Nuomonė: (A. Duginas, iš naujos knygos „Krizė, ekonominės teorijos pabaiga“): Krizė nėra ekonominė. Žlugo pats liberalios ekonominės sistemos modelis. Tai kapitalistinės pasaulio sistemos žlugimas – visi ieško išsigelbėjo ir reikia ruoštis pačiam blogiausiam.
Turime vilkinti laiką, kad liaudis suvoktų įvykusių procesų svarbą bei negrįžtamumą ir  kad būtų sukurtas  alternatyvus išsigelbėjimo planas,  nauja ekonominė sistema.
Visi ankstesni ekonominiai planai buvo sudaryti remiantis nepaliaujamo ekonomikos augimo logika. Ekonomistai R. Mertonas ir M. Skoulzas gavo Nobelio premiją, dar 1997 metais įrodę, kad tokia krizė, kaip dabartinė jokiomis aplinkybėmis negali įvykti, nes finansinės rinkos augimas yra begalinis.
Ir nors visi šie lūkesčiai subyrėjo, tačiau iki šiandienos nėra net naujojo plano eskizo. Vis dar bandoma apginti liberalų modelį, nors jo jau nebėra. Dabartinė krizė yra rimtesnė, nei Didžioji 1929 metų depresija. Mes artėjame prie apokalipsės, nes žlugo sistema, kuri buvo laikoma vienintele teisinga ir veiksminga.
Komentaras: Ekonomika – tai žmogaus prigimties ir visuomeninių ryšių atspindys. Ankstesnė ekonomika nebeveikia, nes mes patys to nesuvokdami įžengėme į naujus visuomenės ryšius – gamta mus įvedė į globalius integralius santykius, todėl mūsų seni, egoistiniai ryšiai neveikia.
Privalome išstudijuoti naujus visuomeninius santykius ir šviesti žmones naujam pasaulio gyvenimui. Jei sukursime gerus tarpusavio ryšius, gamta grąžins mus į pusiausvyrą su ja.

Daugiau šia tema skaitykite:

Eksperto nusivylimas…

Sprendimas – žmogaus prigimties pasikeitime

Ekonomika – mūsų santykių kopija

Nuomonė (Duglas Jolker, Virdžinijos ekonomikos universiteto Ridžent profesorius, JTO darbuotojas finansinės krizės klausimais): Dabartiniai dramatiški įvykiai finansų rinkose patvirtina, kad tai ne įprasta ekonominė krizė, bet lemtinga visos postmodernistinės ekonominės sistemos krizė.
Šios sistemos pagrindas – manipuliacijos vartotojų sąmone ir apgailėtini spekuliatyvaus ekonominio elito interesai. Jai būdinga manipuliacijomis išpūsta prekių, paslaugų, valiutos, akcijų, kreditų kaina.
Dabartinė krizė – tai postmodernistinės visuomenės pasitikėjimo informacija krizė, kurioje žodis „tiesa“ tapo juokinga ir naivia kvailyste. Šios visuomenės pagrindas buvo visaapimanti apgaulė ir manipuliacijos.
Bet anksčiau ar vėliau iliuzinio, klaidingai sukonstruoto pasaulio tikrovė turėjo susidurti su sunkia ekonomine tikrove. Kai taip ir atsitiko, oro burbulų tvirtovės ėmė sproginėti. Žmonės ėmė suprasti, kad ekonomikoje, kurios pagrindas melas ir manipuliacijos, niekuo pasitikėti negalima. O visaapimančioje nepasitikėjimo situacijoje rinka ir ekonomika negali egzistuoti apskritai.
Ši ekonomika sukurta amžiaus viduryje, kai sparčiai ėmė vystytis manipuliacijos priemonės: TV, reklama, rinkodara, prekių ženklosklaida, MT, spekuliatyvios globalios finansų rinkos ir t.t. Jų darbo vaisius – sąmoningai iškreipta pasaulio tikrovė, netikrų vertybių sukūrimas, iracionalaus vartotojiško elgesio formavimas.
Jie mėgino įteigti, kad tiesa – tai žodžiai, kuriais tikima; kad interpretacija svarbesnė už tikrovę; kad tikrąsias vertybes kuria ne racionalūs žmonių poreikiai, o iracionalūs vaizdai ir simboliai.
Ši sistema atsirado praėjusio amžiaus viduryje, kai pramoninę ekonomiką ir pramoninę eksploataciją pakeitė manipuliacinė ekonomika.
Žmogus joje tapo eksploatacijos objektu ne tik kaip gamintojas, bet ir kaip įpirštų prekių vartotojas, ir kaip investuotojas į išpūstus finansinius institutus. Manipuliacijų aukomis tapo ištisos tautos ir šalys, kurios savo išteklius iškeitė į iliuzines, niekuo nepadengtas finansines priemones.

„Vaidinimas baigtas. Laikas vilktis kailinius ir grįžti namo. Apsidairė. Bet nei kailinių, nei namų nerado“ (V. Rozanovas apie „įprasto pasaulio“ krachą po 1917 metų revoliucijos).

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekonomika – jau ne mokslas

Egoistinė globalizacija – neišgydo nei visuomenės, nei žmonių

Yra problemų, yra patarimų – sprendimo nėra

Nuomonė (prof. Štiglicas): Mūsų ekonominiai modeliai atvedė į 2008 metų krizę. Prieš tris metus rugpjūtį buvome susirinkę čia, Lindao, ir stebėtina, tačiau nebuvo nė vienos diskusijos artėjant didžiausiai krizei, kuri prasidėjo po mėnesio.
Kokiu būdu grupė pirmaujančių ekonomistų, kurie turėjo apgalvoti svarbiausius pasaulinės ekonomikos klausimus, nenumatė per pastaruosius 75 m. didžiausios ekonominės krizės? Tai ne tik ekonominė, bet ir ekonomikos mokslo krizė.
Makroekonomikos modeliai, kuriais iki šiol naudojosi centriniai bankai, sukūrė darbo ir mąstymo principus, kuriuos ištiko krizė, o svarbiausieji iš jų disbalanso ir įtvirtinimo procesai − jeigu piniginė-finansinė politika rūpinsis mažėjančia infliacija, tuomet tai leis išsaugoti pastovų augimą. Žvelgiant atgal, šios idėjos atrodo tiesiog absurdiškos.
Komentaras: Ekonomika atspindi mūsų egoistinius ryšius. Mes patys sukūrėme šį ,,mokslą“ ir jis keičiasi plečiantis ir augant mūsų egoizmui. Ekonomika yra jo atspindys, kopija.
Todėl šiandien, kai mūsų egoizmas baigė vystytis ir suformavo uždarą, integralią, globalią sistemą, jame išryškėja kitokios priklausomybės, būdingos uždaroms, o ne individualioms sistemoms. Tačiau ekonomistai taip ir liko egoistais-individualistais, tad negali sukurti naujos ekonomikos – pasaulinės visuomenės integralios ekonomikos.
Todėl ir jų senieji instrumentai netinka mūsų laikmečiui. Štai čia ir yra krizė – mūsų pasenusio ekonominio mąstymo krizė. Mes turime pertvarkyt savo ,,vidų“, tapti kitokiais, atitikti naują mūsų tarpusavio ryšio sistemą, kuri dabar priverstinai atsiskleidė.
Dėl to turime sukurti sau aplinką, kuri mums suteiktų naujus, globaliai integralius tarpusavio santykius bei tarpusavio priklausomybę – pasitelkiant auklėjimą, masines informacijos priemones ir kt. Antraip, ir ateityje likus mėnesiui iki krizės nesugebėsime jos įžvelgti!

Daugiau šia tema skaitykite:

Ekonomika – gyvenimo pratęsimas

Vedybos su ekonomistais atidedamos…

Nėra priemonių krizei įveikti!

Klausimas: Kaip vertinate pasaulio biržų veiklos perspektyvas?
Atsakymas: Klausimas aiškiai ne mano adresu, aš nesu ekonomistas. Pasakysiu tik, kad pasaulis pradeda pavargti nuo to, kas vyksta. Blogas ženklas, kai negeros nuojautos apninka daugumą žmonių. Nuotaikos tendencija – žemyn. Optimistų mąžta, politikų galimybėmis niekas netiki, pasitikėjimas jais išseko, nebelaukiama normalizacijos, vis grasinama naujais bankrotais, visi prislėgti.
Kaip rašo E. Klainas „The Washington Post“, niekas nežino, kur ekonomika pradės atsigauti, užtikrintai galima pasakyti, kas nebus atsigavimo pradininkės – ne JAV, ne Europa, ne Japonija, ne Kinija, kur ekonomika perkaitusi, o valdantieji svajoja tik apie „minkštą nusileidimą“, t. y. bijo bankroto ir tautinių neramumų.
Kol kas jaučiame, kad pripratome prie krizės, bet tai laikina – Gamta atves mus į protą, į panašumą su ja. Tarpusavyje ir su aplinka privalome tapti nedalomu vienetu. Tai žmonėms pasiekiama, išpildant tarpusavio laidavimo sąlygą, sukuriant gerą tarpusavio ryšį ir susiformuojant požiūrį į Gamtą kaip į save patį. Tokiu būdu pasaulis pasieks harmoniją, pusiausvyrą, – tai įsiviešpataus ir tarp mūsų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Abipusis laidavimas – visam pasauliui

Bandymai sušvelninti smūgį…

Gamta netoleruoja disbalanso

Nuomonė: (B. Linnas, fondo „Naujoji Amerika“ ekspertas): Dabartinė finansinė  krizė – tai „laisvosios prekybos“ krizė, kurią sukėlė tai, kad per pastaruosius metus JAV popierių keitė į gamybines prekes/darbą/ energiją.
Pasaulyje susikaupė per daug dolerių – ir tai išpūtė „burbulą“. Artimiausioje perspektyvoje būtina palaikyti egzistuojančią finansinę sistemą, bet tik tam, kadbūtų galima ją taikiu būdu pakeisti. Paprasčiausias būdas – įvesti vieningą valiutą pasaulyje. Bet, atrodo, tai niekada neįvyks.
Komentaras: Autorius siūlo vieningą valiutą todėl, kad ekonomika yra mūsų egoistinių tarpusavio santykių demonstracija.  Nusivylimas, kad tai niekada neįvyks, suprantamas, bet gamta kančiomis privers mus atsisakyti ne tik nacionalinių valiutų, bet visų ir visokių egoistinių vertybių.
Kabala siūlo kelią, kaip neskausmingai pereiti į ištaisytą dvasinę būseną ir kaip apdovanojimą gauti beribį pripildymą…

Daugiau šia tema skaitykite:

Protingų sąjungininkų beieškant

Šešėlinė vyriausybė

Popierėlis, vertas milijono dolerių

Klausimas: Mane stebina, kaip pirmaujančiose pasaulio valstybėse visi tie staigūs pokyčiai sukelia tokią silpną reakciją – kas iš tikrųjų vyksta su mumis?
Atsakymas: Aš manau, kad pasaulio „valdantieji“ suprato, kad jie nevaldo situacijos ir bando sušvelninti smūgį, kurį sukėlė smarkiai sumažėjusi naftos gavyba. Rezultatas – skaudus visos pasaulinės ekonomikos kritimas.
Tai, žinoma, sukels viso pasaulio pertvarką. Bus sunaikinta automobilių ir aviacijos pramonė, teks įvesti visuomeninį transportą, pirkti tik tai, kas būtiniausia. Tai, aišku, smogs visiems ekonomikos sektoriams.
Kas dešimtas darbininkas JAV yra susijęs su automobilių pramone. Bankrotų grandinė atsilieps visai šalies ekonomikai, paskatins kurtis ekstremistines politines partijas, kaip kad dėl panašių aplinkybių įvyko 1920 metais Vokietijoje.
Ne veltui kabalos mokslas perspėja, kad kitas pasaulio visuomeninio vystymosi tarpsnis, jeigu jo neištaisysime kabalos metodika, bus fašizmas! Aš manau, kad JAV tyčia iš anksto sužlugdė savo automobilių pramonę, numačiusi, kad ji pirma kris artėjančioje pasaulinėje krizėje. Taip buvo suteikta galimybę savo darbininkams ir pramonei restruktūrizuoti ekonomikos sektorių, taip priklausomą nuo naftos, kaip automobilių pramonė, į kitą, labiau paprastesnę, tiesiogiai „iš žemės“ gamybą ir vartojimą. O jei kalbėsim apie žiniasklaidą, ji atlieka tai, kas jai sakoma ir už ką mokama.

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalus viduje

Popierėlis, vertas milijono dolerių

Nelošk iš savo gyvenimo

Pranešimas: Tarptautinė darbo organizacija susirūpinusi tuo, kad nepaisant to, jog buvo išeita iš ekonominės krizės, o situacija finansų rinkoje pagerėjo, nedarbas vis dar tęsiasi.
Nedarbas ypač išaugo tarp jaunų, kupinų jėgų, iniciatyvos ir noro dirbti specialistų. Jaunimo nedarbas kelia neigiamas pasekmes – problemos kuriant šeimą, skyrybos, socialinis nesaugumas, nepasitikėjimas politika.
Komentaras: Nėra galimybės kiekvieną pasaulyje aprūpinti darbu. Naujos technologijos keičia darbo pobūdį, daugybė specialybių išnyksta, informaciniame amžiuje nereikia darbininkų ir tarnautojų. Paprasčiau ir pigiau išlaikyti bedarbį nei sukurti jam darbo vietą. Tačiau kyla užimtumo problema, dykinėjimas priveda prie degradacijos, niokojimo, įtampos visuomenėje.
Kabala aiškina, kad mūsų vystymas vyksta pagal bendrą, vidinį Gamtos planą. Plėtodami technologijas, ugdydami visuomenę pasiekėme naują slenkstį. Todėl kabala siūlo visiems mokytis, kaip gyventi naujajame, integraliame, bendrame pasaulyje, kuris turi atskleisti naująją savo egzistavimo pakopą – dvasinę.
Šią būseną galima pasiekti tik masiniu auklėjimu, mokant naujų supančios Gamtos, visuomeninių ir asmeninio elgesio dėsnių. Tik taip pakilsime į tą lygį, kuri būsime kontroliuojami Gamtos, ir užuot jautę krizę jausime komfortą.
Mūsų laikais kiekvieno užimtumas įmanomas tik žmogaus dvasiniame darbe, mokantis šio darbo ir jį vykdant savyje ir su kitais. Taip kuriame naują visuomenę, kurioje kiekvienam yra darbo!

Daugiau šia tema skaitykite:

Gelbstint gyvenimą

Sujungti vienu tinklu

Naujojo pasaulio abėcėlė

Nuomonė (Džordžas Sorosas, milijardierius): ES turės sukurti silpnų valstybių pasitraukimo mechanizmą iš Euro zonos. Mes esame ties ekonominio nuosmukio riba, kuri prasideda nuo Graikijos, ir paplis po kitas šalis. Europos krizė sukoncentruota į eurą, ir ji vystosi toliau.
Mes stovime ant žlugimo ribos. ES išlikimas iš principo svarbus visiems, tačiau tokio plano nėra. To, kas vyksta, priežastis ta, jog euras nuo pat pradžių buvo sukurtas su esminiu apsirikimu – nesiremiant į politinę sąjungą ir bendrą iždą.
Komentaras: Būtent tai yra ir apsirikimas. Bet iš pradžių, o ir dabar niekas apie tai negalvojo ir kol kas negalvoja. Egoizmas turi išsivystyti ir visiškai išsemti kaip žmonių visuomenės, civilizacijos ir gyvenimo apskritai varomoji jėga – kol bus įsisąmonintas blogis.
O įsisąmoninę egoizmą kaip blogį ir priklausomai nuo blogio jautimo laipsnio, sugebėsime pereiti prie jo ištaisymo, nes pajausime, kad vienintelis gyvybiškai būtinas tikslas − paversti egoizmą altruizmu. Kitaip tariant, principas „Aš sukūriau egoizmą ir daviau Torą jam ištaisyti“ turi visiškai realizuotis visuose mumyse!
Tačiau blogio įsisąmoninimą galima pagreitinti bei sušvelninti išmintimi, nes žinios padeda numatyti tolimas pasekmes ir nedaryti to, kas nereikalinga, kenksminga, leidžia pasirinkti teisingą kelią.
Todėl ir duota kabala: kad turėtume galimybę švelniau ir greičiau pasiekti tikslą –  nuo egoizmo pereiti prie altruizmo. Tada ir galės atsirasti iš esmės teisingos sąjungos – atsižvelgiant į bendrus politinius ir ekonominius tikslus, t. y. remiantis visos žmonijos visišku bendradarbiavimu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelošk iš savo gyvenimo

Ekonomika – gyvenimo pratęsimas

Duoti krizei atkirtį

Klausimas: Šiandien žmonijos egzistavimui iškilusi visuotinė grėsmė. Ar tai skatina pasaulio stipriausiuosius imtis permainų?
Atsakymas: Ne. Egoizmas ryžtingai gins savo pozicijas.
Be to, įsivaizduokit, kas bus, kai išaiškės, kad jų pinigai nuvertėjo. Anksčiau pinigai buvo metaliniai, o dabar – popieriniai, nepadengti nei auksu, nei sidabru. Vieną gražią dieną ateisi į banką, o tau pasakys: „Popierėlis gražus, bet su juo nėra kas veikti. Mes neturime dešimties milijardų dolerių, kurie ant jo nupiešti. Nors, kai ką turime… ir gausi, sakykime, dešimt gramų sidabro arba netgi aukso.“
Juk vertybiniai pinigai oriniai, niekuo nepadengti. Kur gi turtingi ir stiprūs? Kur dingo? Krizė pasirūpins, kad didžiulis kapitalas ir milžiniškos skolos pavirstų į nieką, kadangi jos niekuo neparemtos.
Mes jau seniai prekiaujame ne tiek prekėmis už pinigus, kiek pinigais už pinigus. Bankai ir jų klientai keičiasi popieriukais, žaidžia savo „profesionalų fantais“, kurie neturi nieko bendra su tikrove. Tartum aistringi „Monopolio“ žaidėjai jie puikuojasi sukauptais „aktyvais“, tarsi tai būtų kas nors tikra.
Vis tik nemanau, kad tai lems didelį sprogimą. Kalbame tik apie vieną krizės briauną. Tokio žlugimo negalime sau leisti ir todėl tempsime, kiek įmanoma. Juk gyventojai, sudarantys didžiąją pasaulio dalį, likę be pinigų, negalės išsimaitinti, jie neturi daržo ir gyvulių. Todėl tokios įvykių eigos neįmanoma įsivaizduoti.

Iš 2011 m. gegužės 15 d. paskaitos „Taika pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinė sutartis dėl paliaubų

Nelošk iš savo gyvenimo

Krizė kaip dvasinio vystymosi įrankis