Pateikti įrašai priklausantys Ateities visuomenė kategorijai.


Gyvenimo optimizacija

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus visuomet nori gauti maksimalią naudą minimaliai įdėjęs. Gamta taip veikia visur. Tai jos bendras dėsnis. Jei turime reikalų su noru gauti, su noru duoti, su vystymosi ir t. t. dėsniais, tai visuomet matome, kad gamta siekia optimizacijos.
Kabala atskleidžia mums universalesnį gamtos dėsnį, atkreipdama dėmesį į jos integralumą. Iš principo, egoizmas lieka, tik jis ima paisyti viso, kas aplink. Ir tuomet priverstinai galvojame apie kitus, apie tinkamą sąveiką su jais, nes priešingu atveju tai grįžta bumerangu man.
Todėl egoizmas norom nenorom tampa altruistinis, skaitosi su kitais, nes kitaip neįstengsiu egzistuoti.
Tokia abipusės veiklos forma, kai imame matyti mūsų integralumą, drauge darbuotis prie vieno bendro tikslo, kaip optimizuoti mūsų gyvenimą visuose jo lygiuose, atveda mus prie vienybės, abipusį įsijungimą, kai turiu suprasti kitą kaip save, o save kaip kito dalį.
Taip virstame viena bendra visuma tarpusavyje, su negyvąją gamta, augalija, gyvūnija.
Galiausiai pasiekiame būseną, kai keičiasi mūsų mąstymas. Viską matome ne egoistine, linijine egoistine forma, o plačiau, integraliau, kai visą pasaulį laikome savu.

#288924

Iš pokalbio apie valdymo mokslą

Komentarų nėra

Motinystės krizė

Ateities visuomenė, Auklėjimas, vaikai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Gydytoja psichoterapeutė Marija Bloch savo straipsnyje įdomiai rašo: „Šiuolaikinėje visuomenėje motinystė išgyvena krizę. Pasikeitė moterų padėtis, smarkiai padidėjo gyvenimo tempas. Žmonės nori greito pasitenkinimo, vertybės linksta į savimeilės pusę. Reikia gauti malonumą čia ir dabar, nededant didelių pastangų.O būti tėvais – tai ne gavimas, o davimas. Tam turime mokėti mėgautis davimu. O šiandien tai krizėje.“
Kaip tai pakomentuotumėte?
Atsakymas: Pasiekėme tokį egoizmą, kad nenorime vaikų! Nenorime augti, nenorime duoti netgi savo vaikams. Tegu auga kaip tinkami arba tegu valstybė juos aprūpina ir rūpinasi jais. O mes – ne.
Tai motinystės krizė, šeimos krizė apskritai. O kas yra šeima be vaikų?
Jei anksčiau žmonės priešinosi internatams, vaikų darželiams ir panašioms įstaigoms, tai šiandien priešingai: „Kurgi man nusiųsti vaiką, kad galėčiau užsiimti savimi“ – svarsto šiuolaikinė moteris.
Klausimas: Ar grįšime prie normalios motinystės?
Atsakymas: Manau, kad taip. Per kančias, bet grįšime.
Klausimas: Tvirtinimas, kad buvimas tėvais – tai davimas, o ne gavimas, teisingas?
Atsakymas: Žinoma.
Klausimas: Kitai tariant, davimas patiria krizę?
Atsakymas: Taip. Visa gamta sukurta taip, kad per santykį su vaikais mokytumės duoti, o paskui duotume kitiems – suaugusiems, supantiems, visuomenei ir t.t. – visai gamtai.
Klausimas: Bet juk matome, kad mama ypatingai mėgaujasi, kai vaikas šypsosi, iš šaukštelio košės valgo. Matome, kad tai didžiulis malonumas. Kur jis dingsta? Kodėl nenorima to pratęsti, dar susilaukti vaikų?
Atsakymas: Niekas nekaltas, tai gamta taip nuteikia. Ji nori, kad žmonės įsisąmonintų, kokie jie egoistai. Egoizmas stumia mus, kad būtume geromis motinomis.
Klausimas: O kaip dar galima gimdyti?
Atsakymas: Pirmiausia reikia pakeisti tikslą, o paskui gimdyti.
Klausimas: Koks turi būti tikslas? Kam gimdau vaikus?
Atsakymas: Tik pasauliui. Kad pasaulyje būtų daugiau gerų, teisingų žmonių gimdysiu ir taip auklėsiu savo vaikuis. Tam juos gimdau.
Pasiekėme būseną, kai privalome užsiimti būtent ketinimu – kam tai darau.
Klausimas: Kitaip tariant, ketinimas bus svarbiausias, norint susilaukti vaiko?
Atsakymas: Taip. Pirmiausia ketinimas, paskui veiksmas.
Klausimas: Todėl šiandien ir vyksta ši krizė?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Bet taip bus?
Atsakymas: Taip tikrai bus!
Klausimas: Ir štai taip visi gimdys vaikus?
Atsakymas: Taip. Ir tai bus naujas pasaulis.
Klausimas: Ir tie vaikai bus laimingesni?
Atsakymas: Žinoma! Jais rūpinsis kitaip, jie jaus, gimstą naujame pasaulyje ir tame pasaulyje norės gyventi.
Klausimas: O mamos irgi bus laimingesnės?
Atsakymas: Žinoma. Jos žinos, kam auga, gyvena ir egzistuoja jų vaikas. Jos jaus gamtą kaip beribę.

#288261

Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės ląstelė, kurioje viskas sutelkta

Kas penkta moteris nenori gimdyti

Gimdyti dėl savęs

Komentarų nėra

Ne komanduoti, o pasiekti

Ateities visuomenė, Įvairūs, Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakoma, kad norint vadovauti reikia trijų dalykų: laiko, talento ir noro. O jūsų nuomone, vadovu gali būti tas, kas nemėgsta vadovauti. Kodėl?
Atsakymas: Mat tokiu atveju jis nepainios žmonių, tikslingai jai nemanipuliuos. Vadovavimas geras tada, kai tiksliai žinai tikslą, nuolatos ieškai vis konkretesnių ir trumpesnių kelių jam pasiekti, ir žinai, kokius žmones pajungti, kad realizuotum tą tikslą.
Klausimas: Norite pasakyti, kad geras vadovas tas, kuriam nepatinka vadovauti, o vadovavimo imasi tiesiog iš būtinybės?
Atsakymas: Taip. Kitaip žmogus paskęs tame darbe, nuolatos jaus malonumą besikapstydamas jame.
Klausimas: Vadinasi, žmogui koks nors tikslas turi būti svarbesnis nei noras valdyti ir vadovauti?
Atsakymas: Žinoma. Jei įstengsiu nušokti į proceso galą, tai šitai man bus svarbiausia. Nemėgstu komanduoti, mėgstu pasiekti.

#271618

Iš 2020 m. birželio 11 d. TV programos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Patraukti širdis

Lyderis – idėja

Naujojo laikotarpio lyderystė

Komentarų nėra

Žmogui gerai, kai gerai visam pasauliui

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogus supranta gėrį pagal tai, kas būtų gera jam. O kaip suprasti gėrį remiantis bendruoju pasaulėdaros dėsniu?
Atsakymas: Žmogui gali būti gerai tik tada, kai gerai visai pasaulių sistemai, nes tai yra vienas vientisas organizmas. Apie tai kalba net kosmologai ir žmonės, užsiimantys supančia mus globalia gamta.
Akademikas V. Vernadskis būtent taip priėjo prie savo noosferos teorijos. Tyrę visatą žymūs filosofai, fizikai (įskaitant A. Einšteiną) rašo, kad visa visata – tai didžiulė, uždara, daugiasluoksnė, sudėtinė, beribė mintis, kurioje visos dalys integraliai tarpusavyje susiję ir palaiko kita kitą.
Kitaip tariant, didžiulis tobulas organizmas, įimantis į save absoliučiai viską. O mes jame esame kaip vėžinys auglys, nes galvojame apie save. Tai ir yra vėžio savybė. Kai kūno dalis ima galvoti apie save ir praryja viską į save, tuomet atsiranda ši liga.

#284345

Iš 2009 m. lapkričio 11 d. TV laidos „Plačiu planu. Visaapimantis dėsnis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mylėti reiškia užpildyti kitą

Gėrio etalonas

Visi nori, kad jiems būtų gerai

Komentarų nėra

Elito vaidmens smukimas

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei kiekvienas žmogus pasieks gyvenimo prasmę, taps protingu, tai žmonių niekas negalės valdyti. Nejau pasaulio elitas leis, kad taip nutiktų?
Atsakymas: Tai nepriklauso nuo jų. Juk visi esame aukštesniosios valdžios valioje. Būtent ji valdo mus, o ne elitas.
Savaime suprantama, kol mūsų būsenos egoistinės, aukštesnioji jėga neatsiskleidžia. Ji slepiasi ir valdo mus per vadinamąjį elitą. Bet tai laikinas reiškinys. Žmonija pamažu bręsta ir pasieks būseną, kai bus priversta keistis, ir tuomet elito vaidmuo visiškai išnyks.

#285512

Iš 2021 m. liepos 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė elito krizė

Spalvingame sprendimų kaleidoskope

Kas valdo mūsų gyvenimą?

Komentarų nėra

Vidurio linija žmoguje ir visuomenėje

Ateities visuomenė, Dvasinis darbas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra vidurio linija žmoguje?
Atsakymas: Vidurio linija žmoguje – tai jo siela. Jei žmogus uždarytų savyje dešinę ir kairę linijas, tai taip sudegintų savo sielos užuomazgas, skirtas jo vystymuisi.
Klausimas: O kas yra vidurio linija visuomenėje?
Atsakymas: Visuomenėje turi būti dėsnių, padedančių žmogui, ugdančių jį taip, kad jis galvotų apie kitus, o ne apie save. Tokiu atveju visi jo veiksmai būtų geri ir visuomenės skatinami, o jis gautų iš to atitinkamą atlygį.
O jei žmogus veiktų ne dėl kitų gėrio, o tik dėl savęs, tai gautų bausmę. Tuomet atlygis ir bausmė iš tinkamos visuomenės jį ugdytų.
Kitaip tariant, vidurio linija žmoguje – tai jo ekranas, antiegoistinė jėga, kuri leidžia jam absorbuoti savyje tiek savo prigimtinę egoistinę savybę – gauti dėl savęs, tiek atsiskleidžiančią jame altruistinę savybę – Kūrėjo dalį.
O vidurio linija taisant visuomenę – tai dėsniai, kurie gali subalansuoti šias dvi jėgas.

#285797

Iš 2021 m. liepos 23 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip formuojasi vidurio linija

Vidurio linija aukščiau meilės ir neapykantos

Šviesa ir tamsa – lygiavertės

Komentarų nėra

Kontaktinės ir nekontaktinės tautos

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Praėjusio amžiaus viduryje antropologai įvedė sampratą „kontaktinės ir nekontaktinės kultūros“. Yra tokių, tarkim, Azijos ar Pietų Europos kultūrų, kurioms artimesnės lytėjimo sąveikos, ir yra šaltesnių, tolimų tam tautų.
Pavyzdžiui, mokslininkai apskaičiavo, kad pora, sėdinti prie staliuko restorane Paryžiuje, per valandą vienas kitą paliečia 110 kartų. O, tarkim, Londone – nė vieno. Kokia šio reiškinio priežastis? Ar toks žmonių artumas reiškia, kad yra tautų, artimesnių vienybei?
Atsakymas: Ne. Nepasakyčiau, kad tai rodo žmonių artumą, bet vis dėlto kalba apie nacionalinį, tautinį charakterį ir auklėjimą. Daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus auklėtas. Bet vis tiek matyti, kad žmonės, kurie kraustosi iš vienos vietos į kitą ir net po kelias kartas gyvena toli nuo gimtojo krašto, labai skiriasi nuo vietinių gyventojų.
Klausimas: Ar tai reiškia, kad natūralūs, prigimtiniai duomenys visiškai neturi įtakos vienybei, apie kurią kalbate? Kiekvienas turės įnešti savo indėlį?
Atsakymas: Neabejotinai, kiekvienas privalo stengtis, kad susivienytų, pakildamas ne tik virš savo egoizmo, bet ir virš įpročių, idant būtų arčiau kitų.
Juk tai nieko nereiškia, jei kalbantis kas nors paliečia tave kartą per valandą ar visą laiką laiko už rankos. Turime atsižvelgti į šio žmogaus ypatybes, kaip ir kokioje aplinkoje auklėtas. Viskas labai sudėtinga.
Kalbu apie artumą, kai žmonės jaučia vienodai. Svarbiausia būti bendroje širdyje.
Galbūt kiekvienas deda skirtingas pastangas, to negalima palyginti. Bet tai jau aukštesnės tvarkos problema.
Klausimas: Kieno atžvilgiu žmonės jaučia vienodai?
Atsakymas: Bendro noro, siekio atžvilgiu, kaip apibrėžia šią būseną, ką su ja daro, kodėl jie kartu, koks jų vienybės tikslas.
Visa tai jiems turi būti aišku. O vienybės rezultatas – didesnis tarpusavio artumas aiškinantis šį tikslą.

#275334

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Pasaulio tautos ir taškas širdyje

70 skirtingų tautų vienoje Žemėje

Komentarų nėra

Streso valdymas I d.

Ateities visuomenė, Krizės sprendimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманStresas – prarasta orientacija šiuolaikiniame pasaulyje
Komentaras: Stresas – tai organizmo išteklių mobilizavimas, didelės įtampos būsena, apsauginė reakcija į įvairius nemalonius veiksnius.
Tik prieš 70 metų vienas iš pirmųjų terminą „stresas“ pradėjo vartoti fiziologas Hans Selye. Vadinasi, iki tol arba žmonės nejuto streso, arba tiesiog nežinojo, kas tai yra.
Atsakymas: Tada žmonės nebuvo tiek išsivystę, kad jaustų stresą.
Klausimas: Psichologijoje stresas apima sąvokas „nerimas“, „konfliktas“, „grėsmė manajam „aš“. O kaip stresą apibrėžtumėte kabalos požiūriu?
Atsakymas: Stresas yra didžiulė vidinė įtampa praradus tikslią orientaciją.
Klausimas: Iš tikrųjų prarasta orientacija – būtent tai, kas vyksta šiandien. Bet grįžkime prie istorijos. Ar jautė žmonės stresą prieš tūkstantį ar penkis tūkstančius metų?
Atsakymas: Ne, žmonės nejautė streso. Jų gyvenimo nuostatos buvo šiek tiek kitokios. Jie suprato, kas gali ištikti: mirtis, badas, kančios dėl šalčio ir kokių nors kitų veiksnių.
Tai buvo labai paprastos, žemiškos, visiškai kitaip suvoktos problemos. Žmonės nelaikė tų dalykų, kurie dabar atrodo baisūs, neįprastais, netgi kai buvo vedami į kartuves ar deginami ant laužo.
Komentaras: Stresas, mano supratimu, tai būsena, kai ilgą laiką noriu ką nors gauti, bet negaliu? Tai kelia diskomfortą, stiprią nedarną.
Atsakymas: Taip, tai irgi stresas, bet kito tipo – ne momentinis, o ilgalaikis.
Komentaras: Streso priežastis gali būti bet kuri konfliktinė situacija ar nepasitenkinimas savo išvaizda, gyvenimo rutina arba ilgalaikės lėtinės ligos ir t. t.
Atsakymas: Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kuomet norai nesutampa su tikrove.
Bus daugiau…

#268718

Iš 2020 m. birželio 25 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Chroniškas stresas – kvietimas imtis veiksmų!

Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Ryšys su Kūrėju anuliuoja stresą

Komentarų nėra

Gerbti aplinką

Ateities visuomenė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Nuolat sakote, kad žmonijos problemos kyla dėl to, kad nesame vieningi. Tačiau žmonės negali suprasti, kodėl jų ryšys gali kaip nors stabdyti žemės drebėjimą ar koronavirusą.
Atsakymas: Tai paaiškinti nėra lengva. Reikalinga tinkama aplinka. Kai tave supantys žmonės galvoja tam tikru būdu, ir pats neišvengiamai imi taip pat galvoti. Taip esame sukurti.
Iš esmės esame viena sistema, vadinama „Adomu“. Todėl tai, ką supanti mane visuomenė priima kaip tiesą, galiausiai irgi priimsiu kaip tiesą.
Klausimas: Patarkite, be aplinkos, koks dar veiksnys vysto, motyvuoja?
Atsakymas: Giliai mąstyti. Ne daugiau.
Klausimas: Ką tiksliai žmogus turėtų daryti aplinkoje? Kokia tai technika?
Atsakymas: Technika labai paprasta. Jei noriu pakeisti savo siekius į naujus, jie turi būti reikalingi, svarbūs tiems žmonėms, kuriuos gerbiu. Ir tada bus labai lengva pakeisti savo kryptį.
Komentaras: Taigi esmė yra ne pati aplinka, o kiek ją vertinu. Jei žmonės man yra svarbūs, jie man darys įtaką.
Atsakymas: Jie gali būti visiškai paprasti, niekuo neišsiskiriantys žmonės. Tarkime, mano mažasis sūnus ar anūkas nori užsiimti kuo nors, kas jam įdomu, nori nenori tai tampa įdomu ir man, pradedu gerbti ir girti jo veiklą.
Klausimas: O jei žmogus neranda tokių svarbių žmonių, iš kurių galėtų pasisemti energijos, ar reikia juos dirbtinai išaukštinti?
Atsakymas: Taip. Žmogus turi susirasti tokią aplinką, kuri vis dėlto užsiimtų tuo, kas jam būtina. Kabaloje taip ir pasakyta: jei nori būti geras siuvėjas, turi patekti į siuvėjų kompaniją, kurie gerbia savo darbą ir specialybę. Ir pamatysi, kad tai prilimpa prie tavęs.

#273597

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas tai yra integralaus auklėjimo metodika?

Motyvacija – skatinimas veikti

Žmonija – vieninga sistema

Komentarų nėra

Ne sulyginimas, o papildymas

Ateities visuomenė, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Prieš keletą šimtmečių moterys neturėjo jokių teisių. Šiandien turi tam tikrų teisių. Manote, kad tai teisinga?
Atsakymas: Suteikti visiems galimybę realizuoti save visuomenės labui – tai valstybės pareiga. Taip mano kabala.
Gamta sukūrė mus skirtingus. Kiekvienas turi savo funkcijas, savo gebėjimus. Su tuo niekuo nepadarysi. Lygybė – tai ne sulyginimas, o vienas kito papildymas. Būtent papildant pasiekiama visuomenės harmonija.
Klausimas: Kitaip tariant, lygybė nereiškia gauti vienodą atlyginimą ir dėvėti vienodus rūbus ir pan.?
Atsakymas: Ne. Turime maksimaliai realizuoti kiekvieno potencialą, kurį žmogus gali duoti visuomenei. Neturi reikšmės, tai virėja ar valstybės galva. Jei kiekvienas iš jų atlieka tai, ką gali, ir duoda visuomenės labui, tai jie lygūs. Žvelgiant iš kabalos pozicijų, jiems priklauso vienodai.

#278041

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra lygybė?

Skirtingų lygybė

Lygybė dvasiniame pasaulyje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai