Pateikti įrašai priklausantys Ekonomika ir pinigai kategorijai.


Skųskitės tam, kas jus sukūrė

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманPasaulis ima jausti, kad priėjo aklavietę. Paaiškėja, kad nėra jokios demokratijos, liberalizmo. Į kur mes įėjome dėl to, kad leidome laisvai savivaliauti žiniasklaidai ir oligarchams?
Po dešimties metų jie vėl susirinks Davose ir paskelbs: „Dabar 99 % viso kapitalo priklauso 1 % Žemės gyventojų, ir greitai visas 100 % bus mūsų rankose. Visi kiti gali mirti iš bado. Mums jų, žinoma, gaila, bet ką padarysi, tai juk egoistinės raidos kelias – nepatinka, skųskitės Kūrėjui.“
Turčiai patys pasakys: „Jūs norite pokyčių, bet tai ne jūsų rankose. Nesame kalti, mes irgi egoistai kaip visi. Jūs mūsų vietoje darytumėte taip pat. Visi pinigai susikaupė pas mus, nes noras mėgautis įpareigojo mus taip veikti. Skųskitės tam, kas mus sukūrė.“ Ir tuomet tie nelaimėliai, kuriems neliko nė kruopelės, galbūt supras, kad reikia kreiptis į Kūrėją.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos „Įvadas į Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekonomikos forumas Davose 2018

Globalizacija neleidžia įsibėgėti

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Komentarų nėra

Ekonomikos forumas Davose 2018

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Į 48-ąjį ekonomikos forumą Davose suvažiavo 70 valstybių vadovai, 3000 žmonių. Pagrindinė forumo tema – „Sukurti ateities visuomenę susiskaidžiusiame pasaulyje“.
Atsakymas. Ten renkasi politikai ir magnatai, kartu valdantys pasaulį. Pagal paskutines ataskaitas 1 % šių žmonių turi 70-80 % viso pasaulio turto. Tad apie ką galima kalbėti, kurlink eina pasaulis?
Klausimas. Kitaip tariant, netikite jų forumais?
Atsakymas. Jie vyksta pastaruosius 20 metų. Ką matėme? Viskas suplaukia jiems į rankas. Jei anksčiau manėme, kad iš jų bent jau bus ką perduoti ir paprastam žmogui, tai bėgant metams matome, kad tai nevyksta.
Egoizmas negali dalytis su kitais, niekaip! Jis serga, jei tenka ką nors atiduoti nuo savęs, net jeigu jam to nereikia. Tokia prigimtinė savybė.
Klausimas. Išeitų, kad egoistų susibūrimas, juolab tokių, kurie praktiškai valdo visą pasaulio turtą tik blogina situaciją?
Atsakymas. Žinoma, tai apsunkina padėtį.
Forumas po forumo jie vyksta ten, ir vienas kitam atsiskaito, kiek praturtėjo. Aš tiesiog išmanau egoizmą. Neišsakau jiems savo požiūrio, o kalbu apie jų turimą prigimtinę savybę. Ji negailestingai valdo juos ir jie nieko negali padaryti. Kitaip tariant, nekylu prieš juos, aš nei politikas, nei filosofas.
Jeigu norime, kad ši savybė liautųsi veikus žmonėse, ir nevestų mūsų į susinaikinimą, mums reikia ištaisyti ją visuose, neaplenkiant turčių.

Iš 2018 m. sausio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Davosas (2012 m.): nauja kovos su krize kryptis

Davoso (2014 m.) darbotvarkė

Harmonija, kurią kuriame mes patys

Komentarų nėra

Dvasinė ekonomika

Ateities visuomenė, Ekonomika ir pinigai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokia dvasinė piniginių skolų šaknis?
Atsakymas. Pinigai hebrajų kalba „kėsėf“, nuo žodžio „kisuf“ – „ekranas“ („masach“), „uždanga“.
Jeigu jūs turite ekraną, kuriuo galite kažką padengti, tai hebrajų kalba jis vadinasi „pinigai“. Iš esmės, hebrajų kalbos žodžiai perduoda to, kas vyksta, esmę – arba objekto, arba veiksmo.
Dvasiniame yra keletas skolų rūšių. Beje, dvasinė ekonomika labai įdomi. Ji pagrįsta ekranu, Šviesos atspindėjimu, gavimu dėl savęs / ne dėl savęs. Kartą per septynerius metus ir kartą per penkiasdešimt metų vyksta skolų nurašymas.
Klausimas. Jeigu kabalistas būtų ekonomistas, ar jis galėtų aprašyti visą naują ekonomiką?
Atsakymas. Žinoma. Gaila, dabartinė ekonomika yra tokia, kad ją aprašo kas tik nori ir kaip nori. Juk ji veikia ne pagal dėsnius. Dvasinis sudužimas viską visiškai pakeitė. Pasireiškė neigiamų jėgų valdžia: palūkanos, spaudimas, grobuoniškos sąlygos, vogimas vietoj davimo.
Ką reiškia veikti pagal įstatymus? Tai noras gauti, sumažinamas („cimcum“), ekranas („masah“), Atspindėtoji šviesa („or chozer“). Kiek galima gauti, kiek ne. Kiek atiduoti, kiek ne. Kiek gavai ir kiek galėjai gauti, jeigu atiduotum kitam. Ir taip toliau.
Čia pasveriamos tavo teigiamos ir neigiamos savybės. Beje, neigiami veiksmai nekelia nuostolių niekam. Juk kalbama apie tai, ką perdavei kitam, kad jis padarytų vietoj tavęs ir iš to uždirbtų.
Kokiu būdu tokiomis sąlygomis uždirbi tu? Tau nereikia iš nieko nieko gauti. Galimybė atiduoti kitam jau ir yra tavo uždarbis.
Ekonomika, perleista per egoizmą, nukreipta į tai, kad gautum ir dar su palūkanomis. O čia atvirkščiai, aš duodu, kad tai išeitų iš manęs, ir tada visa tai – mano.
Klausimas. Išeina, kad dvasinė ekonomika daug paprastesnė?
Atsakymas. Žinoma. Tu neturi išskaičiavimų kitų žmonių atžvilgiu. Svarbiausia – atiduoti!
Klausimas. Ar reikia jos mokytis?
Atsakymas. Ne. Ji pradedama suprasti grupėje natūraliai. Žmogus, kuris pasiekia dvasingumą, supranta, kaip reikia sąveikauti su kitais. Tai komutacijos dėsniai.

Iš 2017 m. liepos 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pinigų epochos pabaiga

Dvasiniai pinigai – tiesos atitikmuo

Užpildymas šviesa

Komentarų nėra

Kas nedirba, tas valgo

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKada nors žmonija suvoks savo egoizmą ir panūs jo atsikratyti. Suvokimą sužadins smūgiai, šiais laikais besipilantys iš visų pusių.
Greitai žmonija supras, kodėl ją užgriūva tiek problemų, kodėl kaskart prieina krizę, suirutę, neviltį ir atsimuša į sieną.
Krizė visur: ir vyriausybėse, ir šeimose. Kažką sukuriame ir matome, kad tai mums kenksminga. Pastarąjį šimtmetį žmonija iškrėtė tiek kvailysčių, kiek nebuvo per visą jos istoriją: du pasauliniai karai, revoliucijos.
O šiuolaikinis pasaulis atsidūrė tokiame chaose, kad iš viso nebeaišku, ką daryti. Vietoj žmonių ima dirbti mašinos, taip išeina, kad žmonės iš viso nebereikalingi.
Greitai nebebus nei pinigų, nei darbo. Žmonėms nereikės dirbti, visiškai pasikeis gyvenimo stilius. Dėl to ateis blogio suvokimas, ir žmogui teks suprasti, kad gyvenimas turi tekėti visai kitoje plotmėje – vieningų žmonių tarpusavio santykiuose.
Tokia žmogaus paskirtis, jam reikia išsivystyti iki tokios būsenos. Technologijas vystys keletas ypatingų išradėjų, dirbsiančių su aukštosiomis technologijomis, o visiems kitiems – paprastiems žmonėms – šiame pasaulyje nebus ką veikti.
Jie ims mąstyti, dėl ko gimė. Kadaise visas gyvenimas sukosi aplink darbą: žmogus dirbo tam, kad valgytų, ir valgė tam, kad dirbtų. Bet dabar galima valgyti ir nedirbant, tai dėl ko tada gyventi?
Šis klausimas kyla visiems: dėl ko gyvename? Kokia šio gyvenimo prasmė? Atsakymo nėra, lyg ir nėra dėl ko gyventi. Taip suvoksime blogį.
Klausimas. Kaip į šį procesą įsitrauks tolimiausios sistemos?
Atsakymas. Nėra artimų ir tolimų sistemų – yra tik viena sistema, kurioje mes visi tarpusavyje susiję tūkstančiais ryšių taip, kad neįmanoma pasakyti, kur pradžia, o kur galas. Tai integrali, uždara, apvali tarsi kamuolys sistema.
Todėl kiekvienas procesas vyksta visoje sistemoje. Bet kurioje vietoje galima aptikti sistemos galvą, kūną ir pabaigą. Tai lyg skysti drebučiai: kiekvienas yra visur ir kiekviename elemente yra visuma, tik minimaliu kiekiu.
Todėl neįmanoma nustatyti, kur šios sistemos galva, o kur uodega. Bet kurioje vietoje atradę galvą, ten pat rasite ir uodegą. Taip yra dvasiniame pasaulyje.
Tarpusavyje susijungdami integraliais ryšiais, pradėsime atskleisti Aukštesniąją gamtos jėgą, Kūrėją. Mes patys turime tapti integralūs, kad galėtume atskleisti Kūrėją. Kūrėjas yra visur, bet negalime Jo pajusti, atskleisti ar prisišlieti, prisijungti prie Jo.
Tam turime išsitaisyti, tai padaryti įmanoma tik grupėje, dešimtuke. Kai tik įvyks pirmasis dešimtuko susijungimas, iš karto atskleisime Kūrėją. Juk pagal savybių panašumo dėsnį mes jau turėsime integralų indą Jam atskleisti.

Iš 2017 m. sausio 19 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. forumas Arose)

Daugiau šia tema skaitykite:

Išėjimo iš krizės planas, I dalis

2016 metų rezultatai: ekonomika

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentarų nėra

Markso prognozės ima pildytis

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Galima sakyti, kad Karlas Marksas pasiekė didžiausių aukštumų – jis toks pat unikalus kaip ir Baal Sulamas, tik ne dvasiniu lygmeniu. K. Marksas buvo žmogus, supratęs pasaulyje vykstančius procesus, ir tai, koks vystymasis mūsų laukia.
Savo išvadas jis padarė pagal tais laikais išryškėjusius pradinius požymius, remdamasis tyrimų darbininkų padėties tekstilės fabrikuose statistika.
K. Marksas buvo ekonomistas ir išmanė tuos klausimus. Pagal egoistinio vystymosi pradžios simptomus dar pramoninės revoliucijos priešaušriu, tik atsiradus garo mašinoms ir pirmajai mechanizacijai, kol dar nebuvo elektros, jis jau suprato, kur link tai nuves.
Jis buvo tikras ekonomistas, lyginant su kitais, ieškojusiais būdų išspausti kuo daugiau dolerių.
K. Marksas pajautė stumiančią vystymosi jėgą, suprato, kad ji kyla iš žmogiškojo egoizmo ir prie nieko gero neprives. Todėl verta iš karto judėti lygybės link. Baal Sulamas taip pat teigė, kad paskutiniosios kartos gyvenimas bus pagrįstas visuotine lygybe ir vienybe.
Tik Marksas tai matė ne iš dvasinio lygmens kaip Baal Sulamas, o darė išvadas kaip ekonomistas. Jis sakė, kad neverta tęsti ekonominio vystymosi kapitalistiniu būdu, geriau pradėti visuomenės pertvarkymą lygybės principais.
Iš tiesų, jis ir nemanė, kad tai įvyks iš karto. Sprendžiant iš jo raštų, Marksas suprato, kad pirmiausia būtina pasiruošti, mokytis, kelti darbininkų sąmoningumą į kitą lygmenį. Juk tais laikais darbininkai buvo visiški tamsuoliai.
Tik dabar pradedame mokytis to, iš ko juokėmės prieš pusantro šimto metų. Amžininkai nesuprato K. Markso. Po trisdešimties keturiasdešimties metų revizionistai visais įmanomais būdais iškraipė Markso metodiką. Ir Leninas, ir Stalinas buvo šių klaidų pasekmė.
Markso „Kapitalas“ – tai ekonominė pranašystė. Galime neabejoti, kad dabartinės krizės sąlygomis ji atgims. Problema – stereotipinis nusistatymas prieš K. Marksą, jo tapatinimas su „marksizmu“, kaip jį interpretuoja sovietai.
Bus daugiau…

Komentarų nėra

Mokytis gyventi

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Teigiate, kad robotai greitai pakeis žmones. Nuolatinis mūsų klausytojas rašo, kad tai vyksta jau ir dabar. Dėl energijos kainų kritimo bet kurio daikto vertė bus lygi energijos kiekiui, kuris buvo panaudotas jam sukurti, tai yra, visai praras vertę, todėl ir robotai pigs.
Dėl robotų turėsime daugiau laiko, galėsime mokytis būti žmonėmis ir tobulinti dar labiau mus išlaisvinančią technologiją. Šiais laikais jaunuoliai JAV įgyja ne po vieną išsilavinimą, nes neranda darbo, o išsilavinimas teikia struktūrą, pažangą, perspektyvą. Jie gyvena dėl perspektyvos.
Taigi, Jūsų minėta tendencija, kad žmonija mokysis būti žmonėmis, jau dabar veikia.
Atsakymas. Kalbame ne šiaip apie mokslą rimtesniems robotams ar kompiuteriams sukurti. Norime mokyti žmones, kad jie suprastų, dėl ko gyvena, dėl ko vyksta žmogaus evoliucija, kur link ji veda, kodėl išgyvenome tokias raidos stadijas ir ko turime pasiekti ateityje.
Tai reikia suvokti ir pažiūrėti į visą procesą iš viršaus, o ne iš savo vidaus, kad galėtume jau dabar kurti teisingą visuomenę ne bandymų ir klaidų metodu kaip visada: revoliucijomis, karais, kančiomis.
Visa tai galima labai paprastai sumodeliuoti ir padaryti teisingą išvadą.
Klausimas. Vadinasi, žmonija pati gali iki to prieiti, kabalistams nebūtina jos nukreipti?
Atsakymas. Ne, jei žmonija į tai eis natūraliu keliu, patirs didelių kančių. Kas iš to, kad žmonės išras dar protingesnių mašinų ir pakeis jomis save? Kas bus su milijardais žmonių?
Komentaras. Galima jų laiką užpildyti nuolatiniu mokymusi. Tegu mokosi geografijos, istorijos, pasaulio sandaros – ar tai blogai? Geriau nei sėdėti namuose arba kelti riaušes gatvėse.
Atsakymas. Tai neperspektyvu. Tarkime, kad įpareigosime porą milijardų žmonių mokytis – kas su jais bus toliau? Žmogus negalės dirbti nenaudingo darbo, jei nejaus būtinybės, nes negalės jo niekur pritaikyti.
Žmonėms reikia matyti teigiamą rezultatą, nors menką laimėjimą. O iš to jokio laimėjimo nebus.
Klausimas. Ką jie laimės mokydamiesi tapti Žmonėmis?
Atsakymas. Jie žinos, dėl ko tai daro – kad pakiltų į kitą egzistavimo lygmenį, pradėtų jausti save kitoje tikrovėje. Bet tam juos reikia mokyti.
Klausimas. O jeigu jie nenori?
Atsakymas. Palaipsniui galima tai išvystyti, nes šio noro užuomazgų yra kiekviename, tik vieniems – giliau, kitiems – paviršiuje. Šią vadinamąją „Kūrėjo kibirkštį“ galima nesunkiai sužadinti, nes kančias dėl savo paskirties nežinojimo, dėl to, kad viskas baigiasi mirtimi, jaučia visi. Tik mes jas slopiname.
O reikia ne slopinti, priešingai – sužadinti: „Pirmyn į mirtį ar į gyvenimą? Rinkitės! Mes siūlome – į gyvenimą, kad savo pasaulį pamatytumėte ir atskleistumėte dar jame. Ar į mirtį? Tuomet žinokite, kad ji tiesiai priešais jus“.
Kiekvienas žmogus turi pradą, dėl kurio jam galima išaiškinti, kas yra tikras, amžinas, tobulas gyvenimas arba neišvengiama mirtis.

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Robotai revoliucionieriai

Laisvas vergas

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Komentarų nėra

Amerikietiškosios svajonės atgimimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Po JAV prezidento rinkimų žiniasklaida tvirtina, kad prasidėjo nauja epocha. Visiems aišku, kad bus esminių pokyčių. D. Trumpas pažadėjo grąžinti JAV paprastiems amerikiečiams ir atgaivinti amerikietiškąją svajonę.
Iš vienos pusės, kalbama apie buvusios Amerikos šlovės grąžinimą, o iš kitos – apie naują JAV ir viso pasaulio epochą. Ar grįžtame į senuosius laikus, ar mūsų laukia kažkas visiškai nauja?
Atsakymas. Didieji miestai nubalsavo prieš D. Trumpą, tačiau kas juose gyvena? Verslininkai, darantys pinigus iš oro, studentai, emigrantai, laisvųjų profesijų atstovai. Jie negamina realios produkcijos, o uždirba vienas iš kito. Visos jų pajamos pagrįstos tuo, ką gamina, augina, stato, tiekia provincijos gyventojai.
Todėl tarp šių dviejų gyventojų dalių egzistuoja didžiulis atotrūkis. Viena dalis – senbuviai, įkūrę Valstijas ir visoje teritorijoje pastatę miestelius bei kaimus. Kita dalis, išaugusi per pastaruosius penkiasdešimt metų dėl įvairių spekuliacijų, tai emigrantai, nedirbantys, iš pašalpų gyvenantys asmenys.
Tokiu būdu tauta, visas sociumas suskilo į dvi dalis, priešingas viena kitai savo požiūriu į gyvenimą, vertybėmis, pagrindais, ateities vizijomis. Didmiesčiai galėjo vystytis tol, kol klestėjo bankų sistema ir tai, kas susiję su didelio miesto gyvavimu.
Tačiau, kai šios sistemos patenka į gilią krizę, joms nepadeda net milžiniškos, trilijonų dolerių dydžio, valstybės paskolos. Niekas net nesiruošia grąžinti šių astronominių skolų. Visas pasaulis supranta, kad reikia nuolat gaminti ir išmesti prekes, kad būtų galima toliau gaminti ir išmesti.
Bet kam to reikia? Tam, kad bankai būtų prikimšti popierių ir pasipildytų kažkieno sąskaita? Problema ta, kad šis žaidimas baigėsi. Visiems aišku, kad jis nenaudingas. Nežinia, ką daryti toliau, bet taip tęstis jau nebegali.
B. Obamos administracija rūpinosi į JAV atgabenti kuo daugiau radikaliųjų islamo emigrantų ir tai jai pavyko. Pasisekė pritraukti net keletą milijonų emigrantų bei dalį jų įdarbinti valstybinėse struktūrose. Tai pradeda gadinti visos šalies įvaizdį ir verčia imtis tam tikrų priemonių.
Apskritai JAV visuomenę reikia gydyti nuo itin įtemptų santykių tarp visų sluoksnių: juodųjų, baltųjų, kairiųjų, dešiniųjų, lotynų amerikiečių. Tai tiksinti bomba, kuriai betrūksta islamo pabėgėlių, siekiančių visą Ameriką nudažyti žaliai.
O žmonės, gyvenantys toli nuo didmiesčių, iki šiol saugo tikrąją Amerikos dvasią, buvusią prieš penkiasdešimt metų, ir perduoda ją savo vaikams. Jie mato, kaip iš jų atimama šalis ir naikinama jos atmosfera.
Jie galbūt su tuo susitaikytų, jei technologijos, prekyba ir pramonė klestėtų, kiltų gyvenimo, gerovės lygis, kuris kompensuotų kartėlį bent jau pinigais. Bet ir gyvenimo lygis krinta. Todėl žmonės reikalauja pokyčių.
Klausimas. Ar manote, kad D. Trumpas grąžins JAV atgal į senosios, provincialiosios Amerikos laikus?
Atsakymas. Aišku, kad ne. Bet D. Trumpas apsireiškė reikiamoje vietoje tuo momentu, kai baigėsi žaidimas ir didmiesčių bumas. Bankai, prekyba žlunga ir nyksta, lieka didžiulės valstybės skolos, išdraskyta visuomenė ir šalis, krintanti iš savo aukštybių, prarandanti buvusią šlovę ir galybę. Amerika ritasi vis žemyn.
Tokiomis sąlygomis iškyla B. Sandersas ir D. Trumpas, kurie teigia, kad šis kelias ideologiškai klaidingas. Žinoma, yra problemų ir politikos bei ekonomikos srityse, bet ideologija – svarbiausia, ji visko pagrindas. Todėl šie politikai ir sako, kad reikia keisti ideologiją.
Klausimas. Kuo pasireikš šie pokyčiai?
Atsakymas. Ir D. Trumpas, ir B. Sandersas sutinka, kad reikia grąžinti visuomenei vienybę – suartinti žmones, kad jie jaustųsi viena tauta. Visuomenė turi rūpintis savo vienybės stiprinimu. O jei to nebus, tai nei ekonomika, nei bankai, nei Volstrytas nepadės.
Žinoma, kalbame ne apie žmonių sulyginimą, o apie visuomenės vienybę.

Iš 2016 m. lapkričio 10 d. 791-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Krizė – naujos visuomenės gimimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas (šaltinis). Įmonės, naudodamos energiją, gamina prekes, vėliau energija naudojama šias prekes gabenant vartotojams, kurie jas perka, kad kuo greičiau išmestų į šiukšlyną. Ši seka vadinasi „ekonomikos augimu“: tai bereikalingas išteklių eikvojimas ir aplinkos niokojimas.
Svarbu tik „augimo“ ir pelno didinimas. Pamazgų duobės ekonomika prarijo visą planetą – tarp Kalifornijos ir Havajų plaukiojanti Teksaso valstijos dydžio šiukšlių sala iš panaudoto plastiko – „augimo“ ir pelno didinimo produktas.
Vandenynai virto milžinišku šiukšlynu. Globalizacija pavertė žemę ir upes sąvartynu, nes šiuo metu pigiau pirkti naują daiktą ir išmesti sugedusį, negu taisyti.
Principas, valdantis globalią ekonomiką, dievina atmatų duobės ekonomiką, nes ji skatina didelį „augimą“.
Užnuodytos jūros, upės ir laukai neturi jokios reikšmės, kaip ir neįtikimas energijos, mineralinių žaliavų ir darbo išteklių eikvojimas globaliajai pramonei ir menkavertės produkcijos transportavimui: jei visa tai didina „augimą“, tai laikoma teisinga.
Sprendimas. Krizės problema – neišsprendžiama, ji veda žmoniją į pražūtį, vienintelis įmanomas sprendimas – keisti žmogaus prigimtį, tai ir numatyta gamtos vystymosi plane. T. y. krizė – mūsų būsimos būsenos gimimas, tą būseną galime pasiekti ne keisdami supantį pasaulį, o keisdami save, savo prigimtį iš egoistinės į altruistinę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimos kartos ekonomika

Krizė: ieškant išeities

Krizė – perėjimo į naują visuomenę taškas

Komentarų nėra

Nauja pasaulinė sistema

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Mes susidūrėme su daugybe krizių, kurių pasekmės sukelia naujas krizes, mes susidūrėme su sistemine vakarų pasaulio krize, kuri palietė technologijas, ekonomiką, prekybą, politiką, demokratiją, autentiškumą, karinius konfliktus, klimatą, supančią aplinką, kultūrą, vertybes, šeimą, švietimą, jaunimą ir t. t.
Šios krizės gimdo baimę ir susierzinimą. Pradedant nuo 2008 m. finansinės krizės, viskas stipriai pasikeitė. Piliečiai jaučia nusivylimą, demokratija kaip modelis prarado pasitikėjimą, politinės sistemos patyrė rimčiausių sukrėtimų, tradicinės partijos išgyvena krizę.
Jei „valdyti“ reiškia „numatyti“, tai mes išgyvename pasaulinės sistemos valdymo krizę. Žmonės reikalauja, kad politinė valdžia vėl imtųsi vadovauti visuomenėje, apribotų ekonominės ir finansinės rinkos valdžią.
Aljansas „valstybė + specialiosios tarnybos + interneto ištekliai“ pagimdė interneto vartotojų sekimo imperiją. Kibernetinė erdvė tapo mūsų pasauliu, vietoj fizinės erdvės atsirado nauja visata, papildanti pasaulio tikrovę.
Komentaras. Visa tai mus veda į būtinybę įsilieti į naują sistemą, kitaip tariant, tapti panašiems į gamtą,

Komentarų nėra

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nemažai žmonių iki 30 metų nepasitiki savimi ir rizikuoja susidurti su psichinės sveikatos problemomis, beje, labiausiai tai liečia moteris. Nusivylimas, nerimas dėl ateities ir finansiniai sunkumai sunkiai slegia milijonus jaunų britų.
Tūkstančius jaunų 18-30 metų žmonių maži atlyginimai ir nedarbas veda į „uždelstą brendimą“, kai daugelis gyvena su tėvais, nenori vaikų, prisipažįsta esantys silpni (42%), nepasitikintys savimi (47%, moterų – 74% ) nerimaujantys dėl ateities (51% ).
Beje, jie kenčia būtent tuo gyvenimo periodu, kuris tradiciškai laikomas jaunatviško pasitikėjimo laikotarpiu.
Komentaras. Nė vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių jau nesikeis į gerąją pusę – iki tol, kol mes nepradėsime aiškinti apie būtinybę žmonėms vienytis į vieningą visuomenę, siekiant atitikti bendrąją gamtą. Tai darydami pritrauksime teigiamą poveikį visuomenei ir imsime matyti gerą rezultatą jaunosios kartos gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pakilti aukščiau problemos, kad ją išspręstume

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai