Pateikti įrašai priklausantys Ekonomika ir pinigai kategorijai.


Kur verta investuoti pinigus?

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Kur mūsų laikais pelningiausia investuoti pinigus?
Atsakymas. Į išsilavinimą. Tai visada buvo teisingiausia ir patikimiausia.
Vienintelis dalykas, ko mums trūksta pasaulyje, – tai iš tikrųjų išsilavinusių žmonių,– ne specialistų, o būtent išsilavinusių žmonių, kurie suprastų, dėl ko jie gyvena, koks gyvenimo tikslas, kaip pragyventi ne veltui.
Jei žmogus gali tai „nupirkti“,– o už tai  galima sumokėti tik savo pastangomis,– tai tada jam verta investuoti į išsilavinimą.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pusantro milijardo dolerių!

Pasaulis kilimo tako gale

Kabalistai – ne asketai

Komentarų nėra

Tikslingas judėjimas

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Dvidešimt metų taupiau pinigus banke, bet po netikėto „force majeure“ praradau. Ar yra kokia nors to dvasinė prasmė?
Atsakymas. Prasmė yra visur. Viskas, kas vyksta pasaulyje, vyksta pagal aukštesnįjį skaičiavimą. Nieko nėra išskyrus Jį.
Be to, šis skaičiavimas nevyksta valia kažkokio dievulio, kuris sėdi viršuje ir užrašinėja, kam kas priklauso. Viskas vyksta bendrame tinkle, kuriame mes visi tarpusavyje susiję.
Mes visi esame visatos ego viduje, ir mūsų susijungimas jame nulemia kiekvieno asmeninį likimą. Todėl, kuo labiau stumsime pasaulį į teisingus tarpusavio santykius, tuo patikimiau užtikrinsime sau teisingą, saugų, patogų judėjimą tiesos link.

Iš 2016 m. kovo 27 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Visos aplinkybės – dvasiniam tikslui

Ne piniguose laimė

Tempkite mane už rankos į laimę!

Komentarų nėra

Kodėl nepavyksta uždirbti daugiau?

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Kodėl, kiek nebandyčiau iš visų jėgų uždirbti pinigų, – neišeina?
Atsakymas. Vadinasi, jums daugiau ir nereikia! Atrodo, kad jeigu būtų daugiau pinigų, panaudotumėte juos naudingiau sau ir artimiesiems, o neužtenka net reikalingiausiems daiktams.
Jeigu pinigai būtų reikalingi dėl dvasinio augimo, jūs juos gautumėte. Pasistenkite daugiau įdėti pastangų į dvasinį augimą, – jam nereikalingi pinigai, ir pamatysite, kaip viskas pradės keistis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis kilimo tako gale

Kabalistai – ne asketai

O kito pasaulio nerasite?

Komentarų nėra

2016 metų rezultatai: ekonomika

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. 2016 m. nebuvo lengvi pasaulinei ekonomikai, bet pasaulis šiaip ne taip išgyveno. Viskas prasidėjo nuo didelės dramos Kinijoje ir nuogąstavimų, kad ji nustos klestėti ir nugarmės į prarają, paskui save nusitempdama visą pasaulį.
Vėliau dramatišką situaciją Europoje sukėlė balsavimas dėl „Brexit“. Niekas nesuprato jo pasekmių, baiminosi tik didelių bankų griūties ir visos bankų sistemos žlugimo. Dramatiški įvykiai sekė vienas po kito.
Bet, iš kitos pusės, nepaisant visų ekonominių sukrėtimų ir pojūčio, kad dabartinė metodika išsisėmė, ekonomikos požiūriu 2016 m. buvo neblogi. Pasaulinė ekonomika įveikė krizę, sumažėjo nedarbas.
Mes šiek tiek sušvelninome ligos simptomus, neliesdami jos pagrindo, ir taip ištempėme dar vienerius metus. Kaip paaiškintumėte, kad kasmet atrodo, jog dabartiniam ekonomikos modeliui atėjo galas, bet pasaulis pagal jį metai po metų toliau gyvena, ir niekas nesikeičia?
Atsakymas. Tai įrodymas, kad ekonomistai nieko negali pakeisti. Jiems tik atrodo, kad savo manipuliacijomis biržose ir bankuose lemia pasaulio egzistavimą. Pasaulis gyvuos ir toliau, nes problema – ne ekonomika, o žmonių tarpusavio santykiai.
Todėl nemanau, kad reikėtų krimstis dėl ekonomikos. Gal bus dar viena griūtis kaip 2008 m. arba pasaulinė 20–30 procentų devalvacija – na ir kas? Bankai pavogs iš vargingai gyvenančių dar keletą milijardų ir padengs savo trūkumus.
Klausimas. Ekonomistai sako, kad modelis, paremtas pelnu, darosi neefektyvus visame pasaulyje. Gyvenimo trukmė ilgėja, smarkiai mažėja darbo vietų, robotai išstumia mus į pensiją. Bet jokių realių šių problemų sprendimų nėra. Jau svarstoma dėl garantuotų universalių pajamų įvedimo. Kur gi ritasi pasaulis?
Atsakymas. Į visa tai ekonomistams teks atsižvelgti ir tai taps naujosios ekonomikos dalimi.
Klausimas. Kodėl po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu tiek daug žmonių nusiteikę optimistiškai ir tikisi teigiamų pokyčių?
Atsakymas. Todėl, kad D. Trumpas – žmogus, išmanantis verslą. Jis moka tvarkyti reikalus ir į pasaulį žvelgia kaip į savo asmeninį verslą.
Ekonomistai šaukia, kad visame pasaulyje ekonomika stovi ant bedugnės krašto, tačiau niekas nenori rūpintis visu pasauliu. Ekonomika visame pasaulyje tapo integrali. O jie negali veikti drauge, negeba žiūrėti į visą pasaulį kaip į savo namus, savo šeimą, vieną šalį, vieną sociumą ir rūpintis juo kaip pridera.
Vietoj to prasideda smulkūs išskaičiavimai: „Aš čia, o tu – ten“, bet tai jau nebeveikia. Atsiranda prieštaravimas: iš vienos pusės, ekonomika visame pasaulyje jau turi tapti bendra, o iš kitos – ekonomistai nesugeba taip globaliai mąstyti.
Vadinasi, problema – ekonomistai: kaip juos paversti žmonėmis, plačiau žvelgiančiais į pasaulį, o ne tik į savo kišenę. Kitaip jie rytoj praras ir savo kišenės turinį.
Klausimas. 2016 m. stebėjome visos valstybės (Venesuelos) ekonominį žlugimą, valiutos denominaciją ir kupiūrų išėmimą iš apyvartos (Indijoje), ekonomines Graikijos problemas. Kaip tai paveiks žmones?
Atsakymas. Tai bus smūgis visiems, net milijardieriams, kurie staiga pamatys, kad iš jų milijardų nieko neliko. Jei Amerikos valstybės skola tokia didelė, tai kuo ją galima padengti? Jei dabar reikėtų padengti šią skolą, tai kiek po to liktų pasaulyje milijardų?
Komentaras. Amerikos skolos neįmanoma padengti, niekas to ir nereikalauja. Kol kas visi tiki Amerikos doleriu, neprašo skolos apmokėjimo.
Atsakymas. Bet subalansavus ekonomiką ir nurašius skolas, dolerio vertė tikriausiai tesiektų 50 centų ar mažiau. Kitaip tariant – visa tai tėra fikcija.
Klausimas. Ar verslininko D. Trumpo atėjimas į valdžią pagreitins išsitaisymo procesą ir blogio suvokimą ar sulėtins?
Atsakymas. Manau, kad D. Trumpas norės viską sutvarkyti. Juk jis supranta, kad šiuolaikiniame pasaulyje visi priklauso vieni nuo kitų: Kinija, Indija, JAV, Brazilija, Rusija… Tai labai platus ekonominis tinklas, nuo kurio niekas negali atitrūkti.
Klausimas. Bet jeigu aš – Džonas iš Viskonsino, o D. Trumpas viską sutvarkys, tai neturėsiu jokios motyvacijos keisti savo gyvenimą? O juk kalbėjome apie išsitaisymo procesą ir blogio suvokimą, apie perėjimą prie naujų santykių, naujos ekonomikos?
Atsakymas. Džonas iš Viskonsino ir neturi keistis – keistis turi Chaimas iš Jeruzalės. Chaimas ir Sara iš Jeruzalės privalo pasikeisti, o tada Džonas iš Viskonsino taip pat pasikeis, ir Fricas iš Berlyno, ir Džekas iš Londono irgi.
Viskas priklausys nuo to, kaip D. Trumpas spaus Izraelį, kad šis pagaliau pradėtų dvasinį išsitaisymą. Dvasinis išsitaisymas turi vykti Izraelyje, finansinis išsitaisymas – Amerikoje, štai tuomet viskas susitvarkys.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016-ieji: nauja tendencija

Bendrojo vartojimo ekonomika

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentarų nėra

Pinigų epochos pabaiga, I dalis

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija, Senovės Babilonas

Pirmojo žmogaus nuodėmė su gėrio ir blogio pažinimo medžiu buvo ta, kad Adomas paragavo, kokį didžiulį malonumą galima gauti suteikiant džiaugsmą Kūrėjui ir negalėjo susilaikyti, kad negautų jo egoistiškai.
Jis galėjo gauti šį malonumą su sąlyga, kad suvienys visą pasaulį – taip jis sukurtų ekraną virš egoistinio noro gauti, bet jis neturėjo tokio ekrano, ir todėl nusidėjo.
Šio didžiulio egoistinio noro atskleidimas vadinamas pirmagimio nuodėme, ir mes visi, visas mūsų pasaulis – šios nuodėmės pasekmė. Pirmąkart ji atsiskleidė dar Senovės Babilone. Dalis babiloniečių pastebėję, kad egoistinis vienijimasis veda mus į krizę, nusprendė išsiskirstyti. Lygiai tas pats dabar vyksta Europoje ir greitai prasidės Amerikoje.
O kiti babiloniečiai pasakė: „Ne! Mes turime mokytoją, Abraomą, jis sako, kad įmanoma rasti jėgą, kuri mus suvienys“. Ir nuo to laiko žmonija susiskaldė ir nuėjo dviem skirtingais keliais.
Bet paskui ir ta dalis, kuri sekė paskui Abraomą, pasivadinę Izraelio tauta, taip pat nukrito į tokį pat egoizmą, kaip ir kitos pasaulio tautos. Ir vis dėlto jie negalėjo tapti tokiais pat, kaip visi –atsiskyrimas Senovės Babilone tęsiasi per visą žmonijos istoriją. Ir iki šiol vyksta ta pati kova.
Po to, kai Adomui atsiskleidė naujas noras – egoistinis, jis jau apie nieką negalvojo, tik apie tai, kaip gauti. Visas mūsų pasaulis – tai materializavusi šio veiksmo pasekmė ir todėl jis visas grįstas materialia sėkme. Jame visa matuojama pinigais, kurie yra visų žmogaus veiksmų ekvivalentas.
Negalime vertinti žmonių pagal jų psichologiją, kultūrinius pasiekimus ar išsilavinimą. Galiausiai viskas virsta pinigais. Taip sutvarkytas visas pasaulis, tačiau mūsų laikais šis matavimo etalonas ima svyruoti. Greitai pinigais nieko nebus galima matuoti ir jie išnyks, liausis buvę vieninteliu kriterijumi.
Griūtis jau prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur anksčiau nebuvo jokio kito išskaičiavimo, tik piniginis. Juk šią šalį kūrė žmonės, susirinkę iš įvairių tautų, visų kultūrų. Jie nekreipė dėmesio į tai, kokios spalvos tavo oda juoda, balta ar geltona, jų apskritai niekas tavyje nejaudino, išskyrus pinigus. Pinigai buvo svarbiausia jėga.
Nūnai pinigų galia silpsta ir galiausiai nelieka jokio matavimo etalono. Tačiau per tris egzistavimo šimtmečius Amerikai labai pagelbėjo tai, kad ji be pinigų nepaisė jokių kitų vertybių.
Europoje buvo kitaip. Amerika – viena šalis, kur gyvena daug tautų, o Europoje – daugybė valstybių su skirtingomis nuomonėmis, ideologijomis, laisvės ir lygybės idealais, ilga tarpusavio santykių ir konfliktų istorija tarp visų šalių. Todėl jungtis jiems nebuvo lengva ir užuot susivieniję, jie ėmė kariauti.
Po karų europiečiai mėgino susivienyti pagal amerikiečių pavyzdį, norėjo įgyvendinti amerikietišką svajonę. Bet tam reikėjo tapti „Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, o tai nėra taip paprasta. Jie neturėjo vienos vyriausybės, vienos tautos ir todėl tai nepavyko. Be to, jiems sutrukdė psichologinių principų skirtumas. Amerikoje buvo tik vienas principas – pinigai! O Europoje buvo dar daug kitų, juk vis dėl to tai ypatinga, sena kultūra.
Nors, kad ir kaip ten būtų, vieni griūna iš vienos pusės, kiti iš kitos, bet galiausiai abiejų laukia griūtis.
Bus tęsinys…

Iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Panim Meirot“

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujoji žmonija tik po 15 metų

Pareiga pakilti kartu su visu pasauliu

Senovės Babilono ir šiandienos krizė

Komentarų nėra

Dykaduonių karta

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. 43 proc. amerikiečių bedarbių nenori ieškoti darbo. 59 proc. bedarbių priprato prie šventinio gyvenimo būdo ir daugiau nei dveji metai niekuo neužsiima. Tai apie 40 milijonų žmonių. Šie žmonės yra įsitikinę, kad šiuolaikinis žmogus turi visišką teisę nedirbti.
Trečdalis amerikiečių nuo 18 iki 28 metų nesiruošia užsidirbti pragyvenimui, planuoja gyventi tėvų sąskaita. Paradoksalu, bet apsimoka nepalikti vaikams santaupų, juk kol yra pinigų, vaikai net nemąsto apie darbą.
Tie, kurie nedirba, mano, kad dirbantieji yra kaip zombiai. Darbą jie suvokia kaip silpnybę. Darbo ieškoti nesiruošia kas penktas amerikietis. Patyrę žmonės žino, kaip išspausti iš valstybės maksimalią pagalbą maisto, būsto, grynųjų pinigų, sveikatos draudimo forma ir t. t.
40 milijonų žmonių nenori dirbti, dar 30 milijonų užsidirba iš to, kad šie 40 milijonų nedirba. Netolimoje ateityje dykaduonių skaičius keturis kartus viršys dirbančiųjų skaičių. Klintono programa griauna kapitalistinį verslo modelį, versdama JAV darytis panašią į Venesuelą.
Komentaras. Tendencija aiški, ją pagimdė elito gyvenimas ir troškimai. Viena vertus, nėra reikalo visiems dirbti. Supančiai aplinkai naudingiau nedirbti. Visuomenei naudingiau – mokytis ir auklėtis. Tai ir turi tapti kiekvieno privalomu užsiėmimu!

Daugiau šia tema skaitykite:

Bendrojo vartojimo ekonomika

Naujoji pasaulio ekonomika

Naujajai kartai – naujoviškas darbas

Komentarų nėra

Liberaliosios idėjos pabaiga

Apie, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė (M. Chazinas). Donaldo Trumpo laimėjimas JAV prezidento rinkimuose  sukėlė Europos Sąjungos elitui vos ne isteriją. Esmė ta, kad čia ne kas kita, kaip liberalios idėjos pabaiga. Liberalaus anklavo sukūrimo planetoje idėjos, kuris vadinamas „auksiniu milijardu“.
Ji išaugino milžinišką elitą žmonių, kurie sieja su ja savo gyvenimo sėkmę.
Šie žmonės, ypač jei jie humanitarai (politikai, žurnalistai, rašytojai, finansininkai ir kiti), nemąsto apie tai, kokie mechanizmai slypi už šios idėjos, kodėl ji apskritai stabili. Jie ideologinių schemų rėmuose daugelį metų aiškino, kad ši idėja yra vienintelė ir nepakentė alternatyvių idėjų nešėjų.
Mes matome, kaip naikinamos tradicinės vertybės Europos Sąjungoje ir Rusijoje. Šiandien visi pagrindiniai postai Europoje užimti žmonių, kurie neša liberaliąją idėją.
Kadangi jie nesuprato, kad po liberaliąja koncepcija slypi finansinis ekonominis modelis, kuris yra ribotas laiko atžvilgiu, Trumpo pergalė tapo jiems šios koncepcijos pabaigos simboliu. Jie ilgai užmerkdavo į tai akis, o dabar buvo priversti pripažinti, kad jų pasaulis pasibaigė. Tik jie netiki, kad už jo ribų gali egzistuoti kitas pasaulis – ir su tuo nieko neįmanoma padaryti.
Komentaras. Tai yra tai, ką aš parašiau apie Trumpo pergalę: Kūrėjas suteikia mums galimybę pereiti į „Achišenos“ vystymosi kelią – protingą vystymosi kelią, atitinkant gamtos dėsnius, o ne pagal įstatymus, kuriuos išgalvoja žmogus, liberalusis elitas.
Norisi tikėti, kad mes tuo teisingai pasinaudosime ir išmoksime tapti integralia visuomene, pasižyminčia protingu vartojimu, mokydamiesi teisingų tarpusavio santykių – nuo liberalaus „viskas leistina“ prie sąmoningos vienybės. Dėl to mums visiems reikia praeiti naujojo auklėjimo kursą.

Komentarų nėra

Bendrojo vartojimo ekonomika

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Dabar į mūsų gyvenimus vis labiau įeina bendrojo vartojimo ekonomika, kuomet galima su kuo nors dalintis biuru, darbo valandomis, naudotis kartu vienu laiku, tais pačiais daiktais, tomis pačiomis galimybėmis, kada kam patogiau.
Atsakymas. Jeigu reikės taupyti, tačiau norėsime gauti iš pasaulio kokios nors naudos, natūraliai būtent taip pradėsime tarpusavyje sąveikauti.
Komentaras. Bendrojo vartojimo ekonomika sukelia tokį susidomėjimą, nes remiasi tarpusavio pasitikėjimu, moko žmones pasikliauti vienas kitu, dėl jos susipažįsta žmonės, kurie, galbūt, kitaip nebūtų susitikę.
Tačiau yra viena problema, kuri jaudina šios ekonomikos kūrėjus: kaip apmokestinti tokią ekonominę veiklą? Jie bijo, kad kai tik įsikiš valstybė, ji viską sugriaus.
Atsakymas. Neabejotinai. Tai virs verslu.
Klausimas. Ar galima iš tikrųjų susikurti bendrų tarpusavio ryšių ekonomiką?
Atsakymas. Pavyks tik tada, jeigu iš anksto auklėsime žmones, kad jie suprastų, kad tai daro dėl to, kad pradėtų gyventi teisingai, t. y. pagal gamtos dėsnius, kad viskas turi būti bendra, ir visi esame susiję.
Klausimas. Tai reikštų, kad priekyje šviečia kilnus tikslas?
Atsakymas. Jis veja mus iš nugaros ir stumia pirmyn. Jis nuolat spaus: traumuos, tampys, kankins, kad vis dėl to jį priimtume.
Jeigu egoistiškai žiūrėsime į tokius dalykus – nieko nebus, išskyrus tarpusavio ginčus: aš paėmiau tiktai laikinai, jis – iš manęs, mes neteisingai supratome vienas kitą ir t. t. Galų gale teismai atmes: ,,Jūs tarėtės tarpusavyje, eikite ir aiškinkitės“, arba iškils dar kokių nors problemų.
Valstybė, iš tikrųjų, turės imti mokesčius, dėl to, kad jeigu aš naudosiuosi kuo nors, kas tavo, o tu – kuo nors, kas mano, tai mes turėsime paslėpto pelno, o pelnas privalo būti apmokestintas.
Juk valstybė gyvena iš papildomai gaunamų pajamų, dėl to būtinai ateis tam tikra riba, kuomet valstybės letena kyštels į šią kišenę.
Klausimas. Jeigu nesikiš valstybė, ar gali tarp mūsų kilti tokių problemų?
Atsakymas. Būtinai, nes mes – egoistai.
Pavyzdžiui, pamatei pas mane ant sienos paveikslą ir nori jį įsigyti. Parduodu tau už kelis šimtus dolerių ir privalau nuo to mokėti mokesčius. Privalau! Viskas, kas neša pelną, netgi ne pinigais, privalo būti valstybės apmokestinta, ir ji to nepraleis.
Klausimas. Jūs už kokią ekonomiką?
Atsakymas. Aš – ne už ekonomiką. Aš už tai, kad iš pradžių auklėtume žmogų. Tiktai po to, priklausomai nuo to, iki kokio lygio dėl auklėjimo jis pakyla, visuomenė tampa ekonomiškai teisingai tarpusavyje susijusi.
Klausimas. Koks turi būti auklėjimo rezultatas, ką žmogus turi suprasti?
Atsakymas. Kad viskas – bendra, ir galima viskuo keistis, jeigu tik supranti, kad tu ir kitas – artimi tarpusavyje žmonės, kad priklauso vienai bendrai sistemai. Kuomet šis jausmas atsiranda žmoguje, galima įvesti bet kokius naujus ekonominius santykius. Tačiau jie turi susiformuoti palaipsniui auklėjantis.
Šito neįvertino sovietų valdžia ir dėl to pralaimėjo. To ir dabar nepaisoma! Pavyzdžiui, Europos Sąjunga. Tame, ką ji darė, buvo matyti netgi socialistinių elementų. Tačiau jie neauklėjo žmonių, todėl užlipo ant to paties grėblio.
Jei žmonių neauklėsime, jų prigimtis neleis mums nieko daryti. Mes pirmiausiai turime tapti panašūs į gamtą, tai yra į integralią visuomenę, ir tiktai tuomet galėsime pasiekti sėkmę visur.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Būsimos kartos ekonomika

Dvigubas smūgis sunaikins pasaulinę ekonomiką

Komentarų nėra

Naujojo pasaulio ekonomika

Ateities visuomenė, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Ar kabalos mokslas atsako, kokia turi būti naujoji ekonomika, nauji gamybiniai santykiai? Ar šis mokslas apie tai neaiškina?
Atsakymas. Aiškina ir labai rimtai. Baal Sulamas apie tai rašo knygoje „Paskutinioji karta“. Jūs galite įeiti į internetą ir įvairiomis kalbomis paskaityti ar paklausyti mano pokalbių su ekonomistais. Dabartinė ekonomika – tai pereinamoji, paskutiniosios egoistinės kartos, ekonomika. Todėl mūsų pasaulis patiria didžiulę krizę.
Mes turime pereiti šias būsenas, kad suvoktume būtinybę save pakeisti.
Iš viršaus tai nenusileis, iš viršaus ateina tik pasipriešinimas.
Todėl kyla didžiulis prieštaravimas tarp egoistinės mūsų pasaulio sistemos ir altruistinės Aukštesniojo pasaulio sistemos, mes suvokiame, kad turėtume būti tapatūs aukštesniajai sistemai, apie kurią kalba kabalos mokslas. Tada mums kyla poreikis tobulėti, išsitaisyti ir persiauklėti.
Trumpai galiu pasakyti, kad ekonominė sistema, kurioje gyvens būsimoji karta – tai sistema, kur kiekvienas visuomenės narys gaus viską, kas būtina normaliam egzistavimui, bet ne daugiau.
Visa kita bus prieinama žmogui tiek, kiek jis bus susijęs su aukštesniąją sistema. Iš jos žmogus gaus užpildymą ypatinga jėga, nes žmogus – tai noras. Jei mes tinkamai jį formuojame, tai galime prisipildyti iš gamtos (joje ir yra ta jėga) ir egzistuoti amžinoje, tobuloje, begalinėje, nepraeinančioje būsenoje.
Pasauliui reikalingas naujas – nefizinis – užpildymas. Todėl dabartinė ekonomika egzistuoja tam, kad visus susietų, gamintų tik tai, kas būtina ir paskirstytų produktus. Tai idealus tinkamas ryšys tarp gamybininkų, vartotojų ir aptarnaujančio personalo.
O būsimosios kartos ekonomika bus pagrįsta susivienijimu ir tarpusavio užpildymu be konkurencijos ir tik tiek, kiek būtina kiekvienam. Visi kiti ryšiai bus nukreipti į tai, kaip atskleisti aukštesniojo užpildymo šaltinį.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

JAV – 50 milijonų išlaikytinių

Būsimos kartos ekonomika

Finišo tiesioji

Komentarų nėra

Pinigai, auksas ir sidabras

Ekonomika ir pinigai

Klausimas. Kokia pinigų dvasinė šaknis?
Atsakymas. Pinigai hebrajų kalba – „kėsėf“. Šis žodis turi dvi reikšmes: sidabras („kėsėf“) ir uždengimas („kisuf“). Jeigu galiu padengti savo poreikius, tai vadinama pinigais. Kiek savo poreikių „padengiame“, tiek norų patenkiname.
Mūsų laikas pinigai gali būti virtualūs, kadaise žydai mokėjo tik sidabru. Toroje minima, kaip Abraomas atseikėjo keturis šimtus šekelių sidabro už Machpėla uolą, kur palaidojo savo žmoną.
Toroje minimas būtent sidabras, o ne auksas, nes sidabras – Binos , davimo savybė, o auksas – gavimo savybė.
Auksas simbolizuoja godumą, gobšumą, o sidabras – dėkingumą, dosnumą, davimą.

Iš 2016 m. balandžio 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Skandalas su „Panamos sąrašais“

Dvasiniai pinigai – tiesos atitikmuo

Dvasinė pinigų šaknis I d. (vebinaras)

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai