Pateikti įrašai priklausantys gyvenimo prasmė kategorijai.


O kodėl taip norite gyventi?

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonija yra visiškoje panikoje dėl koronaviruso, kuris verčia mus nutraukti visą gamybą, prekybą, paralyžiuoja ir blokuoja ištisas šalis.
Tačiau paprastas žmogus pirmiausia galvoja apie savo šeimą, vaikus, apie tai, kuo juos maitins rytoj. Jam labiausiai rūpi, kaip išgyventi. Dėl šios priežasties pasaulis sutinka sustingti, tarsi sakydamas: „Dabar rūpinamės gyvenimu, o po to atkursime pramonę ir gamybą“.
Bet nuo ko priklauso mano likimas? Kaip jį paveikti, kaip garantuoti sau gerą ateitį? Jei žinotume atsakymus į šiuos klausimus, turbūt truputį nusiramintume?
Šis klausimas kyla kiekvienam, nes pirmiausia esame gyvūnai. Gamtoje yra tik trys lygiai: negyvasis, augalinis ir gyvūninis. Žmogaus rūšis taip pat priklauso gyvūniniam lygmeniui, tik labiau išsivysčiusiam. Tad pirmiausia mums reikia maisto, kaip gyvūnams. Sakoma, „jei nėra duonos, nėra Toros“. Maistas būtinas gyvenimui.
Tačiau esant koronavirusui, gamta, matyt, nori mus išmokyti ir užduoda klausimą iš kito galo: „Kam norite gyventi? Tiesiog iš savisaugos instinkto, kaip visi gyvūnai? Tačiau to nepakanka!“
Gyvūnai gali taip gyventi ir jiems nereikia jaudintis, bet mes, žmonės, turėtume pradėti klausti, dėl ko gyvename. O tai jau yra problema.
Taigi atsiranda koronavirusas, kaip kartus vaistas, ir klausia mūsų: „Kodėl gyvename? Neskubėkite atsakyti, pagalvokite. O aš jums padėsiu: atšauksiu visus dirbtinius užsiėmimus, kuriuos sugalvojote, ir tai sudaro 90% viso jūsų darbo. 90% jūs gaminote, pardavinėjote ir išmetinėjote, sunaikindami pasaulio išteklius. Dirbote vieni kitiems, kad visąlaik galėtumėte parduoti ir pirkti, parduoti ir pirkti, ir galų gale išmesti.“
Žemė pavirto sąvartynu. Sukūrėme sistemą, kuri gamina daiktus išmetimui, kad turėtume kuo užsiimti. Negalime egzistuoti be šio užsiėmimo. Bet staiga atsiranda koronavirusas ir mus sustabdo taip, kad jau nebegalime toliau bėgti, parduoti ir pirkti.
Jis tarsi klausia: „O kuo gi dabar užsiimsite? Pagalvokite, kodėl visa tai darėte, ir pamatysite, kad tame nebuvo jokios naudos. Jums laikas pamąstyti apie kitokį gyvenimą, jo prasmę, apie tai, dėl ko gyvenate.“
Negalite kurti sistemos, kuri veikia kaip konvejeris, kur visi gamina, gamina, gamina ir paskutinis išmeta, kad sistema vėl pradėtų gaminti ir galiausiai išmestų. Nėra jokio poreikio tokiam darbui. Pagrindinis klausimas: kam žmogus gyvena? Kol neatsakysite, sėdėkite namuose ir galvokite.“
Pažiūrėkite, kaip gamta su meile, rūpestingai, kaip motina ar tėvas, kaip mylintys tėvai nori, kad vaikas susimąstytų apie gyvenimą, mokytųsi. Ir jeigu dabar sėdite ir nerimaujate tik dėl to, ką valgysite rytoj, tada pagalvokite globaliau. Juk ne vienas taip sėdite ir nežinote, ką daryti, ir tai yra būtent tai, ko reikia žmonijai.
Todėl nebijau šio viruso. Mes turime vilties! Jei sugebėsime atsakyti, kam gyvename, ir toliau egzistuosime. Jei negalime rasti atsakymo į šį klausimą, tuomet nėra prasmės tęsti.
Juk turiu toliau vystytis kaip žmogus. Gyvenimo prasmės klausimas yra žmogaus ypatybė. O jei gyvenu be tokio klausimo, vien tik dėl egzistavimo, tai mano klausimai yra gyvūniniai.
#262037

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV pokalbio „Naujas gyvenimas“ Nr. 1214

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsauga nuo baimių

Epidemija – tai ne bausmė, o vaistas

Koks bus pasaulis po epidemijos

Komentarų nėra

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia it akimirka?

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad iki visiško išsitaisymo liko 200 metų. Kas tie 200 metų žvelgiant iš amžinybės pozicijų? Pragyvenau daugiau nei penkiasdešimt metų, gyvenimas praėjo kaip akimirksnis. Kas tie 200 metų? Dar keturissyk tiek, – tai tiesiog niekai. Kam skubinti laiką?
Atsakymas. Skubiname ne laiką, o savo vystymąsi, tai, kaip greitai pasieksime savo tobulą būseną.
O jums norisi ir toliau tęsti savo nelaimingą gyvenimą? Kokia jo prasmė, jei nepasiekta amžina, tobula būsena, kai esate visiškai susijungęs su visais kūrinijos elementas ir su Kūrėju? Juk be to, daugiau nieko nėra.
Pasiekti tobulybę – tai mūsų vystymosi tikslas. Spartindami šį judėjimą keičiate raidos principą – nuo smūgių ir nelaimių į gerą vystymąsi, kai pats siekiate tobulumo būsenos. Štai ir viskas.
Iš esmės galite palikti kabalą ir niekuo neužsiimti. O po 200 metų jus „lazda į laimę“ atvys prie šios būsenos ir viskas bus kaip reikia. Bet kuriuo atveju prieisime galutinio ištaisymo ir pripildymo būseną.
#261476

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kam skirta kabala?

Vienintelė, už viską atsakinga jėga

Tobulybė be išimčių

Komentarų nėra

Taškas širdyje

gyvenimo prasmė, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Taškas širdyje turi pats pabusti ar kas nors turi padėti?
Atsakymas. Taškas širdyje pats pabunda žmoguje, jei šį stipriai traukia pažinti aukštesnįjį pasaulį, savo likimą, aukštesniojo valdymo sistemą. „Kas su manimi vyksta? Kaip sukasi pasaulis?“ – visi šie klausimai kyla iš taško širdyje.
Klausimas. Ar yra kokie nors būdingi požymiai, leidžiantys tiksliai pasakyti, kad žmoguje atsiskleidė taškas širdyje?
Atsakymas. Kai atsiskleidžia taškas širdyje, žmogų traukia suvokti gyvenimo prasmę. Ne šiaip pasitenkinti skaitant kokį nors romaną ar dar ką nors, jį rimtai traukia.
Jei žmogui iš tiesų būtina žinoti, kam jis gyvena, antraip nėra prasmės gyventi, tuomet tai – taškas širdyje.
#261511

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra sielos užuomazga?

Kaip išvystyti „tašką širdyje“

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Komentarų nėra

Gyvenimo prasmė I d.

gyvenimo prasmė, Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманGyvenimo tikslas pagal aukščiausią sumanymą
Klausimas. Per visą istoriją žmonės ieškojo gyvenimo prasmės.
Senovės Graikijoje ir senovės Romoje buvo manoma, kad visų žmogaus poelgių tikslas – ieškoti laimės, nors laimę kiekvienas suprato savaip.
Kinikai tenkinosi mažu – vengti blogio.
Stoikų gyvenimo idealai – išlaikyti nedrumsčiamą ramumą, ramybę iš išorės ir iš vidaus dirginančių veiksnių atžvilgiu. To paties laikosi ir dauguma Rytų metodikų.
Viduramžių Europoje ir Indijoje gyvenimo prasmės įsivaizdavimas buvo siejamas su protėvių garbinimu, religinių idealų sekimu. Iš vėlesnių religinių pažiūrų ir teorijų, akivaizdu, kad gyvenimo prasmė – Dievo pažinimas. Žinoma, kiekvienas suprato savaip, kas yra Dievas, tačiau teisuoliškas gyvenimas, priesakų laikymasis, meilė Dievui buvo jų egzistavimo esmė.
Pagal Budos mokymą prasmė ir aukščiausias tikslas gyvenime – liautis kentėjus. Kančios nebuvimas – tai jau iš esmės malonumas. Savaime suprantama, nebekentėti – tai nustoti naudotis savo egoizmu, noru gauti.
Anot Konfucijaus, svarbiausias žmonijos egzistavimo tikslas – sukurti idealią visuomenę, kur žmogus yra „sraigtelis“ ir taip pasiekiama harmonija.
Pagal apklausas, 26 % šiuolaikinių žmonių mano, kad šis pasaulis yra beprasmis, 32 % tvirtina, kad gyvenimo prasmė – mylėti, 22 % – pažinti pasaulį ir perduoti žinias kitiems, 8 % ieško bendravimo su Dievu pilnatvės.
Kokia gyvenimo prasmė pagal kabalą?
Atsakymas. Yra kūrinijos tikslas, nuo pat pradžių numatytas kuriant žmogų ir pasaulį. Kitaip tariant, vystydamiesi šiame pasaulyje, būdami esamoje aplinkoje tarp negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, apsupti žmonių turime atskleisti Kūrėją, kuris visa tai valdo.
Egzistavimo tikslas – pasiekti ir suvokti Kūrėją, kol gyvename šį materialų gyvenimą.
Klausimas. Kuo tai skiriasi nuo kitų metodikų, kur irgi skelbiama apie Kūrėjo suvokimą, meilę Jam, Jo priesakų laikymąsi?
Atsakymas. Kabaloje omenyje turimas absoliučiai aiškus Kūrėjo atskleidimas visur, kas mus supa, kai suvokiame Jį taip, kaip bet kurią kitą akivaizdžią gamtos dalį.
Klausimas. O kur tai pasiekiama? Aš Jį matau, jaučiu, girdžiu?
Atsakymas. Tai pasiekiama tame, kas vyksta manyje ir aplink: visur atskleidžiu aukščiausią valdančią jėgą, kuri yra visuose veiksmuose, visose savybėse, visuose reiškiniuose. Aukštesniosios jėgos pasireiškimas suteikia man supratimą, kad esu visiškai naujame pasaulyje – pasaulyje, kuriame yra jį Valdantysis.
Aukštesniosios jėgos valdymas atsiskleidžia absoliučiai visose savybėse, pokyčiuose, gamtoje, manyje, mano prote ir jausmuose, visur, kas vyksta su kiekvienu šio pasaulio gyventoju.
Dar daugiau, ji pasireiškia per juos ir taip atskleidžia savo tikslą: atvesti nesuskaičiuojamą daugybę kūrinių skirtinguose lygmenyse (negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus) į absoliučią harmoniją, į tarpusavio ryšį, į visišką integralią sąveiką.
Šis vienos jėgos, vieno tikslo, vieno plano suvokimas, kai visi veiksmai susijungia praktiškai į vieną, ir viskas susiveda į vieną būseną, kurią visi turime pasiekti pagal aukščiausią sumanymą, ir vadinasi „Kūrėjas“.
Mes pasiekiame būseną, kai aiškiai matome, jaučiame, suvokiame, kad be Kūrėjo daugiau nieko nėra. Egzistuoja tik ši jėga, kuri tikslingai sukūrė mus, kad parodytų mums savo vienybę, savo didybę, savo jėgą, savo universalumą.
#255544

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentarų nėra

Kodėl ieškome Kūrėjo?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Iš kur kyla būtinybė matyti Gerą ir Kuriantį gėrį?
Atsakymas. Kūrėjo paieška kyla mumyse, kai norime pajausti savo egzistavimo tikslą: kam gyvenu, kam man visa tai duota, kam šis pasaulis. Žmogus vystosi tūkstantmečiais, ir galiausiai pasiekę būseną, kai klausia savęs apie tai.
Tačiau pasaulis ne tik, kad jam neatsako, bet priešingai, parodo jam savo betiksliškumą, beprasmiškumą. Ir tuomet žmogus nežino, ką daryti, tiek, kad baigia gyvenimą žmogžudyste, ima vartoti narkotikus ir t. t., mat nėra dėl ko gyventi.
Būtent tokioje kartoje ima atsiskleisti kabalos mokslas, kuris pasakoja žmogui apie gyvenimo prasmę.
#258327

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Kodėl žmonės ima studijuoti kabalą?

Atskleisti Kūrėją

Komentarų nėra

Kiekvienam – savas laikas

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakėte, kad tašką širdyje turi visi žmonės, bet vieniems jis pabunda, kitiems ne. Kas yra tamsa ir šviesa žmogui, kurio taškas nepabudo? Kokia jo gyvenimo prasmė? Jis juk egzistuoja it gyvūnas.
Atsakymas. Mes irgi gyvenome taip pat, kaip šiandien gyvena kiti žmonės, kol mumyse nepabudo taškas.
Negalvokite, kad kitų gyvenimas eina veltui. Jie irgi turi praeiti būsenas, juk juose kaupiasi tam tikri „rešimot“ (informaciniai įrašai), be kurių jie neįstengs pasiekti dvasinių būsenų, įeiti į dvasinį pasaulį.
#258716

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Kaip išvystyti „tašką širdyje“

Nepaperkamasis taškas širdyje

Komentarų nėra

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakėte, kad žmoguje yra „žydiškas“ taškas. Tai juodas taškas ar nepanašumo taškas. Kada jis ima skleistis?
Atsakymas. Kai imi susimąstyti apie gyvenimo prasmę.
Klausimas. Jis yra kiekviename žmoguje?
Atsakymas. Absoliučiai kiekviename. Jis vadinasi „žydišku“ iš žodžio „jėhudi“, „ichud“ – „vienybė su Kūrėju“. Pamažu tas taškas tampa sfira, o paskui parcufu.
Tai ištisa dvasinė konstrukcija. Ją turi visi žmonės Žemėje. Tačiau tie, kuriuose ji pabunda, vadinasi „žydai“ (ivriim) – iš žodžio „laavor“ – „pereiti“ iš egoistinės būsenos į altruistinę.
Tačiau tai neturi jokio ryšio su žydais mūsų pasaulyje. Tai dvasinis apibrėžimas.
#258128

Iš 2019 m. gruodžio 15 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Besišypsanti depresija

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Mokslininkai nustatė naują depresijos rūšį, kuri vadinasi „besišypsanti depresija“. Ja sergantys žmonės atrodo laimingi, o iš tikrųjų kenčia nuo depresijos. Ir ši rūšis plinta. Šie žmonės turi profesiją, vaikų, šeimą, pomėgių ir pastoviai išgyvena depresiją. Jie šypsosi, rodo, kad yra laimingi, o viduje – visiška sumaištis.
Atsakymas. Tai, man atrodo, būdinga didžiulėms žmonijos masėms.
Mes gyvename pasaulyje, kuriame mūsų egoizmas nuolat vystosi. Ir tai, kas mus tenkino ir patenkino prieš tūkstantį metų, prieš penkis šimtus metų nublanko, o šiandien – iš viso nebepatenkina.
Jeigu XX a. pradžioje, kai žmogus turėjo ką valgyti, kuo apsirengti ir kur miegoti, jis buvo laimingas (didžioji masė), tai šiandien tai visiškai negarantuoja komforto būsenos. Nes egoizmas auga ir reikalauja iš žmogaus gerokai didesnių užsipildymų ir netgi tokių, apie kuriuos pats žmogus nežino.
Štai bloga man, kažko nyku! Atrodo, pavalgiau, pamiegojau. Turiu kur miegoti. Turiu ką pavalgyti. Ir darbas yra. Visko yra. Tai ko man trūksta? Pats nežinau.
Klausimas. O ko žmogui trūksta?
Atsakymas. Pilnatvės, laimės jausmo. To nepakanka. Turiu viską, bet jaučiuosi tuščias.
„Ko tu neturi? Pasakyk – ko. Aš užsirašysiu ir įsipareigoju visa tai suteikti tau“.
„Šito nesuteiksi. Aš iš vidaus turiu kažkuo užsipildyti. Viduje turiu tuštumą, kurios niekaip negaliu pripildyti – nei gėrimu, nei maistu, niekuo.
Klausimas. Kaip žmogui tai rasti?
Atsakymas. Niekaip. Nes jame atsiranda trūkumas, vidinės tuštumos jausmas, kurio neįmanoma užpildyti niekuo mūsų pasaulyje. Gali paimti jį kaip vaiką į karuseles, į pasivaikščiojimus, į keliones, rodyti filmus, nesvarbu, jis liks toks pat. Jis žiūrės, tai šiek tiek atitrauks jį, bet vis tiek jaus, kad tai tik trumpas pabėgimas nuo tuštumos. Tai yra žmogus truputį pakyla virš jos, bet neišeina.
Klausimas. Žinomas austrų psichologas ir neurologas Viktoras Franklis rašė, kad kertinis geros psichinės sveikatos akmuo yra gyvenimo tikslas. Ar gyvenimo prasmės suradimas yra būtinas?
Atsakymas. Mūsų laikais – taip. Seniau gyvenimo prasmė buvo išgyventi.
Kažkada gyvenau Lietuvoje. Žmonės, kurie gyveno ten dar iki sovietų valdžios, pasakojo, kaip viskas buvo sutvarkyta. Ryte eini kažkur dirbti. Darbas dažniausiai – nepastovus, juk tai – maža šalis. Tau pasisekė – tu dirbi, gauni už tai pinigų, ateini namo, turi ką valgyti – sau, šeimai ir t. t. Ir taip buvo daugeliui eilinių neturtingų žmonių. Taip žmonės gyveno. Tai yra, jeigu žmogus šiandien uždirbo, ir jis turi kuo pamaitinti savo šeimą, jis – laimingas.
Praėjo 50 metų. Ar toks gyvenimas gali būti laikomas sėkmingu šiuolaikiniam žmogui – kad jis ryte nežinotų, kur uždirbti, o vakare – kuo maitinti šeimą? Ne. Jam reikia daug daugiau. Jo egoizmas tapo kur kas platesnis, gilesnis. Jam reikia žinoti, kiek jis uždirba, kada jis gauna, ką jis už tai pirks, kur važiuos pailsėti ir pramogauti, kur mokysis jo vaikai, kokią jis turės pensiją, ir, apskritai, viską-viską-viską!
Klausimas. Tai jis pats turi tuo pasirūpinti?
Atsakymas. Jo poreikiai taip išaugo (ir žmogus nieko negali padaryti, tai jo vidinis egoizmas taip išsivystė, tai ne išlepimas), kad jis negali šiandieną būti laimingas nuo to, kad gaus kažkokį minimalų užpildymą. Jis net pats nežino, ko trūksta. Ši depresija paliečia ir visiškai apsirūpinusius, visas visuomenės klases.
Klausimas. Kur gi yra išėjimas iš šio labirinto?
Atsakymas. Nežinau. Bet atsimenu, kad aš buvau toks savo kartoje, ir man buvo sunku. Visą savo vaikystę ir jaunystę buvau tokios pusiau depresinės būsenos, kol suradau savo rimtą užsiėmimą – kabalą.
Aš nežinojau, kuo užsipildyti, dėl ko egzistuoju. Viskas buvo tarsi netikra, kodėl privalau tempti šią gyvenimo naštą. Už ką? Baisiausia, kai atsikeli ryte, nematydamas prasmės: „O dėl ko keltis? Kam aš prabudau?“
Ir šias būsenas nuolat išgyvena tie žmonės, kurie dvasiškai kyla arba turi dvasiškai kilti, net ir kabalistai, nes jiems kyla naujų klausimų, kuriuos jie paskui realizuoja ir kyla dvasiniais aukštesniojo pasaulio pažinimo laipteliais.
Bet kai tavyje atsiveria šios tuštumos, reikalaujančios užpildymo, o kokio užpildymo – tu dar nežinai, tai jauti būseną, kuri nusakoma kaip depresija, nors tai – ne depresija. Kabalistams tai – ne depresija, jie mėgsta šias būsenas, nes iš anksto žino, kad jas pripildys, kad šiose tuštumose patirs aukštesniojo pasaulio jausmą.
Esame naujojoje kartoje, kai žmonėms atsiranda šios tuštumos, šie poreikiai, šie didžiuliai norai, bet mūsų pasaulyje negalime rasti jiems jokio užpildymo. Jie turi gauti užpildymą iš kito, aukštesnio, lygmens.
Klausimas. Mes nekalbame apie klinikinę depresiją, apie psichinę ligą. Koks laimės receptas, arba kaip išeiti iš šios besišypsančios depresijos ar tiesiog prislėgtumo?
Atsakymas. Pleištą pleištu. Niekaip kitaip. Mes būtinai turime rasti užpildymą šiai vidinei tuštumai. Ir užpildymas – gyvenimo prasmėje.
O žmonės, iš esmės, to ir klausia. Bet net jeigu ir neklausia, šis klausimas juose egzistuoja. Šis klausimas juos graužia, ir jie bijo jį įvardyti. Žmogus pats bijo sau prisipažinti, kad nežino, kam jis gyvena, ir būtent tai neduoda jam energijos gyventi.
Klausimas. O kodėl bijo?
Atsakymas. Nes nėra atsakymo. O susidurti su šia tuštuma…
Komentaras. Baisu.
Atsakymas. Tai ne šiaip baisu, tai praktiškai sunaikina mane kaip protingą būtybę, kuri žino, dėl ko gyvena. Jeigu aš sau pripažįstu, kad nežinau, kam egzistuoju, tai aš, iš principo, esu niekas. Ir nuo to man dar blogiau. Nuo to aš tiesiog atsigulsiu ir nesikelsiu.
Klausimas. Tai kokia gi žmogaus gyvenimo prasmė?
Atsakymas. Gyvenimo prasmė yra atskleisti mūsų dvasinę šaknį, kurioje mes amžinai egzistuojame, o pasineriame į mūsų žemiškąjį pasaulį laikinai, kad jo padedami pakiltume dar aukščiau. Taigi, reikia pamatyti visą šią sistemą ir dalyvauti joje.
Tada žmogus pradeda su savimi dvasiškai dirbti. Jis atskleidžia aukštesnįjį pasaulį, valdymo sistemą, visatos sistemą, ir mato, ką jis turi daryti, kad kiekvieną minutę jaustų įgyvendinantis didžiulį planą!
Klausimas. Ką žmogus įgyja, atskleisdamas šį pasaulį?
Atsakymas. Jis atskleidžia, mato visais savo jausmais, visomis savo ląstelėmis, sugeria į save visą visatą, jaučia save betarpiškai jos dalimi, sąveikauja su ja. Jis veikia pasaulį, pasaulis veikia jį.
Ir čia prasideda jo didysis žaidimas, kaip vaikui su žaislais. Ji užvaldo jį. Žinoma, tai nelengva ir ne iš karto, bet iš principo, jeigu jis jau pradeda suprasti, kad tai jam skirta, – tai jau didelis postūmis. Svarbiausia – tiesiog pajausti save stovintį prieš duris, priartėti prie pat jų, ir tada jos atsivers.
#247988

Iš 2018 m. sausio 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką siūlo kabala?

Jaunimo depresija

Virš prasivėrusios tuštumos

Komentarų nėra

Išėjimas iš aklavietės

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Savižudybė – tai kraštutiniausias nusivylimo aktas. Dabar savižudybės tiesiog užlieja pasaulį. Kodėl taip vyksta?
Atsakymas. Žmogus šiuolaikiniame pasaulyje yra nusivylęs, nes nemato egzistavimo prasmės, nemato tikslo, nemato netgi priežasčių, kodėl turėtų gyventi ir kentėti šiame pasaulyje.
Kita vertus, jis tiek išsivystęs, kad supranta viską, kas vyksta ir gali nutikti. Galiausiai jis nusprendžia tai pabaigti. Kam gyventi, kenčiant, jeigu galima neegzistuoti ir nekentėti? Visai protinga.
Žinoma, niekas nesako, kad sprendimas teisingas, bet jis visai logiškas. Ir todėl, jeigu atskleisime žmogui, kad yra galimybė mūsų pasaulyje pasiekti tobulą egzistenciją, žinojimą, supratimą, kam jis gyvena, kaip viskas sukasi ir svarbiausia, kad priešais jį yra amžinas, tobulas tikslas ir jis gali jį pasiekti, tai taip galime stipriai pakeisti negerą statistiką. Tai išėjimas iš aklavietės.
#257316

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Grįžti į sielos šaknį

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Rabašas straipsnyje „Kokios pakopos turi pasiekti žmogus“ rašo, kad kol žmogus nepasiekia savo sielos šaknies, neįsijungia į ją, jis vėl iš naujo grįš į šį pasaulį. Kiekvienas žmogaus žingsnis siekiant savo šaknies turi būti atliekamas, kol žmogus yra šio pasaulio materialiame kūne. Kas yra sielos šaknis?
Atsakymas. Sielos šaknis – tai tas taškas Kūrėjuje, prie kurio esu prisirišęs, iš kur nusileidžiu ir į kurį turiu sugrįžti.
Klausimas. Žmogus jį pasieka tik būdamas šiame pasaulyje, ne po mirties?
Atsakymas. Pagrindinis darbas vyksta mūsų žemiausiame, negyvajame, baisiame, egoistiniame pasaulyje. Būtent iš jo turime atskleisti Kūrėją, o toliau jau bus kitos pakopos.
#254871

Iš 2019 m. sausio 8 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko mus moko sielos šaknis?

Sielos reinkarnacija

Nemirtingumo tėkmėje

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai