Pateikti įrašai priklausantys Įvairūs kategorijai.


Žmogus pradeda senti nuo 39-erių

Sveikata, Įvairūs

Pranešimas: Amerikiečių mokslininkų grupė eksperimentais nustatė, kad nuo 39-erių žmogaus organizme prasideda senėjimo procesas. Būtent nuo tokio amžiaus smegenys nustoja gaminti mieliną.
Mielinas yra svarbus nervinių skaidulų gamybos komponentas. Kai jis nustoja būti gaminamas, pablogėja organizmo judėjimo mechanizmų būklė.
Komentaras. Tyrimas teisingas, o išvados – ne. Ar labai šiuolaikiniam žmogui reikalingas vaikiškas judrumas, jeigu jis, būdamas 40-ies toliau vaisingai gyvena, džiugina kitus ir džiaugiasi gyvenimu? Senatvė prasideda tada, kai žmogus leidžia sau pasenti!

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo saulėlydyje

Vaikystė ir senatvė

Komentarų nėra

Šypsena padeda įveikti stresą

Sveikata, Įvairūs

Tyrimas: Psichologai patvirtino liaudies išmintį: šypsena padeda įveikti sunkumus, – ir net nenuoširdi grimasa panaikins įtampą.
Liaudies išmintis pataria šypsotis, esant bet kokiems nemalonumams. Bet ar iš tikrųjų šypsena gali išsklaidyti blogą nuotaiką ir įveikti stresą?
Tyrimai parodė, kad šypsena gerina fizinę būklę: tie, kurie nuoširdžiai šypsojosi, kentė nuo streso mažiau nei tie, kurie šypsojosi standartine šypsena.
Kitaip tariant, šypsenos grimasa iš tikrųjų padeda susidoroti su sunkumais. Taigi, šypsokitės, kaip įmanoma dažniau, net jei nejaučiate džiaugsmo. Tiesiog pasistenkite pakeisti mimiką ir pasijausite laimingesni.
Komentaras: Tokie veiksmai taip pat sukelia Aukštesniąją ištaisančiąją jėgą – O“M,  kaip ir tuo atveju, kai trokštame priartėti prie dvasinių būsenų, kuriose nesame, savo mechaninėmis pastangomis, – kai norime supanašėti su jomis, sužadiname šias trokštamas būsenas, kad jos pradėtų mus veikti. Principas tas pats – todėl ir veikia. Mes juk esame toje pačioje Begalybės pasaulio jėgų sistemoje, ir jei tampame panašesni į aukštesniąją pakopą – šia dalimi ką nors iš jos gauname.

Komentarų nėra

Ką reiškia gerovė?

Ekonomika ir pinigai, Įvairūs

Pranešimas: Kaip išmatuoti gerovės lygį ir gyvenimo kokybę šalyje? JT atsižvelgia į vieno gyventojo pajamas ir vidutinę gyvenimo trukmę. Butano karalystėje matuojamas ne turtas, o teisingumas, harmonija ir dvasinis gyvenimas. Australijoje sugalvojo „geros nuotaikos indeksą“. Vokietija bando susikurti „augimo, gerovės, gyvenimo kokybės“ indeksą.
BVP – tai visų prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje, rinkos vertė, jos ekonominio augimo, bet ne gyvenimo kokybės rodiklis.
Gerovė – tai gyvenimas be finansinių rūpesčių, gera sveikata, pasitikėjimas rytojumi. Tai – gerovė asmeninė.
O kaip visuomeninė? Svarbiausias socialinės gerovės ženklas – gyventi taikoje su savo aplinka, su šeima ir artimaisiais, galimybė atvirai reikšti savo nuomonę, gyventi tolerantiškoje visuomenėje, saugomam supančios aplinkos.
Žmonės tikisi ne tiek ekonominio augimo, kiek pasitikėjimo rytojumi, darbo vietų išsaugojimo, stabilių pajamų, santaupų, geros medicininės priežiūros, pakankamos pensijos.
Komentaras: Tik egzistavimas visuomenėje: a) tolygaus racionalaus paskirstymo (atsižvelgiant į kiekvieno poreikius), gyvenant viename visiems priimtiname lygyje, dėl kūno egzistavimo ir b) sielos pripildymo, susivienijus Aukščiausiojo vienybės pojūtyje – suteiks galimybę pripildyti visus žmogaus – kūno ir sielos – troškimus.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Laimei reikia pagarbos, o ne pinigų

Pasirinkimo paradoksas

Komentarų nėra

Kiek kartų jau atėjo „pasaulio pabaiga“?

Įvairūs

Pranešimas: 2800 m. iki mūsų eros, Asirija. Užrašas ant molinės asiriškos lentelės sako: „Šiomis paskutinėmis dienomis mūsų žemė žūva. Pagal visus požymius pasaulis smarkiai ritasi į pabaigą. Kyšininkavimas ir piktnaudžiavimai tapo visuotiniai.“ O po kelių šimtmečių asirai sukūrė vieną iš labiausiai išvystytų senovės pasaulio valstybių.
50-100 metai, Palestina. Pirmieji Kristaus sekėjai laukė pasaulio pabaigos diena po dienai. Iš lūpų į lūpas buvo perduodami Kristaus žodžiai apie greitą Jeruzalės šventyklos sugriovimą ir jo antrąjį atėjimą. 70-aisiais metais romėnai sugriovė šventyklą – tai buvo pranašystės išsipildymo pradžia. Nedidelėse persekiojamų krikščionių bendruomenėse susikūrė atitinkama psichologinė atmosfera. Vis dėlto praėjus keletui amžių krikščionybė tapo valstybine Romos imperijos religija ir oficialūs bažnyčios hierarchai atidėjo apokalipsę neapibrėžtam laikotarpiui.
1000 metai, Vakarų Europa. 1000-aisiais metais šventieji Vakarų Europos katalikai su baime ruošėsi sutikti pirmąjį naujos eros tūkstantmetį jau dangaus karalystėje. Visuotinis pasaulio pabaigos laukimas privedė prie tikro Europos sunykimo. Ruošdamiesi paskutiniajam teismui, žmonės nustojo rūpintis pasaulietiniais reikalais: nedirbo žemės, neganė gyvulių, sustojo prekyba. Apoteoze tapo naujametė 1000-ųjų metų naktis, kai tūkstančiai žmonių susirinko Romoje laukdami paskutinio popiežiaus palaiminimo, kurį ir gavo kartu su patarimu grįžti namo – tapo aišku, jog pasaulio pabaiga vėl atidedama. Masinė isterija pasibaigė tik 1033 metais, po to, kai apokalipsė neįvyko ir per tūkstantąsias Kristaus nukryžiavimo metines.
1492 metai, Rusija. 1492-aisiais metais Rusijos stačiatikiai ir Graikija ruošėsi švęsti 7000-ąsias pasaulio sukūrimo metines ir drauge jo pabaigą. Konstantinopolio žlugimas prieš 40 metų atrodė aiškus artėjančios pasaulio pabaigos liudijimas. Vis dėlto nepaisant to, kad pasaulio pabaiga neatėjo nei 1492-aisiais, nei po kelerių metų, jos Rusijoje buvo laukiama dar daugelį dešimtmečių.
1914 metai, JAV. Pažadai, kad ateis pasaulio pabaiga, tapo vienu iš svarbiausių naujų sektų, atsiradusių XX amžiuje, koziriu. Tai prasidėjo nuo Jehovos liudytojų sektos steigėjo Ch. T. Raselo (Charles Taze Russell), kuris išpranašavo paskutinįjį teismą 1914 metais, po to – 1915-aisiais, o 1916-aisiais pats mirė. Jo sekėjai nedelsdami ėmė pranašauti pasaulio pabaigą artimiausiais metais – ligi pat 1975-ųjų. Laukdami apokalipsės adeptai aukojo savo turtą, kad tik išsigelbėtų nuo amžinosios užmaršties. Kai pasaulio pabaiga eilinį kartą neįvykdavo, jehovistai sakydavo, kad jie buvo neteisingai suprasti.
2000-ieji metai. Aukštųjų technologijų amžiuje žmonės taip pat yra linkę bijoti apokalipsės. 2000-ųjų metų laukta su tokiu pačiu jauduliu, kaip ir tūkstantųjų. Iš baimės kilo datos pakeitimo problema kompiuteriuose, kurie galėjo 2000-01-01 palaikyti 1900-01-01, „išprotėti“ ir sunaikinti civilizaciją. „Problemos“ sprendimui buvo išeikvota milijardai dolerių…
2010 metai. Atsirado apokalipsės baimė pradėjus veikti Didžiajam hadronų kolaideriui: jame vykstant protonų susidūrimams, atsiras juodosios mikroskylės, kurios įtrauks į save mūsų pasaulį. Ir nepaisoma to, kad Žemę pasiekia didesnės jėgos kosminiai spinduliai.
2012-12-21. Eilinė pasaulio pabaiga yra numatyta 2012 metų pabaigoje. Senovės majų kalendoriaus interpretuotojai frazėje „Pasibaigs tryliktas keturšimtmetis, 4-Achau 3 dieną mėnesio Kаnkin bus matomas reginys: ginkluotas Bolon Okte didingoje apsuptyje“ įžvelgė užuomina į apokalipsę, nors tiesiog yra kalbama apie valdovo karūnavimą.
Komentaras: Pagal kabalą pasaulio pabaigos nėra, o yra perėjimas į kitokį jo jautimą, pradėsime jausti aukštesnįjį, integralų pasaulį. Mums tobulinant savo savybes, kaip pasekmė, pasikeis mūsų  realybės suvokimo organai. Tai turi vykti pradedant 1995-aisiais metais.

Daugiau šia tema skaitykite:

Majų kalendorius pranašauja visai ne pasaulio pabaigą

2012 metai

Laikas greitai sustos!

Komentarų nėra

Kodėl meluojame?

Įvairūs

Tyrimas: Apgaudinėja visi tol, kol praranda savo sąžiningumo jausmą. Stambaus masto melas būdingas vienetams, o dėl smulkių dalykų meluoja visi. Pastarasis nesąžiningumo tipas kur kas kenksmingesnis.
Kiekvienas turime polinkį į nedorumą, beveik visi meluojame dėl smulkmenų. Norime turėti naudos iš melo, bet vadintis dorais. Būtent šis smulkaus masto melas labiausiai gadina visuomenę.
Meluoti žmogų skatina įsitikinimas, kad meluoja ne jis vienas. Polinkį į melą stiprina protinis išsekimas, gerai žinomų prekinių ženklų drabužių klastočių dėvėjimas, t. y. kai melas naudingas ne vienam melagiui, o tam tikrai „komandai“.
Kiek veiksminga kova su sukčiavimu? Pamokslai apie elgesio normas yra neproduktyvūs, tačiau priminimas apie moralės reikalavimus rezultatyvus – tarkime, netikėtai ateistų prašoma, padėjus ranką ant Biblijos, prisiekti būti sąžiningiems.
Komentaras: Egoizmas meluoja sąmoningai ir nesąmoningai, nes visur privalo turėti naudos sau ir tik to paiso. Išsitaisymas yra vertybių pakeitimas – sąžiningumo vertė, sąžinės graužimo nebuvimas, dvasinio pakilimo galimybė turėtų būti aukščiau už natūralų įprotį meluoti. Vis dėlto tik aukštesniojo apdovanojimo – suartėjimo su Kūrėju – siekis gali apsaugoti mus nuo įgimto egoizmo.

Komentarų nėra

Civilizacijos baigiasi savižudybe?

Realybės suvokimas, Įvairūs

Pranešimas: Išsivysčiusių nežemiškų civilizacijų skleidžiamų signalų paieškos kaimyninėje planetų sistemoje buvo bevaisės. Eteris tuščias, tačiau mokslininkai vilties nepraranda. Bijoti kitų planetų apokalipsės neverta, baisesnis Visatos tylėjimas – juk gali būti, kad šis tylėjimas susijęs su maniakišku civilizacijų polinkiu į savižudybę. Ir į šitą tylų įspėjimą reikėtų įsiklausyti!
Komentaras: Ne. Tik mūsų planeta gavo ypatingų savybių, skirtų itin sudėtingos gyvybės vystymuisi. Kitos tokios planetos nėra visoje Visatoje. Vis dėlto svajoti nedraudžiama! O pats mokslas patvirtina senąją kabalos nuomonę apie kitų civilizacijų, egzistuojančių kitokios materijos pagrindu, nebuvimą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar mes vieniši Visatoje?

Visa visata – mūsų viduje

Komentarų nėra

Kokios tautybės jūsų smegenys?

Įvairūs

Nuomonė (prof. J. Aleksandrov): Jei persikeltume į kitas kultūras, tai ir mūsų smegenys dirbtų kitaip – priklausomai nuo kultūrinės aplinkos. Vystydamiesi vienoje ar kitoje kultūroje, susikuriame tam tikras elgesio normas. Aplinka, kultūrinė terpė pateikia užduotis, o žmogus formuoja savo smegenis joms išspręsti. Todėl kiekviena visuomenė, karta, tauta turi savo smegenis! Liberalai ir konservatoriai, tikintysis ir ateistas – visiškai skirtingi žmonės!
Taip pat daug ką lemia kalba – juk ir Babelio bokšto statybos metu susimaišius kalboms žmonija buvo ne nubausta, o praturtinta. Jos požiūris į pasaulį tapo daugialypis. Kalbos – tai skirtingi požiūriai į pasaulį. Amerikiečių mokslininkai objektus skirsto kitaip negu rusai. Vakaruose daiktai klasifikuojami pagal prigimtį, Rusijoje – pagal jų funkcijas. Rusai ir Pietryčių Azijos gyventojai priklausomi nuo aplinkos, o Vakarų gyventojai – nepriklausomi, todėl pirmieji – kolektyvistai, o antrieji – individualistai. Pirmieji – holistai (vertina struktūros visumą, atsižvelgdami į aplinką), o antrieji – analitikai, tyrinėja atskirus objektus ir jų savybes, nepaisydami aplinkos.
Tiesa viena, tačiau skirtingų kultūrų žmonės, žvelgia į ją iš skirtingų pusių. Rusai, būdami holistai, yra prisitaikę kurti globalias sistemas, numatyti naujus kelius – tai svarbu pradedant mokslinį procesą, plėtros teoriją. O Vakarų kultūra žmones paverčia analitikais ir praktikais. (Todėl Rusija neturi pinigų.)
Rytuose nuo visiems bendros Tiesos atskeliami luitai – naujos idėjos, filosofinės sistemos, kryptys. O kas toliau, nebeįdomu. O vakarietiškas analitinis protas užsiima praktiniu idėjų įgyvendinimu.
Rusija ir Europa – Rytai ir Vakarai, tačiau kiekvienoje šalyje vidurinioji klasė visuomet arčiau Vakarų, darbininkų klasė – pasislinkusi į nevakarietišką mentalitetą.
Rusijoje moralė yra visų socialinių, netgi žinių ir intelekto koncepcijos sudėtinė dalis. Į vakarietiškąją protingo žmogaus koncepciją neįtraukta jo moralė ir dorovė, o rusams didžiulės reikšmės turi etikos komponentas: ar žmogus geras, ar padorus. Taigi rusui moralinės dilemos sprendimas – itin sudėtingas  reikalas, palyginti su vakariečiais.
Komentaras: tyrime kalbama apie „žemiškus“ žmones, o ne apie situaciją, kai žmoguje, veikiant supančiai Šviesai (Or makif), vystosi kitoks mąstymas ir vertybių sistema – aukščiau mūsų pasaulio, kai žmogus pakyla savo vidumi tapdamas aukštesnės sistemos, sielos dalimi, ir visos jo žemiškos (egoistiškos) savybės ištirpsta bendroje aukščiausioje kultūroje – davime ir meilėje, atsižadant savęs.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų gyvūniniai prietarai…

Išlikimo sąlyga

Žmogus nėra kilęs iš beždžionės – jis ja tapo

Komentarų nėra

Kritinė idėjų skleidimo masė

Įvairūs

Pranešimas: Mokslininkai rado idėjų platinimo lūžio tašką: kai 10% gyventojų yra tvirtai kuo nors įsitikinę, tai didžioji dauguma gyventojų visada perima šį įsitikinimą, ir mažumos įsitikinimas tampa daugumos nuomone.
Ši taisyklė galioja visomis aplinkybėmis, visuose tinkluose. Neturi reikšmės, kur ir kaip ši nuomonė atsiranda ir plinta visuomenėje – posūkio taškas visada bus 10%.
Komentaras: Kabala kalba apie tai, kad visuomenė panaši į indą (dvasinį kli), susidedantį iš 10 dalių (sfirų), ir todėl dešimtoji visuomenės dalis yra jos vienetas, o mažesnė už 10% – nelaikoma dalimi.
Jeigu ši dalis įgyja vieningą norą – ji tampa pagrindine statybine dalimi (Malchut), kuri absorbuoja visų kitų tarpusavyje nesujungtų dalių savybes (9 pirmąsias sfiras), pritraukia ir panaudoja jas savęs pripildymui.

Komentarų nėra

Laimingus mus daro pojūtis, o ne priteklius

Įvairūs

„The Independent“ informuoja: Nacionalinė Didžiosios Britanijos statistikos tarnyba išmatavo laimės fenomeną – laimės indeksą. Išvada: pozityvios savijautos, nepriklausančios nuo amžiaus, pagrindas – „stipri sveikata, patikimi santykiai ir darbas, teikiantis pasitenkinimą“.
Komentaras: Visiems žmonėms pasaulyje laimė reiškia pripildymą
– trijų kūniškų norų, kylančių iš „gyvulinio“ kūno (maistas, seksas, šeima / draugai) ir
– trijų visuomeninių norų, kylančių, veikiant visuomenei (turtas, valdžia / žinomumas, žinios).
Kiekvienoje šalyje apklausos būdu galima išsiaiškinti konkrečias tos šalies piliečių nuomones apie laimę, nes išvardytus 6 norus turi visi, tik kiekvienas asmeninėmis proporcijomis, o kiekvienoje tautoje – tik jai būdingomis proporcijomis.
Be šių 6 norų, yra ypatingų asmenybių, kuriuos veda didesnis nei kitų noras atskleisti gyvenimo prasmę – jos šaknį, Kūrėją. Likusių norų pripildymas juos domina tik tiek, kiek būtina egzistavimui.

Daugiau šia tema skaitykite:

Laimė

Tempkite mane už rankos į laimę!

Begalinės laimės formulė


Komentarų nėra

Majų kalendorius pranašauja visai ne pasaulio pabaigą

Įvairūs

Nuomonė (Alfonso Morales, meksikiečių archeologas): Gandai apie majų kalendoriuje išpranašautą 2012 metų pasaulio pabaigą neturi mokslinio pagrindo. Majai paprasčiausiai laikėsi teorijos apie ciklišką, o ne linijinį istorijos procesą.
Majai jokios apokalipsės 2012 metais nepranašavo. Jie kalbėjo apie „griežtai ciklišką fenomeną“, o ne apie planetos katastrofą. Knygoje „Čilam Balam“, kurioje pasakojama apie majų tautos istoriją, pranašystės susijusios tik su žmonijos istorijos pirmosios epochos pabaiga.
Būtent iš šios ištraukos kai kurie mokslininkai padarė išvadą apie pasaulio pabaigą. Knygoje „Čilam Balam“ pasakyta: „Ateis neapykantos ir materializmo pripildyto pasaulio pabaiga, ir žmonija turės rinktis tarp visiško savo kaip protaujančios rūšies, grasinančios sunaikinti visą planetą, išnykimo, ar vis dėlto eiti evoliucijos į harmoningą egzistavimą su supančiu pasauliu keliu“.
Komentaras: Visi laukia permainų, bet teigiamų permainų nebus, jeigu žmogus nepradės keistis pats, lygiuodamasis į Kūrėją. Kitokie pasikeitimai – į bloga, juk jie tik atskleidžia mūsų neatitikimą Kūrėjui, ir vyksta tik tam, kad priverstų žmogų artintis prie Kūrėjo savybių.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mes pajėgūs būti aukščiau žvaigždžių

Ką mums atneš ateinantys metai?

2012 metai

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »