Pateikti įrašai priklausantys Dešimtukas kategorijai.


Dvasinio kelio vedlys

Dešimtukas, Dvasinis darbas

Klausimas: Kokia susivienijimo forma turi susidaryti dešimtuke, kad šioje vienybėje pajustume vidinį ryšį su mokytoju, nes tik per jį galime užmegzti ryšį su Kūrėju?
Atsakymas: Dirbdamas dešimtuke turi galvoti ne apie mokytoją. Tai sakau ne iš kuklumo, o dėl to, kad toks požiūris neteisingas. Mokytojas turi būti pakankamai gerbiamas mokinių dėl to, kad galėtų tapti jiems didinamuoju stiklu, per kurį matytų kelią Kūrėjo link ir galėtų eiti pirmyn. Šia linze, savo mokytoju, naudojiesi kaip akiniais, bet tai nėra tavo tikslas.
Žiūri ne į stiklą, o į tai, kas yra už jo. Tik stiklas padeda matyti. Ši linzė tavo regėjimo spindulį teisingai fokusuoja į Kūrėją – būtent toks yra mokytojo ir grupės vaidmuo.
Visus savo mokinius matau susivienijusius į vieną ratą, vieną kūną, ir kreipiuosi į šį vieną žmogų. Jeigu pasistengsi įsijungti į šį bendrą kūną ir užmegsi su kitais tokį ryšį, kokį matau tarp jūsų, tai gausi iš manęs dvasinės informacijos. Mes susitiksime būtent šiame bendrame kūne ir jame iš tikro suprasime vienas kitą.
Jei siekiate suprasti, ką kalbu, galite tai daryti protu arba širdimi, bet norėdami iš tikro suprasti, turite būti pačiame grupės centre. Tarytum vaikštinėtum po kambarį, bandydamas išgirsti tylutėlį garsą, ir staiga rastum tam tikrą vietą, kurioje girdisi gerai! O žengus bent metrą į vieną ar kitą pusę – vėl nesigirdi. Pabandykime!

Daugiau šia tema skaitykite:

Išorinė pagalba – vidiniui ryšiui

Pajusti mokytojo norą

Monolitinis dešimtukas

Komentarų nėra

Išorinė pagalba − vidiniui ryšiui

Dešimtukas, Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Ką reiškia tarnauti mokytojui, per ką mokinys gauna ryšį su aukštesniąją pakopa?
Atsakymas: Tarnauti mokytojui reiškia laikytis jo patarimų, o mokytojas pataria mokiniui dirbti, kad užmegztų ryšį su draugais ir platinti integralaus auklėjimo metodiką. Tai apima darbą ruošiant medžiagą, ją skleidžiant, taip pat žmogaus įsijungimą į grupę. Bet visa tai mokinys turi daryti su mintimi, kad taip suteikia malonumą mokytojui.
Tai labai paprasta sistema. Yra mano grupė, mano dešimtukas, ir mes turime įkvėpti kits kitą, kad kartu susijungtume su aukštesniąja pakopa, kuri vadinasi „Mokytoju“ („rav“ išvertus iš hebrajų k. reiškia didelis, t. y. aukštesnė už mūsiškę pakopą). Mes norime įveikti skirtumą tarp mūsų pakopos ir jos, kitaip tariant, norime pakilti.
Tačiau kaip ten pakilti, jeigu aukštesnė pakopa atstumia mane? O man reikia ją matyti kaip patrauklią, itin žavią, ir todėl turiu iš draugų perimti įspūdį, kokia didi ta aukštesnioji pakopa. Jeigu pats įsivaizduoju, kad ta pakopa man žada kažką gero, tai tikriausiai klaidingai, visiškai priešingai apie ją galvoju.
Tai vadinasi fiziniu tarnavimu mokytojui, t.y. suteikti tokią išorinę pagalbą, kuri, be jokios abejonės, jam miela. Mokytojas sako, ką ir kaip verta daryti: kaip mokytis, kaip susijungti, kaip platinti metodiką, pagal kokius principus gyventi.
Klausimas: O kaip patikrinti, kad užsimezgė ryšys su mokytoju?
Atsakymas: Patikrinti galima tik tada, kai pradėsi suvokti mokytojo pakopą.

Iš 2013 m. birželio 5 d. pamokos pagal „Straipsnį knygos Zohar baigimo proga“

Daugiau šia tema skaitykite:

Perduoti – iš žmogaus žmogui

Pajusti mokytojo norą

Kuris arčiau mokytojo?

Komentarų nėra

Monolitinis dešimtukas

Dešimtukas, Dvasinis darbas

Jūs viską pasieksite „dešimtuke“ – dešimties žmonių grupėje, kuri siekia susijungti (pratimais, kuriuos dabar atliekame), o ne  tiesiog studijuodami „Zohar“ ar „Mokymą apie dešimt sfirų“. Jums nėra žinoma, kokia forma visa tai atsiskleis, bet atsiskleis.
Klausimas: Koks turi būti požiūris į mano „dešimtuką“?
Atsakymas: Kartais turiu patikrinti save šio dešimtuko, „minjano“ (dešimties žmonių susivienijimas), atžvilgiu. Kartais turiu suvokti šį minjaną, kaip vieno žmogaus. Kartais turiu matyti save aukščiau dešimtuko ir paveikti kitus, kartais – žemiau jų ir būti jų veikiamas.
O kartais jaučiamės kartu, kaip vienas jėgų laukas, kuriame visi jungiamės lygiomis teisėmis ir kiekvienas yra sudarytas iš visų dešimties. Ir kai kiekvienas, jau sudarytas iš dešimties, vėl jungiasi į visus dešimt, tai jau turime 10×10, tai yra 100. O 100 vėl jungiasi į 10 ir turime 1000 ir t. t. Galiausia taip tankiai užpildome šią sritį tarpusavio integracija, kad ji virsta vientisu, monolitiniu paviršiumi, ant kurio atskleidžiame Kūrėją.
Galiu įsivaizduoti, kad būtent aš atnešu norą į dešimtuką, o kiti rūpinasi manimi, tarsi ZA“T de-Bina. Aš tarsi esu motinos įsčiose ir įpareigoju juos pritraukti man grąžinančią į šaltinį Šviesą, kad dar stipriau prisilipinčiau prie jų, paveikčiau juos ir padėčiau.
Arba aš galiu atskleisti tokį požiūrį į dešimtuką, kai mes visi jungiamės į vieną visumą. Davęs jiems ir gavęs  iš jų, pasiekiu su jais tokią vienybę ir lygybę, kada jaučiu, kad pas mus viskas yra tik bendra ir viliuosi šioje bendrystėje atskleisti Kūrėją. Tą akimirką, kai „dešimtukas“ suvokia „minjeno“ sąvoką, jame atsiskleidžia Kūrėjas.
Yra pasakyta: „Aš atėjau ir nebuvo nė vieno žmogaus“, kitaip tariant, nebuvo tokio tobulumo, kuriame atsiskleistų Kūrėjas. Todėl Kūrėjas sako „Aš atėjau ir nebuvo nė vieno žmogaus“. „Žmogus“ – tai toks pavidalas, kuriame gali įsikūnyti Kūrėjas.

Iš 2013 m. gegužės 6 d. pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų

Komentarų nėra
Vėlesni įrašai »