio maisto, iš viso nieko.
Kai tik pasaulis pradės po truputį artėti link galutinio ištaisymo, visos jo detalės pradės nykti iš mūsų pojūčių. Negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmogus pereis į nematerialų lygmenį, nes egoizmo nebebus, nebebus materijos.
Materija tėra iliuzija, duota mums pajausti, kad turėtume su kuo dirbti, grąžindami save į altruizmą, įgydami davimo ir meilės savybę.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pakilti virš egoizmo?

Ateities žmogus

Didelis egoizmas – didelis ištaisymas

Komentarų nėra

Idealus ateities visuomenės principas

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Baal Sulamas kertiniu paskutiniosios kartos principu laiko ,,iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“. Kodėl?
Atsakymas. Atsižvelgiant į mūsų egoizmą, tai idealus principas. Dėl to, kad turime būtinų fizinių poreikių, kuriuos reikia patenkinti, nes visas kūnas nepriklauso žmogiškajam lygmeniui, o gyvūniniam, o gyvūnui reikia duoti tai, ko jis nori.
Gyvūnui vadovauja instinktas, tad jis nesuės daugiau negu jam reikia, jis nemiegos 20 valandų per parą ir taip toliau. Žmogui vadovauja egoizmas, dėl to mūsų norai – neriboti. Mes norime viso pasaulio. Net jei kažko siekdamas naikinu save, – nesvarbu, nes aš noriu!
Tai yra problema. Dėl to visuomenė turi padėti žmogui surasti viduriniąją liniją.
Komentaras. Vadinasi, žmogus daro visiškai viską, ką tik sugeba. Talentai jam duoti tik šitam.
Atsakymas. Viską, ką gavome iš gamtos, tai yra iš Kūrėjo, gavome tik dėl to, kad teisingai elgtumės Kūrėjo atžvilgiu, optimaliai išnaudotume viską, kas ateina iš Jo mums gyvūniniame ir dvasiniame (žmogaus) lygmenyje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas

Kas yra žmogus?

Gyventi savo ribose

Komentarų nėra

Prie ko privedė demokratija?

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija, Pasaulio problemos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokios neoliberalizmo šaknys? Kodėl šiuolaikiniai inteligentai taip mėgsta šią ideologiją ir taip ją gina?
Atsakymas. Pirmiausia, gyvename pereinamuoju laikotarpiu. Mūsų visuomenė nuolat keičiasi. Kalbame apie normalią, išsivysčiusią Vakarų visuomenę, nenurodydami konkrečios šalies su jos pažiūromis, psichologinėmis šaknimis, ypatybėmis ir t. t.
Demokratinė visuomenė, kaip sakoma, yra geriausia iš visų blogiausių.
Tačiau daugiau nebegyvename demokratijoje. Tai buvo ypatingas laikotarpis, kai iš tiesų norėta įtikti žmonėms, siekta puoselėti bet kokius jų siekius, kad kiekvienas turėtų galimybę išreikšti save ir vystytis ta kryptimi, kuriai jaučia vidinį postūmį. Bet tai jau seniai praėjo.
Tai tęsėsi dvidešimt metų po Antrojo pasaulinio karo, ypač šešiasdešimtaisiais praėjusio šimtmečio metais. O paskui, kaip įprasta, viską apėmė egoizmas, kol pasiekėme savo dabartinę būseną.
Esmė ta, kad šiandien neoliberalizmas praktiškai virto nacizmu. Pažvelkite, kaip neoliberalai veikia visose šalyse. Jie reikalauja, kad visi būtų kaip jie. Ir tuos, kurie nesutinka, jie sunaikina. Argi tai tas pats liberalizmas, apie kurį kažkada buvo kalbama?! Jis išsigimsta į fašizmą.
Jau peraugome visus gerus, teisingus visuomenės pokyčius. Dabar esame kaip gyvatė, kuri gaudo savo uodegą ir ima pati save ėsti. Taip vyksta visose šalyse, visose vyriausybėse, visose visuomenėse.
Tarkime, kokioje nors šalyje konstituciniu būdu buvo išrinktas prezidentas. Ateina neoliberalai, mušasi, viską laužo, šaukia: „Mes nesutinkame!“. Bet yra konstitucija. Rinkimai baigėsi. Ką reiškia „mes nesutinkame ir jį nuversime?“ Tai jau diktatūra. Neoliberalizmas virsta priešingu sau.
Negalime žongliruoti terminais „liberalizmas“, „demokratija“ ir kt. Tai tiesiog žodžiai, kuriuos vartoja kiekvienas, kad tik brangiau parduotų tai, ko jam reikia. Taip mumis žongliruoja egoizmas po bet kokiomis iškabomis ir lipdukais.
Straipsnyje „Paskutinė karta“ Baal Sulamas rašo, kad kita santvarka po išvystytos demokratijos bus fašizmas. Jau matome tai, bet nieko negalime padaryti. Demokratija yra geras visuomenės klestėjimo laikotarpis, bet tai neišvengiamai veda į fašizmą. To neišvengsi.
Visuomenė turi savo objektyvius įstatymus, kurie vystosi taip, kad nieko į juos neįterpsi, nes taip gausime dar didesnį smūgį. Galbūt keliems dešimtmečiams, kaip po Rusijos revoliucijos, atitolinsime kokį nors procesą, bet nieko iš esmės nepakeisime.
Klausimas. Išeitų, kad neištyrus egoizmo, žmogaus prigimties, žemės lygmenyje neįmanoma sukurti nieko teisingo?
Atsakymas. Žinoma. Mes jau perėjome beveik visas santvarkas, net gyvenome egoistiniame komunizme, todėl nieko kito nepamatysime. Geriau nebus, bus tik blogiau.
Mums liko tik viena santvarka – paskutinioji karta. Tai reiškia, kad turime priimti dėsnį „mylėk savo artimą kaip save patį“ kaip aukščiausią žmogaus visuomenės, gamtos dėsnį ir mėginti suprasti, kaip galėtume jį realizuoti. Kitaip neturėsime ateities.
Klausimas. Ar jau pradėjome šį laikotarpį?
Atsakymas. Šis laikotarpis prasidėjo nuo Europos Sąjungos atsiradimo. Tuo metu buvau Prancūzijoje, ir mačiau, kaip ten važinėja didelės propagandinės mašinos, įrengtos kaip muziejus. Buvo galima įeiti, pasiimti atviruką, paskaityti brošiūras apie susivienijimą.
Bet net tada supratau, kad ši idėja yra neveiksminga. Tai buvo geras laikotarpis, skirtas tam tikrą laiką išsilaikyti, parodyti žmonėms, kad vienijimasis egoistiniu pagrindu netaisant žmogaus prigimties yra blogas ir sužlugdys juos.

Iš 2017 m. spalio 8 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Neoliberalizmas nueina nuo istorijos scenos

Kas nedirba, tas valgo

Būsima santvarka – žmonijos vienybė

Komentarų nėra

Skirtingos vienybės šaknys

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль Лайтман 0-аKomentaras. Žvelgiant į ekonomikos statistiką, akivaizdu, kad visuomenė atsidūrė visiškoje aklavietėje ir tikėtinas atsakas į tai bus fašizmas. Matome, kas vyksta pasaulyje ir suprantame, kad viskas iš tikrųjų yra labai blogai.
Atsakymas. Fašizmas – irgi susijungimas tarp žmonių, tik egoistinis, o ne altruistinis – atvirkščias atspindys to, ką kalba kabalistai. Žinoma, kad vystymasis mūsų pasaulyje atves prie to.
Klausimas. Du paskutiniuosius dešimtmečius situacija pasaulyje negerėja, visi ekonomikos rodikliai smunka žemyn. Ko trūksta, kad vyktų permainos?
Atsakymas. Trūksta mūsų darbo skleidžiant informaciją, kad bent teoriškai informuotume visus visuomenės sluoksnius bet kokia tinkama forma ne tik apie visuomenės būklę, bet ir apie tai, ką turime pasiekti, kodėl taip turi būti iš gamtos /Kūrėjo (tai vienas ir tas pats) pusės.
Žodis „Kūrėjas“ skirtas tikinčiajam visuomenės sluoksniui, o „Gamta“ – netikinčiajam sluoksniui. Bet iš esmės, žmonės turi suprasti, kad tai vienas ir tas pats, ir visi turime prie to ateiti.
Jei kalbėsime apie fašistus, tai jie, be viso kito, dar pasikliovė aukštesniąja sfera, Himalajuose ieškojo savo aukštesniųjų šaknų. Jie jautė, kad vienybė yra teisingos visuomenės pagrindas. Bet kokia vienybės forma? Jie pataikavo savo prigimtiniam egoizmui.
Klausimas. Jie manė, kad jeigu pritrauks sau šią jėgą, tai įstengs užkariauti visą pasaulį.
Atsakymas. Taip. Bet dėl ko? Jie ieškojo šaknų: Kurgi ta aukštesnioji jėga, kurią galima rasti, būtent prie jos kojų paguldant visą pasaulį. Kitaip tariant, egoizmas – itin plati, savo šaknis turinti ideologija.
Klausimas. Ar dėsnio, kurio viduje esame, esmė – vienybė?
Atsakymas. Žinoma. Tik tokiu atveju jis absoliučiai priešingas kabalai, bet būtent taip jis atskleidžia save. Todėl fašizmas – priešakyje.
Klausimas. Tačiau viliamės, kad galėsime jo kaip nors išvengti.
Atsakymas. Tam reikia daryti tai, apie ką kalba kabala.
Klausimas. Apie tai kalbėjome dar prieš penkerius, septynerius metus, o šiandien jau akivaizdžiai matyti, kaip tai artėja prie žmonijos. Bet visuomenė kur stovėjo, ten ir tebestovi.
Atsakymas. Mat mums duodama laiko ir galimybė pamėginti eiti pirmyn ne fašizmo, o kabalos keliu.

Iš 2017 m. liepos 31 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė vienybė ar nacizmas?

Dešinysis radikalizmas Europoje, I dalis

Vidurinioji klasė smarkiai krypsta į dešinę

Komentarų nėra

IQ ateities visuomenėje

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Atsakomybė visuomenės atžvilgiu itin tampriai susieta su žinių sąvoka. Koks jis „žinojimo lygmuo“ ateities visuomenėje? Šiandien žmogaus žinios tiesiogiai siejamos su intelekto koeficientu (IQ).
Atsakymas. IQ – tai ne žinios, o potenciali žmogaus galimybė tinkamai adaptuotis prie bendrojo gamtos dėsnio. Kas nusprendžia, ką turime žinoti? Bet kuris specialistas – vienpusis, jis kažką išmano savo srityje, o kitose nieko. Kaip išmatuosite jo IQ? Jo srityje? O kaip dėl kitų?
Todėl žmogus turi būti ne sukaupęs žinių kiekį, o turi turėti potencialią galimybę suvokti, tinkamai pritaikyti ir naudoti savo žinias.
Taip būsimų specialistų IQ, po to, kai jie išstudijavo įvairius visuomeninius dalykus, turėtų būti gana aukštas.

Iš 2017 m. rugpjūčio 20 d. TV programos „Paskutinioji karta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateities visuomenės maketas

Ateities žmogus

Ugdymas kabalos požiūriu

Komentarų nėra

Laikas atskleisti kabalą

Ateities visuomenė, Kabala ir religija, Platinimas

Komentaras. Iki XVII-XVIII a. Vakarų civilizacijos žmonės gyveno jausdami, kad yra tam tikra kosminė tvarka visuomenėje, ir gamtoje, kad egzistuoja aukštesnioji jėga.
Atsakymas. Vakarų civilizacijos žmogus gyveno, kaip sakoma, su savo išgalvotu dievu. Tai buvo naudinga ir valdovams, ir šventikams, ir kitiems luomams. Valdovas turėjo legitimaciją, jis esąs Dievo vietininkas žemėje.
O vėliau viskas apsivertė, nes egoizmas išaugo, nebegalėjo išlaikyti žmonių pažabotais, dar atsirado įvairios srovės: kalvinizmas, liuteronybė ir t. t., tai stipriai stumtelėjo vystytis toliau.
Šios srovės ėmė labai energingai transformuoti religiją į naujas socialines formas, nes senosios nebetiko žmonių vystymuisi. Liaudis savo visuomeniniais, ekonominiais, politiniais santykiais peraugo senosios religijos rėmus, jai reikėjo kitokios religijos. Taip atsirado įvairūs tikėjimai.
Viduramžių laikotarpis pasižymėjo itin audringu vystymųsi. Mums tik atrodo, kad jis buvo pristabdytas, o iš tikrųjų vyko labai rimti procesai, davę esminį postūmį mokslų, menų vystymuisi, naujos laisvės gimimui. Žmogus ėmė vaduotis iš šventikų valdžios.
Tuomet kilo klausimas: kaip išlaikyti žmogų pažabotą? Štai taip atsirado įvairiausios nacionalistinės ir joms priešingos socialistinės bei komunistinės srovės.
Klausimas. Koks religijos atsisakymo tikslas? Paruošti žmones aukštesniam suvokimui?
Atsakymas. Gamtos tikslas – suteikti žmogui galimybę savo jėgomis išsiaiškinti likimą ir rasti atsakymą į pagrindinį gyvenimo klausimą: „Dėl ko aš egzistuoju?“.
Anais laikais jei ir kildavo toks klausimas, jis būdavo slopinamas baimėmis ir visuomenės nuomone. Tačiau po Viduramžių žmonėms labiau išsivysčius, egzistencinis klausimas ėmė reikštis taip rimtai, kad jie išdrįso skelbtis ateistais, nesusijusiais su Kūrėju. Teizmas – tai ryšys su Kūrėju, ateizmas – šio ryšio nebuvimas.
Klausimas. Juk ateistai irgi bandė sukurti tam tikrą visuomenės sistemą, paremtą morale, tik be aukštesniosios jėgos?
Atsakymas. Taip. Jie sprendė klausimą, kuo remiantis sukurti valstybę, jei nebus aukštesniosios jėgos nei Dievo, nei karaliaus pavidalu. Tai labai rimtas šuolis pirmyn, kai į pirmą vietą iškyla pats žmogus.
Tačiau žmogus negali savęs valdyti, jis nieko negali padaryti „be karaliaus galvoje“ ir be Dievo galvoje. Todėl atsirado įvairios teroristinės srovės, fašizmai, nacizmai ir t. t. Žmonės ieškojo būdų, kaip valdyti save, palaikyti tvarką sistemoje ir pamatė, kad jiems nesiseka. Taip ir ėjo – nuo vieno smūgio prie kito.
Todėl XX amžiaus pradžioje po audringo mokslo, kultūros, savimonės raidos ėmė skleistis kabalos mokslas. Pasibaigus mokslo ir menų sklaidos periodui, paaiškėjo, kad šie neatsako į gyvenimo prasmės klausimą, iškilusį dar prieš Viduramžius. Atsakymo nedavė ir Švietimo epocha.
Štai tada atsiskleidė kabalos mokslas ir ėmė aiškinti, kad turi problemų sprendimą. Bet jis žmogaus mąstymo būdui yra iracionalus, tai tas pats, jei reliatyvumo teoriją imtume taikyti kasdieniame gyvenime.
Juk mūsų pasaulyje jos nesupranta, arba supranta tik keletas žmonių. Ką tuomet kalbėti apie paprastą liaudį? Tačiau pagal kabalą į naują lygmenį reikia pakelti visus.
Taigi, nors kabala ir atsiskleidžia, panašu, kad turi praeiti nemažai laiko, kol žmonės supras, kad visuomenė turi remtis jos principais, kitaip nebus jokio gyvybingumo.
Žmonija palengva artėja to link, nors dar nepasiekė tos būsenos. Šiuo metu mūsų kabalos grupė modeliuoja tokias sąlygas, jas analizuoja ir tikrina savo viduje tarsi laboratorijoje. Bet iš esmės taip žmonija turi realizuoti pagrindinį gamtos dėsnį.
Kabalistai turi parodyti žmonėms, kad jų metodika – vienintelė, galinti atsakyti, kaip ateityje atrodys gamta, visuomenė, žmonija, šeima, auklėjimas. Be šios metodikos pasaulis nesugebės išsilaikyti jokiuose rėmuose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės vienijimo metodika

Absoliutus tikėjimas

Kabala ir pasaulinės religijos

Komentarų nėra

Dvasinė ekonomika

Ateities visuomenė, Ekonomika ir pinigai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia dvasinė piniginių skolų šaknis?
Atsakymas. Pinigai hebrajų kalba „kėsėf“, nuo žodžio „kisuf“ – „ekranas“ („masach“), „uždanga“.
Jeigu jūs turite ekraną, kuriuo galite kažką padengti, tai hebrajų kalba jis vadinasi „pinigai“. Iš esmės, hebrajų kalbos žodžiai perduoda to, kas vyksta, esmę – arba objekto, arba veiksmo.
Dvasiniame yra keletas skolų rūšių. Beje, dvasinė ekonomika labai įdomi. Ji pagrįsta ekranu, Šviesos atspindėjimu, gavimu dėl savęs / ne dėl savęs. Kartą per septynerius metus ir kartą per penkiasdešimt metų vyksta skolų nurašymas.
Klausimas. Jeigu kabalistas būtų ekonomistas, ar jis galėtų aprašyti visą naują ekonomiką?
Atsakymas. Žinoma. Gaila, dabartinė ekonomika yra tokia, kad ją aprašo kas tik nori ir kaip nori. Juk ji veikia ne pagal dėsnius. Dvasinis sudužimas viską visiškai pakeitė. Pasireiškė neigiamų jėgų valdžia: palūkanos, spaudimas, grobuoniškos sąlygos, vogimas vietoj davimo.
Ką reiškia veikti pagal įstatymus? Tai noras gauti, sumažinamas („cimcum“), ekranas („masah“), Atspindėtoji šviesa („or chozer“). Kiek galima gauti, kiek ne. Kiek atiduoti, kiek ne. Kiek gavai ir kiek galėjai gauti, jeigu atiduotum kitam. Ir taip toliau.
Čia pasveriamos tavo teigiamos ir neigiamos savybės. Beje, neigiami veiksmai nekelia nuostolių niekam. Juk kalbama apie tai, ką perdavei kitam, kad jis padarytų vietoj tavęs ir iš to uždirbtų.
Kokiu būdu tokiomis sąlygomis uždirbi tu? Tau nereikia iš nieko nieko gauti. Galimybė atiduoti kitam jau ir yra tavo uždarbis.
Ekonomika, perleista per egoizmą, nukreipta į tai, kad gautum ir dar su palūkanomis. O čia atvirkščiai, aš duodu, kad tai išeitų iš manęs, ir tada visa tai – mano.
Klausimas. Išeina, kad dvasinė ekonomika daug paprastesnė?
Atsakymas. Žinoma. Tu neturi išskaičiavimų kitų žmonių atžvilgiu. Svarbiausia – atiduoti!
Klausimas. Ar reikia jos mokytis?
Atsakymas. Ne. Ji pradedama suprasti grupėje natūraliai. Žmogus, kuris pasiekia dvasingumą, supranta, kaip reikia sąveikauti su kitais. Tai komutacijos dėsniai.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pinigų epochos pabaiga

Dvasiniai pinigai – tiesos atitikmuo

Užpildymas šviesa

Komentarų nėra

Ateities žmogus

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip sukurti ateities visuomenę?
Atsakymas. Norint sukurti ateities visuomenę, reikalingi ateities žmonės.
Dabarties žmogus – tai egoistinė asmenybė, kuri inkstinktyviai rūpinasi tik savimi. Bet ne dėl to, kad jis blogas ar geras – tai jo prigimtis, kaip kompiuteris, užprogramuotas pagal tam tikrą programą ir veikiantis tik taip ir ne kitaip. Todėl šiuolaikiniai žmonės gali sukurti tik atitinkamą egoistinę bendruomenę.
Būtent tai mes ir bandome daryti: apriboti save tam tikrais rėmais, skatinti socialiai naudingus poelgius ir vengti visuomenei žalingų poelgių. Tam priklauso įvairiausi paskatinimai, kalėjimai, bausmės ir kita.
Tačiau visa tai nukreipta į tai, kad kokiu nors būdu būtų kompensuota blogoji žmogaus prigimtis, kuri verčia jį nesąmoningai galvoti tik apie savo naudą. Ir netgi ne tik apie naudą, bet apie tai, kaip gauti tai kitų sąskaita.
Ir jei dar galima jiems pakenkti, o save išaukštinti, – dar geriau, nes taip žmogus stipriau jaučia laimėjimą. Juk mes matuojame save lygindamiesi su kitais.
Ateities žmogus visiškai priešingas šiuolaikiniam žmogui. Jis galvoja tik apie visuomenę, apie jos vystymąsi, kilimą. Jis supranta, kad viskas, kas bus visuomenėje, atiteks ir jam, bet sykiu jis negali galvoti apie save, – tik apie supančią aplinką.
Jis pereina tokią išsitaisymo sistemą, kuri keičia jo prigimtį, ir pradeda priverstinai galvoti apie kitus, apie sociumą, o apie save tik kaip apie nesvarbu ko vykdytoją kitų labui, visuomenės gerovei. Kitaip tariant, jis visiškai keičia savo vidinę programą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvienam savo vieta sistemoje

Ateities žmogus

Apie kokią visuomenę rašė Baal Sulamas?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai