Klausimas: Ar bus kokia nauda, jeigu savo pavyzdžiu paveiksime kitus žmones, kurių dauguma nesiekia dvasiškai vystytis? Ar tada visoje visuomenėje taip pat įsivyraus geri santykiai ir ryšiai?
Atsakymas: Taip, savo pavyzdžiu teigiamai paveiksime visą visuomenę. Baal Sulamas rašo apie tai straipsnyje „Paskutinioji karta“. Jeigu šiandien visa visuomenė nuspręs, kad negalime daugiau egzistuoti tokia egoistine forma ir turime pradėti kažkaip skaitytis vieni su kitais – tai bus didelis ištaisymas.
Jūsų gali paklausti: jei paprastas žmogus tai daro ne dėl to, kad atskleistų Kūrėją ir Jam duotų, ar tai nebus socialistinės Rusijos liūdnos patirties pakartojimas?
Tačiau šiais laikais jau yra mūsų didelė kabalistinė grupė, užsiimanti davimu ir kabalos platinimu. Ir kiekvienas, norintis įgyti gilesnį suvokimą, galės prie mūsų prisijungti. O visiems kitiems pakanka tiesiog padėti ir palaikyti mus, kaip kad paprastai elgiasi žmonės, nenorintys mokytis ir apkrauti savo galvos.
Jeigu yra tokia pusiausvyra visuomenėje, kai viena jos dalis tarsi „galva“ rūpinasi ketinimu ir visiems pritraukia taisančią Šviesą, o kita dalis atlieka kažkokius pagalbinius veiksmus, tai galime pasiekti gerų rezultatų.
Tikėkimės, kad tai pavyks. Žinant, kad visos žmonijos struktūra sudaro piramidę, būtent taip ir turi būti: tik nedaugelis kuria ryšį su Kūrėju ir praleidžia Šviesą masėms. (žr. Baal Sulamas „Paskutinė karta“)

Iš 2010 m. gruodžio 10 d. pamokos pagal straipsnį „Valios laisvė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiraminimas: dėl ko ir kam?

Vienas įstatymas

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Jeigu šiandien pasaulis pasirūpintų augančios kartos auklėjimu, po 15-20 metų gyventume tarp visai kitokių žmonių. Žmonija būtų nauja.
Mums nebereiktų galvoti, ką daryti su suaugusiais. Nuo 3-4 metų amžiaus metodiškai mokytume vaiką visai kitokio nei dabar suvokimo, mokytume noro ir siekio duoti.
Iki Šventyklos griūties Izraelio tauta taip ir buvo auklėjama, tuo gyveno. Sakoma, kad nuo Dano šiaurėje iki Beer Ševos pietuose, t.y. visoje šalyje, nebuvo vaiko, kuris nežinotų, ką reiškia norėti gauti, o ką – norėti duoti. Nes veikė Abraomo metodika, gauta dar išeinant iš Babilono.
Su laiku mes taip pat būsim priversti tai padaryti, tačiau galimybė jau yra ir dabar. Privalėsime išmokyti vaikus, kaip sugyventi tarpusavyje, kaip sukurti ryšius, kaip draugauti, bendrauti, mylėti.
Dabartinėmis sąlygomis tai pasiekti labai sunku, nes vaikai atsiduria šiuolaikinėje mokymo sistemoje su visomis jos problemomis. Vis dėlto stengiamės jiems paaiškinti, kad mylėti artimą kaip patį save – universalus gamtos dėsnis.
Nuo to nepabėgsi. Kiek besipriešintum šiam dėsniui, galiausiai sau tik pakenksi. Istorija kaip pavyzdį mums pateikia žlugusias imperijas ir tautas-nugalėtojas, atsidūrusias bėdoje po savo pergalių.
Išsikerojus egoizmui atrodo, kad sėkmingas lenktyniavimas mums neša naudą, sėkmę, valdžią: „Žiūrėkite, koks aš didvyris!“ Tačiau pažvelgus į netolimą perspektyvą, paaiškėja, kad taip nėra. Iš prigimties esame susiję vienas su kitu ir mums būtinas abipusiškumas.
Todėl prie šiuolaikinio profesinio mokymo pridedame principą: mylėti savo artimą kaip patį save. Tam naudojame įvairias formas: žaidimus, dainas, pokalbius, apsvarstymus, diskusijas – viską, kas padėtų vaikams pasiekti naują realybės suvokimą.
Esame pačioje kelio pradžioje. Tikėkimės, kad šiais metais mums pavyks organizuoti tarptautinį švietimo tinklą, kuris apims visas mūsų pasaulines grupes.
Leisime filmus, knygas ir aiškinamąsias brošiūras, dirbsime su psichologais ir kitais specialistais – po keleto metų pamatysime, kokią naudą tai duos mūsų vaikams.
Šiandien tiesiog būtina kurti ir plėsti sveiko auklėjimo sistemą, kad vaikai augtų ne pagal vilkų įstatymus ir nepradėtų nekęsti žmonių, kaip tai vyksta dabar.
Bręsdami tokie vaikai bus sėkmingi visose srityse: gamtos moksluose, profesiniame pasiruošime, gerai elgsis ir tinkamai žvelgs į visuomenę ir pasaulį. Savo vidumi jie atitiks Kūrėją.

Iš 2010 m. lapkričio 5 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausias mūsų koziris

Naujasis švietimas

Pastūmėti pasaulį taisymosi link

Klausimas: Jei sukursime vaikams virtualią dvasinę erdvę visose pasaulinėse mokymosi grupėse, ar tai pagreitins mūsų vystymąsi, kaip pasakyta: „Izraelis pagreitina laiką“?
Atsakymas: Tai, atrodytų, nėra pagrindinis dalykas, tačiau iš tikrųjų jis – pats svarbiausias.
Pasitelkus į pagalbą teisingą auklėjimą, vaikai pražys kaip gėlės, sėkmė juos lydės visur: jie bus išsiauklėję, gerai elgsis, turės didesnes suvokimo ir saviraiškos galimybes, mes galėsime pasauliui parodyti, kas yra ta nauja žmonija. Ir niekas neatsilaikys prieš tokį pavyzdį.
Parodysime, kad tokią auklėjimo sistemą galima organizuoti ne tik vienoje vietoje – galima tai virtualia forma padaryti daugelyje vietų visame pasaulyje. T.y., sukurti naują žmonijos kartą.
Dabartinės kartos problema yra ta, kad ji neturi tęsinio, sekančios kartos. Visos tos kančios, kurias jaučia tėvai ir netgi tie žmonės, kurie neturi šeimos ir vaikų, vis kaupiasi.
O jei artimiausiu metu sukursime mokomosios televizijos sistemos tinklą visomis kalbomis, galėsime sustiprinti visuomeninius ryšius tarp vaikų, organizuoti ypatingas vaikų stovyklas ir daug ką kita. Niekas negalės pasiūlyti nieko geresnio. Juk valstybinė auklėjimo sistema vis labiau žlunga.
Tai ir yra tas koziris, su kuriuo mes laimime! Kai žmonės pamatys, kad kiekvienas vaikas, auklėjamas tokiame tinkle, sėkmingai mokosi, jam būdingas geras elgesys, teisingas požiūris į gyvenimą, jis supranta kitus ir auga fiziškai sveikas, – tuo, be abejo, viskas bus pasakyta.
Tokios sistemos neįmanoma nukopijuoti, galima tik prie jos prisijungti, nes jos pagrindas – visuotinis susivienijimas. Kopijavimas reikštų atsiskyrimą, todėl vienai atskirai grupei/šaliai neduotų tokio rezultato.
Organizuoti tokią sistemą galima tik remiantis vienybės principu: pasaulis – globalus, ryšys – integralus, būtinumas susivienyti, visi žmonės – broliai. Taigi, pasaulis bus tiesiog priverstas priimti mūsų metodiką, kuri įgaus susistemintą, mokslinę formą.
Mūsų tinklas turi būti įvairialypis (įvairiapusis), vienijantis vaikus iš skirtingų šalių. Būtina parodyti, kad visi jie mokosi pagal vieną pirminį šaltinį, pagal vieningą metodiką, kad visi jie susivieniję, atstovaujantys naują žmoniją su universaliomis vertybėmis, – taip, kaip iš mūsų reikalauja evoliucija.

Iš 2010 m. spalio 31 d. pašnekesio apie auklėjimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Slaptasis Kūrėjo agentas mokykloje

Leiskite vaikams rinktis

Švietimo tikslas – auginti žmogų

Mūsų tikslas – kad visą žmoniją sietų absoliutus tarpusavio ryšys. Mūsų dvasinis stimuliatorius įkūnija tą virtualią erdvę, kuri vėliau taps dvasine, joje mes ir pajausime tarpusavio ryšį.
Pamažu, pakopa po pakopos vystydamiesi joje, pajausime vis didesnę vienybę – imsime jausti bendrąją tarpusavio davimo savybę – sielą.
Vėliau toks dvasinis bendravimas taps baze ateities visuomenei kurti, pagal bendros sielos dalių tarpusavio ryšio principus, kuriuos straipsniuose „Paskutinė karta“ ir „Ateities visuomenės kūrimas“ aprašo Baal Sulamas.
Šis bendravimas sujungs savyje vis naujas naujosios visuomenės ir valstybės sistemas, su visomis tarnybomis ir ryšiais, pradedant šio pasaulio lygmeniu ir baigiant aukščiausiais dvasiniais ryšiais.
Priklausomai nuo tarp draugų užmegztų ryšių (o būtent draugais bus laikomi visi visuomenės nariai), struktūra įgaus įvairias formas ir pagal save sukurs įvairiausias virtualias platformas internete tam, kad kaskart išreikštų besivystantį visuomenės modelį.
Visi dvasiniai pasauliai, Kūrėjas, naujas tikrovės suvokimas atveriamas keičiant, taisant mūsų vidinį tarpusavio ryšį.
Dvasinis stimuliatorius leidžia pagreitinti dvasinį vystymąsi ir suteikia jam teisingą kryptį. Asmeniškas dalyvavimas šiame stimuliatoriuje suteiks žmogui galimybę įvertinti, pajausti ir patikrinti, kokia iš tikrųjų yra jo vystymosi būsena.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nepražiopsokite progos!

Greitoji dvasinė pagalba

Norime suformuoti globalią sistemą, kuri taps naujuoju žmonijos ryšiu.
Ji įves žmones į tokias situacijas, iš kurių jiems paaiškės, kad pagal gamtos dėsnius naudingiau būti duodančiuoju, suartėti su kitais ir pajausti visus kaip vieną organizmą.
Tai bus mokomoji sistema: būdamas joje žmogus pajus, kad ji etapais moko jį naujos visuomenės dėsnių ir taisyklių.
Šiuos dėsnius atrandame suvokdami bendrą gamtą, kurios dalimi esame.
Panašumas į Pagrindinį  dėsnį (meilės artimui Priesaką) yra bendras, pradinis. Visi likusieji dėsniai – jo išvestinė. (Žr. Baal Sulamo straipsnį „Vienas priesakas“ (RU))
Šioje sistemoje vystysis tokie ryšiai, kurie pavers ją virtualia dvasine valstybe. Žmonės suteiks virtualiam ryšiui dvasinį aspektą. Juk šioje sistemoje žmonės pradės megzti tarpusavio ryšius, būdingus net mūsų kasdieniam gyvenimui. Įsisąmoninę naujus teisingus santykius, žmonės ims kurti dalykinius, šeimyninius ir kitokius ryšius.
Šioje sistemoje palaipsniui išsivystys visos žmonių tarpusavio ryšių formos, ir išsivystys taip, kad ateityje pakeis visas egoistinių ryšių sistemas. Šiandien šie egoistiniai ryšiai neva vienija žmones, nors iš tikrųjų tik dar labiau atitolina ir supriešina vienus su kitais.
Šios sistemos pobūdis, tikslas ir įtaka kiekvienam žmogui visiškai kitokie.
Joje turi glūdėti intelektas, t. y., gebėjimas mokytis pačiai ir mokyti ją naudojančius žmones, teikti rekomendacijas tiems, kurie ją išjudina veikti, tai gebėjimas įsiklausyti į jų pageidavimus, reikiamus atlikti pokyčius mūsų tarpusavio ryšyje, kad pamažu pasistūmėtume vis glaudesnių tarpusavio ryšių link, kol užmegsime ryšį aukščiau egoizmo.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Atėjo laikas veikti“

„Kaip žmonijai susivienyti?“

„Teisinga diagnozė – pusė pasveikimo“

Klausimas: Apie kokią „teisingą“ visuomenės santvarką rašo Baal Sulamas straipsnyje „Tauta“? Argi jam rūpi, kaip suorganizuoti patogesnį ir sotesnį gyvenimą šiame pasaulyje? Ar tai gali jaudinti kabalistą, kuris žino, kad viską valdo Aukštesnioji jėga, ir mes laikinai esame šiame pasaulyje tik tam, kad ištaisytume savo sielas?
Atsakymas: Baal Sulamas žinojo, kad žmonės pasieks tokį išsivystymo lygį, kai atskleis, jog jiems trūksta Aukštesniosios jėgos, kuri gali ištaisyti jų santykius. Ir tada jiems prireiks kabalos mokslo, – juk tik Šviesa gali ištaisyti žmonių tarpusavio santykius.
Negali būti gerų santykių tarp žmonių, jeigu jų nesieja Kūrėjas, – tik per Jį žmonės gali susijungti tarpusavy. T.y. pats gyvenimas privers atskleisti išsitaisymo kelią ir jėgas.
Žmogus su žmogumi niekada nepajėgs būti tiesiogiai susiję – tik per atidavimo savybę, kuri ir vadinama Kūrėju.
Baal Sulamas puikiai tai suprato, juk jis buvo pasiekęs aukščiausią dvasinį lygį. Tačiau norėdamas prie to priartinti paprastą skaitytoją jis pradeda iš toli.
Kai žmogus supras, kokio susijungimo ir vienybės mes privalome pasiekti pagal gamtos sumanymą, kuris neišvengiamas, beliks tik atskleisti priemonę išsitaisymui pasiekti – Šviesą, grąžinančią į savo šaltinį.
Ir žinoma, jis negalvojo apie socializmą arba komunizmą kaip apie pačius sau tikslus, norint sukurti gyventojams gerą gyvenimą mūsų pasaulyje, puikiai suprasdamas ir pats pasiekęs kūrimo tikslą.

Ištrauka iš 2010-03-22 pamokos pagal Baal Sulamo laikraštį „Tauta“

Kabalos mokslas – tai priemonė atskleisti Kūrėją šiame pasaulyje.
Visais savo veiksmais žmogus siekia naudos sau, nes jo prigimtis – noras mėgautis. Todėl jis nuolatos klausia: „O kam man to reikia?! Kas man iš to? Kiek turiu įdėti pastangų? Ar verta?“ Tad būtina paaiškinti žmonėms, ką jie įgis, atskleisdami Kūrėją.
Kad tai realizuotum reikia didelių pastangų, o jėgų suteikia tikslo svarbos pajautimas. Tai priklauso nuo to, kaip tikslo svarbą supranta aplinka.
Visas pasaulis užsiims tuo, kad visi palaikys tobulėjimo, dvasinio vystymosi svarbą, – tai bus  kiekvieno darbas, greta rūpinimosi tuo, kas būtina.
Milijardai žmonių tarpusavyje platins kabalą, veiks vieni kitus, įkvėps su vis didesne jėga ir noru prisijungti prie išsitaisymo.
Tam, kad pasiektų savo ištaisytą būseną, kiekvienas žmogus pagal užimamą vietą bendroje sieloje, privalo visam pasauliui skleisti žinias, įspūdžius, susijungimo ir išsitaisymo svarbą, juk kiekvienas yra vieningo dvasinio kūno, Sielos ląstelė.
Ląstelė norėdama išlaikyti ryšį su visu kūnu, turi visiems papasakoti, kaip ji dirba, koks svarbus jos darbas, susidaryti įspūdį, kaip veikia kitus ir kaip kitiems jos reikia – kitaip ji neturi teisės egzistuoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Pati populiariausia ateities profesija“

„Partnerystė su Kūrėju“

„Iki dvasinio pasaulio tik vienas žingsnis“

Gali būti, kad 5% žmonijos aprūpins visą pasaulį tuo, kas „būtina egzistavimui“, o likusi dalis reklamuos dvasingumo svarbą.
Arba visa žmonijos užsiims išsitaisymu, o dėl to, kas „būtina egzistavimui“, dirbs po valandą per dieną.
Dvasinių ryšių tarp visų sielų vystymas – nepertraukiamas darbas. Kūrėjas turi atsiskleisti šiame pasaulyje, kitaip tariant, kiekvienas žmogus šiame pasaulyje turi būti įkvėptas tavo dvasingumo siekiu, svarba, ir atitinkamai įkvėpti tave savo noru. Priklausomai nuo įspūdžio, jūs panorėsite ir įstengsite susijungti.
Šiandien platindami kabalą esame tik pradinėje šio darbo stadijoje. Platinimas nėra paprastas žinių skleidimas (knygos, internetas, TV), o ryšių tarp kiekvieno žmogaus ir visų likusių užmezgimas, t. y., ištaisymo realizavimas.
Tą reikės atlikti visiems, juk ši ryšių sistema yra bendrame kli, kuriame atsiskleidžia Kūrėjas, dvasinis pasaulis. Platinimas – tai galimybė kiekvienam įsijungti į ištaisytą sistemą.
Todėl mums būtina suvokti, jog kabalos platinimas – ne pareiga, o pats ištaisymo (ryšio tarp manęs ir pasaulio) veiksmas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Partnerystė su Kūrėju“

„Platinimas – dvasiniam pakilimui“

Klausimas: Kas yra tas visuotinis egoizmas ir kaip galima rūpintis septyniais milijardais žmopnių? Ką turėčiau dėl jų daryti ir kaip jaustis?
Atsakymas: Geresnio pavyzdžio, kaip viena šeima, neturime. Žmonija – tai viena šeima, bet ne šiuolaikinė, kai kiekvienas pasiruošęs atsisakyti kitų, o ta tradicinė, kurioje visi tarpusavyje susiję. Visi rūpinasi, kad šeimos nariai būtų sveiki, sotūs, gerai įsikūrę ir laimingi. Visiems šeimoje turi būti gera, nes visi joje lygūs. Ir jeigu vienam jos nariui atsitinka bėda, ją išgyvena visi. Taip turime rūpintis visais septyniais milijardais.
Ir pasiekti šią būseną nėra sunku. Svarbiausiai – pakilti virš savo egoistinių norų, o ar pajusti ryšį su 7 milijardais, ar su vienu žmogumi, ar su Kūrėju, ar su keliais draugais – jokio skirtumo. Sunkiausia – išsiveržti iš savo egoizmo. Tam tereikia PAMATYTI, kad visi tarpusavyje esame susiję. O „atverti akis“ mums padeda kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Tu atsakingas už 7 milijardus vaikų“

„Visa žmonija – tai mano sielos kūnas“

„Mylėk artimą“ – be jokių išlygų!

Klausimas: Bandau analizuoti Jūsų žodžius apie visuomenę be egoizmo – ir gaunu nykų paveikslą. Tarkim, tokia visuomenė susikūrė ir iš mūsų gyvenimo išnyko visa, kas pagrįsta egoizmu:
Sportas – nes grindžiamas egoizmu, siekiu nugalėti.
Mokslas – nes mokslininkai trokšta pasaulinio pripažinimo, garbės.
Bet kuri profesionali veikli – nes išnyktų laimėjimų siekis.
Šeima – nes vyras nori turėti gražią žmoną, o žmona – protingą vyrą.
Išnyktų ryšys tarp  tėvų ir vaikų – juk visi taptų vienodai artimi.
Sužlugtų transportas, gamyba, prekyba – nes visa tai skatina egoizmas.
Žmonija nusiristų į primityvų egzistavimo lygmenį – visi lygūs, kažkokia pilka masė – be išsimokslinimo, be namų. Be egoizmo viskas sustotų!
Išmirimas – nėra ypatingos meilės vaikams, nėra poreikio juos gimdyti.
Tada tai jau tikrai atsidurtume aukštesniajame pasaulyje!
Ar teisingai išanalizavau Jūsų siūlomą sistemą? Jei klystų – tai kur?
Atsakymas: Egoizmas – mūsų prigimtis. Atsisakydami jo, prarandame gyvenimo pagrindą. Bet pakeitę egoizmą sugebėjimu duoti, gauname galimybę veikti tą patį, ir už tai gauti neribotą pripildymą. Juk keičiasi tik ketinimai, o visi veiksmai išlieka – ir už ketinimą „duoti“, t.y. veikti kitų gerovei, gauname galimybę pripildyti save ir visiškai realizuoti.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Po Markso…“

„Ar įmanomas pasaulis be pinigų“