Pateikti įrašai priklausantys Egoizmo vystymasis kategorijai.


Jaunimui santuoka darosi nebeįdomi

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Vyras ir moteris

Tyrimas. Jaunimas praranda susidomėjimą santuoka, jiems tai yra kažkas visiškai svetimo. Santuoka neturi nieko bendra su meile, gyvenimu kartu, vaikų gimdymu, jaunimas nustojo suprasti religinį santuokos pobūdį.
Jie supranta, kodėl tėvai šventė santuokas, bet patys nesiruošia eiti jų pėdomis. Be santuokų nebūna skyrybų, turto dalybų ir kitokio bylinėjimosi. 30 procentų merginų ir 50 procentų vaikinų neįtraukia santuokos tarp trijų svarbiausių įvykių gyvenime.
Aukštojo mokslo diplomo gavimas, kraustymasis į savo būstą, dideli pirkiniai (namas, automobilis), vaiko gimimas – visa tai šiuolaikiniam jaunimui daug svarbiau negu santuoka. Ji tapo formalumu.
Komentaras. Augantis egoizmas atskiria ir vis labiau tolina žmones vieną nuo kito. Suartėjimas galimas tik su Aukštesniosios šviesos pagalba. Jos veikimą sukelia kabalos mokslo studijavimas. Be šių studijų tapsime visiško žmonių susvetimėjimo liudininkais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsiginkluoti aukštesniąja Gamtos jėga

Kodėl jie nenori tuoktis…

Vienišas arba gyvenimas atskirai

Komentarų nėra

Baimė subręsti

Auklėjimas, vaikai, Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Komentaras. Amerikiečių specialistai atliko keletą tyrimų ir eksperimentų su šimtu savanorių iš skirtingų JAV universitetų. Tyrimai parodė, kad šiuolaikinis jaunimas labiausiai bijo subręsti.
Dauguma šiuolaikinių paauglių labai anksti susimąsto apie tai, kad jau greitai taps suaugusiais, ir todėl jiems kils daugybė problemų.
Atsakymas. Mūsų laikais viskas buvo priešingai. Mes taip norėjome suaugti, pradėti dirbti, kažką daryti, kažko siekti, kažką atrasti. Mokykla atrodė mums kalėjimu.
O čia, priešingai – jiems ir taip gerai, mat visko yra. Jie užsidarę kaip koncentracijos stovykloje su savo telefonu ar kompiuteriu. Juos uždarė į „narvą“, suteikė pripildymą, nuo kurio nepabėgsi, ir nuolatos jame sukasi. Žinoma, jie nenori nuo to atsiplėšti. Jei galiu it vaikas praleisti visą laisvalaikį savo „ekranėlyje“, tai man daugiau nieko nereikia.
Vidutinis laiko tarpas, kai žmogus gali dirbti, užkariauti pasaulį, daryti atradimus – nuo 20 iki 60 metų. O jiems šiame amžiuje nėra nieko tokio, kas juos trauktų!
Kadaise svajojome būti lakūnai ar kosmonautai. O paskui visi ėmė žvelgti į lakūnus kaip į taksistus: „Tik pamanyk, vežioja keleivius šen bei ten…“
„O ką ypatingo veikia kosmonautai? Nuskrido, pasisukiojo, nusileido ir viskas“. Žmonės nebesiekia romantikos, ypatingo užsipildymo, niekas jų netraukia šiame pasaulyje.
Ir tai vyksta itin greitai. Mes sparčiai vystomės ir jau suprantame, kad šis pasaulis mūsų nepripildys. Nors to dar visiškai neįsisąmoninome, bet jau jaučiame.
Žmonija vystosi dviem kryptimis. Vieną iš jų pateikia mūsų pasaulio elitas, kurie mato, kas vyksta, ir bando viską dar labiau valdyti. Jie nesupranta, ką daryti su pinigais, nes vyksta jų perprodukcija. Ir svarbiausia – jie siekia ne kariniais metodais pamažu sumažinti planetos gyventojų skaičių.
Tai žmonija gali atlikti, jokių kitų sprendimų neturi. Pasaulis apskritai nežino, kas su juo vyksta.
O kabalos mokslas teigia, kad mes iš tiesų kylame, pereiname į kitą pakopą, kai turi pasikeisti mūsų požiūris į pasaulį ir vieni į kitus. Turi pasikeisti mūsų suvokimas!
Šiandien žvelgdamas į jaunus žmones nesupranti, kuo jie užsiima, o jie nesupranta tavęs, ir jūs gyvenate tarsi dviejose plokštumose: jie turi savo interesus, o jūs savo. Tai galima būtų pavadinti įprasta tėvų ir vaikų krize.
Bet remdamasis kabalos mokslu galiu pasakyti, kad tai iš tikrųjų nėra krizė, o naujos kartos kilimas į kitą matavimą. Ir jie to pasieks. Jų sąmonė visiškai pasikeis. Jie nekreips dėmesio į jokias materialias problemas – jų ir nebus.
Visa šiuolaikinė robotų technika ir visi mokslo pasiekimai atves prie to, kad mums nereikės apie nieką galvoti, išskyrus, kaip sukurti tinkamą visuomenę, antraip būsime sunaikinti.
Turime labai tiksliai išryškinti problemą: arba tampame viena, vieninga tarpusavio ryšių sistema arba čia mūsų laukia galas.
Klausimas. Žmonės supras esą kalėjime?
Atsakymas. Tai ne kalėjimas, o labai paprastas išėjimas į Visatą. Kaip, tarkime, gresiantis pasaulinis potvynis, prieš kurį turime kažko imtis, kitaip paskęsime.
Tas pats ir čia – ateina nauja sistema, visiškai nauja paradigma, naujas egzistavimo lygmuo ir turime jį atitikti. Kas neatitiks, išeis. Iš žmonijos gali likti pora tūkstančių žmonių – ir jie pasieks naują egzistavimo lygį ir, kaip po pasaulinio tvano, išeis į „naująją Žemę“. Karta atsinaujins.
Šis etapas prasideda mūsų dienomis ir tikiuosi, kad baigsis per artimiausius kelis dešimtmečius. Tada žmonija supras, kad vyksta.
Kabala siūlo praeiti šį laikotarpį greitai, lengvai, suprantant, mažiau kenčiant, kokybiškai. Ji ne šiaip duoda mums piliulę, kad pasaldintų neišvengiamą laikotarpį pereinant į kitą vieningos žmonijos būseną, ji siūlo įsisąmoninti ir atlikti tai patiems. Tada pasieksime naują kokybės lygmenį savarankiškai ir tai bus ne vien visiškai kitas pojūtis, bet ir rezultatas.

Iš 2016 m. liepos 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujajai kartai – naujoviškas darbas

Nauja streso rūšis – nuobodulys darbe

Žvilgsnis į augančią kartą, I dalis

Komentarų nėra

Kas sukelia kančias?

Dvasinis darbas, Egoizmo vystymasis

Klausimas. Kodėl turi kentėti tie žmonės, kuriems dar ne laikas taisytis? Ir ką turėjo daryti, kad nekentėtų tūkstančiai kartų iki kabalos atskleidimo 1995 m.?
Atsakymas. Kančios kyla dėl to, kad mūsų egoizmas  turi vystytis iki būsenos, kai jis iš tiesų panorės aukštesnių, ypatingų nesibaigiančių malonumų.
Todėl turime praeiti ilgą kelią: nuo atomo, molekulės, žemės, vandens susidarymo prie primityvių gyvybės formų, paskui augalų, gyvūnų ir galiausiai žmogaus toks, koks jis dabar – tai iš tikrųjų ilgas kelias ir jis kupinas kančių.
Šiandien tik prasideda mūsų raidos paskutinioji stadija. Tačiau dabar turime galimybę eiti pirmyn pasitelkę ypatingą metodiką , pritraukdami Šviesą .
Ir tuomet eisime „achišena “ keliu, kitaip tariant, spartinsime savo raidą, nelaukdami iš užnugario stumiančių kančių, eisime pirmyn siekdami būsimojo atskleidimo. Ir kančios pasibaigia – galima bėgti į kūrimo tikslą greičiau už lazdą, kuri iš užnugario visąlaik mus vejasi.

Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Eikime geruoju keliu

Išvalyti sielos indą

Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį?

Komentarų nėra

Gyvūnas ar žmogus?

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė

Klausimas. Klausiu apie „gyvūną“ ir „žmogų“: dažnai kartojate, kad jei neužduodi sau klausimo „Kas aš ir dėl ko aš gyvenu?“, vadinasi, esi gyvūnas, o jei toks klausimas iškyla mintyse – vadinasi, tu vystaisi ir esi žmogus. Ir dar, kad mes visi esame gyvūninio pasaulio lygmenyje.
Sakykite, jei Kūrėjas tobulas ir žemėje taip pat sukūrė tobulumą, kitaip tariant, ir gyvūniją (dėl žmogaus), ir tobulą žmogų (sau), tai kodėl mes esame gyvūnai? Mokydamiesi kabalos, manau, mes visi jau seniai esame žmogaus lygmenyje, tik pats žmogaus vystymasis vyksta skirtingai, ir taip turi būti, juk nėra nieko, išskyrus Jį, Kūrėją?
Atsakymas. Mes esame gyvūninėje vystymosi stadijoje, kuri valdoma malonumais ir kančiomis. Kai kurios asmenybės gauna didesnį norą – jis pasireiškia siekiu pažinti gyvenimo prasmę. Šis noras – egoistinis, aukščiau gyvūninio, instinktyvaus, kai žmogus trokšta tik kuo patogiau įsitaisyti šiame pasaulyje.
Turėdamas norą suvokti gyvenimo prasmę, žmogus ateina studijuoti kabalos. Ir ima save vystyti, kad taptų panašus į Kūrėją – pagal šį panašumą jis ir vadinamas žmogumi – Adomu, nuo žodžio „adame“ („panašus“ hebrajiškai). O savo gyvūniniais norais lieka gyvūnu, kol visus juos ištaisys iki panašumo į Kūrėją, kitaip tariant, iki davimo ir meilės visiems savybės!

Daugiau šia tema skaitykite:

Nukreipk visas jėgas į tai, kas svarbiausia

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Kaip siela susijusi su kūnu?

Komentarų nėra

Nesavanaudiškos pagalbos nauda

Egoizmo vystymasis, Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Jeilio ir Harvardo universitetų psichologai atliko eilę tyrimų ir padarė išvadą, kad „žmonės dažnai padeda vienas kitam, nesusimąstydami apie riziką ir naudą. Be to, pagalba gali būti suteikta ne tik draugams ar giminaičiams, bet ir visai nepažįstamiems žmonėms. Kadangi negalima laikyti, kad taip elgiamasi dėl naudos, todėl tai yra evoliucinė mįslė.“
Nesavanaudiškai padedantys žmonės suvokiami kaip patikimesni, todėl taip ir elgiasi. Kitaip tariant, jie nori atrodyti parodyti, kad jais galima pasikliauti, pavyzdžiui, priimti į darbą. Todėl jie nesąmoningai atlieka labai gražius veiksmus kitiems matant.
Atsakymas. Žinoma, jie nori, kad į juos taip žiūrėtų. Jie tokiu būdu reklamuojasi ir gauna tam tikros naudos: visuomenės palaikymą, paaukštinimą darbe ir t.t.
Klausimas. O be naudos jie taip nesielgtų?
Atsakymas. Žinoma – ne! Mūsų prigimtis – egoizmas, kuris reikalauja energijos – kalorijų. Iš kur imsis ši energija? Man reikia matyti, iš kur ją gausiu ateityje, kaip save pripildysiu. Kaip automobilyje, kai atvažiuoji į degalinę, kad pripildytum baką, taip ir čia. Žmonės pasiruošę daug ką atiduoti už būsimą apdovanojimą, kuris jiems šviečiasi dėl to, kad apie juos gerai kalbės, paaukštins darbe, kad jų vaikai jais didžiuosis, kaimynai gerbs ir t.t.
Dėl to verta stengtis! O dėl ko gi perku būtent tokį butą, mašiną, leidžiu tiek pinigų, galėčiau visiškai ramiai, normaliai pragyventi ir be to.
Mūsų veiksmuose negali būti jokio nesavanaudiškumo, kadangi to mums neleidžia mūsų prigimtis! Tu turi visur naudoti kalorijas, džaulius, –  nesvarbu, kuo tai matuosime, – ir todėl turi juos gauti!
Vadinasi, žmogui priešakyje privalo šviestis kažkas tokio, kas suteikia energijos, dėl kurios ir stengiasi. O jei to nėra, negali dirbti, nes mes visi – mechanizmai, mašinos: galime veikti, tik jei turime energijos dabar arba ji šviečiasi mums ateityje.
Komentaras. Tačiau Jeilio ir Harvardo universitetų mokslininkai net neužsimena apie egoizmą?
Atsakymas. Žinoma, jie to nesupranta. Jie mano, kad tai normali mūsų prigimtinė būsena, kurioje nėra jokio egoizmo, net atvirkščiai – žmogus yra duodantis.
Komentaras. Taip, bet jie nustatė, kad iš šių veiksmų gaunama tam tikros naudos?
Atsakymas. Tačiau mokslininkai to nelaiko egoizmu. Egoizmu laikomas aiškus savo noro įgyvendinimas, pakenkiant kitiems. O jei akivaizdžiai tiesiogiai nekenki, tai nelaikoma egoizmu. Sakykime, aš su kažkuo deruosi, noriu kažką pigiau nusipirkti, jis nori brangiau. Tai – normalu.
O būna ir priešingai, kažkoks menininkas, pavyzdžiui, Modiljanis piešė „krauju“, iš bado negalėjo išlaikyti teptuko rankose, griūdavo bejėgis ant savo molberto. Tai yra laikoma kilnumu, pasiaukojimu, o ne egoizmo pasireiškimu. Iš tikrųjų – tai pats ryškiausias, aiškiausias egoizmas.
Žmogus negali aiškiai suvokti savo prigimties, jis linkęs viską permeluoti. Ką padarysi? Žmonija kol kas panirus į savo žaidimus, į nesuvokimą.
Turime tiesiog suprasti, kad gamta veikia pagal labai paprastą principą: yra energijos – judu, nėra energijos – stoviu. Todėl, jei žmogus kažką daro, vadinasi, tai jam kažkaip naudinga. O jei nori dirbti be naudos sau, tada turi studijuodamas kabalą išmokti prisijungti prie Aukštesniojo šaltinio energijos ir įgyti amžinąjį variklį.
Tada gausi energiją iš išorės, o ne tiesiog iš nulio. Prie tavęs tarsi prijungs kitiems nematomą energijos žarną, o gaudamas ją galėsi dirbti. Kitu būdu – ne.

Iš 2016 m. liepos 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiimkite rožinius akinius!

Altruistai – egoistai

Neribotas egoizmo limitas

Komentarų nėra

NASA: Kosminės šiukšlės pasiekė kritinę masę

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Aplink Žemės orbita tiek daug šiukšlių, kad praktiškai neįmanoma tirti kosmoso gelmes. Žemės orbitoje yra daugiau nei pusė milijono techninių objektų – kosminių šiukšlių.
Veikiamas Žemės traukos, šiukšlės aplink Žemę sudaro juostą, užkirsdamos mums kelią į kosmosą. Jo greitis 8 km/s (kulka skrenda 1 km/s greičiu). Būtina naujai eksploatuoti techniką, kitaip katastrofos neišvengsime.
Žemės orbitoje yra daugiau nei 750 milijonų dirbtinių objektų. Iš jų tik 1300 – veikiantys kosminiai aparatai, o visi kiti – kosminės šiukšlės.
Komentaras. Egoizmas verčia mus nepaisyti visko, kas ne „sava“ ir mes nieko su tuo negalime padaryti. Arba ir toliau paklusti jam, arba pakeisti jį pasitelkus or makif .
Žmonija gali kiek tinkama graužti save už savo poelgius, neva „vogti ir raudonuoti“, tačiau tai jos nepakeis. Priešakyje kančios arba jų priežasties, egoizmo, įsisąmoninimas, ir jo išgydymas geriant vaistą – or makif.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trūksta tik meilės

Laikas greitai sustos!

Mūsų gyvenimas – smegenyse

Komentarų nėra

Kam kur geriau?

Egoizmo vystymasis

Klausimas. Kodėl materialiajame pasaulyje žmonės meluoja, pataikauja, pina intrigas, džiaugiasi kito nesėkme? Ar ir dvasiniame pasaulyje taip yra?
Atsakymas. Žmogaus prigimtis egoistinė. Mes visada norime matyti save geriausios būsenos: būti aukščiau už kitus, geresni už kitus ir t. t.
Savo būseną vertinu kito žmogaus arba savo atžvilgiu: kuo aš aukštesnis už kitą arba kuo jis mažesnis už mane, tuo geriau jaučiuosi.
Dvasiniame pasaulyje to nėra, nes viską jauti kitaip. Todėl, kuo kitas aukštesnis, tuo tau geriau.
Klausimas. Kai žmogus nesavanaudiškai daro kitam ką nors malonaus, tai vadinama sielos džiaugsmu?
Atsakymas. Tai vadinama geru egoizmo panaudojimu. Man malonu, todėl darau tai kitiems, t. y. tinkamai, saugiai naudoju savo gyvūninį egoizmą.

Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsime priversti tapti altruistais

Išskirtiniai egoistai

Ne tikėtis, o veikti!

Komentarų nėra

Nejau viskas veltui

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė

Klausimas. Žmogus tiek daug pasiekė: pakilo lėktuvu, pažabojo Antarktidą, Ameriką… Nejau viskas veltui?
Atsakymas. Nieko nevyksta veltui! Juk tai reikalinga tam, kad žmogus suprastų, jog jo raida ne čia.
Mes vystomės tūkstantmečiais! Tačiau tai nesvarbu, mat dvasinio pasaulio atžvilgiu, tai net ne vieno taško vystymasis, iš kurio paskui išaugame, o tik materialaus egzistavimo neigimas.
Turime būti šiame materialiame taške. Turime jausti mūsų Visatą ir viską, kas atsirado po didžiojo sprogimo , – tai tėra nedidelis juodas taškas, kuri įsitikina, kad savyje nieko neras ir kad turi vystytis už savo ribų.  Štai čia žmogus ir išeina į dvasinį pasaulį .
Kai imiesi kito mastelio, tolsti nuo šios vietos ir žvelgi į ją iš šalies, matai mažą juodą tašką, kuris mūsų laikais pagaliau ima vystytis tinkama linkme, būtent neigdamas savo materialų egzistavimą.

Iš 2016 m. vasario 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Žvilgtelėti už Didžiojo sprogimo taško

Kaip atsiskleidžia aukštesnysis pasaulis

Komentarų nėra

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Egoizmo vystymasis, Realybės suvokimas

Klausimas. Kabala tvirtina, kad mūsų pasaulis susiformavo dėl to, kad iš Begalybės pasaulio 125 pakopomis nusileido pasauliai. O kaip tai paaiškinti iš laiko pozicijų?
Atsakymas. Apie laiką galima kalbėti tik nuo mūsų Visatos sukūrimo pradžios, o iki to –  laiko nebuvo. Tai patvirtinama naujausiais šiuolaikinės kvantinės fizikos atradimais. Mūsų pasaulis atsirado maždaug prieš 14 milijardų metų. O iki tol laiko nebuvo, dvasiniame pasaulyje laiko nėra.
Nuo didžiojo sprogimo prasideda mūsų egoizmo raida. Elementarios daleles ėmė jungtis į atomus dėl savo „egoizmo“, noro egzistuoti, priartinti sau tai, kas naudinga ir nutolinti, kas žalinga. Ši jėga privertė atomus susijungti į molekules, kristalus, mineralus. Taip ėmė formuotis Visata.
Prieš dešimt milijardų metų Visata vystėsi negyvajame lygmenyje, kol joje iš dujų debesies ėmė formuotis Žemės rutulys. Jis toliau vystėsi negyvajame lygmenyje, kol prieš maždaug milijardą metų Žemės paviršiuje atsirado pirmosios primityvios gyvybės formos – augalinio pasaulio pradžia.
Po augalinio pasaulio atsirado gyvūninis, o paskui žmogus. Ir visa ši evoliucija vyko dėl vidinės jėgos, besislepiančios kiekviename kūrinyje, – egoizmo.
Medžiagos „egoizmą“ apibūdina jos valentiškumas ir atomo struktūros sudėtingumas. Yra tokių silpno egoizmo medžiagų, kaip deguonis ir vandenilis – jų atomai itin paprasti. O yra medžiagų, kurių atomai sudėtingi, juos sudaro daugybė elementų: elektronai, protonai, neutronai.
Periodinės elementų lentelės gale netgi yra tokių medžiagų, kurios ima spinduliuoti iš savęs energiją, ir todėl vadinasi radioaktyviomis. Tai raida, kai pasiekiamas lygmuo su aplinkiniu pasauliu, priartinanti juos prie augalinės pakopos. Augalų pagrindas – aktyvi sąveika su supančia aplinka.
Kitaip tariant, matome, kad egzistuoja tam tikras procesas, varantis evoliuciją ir atvedantis materiją nuo negyvosios prie augalinės pakopos. Tarpinė forma tarp negyvosios gamtos ir augalijos – koralai, „gyvieji“ akmenys.
O tarpinė forma tarp gyvūnų ir žmogaus – beždžionė. Kabala – tai mokslas, kuris remiasi žmonių atradimais ir neturi jokio ryšio su religija.

Iš 2016 m. kovo 14 d. pamokos pagal atrinktas ištraukas iš Baal Sulamo raštų

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgtelėti už Didžiojo sprogimo taško

Neįminta gyvenimo paslaptis

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Irakiečiai parduoda savo inkstus

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Komentaras. Irakiečiai parduoda savo inkstus už 10 tūkstančių dolerių, kad išsigelbėtų nuo skurdo. Šalis palaipsniui virsta didžiausiu nelegalios prekybos organais centru Artimuosiuose Rytuose. Pasaulis praranda žmoniškumą.
Atsakymas. Ar gali pasaulis, kuris vystosi egoistiškai, išsaugoti žmoniškumą? Jis vis labiau nužmogėja, egoizmui mumyse augant.
Klausimas. Kaip iš to išsikapstyti?
Atsakymas. Niekaip. Priešingai, vis labiau panirsi į egoizmą, bet kadangi kentėti nenori, pasistengsi kuo mažiau matyti tai, kas vyksta. Vietoj to žmonės kurs įvairiausias tabletes, filmus, narkotikus, rengs sporto varžybas ir visa kita, kad tik užsimirštų ir nejaustų problemų.
Tai tikrasis žmogaus atvaizdas, kuriame veikia jo tikroji prigimtis, vadinama egoizmu.
Bet anksčiau ar vėliau žmogus pasieks būseną, kai aptiks, kad toliau taip gyventi negalima, nes kitu objektu, kurį bandys sukapoti ir parduoti gali tapti jo šeima. Nors jis ir šeimai bus jau abejingas.
Dabar matome, koks atotrūkis egzistuoja tarp tėvų ir vaikų, o apie sutuoktinius apskritai nėra ką kalbėti. Taigi, visa tai – natūralu. Svarbiausia – rūpintis mylimiausiuoju – savimi.
Tačiau mes esame tam tikroje gamtos programoje, matricoje, kuri mums dirba. Ir todėl ji nuosekliai veda mus į būseną, kai suvoksime blogį mūsų prigimties, kuri tvirtina, kad svarbiausias esu aš, ir panorėsime jo atsikratyti.
Kai pamatysiu, kad visiškai priklausau nuo aplinkinių, manyje išsitrins skirtumai tarp manęs ir jų. Jei jie ims su manimi gerai elgtis – man bus gerai, kitaip – gerai nebus.
Per blogį galiu pasiekti šią būseną ir pradėti galvoti, kaip ištaisyti pasaulį, nuo kurio aš priklausau kiekvieną savo egzistavimo sekundę. Tokiu būdu suvokiu būtinybę rūpintis kitais. Todėl neigiami santykiai su kitu – neišvengiami. Per juos pajaučiame tarpusavio ryšio poreikį ir tada imame taisyti pasaulį – iš būtinybės, kaip po karo, kai žmonės visi kartu ėmėsi darbų, kad sukurtų kažką bendro, gyvybiškai būtino egzistavimui.
Kai būsime priversti tai suvokti, palaipsniui pajausime, kad tarpusavio ryšyje slypi didžioji vienybės būsena, kuri atskleidžia mums visiškai naują pasaulį, naujus pojūčius.
Toks ilgasis kelias į laimę. O mokydamasis kabalos pradedi suprasti, kad viskas turi būti greitai, gražiai, gerai, nereikia laukti baisių kritimų, bjaurių būsenų. Pradėkime tai dabar ir įgyvendinkime trumpuoju keliu.

Iš 2016 m. balandžio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »