Pateikti įrašai priklausantys gyvenimo prasmė kategorijai.


Kaip rasti savo sielą

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nyderlanduose buvo pastatytas vienintelis pasaulyje žmogaus kūno muziejus, sukurtas taip tikroviškai, kad lankytojai netenka žado. Muziejuje yra visas miestas, susidedantis iš atskirų kūno dalių, po kurį galima pasivaikščioti. Lankytojas jaučiasi ten kaip nykštukas, vaikščiodamas dirbtinio milžiniško žmogaus koridoriais ir stebėdamas, kaip teka kraujas, kaip plaka milžiniška širdis, veikia virškinamasis traktas, klausos ir raumenų sistemos, balso stygos, kaulai, dantys. Visa tai galima išsamiai ištirti ir pamatyti, kaip veikia. Keliaudami po žmogaus kūną lankytojai gali vaizdžiai pamatyti, kaip blogi įpročiai neigiamai veikia organų ir sistemų darbą.
Kokios transformacijos vyksta žmoguje, kai jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu ir jame esančia tarpusavio ryšių sistema? Ar tai kaip nors keičia jo vidinį požiūrį į pasaulį, į save?
Atsakymas: Žinoma, gali pakeisti.
Klausimas: Kodėl toks įspūdis, įkvėpimas nepaveikia žmogaus ilgam, kad jis kiekvieną akimirką prisimintų tarpusavio ryšių sistemą?
Atsakymas: Priklauso nuo to, ar tai jam malonu, ar ne. Kas nemalonu, iškart pamirštama. Jei malonu, tada prisimenama ilgai.
Klausimas: Ar įmanoma sukurti tokią pačią simuliaciją, modelį, tokį patį muziejų – „Žmonių tarpusavio santykiai“?
Atsakymas: Galima sukurti fantastinį, tačiau jis nieko neišmokys, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, jam bus nemalonu. Žmogui bus malonu pamatyti gražų paveikslą, bet dalyvauti jame prieš savo egoistinę prigimtį?!
Klausimas: Bet jei visi su juo elgsis maloniai, linkės gero, ar jis neįsitrauks į šį žaidimą?
Atsakymas: Jį tai sudomins labai trumpam, kaip filmas.
Klausimas: O ko reikia, kad žmogus norėtų ne tik įsitraukti į šį žaidimą, bet ir pasikeisti, kad šis taptų savas?
Atsakymas: Tam, žinoma, jis turi būti nemažai savo gyvenime kentėjęs. Priešingu atveju nenorės, nes visa tai prieštarauja mūsų prigimčiai.
Klausimas: Žmogus visada nori išvengti kančių, tai – natūralu. O čia jis turi pasirinkimą – įgyti kažką kita. Kaip įvyksta pasirinkimo lūžis, kai jis nebenori bėgti nuo kančių, o nori pasirinkti naują kelią?
Atsakymas: Kai nėra kitos išeities. Kai turi rasti gyvenimo prasmę, nes kitaip gyvenimas darosi nemielas. Tiesiog nesinori nieko kito, tik rasti gyvenimo prasmę! Kam man viso to reikia? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko gimiau? Jeigu tai jam rūpės, tik dėl šio nerimo, šios kančios jis galės pasikeisti.
Klausimas: Ar kenčiantis žmogus, vaikščiodamas tokio muziejaus, kuris dabar kuriamas Toronte, Niujorke, Nyderlanduose, koridoriais, pagalvos apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas: Tikrai ne! Juk čia kalbama apie fiziologiją, o ne vidinį žmogaus pasaulį. Apie jo vidų, bet ne apie vidinį pasaulį.
Klausimas: O iš kur kyla gyvenimo prasmės klausimas?
Atsakymas: Jo nėra žmoguje – nei širdyje, nei galvoje. Jis yra sieloje. O sielos nėra žmogaus viduje. Ji šalia.
Klausimas: Kaip žmogui kyla šis klausimas?
Atsakymas: Siela pataria žmogaus smegenims, kad jis pradėtų apie tai galvoti.
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Iš pradžių – tai klausimas apie gyvenimo prasmę, o vėliau siela vystosi iš šio klausimo.
Klausimas: Ir kuo ji pavirs?
Atsakymas: Ji pavirs apimtimi, kurioje žmogus pradės suvokti gyvenimo prasmę. Noras suvokti gyvenimo prasmę vadinamas siela, pradine sielos būsena. Ir tada šis noras pradeda pildytis įvairiais dvasiniais pasiekimais. Dvasiniais – tai susijusiais su gyvenimo prasme. Taip jis vystosi. Užduodami protingesni, aukštesni, amžinieji klausimai, ir žmogus į juos gauna atsakymus. Tai ir yra sielos vystymasis.
Komentaras: Kiekvienas žmogus supranta gyvenimo prasmę skirtingai.
Atsakymas: Be to, ir neišeina palyginti. Kaip aš galiu išimti savo sielą ir įdėti ją jums, kad galėtumėte palyginti abi sielas?
Klausimas: Žmogaus noras atskleisti gyvenimo prasmę auga. Tai, ką mes vadiname siela. Kiekvienas turi savo, nepanašią į kitas. Kas vėliau atsitinka su šiais norais? Ar jie jungiasi vienas su kitu?
Atsakymas: Nesijungia. Kodėl turėtų?
Komentaras: Sakoma, kad visiems yra viena didelė siela.
Atsakymas: Šis ryšys kitoks, kai turime bendrą tikslą. Kai reikia pasiekti bendrą tikslą, tada sielos susijungia bendram tikslui pasiekti. Bet jos jungiasi veikdamos viena prieš kitą.
Klausimas: Kodėl jos priešinasi viena kitai?
Atsakymas: Kad nebūtų anuliuotos. O susijungus tampama viena bendrąja visuma, susidedančia iš daugelio dalių.
Klausimas: O kuo jos jungiasi?
Atsakymas: Davimo ir meilės savybėmis.
Klausimas: O ką atskleidžia šie susijungę gyvenimo prasmės norai?
Atsakymas: Jie atskleidžia tarpusavio sąveiką virš bendrojo egoizmo.
Klausimas: Ar yra koks nors šios sąveikos apibrėžimas?
Atsakymas: Tai yra bendra siela – Adomas. Bendrasis ryšių tinklas vadinamas „Adomu“. Nuo žodžio „panašus į Kūrėją“.
Klausimas: Ar žmonės nesąmoningai, kurdami visas šias ryšių sistemas, nori pasiekti aukštesnįjį ryšių tinklą?
Atsakymas: Taip. Siela to siekia.
#266099

Iš 2020 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Kas turi sielą?

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų yvenimą

Komentarų nėra

Žmogus – dvasine būtybė ar gyvūnas?

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra žmogus? Tai dvasinė būtybė ar gyvūnas?
Atsakymas: Žiūrint koks žmogus turimas omenyje. Jei kalbame apie žmogų mūsų pasaulyje, tai, iš principo, jis yra gyvūnas, vedinas egoistinio instinkto. Kas akimirką jis tiria, kas jam gerai ir stengiasi daryti tik tai. Šiuo atžvilgiu jis niekuo nesiskiria nuo gyvūnų, tik jo noras didesnis.
Mūsų pasaulis remiasi noru mėgautis, ir žmogaus noras mėgautis didesnis nei kitų. Todėl žmogus, iš principo, ir užkariavo pasaulį. Kartu šis noras jį žemina labiau už kitus, nes nedirba jo naudai. Bendrai tariant, neišeiname iš gyvūninio pasaulio ribų.
Yra keturi gamtos lygmenys: negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogaus. Žmogus – tai kitas mūsų raidos lygmuo, kai imame kilti aukščiau savo egoistinio noro į priešingą jam – altruistinį, ir galime matyti gamtą, pasaulį, jėgas, kurios iš aukščiau valdo mūsų pasaulį.
Štai tada vadinamės „Žmogumi“ iš hebrajiško žodžio „Adam“ – „panašus į Kūrėją“. O Kūrėjas – tai visa visata su visomis jos integraliomis jėgomis.
#267046

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvūnas ar žmogus?

Ką sukūrė Dievas: kūną ar sielą?

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Komentarų nėra

Ko reikia taškui širdyje?

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip auga žmogaus siela?
Atsakymas: Jei žmogus pradeda jausti, kad nori sužinoti gyvenimo prasmę: kodėl, kam ir kaip – tai ir yra pirmasis sielos pasireiškimas.
Tai neduoda mums ramybės, ir patys tai jaučiame – kiekvienas pagal savo sielos pajėgumą. Nors iš pradžių žmogus mano, kad tai kažkas labai mažo, smulkaus, tačiau taip nėra.
Klausimas: Visada sakome „siela“, „siela“. Kaip žmogus apibūdina šią sąvoką?
Atsakymas: Deja, žmogus nesupranta, kas tai yra. Jis nesupranta, kokia gyvenimo prasmė.
Gyvenimo prasmės klausimas iš esmės teigia, kad gyvenime prasmės nėra. Jeigu ji būtų, matytume ją žmonių troškime kuo nors tapti: vienas nori būti konstruktoriumi, kitas – poetu, trečias – dar kuo nors. Tačiau jie to siekia ne tam, kad tik užsidirbtų duonai, o tam, kad bent šiek tiek kur nors save atrastų.
Ir kai žmogus jaučia, kad niekur negali savęs atrasti, kad visur yra tuščia, jis pradeda suprasti, kad prasmė yra ne šiame pasaulyje, bet už jo ribų, aukščiau jo. Jeigu tai tikrai jį jaudina, jis pradeda rimtai ieškoti.
Mūsų laikais tai įmanoma. Aš irgi taip pradėjau. Man prireikė daug metų, kol radau, kur ir kaip: keliolikos metų prieš atvykstant į Izraelį, o paskui dar kelerių metų Izraelyje. Apskritai tam reikia laiko.
Kiekvienas žmogus turi tašką širdyje. Šiaip ar taip, taškas vis tiek pabus, tik neaišku – kada. Šiais laikais jis atsiskleidžia tiksliai, greitai ir daugumai. Anksčiau taškas pabusdavo kartą per dešimtis ar net šimtus metų ypatingiems žmonėms.
Klausimas: Anksčiau nebuvo tokių didelių grupių kaip Bnei Baruch?
Atsakymas: Žinoma. Pažiūrėkite, kokia didelė mūsų grupė ir kaip išsibarsčiusi po visą pasaulį! Tai labai rimtas judėjimas, kurio niekada nebuvo ir atsirado tik dabar. Aš to net nesitikėjau.
Kai pradėjau studijuoti kabalą, niekas jos rimtai nestudijavo. Buvo keletas senukų, kokie du ar trys žmonės, ir viskas. Lankiau jų užsiėmimus, bet mačiau, kad iš jų nieko negausiu. Jie tik skaitė šaltinius, o man reikėjo rimtų paaiškinimų su atsakymais į kylančius klausimus.
Juk taškas širdyje reikalauja augti, todėl kiekvieną akimirką turime jausti, ko jam reikia ir ar galime atsakyti į jo užklausą. Svarbiausia – tinkamai jį nukreipti, nes jis yra egoistiškoje aplinkoje, tarsi iš egoizmo padaryto kamuoliuko viduje. Tačiau viduje šis taškas grynai altruistinis.
Kyla klausimas, kaip per egoizmą nukreipti į jį altruistinį veiksmą, kuris pamaitintų, ir taškas imtų augti.
Klausimas: Kaip vaisius žievėje?
Atsakymas: Greičiau tai vadinčiau grūdu mėšle. Ir iš tikrųjų taip yra. Žmogus turi knaisiotis šiame mėšle, kad surastų grūdą ir taip save užaugintų. Tai nėra paprasta.
Bet mūsų laikais jau viskas atskleista. Paruošėme didžiulį įvairios medžiagos archyvą. Tad turime toliau skleisti šias žinias.
Labai džiaugiuosi, kad vedame pamokas ir paskaitas mūsų jauniesiems draugams. Turime taip daryti, kad jie įvaldytų mūsų archyvą ir pasakytų, kaip jį patobulinti, kad būtų patogu, suprantama ir lengva visiems, norintiems pas mus ateiti.
#260660

Iš 2020 m. vasario 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Nepaperkamasis taškas širdyje

Taško širdyje maitinimas

Komentarų nėra

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų gyvenimą

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kokia jėga stumia mus ieškoti atsakymo į klausimą „Kokia gyvenimo prasmė?“? Atrodytų, mėgaukis viskuo, išmesk iš galvos visas šiukšles ir gyvenk pilnavertį gyvenimą čia ir dabar. Kas nuolatos verčia mus ieškoti?
Atsakymas: Viskas priklauso ne nuo jūsų, o nuo jūsų sielos šaknies.
Žmoguje be noro mėgautis šiuo pasauliu, šiuo gyvenimu, siekio būti geresniam, stipresniam, labiau gerbiamam ir pan. už kitus, yra vienas mažas vidinis noras – pažinti gyvenimo prasmę. Juk jos nesuvokiant, visa kita atrodo menka, laikina, baigtina.
Noras suvokti gyvenimo prasmę, sužinoti, kam gimsta žmogus – itin geras, tačiau jį reikia realizuoti. Tam būtina pakilti aukščiau gyvenimo, nes pačiame gyvenime, paprastoje būtyje prasmės nėra. O kad pakiltum aukščiau, reikia įvaldyti specialią metodiką.
Klausimas: Ką reiškia „aukščiau“? Kas yra aukščiau gyvenimo?
Atsakymas: Jo šaknis, iš kur paleidžiamas mūsų gyvenimas, iš kur jis valdomas, iš kur ateina mums visi signalai ir kur patenka signalai iš mūsų pasaulio.
#267086

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

Kuo užpildyti šį gyvenimą?

Gyvenimo prasmė – sužinoti jo prasmę

Komentarų nėra

Išsiaiškinti, dėl ko gyvename

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Žmogus mano, kad jam priklauso malonumas, ir niekad negalvoja apie tai, kad su juo gali kas nors nutikti.
Pavyzdžiui, nusipirkęs loterijos bilietą tikisi laimėsiąs, nors tikimybė – viena iš milijono. Ir nors išėjus į gatvę būti partrenktam automobilio yra kur kas realiau, tačiau apie tai negalvojama. Ką tai rodo?
Atsakymas: Žmogus galvoja apie tai, ko jam norisi. Tad ir negalvoja apie mirties dieną. Užtai galvoja, kaip rytoj ką nors laimėjus.
Klausimas: Jeigu tai mūsų prigimtis, kaip tai išnaudoti?
Atsakymas: Kas yra gera, o kas yra bloga, matuojama atsižvelgiant į rezultatą, kuriuo baigi savo gyvenimą. O mūsų gyvenimo tikslas – pasiekti aukščiausią egzistavimo lygmenį – amžiną ir begalinį.
Šio rezultato atžvilgiu turi pereiti gyvenimo ir mirties ribą.
Klausimas: Ar tai, kad esame tokie pažeidžiami ir neapdairiai žvelgiami į tai, kas su mumis gali nutikti, veda mus į tikslą?
Atsakymas: Būtent tai ir veda mus pirmyn, kad atsigręžtume ir įsisąmonintume būtinybę išsiaiškinti, dėl ko gyvename.
#265863

Iš 2020 m. balandžio 23 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Svarbiausia, ką įgyju gyvenime, – tai siela

Kam skubinti laiką, jei gyvenimas pralekia kaip akimirka?

Komentarų nėra

Pažinti patį save

gyvenimo prasmė, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Šiandien, kilus pandemijai, žmogus susidūrė su rimtu klausimu. Jis priprato kažkur bėgti, kartais ir nuo savęs paties, ir labai bijo sustoti, pažiūrėti į akis savo baimėms ir susipažinti su savimi. Dabar idealiausias laikas susipažinti su savimi, savo baimėmis. Ką jūs patartumėte jam? Kas yra baimė ir kaip ją suvaldyti?
Atsakymas: Baimė – tai nežinomybės pasekmė. Kitaip, iš kur ji? Žmogus, kuris supranta reiškinio esmę, netgi jei tai kažkas baisaus, jau kitaip jį priima. Šiandieninė būsena atrodo baisi dėl to, kad žmonės nežino, kas su jais vyksta ir kodėl. Nežino, kas su jais bus rytoj. Tarp kita ko šie klausimai kaba ore, ir niekas negali prisiliesti prie jų, kad kažkaip išspręstų.
Klausimas: Ar jūs manote, kad reikia ir svarbu susipažinti su savo baimėmis?
Atsakymas: Manau, kad kiekvienas tam, kad gyventų kaip žmogus, turi suprasti, kam jis gimė, kodėl sukurtas šis pasaulis, kas yra už mirties ribos ir t. t. Visus šiuos klausimus jis turi atskleisti, kitaip jo gyvenimas kažkoks nepilnavertis: kad tik negalvotum apie tai.
Klausimas: Matau dvi žmonių kategorijas: tie, kuriuos sukaustė baimė, ir tie, kurie apskritai nemato problemos. Kur aukso vidurys?
Atsakymas: Manau, kad aukso vidurio čia negali būti. Žmogui reikia suprasti, kodėl plinta virusas, kaip jis susijęs su juo pačiu ir visais, kokiu tikslu gamta jį davė. Tai yra mes galime pasinaudoti esama būsena, atskleisti ją ir sužinoti, kokiu tikslu mes gyvename, kodėl gamta tokiu būdu mus baudžia, ar nusipelnėme mes to, kaip atsikratyti viruso.
Mums reikia išnaudoti šią būseną iki galo. Juo labiau, kad visi sėdi namuose ir nežino, ką toliau daryti: nei valdantieji, nei paprasti piliečiai. Turime šiuos klausimus išsiaiškinti, ir turime tam galimybę. Reikia sustabdyti nesibaigiantį bėgimą ir pasistengti suprasti, dėl ko gyvename. Priešingu atveju mūsų gyvenimas visai betikslis.
#264158

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimai su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo unikali šiandienos situacija?

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Apsauga nuo baimių

Komentarų nėra

Kuo užpildyti šį gyvenimą?

gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Apskritai pasaulyje egzistuoja trys pagrindinės kovos su koronavirusu strategijos. Pirmoji – tai karantinas, kai iš esmės viskas užsidaro, negalima išeiti iš namų, išskyrus polikliniką ar prekybos centrą.
Antroji – tai kontaktų sekimas, t. y. platus visų gyventojų kontaktinių grupių testavimas, sergančiųjų išsiaiškinimas ir jų izoliavimas nuo bendros žmonių masės. Tai – brangesnis būdas.
Ir trečioji – tai nacionalinio imuniteto išugdymas, kai izoliuojamos tiktai rizikos grupės, tarkime, vyresni nei 65-ių metų žmonės, o visi likusieji turi persirgti, ir taip įgyti imunitetą virusui.
Kokia metodika efektyviausia tolimesniam mūsų, kaip žmonijos, vystymuisi?
Atsakymas: Apskritai pasodinčiau visus į absoliutų karantiną, išskyrus tuos, kas aprūpina žmones būtiniausiais dalykais. Uždaryčiau viską, tarkime, mėnesiui ir išsiaiškinčiau, kokių žmonijos profesijų mums iš tikrųjų reikia.
Pavyzdžiui, mums reikalinga policija, vaikų mokymas, pirminės svarbos maisto produktų tiekimas ir t. t., tai yra būtinas minimumas normaliam žmogaus egzistavimui.
Tegu žmonės pripranta prie to, kad jie bendrauja tarpusavyje labai ribotai iriš maisto produktų gauna tai, ko jiems reikia, ne daugiau.
Vaikams suteikiamas mokyklinis ugdymas. Suaugusiems – žinios apie tai, kaip veikia pasaulio sistema, kaip turime sąveikauti su gamta. O tada pamatysime, ką daryti toliau, ar apskritai panorėsime plėsti mūsų veiklos lauką. Bet iš pradžių per pusę metų pripraskime prie to.
Klausimas: Kitaip tariant, apribotumėte visus egoistinius ryšius ir paliktumėte tiktai pačius būtiniausius mūsų fizinio kūno gyvavimui?
Atsakymas: Taip. Kabaloje taip ir pasakyta. Kaip gyvūnas, kuris niekada nevartoja to, ko jam nereikia, o tiktai tai, kas būtina tuo metu.
Klausimas: O viską, kas nebūtina,  laikinai nustotumėte tiekti?
Atsakymas: Ne laikinai, bet apskritai. Tuomet turėtume nuostabią ekologiją: oras, vanduo, paukščiai gieda, viskas gerai. Dirbtume daugiasia po 2-3-4 valandas per dieną ir visi būtume patenkinti. O viso kito, kas nebūtina, mums išvis nereikia.
Komentaras: Tačiau nėra paprasta nuspręsti, kad yra nereikalinga. Tai, kas jums yra nereikalinga, tarkime, man reikalinga.
Atsakymas: Nereikalinga yra tai, kas nėra būtinybė mūsų gyvūniniam organizmui.
Klausimas: Ir kas tai nusprendžia?
Atsakymas: Kartu ir nuspręsime. Jeigu tau reikia sportuoti, gali eiti bėgioti į parką. Tai nėra problema. Bet kokia prasmė kaip išprotėjusiam skraidyti lėktuvais iš vieno Žemės galo į kitą?
Klausimas: O kuo blogai keliauti? Mėgstu gražiai rengtis, mėgstu eiti į teatrus. Nežinau, ar, jūsų požiūriu, tai reikalinga, ar ne?
Atsakymas: Čia reikia nustatyti labai aiškią, išmintingą ribą, kuri nenuves tavęs prie kažko kito: „A-a, teatras? Jeigu teatras, tai būtinai La Scala. Vadinasi, turiu skristi į Italiją. A-a, į Italiją? Koronavirsas. Ką darysiu?“ Todėl apribokime žmogaus gyvenimą normaliomis, išmintingomis ribomis.
Kaip? Atsakykime, kodėl egzistuojame, kad šis klausimas būtų mums išspręstas.
Klausimas: Kitaip tariant, apie tai, kas nereikalinga, o kas reikalinga, spręsime atsižvelgdami į  tam tikrą aukštesnį tikslą?
Atsakymas: O kam egzistuojame? Tik tam, kad pažiūrėtume gerą filmą, spektaklį, paklausytume malonios muzikos, pasėdėtume kompanijoje su draugais, išgertume ir užkąstume? Visa tai nuostabu, bet jeigu vien tuo užpildai gyvenimą, tada jis pasibaigia nuliniu rezultatu.
O po šio gyvenimo egzistuoja dar daug kas. Pamėginkime pirmiausia atskleisti, kasgi po to egzistuoja. Aš užsiimčiau tuo.
Tai, kad galima pripildyti šį gyvenimą visokiais įdomiais dalykais, – suprantu, aš jį jau nugyvenau. O dabar mane domina, ar yra kas nors kita, už jo. Ir jeigu yra, tai kaip galiu tai pratęsti, dėl ko, kam?
Komentaras: Iš tiesų verta susimąstyti, ar yra gyvenimas po mirties ir kaip būdami čia, šiame kūne, galime jam pasiruošti.
Atsakymas: Ne pasiruošti, o pamatyti! „Savo būsimą pasaulį atskleisk dar šiame pasaulyje“. Būtent to moko mus kabalos mokslas. Kai turėsi aiškų būsimo gyvenimo paveikslą, galėsi spręsti, kuo pripildyti šį gyvenimą.
#263962

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Komentarų nėra

Kam gamta sukūrė žmogų?

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kam gamta sukūrė žmogų?
Atsakymas: Žmogus sukurtas tam, kad egzistuodamas tarp dviejų jėgų (teigiamos ir neigiamos) taptų panašus į teigiamą gamtos jėgą. Todėl jis vadinamas „Adam“ iš žodžio „domė“ (panašus) – panašus į bendrąją gamtą.
Iš esmės žmogus įjungia savyje visiškai visas gamtos jėgas. Tik dabar matome, kad tai maža, vienpusiškai išsivysčiusi, egoistinė, nelaiminga būtybė. Tai net ne žmogus, nes jis nėra panašus į bendrą gamtos sistemą
Jis sukurtas būtent tam, kad įimtų į save visas gamtos jėgas, sujungtų jas savyje tinkamai ir valdytų visą pasaulėdarą.
#264569

Iš 2020 m. kovo 29 d. laidos „Susitikimas su kabala. Viktoria Bonya“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta ima mus mokyti

Skirtingos vienybės šaknys

Vienybė – gamtos evoliucijos tikslas

Komentarų nėra

Gelbėjimo ratas

Dvasinis darbas, gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kūrėjas įpareigoja mus Jį suvokti?
Atsakymas: Žinoma. Netgi jeigu neva pats noriu atskleisti Kūrėją, tai irgi rodo, kad Jis verčia.
Bet kam man to reikia? Staiga gyvenimo viduryje panorstu atskleisti Kūrėją! Tai kažkas nenormalaus. Paprastai žmogus savo gyvenime nori atlikti ką nors apsiribodamas mūsų pasauliu, dėl savęs, normaliai viską sau sutvarkyti. Tai mūsų įprastinis gyvūninis egoizmas.
Bet staiga egoizmas ima reikalauti kažko nenatūralaus – suvokti aukštesniąją jėgą. Matome, kad toks noras siekti Kūrėjo pabunda nedaugeliui žmonių. Jei tai būtų bent 10-20% Žemės gyventojų, o dabar tik vienetai.
Todėl tie žmonės, kurie jaučia trauką atskleisti Kūrėją, jaučiasi ypatingais, neaišku į gera tai ar į bloga. Jie šiek tiek netenka skonio gyvenimui, pervertina vertybes, ir nežino, ką daryti su savimi.
Ir čia, jei jiems atsiskleidžia kabalos mokslas, tai jis kaip gelbėjimosi ratas skęstančiajam, už kurio jie gali įsitverti ir pamažu atskleisti savyje kur ir kaip esą, kur tas nesuprantamas, paslėptas, viliojantis ir drauge nepasiekiamas tikslas.
#259903

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Kūrėjo žaidimų tikslas

gyvenimo prasmė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Tarkime, žmogus ateina su kokia nors problema į ligoninę. O ten eilė, kurioje tenka labai ilgai laukti, kol jį priims. Arba jis eina į banką, kad pasiimtų pinigų, o ten uždarė jo sąskaitą. Ar visa tai Kūrėjo žaidimai? Ką per šį žaidimą turiu suprasti?
Atsakymas: Žmogų veja prie to, kad jis imtų klausti apie gyvenimo tikslą, apie tai, koks dabartinės jo būsenos tikslas: dėl ko ir iš kur tai ateina?
Klausdamas apie tai, jis palaipsniui pasiekia būseną, kai staiga atsiduria tarp tinkamų žmonių, knygų arba kažkokių įvykių, kurie atveda jį prie klausimo apie gyvenimo tikslą. Pusdienį sėdėdamas poliklinikos eilėje jis ima svarstyti: „Kam, po galų, šis gyvenimas?“ Arba, tarkim, kai kas nors nutinka su jo verslu ar kyla kitos problemos.
Kitaip tariant, visos šios problemos, o jų mes turime kaskart vis daugiau, užklumpa žmones kiekviename žingsnyje. Bet jos skirtos tik tam, kad mūsų karta pradėtų savęs klausti: „Kam mes egzistuojame? Kokia gyvenimo prasmė?“.
Ir žmonės klausia apie tai. Jie serga depresija, vartoja narkotikus, kad kaip nors pabėgtų nuo šio gyvenimo. Bet iš esmės tai palaipsniui juos atveda prie Aukštesniosios jėgos suvokimo metodikos. Jėgos, kuri juos sukūrė, juos valdo ir žaidžia su jais. Jie nori žinoti, kodėl tai su mumis vyksta, kur tas Kūrėjas, jeigu Jis yra, kuris visa tai daro? Su kokiu tikslu, kam, kodėl?
Nėra tokio žmogaus, kuris ateitų studijuoti kabalos, iki tol nepatyręs depresijos būsenos arba nusivylimo gyvenimu. Pas mus ateina žmonės būtent su trūkumo jausmu: „Neturiu gyvenime paties svarbiausio“. Būtent tada, kai žmogus jaučia tai, galbūt net tiksliai nesuvokdamas savo klausimo ir neturėdamas į jį atsakymo, jis jau pradeda artėti prie kabalos.
Klausimas: Tada jis randa teisingą aplinką ir teisingas knygas? O kodėl būtent kabaloje?
Atsakymas: Jis gali praeiti per daugybę kitų gyvenimo ratų, bet vis tiek galiausiai likimas atves į kabalą.
Bet kol kas tai tik vienetai. Mes esame pirmoji linija, kuri pradeda artėti prie Kūrėjo. Bet patraukiame paskui save dar daugelį. Toji dauguma priartėja ir atitolsta, priartėja ir atitolsta. Tai natūralus kelias, start-stop judėjimas.
#260963

Iš 2019 m. kovo 25 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjo žaidimas su žmogumi

Kodėl aš kenčiu?

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai