Pateikti įrašai priklausantys Įvairūs kategorijai.


Kitoks Niutonas

Įvairūs

Pranešimas. UNESCO įtraukė Izaoko Niutono veikalų rankraščius, saugomus Jeruzalės hebrajų universiteto nacionalinėje bibliotekoje, į oficialų žmonijos didžiausių dvasinių lobių sąrašą.
Niutonas neturėjo šeimos, tad po jo mirties 1727 metais visas jo archyvas buvo perduotas sūnėnams. Kembridžo universiteto, Britų muziejaus darbuotojai ir kiti, susipažinę su rankraščiais, atsitraukdavo nuo jų lyg nuo maro ir atsisakydavo juos įsigyti.
1936 metais dalį Niutono archyvo įsigijo lordas D. M. Keinsas ir jį išstudijavęs paskelbė skandalingą straipsnį ,,Kitoks Niutonas“, kuriame tvirtino, kad didysis fizikas save laikė mistiku ir tikėjo ne krikščionių, o žydų Dievą.
Tai gąsdino mokslo istorikus: Niutono rankraščiai niekaip nesisiejo su materialisto, gryno mokslo šalininko įvaizdžiu, kurį sukūrė jo biografai. Tame pačiame aukcione didelę dalį Niutono rankraščių įsigijo kažkoks Biblijos tyrinėtojas Jehuda.
Jehuda parodė Niutono knygą „Senovės karalysčių chronologija“ Albertui Einšteinui, kuris pasiūlė ją kaip dovaną Harvardo, po to Jeilio universitetui. Tačiau abu universitetai atsisakė priimti rankraščius netgi iš tokio autoriteto kaip Einšteinas.
1951 metais Jehuda perdavė Niutono archyvą Jeruzalės nacionalinei bibliotekai. Biblioteka su dėkingumu priėmė rankraščius, tačiau jų tyrimas prasidėjo tiktai 1980 metais, ir nuo to laiko publikuota keletas monografijų, skirtų didžiojo fiziko pasaulėžiūrai.
Tapo aišku, kad Niutonas studijavo Tanachą ir kabalą hebrajiškai, Jeruzalės Šventyklą laikė visatos sandaros modeliu, buvo įsitikinęs, jog originaliame Toros tekste užšifruotos svarbiausios pasaulio paslaptys, ir t. t.
Remdamasis savo skaičiavimais jis tvirtino, kad 1880 metais žydai pradės grįžti į protėvių žemę, 1940 metais po kažkokio baisaus kataklizmo, per kurį žus milijonai žmonių, Erec Israel (Izraelio žemėje) atgims žydų valstybė. 2060 metais ateis Mesijas.
Suprantama, kad toks Niutonas akademinio mokslo adeptams buvo nereikalingas, dėl to jie ir baidydavosi jo rankraščių paveldo. Didžiojo mokslininko darbai vis dar slepia didžiausias paslaptis.
Komentaras. Kiek dar įdomių faktų, kurie atsiskleis žmonijos paskutinėmis dienomis, slypi jos istorijoje…

Komentarų nėra

Su Juoko diena!

Humoras, Įvairūs, Šventės

Komentaras: Balandžio pirmoji – juoko diena. Ji ir melagių, pokštų diena. Yra daugybė puikių balandžio pirmosios pokštų! Manoma, kad melagių diena – vienintelė šventė, suvienijanti visų rasių, religijų ir amžiaus žmones. :-)
Atsakymas: Žmogus linkęs kvailioti. Jei vos šiek tiek atitrauksime jį nuo teroro, karų, problemų, baimių, jis ims kvailioti, nes tai vaikystė, tai laisvė, kilimas virš savęs.
Humoras mėgstamas. Satyra – nelabai, nes ji nors ir linksmina, bet palieka kartėlį. O humoras – tai grynas džiaugsmas, nes jame sužiba žmogaus protas, sumanančio tokias būsenas, kurių iš tikrųjų nėra.
Tačiau jos susideda iš dviejų priešingų teiginių ir todėl, kai vienas prieštarauja kitam ir jį anuliuoja, ir tuo pat metu abu kartu egzistuoja, sukelia mums linksmumą. Džiaugiamės tokiais proto blyksniais, tokiomis išdaigomis, mėgstame tokias būsenas. Tuo mes vaikai.
Klausimas: Ko palinkėtumėte balandžio pirmosios proga?
Atsakymas: Iš šios šventės turėtume padaryti išvadą, kad žmogui patinka būti pakilios būsenos, kai pakylama virš savęs! Juk mes šaipomės iš savęs: iš savo egoizmo, iš savo ribotumo, iš naivaus tikėjimo tuo, kuo mus „peni“ žiniasklaida ir kiti žmonės.
Praktiškai liekame mažais vaikais. Mums tetrūksta šilto, patikimo pasaulio, kad jis pats savaime būtų nuolatinio šilumos ir džiugesio objektas.
Juk kaip gera būti vaiku, jei tik jo neprispaudžia mokykla, muštras ir visa kita, ir jis plaukia per gyvenimą, vystosi, kai visi jo užsiėmimai atitinka tai, kas traukia jo sielą.
Galime sukurti sau tokį gyvenimą ir jaustis ne kaip per „balandžio pirmąją“, kuomet tartum apgaudinėjame save. Pamėginkime apgauti mūsų egoistinę prigimtį, padarykime taip, tarsi mes virš jos, suprantame savo egoizmą ir išvien veikiame prieš jį. Ir staiga išvysime, kad tai įmanoma, kad mūsų prigimtis mūsų rankose.
Padėkime kits kitam apgauti ne kitus žmones, o pačius save! Ir pamatysime, jog galime sukurti nuostabų pasaulį, visuomenę, gerus tarpusavio santykius ir taip vieni kitiems be perstojo rodysime pavyzdį. Tuomet balandžio pirmoji tęsis ištisus metus!
Sėkmės mums!

Komentarų nėra

„Facebook“ gyvenime laimės nėra

Įvairūs

Pranešimas (iš Mičigano universiteto): Dalyvavimas socialiniame tinkle „Facebook“ padeda žmonėms sukurti jausmą, kad jie visada turi ryšį, bet nuo to jie netampa laimingesni. Kuo daugiau laiko žmogus būna socialiniame tinkle, tuo mažiau jį džiugina asmeninis gyvenimas. Žmonės nejaučia, kad yra laimingi, turėdami šimtus virtualių kontaktų.
Atrodytų, kad „Facebook“ turi tenkinti poreikį bendrauti, bet pasitenkinimo gyvenimu lygis dėl jo ne kyla, o  krinta.
Komentaras: Žmonijos vystymosi procesas artina mus į visišką tuštumą ir būtinybės jungtis suvokimą: negalėjimas bendrauti nei įprastai, nei naujai nukreips mus į dvasinius (davimo ir meilės) santykius.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Facebook“ auditorijos sumažėjimas

Interneto mašina kol kas sukas tuščiai

Naujasis „Facebook“ veidas

Pranešimas (iš Mičigano universiteto): Dalyvavimas socialiniame tinkle „Facebook“ padeda žmonėms sukurti jausmą, kad jie visada turi ryšį, bet nuo to jie netampa laimingesni. Kuo daugiau laiko žmogus būna socialiniame tinkle, tuo mažiau jį džiugina asmeninis gyvenimas. Žmonės nejaučia, kad yra laimingi, turėdami šimtus virtualių kontaktų.

Atrodytų, kad „Facebook“ turi tenkinti poreikį bendrauti, bet pasitenkinimo gyvenimu lygis dėl jo ne kyla, o krinta.

Komentaras: Žmonijos vystymosi procesas artina mus į visišką tuštumą ir būtinybės jungtis suvokimą: negalėjimas bendrauti nei įprastai, nei naujai nukreips mus į dvasinius (davimo ir meilės) santykius.

Komentarų nėra

Apie chorinio dainavimo naudą

Įvairūs

Tyrimas (atliktas Geteborgo universitetui priklausančioje Salgreno akademijoje, Švedija). Chorinio dainavimo metu sinchronizuojasi žmonių širdies ritmas ir pulsas. Dainavimas kartu jį sinchronizuoja – atliekant pratimus dalyvių širdies plakimas pagreitėdavo ir sulėtėdavo vienu metu. Dainuojant ramus ir lygus kvėpavimas normalizuoja širdies ritmą, o drauge pasireiškia ir gydomasis efektas.
Komentaras. Žmonės, tarpusavyje sąveikaudami, ima jungtis vienas su kitu visais organais, kaip vienas bendras organizmas. Tokiu būdu galima gydyti ligonius, įtraukiant juos į sveikų žmonių veiklą.

Komentarų nėra

Laiko greitėjimas

Realybės suvokimas, Įvairūs

Klausimas: Šiandien dauguma žmonių mano, kad subjektyvioje tikrovėje laikas pradėjo tekėti kur kas greičiau. Anksčiau jiems atrodė, kad laikas užsitęsia, o dabar savaitės pralekia taip greitai, kad žmonės jų net nepastebi. Kodėl taip vyksta?
Atsakymas: Žmogaus, gyvenusio prieš du ar tris šimtmečius, gyvenimo trukmės vidurkis neviršijo 35–40 metų. Laikas jiems slinko lėtai, tolygiai, nors jie gyveno du kartus trumpiau nei mes. O mums viskam trūksta laiko – jis lekia, ir staiga mes jau senukai, ir staiga jau mirštame.
Mūsų laiko pojūtis kitoks, kadangi laiko vertė – kitokia. Pasikeitė veiksmų, kuriuos galime įterpti į kiekvieną laiko momentą, kiekis. Todėl ir laikas toks turiningas – suspaustas.
Tai nesusiję nei su baimėmis, nei su įtampa, nei su kokiais nors žmogaus lūkesčiais, tai kur kas sudėtingesnė problema. Besivystydami mes vis labiau tolstame nuo gyvūninio pasaulio.
Gyvūnas gali gyventi ramiai. Jis neturi laiko suvokimo:  jam reikia – jis guli; reikia – medžioja ir t.t. T. y. jo gyvenime viskas tolygu, viskas pagal metų laikus, viskas apskaičiuota. Gamta jam aiškiai nurodo, ką veikti, ir jam nekyla problemų su laiku. Gyvūnas niekur nevėluoja.
O mes, kuo labiau besivystydami tampame žmonėmis, tuo daugiau turime problemų su laiku. Juk apskritai trokštame anuliuoti sąvoką „laiko pojūtis“.

Iš 2013 m. kovo 18 d. TV laidos „Kiaurai laiko“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mes ir laikas

Komentarų nėra

Negyvojo bendravimo prognozė

Integralus auklėjimas, Įvairūs

Nuomonė: Negyvuoju bendravimu vadiname nepažįstamų žmonių bendravimą telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir kitais būdais. Skirtingai nuo gyvojo, negyvasis bendravimas formuoja žmoguje tik racionaliąsias struktūras, nepaliesdamas emocinių psichikos sričių, todėl sukelia susvetimėjimą.
Vis daugiau laiko žmogus praleidžia prie televizoriaus, telefono, kompiuterio, pasitarimuose. Tuo metu jis bando atsikratyti emocijų, kurias žiniasklaida pripildo lengvų pramogų. Kultūros žlugimas sukelia jaunimo sulaukėjimą. Siaura riba tarp dorovės ir moralės, sąžinės ir įstatymų, gėrio ir blogio, meilės ir neapykantos lemia negatyviųjų jėgų pergalę. Negyvasis bendravimas dominuoja visoje planetoje.
Komentaras: Neabejotinai nuoširdaus gyvojo bendravimo trūkumas neigiamai veikia tiek žmogaus psichiką, tiek fiziologiją. Bet ištaisyti tai galima ne psichologinėmis treniruotėmis, nes jos, kaip rodo praktika, nebeveikia, o integraliuoju auklėjimu: būtent jis į kiekvieno pasaulį įneš šilumos, bendrumo, saugumo jausmą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko reikia žmogui iki visiškos laimės?

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Komentarų nėra

Mes ir laikas

Egoizmo vystymasis, Realybės suvokimas, Įvairūs

Klausimas: Gyvename laiko tėkmėje. Kai kurie žmonės labai stengiasi, kad išmoktų planuoti savo laiką. Nuo ko priklauso, kiek darbų žmogus spėja atlikti?
Atsakymas: Nuo žmogaus noro. Organizuotumas priklauso nuo psichologinio tipo, kuris kiekvieno kitoks.
Yra žmonių, kurie iš prigimties labai organizuoti: iš anksto apgalvoja kiekvieną žingsnį, būtinai planuoja savo dieną, kartais net prieš daug laiko iki savo sumanymo įgyvendinimo, ir taip kiekvieną kartą. Tai, kaip sakoma, jų kraujyje. Panorėjus to galima išmokti.
Kiekvienam konkrečiam žmogui aiški užduotis, reikalavimai jai atlikti, noras tai įvykdyti, aplinkos poveikis – visa turi būti organizuota taip, kad jis dirbtų juose.
Kita vertus, matome, kad pasaulinė evoliucija lemia mūsų norų ir vertybių kaitą. Todėl net jeigu versime žmogų siekti tikslo, laikantis vertybių, kurios šiandien jam nebesvarbios, bus sunku tikėtis gero darbo našumo.
Svarbus ir laikotarpis. Šiandien vyksta rimta žmogaus ir visuomenės pertvarka. Kiekviena tauta, kiekviena civilizacija yra savita: savitas laiko pajautimas, jo vertinimas, todėl turime į tai atsižvelgti.
Pavyzdžiui, Afrikos, Kinijos arba Pietų Amerikos gyventojų požiūris į laiką visiškai kitoks, negu gyvenančiųjų Šiaurės Europoje arba Šiaurės Amerikoje. Skiriasi jų laiko pajautimas ir laiko vertė. Vieniems laikas – pinigai, didžiulis potencialas, kurį privalai realizuoti, o kitiems laikas teka ramiai ir jie – drauge su juo.
Klausimas: Ar tai, kad atskirų civilizacijų atstovai jaučia laiką skirtingai, reiškia, kad jų atliekamų veiksmų kiekis taip pat bus skirtingas?
Atsakymas: Žinoma! Jeigu pasamdysiu dirbti žmogų iš Indijos su indams būdingu mentalitetu bei požiūriu į laiką ir žmogų su šiaurietišku charakteriu, jie kels visiškai skirtingus reikalavimus sau, aplinkiniams – viskam.
Būtina suprasti, kad laiko pojūtis dabartinėse civilizacijose skiriasi. Atsižvelgdami į tai turėtume formuoti tarpusavio santykius, požiūrį į bendruosius ryšius, sąjungas ir t.t.

Iš 2013 m. kovo 18 d. TV programos „Prasiskverbus pro laiką“

Komentarų nėra

„Facebook“ auditorijos sumažėjimas

Įvairūs

Pranešimas: Socialinio tinklo „Facebook“ auditorija stambiausių rinkų teritorijose per mėnesį sumažėjo keliais milijonais vartotojų, pažymima nepriklausomuose tyrimuose – atsiranda alternatyvūs socialiniai tinklai ir vartotojai internete ieško šviežių i platformų. Laikas, praleistas socialiniuose tinkluose, taip pat trumpėja.
Komentaras: Viskas pasaulyje turi savo gyvenimiškus resursus, nes mūsų noras auga kiekybiškai, o svarbiausia – kokybiškai. Be abejo, žmonės atskleis nuovargį ir socialinių tinklų ribotumą užpildant save, kaip tam tikru metu pavargo nuo televizijos.
Visa tai atves mus prie „vidinio“ bendravimo būtinybės – per bendrą gamtos tinklą, susiejantį mūsų norus ir mintis. Bet tam mes turime liautis vieni kitus apgaudinėti socialiniuose tinkluose, o atsiskleisti ir suartėti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinklas, pagavęs kas 12-tą žmogų pasaulyje

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentarų nėra

Nori būti herojumi – būk juo

Įvairūs

Stenfordo universiteto mokslininkų tyrimas, eksperimentuojant su virtualiąja tikrove: pasijutus herojumi svajonėse, galima tapti į jį panašiam ir elgtis herojiškai iš tikrųjų.
Savanoriai buvo perkelti į virtualiąją tikrovę, uždėjus jiems specialius šalmus bei garnitūrą, ir gavo tam tikrą užduotį, susijusią su judėjimu ore. Kai kurie turėjo galimybę paskraidyti tarsi supermenai, kiti naudojosi virtualiuoju malūnsparniu. Grįžę į tikrąjį pasaulį, jie išreiškė norą suteikti aplinkiniams pagalbą.
Pajutus neribotas virtualiojo skraidymo galimybes, žmonėms tapo paprasčiau veikti tikrajame pasaulyje, padidėjo pasitikėjimas savo jėgomis. Supermeno vaidmuo suteikė galimybę bandomiesiems mąstyti kaip superherojai ir jaustis pajėgiems padėti aplinkiniams įveikti sunkumus. Neribotos antžmogiškos galimybės, kurias jie turėjo virtualiojoje tikrovėje, galėjo sudrebinti stereotipus, būdingus jų įprastiniam gyvenimui, tad po eksperimento jie pradėjo kitaip žiūrėti į savo vaidmenį supančiame pasaulyje.
Komentaras: Įkandin svajonei yra būtina suprasti, kaip ją įgyvendinti tikrovėje. Jeigu svajonė teisinga, t. y. sutampa su Gamtos suplanuota būsima tikrove, tai iš jau egzistuojančios virtualiajame pasaulyje būsimos tikrovės galima pritraukti jėgą, kuri realizuos svajonę – ši jėga vadinama Supančiąja Šviesa (O“M).

Komentarų nėra

Kaip tapti turtingam ir laimingam

Įvairūs

Tyrimas (M. Norton, Harvardas). Paradoksas: turtai ne būtinai padarys jus laimingus, tačiau pinigų dalijimas, net jei jūs nesate turtingas, leis jums pasijusti turtingesniam, vadinasi, ir laimingesniam. Pasirodo, kad pinigų dalijimas sustiprina turtingumo jausmą, savo materialios gerovės jausmą.
Dosnumas signalizuoja apie gerovę pačiam dalintojui, sukuria materialios gerovės jausmą, nepaisant to, kad pinigai palieka piniginę. Labdara stiprina savo vertės ir valdžios jausmą, daro žmogų laimingesnį, suteikia finansinės gerovės pojūtį.
500 USD dovanojimas suteikia tokį patį subjektyvaus turtingumo jausmą, kaip ir 10 000 dolerių uždarbis. Savanoriškai aukojantieji savo laiką ligonių slaugymui ar kitiems labdaringiems tikslams jaučia, kad jie laisvo laiko turi daugiau. Tai paradoksalus atradimas!
Komentaras: Psichologai neoperuoja noru, kaip materija ir jos užpildymu, kaip tuo, kas suteikia gyvenimo pojūtį. Todėl jiems rodiklis yra fiziniai veiksmai, o ne jų sąlygojamo pripildymo jautimas. Kabala neteikia reikšmės patiems veiksmams, o tik jų esmei ir atsirandančiam pripildymui. Todėl pinigų, jėgų, laiko aukojimą vertina ne kaip altruistinį, o kaip paslėptą egoistinį veiksmą, savęs tenkinimą.
Bet reikalas tas, kad atlikdamas egoistinį veiksmą žmogus yra apribotas, o altruistinį  – neapribotas niekuo, todėl šis prisipildymo būdas prieinamas visiems. Problema tik psichologinė: suprasti, kad duodamas gali mėgautis neribotai. Ši problema ir yra sprendžiama integraliai auklėjant.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano laimės ekonomika

Kaip būti laimingam

Ką reiškia gerovė?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai