Klausimas: Egzistuoja vadinamasis Ringelmano efektas, kai augant grupės narių skaičiui vidutinis individualus indėlis mažėja.
Sakykime, aš ir jūs galime pakelti po 100 kilogramų. Dviese pakeliame daug mažiau. O aštuoniese pakelsime apie 50 proc. to, ką kiekvienas galime pakelti. Tai vadinama socialiniu tingumu.
Be to, kuo didesnė grupė, tuo labiau tai pasireiškia. Kaip panaudoti šiuos duomenis grupei sutelkti?
Atsakymas: Turime parodyti žmonėms, kokie esame egoistai ir kaip vis dėlto privalome atsiduoti visuotiniam bendram kilimui, kad galiausiai pakeltume tiek, kiek galime.
Komentaras: Visgi, kai mūsų yra dešimt, ir jūs pateikiate kokią nors užduotį, o aš asmeniškai nesu atsakingas už jos atlikimą, mano aktyvumas mažėja.
Atsakymas: Todėl, kad tikiesi iš kitų ir lauki, kol jie atliks. Tai – dėsnis.
Būtina dirbti aukščiau egoizmo, kad kiekvienas iš mūsų norėtų tai atlikti pats, nors užduotis skirta penkiems žmonėms. Tada gausi daug geresnį rezultatą nei anksčiau.

#274544

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV programos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Puikybė – egoizmo pasireiškimas

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Klausimas: Baal Sulamas rašo, joks ugdymas iš egoistų nepadarys altruistų. Kaip vis dėlto paaiškinti žmonėms, kad rūpintis visuomene svarbiau už visus interesus ir nukreiptas į jų gerovę?
Atsakymas: Niekaip. Jei visa tai pervesi į pinigus, tuomet galėsi juos įtikinti. Tačiau tai nebus rūpinimasis visuomene, o didesniu užmokesčiu.
Klausimas: Ar galima daryti išvadą, kad svarbiausias mūsų darbo motyvas – tikslas, t. y. atskleisti aukštesniąją jėgą, aukštesniąją energiją?
Atsakymas: Tai svarbiausia motyvacija. Svarbiausia! Juk jeigu suvokiu aukštesniąją konstrukciją, aukštesniąją jėgą, tai turiu viską.

#273948

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Motyvacija – skatinimas veikti

Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų egzistavimo tikslas?

Ugdyti skatinant

Klausimas: Kodėl žmonija taip ilgai ėjo prie vienodų sąlygų visiems, visų lygybės įstatymo atžvilgiu? Ir nors tai nėra dvasinė lygybė, bet vis dėlto matote tame progresą?
Atsakymas: Taip, matau progresą. Žmonija turėjo taip ilgai eiti iki dabartinės būsenos, nes mes dirbame su egoizmu. Žemose savo raidos pakopose egoizmas sunkiai pramušamas. Prireikė tūkstantmečių, kad kaip nors paruoštume jį būsimiems pokyčiams.
Kol kas nejaučiame tų pokyčių, tačiau greitai jie ims atsiskleisti. Pamatysime, kiek skirtinguose žmonijos vystymosi etapuose, skirtinguose istorinėse stadijose ruošėme save šiems pokyčiams. Įstengsime juo praeiti.
O tai, kad laikas taip viską perskirstė, rodo, kad gamta supranta, su kuo turi reikalą, ir žino, kaip viską atlikti pagal natūralaus vystymosi dėsnį.
Reikia, kad egoizmas palaipsniui įsisąmonintų, jog etiniai, papročių, o vėliau ir dvasiniai pokyčiai yra būtini.

#274127

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmo augimas lemia evoliuciją

Kokybinių pokyčių laikas

Optimalus vystymasis

Klausimas: Moralinių normų šaltiniais gali būti papročiai, tradicijos, visuomenės nuomonė, tokie autoritetai, kaip Buda ar Sokratas ir, galiausiai, pats žmogus. Jis pats irgi gali apibrėžti tam tikras moralės normas, gautas iš visuomenės. Jūsų nuomone, ar svarbu iš kur kilo vienas ar kitas moralinis elgesys?
Atsakymas: Esmė ta, kad egzistuojame tam tikroje jėgų sistemoje. Neapibrėžiame egoistinių savybių kiekvieno individumo viduje, todėl negalime užsakyti ir apibrėžti santykių tarp mūsų. Bėgant laikui jie keičiasi mums vystantis.
Todėl mūsų moralė remiasi tomis sąlygomis, kuriomis esame priversti egzistuoti. Ji – mūsų istorinės raidos pasekmė.
Klausimas: O kas yra jos šaltinis? Iš kur kyla žmogaus moraliniai principai?
Atsakymas: Jie kyla iš jo egoizmo, kai žmogus supranta, kad taip nevalia, kad reikia gyventi kitaip. Geriau taip, o ne kitaip, ir pan. Egoizmas komanduoja mums, ir apibrėžia mūsų moralę.

#274189

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsirado moralė?

Kabala, moralė ir etika

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Klausimas: Kuo žmonių grupiniai efektai skiriasi nuo gyvūnų bandos instinktų?
Atsakymas: Gyvūnai elgiasi, kaip jiems diktuoja gamta. Jie neklysta, nes yra valdomi gamtos, jie veikia pagal grafiką: kada bėgti, kada priartėti, kuriuo metų laiku daugintis, kuriuo metų laiku miegoti ir pan. O žmogus – ne. Jis aukščiau gamtos, aukščiau gyvūninio lygmens. Ir tai jo problema.
Klausimas: Nejau mes, žmonės, nesame valdomi instinktų?
Atsakymas: Esmė ta, kad mus valdo egoizmas, be to, didžiulis – toks, kad esame pasirengę sau kenkti, pataikaudami savo egoizmui. Žmogus daro sau daug žalos, kad tik pakiltų virš kitų. Pasakyk gyvūnui, kad šis turi iškelti save virš kitų ir dėl to kentėti – jis nesutiks.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus pasirengęs kentėti ir kažkaip netgi kenkti sau, kad paskui, ateityje šiek tiek pasimėgautų?
Atsakymas: Taip, dėl menamų tikslų.

#273601

Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Bandos instinktas trukdo priimti teisingą sprendimą tinkle

Kaip sužinoti, koks galutinis mūsų egzistavimo tikslas?

Visų tikslas vienas

Klausimas: Moralė – ypatinga visuomeninės sąmonės forma ar visuomenių santykių tipas.
Tiksliai nėra nustatyta, kada moralės dėsniai tapo žmonių visuomenės dalimi, tačiau galima priskirti juos Tanach rašymo laikmečiui. Yra įrodymų apie karaliaus Saliamono užrašus, kur jau yra tam tikri moralės principai. Kaip manote, kada atsirado moralė?
Atsakymas: Žiūrint kokia moralė. Ta moralė, kuria šiandien remiamės atsirado prieš šešis tūkstantmečius, o prieš tris su puse tūkstančių metų Senovės Babilone ji ėmė formuotis kaip dėsniai.
Ateinantys į valdžią faraonai ir pasaulio valdovai norėjo vykdyti savo politiką, skiepyti savo požiūrį, savo filosofiją, kaip kurti valstybę ir visuomenę. Iš čia kilo visos moralės sistemos.

#274148

Iš 2020 m. spalio 25 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, moralė ir etika

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Pakilti virš savo prigimties

Klausimas: Yra keletos rūšių motyvacija: vidinė ir išorinė, teigiama ir neigiama, pastovi (troškulio, alkio numalšinimas ir t. t.) ir nepastovi (mesti rūkyti, laikytis dietos).
Yra motyvacija, kuri akina žmones veikti (įsitvirtinimas, pagarba, valdžia, savirealizacija).
Kokie procesai vyksta žmoguje, kai jis motyvuotas? Ką jis jaučia?
Atsakymas: Jame atsiranda aiški kryptis, ko jis turi pasiekti, kokia forma, kokia ateitis, kaip tai sau įsivaizduoti. Motyvacija apima savyje aiškų ateities matymą, įskaitant problemos sprendimą, kaip pasiekti tos ateities, kaip ją realizuoti.
Klausimas: Ar galima atsekti ryšį tarp norų vystymosi ir motyvacijos?
Atsakymas: Žinoma, nes norų vystymasis ir yra motyvacijos vystymas. Jei anksčiau žmogus turėjo tik norą susirasti maisto, tai vėliau atsirado poreikis pratęsti giminę, sukurti šeimą, namus.
O paskui jau atsirado noras pakilti virš kitų, kova už patogesnį būvį ir pan. Visas tas ribas, graduotes, pakopas perėjome per istoriją.
Klausimas: Šiandien vidinė motyvacija, t.y. savirealizacija, veikia geriau nei išorinė. O išorinė motyvacija, pvz., pinigai ir karjera veikia mažiau. Kodėl?
Atsakymas: Esmė ta, kad mums vystantis mus vis labiau traukia dvasinės, o ne materialos vertybės. Mes vis labiau tolstame nuo gyvūninės būsenos.

#273353

Iš 2020 m. rugpjūčio 28 d. TV laidos „Vadovavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Jei šio pasaulio norai neduoda ramybės…

Kabalos žinios ir žemiškos vertybės

Žmogus – aukščiausia gamtos pakopa

Komentaras: Kabala moko, kad pasaulis yra vienas organizmas, ir visi gamtos elementai tarpusavyje susiję. Šiandien šia tema yra labai daug tyrimų. Tai – pirma.
Antra. Gamtos sukurtas elementas, vadinamas „žmogumi“, yra priešingas šiai vienybei. Ji specialiai sukūrė mūsų egoizmą, kuris pasireiškia įvairiose dramatiškose situacijose. Ne tik dabartinis koronavirusas, bet ir visos žmonijos problemos – mūsų egoizmo pasekmė. Vadinasi, egoizmas – tai tikriausia liga.
Atsakymas: Aš sakyčiau, kad ne liga, o mūsų ištikimas pagalbininkas, kuris veda mus pirmyn, rodydamas, kuriame taške nesame integracijoje su gamta.
Klausimas: Jis tarsi parodo mums priešingas būsenas, kurias turime pasiekti?
Atsakymas: Taip. Jis taip ir vadinamas „pagalba prieš tave“.
Komentaras: Bet problema ta, kad šio scenarijaus režisieriaus mes nematome.
Atsakymas: Kodėl? Pati gamta ir yra režisierius. Jos vidinės savybės, vidinis užmanymas, mintis – viskas yra joje, tik mes negalime jos atpažinti. Mes, kaip mažas vaikas, matome tik bendro paveikslo fragmentą.
Klausimas: Ir kiekvienas savaip interpretuoja visus gamtos reiškinius?
Atsakymas: Žinoma. Kiekvienas pagal savo egoistinį išsivystymą. Egoistinį! Todėl jokie atsakymai negali būti teisingi.
Komentaras: Vadinasi, viena vertus, egzistuoja egoizmas, kuris mus skiria, o kita vertus, gamta verčia mus integruotis, vienytis.
Atsakymas: Taip. Ji reikalauja, kad mes sąmoningai pereitume prie visuomenės vienijimosi, integralios bendruomenės. Mes turime suprasti, kad būtent tai mums reikalinga po koronaviruso, ir išsiaiškinti visas bendras ir asmenines problemas, kurios kils kuriant visuomenę po šio smūgio, kai pamažu pradėsime iš jo išeiti. Aš linkiu visiems sėkmės. O ji priklauso tik nuo mūsų teisingo bendradarbiavimo. Aš iš jo labai daug tikiuosi.
#265569

Iš 2020 m. balandžio 2 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Egoizmas – materijos pagrindas

Ar reikia vystyti egoizmą?

Įsilieti į gamtą kaip jos integrali dalis

Klausimas: Kodėl Kūrėjas nebaudžia blogų žmonių?
Atsakymas: Klausimas „kodėl“ egzistuoja nuo gyvybės atsiradimo žemėje. Kodėl vilkai ėda avis, o didelės žuvys praryja mažas žuvytes? Visa tai reikia susieti su ta gamta, kurios priešakyje stovi žmogaus egoizmas.
Ištaisyk žmogaus egoizmą (o tai gali) ir pamatysi, kaip visoje gamtoje vilkai ir avys draugiškai gyvena kartu.
#266538

Iš 2020 m. gegužės 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad bausmė būtų naudinga

Apie bausmę

Ar reikia taisyti žemišką egoizmą?

Klausimas: Kaip jūs suvokiate apibrėžimo, kad žmogus yra egoistinis socialinis gyvūnas, prasmę?
Atsakymas: Egoizmą mums suteikia gamta, o norint realizuoti ego, žmogui reikia visuomenės. Todėl jis yra sociali būtybė.
Klausimas: Yra buvę atvejų, kai vaikas, mažas patekęs į vilkų ar kitų gyvūnų būrį, vėliau nebegalėjo pritapti prie gyvenimo žmonių visuomenėje ir tapti visaverčiu žmogumi. Kuo ypatinga mūsų aplinka, dėl kurios esame žmonės?
Atsakymas: Žmogaus aplinkoje iš kartos į kartą mes kuriame naujus komutacijos dėsnius ir pradedame save transformuoti taip, kad taptume visuomenės vaikais. Kadangi tai yra dirbtinė mūsų būsena, gyvūnai negali patekti į mūsų bendruomenę. Jie gali gyventi šalia mūsų ir kažkaip užimti savo vietą, jausdami savo mažą egoistinį lygmenį ir suprasdami, kas jiems naudinga, o kas ne. O žmogus, įpratęs suvokti aplinką kaip gyvūnų bendruomenę, gimęs ar augęs tarp gyvūnų, praranda gebėjimą prisitaikyti prie žmonių visuomenės. Todėl vaiką turi auklėti žmonės. Iš gamtos gauti instinktai negali kompensuoti ryšio su socialine aplinka, į kurią jis vėliau patenka. Kad ir koks žmogus pats būtų, bet jei jis nesukūrė socialinių ryšių tiesiogine prasme nuo pat gimimo, jausdamas savo motiną, šeimą ir pan., jis nebegalės jų iki galo realizuoti.
#267776

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Epocha po koronaviruso“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo prigimtinis egoizmas skiriasi nuo žmogiškojo?

Žmogus – dvasinė būtybė ar gyvūnas?

Mano aplinka šiandien – aš rytoj