Pateikti įrašai priklausantys Ekonomika ir pinigai kategorijai.


Krizė – naujos visuomenės gimimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas (šaltinis). Įmonės, naudodamos energiją, gamina prekes, vėliau energija naudojama šias prekes gabenant vartotojams, kurie jas perka, kad kuo greičiau išmestų į šiukšlyną. Ši seka vadinasi „ekonomikos augimu“: tai bereikalingas išteklių eikvojimas ir aplinkos niokojimas.
Svarbu tik „augimo“ ir pelno didinimas. Pamazgų duobės ekonomika prarijo visą planetą – tarp Kalifornijos ir Havajų plaukiojanti Teksaso valstijos dydžio šiukšlių sala iš panaudoto plastiko – „augimo“ ir pelno didinimo produktas.
Vandenynai virto milžinišku šiukšlynu. Globalizacija pavertė žemę ir upes sąvartynu, nes šiuo metu pigiau pirkti naują daiktą ir išmesti sugedusį, negu taisyti.
Principas, valdantis globalią ekonomiką, dievina atmatų duobės ekonomiką, nes ji skatina didelį „augimą“.
Užnuodytos jūros, upės ir laukai neturi jokios reikšmės, kaip ir neįtikimas energijos, mineralinių žaliavų ir darbo išteklių eikvojimas globaliajai pramonei ir menkavertės produkcijos transportavimui: jei visa tai didina „augimą“, tai laikoma teisinga.
Sprendimas. Krizės problema – neišsprendžiama, ji veda žmoniją į pražūtį, vienintelis įmanomas sprendimas – keisti žmogaus prigimtį, tai ir numatyta gamtos vystymosi plane. T. y. krizė – mūsų būsimos būsenos gimimas, tą būseną galime pasiekti ne keisdami supantį pasaulį, o keisdami save, savo prigimtį iš egoistinės į altruistinę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimos kartos ekonomika

Krizė: ieškant išeities

Krizė – perėjimo į naują visuomenę taškas

Komentarų nėra

Nauja pasaulinė sistema

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Mes susidūrėme su daugybe krizių, kurių pasekmės sukelia naujas krizes, mes susidūrėme su sistemine vakarų pasaulio krize, kuri palietė technologijas, ekonomiką, prekybą, politiką, demokratiją, autentiškumą, karinius konfliktus, klimatą, supančią aplinką, kultūrą, vertybes, šeimą, švietimą, jaunimą ir t. t.
Šios krizės gimdo baimę ir susierzinimą. Pradedant nuo 2008 m. finansinės krizės, viskas stipriai pasikeitė. Piliečiai jaučia nusivylimą, demokratija kaip modelis prarado pasitikėjimą, politinės sistemos patyrė rimčiausių sukrėtimų, tradicinės partijos išgyvena krizę.
Jei „valdyti“ reiškia „numatyti“, tai mes išgyvename pasaulinės sistemos valdymo krizę. Žmonės reikalauja, kad politinė valdžia vėl imtųsi vadovauti visuomenėje, apribotų ekonominės ir finansinės rinkos valdžią.
Aljansas „valstybė + specialiosios tarnybos + interneto ištekliai“ pagimdė interneto vartotojų sekimo imperiją. Kibernetinė erdvė tapo mūsų pasauliu, vietoj fizinės erdvės atsirado nauja visata, papildanti pasaulio tikrovę.
Komentaras. Visa tai mus veda į būtinybę įsilieti į naują sistemą, kitaip tariant, tapti panašiems į gamtą,

Komentarų nėra

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nemažai žmonių iki 30 metų nepasitiki savimi ir rizikuoja susidurti su psichinės sveikatos problemomis, beje, labiausiai tai liečia moteris. Nusivylimas, nerimas dėl ateities ir finansiniai sunkumai sunkiai slegia milijonus jaunų britų.
Tūkstančius jaunų 18-30 metų žmonių maži atlyginimai ir nedarbas veda į „uždelstą brendimą“, kai daugelis gyvena su tėvais, nenori vaikų, prisipažįsta esantys silpni (42%), nepasitikintys savimi (47%, moterų – 74% ) nerimaujantys dėl ateities (51% ).
Beje, jie kenčia būtent tuo gyvenimo periodu, kuris tradiciškai laikomas jaunatviško pasitikėjimo laikotarpiu.
Komentaras. Nė vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių jau nesikeis į gerąją pusę – iki tol, kol mes nepradėsime aiškinti apie būtinybę žmonėms vienytis į vieningą visuomenę, siekiant atitikti bendrąją gamtą. Tai darydami pritrauksime teigiamą poveikį visuomenei ir imsime matyti gerą rezultatą jaunosios kartos gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pakilti aukščiau problemos, kad ją išspręstume

Komentarų nėra

Ar įmanoma bendro vartojimo ekonomika?

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nuomuoti, skolinti, dalintis – tai bendras bendros vartojimo ekonomikos vardiklis. Galima pasidalinti tarpusavyje darbo valandas, patalpas, instrumentus.
Tarpinės įmonės užmezga ryšius tarp pardavėjo ir pirkėjo.
Tai įvairių paslaugų tarnybos, naminiai pietūs, smulkios paslaugos, elektromobilių, dviračių, svečių apartamentų fondas, kviečiantys dalintis tarpusavyje daiktais. Ši ekonomika kelia susidomėjimą, nes leidžia  susipažinti žmonėms, kurie kitaip niekada nesusitiktų.
Ji remiasi abipusiu pasitikėjimu, moko žmones pasikliauti vienas kitu. Ji kelia resursų panaudojimo efektyvumą. Be to, skatina naujus ir novatoriškus kasdienių problemų sprendimus ir stiprina privatųjį sektorių ekonomikoje.  Tačiau visų pirma  ji moko žmones   padėti ir pasitikėti vieni kitais.
Komentaras. Tačiau, jeigu mes iš anksto neištaisysime savo egoizmo, iš šios puikios idėjos liks tik verslas, mokesčiai, reklama, kurie viską užsmaugs. Atsitiks kaip su ES – be išankstinio žmonių auklėjimo, kaip pasiekti gerus tarpusavio ryšius, kad užsidirbtų didžiausią  apdovanojimą – pasijustų susijusiais su amžinybe – žmonės nesielgs atsakingai,  kas būtina geriems santykiams, – egoizmas to neleis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Optimalioji ekonomika

Krizė: globalaus valdymo atstumtieji

Komentarų nėra

Sustingę Vakarai

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Tyrimas. 600 milijonų gyventojų pajamos 25 išsivysčiusiose šalyse, lyginant su 2005 m., sumažėjo. Paskutinį dešimtmetį Vakarų gyventojų pajamos pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo nustojo augti. Pastaruosius 60 metų išsivysčiusių šalių gyventojų gerovė nuosekliai augo.
Tyrimas parodė, kokias pasekmes paliko finansinė krizė. Namų ūkių pajamos Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose neaugo. Šie žmonės išsiskiria neigiamu požiūriu į prekybą ir imigraciją.
Šiandieniniam jaunimui gresia daug skurdesnė nei tėvų senatvė. Pajamų mažėjimo tendencija išliks ir kitą dešimtmetį.
Komentaras. Mes kirtome egoistinės visuomenės augimo tašką ir geriau jau niekada nebebus.
Turime suvokti, kad mūsų vystymasis vyksta pagal gamtos (Kūrėjo) programą ir vienintelė galimybė gerai gyventi – ją išstudijuoti (tai ir yra kabalos mokslas) ir įvykdyti (kelias achišena) anksčiau, nei mus privers ją vykdyti jėga (kelias beito) – kančiomis (karai, teroras, katastrofos, ligos ir t. t.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Amerikiečiai neigia kapitalizmą

Naujojo pasaulio ekonomika

Pasaulis kilimo tako gale

Komentarų nėra

Kur verta investuoti pinigus?

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Kur mūsų laikais pelningiausia investuoti pinigus?
Atsakymas. Į išsilavinimą. Tai visada buvo teisingiausia ir patikimiausia.
Vienintelis dalykas, ko mums trūksta pasaulyje, – tai iš tikrųjų išsilavinusių žmonių,– ne specialistų, o būtent išsilavinusių žmonių, kurie suprastų, dėl ko jie gyvena, koks gyvenimo tikslas, kaip pragyventi ne veltui.
Jei žmogus gali tai „nupirkti“,– o už tai  galima sumokėti tik savo pastangomis,– tai tada jam verta investuoti į išsilavinimą.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pusantro milijardo dolerių!

Pasaulis kilimo tako gale

Kabalistai – ne asketai

Komentarų nėra

Tikslingas judėjimas

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Dvidešimt metų taupiau pinigus banke, bet po netikėto „force majeure“ praradau. Ar yra kokia nors to dvasinė prasmė?
Atsakymas. Prasmė yra visur. Viskas, kas vyksta pasaulyje, vyksta pagal aukštesnįjį skaičiavimą. Nieko nėra išskyrus Jį.
Be to, šis skaičiavimas nevyksta valia kažkokio dievulio, kuris sėdi viršuje ir užrašinėja, kam kas priklauso. Viskas vyksta bendrame tinkle, kuriame mes visi tarpusavyje susiję.
Mes visi esame visatos ego viduje, ir mūsų susijungimas jame nulemia kiekvieno asmeninį likimą. Todėl, kuo labiau stumsime pasaulį į teisingus tarpusavio santykius, tuo patikimiau užtikrinsime sau teisingą, saugų, patogų judėjimą tiesos link.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visos aplinkybės – dvasiniam tikslui

Ne piniguose laimė

Tempkite mane už rankos į laimę!

Komentarų nėra

Kodėl nepavyksta uždirbti daugiau?

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Kodėl, kiek nebandyčiau iš visų jėgų uždirbti pinigų, – neišeina?
Atsakymas. Vadinasi, jums daugiau ir nereikia! Atrodo, kad jeigu būtų daugiau pinigų, panaudotumėte juos naudingiau sau ir artimiesiems, o neužtenka net reikalingiausiems daiktams.
Jeigu pinigai būtų reikalingi dėl dvasinio augimo, jūs juos gautumėte. Pasistenkite daugiau įdėti pastangų į dvasinį augimą, – jam nereikalingi pinigai, ir pamatysite, kaip viskas pradės keistis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis kilimo tako gale

Kabalistai – ne asketai

O kito pasaulio nerasite?

Komentarų nėra

2016 metų rezultatai: ekonomika

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. 2016 m. nebuvo lengvi pasaulinei ekonomikai, bet pasaulis šiaip ne taip išgyveno. Viskas prasidėjo nuo didelės dramos Kinijoje ir nuogąstavimų, kad ji nustos klestėti ir nugarmės į prarają, paskui save nusitempdama visą pasaulį.
Vėliau dramatišką situaciją Europoje sukėlė balsavimas dėl „Brexit“. Niekas nesuprato jo pasekmių, baiminosi tik didelių bankų griūties ir visos bankų sistemos žlugimo. Dramatiški įvykiai sekė vienas po kito.
Bet, iš kitos pusės, nepaisant visų ekonominių sukrėtimų ir pojūčio, kad dabartinė metodika išsisėmė, ekonomikos požiūriu 2016 m. buvo neblogi. Pasaulinė ekonomika įveikė krizę, sumažėjo nedarbas.
Mes šiek tiek sušvelninome ligos simptomus, neliesdami jos pagrindo, ir taip ištempėme dar vienerius metus. Kaip paaiškintumėte, kad kasmet atrodo, jog dabartiniam ekonomikos modeliui atėjo galas, bet pasaulis pagal jį metai po metų toliau gyvena, ir niekas nesikeičia?
Atsakymas. Tai įrodymas, kad ekonomistai nieko negali pakeisti. Jiems tik atrodo, kad savo manipuliacijomis biržose ir bankuose lemia pasaulio egzistavimą. Pasaulis gyvuos ir toliau, nes problema – ne ekonomika, o žmonių tarpusavio santykiai.
Todėl nemanau, kad reikėtų krimstis dėl ekonomikos. Gal bus dar viena griūtis kaip 2008 m. arba pasaulinė 20–30 procentų devalvacija – na ir kas? Bankai pavogs iš vargingai gyvenančių dar keletą milijardų ir padengs savo trūkumus.
Klausimas. Ekonomistai sako, kad modelis, paremtas pelnu, darosi neefektyvus visame pasaulyje. Gyvenimo trukmė ilgėja, smarkiai mažėja darbo vietų, robotai išstumia mus į pensiją. Bet jokių realių šių problemų sprendimų nėra. Jau svarstoma dėl garantuotų universalių pajamų įvedimo. Kur gi ritasi pasaulis?
Atsakymas. Į visa tai ekonomistams teks atsižvelgti ir tai taps naujosios ekonomikos dalimi.
Klausimas. Kodėl po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu tiek daug žmonių nusiteikę optimistiškai ir tikisi teigiamų pokyčių?
Atsakymas. Todėl, kad D. Trumpas – žmogus, išmanantis verslą. Jis moka tvarkyti reikalus ir į pasaulį žvelgia kaip į savo asmeninį verslą.
Ekonomistai šaukia, kad visame pasaulyje ekonomika stovi ant bedugnės krašto, tačiau niekas nenori rūpintis visu pasauliu. Ekonomika visame pasaulyje tapo integrali. O jie negali veikti drauge, negeba žiūrėti į visą pasaulį kaip į savo namus, savo šeimą, vieną šalį, vieną sociumą ir rūpintis juo kaip pridera.
Vietoj to prasideda smulkūs išskaičiavimai: „Aš čia, o tu – ten“, bet tai jau nebeveikia. Atsiranda prieštaravimas: iš vienos pusės, ekonomika visame pasaulyje jau turi tapti bendra, o iš kitos – ekonomistai nesugeba taip globaliai mąstyti.
Vadinasi, problema – ekonomistai: kaip juos paversti žmonėmis, plačiau žvelgiančiais į pasaulį, o ne tik į savo kišenę. Kitaip jie rytoj praras ir savo kišenės turinį.
Klausimas. 2016 m. stebėjome visos valstybės (Venesuelos) ekonominį žlugimą, valiutos denominaciją ir kupiūrų išėmimą iš apyvartos (Indijoje), ekonomines Graikijos problemas. Kaip tai paveiks žmones?
Atsakymas. Tai bus smūgis visiems, net milijardieriams, kurie staiga pamatys, kad iš jų milijardų nieko neliko. Jei Amerikos valstybės skola tokia didelė, tai kuo ją galima padengti? Jei dabar reikėtų padengti šią skolą, tai kiek po to liktų pasaulyje milijardų?
Komentaras. Amerikos skolos neįmanoma padengti, niekas to ir nereikalauja. Kol kas visi tiki Amerikos doleriu, neprašo skolos apmokėjimo.
Atsakymas. Bet subalansavus ekonomiką ir nurašius skolas, dolerio vertė tikriausiai tesiektų 50 centų ar mažiau. Kitaip tariant – visa tai tėra fikcija.
Klausimas. Ar verslininko D. Trumpo atėjimas į valdžią pagreitins išsitaisymo procesą ir blogio suvokimą ar sulėtins?
Atsakymas. Manau, kad D. Trumpas norės viską sutvarkyti. Juk jis supranta, kad šiuolaikiniame pasaulyje visi priklauso vieni nuo kitų: Kinija, Indija, JAV, Brazilija, Rusija… Tai labai platus ekonominis tinklas, nuo kurio niekas negali atitrūkti.
Klausimas. Bet jeigu aš – Džonas iš Viskonsino, o D. Trumpas viską sutvarkys, tai neturėsiu jokios motyvacijos keisti savo gyvenimą? O juk kalbėjome apie išsitaisymo procesą ir blogio suvokimą, apie perėjimą prie naujų santykių, naujos ekonomikos?
Atsakymas. Džonas iš Viskonsino ir neturi keistis – keistis turi Chaimas iš Jeruzalės. Chaimas ir Sara iš Jeruzalės privalo pasikeisti, o tada Džonas iš Viskonsino taip pat pasikeis, ir Fricas iš Berlyno, ir Džekas iš Londono irgi.
Viskas priklausys nuo to, kaip D. Trumpas spaus Izraelį, kad šis pagaliau pradėtų dvasinį išsitaisymą. Dvasinis išsitaisymas turi vykti Izraelyje, finansinis išsitaisymas – Amerikoje, štai tuomet viskas susitvarkys.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016-ieji: nauja tendencija

Bendrojo vartojimo ekonomika

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentarų nėra

Pinigų epochos pabaiga, I dalis

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija, Senovės Babilonas

Pirmojo žmogaus nuodėmė su gėrio ir blogio pažinimo medžiu buvo ta, kad Adomas paragavo, kokį didžiulį malonumą galima gauti suteikiant džiaugsmą Kūrėjui ir negalėjo susilaikyti, kad negautų jo egoistiškai.
Jis galėjo gauti šį malonumą su sąlyga, kad suvienys visą pasaulį – taip jis sukurtų ekraną virš egoistinio noro gauti, bet jis neturėjo tokio ekrano, ir todėl nusidėjo.
Šio didžiulio egoistinio noro atskleidimas vadinamas pirmagimio nuodėme, ir mes visi, visas mūsų pasaulis – šios nuodėmės pasekmė. Pirmąkart ji atsiskleidė dar Senovės Babilone. Dalis babiloniečių pastebėję, kad egoistinis vienijimasis veda mus į krizę, nusprendė išsiskirstyti. Lygiai tas pats dabar vyksta Europoje ir greitai prasidės Amerikoje.
O kiti babiloniečiai pasakė: „Ne! Mes turime mokytoją, Abraomą, jis sako, kad įmanoma rasti jėgą, kuri mus suvienys“. Ir nuo to laiko žmonija susiskaldė ir nuėjo dviem skirtingais keliais.
Bet paskui ir ta dalis, kuri sekė paskui Abraomą, pasivadinę Izraelio tauta, taip pat nukrito į tokį pat egoizmą, kaip ir kitos pasaulio tautos. Ir vis dėlto jie negalėjo tapti tokiais pat, kaip visi –atsiskyrimas Senovės Babilone tęsiasi per visą žmonijos istoriją. Ir iki šiol vyksta ta pati kova.
Po to, kai Adomui atsiskleidė naujas noras – egoistinis, jis jau apie nieką negalvojo, tik apie tai, kaip gauti. Visas mūsų pasaulis – tai materializavusi šio veiksmo pasekmė ir todėl jis visas grįstas materialia sėkme. Jame visa matuojama pinigais, kurie yra visų žmogaus veiksmų ekvivalentas.
Negalime vertinti žmonių pagal jų psichologiją, kultūrinius pasiekimus ar išsilavinimą. Galiausiai viskas virsta pinigais. Taip sutvarkytas visas pasaulis, tačiau mūsų laikais šis matavimo etalonas ima svyruoti. Greitai pinigais nieko nebus galima matuoti ir jie išnyks, liausis buvę vieninteliu kriterijumi.
Griūtis jau prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur anksčiau nebuvo jokio kito išskaičiavimo, tik piniginis. Juk šią šalį kūrė žmonės, susirinkę iš įvairių tautų, visų kultūrų. Jie nekreipė dėmesio į tai, kokios spalvos tavo oda juoda, balta ar geltona, jų apskritai niekas tavyje nejaudino, išskyrus pinigus. Pinigai buvo svarbiausia jėga.
Nūnai pinigų galia silpsta ir galiausiai nelieka jokio matavimo etalono. Tačiau per tris egzistavimo šimtmečius Amerikai labai pagelbėjo tai, kad ji be pinigų nepaisė jokių kitų vertybių.
Europoje buvo kitaip. Amerika – viena šalis, kur gyvena daug tautų, o Europoje – daugybė valstybių su skirtingomis nuomonėmis, ideologijomis, laisvės ir lygybės idealais, ilga tarpusavio santykių ir konfliktų istorija tarp visų šalių. Todėl jungtis jiems nebuvo lengva ir užuot susivieniję, jie ėmė kariauti.
Po karų europiečiai mėgino susivienyti pagal amerikiečių pavyzdį, norėjo įgyvendinti amerikietišką svajonę. Bet tam reikėjo tapti „Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, o tai nėra taip paprasta. Jie neturėjo vienos vyriausybės, vienos tautos ir todėl tai nepavyko. Be to, jiems sutrukdė psichologinių principų skirtumas. Amerikoje buvo tik vienas principas – pinigai! O Europoje buvo dar daug kitų, juk vis dėl to tai ypatinga, sena kultūra.
Nors, kad ir kaip ten būtų, vieni griūna iš vienos pusės, kiti iš kitos, bet galiausiai abiejų laukia griūtis.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Pareiga pakilti kartu su visu pasauliu

Senovės Babilono ir šiandienos krizė

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai