Pateikti įrašai priklausantys gyvenimo prasmė kategorijai.


Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Be pagrindinio tikslo – pasiekti dvasinį pasaulį, ar yra aukštesnių tikslų, susijusių su įgimtais talentais ir gebėjimais, kol žmogus dar neišsivystė tiek, kad imtų ieškoti aukštesniojo pasaulio?
Atsakymas. O kam žmogui blaškytis? Kad būtų puikus muzikantas? Tarkime, imsiu po 12-14 valandų per parą praktikuotis su muzikos instrumentu, kad po to gražiai gročiau. Ar tai yra gyvenimo prasmė?!
Ką tuo pasiekiu? Didžiulį egoistinį prisipildymą. Man lenkiasi, mane gerbia, pažįsta, uždirbu pinigus, einu į sceną – visi atsistoja, ploja!..
Komentaras. Ne tik. Žmonės klausosi šios muzikos ir lieka pakylėti.
Atsakymas. Taip, žmonės verkia iš susižavėjimo, tai nuostabu, o kas toliau? Galų gale ir aš, ir mano klausytojai laimingai pasimirsime ir tuo viskas baigsis. Ar tai gyvenimo prasmė?..
Visi pakliūna į šiuos „spąstus“. Tačiau yra žmonių, kabalistų, turinčių didžiulį norą pažinti būties esmę. Jie sako: „Mažiau mums netinka, būtinai turime atskleisti Kūrėją! Gyvenimo prasmė – suvokti tašką, iš kurio viskas kyla, ir ne mažiau“.
Klausimas. O jei žiūrėsime į mokslininkus, kurie, pavyzdžiui, išrado vaistus, padedančius pasveikti? Žmonės šimtmečiais juos vartojo. Argi tai neprasminga?
Atsakymas. Jie tik gerina gyvūninį žmogaus gyvenimą.
Mūsų pasaulyje nėra jokios prasmės, ir nereikia jame kapstytis! Matome, kas esą ir kaip viskas baigiasi. Žmonės gimsta, gyvena, miršta, ir taip iš kartos į kartą, kol žemė mus nešioja. Daugiau nieko nėra. Tad ar verta kalbėti apie baltyminės materijos egzistavimo šioje planetoje prasmę?!
Klausimas. Išeitų, kad gyvenimo prasmė – sužinoti šią prasmę? Kabalistai sako, kad tai susiliejimas su Kūrėju.
Atsakymas. Žinoma! Šiame gyvenime! Šiame pasaulyje!
Turi suvokti Kūrėją, atskleisti, pažinti! Taip pasieki amžiną, tobulą būseną! Ne mirdamas! Nesitapatindamas su kūnu, kuris lieka kaip visiškai nereikalinga dalis, tarsi atsiskirianti raketos dalis.
Privalai tai pasiekti. Beje, aiškiai, tiksliai it viską į burną dedantis vaikas, nes tik pagal skonį gali nustatyti, kas tai yra. Todėl tai vadinama taamei tora – „šviesos skoniais“.

Iš 2018 m. sausio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suvokti gyvenimo tikslą

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Gera gyventi turint prasmę

Komentarų nėra

Atskleisti gyvenimo prasmę

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Visą gyvenimą domiuosi gyvenimo prasmės klausimu. Nejaugi gyvenimo prasmė yra ne kiekvieno atskira?
Atsakymas. Teisingai. Mes absoliučiai nepanašūs vienas į kitą, ir visi turi savo gyvenimo prasmę. Tačiau tam, kad ją surastume, yra sistema, vadinama „kabala“, kuri duoda mums į rankas instrumentą, kaip savo gyvenimo prasmę suvokti.
Kiekvienas turi savo sielą, savo sielos šaltinį, savo paskirtį, savo kelią į tikslą, gyvenimo prasmę, ir dėl to kiekvienas eina savo keliu.
Tačiau vis tiek svarbu žinoti, kaip eiti, kad nepatektum į akligatvį, neprapultum kur nors, nenukryptum nė vienu laipsniu, kuris virs vėliau didžiuliu nuokrypiu.
Tam, kad teisingai pasiektum tikslą, reikalingas tam tikras vedlys, įgūdžiai, ramstis kelyje, nukreipimas, azimutas, žemėlapis – viskas, kas reikalinga keliautojui. Tuo mus ir aprūpina kabala.
Kabala padeda atskleisti gyvenimo navigaciją savyje. Tuomet mes kaip mašinoje, kuri su navigacija vyksta į paskirties vietą, pamatysime, kokiu būdu judėti, kur, kaip nenukrypti į šoną, eiti trumpiausiu keliu, siekiant viso ko geriausio, teisingo gyvenimo tikslo link, kad navigacija parodytų mums, kur jis yra!
Gyvenimo tikslas – vienas: maksimaliai komfortiška būsena kiekvienam iš mūsų. Tačiau jis kiekvieno žmogaus individualiai suvokiamas, dėl to, kad kiekvienas turi savo sielą, savo šaltinį, savo parametrus. Dėl to pasiekti savo komfortiškos būsenos turi kiekvienas savaip, artėdamas į savo tašką.
Sėkmės! Ateikite ir pamatykite, kaip tai daroma.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Suvokti gyvenimo tikslą

Žmogaus paskirtis

Komentarų nėra

Žmogus tiesos paieškose, I d.

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Prieš dvylika metų pradėjau ieškoti kelio, kuris veda į tiesą. Aš keliavau į skirtingus pasaulio kraštus, studijavau daugelį dvasinių praktikų: senovės majų kultūrą, budizmą, – ilgai ieškojau. Tiktai radęs kabalos mokslą, kuris vadinamas tiesos mokslu, staiga pasijutau tarsi grįžęs namo. Negaliu paaiškinti, kodėl taip yra, bet širdyje jaučiu, kad joje yra tiesa. Kokia tai tiesa, besislepianti kabalos moksle, ir kodėl ji vadinama tiesos mokslu?
Atsakymas. Tai priklauso nuo žmogaus. Yra žmonių, kurie jaučia, kad šiame moksle glūdi tiesa, dar net nebūdami pažįstami su kabala. Šis vidinis jausmas ateina iš jų šeštojo pojūčio, vadinamojo „taško širdyje“, kuris sufleruoja, kad jie rado tiesą.
O yra žmonių, kurie nejaučia šios tiesos ir praeina pro šalį. Jie gali net ateiti mokytis ir studijuoti kabalą kelerius metus, bet paskui supranta, kad tai jiems netinka.
Jie nemato kabaloje jokios tiesos, o atvirkščiai – laiko save apgautais ir leidžiasi ieškoti toliau, susižavėdami kitomis metodikomis. Nors metodikos gali būti visiškai tuščios, bet žmogus ten randa save – kiekvienas pagal savo vidinį vystymąsi.
Kabalos mokslas aiškina, kad viską lemia žmogaus poreikis rasti gyvenimo prasmę. Šis noras turi daugybę lygių, pagal kuriuos žmonės renkasi sau metodiką. Todėl kiekvienas turi savo tiesą.
Kabala vadinama tiesos mokslu todėl, kad ji atskleidžia žmogui Aukštesniąją jėgą, Kūrėją, kuris laikomas tiesa, juk Aukštesnioji jėga palaiko visą kūriniją. Visi dėsniai, nustatyti Kūrėjo kūrinijoje, ir yra tiesa, nes esame sukurti ir egzistuojame pagal juos.
Jeigu mus sukurtų kitas Kūrėjas kita forma, tai tiesa būtų kita – pagal tą Aukštesniąja jėgą, kuri mus sukūrė. Neturime kito proto, galinčio suprasti, kas yra tiesa ir melas, išskyrus tą, su kuriuo esame sukurti.
Bus daugiau…

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. 919-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas ateina į kabalos mokslą?

Kam gyvenu?

Kodėl kabala mums yra paslaptis?

Komentarų nėra

Kodėl jaučiu beprasmybę šiame pasaulyje?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl kartais mane apima tuštumos būsena, nieko nesinori, viskas įkyrėjo? Kodėl taip yra?
Atsakymas. Todėl, kad jums daugiau nėra ką veikti šiame pasaulyje. Kokia prasmė egzistuoti kaip kokiam vabaliūkščiui?
Jūs turite pradėti vystytis dvasiškai. Tada pajausite, dėl ko esate sukurti iš tikrųjų. Kitaip jūsų kūnas pragyvens tam tikrą metų skaičių šiame pasaulyje, o kas toliau?
Klausimas. Jei jūs sakote žmogui, kad jam nėra kas veikti šiame pasaulyje, vadinasi, jis turi siekį kito pasaulio?
Atsakymas. Žinoma. Jei nesiekiame dvasinio pasaulio, tai šis pasaulis absoliučiai be išeities.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Virš prasivėrusios tuštumos

Kai karas atrodys kaip išsivadavimas

Kam pašvenčiame gyvenimą?

Komentarų nėra

Išeiti iš melo apsupties

gyvenimo prasmė, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманEgzistuojame idealiame pasaulyje, kurį iškraipome savo egoizmu ir tuo tik kenkiame sau. Ego drasko jį į gabalus, todėl mums atrodo, kad esame labai tamsiame, siaurame pasaulyje.
Iš tikrųjų esame amžinos ir tobulos būtybės. Visas būsenas, kurias pereiname: gimimas, gyvenimas, mirtis – tai tik tie vaizdai, kuriuos dabar matome savo neteisinguose pojūčiuose.
Taisydami šiuos pojūčius, pradedame suvokti tobulą, uždarą, integruotą pasaulio vaizdą. Tenai nėra gimimo, judėjimo, mirties būsenų – viso to, kas mūsų pasaulyje vyksta vien dėl jo menkumo. Ten nuolatos, begalo vystomės siekdami tobulumo.
Klausimas. Žmonės turėtų atsisakyti egoizmo ir persikelti į kitą koordinačių sistemą, kur vystysis ir pasieks harmoniją tarpusavyje ir su visa gamta?
Atsakymas. Kol žmogus nepakils virš savo egoizmo, jis gyvens su jį gelbėjančiu melu, kuris slepia tiesą ir taip anuliuoja jį. Jei dabar išvystume tiesą, paprasčiausiai negalėtume jos suvokti. Todėl ji atsiskleidžia pamažu, proporcingai žmogaus pasirengimui prisitaikyti prie jos. Tad šis melas yra ne melas, bet būtina mūsų laipsniško prisitaikymo prie tiesos sistema.
Klausimas. Kaip jaučiantis, kad jau reikia judėti šia kryptimi, žmogus panorės išsiveržti iš melo pinklių, kuriose esąs?
Atsakymas. Tik tuo atveju, jei jame atsiras vidinių pabudimų. Tai priklauso nuo jo sielos savybių, t. y. nuo jo vidinio noro, jo „aš“.
Yra žmonių, kurie to siekia, ir jie privalo atskleisti sau gyvenimo prasmę. Ir yra tokių, kurie gali egzistuoti ir be to, jiems ir taip gerai. Kiekvienas lieka savo lygmenyje ir tenkinasi tuo, kas jam priimtina.
Manau, kad gyvename tokiu laikotarpiu, kai žmonija vis labiau pabus ir priartins pasaulį prie gėrio.

Iš 2017 m. gruodžio 8 d. TV laidos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų pasaulis – tik pradinis atskaitos taškas

Kodėl meluojame?

Kai saulė pasilieka zenite

Komentarų nėra

Kam gyvenu?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманBe kabalos mokslo neįmanoma atsakyti į klausimą apie gyvenimo prasmę. Juk esame nore mėgautis, jis – visa mūsų prigimtis, ir todėl visuomet aptarnaujame tik jį.
Į klausimą: „Kam gyvenu?“ – egoizmas atsako: „Kad maloniai jausčiausi savo nore mėgautis!“, savo prigimties viduje, ne aukščiau jos.
Išeitų, kad visas mano gyvenimas, kad suteikčiau pripildymą savo egoizmui. Kitaip tariant, aptarnauju savo gyvūninį kūną ir esu jame, o ne virš jo.
Tik jeigu savo gyvūniniam kūnui teikiu tai, kas būtiniausia, it jaučiui, asilui ar arkliui, kad jie tarnautų mums, žmonėms, tuomet savo kūną išnaudoju žmogaus (jis aukščiau gyvūninio kūno) reikmėms. Ir tai reiškia, kad aiškinuosi klausimą: „Kam gyvenu aš?“ – ne jautis ar asilas, o žmogus manyje – koks jo gyvenimo tikslas.
Tuomet išsiaiškiname, kad gyvenimas ne nore mėgautis, kuris gyvena ir miršta, o virš jo. Kitaip tariant, reikia ieškoti gyvenimo prasmės aukščiau egoizmo. O viršuje tėra jėga, kuri pagimdė norą mėgautis – Kūrėjas.
Išeitų, kad atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą negalima rasti savyje, savo gyvūniniame kūne, o tik tiriant mus sukūrusią jėgą, kuri atvedė prie šio klausimo. Privalau atskleisti Kūrėją ir tuomet suprasiu, kam gyvenu.
Kūrėjas suvokiamas kylant 125 pakopomis ir kaskart vis labiau atskleisdamas Kūrėją, suvokiu, kam gyvenu. O kai pabaigsiu visus savo išsitaisymus, tai yra visiškai suvoksiu Kūrėją, tuomet gausiu pilną atsakymą į klausimą apie gyvenimo prasmę.

Iš 2018 m. sausio 26 d. pamokos ruošiantis pasauliniam kabalos kongresui 2018 m.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokia gyvenimo prasmė?

Kaip rinktis likimą, I dalis

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Komentarų nėra

Ką daryti, jei pasaulis tapo bevertis?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką daryti, jeigu pasaulis tapo nieko vertas? Aplink matai vien niekybes.
Atsakymas. Turite dėkoti Kūrėjui už tai, kad Jis parodė jums, kad mūsų pasaulis bevertis. Jis toks buvo, o dabar tapo nieko vertas ir jūsų akyse. Jūs tai išsiaiškinote. Tad padėkokite.
Klausimas. Kas vyksta žmoguje, kai jis taip jaučia?
Atsakymas. Jis supranta, kad dėl šio pasaulio neverta gyventi.
Tačiau yra kitas, aukštesnis pasaulis, dėl kurio verta gyventi. Ir jūs galite jį atskleisti, pasiekti šiandien!

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pjesė, virstanti gyvenimu

Šešėlių teatras

Būsimasis pasaulis – šiame gyvenime

Komentarų nėra

Kur mus veda gamta?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Sąvoka „darbas“ užima pusę žmogaus gyvenimo. Jis pradeda tam ruoštis nuo mažens: mokosi mokykloje, institute, galvoja, kuo būti. Bet dabar visa tai baigiasi. Bręsta netikėtas perversmas.
Atsakymas. Šiandien mūsų karta yra labai įdomios būsenos, kai darbas, kuris sukūrė žmogų ir praktiškai lėmė visą jo asmeninį, šeimyninį, visuomeninį, valstybinį ir net planetinį gyvenimą, staiga pradeda prarasti savo prasmę.
Žmogus jau nesusijęs su „darbo“ samprata, kuri prieštarauja Darvino teorijai, pripažįstančiai, kad darbas sukūrė iš beždžionės žmogų.
Be to, K. Markso teorija, kuri teigia, kad mes pasieksime socialistinio darbo pergalę, kai kiekvienas gaus pagal poreikius ir savanoriškai atiduos pagal gebėjimus, taip pat jau neveikia. Juk šiandien iš tavęs nieko nereikalaujama. Gauk savo pragyvenimo minimumą, ir viskas.
Kur rasti darbą? Ieškoti jo po visą pasaulį, kas vyksta jau seniai? Todėl pati darbo sąvoka, kai žmogus kuria, renkasi pagal tai, kas patinka, kas suteikia materialų pasitenkinimą ir užtikrina rimtą socialinį lygį bei perspektyvas, absoliučiai išnyksta.
Ir štai, kas įdomiausia: kartu su tuo dingsta menas. Juk literatūra, muzika, poezija, kinas, teatras – tai irgi darbas, jo tikslai ir prasmė mūsų kasdienybėje pamažu kis.
Keičiasi žmonijos norai, ketinimai, tikslai. Todėl viskas, ką galima šiandien žmogui nuo žmogaus pateikti, jam nebėra kažkas reikšminga. Jei kažkas kažką parašė, tai manęs, iš principo, nedomina.
Mūsų egoizmas kyla aukštyn, jis nori didesnių, reikšmingesnių pojūčių – jei jau gyvenimas, tai iš tikrųjų gyvenimas. O visokie sentimentalūs romanai ir verksmingi serialai, kuriais mūsų laikais užpildyta televizija, taps antraeiliais, kadangi noras juos žiūrėti palaipsniui išnyks.
Ir kas tada liks žmogui? – Nieko! Nuoga gyvenimo prasmė, kurios negalėsime rasti nei literatūroje, nei mene, nei muzikoje – niekur, net technikoje.
Žmonės kurs robotus, kad jie dirbtų žmonijai. O kas toliau? – Darbo nėra, nėra kuo užsiimti, niekas tavęs niekuo neįpareigoja. Sugalvoti kažką dirbtinai – tai tik užteršti atmosferą ir žemę.
Klausimas. Kur gi mus stumia gamta? Kad visi žmonės atsisėstų ir pradėtų mąstyti apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Ne. Gyvenimo prasmė pasiekiame ne sėdėjimu ir mąstymu, o tuo, kad mes kuriame vidinį tarpusavio ryšių tinklą, kuriame pradedame jausti visiškai kitą išmatavimą, naują pasaulį – vėl ir vėl naują, ir taip vis aukščiau ir aukščiau.
Dvasinis pasaulis – tai ne trimatė mūsų pasaulio erdvė, ten nėra laiko tėkmės. Mes išeisime už Šviesos greičio, už mūsų mentalinio, dvasinio tarpusavio bendravimo greičio ir pakilsime į visiškai kitus bendravimo metodus.
Ryšys tarp mūsų taps visiškai kitoks, vidinio lygmens, kuris nepriklauso nuo galvos smegenų neuronų ir nervinių ląstelių. Mes būsime vienas vieningas organizmas. Papildomai prie mūsų fizinių kūnų prisidės mentalinis, dvasinis tarpusavio ryšys, ir mes pradėsime išeiti į kitą pasaulį.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus be darbo – ne žmogus

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Mėgstamas darbas – pašakimas ar paskirtis?

Komentarų nėra

Kur mus stumia egoizmas?

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu egoizmas sudega, kaip vystysimės dvasiniame pasaulyje, juk jis reikalingas dvasiniam suvokimui?
Atsakymas. Sudega mūsų dabartinis egoizmas – trauka visokiems žemiškiems malonumas, pvz., maistui, seksui, šeimai, pinigams, valdžiai, šlovei.
Juk mus stumiantis pirmyn egoizmas išsiveržia iš fizinių (maistas, seksas, šeima) ir visuomeninių malonumų (turtas, valdžia, šlovė, žinios) ribų.
Jeigu egoizmas perdegė visose šiose šešiose pagrindinėse kryptyse, kaip rašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Gyvybės medis“, tai žmogui nebėra kur dėtis. Kur jis gali išeiti?
Jis leidžiasi ieškoti ir atsitiktinai randa kabalą. Tačiau iš tikrųjų jokių atsitiktinumų nėra. Visi esame informaciniame lauke, kuris stumia žmogų į vietą, kur jis gali gauti informaciją apie savo tolesnę raidą. Taip jis ir užmezga ryšį su mumis.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti žmogaus prigimtį

Naujos gyvenimo programos gimimas

Ką vadinsime žmogumi?

Komentarų nėra

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

gyvenimo prasmė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam Kūrėjas davė žmogui iliuziją, kad jis laisvas? Dėl ko?
Atsakymas. Kad suteiktų žmogui galimybę egzistuoti, kitaip žmogus pasidarytų galą.
Žmogus – ne gyvūnas, apsiribojantis tik „maistu ir šeima“. Gyvūnai be maisto daugiau nieko neturi. Netgi sekso, nes giminės tęsimas vyksta automatiškai, tam tikru metų laiku. Šeimos irgi nėra. Jiems svarbiausia – maistas.
Bet ir čia jie nesirenka iš dviejų šimtų produktų rūšių. Karvė neės pyragaičio, jei šalia yra žolės ar šieno. Žinoma, tai niekaip nesusiję su mūsų norais, net jei juos priskiriame gyvūniniams. Maistas, seksas, šeima – tai mūsų fiziologiniai norai.
Tad apie gyvūnus nepasakysi, jie laisvi ar ne – šis klausimas nekeliamas. O žmogus jį kelia.
Klausimas. Ką duota laisvės iliuzija? Ką pats renkuosi? Ką gerti – arbatą ar kavą; kur mokytis?
Atsakymas. Laisvės iliuzija duota tam, kad pamažu atsikandę savo nelaimingo gyvenimo per daugybę persikūnijimų įsisąmonintume, jog būtina pažinti tikrąją, aukštesniąją gyvenimo prasmę. Kad pasiektum būseną, kai nebeieškosi: šita žolė sultingesnė, ta mergina geresnė, ši specialybė labiau apsimoka ar dar kažkas. Rinksiesi aukščiau, juk gyvenimo prasmė virš materialios būties.
Klausimas. Kitaip tariant, Kūrėjas nori, kad pereičiau tai ir viskuo nusivilčiau?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Ir tuomet pasirinksiu tikrąją laisvę: paklusti Jam, Jo dėsniams?
Atsakymas. Pakilti į Jo lygmenį nereiškia paklusti,– tai tapti tokiems, kaip Jis. Neturi būti po Juo – turi Jam prilygti. Kai žmogus tampa lygus Kūrėjui, jis pats tampa Kūrėju.
Jis nejaučia, kad Kūrėjas jį valdo. Priešingai, šia prasme jis valdo Kūrėją. Tai absoliutus tapatumas tarp žmogaus ir aukštesniosios jėgos.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda valios laisvė?

Kaip tapti laisvam?

Kam pašvenčiame gyvenimą?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai