Pateikti įrašai priklausantys Egoizmo vystymasis kategorijai.


Iš chaoso į harmoniją, I d.

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль Лайтман„Iš chaoso į harmoniją“ apibūdina būseną nuo mūsų dabartinės iki tos, kurią turime pasiekti.
Kuo ypatinga mūsų dabartinė būsena?
Pasak kabalos mokslo, daugelį tūkstantmečių vystėsi žmonijos egoizmas – noras mėgautis, gauti, viską pasiglemžti sau.
Iš metų į metus, iš kartos į kartą, pradedant Didžiuoju sprogimu, ego pirmiausiai vystėsi negyvoje, tada augalinėje ir gyvūninėje gamtoje, kol susiformavo žmonija.
Augantis egoizmas atvedė mus į dabartinę būseną, apie kurią nuo seno rašė kabalistai, nurodydami į XX amžiaus pabaigą.
Tai egoistinio vystymosi pabaiga, kai žmonės pradeda suvokti, jog juos valdanti jėga (noras mėgautis, gauti, pasiglemžti sau) juos žudo, skaido visuomenę ir stabdo tolimesnę pažangą: techninę, mokslinę, kultūrinę ir dvasinę.
Žmonijos raida taip pat skirstoma į periodus, vadinamus negyvuoju, augaliniu ir gyvūniniu lygmenimis. Kai prasideda „žmogaus lygmens“ vystymosi laikotarpis, t. y., kai žmogus pradeda vystyti žmogų savyje, tada jis susiduria su supratimo problema: kas aš, koks aš, kodėl ir kaip. Ir nieko jam neišeina. Būtent tai šiandien vyksta visuose mūsų veiklos baruose.
Visi žino, su kokiomis problemomis susiduria kiekvienas žmogus, jaunimas, šeima, valdžia ir visa žmonija. Išgyvename didžiulę vidinę ir išorinę krizę, nesuvokiame, kaip vystytis toliau. Nežinome, ką daryti patiems su savimi.
Daugelis žmonių neranda savęs šiame gyvenime. Jeigu anksčiau vystėsi žmonijos negyvoji, augalinė, gyvūninė fazės, ir svarbiausia mums buvo užsidirbti, aprūpinti save, šeimą, užauginti vaikus… ir mirti, bet palikti po savęs kitą kartą ir viską, kas jiems sukaupta, tai dabar šio tikslo nebėra. Žmogus niekam nereikalingas, nereikalingi darbuotojai, nereikalingi tėvai.
Chaosas, kurį šiandien matome, yra natūralus. Prieš daugelį metų kabalistai aprašė jį ir nurodė, jog tai prašvitimo būsena, kai žmonija pagaliau supranta, kad ji turi augti, tik ne taip, kaip anksčiau.
Šis didžiulis „žmogus“ (visų pasaulio žmonių visuma) turi pakilti virš šio pasaulio, nes išaugo iš jo ir nebegali būti jame. Mokslas ir kultūra liovėsi vystytis, pažanga sustojo, nes pasiekė savo galutinę būklę.
Dabar turime pasikeisti, ko niekad anksčiau nedarėme. Juk mūsų nuo amžių esanti savybė – troškimas mėgautis, noras gauti – nuolatos augo, ir pagal jį vystėme savo gyvenimą, o dabar šis noras tapo apvalus, nustojo evoliucionuoti tiesiogiai, ir jo galutinė raida sukelia chaosą.
Iš principo chaosas yra nuspėjama būsena, kai nematome kito žingsnio priešais mus. Remdamiesi savo senuoju požiūriu į gyvenimą, save ir gamtą, nesuprantame, į kur tai gali atvesti.
Kabala sako, jog tai nuostabi pereinamojo laikotarpio, lūžio būsena, kai turime pereiti nuo mūsų natūralaus vystymosi, kurį skatina mūsų pirminė prigimtis, prie savęs keitimo, kitaip tariant, kai imsime iš savęs „gimdyti“ žmogų. Būtent tokia mūsų būsena.
Tad esame pirmoji naujosios žmonijos karta, kuriai teks gimti. Ji turi atverti visiškai naują bendravimo sistemą: per savo tarpusavio ryšį virš gyvūninės prigimties pajausti aukščiausią valdymo sistemą ir taip kontroliuoti save ir visą aukštesnę prigimtį. Kitaip tariant, žmogaus užduotis – pakilti į kitą raidos lygmenį, įvaldyti ir kontroliuoti jį.
Sistema, kurią reikia įvaldyti, yra vadinama pasaulių sistema. Visi žmonės Žemėje turės ją suvokti, pakildami virš savo egoistinės prigimties į bendrą, vientisą, altruistinę prigimtį.
Taip pasiekiame būseną, kai savo prigimtyje, savyje ir supančioje aplinkoje imame atskleisti ryšių sistemą, kuri jungia mus tarpusavyje bei pakelia į nemirtingumo lygį, leidžia pajausti už laiko ir erdvės ribų. Šito turime pasiekti.
Bus daugiau.

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. kongreso „Iš chaoso į harmoniją“ pamokos Nr. 1

Daugiau šia tema skaitykite:

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Chaoso baimintis neverta

Tik vienas dėsnis

Komentarų nėra

Blogis – pasaulio pagrindas

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebooko: Kaip kabalistai veikia mūsų pasaulį? Ar jie gali sunaikinti blogį?
Atsakymas. Jokiu būdu! Blogio negalima sunaikinti. Turėjome to išmokti iš mūsų daugiatūkstantinės istorijos. Neįmanoma sunaikinti blogio!
Blogis – pasaulio pagrindas. Kaip pasakyta Biblijoje: „Sukūriau blogį, ir sukūriau Torą  jam ištaisyti“, bet ne sunaikinti. Ištaisyti reiškia, jog blogis lieka, o mes mokomės teisingai su juo dirbti. Tai kabalos mokslo esmė.
Klausimas. Sakote, kad „blogis lieka“. Žmogui tai visada sunku.
Atsakymas. Be abejonės! Bet ką padarysi? Neturime kitos išeities, mums reikia išmokti dirbti su blogiu: suprasti jį, gerbti ir tinkamai su juo elgtis, kaip su „faraonu“ (blogis tai faraonas ): mandagiai, itin pagarbiai, nes būtent jo padedami galėsime pakilti laiptais vis didesnio gėrio link.
Blogis tai tas stimulas, ta pakopa, virš kurios nuolatos galime kilti. Kiekvienoje pakopoje ji vis labiau atsiskleidžia mumyse, o mes vis labiau kylame virš jo į gėrį.
Jei nebūtų blogo visai negalėtume vystytis. Blogis lieka visu savo gražumu, tačiau viską įvyniojame į gerą apvalkalą – gėrį. Išeina nuostabus „patiekalas“: viduje – blogis, išorėje – gėris.
Juk žinome, kad į patiekalus beriami pipirai, druska, kas nors aštraus. Netgi į pyragus pilamas šlakelis konjako, antraip neišgausime tinkamo skonio.
Todėl reikia paragauti šiek tiek blogio, bet tik tam, kad iškeltum gėrį.

Iš 2017 m. spalio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Komentarų nėra

Kas kenčia?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonijos istorija – tai stipresnio ir labiau pažengusio agresija silpnesniojo atžvilgiu. Jei kentėtų akmenys, o ne žmonės, į tai būtų galima žiūrėti paprastai, kaip į filmą. Bet juk kenčia žmonės. Ar tai irgi filmo dalis?
Atsakymas. Man sunku atsakyti į klausimą, „Kas kentėjo?“ Iš esmės, kentė mūsų egoizmas.
Tad galiausiai, kai išsitaisome, būdami ištaisytos būsenos nejaučiame, kad kentėme mes: kentėjo kažkas, nuo ko atitrūkome ir pakilome į visiškai kitą, priešingą lygmenį.
Išeitų, kad kabalistai kildami dvasinio suvokimo pakopomis atskleidžia tikrąsias būsenas, o praeities su savimi nesieja. Jie kančias sieja su egoizmo valdžia.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl reikalingos kančios?

Kančių mažinimo formulė, 1 dalis

Ar galima išvengti kančių

Komentarų nėra

Ratas ir egoizmas – dvi nesuderinamos formos

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmogui vystantis, jo gyvenimas visada gerėjo. Kodėl šiais laikais įvyko lūžis ir tolimesnis progresas atskleidžia tik vis didesnį susiskaldymą?
Atsakymas. Evoliucijos tikslas – atvesti mus į tam tikras raidos aukštumas, kurias jau tikriausiai pasiekėme XX amžiuje. O po to nebesiveržiame pirmyn, bet įsisąmoniname vystymosi ribas. Atskleidžiame, kokie nieko verti visi mūsų moksliniai pasiekimai, jie net tik neatneša naudos, bet dar ir kenkia.
Juk jie visi remiasi žmogaus egoizmu, todėl galiausiai paaiškėja, kad yra kenksmingi. Gal net geriau mums lįsti atgal į urvus, nes visas vystymasis buvo dėl egoizmo, noro mėgautis. Dabar teks taisyti šias klaidas. Mokslo, visuomenės, šeimos, švietimo, kultūros raida reikalauja ištaisyti egoistinį ketinimą į altruistinį.
Dabartiniam periodui būdinga tai, kad imame suprasti, jog mūsų vystymasis priėjo aklavietę ir sukėlė krizę. Pasibaigė paprasta linijinė evoliucija, gamta užsidaro į ratą. Tačiau mes šio rato neatitinkame, braunamės tiesiai su savo egoizmu.
Todėl, kuo labiau pasaulis apvalėja, virsdamas vienu mažu kaimu, tuo mums blogiau nuo to visuotinio ryšio ir artumo. Taip išeina, kad vis labiau priklausome vieni nuo kitų, tačiau, kai egoistai jaučiasi susaistyti, jie ima kariauti.
Ką gi tuomet daryti? Sustabdyti pasaulio globalėjimo negalime, juk tai gamtos dėsnis. Gamta stumia mus suartėti. Bet egoistams artėjant, jie ima vis labiau vienas kito nekęsti ir kyla karo grėsmė.
Todėl neturime pasirinkimo: reikia į šį ratą, uždarą pasaulį atnešti davimą ir meilę. Kitaip neišsikapstysime iš kančių, rodančių mums, kad reikia šią būseną taisyti. Baal Sulamas rašė, kad nedidelei saujelei žmonių, kurie išgyvens Žemėje po branduolinio karo, teks taisyti save ir tapti nauja, tobula žmonija.

Iš 2017 m. rugpjūčio 31 d. pamokos pagal straipsnį „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis, kuriame „gimsta” žmonija

Vienykitės arba mirkite

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis

Komentarų nėra

Susitikimo vieta – internetas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Naujasis internetas

каббалист Михаэль ЛайтманMes matome, kad vystomės pagal dvi priešingas tendencijas. Viena vertus, mes vis labiau tolstame vienas nuo kito, niekas nenori būti susijęs su kitais ir priklausyti nuo jų. Prie to prisideda automatizacija ir robotai, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi ir pakeičia žmones.
Dėl to vis mažiau palaikome ryšius vienas su kitu. Net parduotuvėje man nebereikalingas pardavėjas, nes pats pasisveriu produktus ir susimoku kortele. Bet kokius mokesčius galima susimokėti internetu.
Anksčiau aš stovėdavau eilėje ir kalbėdavausi. Dabar galima užsisakyti ir gauti viską, ko nori, į namus. Žmonės vis labiau tolsta vienas nuo kito ir tuo džiaugiasi.
O kita vertus, mes tampame naujo interneto ryšio gimimo liudininkais. Tegul tai dar ne tikras ryšys, bet jau tam tikra susitikimo erdvė. Ir nors 90 proc. interneto užtvindyta šiukšlėmis, o tai nenuostabu, turint egoistinę prigimtį, bet, tikiuosi, žmonija  išmoks, to atsikratyti.
Juk nėra prasmės iki begalybės didinti archyvus, kad amžinai išsaugotum kiekvieną kažkieno  kažkada numestą žodį. Internetas kol kas yra tik pradinėje stadijoje, bet galiausiai visas ryšys tarp žmonių bus internete. Tai bus jau visiškai kitas vienybės lygmuo, kuriame turi atsiskleisti gilesni vidiniai norai, kurie kol kas yra paslėpti.
Mes atrasime, kad internetas atskleidžia vidinę žmogaus esmę, netgi tokią, kurią jis norėtų nutylėti. Bet mums teks su tuo sutikti ir atsisveikinti su asmeninėmis paslaptimis bei asmeninės informacijos apsauga. Interneto tinklas įpareigos mus susijungti vienas su kitu.
Internetas atves mus prie suvokimo ypatingos jėgos, esančios mumyse, kuri aukščiau mūsų ir turi protą bei jausmus. Jis taps vienu milžinišku apskrituoju stalu, kur pajausime, kad mums trūksta tikrojo ryšio.
Taip mes prasiveržiame  iš vidaus, – žmogus tarsi norėtų šokti ir skristi, bet jaučiasi sukaustytas grandinėmis. Susijungimas per internetą leis išsilaisvinti. Tai bus žymiai stipresnis vidinis ryšys.
Šis išsitaisymas užims daug laiko, ne vienerius metus. Šiandien kai kur bando išjungti internetą arba jį apriboti, bet apribojimai nepadės. Tiesiog internetui reikia teisingo auklėjimo.
Aš labai tikiuosi, kad internetas, kompanijos, kurios jį valdo, tarptautinė interneto komisija nuspręs, kad reikalingas visuotinis auklėjimas per internetą tokia forma, kad bet kuris žmogus pasaulyje būtų apmokytas. Nepriklausomai nuo to, nori jis ar nenori, bet užeidamas į internetą jis nevalingai mokysis, kol pats užsimanys dalyvauti sąmoningai.
Aš manau, kad tai bus jau greitai. Tai rodo tokie ženklai, kaip Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu, žiniasklaidos, kuri yra finansų elito valdžioje, kritika, konfrontacija tarp dešiniųjų ir kairiųjų.
Tai teismas, kuriame žmonija teisia save, nežinodama, kas yra gerai, o kas blogai, ir kur eiti toliau, – visa tai priartina mus prie būtinybės pareikalauti visuotinio integralaus auklėjimo.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje; 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Išmanieji telefonai išstumia meilę

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentarų nėra

Kerštas – pažeistas egoizmas

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš kur atsiranda keršto jausmas?
Atsakymas. Keršto jausmas kyla, kai egoizmas patiria didelį pažeminimą. Tuomet žmogus pasiryžta bet kam, jam nelieka kitos išeities.
Jei man smogia į patį egoizmo centrą, parodydami, kad esu nulis, visiškas menkysta, ir tuo nepalieka galimybės egzistuoti, tas pojūtis sukelia keršto jausmą.
Jei visuomet būčiau buvęs menkysta, būtų visai kas kita. Bet maniau, kad esu daug aukščiau, o štai dabar mane nuvertė nuo Olimpo ir parodė, kad esu niekas! Kyla baisi reakcija į priežastį, pagimdžiusią manyje šį jausmą, aš pasiryžęs ją ne tik užmušti, sudeginti, sutrypti, sutrinti, – noriu, kad ji išnyktų iš šio pasaulio. Nesvarbu, kokiu būdu!
Klausimas. Ar galima tokį jausmą sukelti kabalistui?
Atsakymas. Žinoma. Kabalistai visas emocijas išgyvena žymiai aštriau nei kiti. Bet jie supranta, kad visas emocijas sukelia Kūrėjas tam, kad žmogus grįžtų atgal pas Jį.
Klausimas. Jei paprastas žmogus kerštautų, tai ką darytų kabalistas?
Atsakymas. Kabalistas išsitaisys taip, kad ši emocija jo nė milimetru nepažemins, nes ją sukelia Kūrėjas, o ne kas nors kitas. Nėra nieko kito, tik Kūrėjas.
Klausimas. Kodėl kai kurios tautos kerštą pavertė tradicija, perduodama iš kartos į kartą, o kitos – ne?
Atsakymas. Tai priklauso nuo auklėjimo ir gyvenamo laikmečio. Buvo laikai, kai kraujo kerštas iš tikrųjų klestėjo. Egoizmo įžeidimas buvo toks nepakeliamas, kad tą jausmą galėjo anuliuoti tik dvikova. Žmonijos istorijoje buvo nemažai periodų, kai žmogus, jausdamas didelį pažeminimą, sprendė, kaip pasielgti.
Šiais laikais mūsų egoizmas vis auga, dangstydamasis ypatingais apsauginiais mechanizmais, kitaip mes į kiekvieną pravažiuojantį ir signalizuojantį vairuotoją žiūrėtume kaip į priešą ir imtume šaudyti vieni į kitus. Dabar laikoma norma nepastebėti įžeidimo, atleisti, nesiimti atsakomųjų veiksmų.
Kitaip tariant, privalome įžeidimo neimti į širdį, kad nesijaustume pažeminti, nors, iš tikrųjų, mūsų gyvenimas – milžiniškas pažeminimų šaltinis.

Iš 2016 m. rugpjūčio 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

„Aš“ – tarp dviejų magnetų

Nelygybės veiksnys

Ne evoliucija, o degradacija

Komentarų nėra

Ar mūsų gyvenime daugiau laimės?

Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jausdamas kito žmogaus meilę, net jei ji egoistinė, jaučiu gėrio jėgą, ir ji mane užpildo. Nejau čia nėra Kūrėjo šviesos?
Atsakymas. O kur jūs jaučiate kito žmogaus meilę sau? Savo egoizme. Tad kas čia gero, kad jis mėgaujasi?
Padarykite taip, kad su jumis elgtųsi altruistiškai, ir kad jūs mėgautumėtės altruistiškai – štai tada malonumas bus tobulas.
Klausimas. Prieš keletą tūkstančių metų žmonių santykiai buvo geresni nei dabar?
Atsakymas. Kad kadaise santykiai buvo geresni – tikrai taip. Mums atrodo, kad žmonės buvo barbarai. Bet jie nebuvo šiandieniniai barbarai ir netroško kitam žmogui sukelti kančių.
Žmonija koja kojon vystosi augant kiekvieno iš mūsų egoizmui. Mes visąlaik vystomės aukštyn pagal eksponentę. Augantis egoizmas verčia mus trokšti kraujo. Viskas, apie ką piktdžiugiškai rašoma knygose, kaip anksčiau buvo žudomi žmones, geriamas kraujas ir t. t. vykdavo itin retai. Žmonės nebuvo tokie kaip šiandien.
Kodėl manote, kad prieš du tūkstantmečius žmonės buvo nelaimingi? Jie gimė savo laiku, buvo prisitaikę prie savo meto, jų gyvenimo kasdienybė buvo normali: tėvai, vaikai, naminiai gyvūnai, ūkis ir t. t.
Kodėl manote, kad jie visąlaik kentėjo? Ar mes savo laikais sulaukėme šviesios ateities? Visiškai su tuo nesutinku.
Klausimas. Bet gyventi tapo lengviau?
Atsakymas. Gyventi tapo lengviau, bet gyvenimas pasidarė nelaimingesnis.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ne piniguose laimė

Ne evoliucija, o degradacija

Kodėl mes kenčiame? 1 dalis

Komentarų nėra

Ne evoliucija, o degradacija

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl žmonių santykių sferoje vyksta ne evoliucija, o degradacija? Kaip to išvengti tiems, kurie dar nejaučia poreikio dvasiškai vystytis?
Atsakymas. Niekaip neišvengsi, mat egoizmas nuolat auga. Todėl degradacija vis didės, kol neįsisąmoninsime, kad turime ką nors daryti su mūsų prigimtimi.
Sukurdami išorines struktūras, sistemas mėginame kompensuoti vis blogėjančią egoistinę prigimtį: tegu būna daugiau policininkų, geresnis apšvietimas gatvėse ir pan. Bet niekas nepadeda.
Lieka narkotikai, plėšikavimas, skyrybos, žmonės vis labiau nekenčia kits kito, vaikai išeina iš namų, apskritai dingsta bet koks noras gimdyti vaikus ir pan.
Trumpai tariant, bus vis blogiau, mat mėginame viską kompensuoti mobiliaisiais telefonais, įvairiausiais veiksmais bandome palengvinti materialų žmogaus gyvenimą, bet ne jo vidinį pasaulį. Pažvelkite, ką rodo per televizorių, kas vyksta mokyklose – visur. Žmogus ilgai kankinsis, kol įsisąmonins, kad reikia taisyti savo egoizmą.

Iš 2017 m. birželio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima išvengti kančių?

Ką pliekia Kūrėjo smūgiai?

Dvasinė ekstazė

Komentarų nėra

Dvasinė ekstazė

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Klausimas iš „Facebook“. Egoizmas turi būti patenkintas altruizmu. Altruizmas pasiruošęs atiduoti viską už idėją, o egoizmas pasiruošęs viską paimti. Kodėl taip?
Atsakymas. Kad jie palaikytų vienas kitą kiekviename žmoguje. Pažvelkite, kiek žmogus kuria šiame pasaulyje: stato, išranda, gamina – ir viskas dėl to, kad užsidirbtų, gautų čia ir dabar.
O kaip padaryti taip, kad tai liktų amžinai, ir nejausčiau praradimo jausmo? Juk kai tik baigiu kažką daryti, aš bijau, kad tai išnyks, kažkur dings.
O kai atliekame dvasinius veiksmus, dėl to nesirūpiname. Mes žinome, kad visi jie lieka. Sakykime, kad atlikau kažkokį išsitaisymą, ir jis jau egzistuoja kūrinijoje. Tai suteikia neapsakomą malonumą! Dvasinę ekstazę!
Nepriklausomai nuo to, ką žmogus daro materialiajame lygmenyje, jis visada nerimauja: „Kas bus su tuo?! Kaip man tai išsaugoti?“ Tuo tarpu dvasinis lygmuo, priešingai, reiškia, kad viskas, ką darai, iš karto patenka į visus kūrinijos sluoksnius ir juos užpildo. Todėl toks požiūris į pasaulį gelbsti žmogų nuo visų problemų, nuo kurių jam kyla depresija.
Klausimas. Vis dėlto, dvasingumas – tai teisingas egoizmo ir altruizmo junginys, ar altruizmo slopinimas egoizmu?
Atsakymas. Dvasingumas – tai teisingas visų mūsų savybių junginys, tikroji egoizmo realizacija. Juk mūsų pasaulyje jo niekaip negalime išreikšti, realizuoti. Mes norime gauti viską. Ir ką gauname? Nieko. Ir jei ką nors ir gauname, tai viskas paskui tampa dar didesniu praradimu.
Todėl svarbiausia – išmokti teisingai realizuoti egoizmą, ir tada – tu laimingas. Todėl kabalos mokslas moko mus teisingai gauti.

Iš 2016 m. gruodžio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasingumas?

Altruistai – egoistai

Dvasingumas pagal kabalą

Komentarų nėra

Kas yra nuodėmė?

Egoizmo vystymasis

Klausimas iš „Facebook“. Kas yra nuodėmė?
Atsakymas. Nuodėmė yra naudotis savo egoizmu, kenkiant kitiems. Tačiau egoizmo panaudojimą galima traktuoti ir kitaip. Tarkim, aš galiu nukirsti medį, kuris be mano įsikišimo būtų dar ilgai augęs, bet tai nelaikoma nuodėme, nors dvasiniu požiūriu tai yra nuodėmė.
Kiek žmogus mūsų pasaulyje vartoja daugiau, negu jam reikia normaliam, oriam egzistavimui, tai vadinama „nuodėme“.
Mes kalbame apie įprastą pasaulietišką egzistenciją įprastame materialiame lygmenyje. To automatiškai siekia bet koks gyvūnas. Duokime karvei torto, įpilkime arkliui šampano, – jie neės ir nesivolios pataluose. Jiems reikia tik to, kas būtina kūnui.
Taip ir žmogui reikia tik to, kas būtina jo fiziniam kūnui, o visa kita turi būti nukreipta į dvasinį pažinimą, į aukštesniojo pasaulio pasiekimą. Juk visas gyvenimas duotas atskleisti sielai ir dvasiniam pasauliui pažinti jau šiame gyvenime. Nuodėmė yra tai, kad žmogus šituo neužsiima.
Klausimas. Vadinasi, kai žmogus užsiima menais, rašo knygas, tapo paveikslus, kuria muziką, uždirba procentus, laikydamas pinigus banke, ir t. t., yra nuodėmė?
Atsakymas. Ne. Nebent jis tuo užsiimdamas nevykdo misijos, kuri jam skirta. Visi žmogaus siekiai, susiję su menu ir mokslu, duoti tam, kad būtų išreikšti dvasiniu pavidalu, skatintų pasaulį susivienyti. Visa kita žmogų tik painioja.

Daugiau šia tema skaitykite:

Paslėptas ketinimas

Apie gyvenimą, mirtį ir dvasinį išsitaisymą

Tobulybė be išimčių

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai