Pateikti įrašai priklausantys Ekonomika ir pinigai kategorijai.


Markso prognozės ima pildytis

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Galima sakyti, kad Karlas Marksas pasiekė didžiausių aukštumų – jis toks pat unikalus kaip ir Baal Sulamas, tik ne dvasiniu lygmeniu. K. Marksas buvo žmogus, supratęs pasaulyje vykstančius procesus, ir tai, koks vystymasis mūsų laukia.
Savo išvadas jis padarė pagal tais laikais išryškėjusius pradinius požymius, remdamasis tyrimų darbininkų padėties tekstilės fabrikuose statistika.
K. Marksas buvo ekonomistas ir išmanė tuos klausimus. Pagal egoistinio vystymosi pradžios simptomus dar pramoninės revoliucijos priešaušriu, tik atsiradus garo mašinoms ir pirmajai mechanizacijai, kol dar nebuvo elektros, jis jau suprato, kur link tai nuves.
Jis buvo tikras ekonomistas, lyginant su kitais, ieškojusiais būdų išspausti kuo daugiau dolerių.
K. Marksas pajautė stumiančią vystymosi jėgą, suprato, kad ji kyla iš žmogiškojo egoizmo ir prie nieko gero neprives. Todėl verta iš karto judėti lygybės link. Baal Sulamas taip pat teigė, kad paskutiniosios kartos gyvenimas bus pagrįstas visuotine lygybe ir vienybe.
Tik Marksas tai matė ne iš dvasinio lygmens kaip Baal Sulamas, o darė išvadas kaip ekonomistas. Jis sakė, kad neverta tęsti ekonominio vystymosi kapitalistiniu būdu, geriau pradėti visuomenės pertvarkymą lygybės principais.
Iš tiesų, jis ir nemanė, kad tai įvyks iš karto. Sprendžiant iš jo raštų, Marksas suprato, kad pirmiausia būtina pasiruošti, mokytis, kelti darbininkų sąmoningumą į kitą lygmenį. Juk tais laikais darbininkai buvo visiški tamsuoliai.
Tik dabar pradedame mokytis to, iš ko juokėmės prieš pusantro šimto metų. Amžininkai nesuprato K. Markso. Po trisdešimties keturiasdešimties metų revizionistai visais įmanomais būdais iškraipė Markso metodiką. Ir Leninas, ir Stalinas buvo šių klaidų pasekmė.
Markso „Kapitalas“ – tai ekonominė pranašystė. Galime neabejoti, kad dabartinės krizės sąlygomis ji atgims. Problema – stereotipinis nusistatymas prieš K. Marksą, jo tapatinimas su „marksizmu“, kaip jį interpretuoja sovietai.
Bus daugiau…

Komentarų nėra

Mokytis gyventi

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Teigiate, kad robotai greitai pakeis žmones. Nuolatinis mūsų klausytojas rašo, kad tai vyksta jau ir dabar. Dėl energijos kainų kritimo bet kurio daikto vertė bus lygi energijos kiekiui, kuris buvo panaudotas jam sukurti, tai yra, visai praras vertę, todėl ir robotai pigs.
Dėl robotų turėsime daugiau laiko, galėsime mokytis būti žmonėmis ir tobulinti dar labiau mus išlaisvinančią technologiją. Šiais laikais jaunuoliai JAV įgyja ne po vieną išsilavinimą, nes neranda darbo, o išsilavinimas teikia struktūrą, pažangą, perspektyvą. Jie gyvena dėl perspektyvos.
Taigi, Jūsų minėta tendencija, kad žmonija mokysis būti žmonėmis, jau dabar veikia.
Atsakymas. Kalbame ne šiaip apie mokslą rimtesniems robotams ar kompiuteriams sukurti. Norime mokyti žmones, kad jie suprastų, dėl ko gyvena, dėl ko vyksta žmogaus evoliucija, kur link ji veda, kodėl išgyvenome tokias raidos stadijas ir ko turime pasiekti ateityje.
Tai reikia suvokti ir pažiūrėti į visą procesą iš viršaus, o ne iš savo vidaus, kad galėtume jau dabar kurti teisingą visuomenę ne bandymų ir klaidų metodu kaip visada: revoliucijomis, karais, kančiomis.
Visa tai galima labai paprastai sumodeliuoti ir padaryti teisingą išvadą.
Klausimas. Vadinasi, žmonija pati gali iki to prieiti, kabalistams nebūtina jos nukreipti?
Atsakymas. Ne, jei žmonija į tai eis natūraliu keliu, patirs didelių kančių. Kas iš to, kad žmonės išras dar protingesnių mašinų ir pakeis jomis save? Kas bus su milijardais žmonių?
Komentaras. Galima jų laiką užpildyti nuolatiniu mokymusi. Tegu mokosi geografijos, istorijos, pasaulio sandaros – ar tai blogai? Geriau nei sėdėti namuose arba kelti riaušes gatvėse.
Atsakymas. Tai neperspektyvu. Tarkime, kad įpareigosime porą milijardų žmonių mokytis – kas su jais bus toliau? Žmogus negalės dirbti nenaudingo darbo, jei nejaus būtinybės, nes negalės jo niekur pritaikyti.
Žmonėms reikia matyti teigiamą rezultatą, nors menką laimėjimą. O iš to jokio laimėjimo nebus.
Klausimas. Ką jie laimės mokydamiesi tapti Žmonėmis?
Atsakymas. Jie žinos, dėl ko tai daro – kad pakiltų į kitą egzistavimo lygmenį, pradėtų jausti save kitoje tikrovėje. Bet tam juos reikia mokyti.
Klausimas. O jeigu jie nenori?
Atsakymas. Palaipsniui galima tai išvystyti, nes šio noro užuomazgų yra kiekviename, tik vieniems – giliau, kitiems – paviršiuje. Šią vadinamąją „Kūrėjo kibirkštį“ galima nesunkiai sužadinti, nes kančias dėl savo paskirties nežinojimo, dėl to, kad viskas baigiasi mirtimi, jaučia visi. Tik mes jas slopiname.
O reikia ne slopinti, priešingai – sužadinti: „Pirmyn į mirtį ar į gyvenimą? Rinkitės! Mes siūlome – į gyvenimą, kad savo pasaulį pamatytumėte ir atskleistumėte dar jame. Ar į mirtį? Tuomet žinokite, kad ji tiesiai priešais jus“.
Kiekvienas žmogus turi pradą, dėl kurio jam galima išaiškinti, kas yra tikras, amžinas, tobulas gyvenimas arba neišvengiama mirtis.

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Robotai revoliucionieriai

Laisvas vergas

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Komentarų nėra

Amerikietiškosios svajonės atgimimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Po JAV prezidento rinkimų žiniasklaida tvirtina, kad prasidėjo nauja epocha. Visiems aišku, kad bus esminių pokyčių. D. Trumpas pažadėjo grąžinti JAV paprastiems amerikiečiams ir atgaivinti amerikietiškąją svajonę.
Iš vienos pusės, kalbama apie buvusios Amerikos šlovės grąžinimą, o iš kitos – apie naują JAV ir viso pasaulio epochą. Ar grįžtame į senuosius laikus, ar mūsų laukia kažkas visiškai nauja?
Atsakymas. Didieji miestai nubalsavo prieš D. Trumpą, tačiau kas juose gyvena? Verslininkai, darantys pinigus iš oro, studentai, emigrantai, laisvųjų profesijų atstovai. Jie negamina realios produkcijos, o uždirba vienas iš kito. Visos jų pajamos pagrįstos tuo, ką gamina, augina, stato, tiekia provincijos gyventojai.
Todėl tarp šių dviejų gyventojų dalių egzistuoja didžiulis atotrūkis. Viena dalis – senbuviai, įkūrę Valstijas ir visoje teritorijoje pastatę miestelius bei kaimus. Kita dalis, išaugusi per pastaruosius penkiasdešimt metų dėl įvairių spekuliacijų, tai emigrantai, nedirbantys, iš pašalpų gyvenantys asmenys.
Tokiu būdu tauta, visas sociumas suskilo į dvi dalis, priešingas viena kitai savo požiūriu į gyvenimą, vertybėmis, pagrindais, ateities vizijomis. Didmiesčiai galėjo vystytis tol, kol klestėjo bankų sistema ir tai, kas susiję su didelio miesto gyvavimu.
Tačiau, kai šios sistemos patenka į gilią krizę, joms nepadeda net milžiniškos, trilijonų dolerių dydžio, valstybės paskolos. Niekas net nesiruošia grąžinti šių astronominių skolų. Visas pasaulis supranta, kad reikia nuolat gaminti ir išmesti prekes, kad būtų galima toliau gaminti ir išmesti.
Bet kam to reikia? Tam, kad bankai būtų prikimšti popierių ir pasipildytų kažkieno sąskaita? Problema ta, kad šis žaidimas baigėsi. Visiems aišku, kad jis nenaudingas. Nežinia, ką daryti toliau, bet taip tęstis jau nebegali.
B. Obamos administracija rūpinosi į JAV atgabenti kuo daugiau radikaliųjų islamo emigrantų ir tai jai pavyko. Pasisekė pritraukti net keletą milijonų emigrantų bei dalį jų įdarbinti valstybinėse struktūrose. Tai pradeda gadinti visos šalies įvaizdį ir verčia imtis tam tikrų priemonių.
Apskritai JAV visuomenę reikia gydyti nuo itin įtemptų santykių tarp visų sluoksnių: juodųjų, baltųjų, kairiųjų, dešiniųjų, lotynų amerikiečių. Tai tiksinti bomba, kuriai betrūksta islamo pabėgėlių, siekiančių visą Ameriką nudažyti žaliai.
O žmonės, gyvenantys toli nuo didmiesčių, iki šiol saugo tikrąją Amerikos dvasią, buvusią prieš penkiasdešimt metų, ir perduoda ją savo vaikams. Jie mato, kaip iš jų atimama šalis ir naikinama jos atmosfera.
Jie galbūt su tuo susitaikytų, jei technologijos, prekyba ir pramonė klestėtų, kiltų gyvenimo, gerovės lygis, kuris kompensuotų kartėlį bent jau pinigais. Bet ir gyvenimo lygis krinta. Todėl žmonės reikalauja pokyčių.
Klausimas. Ar manote, kad D. Trumpas grąžins JAV atgal į senosios, provincialiosios Amerikos laikus?
Atsakymas. Aišku, kad ne. Bet D. Trumpas apsireiškė reikiamoje vietoje tuo momentu, kai baigėsi žaidimas ir didmiesčių bumas. Bankai, prekyba žlunga ir nyksta, lieka didžiulės valstybės skolos, išdraskyta visuomenė ir šalis, krintanti iš savo aukštybių, prarandanti buvusią šlovę ir galybę. Amerika ritasi vis žemyn.
Tokiomis sąlygomis iškyla B. Sandersas ir D. Trumpas, kurie teigia, kad šis kelias ideologiškai klaidingas. Žinoma, yra problemų ir politikos bei ekonomikos srityse, bet ideologija – svarbiausia, ji visko pagrindas. Todėl šie politikai ir sako, kad reikia keisti ideologiją.
Klausimas. Kuo pasireikš šie pokyčiai?
Atsakymas. Ir D. Trumpas, ir B. Sandersas sutinka, kad reikia grąžinti visuomenei vienybę – suartinti žmones, kad jie jaustųsi viena tauta. Visuomenė turi rūpintis savo vienybės stiprinimu. O jei to nebus, tai nei ekonomika, nei bankai, nei Volstrytas nepadės.
Žinoma, kalbame ne apie žmonių sulyginimą, o apie visuomenės vienybę.

Iš 2016 m. lapkričio 10 d. 791-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Krizė – naujos visuomenės gimimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas (šaltinis). Įmonės, naudodamos energiją, gamina prekes, vėliau energija naudojama šias prekes gabenant vartotojams, kurie jas perka, kad kuo greičiau išmestų į šiukšlyną. Ši seka vadinasi „ekonomikos augimu“: tai bereikalingas išteklių eikvojimas ir aplinkos niokojimas.
Svarbu tik „augimo“ ir pelno didinimas. Pamazgų duobės ekonomika prarijo visą planetą – tarp Kalifornijos ir Havajų plaukiojanti Teksaso valstijos dydžio šiukšlių sala iš panaudoto plastiko – „augimo“ ir pelno didinimo produktas.
Vandenynai virto milžinišku šiukšlynu. Globalizacija pavertė žemę ir upes sąvartynu, nes šiuo metu pigiau pirkti naują daiktą ir išmesti sugedusį, negu taisyti.
Principas, valdantis globalią ekonomiką, dievina atmatų duobės ekonomiką, nes ji skatina didelį „augimą“.
Užnuodytos jūros, upės ir laukai neturi jokios reikšmės, kaip ir neįtikimas energijos, mineralinių žaliavų ir darbo išteklių eikvojimas globaliajai pramonei ir menkavertės produkcijos transportavimui: jei visa tai didina „augimą“, tai laikoma teisinga.
Sprendimas. Krizės problema – neišsprendžiama, ji veda žmoniją į pražūtį, vienintelis įmanomas sprendimas – keisti žmogaus prigimtį, tai ir numatyta gamtos vystymosi plane. T. y. krizė – mūsų būsimos būsenos gimimas, tą būseną galime pasiekti ne keisdami supantį pasaulį, o keisdami save, savo prigimtį iš egoistinės į altruistinę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimos kartos ekonomika

Krizė: ieškant išeities

Krizė – perėjimo į naują visuomenę taškas

Komentarų nėra

Nauja pasaulinė sistema

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Mes susidūrėme su daugybe krizių, kurių pasekmės sukelia naujas krizes, mes susidūrėme su sistemine vakarų pasaulio krize, kuri palietė technologijas, ekonomiką, prekybą, politiką, demokratiją, autentiškumą, karinius konfliktus, klimatą, supančią aplinką, kultūrą, vertybes, šeimą, švietimą, jaunimą ir t. t.
Šios krizės gimdo baimę ir susierzinimą. Pradedant nuo 2008 m. finansinės krizės, viskas stipriai pasikeitė. Piliečiai jaučia nusivylimą, demokratija kaip modelis prarado pasitikėjimą, politinės sistemos patyrė rimčiausių sukrėtimų, tradicinės partijos išgyvena krizę.
Jei „valdyti“ reiškia „numatyti“, tai mes išgyvename pasaulinės sistemos valdymo krizę. Žmonės reikalauja, kad politinė valdžia vėl imtųsi vadovauti visuomenėje, apribotų ekonominės ir finansinės rinkos valdžią.
Aljansas „valstybė + specialiosios tarnybos + interneto ištekliai“ pagimdė interneto vartotojų sekimo imperiją. Kibernetinė erdvė tapo mūsų pasauliu, vietoj fizinės erdvės atsirado nauja visata, papildanti pasaulio tikrovę.
Komentaras. Visa tai mus veda į būtinybę įsilieti į naują sistemą, kitaip tariant, tapti panašiems į gamtą,

Komentarų nėra

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nemažai žmonių iki 30 metų nepasitiki savimi ir rizikuoja susidurti su psichinės sveikatos problemomis, beje, labiausiai tai liečia moteris. Nusivylimas, nerimas dėl ateities ir finansiniai sunkumai sunkiai slegia milijonus jaunų britų.
Tūkstančius jaunų 18-30 metų žmonių maži atlyginimai ir nedarbas veda į „uždelstą brendimą“, kai daugelis gyvena su tėvais, nenori vaikų, prisipažįsta esantys silpni (42%), nepasitikintys savimi (47%, moterų – 74% ) nerimaujantys dėl ateities (51% ).
Beje, jie kenčia būtent tuo gyvenimo periodu, kuris tradiciškai laikomas jaunatviško pasitikėjimo laikotarpiu.
Komentaras. Nė vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių jau nesikeis į gerąją pusę – iki tol, kol mes nepradėsime aiškinti apie būtinybę žmonėms vienytis į vieningą visuomenę, siekiant atitikti bendrąją gamtą. Tai darydami pritrauksime teigiamą poveikį visuomenei ir imsime matyti gerą rezultatą jaunosios kartos gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pakilti aukščiau problemos, kad ją išspręstume

Komentarų nėra

Ar įmanoma bendro vartojimo ekonomika?

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nuomuoti, skolinti, dalintis – tai bendras bendros vartojimo ekonomikos vardiklis. Galima pasidalinti tarpusavyje darbo valandas, patalpas, instrumentus.
Tarpinės įmonės užmezga ryšius tarp pardavėjo ir pirkėjo.
Tai įvairių paslaugų tarnybos, naminiai pietūs, smulkios paslaugos, elektromobilių, dviračių, svečių apartamentų fondas, kviečiantys dalintis tarpusavyje daiktais. Ši ekonomika kelia susidomėjimą, nes leidžia  susipažinti žmonėms, kurie kitaip niekada nesusitiktų.
Ji remiasi abipusiu pasitikėjimu, moko žmones pasikliauti vienas kitu. Ji kelia resursų panaudojimo efektyvumą. Be to, skatina naujus ir novatoriškus kasdienių problemų sprendimus ir stiprina privatųjį sektorių ekonomikoje.  Tačiau visų pirma  ji moko žmones   padėti ir pasitikėti vieni kitais.
Komentaras. Tačiau, jeigu mes iš anksto neištaisysime savo egoizmo, iš šios puikios idėjos liks tik verslas, mokesčiai, reklama, kurie viską užsmaugs. Atsitiks kaip su ES – be išankstinio žmonių auklėjimo, kaip pasiekti gerus tarpusavio ryšius, kad užsidirbtų didžiausią  apdovanojimą – pasijustų susijusiais su amžinybe – žmonės nesielgs atsakingai,  kas būtina geriems santykiams, – egoizmas to neleis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Optimalioji ekonomika

Krizė: globalaus valdymo atstumtieji

Komentarų nėra

Sustingę Vakarai

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Tyrimas. 600 milijonų gyventojų pajamos 25 išsivysčiusiose šalyse, lyginant su 2005 m., sumažėjo. Paskutinį dešimtmetį Vakarų gyventojų pajamos pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo nustojo augti. Pastaruosius 60 metų išsivysčiusių šalių gyventojų gerovė nuosekliai augo.
Tyrimas parodė, kokias pasekmes paliko finansinė krizė. Namų ūkių pajamos Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose neaugo. Šie žmonės išsiskiria neigiamu požiūriu į prekybą ir imigraciją.
Šiandieniniam jaunimui gresia daug skurdesnė nei tėvų senatvė. Pajamų mažėjimo tendencija išliks ir kitą dešimtmetį.
Komentaras. Mes kirtome egoistinės visuomenės augimo tašką ir geriau jau niekada nebebus.
Turime suvokti, kad mūsų vystymasis vyksta pagal gamtos (Kūrėjo) programą ir vienintelė galimybė gerai gyventi – ją išstudijuoti (tai ir yra kabalos mokslas) ir įvykdyti (kelias achišena) anksčiau, nei mus privers ją vykdyti jėga (kelias beito) – kančiomis (karai, teroras, katastrofos, ligos ir t. t.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Amerikiečiai neigia kapitalizmą

Naujojo pasaulio ekonomika

Pasaulis kilimo tako gale

Komentarų nėra

Kur verta investuoti pinigus?

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Kur mūsų laikais pelningiausia investuoti pinigus?
Atsakymas. Į išsilavinimą. Tai visada buvo teisingiausia ir patikimiausia.
Vienintelis dalykas, ko mums trūksta pasaulyje, – tai iš tikrųjų išsilavinusių žmonių,– ne specialistų, o būtent išsilavinusių žmonių, kurie suprastų, dėl ko jie gyvena, koks gyvenimo tikslas, kaip pragyventi ne veltui.
Jei žmogus gali tai „nupirkti“,– o už tai  galima sumokėti tik savo pastangomis,– tai tada jam verta investuoti į išsilavinimą.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pusantro milijardo dolerių!

Pasaulis kilimo tako gale

Kabalistai – ne asketai

Komentarų nėra

Tikslingas judėjimas

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Dvidešimt metų taupiau pinigus banke, bet po netikėto „force majeure“ praradau. Ar yra kokia nors to dvasinė prasmė?
Atsakymas. Prasmė yra visur. Viskas, kas vyksta pasaulyje, vyksta pagal aukštesnįjį skaičiavimą. Nieko nėra išskyrus Jį.
Be to, šis skaičiavimas nevyksta valia kažkokio dievulio, kuris sėdi viršuje ir užrašinėja, kam kas priklauso. Viskas vyksta bendrame tinkle, kuriame mes visi tarpusavyje susiję.
Mes visi esame visatos ego viduje, ir mūsų susijungimas jame nulemia kiekvieno asmeninį likimą. Todėl, kuo labiau stumsime pasaulį į teisingus tarpusavio santykius, tuo patikimiau užtikrinsime sau teisingą, saugų, patogų judėjimą tiesos link.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visos aplinkybės – dvasiniam tikslui

Ne piniguose laimė

Tempkite mane už rankos į laimę!

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai