Pateikti įrašai priklausantys Egoizmo vystymasis kategorijai.


Suprasti gamtos reikalavimus

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманMes egzistuojame ypatingame būvyje, ypatingame pasaulyje, kuriame nesuprantame, kas su mumis vyksta. Nežinome, kas nutiks mums po minutės, nematome savo veiksmų, minčių, fizinių veiksmų priežasčių ir jų padarinių, aiškaus atlygio ir bausmės. Mes gyvename santykinėje tamsoje, tuštumoje, kai kažkas atsitinka, o kodėl ir kaip, mes nežinome. Šiuo metu matome tik aiškias savo mechaninių veiksmų pasekmes, bet ne aukščiau šio lygmens.
Mes nežinome mūsų norų, gerų ar piktų minčių pasekmių. Nežinome, ar mus veikia kitų žmonių mintys ir norai. Jaučiu aš tai ar ne? Nežinau, nesuprantu. Mes egzistuojame tamsioje erdvėje, ir ji mums netrukdo, mes prie jos jau pripratome.
Žiūrėdami į mažą vaiką matome, kad jis nesupranta, ką daro, kas su juo vyksta. Jis bėgioja, žadžia, kažką tampo, tyrinėja pasaulį, minimaliai su juo sąveikaudamas.
O mes? Iš esmės, mes irgi turime minimalų kontaktą su pasauliu. Net fiziniame lygmenyje aiškiai nežinome, ar tinkamai sąveikaujame su juo. Tik šiame amžiuje pradėjome suvokti, kiek mūsų sąveika su pasauliu neigiamai veikia aplinką, ekologiją, klimatą ir t. t. O kaip veikia jį mūsų mintys, kurios yra didžiausia jėga, mes nežinome.
Iš principo, jei skaičiuotume nuo fizinio – žemiausio mūsų poveikio pasauliui lygmens, tai žmogiškasis lygmuo, einantis po negyvojo, augalinio ir gyvūninio – tai minčių, ketinimų, vidinio žmogaus požiūrio į visuomenę ar pasaulį, kuriame egzistuoja, lygmuo. Ir ten mums iš viso nesuprantama, kur yra atlygis, bausmė, pasekmės už mūsų gerus ar blogus poelgius.
Taigi, turime problemą. Mes tarsi vaikai, kurie laksto po kambarį, kažką daro, nesuprasdami prasmės ir tikslios reakcijos. Mes sakome vaikui: „Negalima!“, o jis nesupranta kodėl. Mes žinome, o jis ne. O kas mums turi pasakyti, ką galima ir ko ne, taip pat neaišku.
Tik dabar mes pradedame suvokti, kad egzistuoja viena vienintelė aukštesnioji jėga (vadinkite ją Gamta ar Kūrėju), kuri viską valdo, nes yra integraliai susijusi su mumis, ir mes turime su tuo skaitytis. Mes matome, kad gamtoje valdo įstatymai, kurie mus veikia, neklausdami, ar mes to norime. Taigi, yra labai rimta tarpusavio santykių sistema.
Kaip mes galime elgtis su supančia gamta, aukštesniuoju pasauliu, aukštesniąja jėga, jei mes joje egzistuojame ir jos nejaučiame? Todėl mes, kvailiai, veikiame kaip maži vaikai, manantys, kad gali daryti, ką tik nori, o paskui susilaukiame atkirčio iš visų pusių.
Bet mes ir jam neskiriame reikiamo dėmesio, nesuvokiame, kad tai mūsų problemų pasekmė, nematome ryšio tarp mūsų poelgių ir gamtos reakcijos. Mes nesuprantame, pagal kokią formulę gamta gali teigiamai veikti mus, o mes – ją.
Jei tai matytume ir žinotume, tai tas pats egoizmas (noras gerai egzistuoti) nukreiptų mus tinkama linkme. O kadangi valdymas paslėptas, tai kaip vaikai čiumpame tai, kas mums įdomu, nuo stalo ir ragaujame, nekreipdami dėmesio į pasekmes. O kai pasekmės pasireiškia, mes jų nesusiejame su priežastimi. Štai čia ir atsiskleidžia, kaip nesuvokiame valdymo, o kartu ir visos mūsų problemos.
Žinoma, toks egzistavimas apgailėtinas, tačiau nieko nepadarysi. Aukštesnysis valdymas, ryšys tarp mūsų veiksmų ir pasekmių yra paslėptas nuo mūsų, siekiant pakelti mus į tokį lygį, kuriame patys savanoriškai atliksime teisingus veiksmus, turėsime tiesioginį ryšį su Kūrėju, patys norėsime būti geri ir malonūs. Būtent to iš mūsų, neprotingų, reikalauja gamta, kad suprastume, kur esame ir veiktume sąmoningai.
#247697

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Naujas laikas, nauji dėsniai

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Komentarų nėra

Ar reikia vystyti egoizmą?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Norint pasiekti Kūrėją, reikia maksimaliai vystyti savo egoizmą. O jeigu žmogus nėra egoistas?
Atsakymas. Nereikia vystyti egoizmo. Tai visiškai neteisinga. Jis vystysis pats!
Mes neturime rūpintis tuo, kad būtume blogi. Priešingai, mums reikia rūpintis, kaip būti gerais, ir tuomet būsime blogi, nes mumyse ims skleistis vis labiau neigiamos savybės, kad jas ištaisytume.
O jeigu taisydamasis būsiu blogas ar man nesiseks, tai man pridės dar blogesnių savybių. Kam? Juk negaliu susitvarkyti su tuo, ką turiu.
Klausimas. Egoizmas panašus į danties nervą – be jo dantis negyvas. O kabalistai kaip stomatologai turi išgydyti sergantį dantį arba jį išrauti?
Atsakymas. Ištraukti nepavyks. Mes vis tiek turėsime taisyti egoizmą ir nieko kito nebus. Tik dar ilgai kankinsimės dėl „skaudančio danties“.
#253436

Iš 2019 m. rugpjūčio 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką taisyti?

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Ar vienatvė naudinga?

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. „Aš vienišius“ – tai nauja, besiplečianti visuomenės tendencija. Šiais laikais daugiau nei 50 proc. amerikiečių yra vieniši. Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje tokių skaičiuojama apie 40 proc.
Rusijoje maždaug 40 proc. žmonių yra vieniši, t. y. nesusituokę. Visgi 79 proc. iš jų visiškai nejaučia vienatvės, o 54 proc. negąsdina partnerio neturėjimas. Jie teigia: „Nesijaučiu vienišas ir nesuprantu žmonių, kurie visomis išgalėmis stengiasi tai pakeisti“.
Kokia nauda iš vienatvės?
Atsakymas. Manau, kad vienišas žmogus save labai gerai realizuoja. Jis neskiria dėmesio visokioms pašalinėms pareigoms, niekam nėra skolingas. Jis save ir savo buitį sukuria taip, kad būtų maksimaliai patogu, kad jo laisvalaikis būtų teisingai, efektyviai išnaudotas.
Bet tai tinka ne kiekvienam. Ne visi turi būti tokie. Yra žmonių, norinčių šeimos, mažų vaikų „ant savo galvos“.
Labai svarbu, kaip žmogus augo. Jei šeima buvo pasiturinti, tėvai kultūringi – gydytojai, namai buvo pilni knygų, visko, kas gera ir teisinga, o aš save laikiau vienturčiu vaiku (nors turiu gerokai jaunesnį brolį), tai nejaučiu didžiulės šeimos poreikio. O yra žmonių, kuriems – atvirkščiai.
Komentaras. Gyvendami santuokoje žmonės dažnai jaučiasi svetimi. Ir kuo toliau, tuo susvetimėjimo daugiau.
Atsakymas. Todėl, kad mūsų egoizmas visą laiką auga. Todėl kasmet mums vis sunkiau sugyventi su kitais. Natūralu! Juk mūsų egoizmas paskutiniaisiais metais auga eksponentiškai, tai pastebima net mažuose vaikuose.
Manau, kad nereikia nieko smerkti. Reikia konstatuoti faktą, kad taip žmonija vystosi.
O jeigu norite ką nors ištaisyti, tai ne tą, kas jums konkrečiai nepatinka. Reikia gerinti bendrą žmonijos foną, t. y. pakelti ją į aukštesnę pakopą, šiek tiek atplėšti nuo egoizmo. Tuomet tarp žmonių užsimegs nuostabūs santykiai.
Nebūtinai jie vienas su kitu susieis ir ims skubiai kurti šeimas bei gimdyti vaikus. Ne. Tiesiog jų tarpusavio santykiai taps geresni. Žmogus jausis patogiau. Galbūt tai privers jį išeiti iš savo kokono ir daugiau bendrauti.
Bet iš esmės šiais laikais matome, kad net visa technika jau paruošta: galiu užsisakyti į namus maisto, skalbimo paslaugas. Visa tai atlieku internetu. Daugiau man nebereikia nieko to daryti pačiam.
Klausimas. Kokia žmonių tarpusavio ryšių prasmė?
Atsakymas. Pakilti virš savo egoizmo ir atskleisti Aukštesnįjį pasaulį. O jei to nėra, tai nė kiek nesigailiu, kad yra daug vienišių.
#248272

Iš 2019 m. kovo 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Vienišiaus būtis

Kam duodama vienatvė?

Komentarų nėra

„Žvaigždėlaivis“ iš gerų tarpusavio santykių

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Ar yra bent hipotetinis variantas, kada žmonėms nereiktų kentėti? Kaip nors tolygiai, be sukrėtimų.
Atsakymas. Be sukrėtimų tai neįvyks. Mes egoistai. Niekaip neįstengsime atsiplėšti nuo savo egoizmo, neimsime kitaip galvoti vieni apie kitus ir elgtis vieni su kitais. O mums teks atsiplėšti nuo ego.
Tačiau tai galima atlikti be sukrėtimų, be kančių, jei imsime vienytis tarpusavyje. Ir tuomet mūsų „žvaigždėlaivis“ sklandžiai pakils iš šios planetos ir mes tarsi persikelsime į visiškai kitą erdvę. Tai įmanoma. Bet viskas priklauso nuo to, kiek būsime tarpusavyje susiję.
Mūsų kosminis laivas, kuris neš mus į dvasinį pasaulį, turi būti pastatytas iš mūsų gerų tarpusavio santykių.
#250430

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Kodėl reikalingos kančios?

Iš anksto nulemtas kelias

 

Komentarų nėra

Tyli šeimos revoliucija

Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманAnksčiau paprastomis psichologinėmis priemonėmis galėjome rasti kažkokį kontaktą tarpusavy ir subalansuoti savo gyvenimą: tai – moteriška, tai – vyriška, o tai – bendra, ir mes turime daryti ir viena, ir kita, kad gautume trečia.
Iš esmės, bet kuri šeima atkartojo savo tūkstantmetį modelį, ir viskas buvo aišku. O dabar to nėra – ryšiai nutrūko. Egoizmas tapo toks didelis, kad vyras nenori dirbti šeimai, o moteris nenori vaikų ir šeimos, nors, iš esmės, jai tai – natūralu, bet motiniškas instinktas dažnai nebesuveikia.
Ir vyrams taip pat: „Kodėl aš turiu dirbti dėl kitų? Tegul ji eina dirbti“. Kaip tik atsiranda tokių specialybių ir galimybių, kad moteris galėtų dirbti, reikalauti lygių teisių su vyrais, juk dažniausiai moterys reikalingiausios ten, kur vyrai negali dirbti, o tai – ir biurų darbuotojai, ir net valstybės vadovai.
Apskritai, pasaulis per 100 metų labai pasikeitė, kažkas su juo nutiko. Iš tikrųjų tai – revoliucija, kurios mes kažkodėl nepastebime. Ji vyksta taip tyliai todėl, kad mums kiltų klausimas: „Kaip veikti toliau? Ką daryti su savimi ir pasauliu?“
Išeina, kad užmegzti normalaus ryšio jau nebegalime, nes egoizmas yra aukščiau mūsų. Vaikų nenorime, šeimos – taip pat. Norime sukurti pasaulį, kuriame kiekvienam bus patogu. Kitaip tariant, man nieko nereikia, mane aptarnaus šiuolaikiniai robotai. Dronai tiesiai per orlaidę pristatys picą ir kolą. Ir viskas bus gera, gražu. O greitai pasieksime, kad kiekviename kambaryje bus „krosnis“, ir tiesiai į ją per laidus bus siunčiama pica, kuri materializuosis, ir galėsime ją vartoti.
Trumpai sakant, viskas daroma dėl to, kad ištrauktų žmogų iš jo įprasto, tikro pasaulio. Ir mes nieko negalime padaryti, tokia programa įdiegta gamtoje. Bet užtat kabalos padedami galime įsivaizduoti, kas bus toliau.
O toliau vyks labai įdomūs dalykai. Mes staiga aptiksime, kad pasiekėme tokį išsivystymo lygį, kuris mus pačius baisiai slopina: tarsi viskas gerai, o iš tikrųjų aš iš to nieko neturiu – negaunu malonumo.
Kažkada pasitenkindavau tuo, kad grįždavau vakare po darbo, sėsdavau su šeima prie bendro stalo, ir mes vakarieniaudavome: vaikai, šeimos šiluma, ramybė. Tai buvo įprasta žmogui tvarka, kuri buvo ir yra būdinga gyvūnams. O kai egoizmas išaugo, žmogus suprato, kad tai – ne jam.
Įdomu tai, kad gyvūnų šeimos gyvenimas trumpas. Juk ir jiems galėjo būti įdiegta programa visam gyvenimui. Bet ne! Jie susitinka, poruojasi, patelė paprastai lieka viena, auklėja jauniklius, o patinas juos palieka, ir šeimos praktiškai nėra. Jie nevaikšto poromis, nesirūpina dviese savo mažyliais, nebent kokie atskiri balandėliai, – labai mažai gamtoje pavyzdžių, kai vyriška ir moteriška būtybė ilgą laiką gyvena kartu. O žmonėms kažkodėl tai buvo įprasta.
Psichologai aiškina, kad tai reikalinga, kad kurtume vis didesnę visuomenę, valstybę. Žmogui norisi, kad iš mažos bendruomenės išsivystytų didelė valstybė. Bendruomenėje viskas buvo kartu, todėl ten nebuvo šeimų. O paskui kilo būtinybė turėti savo namą, savo šeimą, skirtingai nuo gyvūnų, kurie gyvena savo oloje miško tankynėje, ir jiems daugiau nereikia nieko.
Bet mūsų laikais vėl lendame neaišku kur, atsisakydami to, kas visada buvo būdinga žmogui: šeimos, vaikų, senelių. Mes skirstomės, kas kur išsisklaidome. Suaugę vaikai arba gyvena kartu su tėvais, – o kam išeiti, jei jiems taip gera pas mamą, – arba išeina ir nutraukia visus ryšius su tėvais. Štai tokia mūsų būsena.

Tęsime.
#247218

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Kas yra sąžinė?

Auklėjimas, vaikai, Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra sąžinė? Ar tai egoizmo įsivilkimas į kokį nors kostiumą? Juk mūsų atliekami veiksmai lyg ir grindžiami sąžine.
Atsakymas. Iš esmės tai yra egoizmas. Tiesiog mums gėda dėl to, kad atsiskleidžia kokie nors mūsų bruožai, kuriuos slėpėme ir todėl tai vadiname sąžine. O iš tikrųjų nieko panašaus čia nėra.
Tėra noras mėgautis. Kartais gaunu iš jo malonumą, o kartais, jis atsiskleidžia prieš kitus ir dėl to kenčiu. Tačiau viskas vyksta viename nore mėgautis.
Baimės, šlovė, garbė, įvairūs malonumai, jaudinimasis – viskas nore mėgautis, tik malonumo ir jo nebuvimo (t.y. kančios) atžvilgiu. Čia visas mūsų gyvenimas.
Tad sąžinės tokios savaime nėra. Tai sistema, kuri leidžia man iš anksto nuspėti būsenas, kurias patirdamas kentėsiu arba mėgausiuosi.
Galiausiai pamatysite, kad patys galėsite keisti kančios būseną (t.y. užpildymo nebuvimą) ar užpildymą savo egoistiniuose noruose, tik tai vadinsite kitaip.
#250693

Iš 2019 m. gegužės 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kasdienė ir dvasinė gėda

Gėda – pats stipriausias jausmas

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Septyneri žmonijos soties ir bado metai

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kalbėtume apie žmoniją, kaip siekiančią pažangos, egoistiškai besivystančią, ar galėtume sakyti, kad ji išgyvena septynerius soties metus?
Atsakymas. Iki praėjusio amžiaus 50–70-ųjų metų gyvenome gana soties metus.
Nors sunkiai dirbome, bet galėjome pramisti, ir viskas buvo normalu. Žmonija nekentėjo, nešaukė, kad jai blogai. O šiais laikais matome visai kitokį vaizdą: žmonija ėmė jausti, kad dirbdama ir būdama dabartinės būsenos, negali užsipildyti.
Jeigu prieš 100–150 metų dauguma žmonių gyveno vargingai, dėvėjo skarmalus, maitinosi labai skurdžiai, apsiribodami duonos riekele per dieną, tai šiais laikais tokių beveik nėra. Visi turi maisto, gėrimų, drabužių.
Tačiau dabar žmogus dvasiškai nepatenkintas, jį kankina klausimas: dėl ko aš egzistuoju? Kam man šitas gyvenimas? Ką jis man duoda? Gyvenu, po to numirsiu. O toliau? O iki to? O po to? Nieko. Tuštuma.
Tuo ir skiriasi septyneri bado metai nuo septynerių sočiųjų. Kadaise mūsų egoizmas kažkaip užsipildydavo, o atėjus septyneriems bado metams, nebegalime jo patenkinti.
Klausimas. Kokie gi čia soties metai iki praėjusio amžiaus vidurio, jei tuo metu buvo didžioji depresija, du pasauliniai karai, ispaniškasis gripas, pražudęs milijonus žmonių ir t. t.? Ar sotumas – bado nesuvokimas?
Atsakymas. Visų pirma, sotumas – tai nėra prikimštas pilvas. Jis reiškia norą gyventi.
O šiais laikais jaučiame, kad egoizmas slegia, gyvenimas netenka prasmės. Anksčiau egoizmas buvo mažesnis, nekėlė mums jokių klausimų, o dabar jis užaugo ir verčia susimąstyti, dėl ko gyvename ir ką čia veikiame. Tai labai slegia žmogų.
Šie klausimai mus ir išvaro iš Egipto. Apskritai, kokia kryptimi vystomės? Neapykantos Egiptui kryptimi, kitaip tariant, turime prieiti Sinajaus kalną (nuo žodžio „sina“ – neapykanta) ir ten gauti šviesą, su kuria atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir suprasime, dėl ko gyvename.
Šia kryptimi eina mūsų karta, nes, kaip sakoma, „pasiekėme dugną“. Ir jeigu tai yra gyvenimas, tada geriau negyventi.
O jei staiga dings interneto ryšys ir nustos veikti mobilieji telefonai, kas beliks jaunajai kartai? Tik narkotikai. Juk tai – siaubas!
Todėl galime šiek tiek suprasti, kad, iš vienos pusės, egoizmas mus ruošia labai blogoms būsenoms, o iš kitos pusės, šios blogos būsenos privers mus pakilti virš egoizmo.
#247628

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Istorinė chronologija ir dvasinis vystymasis

Alkis visiškame pertekliuje

Apleista ganykla

Komentarų nėra

Kaip atskirti egoistinius norus nuo altruistinių?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Kaip savyje atskirti egoistinius norus nuo altruistinių? Egoizmas dažnai įgyja įvairias formas, todėl dažnai sunku suprasti, ar mano mintys ir veiksmai jo padiktuoti.
Atsakymas. Altruizmas skiriasi nuo egoizmo tuo, kad norite palaikyti gerus ryšius su kitais ir tame gerame ryšyje pasiekti Kūrėją. Jokių kitokių apibrėžimų nėra. Visa kita, išskyrus ryšius nedidelėje grupėje, kuri siekia supanašėti su Kūrėju pagal principą „pamilk artimą kaip save“ – tai egoizmas.
Klausimas. Altruizmas – tai gėris ar blogis?
Atsakymas. Altruizmas – tai noras viską atlikti dėl kito žmogaus, apibrėžti, ko jam trūksta ir jį užpildyti.
#250301

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Išskirtiniai egoistai

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Ar išliks šeimos institutas?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ko laukti šeimos institutui ateityje? Kaip jį išsaugoti, sustiprinti, subalansuoti? Ir kaip kabala gali padėti?
Atsakymas. Manau, šiais metais šeimos institutas kartu su kitais visuomeniniais institutais patirs labai rimtų išbandymų. Tęsis šeimos problemos, didės atotrūkis vaikų nuo tėvų, tėvų vienas nuo kito, atsiskyrimas tarp šeimų, tarp kartų: tėvų ir vaikų, močiučių / senelių ir anūkų. Žmonės nesijaus susiję vienas su kitu: „Na ir kas, kad pagimdė, užaugino, o dabar aš išėjau.“
Galiausiai pasieksime būseną, kai niekas niekam nieko neprivalo, niekas neturi teisės nieko iš kito reikalauti: „Atstokit: jūs man nerūpite ir aš jums neturiu rūpėti!“
Po to, kartu su visais įsisąmonindami blogį, kurį mums perša mūsų egoizmas, pagaliau pradėsime suvokti, kad nėra kitos išeities, o tik pradėti taisytis. Juk gyvenimas taps nepakeliamas ne tik šeimoje, bet ir visais kitais aspektais taip, kad žmogus netikės nei ateitimi, nei dabartimi.
Jis iš tikrųjų pradės suprasti, kad egzistuoti vienam tarp žmonių – blogiau, nei vienam džiunglėse, kur nežinai, į kurią pusę žengti, kad tau kas nors neįkastų arba neužpultų iš viršaus. Žmogus jausis atsidūręs grėsmingose aplinkybėse: lyg jis yra tarp žmonių, bet iš tiesų – miesto džiunglėse, kur net negali trumpais perbėgimais nusigauti iki artimiausios parduotuvės ir atgal. Jis jaus, kad ne tik niekas negali jam padėti, bet ir iš viso nesiruošia to daryti.
Tikiuosi, to pakaks, kad žmogus susivoktų: reikia vis dėlto kažką daryti su savo žmogiškąja prigimtimi. Tada įsiklausys ir išgirs, kad yra metodika, kuri taiso žmogaus prigimtį, ir gali tai padaryti. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Galbūt tada jis kreipsis į mus.
#244602

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Revoliucija šeimoje

Už šeimos išsaugojimą!

Traška santuokos siūlės

Komentarų nėra

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei gamtoje, kuri yra harmoninga, gyvūnai ryja vienas kitą, ar tai reiškia, kad mes taip elgdamiesi irgi esame harmoningi?
Atsakymas. Taip, tačiau tik gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygmenys sukurti taip, kad kovotų ir vienas kitą rytų. Ir ši kova – evoliucija.
Šiuose lygmenyse naudojimasis vienas kitu nelaikomas gėdingu, kritiniu. Vienas gyvūnas, ėsdamas kitą, nejaučia jokios sąžinės graužaties. Jei vienas žmogus kovoja prieš kitą, tada jis svarsto, kaip pateisinti save, stengiasi kažkaip sau paaiškinti, kas ir kodėl. O gyvūnai to nedaro, jų išskaičiavimas: man reikia suėsti silpnesnį tam, kad gyvenčiau. Todėl visa tai gyvūniniame lygmenyje yra normalu. Tačiau, dabar, kai mes išeiname į lygmenį „Žmogus“, iškyla problema: mes turime vystytis, ne rydami vienas kitą, ne pataikaudami savo egoizmui, o pakildami virš jo.
Aš tikiuosi, kad žmonės pradės tai suprasti, nes kitaip išgyventi bus neįmanoma. Aišku, egzistuosime ir toliau, bet būsenos bus labai blogos. Todėl privalome kuo plačiau paskleisti informaciją apie tai, kokiais būdais turime siekti kūrinijos tikslo. O tikslas – atvesti žmoniją į harmoniją, vienas kito užpildymą, sukurti tinkamą tarpusavio ryšį. Ir tada visa likusi gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė – irgi pasieks harmoniją. Tada sugebėsime pasirūpinti ekologija, kuri visiems tokia svarbi. Jei pasieksime pusiausvyrą tarpusavyje, viskas bus gerai. Kadangi mes, žmonės, esame pačiame aukščiausiame vystymosi lygmenyje, lyginant su kitais gamtos sluoksniais, mūsų išsitaisymas lems pusiausvyrą ir juose.
Ateina laikas tapti žmonėmis.
#243942

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

2019-ieji – „nėštumo metai“

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, VI dalis

Kas valdo pasaulį?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai