Nuomonė (E. Galkina, istorikė). Tarp vaikų plinta prievarta. Jie turi daug didesnes galimybes pasinerti į virtualią erdvę, televizijos pasaulį, kompiuterinius žaidimus, nuo 5 iki 15 metų mato televizijos ekrane apie 20 tūkstančių žmogžudysčių, siaubo filmus, trilerius, didžiulį kiekį kraujo, klastos. Jie daro išvadą, kad sėkmingas žmogus – tai prievartautojas, žmogžudys, žmogus, kuris eina per kitų galvas, vagia, ima kyšius.
Vaikas turi matyti gero elgesio su kitais žmonėmis pavyzdį. Priešingu atveju jis, kaip biologinė būtybė, mato, kokiu būdu reikia konkuruoti ir, žinoma, pasirinks šį nusikalstamumo, prievartos, socialinio dominavimo kelią.
Jei mes neišspręsime šio klausimo, tai mūsų visuomenė pavirs net ne žvėrimis, o taps populiacija, kuri negalės daugintis, nes net žvėrims ir paukščiams, kad daugintųsi, yra būtinas altruizmo elementas, būtinas kooperacijos bendram labui, o ne dėl asmeninės naudos, per kito kančias, elementas. Jei į tai neatkreipsime dėmesio, tai mūsų laukia socialinis ir asmeninis suirimas.
Komentaras. Būtent toks yra mūsų prigimties blogio suvokimo kelias ir tik suvokę savo prigimtį kaip blogį galėsime pradėti savo išsitaisymą kaip vienintelį neišvengiamą, protingą ir norimą veiksmą. Blogio suvokimas gali būti ilgas ir žiaurus, jei užsispyrę laikysimės egoizmo, arba greitas ir lengvas, jei tyrinėsime jį turėdami tendenciją suvokti kaip blogį, kad pakiltume aukščiau jo, padedant integraliajam švietimui, o paskui pakeistume jį gėriu ir meile, padedant integraliajam auklėjimui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimę lemiantis tarpusavio ryšys

Gamta neišmokys blogo

Auklėti reikia visuomenę, o ne vaikus

Klausimas: Ko reikalauja iš mūsų kitas, integralusis, žmonijos vystymosi etapas, kuris užlieja mus nepriklausomai nuo to, norime to ar ne, priimsime ar ne?
Atsakymas: Jam reikia teisingo požiūrio. Pirmą kartą žmonijos istorijoje galėsime valdyti savo likimą, jei suprasime, kad patys turime keistis.
Reikia sukurti naują, visiškai tarpusavyje susietą visuomenę, kuri bus panaši į pačią gamtą. Kai pakilsime į šį lygmenį, tada viską, kas būtina fiziniam egzistavimui, gausime ir skirstysime po tiek, kiek tai bus būtina kiekvienam. To mums pakaks, o visas jėgas, visą laiką skirsime vienybės mokymams, nes vienybėje atskleisime mūsų būsimą pakopą.
Taip atskleisime visiškai naują egzistavimą jėgų, minčių lygmeniu, virtualiajame pasaulyje. Mūsų žemiškas pasaulis ir liks fizinis pasauliu, kuriame egzistuoja mūsų kūnai, bet mūsų dvasia vienu metu egzistuos paraleliniame, aukštesniajame pasaulyje – ten, kur bendraudami tarpusavyje gauname naują, tobulą, amžiną egzistavimą.
Klausimas: Susivienijimas ir bus ateities žmonijos malonumų šaltinis?
Atsakymas: Taip, būtent jungimasis bus malonumų šaltinis. Tai visiškai kitas pripildymas, kadangi tarpusavyje jungdamiesi, sukuriame tokį milžinišką norą, kuris gauna galingą Visatoje egzistuojančią energiją.
Mes pakylame į aukštesnį nei laikas ir erdvė lygmenį, patenkame į visai kitą sritį, apie kurią dabar kalba kvantinė fizika. Turime prasiskverbti į šią sritį savo naujais, bendrais, integraliais jausmais ir protu. Prie to veda mus gamta, ir būtent egzistavimas šioje srityje vadinamas „žmogumi“.
Jį pasiekti galime arba sąmoningai, kitaip tariant, pagreitindami savo vystymąsi ir nukreipdami jį geruoju, arba, spyriodamiesi, kaip darome iki šiol: mes vis tiek artėjame tos pačios būsenos link, bet kančių keliu.

Iš 2013 m. kovo 17 d. TV programos „Aplenkiant laiką“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeičiant egoistinę priklausomybę

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Visuomenė – vienas bendras dvasinis organizmas

Klausimas: Aš – paprastas žmogus ir mano individualios savybės ribotos. Kaip iš jų sukurti plačiai apimantį integralų vaizdą? Kaip pasirūpinti visais žmonėmis – tikriausiai tai sudėtinga?
Atsakymas: Nemanau, kad tai sudėtinga. Įsivaizduokite, kad turite neribotas galimybes – už jūsų saugykla, kurioje yra viskas. Viską, ko pageidausite, akimirksniu iš ten galite gauti, netrukdomai išdalyti ir pripildyti bet kokius žmones – visus, kuriuos tik norite.
Dabar pagalvokite, ko jiems iš tiesų reikia? Ne tūkstančio kalorijų per dieną ir ne sveikatos apsaugos, pensijos, poilsio, teisės dirbti, kaip kažkada apie tai labai gražiai rašė. Kuo gi iš tikrųjų norėtumėte užpildyti žmogų, kad jis būtų visiškai laimingas? T. y. jūs bandote su juo elgtis kaip su savo mažu mylimu vaiku. Štai ir fantazuokite.
Esant tokiai būsenai jūsų linkėjimai neriboti. Jie priverčia jus „įeiti į kitą“ ir susijungti su juo. Tai ir yra integralių ryšių nuo vieno iki kiekvieno sukūrimas.
Mes jokiu būdu negalvojame apie ką nors neigiamo. Galvojame tik apie tai, kaip pajusti tam tikrus ypatingus kiekvieno žmogaus norus, kad sugebėtume juos realizuoti, arba padėti jam pačiam tai realizuoti.

Iš 2013 m. gegužės 14 d. TV laidos „Minios išmintis“ – 2

Daugiau šia tema skaitykite:

Didelė šeima prie apvalaus stalo

Neskandink kitų šiandien, kad rytoj pats nebūtum paskandintas

„Viena šeima“ – ne utopija!

Klausimas: Kur gauti žmonėms jėgų pereiti prie integraliosios motyvacijos? Daugiausia kalbame apie krizę ir kitas problemas, kurios skatina mus vienytis. Gal yra koks nors geras šūksnis ar fazinis perėjimas į integraliąją sistemą?
Atsakymas: Faktas, kad mechaniškai to padaryti negalima. Pirmą kartą gamta taip aiškiai pasireiškia žmonijai kaip vienintelis, bendras gamtos  dėsnis.
Mes priėjome būseną, kai egoizmas užaugo. Daugelį metų vystėmės kaip egoistai, gamta mus taip stūmė pirmyn.
Todėl tarpusavio ryšių tinklas visą laiką atsiskleisdavo ne kaip integralumas, o kaip egoistinė tarpusavio priklausomybė: kažkas norėjo užsidirbti, geriau gyventi, kažkas norėjo ką nors pavergti, užkariauti ir t. t. Visa tai įgyvendindavome. Tarp mūsų nuolatos pasireikšdavo ryšių tinklas, priversdamas bendrauti vis naujas tautas ir kontinentus, bet visa tai nebuvo integralu, nes nebuvo abipusės priklausomybės.
Manyta, kad užkariautasis priklauso nuo užkariautojo. Ir taip visur: mene, moksle, technikoje, kariniuose reikaluose, politikoje. Egoizmas visada mus valdė viena, tiesia kryptimi: aš siekiu ir gaunu tai, ko man reikia.
Šis tinklas buvo sudarytas iš visumos egoistinių jėgų, kurios nuolat varžėsi tarpusavy ir šitaip tam tikru laipsniu vadovavo tautoms, žmonijai, civilizacijai.
Bet  nuo XX a. pradžios ėmė ryškėti visiškai kita priklausomybė – šių jėgų priklausomybė viena nuo kitos, o ne tik priešinga kryptis, laikanti žmoniją negailestingoje kovoje. Mes staiga ėmėme kažkaip jungtis vienas į kitą.
Taigi, šiandien negali tiesiog kažko sunaikinti, nes sunaikini tam tikrą savo dalį, potencialią savo vystymosi, egzistavimo galimybę. Kitaip tariant, atsiskleidžia neabejotina kiekvienos tautos, kiekvieno bendrą tinklą sudarančio elemento būtinybė.
Tai gerai matosi iš ekologijos pavyzdžio. Sunaikinsime muses, – ką turėsime? Sunaikinsime vilkus, – kokios bus pasekmės? Anksčiau to nebuvo. Paaiškėjo, kad  nevaldėme gamtos, neturėjome tiek jėgų, kad būtume galėję daryti ką panorėję.
Svarbiausia, nebuvo integralumo, jis kokybiškai nepasireiškė. Tik XX a. pradžioje pradėjome aptikti šią abipusę priklausomybę. Tuo metu apie tai pradėjo rašyti rusų akademikas Vernadskis.
Laikui bėgant integralumas reikšis vis aiškiau, todėl turime galvoti, kaip žmonijai jį įsisąmoninti.

Iš 2013 m. gegužės 6 d. TV programos „Minios išmintis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos valios pastanga

Suvokimo epocha

Sriuba visiems

Klausimas: Ar norint pajusti visus pasaulio sistemos lygmenis reikia mokytis, ar šis pajutimas atsiras savaime?
Atsakymas: Savaime gali ateiti tik kančios, kurios privers mus mokytis. Mokymosi tikslas – išsitaisyti, susigrąžinti tuos jutimo organus, kuriuos praradome. Tam yra skirtas integralusis auklėjimas.
Šiandien gyvenu kaip iš bendros sistemos išmesta detalė. Jeigu noriu įsijungti į bendrą organizmą kartu su visais, turiu įgyti prarastuosius jutimo organus, kad kitus jausčiau kaip save, supančią gamtą – kaip savo, kad teisingai sąveikaučiau su mane supančiu žmonių pasauliu (žmonija, civilizacija), su ekologija (gyvūnų, augalų ir negyvuoju pasauliu).
Tam reikalingi atitinkami jutimai, jausmai. Be jausmų paprasčiausiai negalėsiu veikti. Žmogus gyvena norais, o dirba jausmais. Todėl mums reikia atkurti šiuos penkis jutimo organus.
Tada natūraliai maistas ir visa kita savaime teisingai mumyse realizuosis. Tačiau norint pažadinti šių penkių jutimo organų vystymąsi, reikia mažų mažiausiai, įvesti žmogų į teisingą sociumą, o teisingos aplinkos veikiamas įstengs keistis kiekvienas.
Aplinka gali veikti taip pat kaip ir aš. Jeigu užmezgu su ja ryšį, tai ji ima mane spausti, formuoti iš visų pusių. Juk nesuskaičiuojama daugybė mano norų, minčių, pastangų, judesių, suvokimų – viskas, ką turiu, visu šimtu procentų yra mane supančių žmonių aplinkoje. Todėl jie mane formuoja: suteikia man kokį nori pavidalą – tiek vidinį, tiek išorinį.
Todėl svarbiausia – būtent integralusis auklėjimas. Žmogus keičiasi veikiamas teisingos aplinkos. Tik po to jis pradeda suvokti subtilesnius poveikio niuansus ir jį supančius laukus. Uoslė ima užuosti tai, ko anksčiau neužuosdavo, staiga pradedame kitaip girdėti. Intuityviai, kaip aklieji, net per atstumą imame jausti viską, kas mus supa. Pagal balsą galiu užmerktomis akimis, kaip lokatorius, nustatyti atstumą.
Manyje ima veikti daugybė naujų suvokimo organų, ir tada galiu teisingai save kontroliuoti, tinkamai prisiderinti prie aplinkos. Kai visi mano jutimo organai tampa jautresni, aš, savaime suprantama, kitaip žiūriu į maistą, kvapus, garsus – į viską. Bandau visą tai pakeisti, subalansuoti. Šitaip veikiamas aplinkos taisausi, o savo poveikiu kartu su visuomene taisau aplinką: negyvąją, augalinę ir gyvūninę gamtą. Taip šitai veikia.
Esu tikras, kad šito pasieksime, kad atsinaujins mūsų prarastieji pasaulio pajutimo organai, ir integralių ryšių su supančia aplinka veikiami įgysime papildomų „Žmogaus“ lygmens jutimo organų, esančių aukščiau gyvūninės prigimties. Tada jausime gyvenimą, gyvenimo šaltinį, Visatos valdymą, viską, kas egzistuoja aplink mus, tik kol kas nepasiekiama mūsų jutimo organams, nepatenka į juos.
Kartu su visa žmonija, arba bent jos dalimi, aš jau jausiu dvasinę Visatą kaip vieną sumanymą, visiems bendrą mintį, ir kaip ji mane veikia. Esu joje, visa tai prateka per mane, ir visi mano fiziniai veiksmai, jau neklabant apie vidinius, yra harmonijoje su šia milžiniška jėga, o jeigu dar ne visiškoje harmonijoje, aš pasitaisau. Aš matau, kaip milijardais saitų esu susijęs su visais dvasiniais ir materialiais pasaulio sistemos objektais.

Iš 2013 m. balandžio 7 d. TV programos „Ateities medicina“, 3 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Padaryti svetimą savu

Visuotinės pusiausvyros dėsnis

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

Klausimas. Kaip verslas šiuolaikiniame pasaulyje turi būti susijęs su šeima, jeigu remsimės integraliais gamtos dėsniais?
Atsakymas. Dabartinėje pereinamojoje stadijoje integralusis auklėjimas dar neapėmė plačiųjų gyventojų sluoksnių, taigi kol kas sunku šia tema kalbėti.
Vis dėlto įsivaizduokime, kad rytoj per pietų pertrauką įmonėje rengiamas seminaras, kuriame dalyvaus kelios sutuoktinių poros. Jos turės dalytis nuomonėmis, kaip spręsti vienokias ar kitokias problemas, taip pat vienos turės padėti kitoms sprendžiant iškeltas užduotis.
Tiesa ta, kad yra dalykų, kurių mes iš esmės patys pakeisti negalime, bet galime pakeisti savo požiūrį į juos. Ir mes kviečiame aptarimo dalyvius pakeisti savo požiūrį į pakantesnį: supratimą, užuojautą, atjautą.
Tai pirmasis tikslas, kurį turime pasiekti sutuoktinių seminare. Drauge aptardami įvairius klausimus, žmonės ima suprasti, kad su panašiomis problemomis susiduria visi, ir tai juos nuramina, gerokai numalšina įkaitusias aistras. Kai matau, jog taip vyksta visose šeimose, nusiraminu: „Ką galiu padaryti? Visi taip gyvena.“
Antra vertus, žmonės iš tikrųjų duoda vieni kitiems įdomių patarimų.
Aptarimo metu staiga kiekvienas ima girdėti tai, į ką anksčiau neįsiklausytų. Kai abu, vyras ir žmona, atsistoja ir drauge reiškia savo nuomonę, tarp jų atsiranda stipresnis ryšys. Jie pradeda jaustis pora visų kitų atžvilgiu. Tai juos vienija, suteikia itin stiprų bendrumo pojūtį. Po to jie tampa visiškai kitokie.
Taigi tokie renginiai labai padeda, ir kuo toliau, tuo labiau. Iš pradžių per seminarus galima kalbėti apie įvairius dalykus, išskyrus labai opias, konfliktines problemas, pavyzdžiui, narkotikus ir neištikimybę. Prie šių sunkiai išsprendžiamų klausimų reikia prieiti labai lėtai ir delikačiai. Vis dėlto galiausiai kolektyve įmanoma išspręsti ir tokias problemas.
Integralūs seminarai pakeičia ir suartina žmones, jiems suteikia daugiau jėgų. Žmonės tampa jautresni aplinkiniams, kitaip žiūri į savo namiškius. Tam tikra prasme sutuoktiniai tampa draugais.
Klausimas. Ar verta kartu su žmona dirbti vienoje įmonėje arba turėti bendrą verslą?
Atsakymas. Jeigu tai sutuoktinių verslas, tai verta.
Dėl darbo vienoje įmonėje, tai žmonėms pradėjus integraliai vienytis, asmeniniai santykiai niveliuojasi, juos pranoksta kolektyviniai santykiai, nes pastarieji telkia visiškai kitokius jausmus – jausmų imlumas ne plokščias, ne tiesinis. Taigi čia nematau jokių problemų.

Iš 2013 m. vasario 8 d. TV programos „Personalo paslaptys“

Negalime kalbėti apie konkrečią būsimos visuomenės formą, nes ji nuolatos keisis, transformuosis.
Pasitelkus auklėjimą, natūraliai, be prievartos perorganizuojant visą pramonę, prekybą, darbo bei socialinius santykius, automatiškai išnyks nereikalingos įmonės, gamybinės atliekos, nebebus teršiama gamta.
Palaipsniui išnyks viskas, kas nereikalinga, tarytum nutekės riebalų perteklius, kuris tik kenkė tiek vartotojams, tiek gamintojams, tiek ekologijai. Imsime gyventi bei vartoti optimaliai, racionaliai. Tai priklauso tik nuo mūsų teisingos sąveikos lygmens. Todėl visko pagrindas yra integralusis auklėjimas.
Tokia transformacija vyks nuolatos. Priklausomai nuo to, kaip mes vis daugiau ir giliau dirbsime, siekdami pajausti vienas kitą, rūpinsimės tarpusavio susivienijimu, integracija, laidavimu vienas už kitą, kai kiekvienas bandys kaip nors  iš vidaus palaikyti kitus, bus matyti, kaip ir ką reikia daryti.
Kadangi užsidarys daugybė nereikalingų įmonių, atsilaisvins milžiniški žmogiškieji ištekliai. Žmonės turės daug laisvo laiko ir užsiims būtent integraliuoju auklėjimu, vieni kitų aptarnavimu.
Tokiu būdu beveik visiškai išnyks dabartinės ekonomikos bazė, kurios gyvybę palaiko tik pirkimas-išmetimas. Dėl to ji ir neturi ateities.
Bet kuo pakeisti mirštančią ekonomiką – nežinoma, nes nėra integraliai mąstančių specialistų. Integralioji ekonomika turi išaugti būtent iš integraliojo auklėjimo!
Tarp mano mokinių yra profesionalų ekonomistų, – ir jie nesupranta, ką reikia daryti, nes patys turi pasiekti integralaus tarpusavio ryšio integralioje visuomenėje būseną. Mums teks išgyventi labai rimtą revoliuciją, visos bankų, finansinės, ekonomikos bei tarptautinės prekybos griūtį.
Perėjime iš senosios į naująją sistemą būtinas auklėjimo periodas – kokybinis vidinis šuolis, prieš žmogui žengiant į naują etapą.

Iš 2012 m. lapkričio 28 d. TV programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmogus be darbo – ne žmogus

Optimalioji ekonomika

Problema tik viena − tai mes patys!

Klausimas. Sakėte, kad, studijuodami pagal integralią metodiką, pradedame suvokti kitų neigiamas savybes kaip teigiamas. Ką tai reiškia?
Atsakymas. Tai reiškia, kad, nepakilęs virš savojo egoizmo, tematau vien save. Jeigu aš pakylu virš savęs, tai staiga kitą įvertinu taip, kaip jis vertina save. T. y. matau, kad jis teisingai elgiasi, teisingai veikia. Tai aš buvau neteisus, kai jį vertinau žiūrėdamas iš savo buvusio egoistinio taško.
Replika. Tada griūva ne tik asmens „aš“, griūva visa etika.
Atsakymas. Jokios etikos mūsų egoizme nėra, išskyrus tai, kaip nutverti kuo daugiau ir visus nustumti tolyn. Aš kalbu apie mūsų prigimtį.
Kuomet mes žiūrime į kitą žmogų, tai stengiamės rasti jame ydų, pajusti jį esant žemiau už mus, o patys save matome geresnius. Tai natūrali apsauginė mūsų egoizmo reakcija. Būtent taip mes žvelgiame į pasaulį.
Aš žvelgiu į savo vaiką ir į svetimą. Mano vaikas – visada bent kažkuo man geresnis.
Aš visuomet užimu sau palankią poziciją, kitaip man nėra prasmės egzistuoti. Mano egoizmo apsauginė reakcija nukreipta į tai, kad suteiktų man palaikymą, jog turiu teisę egzistuoti, egzistuoju.
O kuomet pakylu virš savęs, tai matau kitus visai kitomis akimis.

Iš 2012 m. lapkričio 27 d. TV programos „Integralus pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Šeimos santykių adapteris

Gydymas nuo egoizmo sanatorijos režimu

Padaryti svetimą savu

Pranešimas. Finansiniai žmogaus sprendimai priklauso nuo jo gyvenimo sąlygų vaikystėje. Neturtingose ir pasiturinčiose šeimose auklėti vaikai skirtingai tvarko pinigus ekonomikos nuosmukio metu. Tie, kurie augo skurde, priima į greitą naudą nukreiptus sprendimus ir nepaiso ilgalaikių pasekmių.
Žmonės, užaugę komfortiškomis sąlygomis, laikosi lėtų strategijų, imasi mažiau rizikingų veiksmų, lėčiau juda galimo praturtėjimo link, atidėdami savo tikslų tenkinimą dėl naudos ateityje.
Komentaras. Teisingas krizės suvokimas priklauso ne nuo auklėjimo vaikystėje, o nuo integraliojo auklėjimo esant krizei. Tik integraliai auklėjamas žmogus teisingai reaguos į krizę – keis pats save ir pasaulį, o ne greitai arba lėtai artės prie savo nuosmukio.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio gimimas

Aplinka lemia mūsų ateitį

Aplinka nulemia sąmonę

Klausimas. Kalbėdami apie integralią būseną mes turime galvoje visuomenę ar, remdamiesi kabala, vieną bendrą dvasinį organizmą?
Atsakymas. Tai vienas ir tas pats. Kalbame apie visuomenę, kuri pradeda jaustis kaip viena bendra visuma. Joje atsiranda kolektyvinis protas, kolektyvinis jausmas, kolektyviniai poreikiai, kolektyvinis požiūris į visa. Kitaip tariant, visa visuomenė tampa vienu bendru vienetu ir pradeda jausti visus gamtos lygmenis visiškai susijusius tarpusavyje. Ir kai visą šią milžinišką gamtą žmogus įtraukia į save, mato, jaučia ją savo viduje, jis ima perprasti jos programą.
Būdamas šios programos dalis jis ima suvokti ją visą. Jis tarsi mato save užgimusį prieš milijardus metų ir tebetęsiantį savo raidą po milijardų metų, juk jis ima įsitraukti į visą šį didžiulį integralios gamtos organizmą. Jis pradeda jausti visas jį gaubiančias jėgas ir suprasti, kaip tai veikia, kokį poveikį daro jam, kaip jis, būdamas vienintelis aktyvus gamtos elementas, ne instinktų valdomas, o sąmoningas, gali daryti įtaką sau, savo likimui, savo ateičiai.
Vis dėlto žmogus įgis tai tik tada, kai integraliai įsitrauks į visus gamtos lygmenis. Tuomet jis užkops į aukščiausią gamtos lygmenį – į Kūrėjo, jei galima taip pasakyti, lygmenį. Kūrėjo nėra, pati gamta yra Kūrėjas. Žmogus pasiekia tokį lygmenį.
Klausimas. Kaip apibrėžti pačią visuomenės sąvoką, juk visuomenė ir organizmas suvokiami kaip skirtingi dalykai? Visuomenė kartais palyginama su organizmu, bet tai metafora, vaizdinys.
Atsakymas. Šios sąvokos suvokiamos kaip skirtingi dalykai visuomenėje, kurioje visi elementai nesusiję tarpusavyje. Jeigu tai yra į dalis, į gabalus sudužęs organizmas, kaip kad baisios būsenos ligonis, kurio visos sistemos neteko pusiausvyros, tuomet jūs teisūs. Tokios būsenos yra dabartinė mūsų visuomenė, kurią mes bandome išgelbėti nuo mirties, nuo visiško visų sistemų suirimo. O kai visos sistemos, kiekviena iš jų ir visos kartu, palaiko viena kitą, išlaiko pusiausvyrą, tuomet tai yra tiesiog integrali visuomenė.
Replika. Kitaip tariant, mes turime nubrėžti aiškią ribą tarp visuomenės vaizdinių, kurie viešpatauja sociologijoje. Ten viskas paprasta: yra paprasta visuomenė – pirmykštė bendruomenė, gentis, ir sudėtinga, itin diferencijuota visuomenė.
Atsakymas. Beje, pirmykštės bendruomenės praktiškai buvo integralios visuomenės. Jos rėmėsi instinktyviu lygmeniu, kaip yra gyvūnų pasaulyje.
Vis dėlto mes skiriamės nuo gyvūnų pasaulio tuo, kad mumyse išaugo egoizmas. Ir dabar mes pradedame vienytis kitame lygmenyje.
Gyvūnai instinktyviai suvienyti į integralią bendruomenę. Taip juos laiko gamta, gamtos visuotinis dėsnis. O vėliau virš mūsų gyvūninio kūno išauga egoizmas, ir turime pradėti integruotis jau aukščiau jo, kartu su juo. Kitaip tariant, egoizmas ir suteikia mums naują integracijos lygmenį.

Iš 2012 m. lapkričio 26 d. TV programos „Integralusis pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Integralusis auklėjimas – svarbiausias būsimos visuomenės kriterijus

Surasti jėgą, pažadinančią meilę

Žmonijos valios pastanga