Pateikti įrašai priklausantys gyvenimo prasmė kategorijai.


Kur mus veda gamta?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Sąvoka „darbas“ užima pusę žmogaus gyvenimo. Jis pradeda tam ruoštis nuo mažens: mokosi mokykloje, institute, galvoja, kuo būti. Bet dabar visa tai baigiasi. Bręsta netikėtas perversmas.
Atsakymas. Šiandien mūsų karta yra labai įdomios būsenos, kai darbas, kuris sukūrė žmogų ir praktiškai lėmė visą jo asmeninį, šeimyninį, visuomeninį, valstybinį ir net planetinį gyvenimą, staiga pradeda prarasti savo prasmę.
Žmogus jau nesusijęs su „darbo“ samprata, kuri prieštarauja Darvino teorijai, pripažįstančiai, kad darbas sukūrė iš beždžionės žmogų.
Be to, K. Markso teorija, kuri teigia, kad mes pasieksime socialistinio darbo pergalę, kai kiekvienas gaus pagal poreikius ir savanoriškai atiduos pagal gebėjimus, taip pat jau neveikia. Juk šiandien iš tavęs nieko nereikalaujama. Gauk savo pragyvenimo minimumą, ir viskas.
Kur rasti darbą? Ieškoti jo po visą pasaulį, kas vyksta jau seniai? Todėl pati darbo sąvoka, kai žmogus kuria, renkasi pagal tai, kas patinka, kas suteikia materialų pasitenkinimą ir užtikrina rimtą socialinį lygį bei perspektyvas, absoliučiai išnyksta.
Ir štai, kas įdomiausia: kartu su tuo dingsta menas. Juk literatūra, muzika, poezija, kinas, teatras – tai irgi darbas, jo tikslai ir prasmė mūsų kasdienybėje pamažu kis.
Keičiasi žmonijos norai, ketinimai, tikslai. Todėl viskas, ką galima šiandien žmogui nuo žmogaus pateikti, jam nebėra kažkas reikšminga. Jei kažkas kažką parašė, tai manęs, iš principo, nedomina.
Mūsų egoizmas kyla aukštyn, jis nori didesnių, reikšmingesnių pojūčių – jei jau gyvenimas, tai iš tikrųjų gyvenimas. O visokie sentimentalūs romanai ir verksmingi serialai, kuriais mūsų laikais užpildyta televizija, taps antraeiliais, kadangi noras juos žiūrėti palaipsniui išnyks.
Ir kas tada liks žmogui? – Nieko! Nuoga gyvenimo prasmė, kurios negalėsime rasti nei literatūroje, nei mene, nei muzikoje – niekur, net technikoje.
Žmonės kurs robotus, kad jie dirbtų žmonijai. O kas toliau? – Darbo nėra, nėra kuo užsiimti, niekas tavęs niekuo neįpareigoja. Sugalvoti kažką dirbtinai – tai tik užteršti atmosferą ir žemę.
Klausimas. Kur gi mus stumia gamta? Kad visi žmonės atsisėstų ir pradėtų mąstyti apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas. Ne. Gyvenimo prasmė pasiekiame ne sėdėjimu ir mąstymu, o tuo, kad mes kuriame vidinį tarpusavio ryšių tinklą, kuriame pradedame jausti visiškai kitą išmatavimą, naują pasaulį – vėl ir vėl naują, ir taip vis aukščiau ir aukščiau.
Dvasinis pasaulis – tai ne trimatė mūsų pasaulio erdvė, ten nėra laiko tėkmės. Mes išeisime už Šviesos greičio, už mūsų mentalinio, dvasinio tarpusavio bendravimo greičio ir pakilsime į visiškai kitus bendravimo metodus.
Ryšys tarp mūsų taps visiškai kitoks, vidinio lygmens, kuris nepriklauso nuo galvos smegenų neuronų ir nervinių ląstelių. Mes būsime vienas vieningas organizmas. Papildomai prie mūsų fizinių kūnų prisidės mentalinis, dvasinis tarpusavio ryšys, ir mes pradėsime išeiti į kitą pasaulį.

Iš 2016 m. gruodžio 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus be darbo – ne žmogus

Naujojo pasaulio pamokos. Vergai savo noru

Mėgstamas darbas – pašakimas ar paskirtis?

Komentarų nėra

Kur mus stumia egoizmas?

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu egoizmas sudega, kaip vystysimės dvasiniame pasaulyje, juk jis reikalingas dvasiniam suvokimui?
Atsakymas. Sudega mūsų dabartinis egoizmas – trauka visokiems žemiškiems malonumas, pvz., maistui, seksui, šeimai, pinigams, valdžiai, šlovei.
Juk mus stumiantis pirmyn egoizmas išsiveržia iš fizinių (maistas, seksas, šeima) ir visuomeninių malonumų (turtas, valdžia, šlovė, žinios) ribų.
Jeigu egoizmas perdegė visose šiose šešiose pagrindinėse kryptyse, kaip rašo Baal Sulamas „Įvade į knygą Gyvybės medis“, tai žmogui nebėra kur dėtis. Kur jis gali išeiti?
Jis leidžiasi ieškoti ir atsitiktinai randa kabalą. Tačiau iš tikrųjų jokių atsitiktinumų nėra. Visi esame informaciniame lauke, kuris stumia žmogų į vietą, kur jis gali gauti informaciją apie savo tolesnę raidą. Taip jis ir užmezga ryšį su mumis.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti žmogaus prigimtį

Naujos gyvenimo programos gimimas

Ką vadinsime žmogumi?

Komentarų nėra

Kam žmogui duota laisvės iliuzija?

gyvenimo prasmė, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam Kūrėjas davė žmogui iliuziją, kad jis laisvas? Dėl ko?
Atsakymas. Kad suteiktų žmogui galimybę egzistuoti, kitaip žmogus pasidarytų galą.
Žmogus – ne gyvūnas, apsiribojantis tik „maistu ir šeima“. Gyvūnai be maisto daugiau nieko neturi. Netgi sekso, nes giminės tęsimas vyksta automatiškai, tam tikru metų laiku. Šeimos irgi nėra. Jiems svarbiausia – maistas.
Bet ir čia jie nesirenka iš dviejų šimtų produktų rūšių. Karvė neės pyragaičio, jei šalia yra žolės ar šieno. Žinoma, tai niekaip nesusiję su mūsų norais, net jei juos priskiriame gyvūniniams. Maistas, seksas, šeima – tai mūsų fiziologiniai norai.
Tad apie gyvūnus nepasakysi, jie laisvi ar ne – šis klausimas nekeliamas. O žmogus jį kelia.
Klausimas. Ką duota laisvės iliuzija? Ką pats renkuosi? Ką gerti – arbatą ar kavą; kur mokytis?
Atsakymas. Laisvės iliuzija duota tam, kad pamažu atsikandę savo nelaimingo gyvenimo per daugybę persikūnijimų įsisąmonintume, jog būtina pažinti tikrąją, aukštesniąją gyvenimo prasmę. Kad pasiektum būseną, kai nebeieškosi: šita žolė sultingesnė, ta mergina geresnė, ši specialybė labiau apsimoka ar dar kažkas. Rinksiesi aukščiau, juk gyvenimo prasmė virš materialios būties.
Klausimas. Kitaip tariant, Kūrėjas nori, kad pereičiau tai ir viskuo nusivilčiau?
Atsakymas. Žinoma.
Klausimas. Ir tuomet pasirinksiu tikrąją laisvę: paklusti Jam, Jo dėsniams?
Atsakymas. Pakilti į Jo lygmenį nereiškia paklusti,– tai tapti tokiems, kaip Jis. Neturi būti po Juo – turi Jam prilygti. Kai žmogus tampa lygus Kūrėjui, jis pats tampa Kūrėju.
Jis nejaučia, kad Kūrėjas jį valdo. Priešingai, šia prasme jis valdo Kūrėją. Tai absoliutus tapatumas tarp žmogaus ir aukštesniosios jėgos.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda valios laisvė?

Kaip tapti laisvam?

Kam pašvenčiame gyvenimą?

Komentarų nėra

Kam pašvenčiame gyvenimą?

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kam ir kodėl skiriame savo gyvenimą?
Atsakymas. Tai priklauso nuo jūsų. Jeigu norite, kad jūsų gyvenimas būtų sąmoningas, reikia galvoti, dėl ko gyvenate.
Tai ir yra tas klausimas, nuo kurio Baal Sulamas ima aiškinti kabalos mokslo esmę: kodėl egzistuoju? Ką turiu suspėti per tuos trumpus, man duotus metus? Kas mane valdo? Kam tai darau, kam viską skiriu?
Tai problema, kurią patys turite išspręsti. To klausia žmogus, esantis aukščiau savo materialių norų. Jis jau klausia apie egzistencijos tikslą ir nori jį suprasti.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Mūsų gyvenimas – kas tai?

Kokia gyvenimo prasmė?

Komentarų nėra

Pakeisti likimą

gyvenimo prasmė, Kabalos mokymasis, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad studijuojant kabalą galima pakeisti savo likimą, bet ar to reikia?
Atsakymas. Būtinai reikia. Dabar esame priverstinės būties lygmenyje, tačiau ji net ne gyvūniniame lygmenyje, o kur kas žemiau, nes gyvūnai neklausia savęs apie gyvenimo prasmę.
Užduodant tokius klausimus, mums atsiranda galimybė per juos pakilti iki absoliučios laisvės lygmens – laisvės nuo mirties, nuo materialaus gyvenimo, nuo dabartinės egzistencijos siaurų rėmų. Tai buvimas laisvam nuo ypatingos priežiūros, ribojimų, skirstymų ir pan. Kitaip tariant, tampi pačiu aukščiausiu.
Ir taip kiekvienas iš mūsų: įgiję galimybę duoti, tampame aukščiausiais. Galima sakyti: „Tai iliuzija. Kaipgi visi gali tapti aukščiausiais?“ Tačiau išties yra taip, mat atsiduriame kitoje, dvasinėje erdvėje.
Klausimas. Ir taip keičiame savo likimą?
Atsakymas. Žinoma. Mūsų likimas mūsų rankose. Beje, galime pakeisti ne tik savo žemiškąjį gyvenimą, o likimą, apie kurį nė nenutuokiame, – tas stadijas, kurias teks praeiti.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės paieškos, I d.

Išminčių karta

Kaip rinktis likimą, III d.

Komentarų nėra

Kam skirta kabala?

gyvenimo prasmė, Kabala, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų pasaulis – tai kalėjimas? Iš jo išeiti galiu padedamas kabalos?
Atsakymas. Žinoma. Tai ir yra gyvenimo prasmė. Bet tai tik tiems žmonėms, kurie pasąmoningai jaučia tarsi jie dustų šiame pasaulyje.
Jeigu žmogus nepatiria tokio jausmo, tai neturi ir atitinkamo stimulo, jam kabalos nereikia. Tad ji nėra skirta tokiems žmonėms.
Žmogus turi suprasti, kad gyvenimo prasmė virš materialios būties. Tuomet jis įstengs išeiti iš mūsų pasaulio kalėjimo.

Iš 2017 m. liepos 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Kabalos mokslo tikslas

Pagrindinis žmonijos darbas

Komentarų nėra

Kas ateina į kabalos mokslą?

gyvenimo prasmė, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dauguma žmonių mano, kad tik tie, kurie jaučia vidinę tuštumą ar depresiją, ateina į kabalos mokslas, o laimingi žmonės ten nepatenka. Ar taip?
Atsakymas. Kur jūs matėte laimingų žmonių? Gal tik beprotnamyje. Visi rimti žmonės supranta, jog gyvenime nėra laimės. O jos ieškoti reikia, nes kitaip žmogus – ne žmogus, jei nenori suprasti savo paties egzistavimo prasmės. Kaip kitaip atsakysi į klausimą apie gyvenimo prasmę?
Juk klausiama net ne apie gyvenimo prasmę, o apie savo paties prasmę: dėl ko aš egzistuoju?! Mano gyvenimas kaip gyvenimas, o aš?! Tai skirtingi dalykai.
Ir tokių žmonių daug. Tarp mano mokinių tokių – 100 %.
Daugelis klausia apie tai, bet negali atsakyti į šį klausimą. Bet šis klausimas juose dega, net pasąmoningai, veržiasi laukan.
Komentaras. Atkreipiau dėmesį, kad tie žmonės, kurie ateina į kabalą iš smalsumo, ilgam nepasilieka. Pasilieka tik tie, kurie ateina po patyrimų, tuštumos jausmo, ieškodami atsakymo, kokia gyvenimo prasmė.
Atsakymas. Galiausiai liko tie, kuriuos tikrai kankino klausimas apie jų būtį, kiti išėjo. Bet vis tiek gerai, kad jie buvo, juk tai, ką jie gavo, vienaip ar kitaip būtinai prasiskverbs ir jie vėl grįš į kabalą. Niekas niekur nuo to nedings.

Iš 2017 m. vasario 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Kas lieka po gyvenimo?

Tikslai skirtingi, kryptis bendra

Komentarų nėra

Kaip sutaikyti liberalus su konservatoriais, II d.

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip vidurinioji linija gali egzistuoti tarp priešingų šalių? Kaip tai įmanoma?
Atsakymas. Lygiai taip pat, kaip vidurinioji linija egzistuoja gamtoje, ir būtent dėl jos gamtoje yra gyvybė.
Kaip pliusas, susijungdamas su minusu, sudaro atomą? Priešingų krūvių atomai susijungia į molekules. Molekulės netgi tampa „gyvos“, organinės dėl to, kad jose susijungia priešingi krūviai.
Visos gamtos pagrindas – ne paprastas susijungimas ir ne priešprieša, o išmintis, esanti gamtoje, leidžianti dviem priešingoms dalelėms, kilusioms iš skirtingų šaltinių (Šviesos ir noro), koegzistuoti viename kūne.
Šis sambūvis atsiranda ir vystosi negyvajame, augaliniame ir gyvūniniame lygmenyse natūraliai, be pačių kūrinių įsikišimo. Besivystydama žmonija pasiekia tokią būseną, kai pati turi savyje sukurti pusiausvyrą tarp dešiniosios ir kairiosios linijų.
Mes patys turime tai padaryti ir taip pasiekti Aukštesniąją gamtos jėgą, iš kurios kyla ir Šviesa, ir noras. O mes savo viduje turime organizuoti Šviesą ir norą pagal viduriniąją liniją.
Negyvojoje, augalinėje ir gyvūninėje gamtoje, taip pat žmogaus kūne, kuris priskiriamas gyvūniniam lygmeniui, visa tai vyksta automatiškai, instinktyviai. Bet žmogiškajame lygmenyje, egzistuodami kaip žmonės, kuriems reikia tapti panašiems į Aukštesniąją jėgą, turime patys sukurti tokius tarpusavio santykius.
Žinoma, tai įvyks padedant Aukštesniajai gamtos jėgai. Bet mes visur turime dalyvauti: kiekviename žingsnyje, poelgyje, išaiškinime, ištaisyme, pripildyme. Juk tokiu keliu eidami pasieksime Kūrėjo lygmenį.
Žmogus nėra negyvajame, augaliniame arba gyvūniniame lygmenyse, kurie veikia instinktyviai. Žmogus turi suprasti savo egzistavimo prasmę, jo formą, atskleisti gyvenimo paslaptį ir esmę.
Karai ir problemos tęsis tol, kol priešiškos šalys supras, kad tikslas – ne nugalėti vieniems kitus, o būti pusiausvyroje taip, kad vieni papildytų kitus. Štai tuomet jos pakils į kitą lygmenį.
JAV susiklosčiusi situacija, kai šalis suskilo į dvi priešingas šalis, suteikė galimybę išsitaisyti būtent „viduriniojoje linijoje“.

Iš 2017 m. vasario 8 d. pamokos tema „Šchinos sandara“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip sutaikyti liberalus su konservatoriais, I dalis

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Ant svarstyklių rodyklės smaigalio

Komentarų nėra

Jeigu gyvenimo nepripildo amžinas tikslas…

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Aš sutinku gyventi Žemėje amžinai aukščiausio klestėjimo būsenoje. Darbo pakankamai, užteks ilgam…
Atsakymas. Mąstote kaip užsižaidęs vaikas, kurį verčia miegoti, o jis užsispyręs šaukia, kad dar nebaigė žaisti. Tačiau tai praeis. Žmonija pradeda suprasti, kad visa tai – tik žaisliukai.
Dėl to, jeigu gyvenimas neužpildytas aukštesniuoju tikslu, kuris baigiasi ne gyvūninio kūno egzistavimu materialiame pasaulyje, tai jis – beprasmis.
Matome šiandien mūsų kartos požiūrį į gyvenimą. Jiems rūpi narkotikai, jiems nieko nereikia, jie pavargę, nenori dirbti, nenori mokytis. Galbūt dar liko noras uždirbti pinigų… Tačiau, koks to tikslas? Iš esmės, matome, kad žmonija degraduoja.
Kabala aiškina, kad tai – dėl vėluojančio dvasinio vystymosi. Mes kaip pernokusios uogos, pradedančios po truputį pūti. Tokia dabartinė žmonijos būsena.
Dėl to mums reikia galvoti ne apie tai, kaip amžinai gyventi gyvūniniame kūne, o kaip pasiekti tikrą gyvenimą: amžiną, begalinį, tobulą, dvasinį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar kyla žmogui klausimas apie gyvenimo prasmę?

Nuo žemiškų stabų į dvasinį prisipildymą

Atėjo metas suaugti

Komentarų nėra

Prilygti Kūrėjui

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jeigu aš esu absoliutaus Kūrėjo kūrinys, kodėl man (tokiam, koks esu) nevalia tiesiog mėgautis paprastu, Kūrėjo duotu gyvenimu?
Atsakymas. Galima, bet tokiu atveju virsi „vabaliuku“, sėdinčiu ant gabaliuko torto, kurį valgysi visą gyvenimą. Ir niekas jo nejaudins: kaip pradėjo savo gyvenimą – taip ir baigs. Nori toks būti? Prašom!
Klausimas. Tačiau Kūrėjas neleis žmogui būti tokios būsenos?
Atsakymas. Žinoma! Mes turime prilygti Kūrėjui, pakilti į Jo lygmenį, ir nemažiau! Kiekvienas turi užimti savo vietą pasaulėdaros sistemoje – ypatinguose taškuose. O ką ten kalbėti apie gavusius ypatingą pažadinimą mokytis valdymo mokslo.

Iš 2017 m. birželio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas lemia žmogaus raidos programą?

Beieškant teisingo dialogo su Kūrėju

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai