Pateikti įrašai priklausantys Egoizmo vystymasis kategorijai.


Mokslininkai, paklausykite!

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Virtualiojo švietimo rinka Kinijoje šiandien įvertinta 24 milijardais dolerių. Iki 2019 m. ji išaugs iki 48–50 mlrd. dolerių. Pasaulinis virtualusis švietimas iki 2019 m. pasieks 190 milijardų. Taip prognozuoja ekspertai.
Kas gi čia gero? Nutrūks fizinis žmonių bendravimas?
Atsakymas. Aš manau, kad tai natūralus vystymasis žmonijos – mūsų egoizmo, kuris nenori būti susijęs su niekuo. Jei žmogui įdomu, tai jis eis vakare į barą, susipažins su kažkuo ir taip toliau. O jei ne, tai ne. Jam pakanka jo keturių sienų, kompiuterio, lovos, ir viskas.
Klausimas. Viskas per kompiuterį? Ir pojūčiai per kompiuterį? Prijungė elektrodus, ir žmogus laimingas?
Atsakymas. Taip bus iki tol, kol pajausime vidinį pasipriešinimą, nes mumyse nuolatos plečiasi, iškyla, atsiskleidžia dvasiniai genai, kurie reikalauja judėti pirmyn, kūrinijos tikslo link. Kai jie pareikalaus būti išpildyti, tai pamatysime, kad skendime blogyje ir mele. Ir tada sukilsime prieš šią būseną, iš tikrųjų pradėsime revoliuciją, siekdami naujo. Žinoma, jei tik išgyvensime iki šio laiko, nes pasaulis nesulaikomai siekia susinaikinti.
Klausimas. Bet kuriuo atveju pažanga, viskas, kas vyksta, vienokiu ar kitokiu būdu privers žmogų nekęsti šio blogio ir panorėti išsiveržti iš jo? Kitaip tariant, visa šio pasaulio logika reikalinga tik tam? Ir visas pasaulis tik dėl to egzistuoja?
Atsakymas. Tik dėl to. Žmogus išmes iš savo kompiuterio viską, kas yra, išskyrus mūsų tinklalapį.

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Savišvietos universitetas

Auklėjimas, o ne profesinis lavinimas

Komentarų nėra

Evoliucijos siurprizai, IV d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Evoliucija verčia mus suprasti, kad visos problemos išplaukia iš mūsų netinkamų tarpusavio ryšių ir mes negalime gyventi kartu tokioje įtampoje. Ar gamta turi pati sukurti mumyse naujas savybes, kurios išspręs iškilusią krizę?
Atsakymas. Anksčiau krizinėse situacijose gamta tikrai padėdavo, sukurdama naujas savybes. Tačiau dabar taip nebus: žmogus pats turi užsiimti savo ištaisymu, juk mes esame žmogaus vystymosi pakopoje.
Žmonija baigė savo vystymąsi negyvoje, augalinėje ir gyvūninėje egoizmo pakopose. Vystymasis žmogaus lygmenyje turi vykti virš mūsų egoizmo, Aukštesniajai jėgai, grąžinančiai į Šaltinį, padedant, tikėjimu aukščiau žinojimo.
Šią jėgą turime pritraukti. Ji paslėpta gamtos gilumoje ir mūsų neveikia, nes mes jos nenorime, pasąmoningai atstumiame nuo savęs.
Klausimas. Ir ką gi mums dėl to reikia padaryti?
Atsakymas. Tiesiog pradėti tuo domėtis, juk tik nuo mūsų priklauso gera ateitis. Todėl reikia susipažinti su paaiškinimais, kuriuos suteikia kabalos mokslas. Tikiuosi, jūs nesusipainiosite melagingose naujienose ir netinkamose metodikose, o suprasite, ką reikia daryti, kad garantuotume savo vaikams ir anūkams gerą gyvenimą.
Klausimas. Taigi, geriau nedalyvauti demonstracijose, o studijuoti?
Atsakymas. Demonstracija demonstruoja neapykantą vienas kitam ir todėl nėra nieko blogiau. Mes manome, kad taip išreiškiame pasirinkimo laisvę, tačiau iš tiesų – tai didelis blogis, nes taip aš parodau kitam, kaip jo nekenčiu. Tai – baisus veiksmas.
Klausimas. Taigi, ką aš turiu daryti, kad pagerinčiau visuomenės būseną ir panaikinčiau neapykantą?
Atsakymas. Tam reikia gauti specialų išsilavinimą. Demonstracijos buvo naudingos praeituose etapuose, kai valstiečiai ar darbininkai protestavo prieš elitą. Tačiau šiandien tik pačio žmogaus pokyčiai gali paveikti evoliuciją ir sužadinti šuolį.
Viskas, ką mums reikia padaryti, tęsiant seną tendenciją, tai įrodyti sau, kad pasiekėme akligatvį. Visa technologinė pažanga: elektroautomobiliai be vairuotojų, elektroninės musės ir panašiai galų gale mums padarys žalos, nes išplaukia iš mūsų egoizmo.
Todėl geriau „sėdėti ir nieko neveikti“, juk pasiekėme būseną, kai žmogaus išradimai pradeda kenkti žmogui. O jei kol kas nematome šios žalos, tai greitai pamatysime – kitaip ir negali būti, juk viskas sukurta egoizmo pagrindu.
Tai skamba griežtai, tačiau dabar reikalingas naujas evoliucinis šuolis, kuris pratęs evoliuciją, tik jau kitame lygmenyje.

Iš 2017 m. gruodžio 14 932-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siuprizai, I dalis

Evoliucijos siuprizai, II dalis

Evoliucijos siuprizai, III dalis

Komentarų nėra

Evoliucijos siurprizai, III d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Istorija rodo, kad prieš didžiulius evoliucijos šuolius ir kažko naujo gimimą visada būna rimta krizė, kaip ledynmetis. Jei mūsų laukia naujas evoliucijos šuolis, ar tai reiškia, kad krizė neišvengiama?
Atsakymas. Naujas evoliucijos šuolis yra susijęs su vidine žmogaus raida. Turime įsitikinti, kad pasiekėme mūsų egoistinio vystymosi pabaigą ir to nebegalime tęsti. Jei išliksime savo egoizme, negalėsime tobulėti, nes dėl mūsų netinkamų ryšių gyvenimas vis blogės.
Yra tik dvi alternatyvos. Arba turėsime nutraukti mus jungiantį tinklą, o tai, matyt, yra neįmanoma, nes jis atitinka vidinį žmogaus poreikį; sunku įsivaizduoti, kaip galėtume sunaikinti visas sukurtas sistemas: „Facebook“, „Google“ ir t. t. Arba mums teks ištaisyti savo prigimtį, savo egoizmą, kad linkėtume vienas kitam gėrio, o ne blogio.
Klausimas. Naujas evoliucijos šuolis susijęs su socialiniais tinklais? Mums reikia išmokti gyventi juose?
Atsakymas. Socialiniai tinklai – tai veidrodis, demonstruojantis mums mūsų tikrąjį veidą. Mes juose matome save.
Svarbiausia, ką turime pakeisti savyje, kad pereitume į naują evoliucijos etapą, yra mūsų vidiniai motyvai, mūsų noras, kad kitam būtų gera ar bloga. Tai – esmė evoliucijos šuolio, kuris perkels mus iš šiandienos į rytojaus pasaulį.
Klausimas. Šių dienų žmogus nuo ryto iki vakaro išgyvena nuolatinę įtampą ir problemas dėl šeimos, vaikų, darbo. Kaip tokioje amžinoje įtampoje galima rasti laiko pamąstymui apie savo ištaisymą ir evoliucijos šuolį?
Atsakymas. Mes matome, kaip Amerika susiskirstė į dvi nesutaikomas dalis: liberalus ir konservatorius, ir milijonai žmonių randa laiko dalyvauti demonstracijose, ginčuose, kurie vyksta socialiniuose tinkluose. Jei egoizmas padalino žmones į polius – pliusą ir minusą, tai akivaizdu, kad jie naudoja visas įmanomas priemones kovai vienas su kitu.
Klausimas. Suprantama, susipriešinimui visada atsiras laiko. Tačiau, kaip rasti laiko pagalvoti apie savo noro ištaisymą ir vietoj blogio, linkėti kitiems gėrio?
Atsakymas. Laiko pamąstymui apie savo išsitaisymą atsiras, jei žmonės supras, kad kitaip jie sunaikins vienas kitą.
Klausimas. Kas turi praeiti šį naują evoliucijos etapą, tai yra pasikeitimą nuo noro sunaikinti kitus iki noro jiems padėti: tik jauni žmonės, ar atvirkščiai, tik pagyvenę?
Atsakymas. Šį pasikeitimą turi praeiti absoliučiai visi, ir tai bus valstybinė programa, vyriausybės sprendimu paskleista nauja ugdymo ir švietimo sistema. Pirmiausia reikia paaiškinti žmogui, kad jis turi daug problemų, nes yra pilnas neapykantos ir visą laiką mąsto, kaip padaryti kitiems blogiau.
Naujo švietimo eigoje žmonės supras, kad būtina pakilti virš savo egoizmo. Nesvarbu, kokius trūkumus matome vienas kitame – visa tai piešia mums vidinis demonas, kurį turi kiekvienas iš mūsų.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 932-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, I d.

Evoliucijos siurprizai, II d.

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Ištraukos iš 2018 m. liepos 1 d. rytinės pamokos

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманViskas priklauso nuo mūsų požiūrio
Iš esmės, skirtumas tarp didžiausio gedulo, karčiausios dienos ir pačios saldžiausios, džiugesio dienos apibrėžiamas mūsų požiūriu į mums duotas sąlygas. Galima į jas žiūrėti ir jas priimti per savo egoizmą, blogąjį pradą, o galime ir per davimo savybę, gerąjį pradą, kitaip tariant, per mūsų susiskaidymą arba vienybę.
Ta pati Šviesa, kuri turėjo atsiskleisti vienybėje, atsiskleidžia susiskaidyme ir sukelia tragiškas pasekmes.
Negalime dėl savo bėdų kaltinti poveikio iš aukščiau, juk viskas priklauso nuo to, į kokius indus šį poveikį gauname. Iš viršaus visada nusileidžia vienas ir tas pats: aukštesnioji šviesa, gailestingumas, o rezultatą nulemia, kiek esame panašūs į šią Šviesą.
Šiuo ypatingu laiku ateina tas pats švytėjimas, kuris atvedė prie sudužimo. Tačiau jis turėjo atvesti prie išsitaisymo, jei nebūtų nusižengta su auksiniu veršiu ir akmens plokščių sudaužymu. Visuomet reikia taip žiūrėti į tai, kas vyksta, ir suprasti, jog viskas priklauso nuo mūsų vienybės. Joje, į tinkamą kli galime gauti tinkamą poveikį iš viršaus.
O jei nesame tam pasirengę, tai ta didžiulė Šviesa, kuri turėjo apsivilkti į tinkamą kli ir atnešti mums džiaugsmą, tobulėjimą, kilimą, atveda į griūtį, bėdas. Viskas priklauso nuo mūsų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nereikalingos kančios

Nesėkmė kaip sėkmės žadintuvas

Linkstu duoti

Komentarų nėra

Evoliucijos siurprizai, II dalis

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie pakitimai įvyks su žmogumi artimiausioje ateityje? Jūs sakote, kad mūsų laukia ryškus evoliucijos šuolis?
Atsakymas. Materialaus lygmens evoliucija jau pabaigta. Dabar visi pokyčiai vyks žmoguje, kuris vystosi bendruomenėje. Tai jutiminis ir intelektinis vystymasis, ir mūsų laukia staigus perėjimas.
Juk šis vystymasis vyksta ne grubioje, inertiškoje materijoje, o dinamiškuose ir lanksčiuose jausmuose bei prote. Ir todėl šis vystymasis vyksta kosminiu greičiu. Pagal įvykusių pokyčių kiekį nė neįmanoma palyginti XX amžiaus su visu ankstesniu laikotarpiu: kiek jame išgyventa revoliucijų, karų, naujų gyvenimo stilių, atradimų moksle ir žmonijos bendruomenėje.
Klausimas. Visa tai buvo praėjusiame amžiuje, o kokia esmė naujo šuolio, laukiančio mūsų artimiausiu metu?
Atsakymas. Visi vystymosi šuoliai, kurie jau buvo ir dar bus, kyla dėl atskleidimo mumyse naujo egoistinio noro, trukdančio mums gyventi, laidojančio mus po savimi.
Mes matome per šiuolaikinių socialinių interneto tinklų pavyzdį: „Facebook“, „Google“ ir pan., kurie, nespėję pasirodyti, jau tapo piktybiškais švietėjais. Mes galėtume džiaugtis virtualiais ryšiais, bet matome, kad šie tinklai ir ryšiai atsisuka prieš mus, naikindami žmonijos bendruomenę.
Melagingos naujienos, kurias kiekvienas laisvas publikuoti, kaip jam šauna į galvą, žlugdo mūsų gyvenimą. Jos sugeba privesti prie karo ir konfliktų tarp žmonių. Apie šį pavojų kalba net patys socialinių tinklų įkūrėjai. Blogio suvokimas, kuriam ankščiau prireikdavo daugelio dešimčių metų, dabar vyksta per kelerius metus. Ši būsena ruošia šuoliui ant kito laiptelio.
Klausimas. Ir į kur mums teks peršokti?
Atsakymas. Mes atskleisime, kad mūsų ryšys vienas su kitu yra blogas. Komunikacija tarp žmonių pagrįsta melu, ir su tuo reikia kažką daryti. Nebėra kur išsiskirstyti, pasitraukti vienam nuo kito, izoliuotis. Arba mums teks pasukti evoliuciją atgal, juk ji atvedė mus prie to, kad mes paprasčiausiai žudome vienas kitą.
Šiandien per sufalsifikuotas naujienas galima sudarkyti visas sistemas: paveikti rinkimų rezultatus, sukelti daugybę problemų. Žmonija gavo tokių galimybių, kad gali lengvai susinaikinti.
Jeigu kažkada cheminio ginklo turėjimas tarnavo kaip sulaikantis faktorius, leidžiantis laikytis „status-kvo“, tai šiandien viskas gerokai sudėtingiau. Melaginga informacija, akimirksniu paplintanti po visą pasaulį, gali suklaidinti žmones ir privesti prie sprogimo.
Todėl kitas žmonijos evoliucijos etapas – tai savojo blogio, nuodijančio gyvenimą, suvokimas. Visos šiuolaikinės technologijos pagrįstos ryšio tarp žmonių vystymu: internetas, masinio informavimo kanalai. O iš kitos pusės, mes nesugebame panaudoti šio ryšio gėriui.
Kažkada žmonės gyveno kaimuose, kur nuo namo iki namo buvo daugiau nei kilometras. Todėl jie netrukdė vienas kitam. O jeigu kaimynai pykosi, tai jie turėjo galimybę išsiskirstyti į skirtingas puses, kaip parašyta apie Abraomą ir Lotą: „Jeigu tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę“.
Bet šiandien jau negalime išsiskirstyti į skirtingas puses, mes sujungti interneto voratinkliu, kur galima nužudyti žmogų: apšmeižti jį, pažeminti, papasakoti apie jį bet kokį išsigalvojimą. Jeigu visi užsipuola žmogų, kuris visiškai priklauso nuo masinių informacijos priemonių, nuo kitų žmonių nuomonės apie jį, tai jo belieka tik gailėtis.
Melagingos naujienos geba pridaryti daugybę bėdų. Visi atsimena, kaip neseniai internete išplito informacija apie tai, kad Trumpas pasiruošęs įvesti amerikiečių kariuomenę į Šiaurės Korėją. Bet tai buvo visiškas melas, jis apie tai niekada nekalbėjo.
Tačiau kažkas pasakė, kad girdėjo iš Trumpo tokį pareiškimą, ir ši melaginga naujiena buvo pasigauta ir išplito po visą pasaulį. Tik įsivaizduokite, kas galėjo atsitikti, jeigu Šiaurės Korėjos lyderis būtų paspaudęs mygtuką?
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 932-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos siurprizai, I dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Ateities žmogaus auklėjimas, I d.

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo šiuolaikiniai vaikai skiriasi nuo praeitų kartų?
Atsakymas. Šiuolaikiniai vaikai skiriasi didesniu gebėjimu suvokti blogį. Jeigu papasakotume jiems apie tuos tikslus ir svajones, kurias turėjome jų amžiuje, prieš dvidešimt ar daugiau metų, jie tiesiog pasijuoktų iš mūsų. Jų nuomone, tokios naivios svajonės turėjo išmirti prieš milijardus metų kartu su dinozaurais.
Šiuolaikinė karta visiškai kitaip suvokia gyvenimą ir visi jų siekiai labai skiriasi nuo mūsų.
Klausimas. Pastebėjau, kad mano vaikai labai išsivystę ir tiksliai žino, ko nori. Jau ankstyvame amžiuje jie turi labai stiprų egoistinį norą.
Atsakymas. Jie mažiau susipainioję negu mes. Mus auklėjo lozungais ir su daugybe sąlygų¬¬ – kaip reikia elgtis ir kaip negalima, o jie neturi visų šių kompleksų. Juos saisto mažiau vidinių apribojimų.
Ir vis dėlto jiems teks priimti naują kelią, kad nugalėtų savo blogio pradą, savo egoizmą. Kitaip jie tiesiog neišgyvens, juk pasauliui ir dabar gręsia atominis karas, susinaikinimas, ir laikui bėgant viskas tik blogės. Todėl reikia jiems perteikti tiek jausmiškai, tiek moksliškai, kad mums visiems būtina pereiti į naują vystymosi etapą, esantį virš egoizmo.
Negalime daugiau naudotis savo egoizmu, nes jis jau atvedė mus į akligatvį visose gyvenimo srityse. Jeigu tai tęsis, mes klimpsime problemose kaskart vis giliau. Galime sugriauti viską, ką sukūrėme, ir pradėti iš naujo, kaip prieš milijoną metų.
Klausimas. Kaip tėvai gali išmokyti savo vaikus gyventi virš egoizmo, jei ir vieni, ir kiti – egoistai?
Atsakymas. Tai labai teisinga išvada: pirmiausia reikia išauklėti tėvus. Jei tėvai negavo tinkamo auklėjimo, tai jie neturi jokių galimybių teisingai išauklėti savo vaikus.
Todėl iš pradžių reikia auklėti tėvus, kurie tikrai rūpinsis vaikais. Tėvai dėl vaikų pasiruošę viskam, todėl tikėkimės, kad jie ir patys galės pereiti naujo išsilavinimo etapą, ir suteiks tai savo vaikams.

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. 933-ojo pokalbio apie naują gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl žmogų reikia auklėti?

Kur ta mokykla, kuri auklėja Žmogų?

Jaunųjų tėvų mokykla

Komentarų nėra

Evoliucijos siurprizai, I d.

Egoizmo vystymasis, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Evoliucija eina pirmyn ir žmogus toliau vystosi. Kokie vidiniai pasikeitimai vyks mūsų viduje ir kokiu būdu: palaipsniui ar gali įvytis staigus šuolis?
Atsakymas. Gamtoje nėra jokių netikėtumų ir atsitiktinumų, nėra siurprizų. Tačiau vieni procesai atsiskleidžia prieš mus vienas po kito nuosekliai ir nepertraukiamai, o kituose pokyčiai kaupiasi akumuliatyviai ir po to staiga pasireiškia ryškiu šuoliu.
Taip naivus vaikas gali žiūrėti į besilaukiančią moterį ir galvoti, kai ji paprasčiausiai vis labiau storėja. O po to ji staiga pradeda gimdyti ir po kelių valandų pasaulyje atsiranda naujas kūrinys: kūdikis. Tai buvo staigus įvykis ar ne? Viskas priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsi.
Taip ir evoliucija juda pirmyn kiekvienu atveju ir kiekvieną akimirką. Vystymasis vyksta nenutrūkstamai ir nuolat, klausimas tik, kiek mes tai pastebime. Anot kabalos mokslo, kiekvieną sekundę atsiveria nauji informaciniai duomenys (rešimot) iš suskilimo būsenos, ,,Adomo nuodėmės“, įvykusios mūsų šaknyse.
Aktyvuojami egoistinės informacijos blokai, greitinantys vystymosi procesą. Evoliucija – tai egoizmo vystymosi procesas negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse tiek apskritai gamtoje, tiek ir žmogaus viduje tuose pačiuose keturiuose lygmenye: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus.
Taip palaipsniui vystomės, be šuolių. Vystymasis visuomet vyksta pagal priežasties ir pasekmės grandinę iš vienos būsenos į kitą. Mums tik atrodo, kad staiga vyksta staigūs šuoliai, kai vieną būseną keičia kita. Iš tiesų paslėpti pokyčiai ilgai kaupiasi, o po to pasirodo, kaip per gimdymą. Jeigu žinotume, kas vyksta, tai staigūs pokyčiai nebūtų netikėti.
Nauja būsena – tai pakilimas į kitą pakopą, perėjimas į naują kokybę. Nelyginant naujagimis, kuris buvo motinos kūno dalimi, o dabar tampa savarankiškas ir gali egzistuoti atskirai nuo jos. Tai kokybinis skirtumas.
Po to, kai vaikas užauga iki suaugusio, tampa savarankišku žmogumi ir atsiskiria nuo tėvo ir motinos, nematome tokių kardinalių pokyčių. Nors iš tiesų jo viduje vyksta kokybiniai pokyčiai, kai iš vaiko virsta suaugusiu, nepriklausomu žmogumi, atsakingu už save ir kitus.
Klausimas. Kodėl evoliuciją vadinate egoizmo vystymosi procesu?
Atsakymas. Todėl, kad visas vystymasis vyksta dėl žmogaus viduje augančio egoizmo. Ne tiktai žmogaus, juk visa kūrinija – noras gauti malonumą, kuris veikia tik dėl savęs patenkinimo. Negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, žmonės tiktai ir ieško, kai pripildyti savo norus pačiu optimaliausiu būdu: t.y. atsižvelgdami į išorines ir vidines sąlygas sprendžia, ką daryti, kad gautų pripildymą, malonų jų egoizmui.
Tačiau šis egoistinis vystymasis vyksta ne paprasta tiese nuo nulio iki šimto procentų, o pereina keturias stadijas: negyvąją, augalinę, gyvūninę ir žmogiškąją. Kai egoizmas baigia savo vystymąsi pirmoje stadijoje, jis privalo pereiti į antrąją, kuri kokybiškai skiriasi nuo ankstesnės kaip, pavyzdžiui, augalai skiriasi nuo akmens, gyvūnas nuo augalo, o žmogus nuo gyvūno.
Pokyčiai kaupiasi, o po to vyksta šuolinis kokybės pokytis. Tai tie patys šuoliai Žemės evoliucijos procese, kuriuos nustato mokslas: nuo pirmųjų mikroorganizmų iki gyvūnų ir žmogaus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Alkis visiškame pertekliuje

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją, V d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. Pamoka Nr. 1
Visa, kas egzistuoja, nuo paties naudingiausio iki paties žalingiausio, turi teisę būti. Jokio reiškinio negalima naikinti, atvirkščiai, mums skirta užduotis tik jį ištaisyti, kad būtų panašus į Kūrėją. (Baal Sulamas, „Pasaulis pasaulyje“).
Įprastiniai neteisingi veiksmai yra priežastis būsimiems teisingiems veiksmams. Kiekviena gera būsena – rezultatas prieš tai buvusios blogos. Dėl to gėrio ir blogio vertinimas turėtų būti ne pagal būsenas, o pagal tai, kiek priartina prie tikslo. Iš tiesų, pagal vystymosi dėsnį nuodėmė yra priežastis atsirasti teisingoms būsenoms.
Kiekviena būsena egzistuoja lygiai tiek laiko, kiek reikia, kad būtų suvoktas blogis ir kad nebegalėtum jame ilgiau būti, kad susijungtum, sunaikintum ir pereitum į geresnę būseną. (Baal Sulamas, „Pasaulis“).
Mūsų pasaulis vystosi vis blogesnės būsenos link, nes jo pagrindas – egoizmas. Jis visą laiką auga, sukeldamas vis grubesnes, nemalonesnes būsenas.
Jeigu teisingai suprantame ir jį išnaudojame, tai visus veiksmus, kurie mumyse vystosi dėl egoizmo, galime ištaisyti ir iš jų kurti naujas, geras būsenas. Viskas priklauso tik nuo to, kaip mes žiūrime į visa tai, ką matome pasaulyje. Dėl to Baal Sulamas sako, kad nieko pasaulyje negalima naikinti.
Kabalos mokslas daro įdomią išvadą, kad visas gėris ir visas blogis turi tą pačią šaknį. Jis atsisuka į žmogų, teigdamas: „Tau pavesta tik sujungti gėrį su blogiu taip, kad gautum iš jų naudą“. Taip, kaip ir mūsų gyvenime: imame minusą ir pliusą, prijungiame prie motoro, ir jis užsiveda.
Kiekvienam veiksmui yra priešingybė. Pasaulyje visada yra teigiama ir neigiama jėgos. Teisingai panaudojant, jas galima priversti dirbti taip, kad jos kurtų energiją, judėjimą, ką tik norite, – reikia tik išmokti teisingai jas taikyti.
Dėl to nėra nieko iš esmės blogo, tik reikia surasti ir priešpastatyti tam kažką gero ir teisingai tai sujungti. Tai pati svarbiausia išvada, prie kurios prieiname studijuodami kabalą.
Bėda ta, kad mūsų pasaulyje stengiamės naikinti visa, kas tariamai yra bloga. Kažkada pradėjome naikinti vilkus, po to pajutome, kaip tai žalinga, nes teisinga ekosistema turi būti pusiausvira, jai reikalingos visos rūšys, nes jos palaiko vienas kitą ir sukuria homeostazę – gamtinę pusiausvyrą.
Tas pats ir žmogaus – bendravimo – lygmenyje. Žmonija turi suprasti, kad neegzistuoja nieko žalingo, reikia tik išmokti dirbti tarp dviejų priešingų savybių. Tai yra pagrindas bet kokios gyvos sistemos, kur yra įkvėpimas ir iškvėpimas, sumažėjimas ir padidėjimas, nuolatinis tarpusavio papildymas ir pasikeitimas.
Tai labai svarbi mintis, kurią kabalistai skleidžia visuose savo darbuose, kad parodytų, kaip neteisingai žvelgiame į save, į aplinką, į vaikus – į viską. Mes be perstojo stengiamės viską sulaužyti, išgalvojame visokias naujas metodikas, teorijas, kurios naikina prieš tai buvusias ir išryškina tik kurį nors vieną aspektą.
O mums reikia išmokti suprasti, kad gamta – vientisa. Ji visada susideda iš priešingų savybių, nuomonių, įvykių, ir tik teisingas jų sujungimas leidžia suprasti gamtos gilumą, įsiskverbti į ją protu, jausmais ir ją atskleisti.
Tiktai tuomet ji tampa mums suprantama. O mes iš pradžių bjaurojame gamtą, o pamatę blogas pasekmes metamės į kitą kraštutinumą, o tai – vėl blogai. Ir taip – nuolat.
Tas pats ir su žmonių bendruomene. Nieko nėra nei gero, nei blogo. Blogai tik tai, kad bandome ką nors sunaikinti, ką nors išardyti dėl kažko kito, neva geresnio. Gerai gali būti tik tuomet, kai savybės tarpusavyje teisingai dera.
Dėl to suradimas visuminės ir individualios pusiausvyros kiekvieno reiškinio, kiekvienoje grupėje, kiekvienoje visuomenėje, gamtoje, yra pati svarbiausia žmogaus užduotis. Apie tai kalba kabalistai. Mes visi turime visada to siekti.
Tai tinka net ligai ir sveikatai. Nėra ligų ir nėra sveikatos, – tarp jų turi būti pusiausvyra. Pavyzdžiui, atsiranda kokia nors ligos būsena, ir jeigu ja teisingai pasinaudojama, ji žmogų išgydo. Būtent teisingas neigiamų ir teigiamų savybių derinys priveda prie harmonijos.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, II d.

Iš chaoso į harmoniją, III d.

Iš chaoso į harmoniją, IV d.

Komentarų nėra

Alkis visiškame pertekliuje

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманŽydai būtų amžinai likę egoizmo vergais, juk jie puikiai gyveno Egipte, buvo sotūs ir džiaugėsi gyvenimu. Bet Kūrėjas staiga keičia jų norą ir jie ima klausti: „Kam gyvename? Koks tai gyvenimas? Koks jo tikslas?“
Žmogus keičiasi, kaip tai vyksta ir mūsų dienomis. Juk atrodytų, kas mums blogai? Šiandieninis pasaulis kiekvieną gali aprūpinti visokeriopa gausybe, bet mes viską sugadiname. Tarsi patys tai darytume, bet iš tikrųjų taip mus veikia aukštesnis valdymas ir sugadina mus, neleisdamas mėgautis gyvenimu.
Galėtume gimdyti vaikus ir mėgautis šeima. Jei prieš šimtą metų žmonija būtų turėjusi tokias galimybes kaip šiandien, manytų, jog tai gyvenimas rojuje. Kodėl gi mes juo nepatenkinti? Tai reiškia, jog „mirė Egipto karalius“.
Ankstesnysis egoistinis noras, kai mėgavomės gyvenimu, vaikais, šeima, atostogomis, sveikata – mirė. Gyvenimas nebesuteikia malonumo.
Noras mėgautis išaugo, bet ne kiekybiškai, o kokybiškai, ir reikalauja naujų, aukštesnių pripildymų. Siūlote jam galybes mėsos, žuvies, pyragų, saldainių, kelionių, o jis nieko nenori. Daugelis žmonių serga depresija, vartoja narkotikus, net nori nusižudyti. Savižudybių skaičius auga arba žmogus staiga įsigyja ginklą ir pradeda šaudyti visus iš eilės.
Iš kur tai atsiranda? Iš Kūrėjo. Tai Jis sugadina mūsų norą mėgautis ir nuodija mūsų egzistavimą. Nesugebame niekuo užpildyti savo noro, ir jaučiame, kad geriau mirtis nei toks gyvenimas.
Pirmiausia turime suprasti, kad tai ateina iš viršaus, pagal gamtos vystymosi programą. Negalime tam priešintis ir kažkaip kompensuoti, kad ištaisytume padėtį. Jokie raminamieji neišgelbės nuo šio smūgio, jei „mirė Egipto karalius“.
Žydai puikiai dirbo per „septynerius sočius metus“ ir jautė juos sočiais. Nejau manote, kad per „septynerius alkio metus“ maisto sumažėjo? Viskas buvo lygiai taip pat, tačiau jie jautėsi tarsi nieko neturėtų, ir prasidėjo badas. Juk jie jau niekaip negalėjo patenkinti savo noro mėgautis – taip pat, kaip ir šiandienis pasaulis.

Iš 2018 m. kovo 3 d. pamokos pagal straipsnį iš knygos „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Už ką fašistai nekentė žydų? I dalis

Kas yra žmogus?

Komentarų nėra

Iš chaoso į harmoniją, III d.

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKongresas Vilniuje „Iš chaoso į harmoniją“. I pamoka
Kaip vystosi mūsų Visata, nuo Didžiojo sprogimo (materijos atsiradimo) plėsdamasi iki tam tikros būsenos, taip žmoguje plečiasi egoizmas. Žmonės vis labiau tolsta vieni nuo kitų tam, kad po to vėl imtų artėti, nes atsiskyrimas, nutolimas veda į chaosą, ryšio praradimą.
Seniau mus sulaikydavo egoizmas, pagal jį kūrėme visuomeninius, ekonominius, politinius, šeiminius ir kitokius tarpusavio ryšius.
O dabar taip nutolome vieni nuo kitų, ypač paskutiniuoju itin liberaliu laikotarpiu, kai visko leistinumas ir neva absoliuti laisvė laikomi natūraliu, normaliu dalyku, kad vienų nuo kitų nepriklausomybė iš tikrųjų ima kelti chaosą.
Reikalas tas, kad Visata ir žmonija sudaro uždarą, tarpusavyje susijusią, veikiančią pagal tam tikrus dėsnius sistemą. Jei šiuos dėsnius pažeidžiame, sukeliame savyje chaosą, dėl kurio galime žūti.
Todėl turime rasti būdą teisingai susivienyti, pasiekti tą tašką, iš kurio kartu išėjome, išsivaikščiojome, atsiskyrėme, kad po to vėl susijungtume. Apie tai kalba kabalos mokslas.
Vadinasi, visą laiką turime traukti į save šį tašką, kurį vadiname „Kūrėju“. Kitaip tariant, mūsų tikslas – imti vienytis, nuolat artėti prie tarpusavio susijungimo taško, kol bendrai veikdami pradėsime jausti savo šaltinį – Aukštesniąją jėgą, Kūrėją.
Kuo labiau artėsime vienas prie kito, tuo komfortiškiau jausimės. Nors bus sunku įveikti mūsų bendrą egoizmą, bet taps vis aiškiau, kaip stipriai esame susieti ir valdomi iš vienos bendros sistemos, kurią būtina pažinti. Turime patys save valdyti iš viršaus.
Apie tai rašo didysis Viduramžių kabalistas Ramchalis.
Viso kabalos mokslo esmė – pažinti Aukštesniojo noro valdymą, dėl ko Kūrėjas viską sukūrė, ko Jis nori iš kūrinių, kokia bus jų vystymosi pabaiga (Ramchalis. „138 išminties vartai“, 30-ieji vartai). Tokia viso kabalos mokslo esmė.
Kitas didis kabalistas Baal Sulamas apie tai rašo:
Kabala moko apie Aukštesniųjų jėgų nusileidimo priežasties ir pasekmės tvarką, paklūstančią tarpusavyje susijusiems pastoviems ir absoliutiems dėsniams, nukreiptiems į tikslą, – kad žmogus, egzistuojantis šiame pasaulyje, atskleistų Aukštesniąją valdančiąją jėgą (Kūrėją). (Baal Sulamas, “Kabalos mokslo esmė”).
Į tai ir orientuojasi mūsų mokslas, visi mūsų veiksmai, kad šiame gyvenime mokydamiesi vienijimosi būdų atskleistume pradinį mūsų pasaulio, žmonijos atsiradimo tašką, mūsų asmeninį tašką taip, kad ryšys su juo mums nuolat vadovautų, padėtų suprasti, kaip vystytis, ką daryti, kokia bus mūsų veiksmų pasekmė.
Tačiau neturime ką nors darydami šiandien tuo nusivilti rytoj, nes galime iš anksto pamatyti tą „rytoj“, suprasdami, ką reikia daryti šiandien. Jei sistema uždara, joje nėra būsenų „šiandien ir rytoj“, joje tėra būsena „veiksmo pradžia ir pabaiga“. Uždaroje sistemoje veiksmo pabaigą nulemia jo pradžia. Todėl galime veikti visiškai neklysdami.
Atskleisdami šią sistemą, atveriame akis visam pasauliui ir suprantame, kas vyksta su kiekvienu iš mūsų, su visais kartu, visais aspektais. Teisingas susivienijimas suteikia mūsų gyvenimo ir pasaulio, kuriame gyvename, supratimą.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso Vilniuje I pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš chaoso į harmoniją, I dalis

Iš chaoso į harmoniją, II dalis

Beribė vienybė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai