Pateikti įrašai priklausantys Izraelis ir pasaulio tautos kategorijai.


Ryšys tarp pakopų

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманKiekvienoje pakopoje yra vidinė ir išorinė dalis, kur aukštesnės pakopos išorinė dalis susijusi su žemesnės pakopos vidine dalimi. Egzistuoja toks ryšys tarp visų pakopų, ir yra galimybė pakilti arba nusileisti iš bet kurio lygmens.
Todėl, teikiant pirmenybę vidiniams dalykams, t. y. maksimaliam davimui ir minimaliam gavimui, kaip dvasine taip ir materialia prasme, žmogus išreiškia norą pakelti aukštesnįjį, kad aukštesnioji pakopa valdytų žemesniają.
Kiekvienas žmogus šioje grandinėje iš viršaus į apačią: Izraelis (Kūrėjo darbuotuojai ir pasaulio tautos Izraelyje) ir pasaulio tautos gali kilti pakopomis, jei teikia pirmenybę vidiniams dalykams (aukštesniems), o ne išoriniams (žemesniems).
Vidinė dalis yra artimesnė dvasingumui, nes priklauso aukštesnei pakopai, ir jei žmogus jai teikia pirmenybę, tai užsitikrina pakilimą.
Todėl kiekvienas turi galimybę pakilti virš savo dabartinės pakopos, kuri duota nuo gimimo, ir pakeisti savo savybes. Pakilęs į aukštesnę pakopą, jis vėl pasirenka vidinę dalį, todėl iš pakopos, kurioje egzistuoja visa kūrinija, jis pakyla į pačią viršūnę.
Nė vieno žmogaus niekas neriboja: jis pradeda dirbti pagal savo dvasinę šaknį ir su ja dirba. Kiekvienas turi vidinę ir išorinę dalį, todėl jam suteikta valia rinktis ir lygios galimybės kilti į viršų, kad maksimaliai atiduotų Kūrėjui.
* * *
Kiek mes pakylame virš problemų ir sutelkiame dėmesį į Kūrėją, tiek pajudame į priekį. T. y. turime nuspręsti, kas mums svarbiau: aukštesnioji ar žemesnioji dalis, noras mėgautis ar ketinimas duoti.
Dvasinio vystymosi, solidarumo su Kūrėju, kūrimo planu svarba turi būti tokia didelė, kad mes tiesiog nejaustume materialių problemų ir neteiktume joms jokios reikšmės.
Viskas priklauso tik nuo to, ką renkamės kiekvieną akimirką: savo vidinę ar išorinę dalį, kur norime būti, kas mums svarbiau.
Tinkamas mūsų požiūris į krintančias raketas lemia, ar bombardavimas liausis, ar ne, nes jos mus skatina teisingiems veiksmams. Turime reikalą su aukštesniąja jėga, išskyrus ją nieko nėra, ji gera ir darantį gėrį. Ir dabar ši geroji jėga siunčia mums raketas, skatindama mus ištaisyti save. Jei tinkamai į tai sureaguosime, tai galvosime ne apie raketas, o apie savo ištaisymą, todėl bombardavimas liausis. Mūsų tikslas – ne sustabdyti raketas, o susilieti su aukštesniąja jėga.
* * *
Priimdami sprendimą, kad išorinė dalis svarbesnė už vidinę, išaukštiname ją visame pasaulyje, todėl išeina, kad aukštesnioji pakopa svarbesne laiko žemesniąją ir tuo nepaiso aukštesniojo lygmens. Dėl to išorinė pasaulio dalis pakyla, o kartu ir visi pasaulio nusidėjėliai įgauna jėgų kenkti kitiems. O galėtume juos nuraminti ir artėti prie meilės artimui, kaip pačiam sau.
Kai teikiame pirmenybę vidinei daliai, t. y. tai daliai, kuri užsiima dvasingumu, tada ji veikia žemesnes pakopas, ir jos pradeda suprasti, kad dvasingumas svarbesnis už materialumą. Viskas išaiškėja mintyje.
Nėra jokios kitos galimybės paveikti pasaulį, tik keičiant save savo viduje ir maksimaliai išaukštinant vidinius dalykus išorinių atžvilgiu.
#245766

Iš 2019 m. gegužės 6 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į knygą Zohar“

Komentarų nėra

Kodėl žydai laikomi protingais?

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakėte, kad norint, jog žmogus taptų aristokratas reikia ugdyti daugybę kartų.
Atsakymas. Dabar tai jau nebe taip. Šiandien žmonės turi daug laisvo laiko, kurį galima skirti mokymuisi. Keletas kartų, kai žmonės daug ir ilgai mokysis, užaugins visiškai kitokius žmones.
Kodėl žydai laikomi protingais? Iš tikrųjų jie nė kiek neprotingesni už kitus, tačiau jie kelis tūkstantmečius skatino Toros ir Talmudo mokymąsi.
Ne buvo nė vieno vaiko, kuris nesimokė rašto, nemokėjo skaityti ir rašyti, ar nesimokė šių knygų. Jose išdėstyti teisminiai dėsniai, įvairiausios problemos, kurias reikia spręsti. Tai ir pasitarnavo jiems kaip intelektuali treniruotė.
Esu tikras, kad po 100-200 metų išvysime, kad žmonija taps kitokia. Tai, ką viena tauta praėjo per 2000-3000 metų, kiti praeis per du šimtmečius.
#248673

Iš 2019 m. kovo 24 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Gedėti, nes nėra vienybės

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманAvo mėnesio 9-oji – tai diena, atspindinti labai svarbią, ypatingą kūrinio vystymosi būseną – sudužimą. Be šio sudužimo neįmanoma išsitaisyti. Tad, viena vertus, tai džiaugsmingas įvykis, kita vertus, tai gedulo diena, kai susimąstoma, kaip buvo galima išvengti griūties ar bent kovoti su ja.
Kaip įprasta dvasiniame pasaulyje dvi priešingybės jungiasi kartu į vieną įvykį. Todėl reikia sielvartauti dėl visų tragedijų, kurios lėmė dvasinėse šaknyse suplanuotą sudužimą.
Tačiau reikia ir džiaugtis tuo, kad praėjome sudužimą ir esame išsitaisymo procese. Ši galimybė mums duota jau nuo Ari laikų, ir jeigu iki šiol iš sudužimo neperėjome prie ištaisymo, tai tik dėl savo aplaidumo.
Štai jo ir reikia gailėtis per Avo mėn. 9 d. – ne prieš tūkstantį metų sugriautos Šventyklos, o tos, kuri iki šiol nepastatyta mūsų širdyje, ir todėl tarsi iš naujo griūna kiekvieną dieną. Šitai ir yra tikrasis gedulas bei katastrofa: kodėl ir šiandien skatiname griuvimą ir sudužimą? Juk pasakyta: „Kol Šventykla neatstatyta, ji kiekvieną dieną tarsi griūna iš naujo“. Štai apie ką reikia pagalvoti.
Tačiau mes verkiame dėl to griuvimo, kuris įvyko prieš du tūkstančius metų, tarytum būtume didžiuliai teisuoliai, o tie žmonės buvo prasižengėliais, jei jau leido sugriauti Šventyklą ir romėnams bei egiptiečiams paimti valdžią. Ne mums juos teisti, nesuprantame, kas tada įvyko. Tie įvykiai kaip tik buvo neišvengiami pagal pakopų raidos tvarką.
Bet jei ir dabar, kai jau praėjo tiek laiko po Ari ir atėjo metas taisytis bei atsiskleidė kabalos mokslas, mes iki šiol atmetame kabalą ir ištaisymo metodiką, nepripažindami vienijimosi būtinybės, – tai šitai ir yra tikroji griūtis mūsų viduje. Tikroji katastrofa ne ta, kuri įvyko praeityje, o ta, kuri vyksta mumyse kiekvieną dieną.
Mokytojas Akiva kvietė mylėti artimą kaip save patį. Tačiau griuvus Šventyklai, jis džiaugėsi tuo, nes tai reiškė taisymosi pradžią. Todėl reikia galvoti tik apie dabartį ir ateitį, o ne gailėtis dėl praeities.
Praeityje įvykusi griūtis buvo tarpusavyje kovojančių aukštesniųjų jėgų rezultatas. Nors mes suprantame, kad Šventykla turi sugriūti, visgi reikia priešintis griovimui. Negalima sutikti su išėjimu iš šventumo. Jeigu bent šiek tiek pasiekei dvasinio lygmens, negalima leisti sau iš jo nukristi į klipą.
Todėl mokytojas Akiva taip kvietė laikytis meilės artimui kaip sau pačiam. Kita vertus, jeigu griūtis įvyko, reikia suprasti, kad ji į naudą, ir nuo šio momento jau prasideda ištaisymas. Jeigu Šventykla sugriuvo, tai nereikia verkti dėl jos, o pradėti jos atstatymą su naujomis jėgomis.
Nėra nieko blogiau už sudužimą. Tačiau tik iš šios sudužusios būsenos galima pakilti ir atgimti, tad yra gerai, kai atskleidžiame savo sudužimą. Mes vėl stengiamės susivienyti, bet kas kartą pamatome, kaip mumyse dar stipriau nei anksčiau sukyla blogio jėgos. Kitaip tariant, atskleidžiame vis didesnį sudužimą.
Jis atsiskleidžia būtent tada, kai noriu susivienyti su draugais ir staiga pamatau, kad negaliu šito padaryti. Visą dieną svajojau apie tai, kaip rytoj susitiksiu su draugais ir tarp mūsų bus stipri vienybė.
O ryte prabundu ir išvis nepamenu, kad šiandien paskirtas susitikimas. Jau viską pamiršau! Visi mano geri ketinimai subyrėjo į šukes – tai ir vadinama sugriuvimu, šitaip jis mumyse atsiskleidžia.

* * *
Manyje pačiame nėra jėgų priešintis sudužimui. Vienintelis būdas – įsijungti į teisingą aplinką, kuri turi tokią jėgą. Draugai turi laikyti mane ir tempti paskui save ir taip patys sustiprėti. Juk aš pasitarnavau jiems kaip pretekstas susivienyti dėl mano išgelbėjimo. Išeitų, kad padėjau grupei!

* * *
Prieš du tūkstančius metų griuvo Šventykla ir nuo to laiko Izraelio tauta pradėjo savo klajones po pasaulį. Pripratome gyventi tremtyje tarp kitų tautų ir neretai mums net gerai sekdavosi. O kartais atvirkščiai, pasaulio tautos suvesdavo su mumis sąskaitas. Neapykanta žydams vis augo, banga po bangos, o pastaruoju metu kyla tikras antisemitizmo cunamis.
Problema ta, kad netaisome sudužimo. Antisemitizmas kyla dėl to, kad niekiname savo galimybę pasiekti išsitaisymą. Tremtis pasibaigė, bet tik potencialiai, o ne iš tikro.
Daugelis svajoja palikti Izraelio žemę ir grįžti tremtin. Juk šventumas yra tik toje vienybėje, kurią galime sukurti tarpusavyje. Be vienybės nėra šventumo, iki šiol esame griūtyje.

* * *
Iš tikrųjų, sugriuvimas buvo ištaisymas. Jo nepavadinsi gedimu, nes nieko dar nebuvo ištaisyta, ką būtų galima sugadinti. Tai buvo sienos tarp gavimo ir davimo norų, sienos tarp Kūrėjo ir kūrinio, tarp Kūrėjo ir kūrinio savybių sugriuvimas. Tad jis įvyko tik dėl ištaisymo.
Noras mėgautis egzistavo ir iki sudužimo, tik slapta. Jam atsiskleidus kūrinys jau gali pradėti dirbti su juo ir kilti pas Kūrėją. Kiekvieną kartą kūriniui atsiskleidžia, kuo jis skiriasi nuo Kūrėjo, o tai jam suteikia galimybę ištaisyti šitą skirtumą ir priartėti prie Jo.
Šis skirtumas jau egzistavo ir anksčiau, bet dabar atsiskleidė. Vadinasi, atskleidžiama kūrinio atžvilgiu, tarytum užsidėtume akinius ir pamatytume gedimą, kurio anksčiau nepastebėjome.

* * *
Šventyklos sugriuvimas reiškia Binos ir Malchut sumaišymą. Todėl buvo du griuvimai, atitinkantys du dvasinių parcufų lygmenis: dalėt-gimėl (4/3) ir gimėl-bėt (3/2). Pirmoji Šventykla buvo sugriauta Mochin dė Chaja lygmenyje, o Antroji – Mochin dė Nėšama lygmenyje.
Todėl Pirmosios Šventyklos griuvimas buvo žymiai stipresnis ir reikšmingesnis. Tačiau Antrosios Šventyklos griuvimas buvo reikšmingesnis tuo, kad reiškė visišką išėjimą iš dvasinio pasaulio.
Pirmoji Šventykla – tai dvasinė vienybė, kai visi norai sujungti kartu ketinimu duoti Kūrėjui Mochin dė Chaja pakopoje. Vyko didžiulė kova tarp žmonių ir kiekvieno su pačiu savimi už tai, kad išsaugotų šią vienybę ir nenukristų. Tačiau egoizmas visąlaik augo ir galiausiai vis dėlto įvyko sudužimas.
Izraelio tauta išėjo į tremtį, tai reiškia, kad pakopos atsiskyrė – dvasinis parcufas išsieikvojo. Po tremties tauta grįžta prie dvasingumo statydami naują Šventyklą. (Pirmoji Šventykla tai tarsi malchei DACHGAT, o antroji Šventykla – malchei TANIM Nekudim pasaulyje, kurie sudužo).
Antrosios Šventyklas sugriuvimas buvo jau galutinis išėjimas iš dvasingumo – visi krito į ketinimą dėl savęs. Nuo to laiko visa tauta, išskyrus ypatingus žmones – kabalistus, pateko į nenutrūkstamą kartų leidimosi procesą.
Neįmanoma sulyginti kartų, gyvenusių iš karto po pirmosios ar antrosios Šventyklos griuvimo, su mūsų amžininkais. Jie juto žymiai didesnį ryšį vieni su kitais. Šventumas dar švytėjo jiems iš toli, krito kibirkštys nuo ankstesnės Šventyklos griūties ir darė poveikį.
Todėl tose kartose dar buvo didžių žmonių, netgi sugriovus antrąją Šventyklą. Mes matome, kokias didžias knygas jie paliko mums: mišną, talmudą.
Daugelis dar jautė dvasinį pasaulį. Kritimas neįvyko akimirksniu, Šviesa išėjo iš parcufo palaipsniui, kol priartėjus Ari laikams atsidūrėme beveik visiškoje tamsoje.
Nuo Baal Šemo laikų prasidėjo jau pabudimas iš apačios. Baal Šem Tovas atliko didžiulį darbą, atgaivindamas dvasingumą. Po jo sekė Baal Sulamas. Buvo ir kitų kabalistų, gyvenusių laiko tarsnyje tarp jų. Paskutinis didis mūsų laikų kabalistas buvo Rabašas, palikęs mums visą išsitaisymo metodiką, kuria šiandien naudojamės.
#249883

Iš 2019 m. liepos 21 d. rytinės pamokos, tema „Av mėn. 9 d.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbūs ne akmenys, o tai, kas širdyje

Sunkus metas – galimybė vienytis

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Komentarų nėra

Svarbūs ne akmenys, o tai, kas širdyje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманDvasiniame pasaulyje nėra datų, yra būsenos. Todėl Avo mėn. 9 d. – tai ne data, o būsena, kuri gali nutikti bet kurią dieną, svarbiausia, kad žmogus savyje įsisąmonintų, kad dvasinis šventumas sugriautas. Ir tuomet tai vadinsis Avo mėn. 9 d.
Ar tai nutiko prieš du tūkstančius metų? Ne, juk tas, kas sugriovė Šventyklą, nejautė, kad griauna šventumą, ir todėl sugriovė.
Mes išėjome iš fizinės tremties, bet ar jautėme, kad esame ištremti iš davimo savybės, tikėjimo aukščiau žinojimo, tarpusavio vienybės ir meilės? Šiandien nesame nei ištremti, nei išsilaisvinę, mūsų būsena tiesiog neįsisąmoninta.
Baal Sulamas rašo, kad Izraelio tauta gavo galimybę išsilaisvinti dėl grįžimo į Izraelio žemę. Juk tai gali pažadinti mumyse supratimą, kad esame griūtyje, ne Izraelio žemėje, tremtyje, ir dar nesugrįžome į savo žemę.
Tauta to nejaučia, todėl dar nepasiekėme Avo 9 d. šventumo griuvimo ir gedulo.
Pasakyta, kad Šventyklos griuvimo diena taps jos atstatymo diena. Viena priklauso nuo kito. Jeigu atskleisime, kad esame griūtyje, galėsime ištaisyti būseną ir nusipelnysime išsilaisvinti iš neturinčios priežasties neapykantos ir atstatysime Šventyklą, kitaip tariant, meilę, vienybę, susijungimą. Visa tai priklauso ne nuo akmenų Jeruzalėje, o nuo to, kaip žmogus suvokia savo būseną.
Turint tokį ketinimą reikia priimti tą dieną, suprantant, kad kalbama ne apie miestus, ne apie akmenis, o apie tai, kas vyksta žmogaus prote ir širdyje, kaip jis įsisąmonina savo būsena palyginus su ta būsena, kuri turėtų būti.
#230408

Iš 2018 m. liepos 22 d. rytinės pamokos, tema „Avo 9 d.“

Komentarų nėra

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманIšminčiai sakė (Jona traktatas), kad antroji Šventykla buvo sugriauta, nes kilo neturinti pagrindo neapykanta.
Ir tai įvyko nepaisant to, kad ten užsiiminėjo Tora, laikėsi priesakų, labdariavo, tačiau tai darė savanaudiškai, dėl atlygio, kitaip tariant, atliko visus veiksmus, tik nesivienijo, ir todėl tas darbas iš gyvenimo eleksyro virto mirtinais nuodais.
Tora gali būti mirtinas nuodas, t. y. vaistas, padedantis užmušti egoistinį norą, o gali būti gyvybės eleksyras, suteikiantis gyvastį norui duoti.
Tai viena ir ta pati Šviesa. Jei Šviesa ateina norui mėgautis, kuris kol kas egoistinis ir nesiekia išsitaisyti, kad duotų, tai ji dar labiau apsunkina žmogaus širdį ir atveda jį į blogio įsisąmoninimą.
O paskui, kai žmogus įsisąmonina savo blogį ir iš tikrųjų nori taisytis, ta pati Šviesa virsta geruoju angelu.
* * *
Pirmiausia reikia įsisąmoninti blogį, tik tai gali mus atvesti prie maldos, prie prašymo ištaisyti. Blogio įsisąmoninimas galimas dėl savo egoistinių savybių arba dėl to, kad nenoriu išsitaisyti, arba dėl to, kad jau noriu išsitaisyti, bet neturiu tam pakankamai jėgų. O jėgų reikia ne taisytis, o tam, kad paprašyčiau Šviesos mane ištaisyti.
* * *
Avo 9 diena – gedulas dėl sudužusios sielos, kurią paliko Šviesa, t. y. Kūrėjo buvimas. O mums jį reikia sugrąžinti atgal. Būtent tai, kad nenorime jo sugrąžinti, nenorime atkurti sudužusios sielos – tai ir yra griovimas, prasižengimas, dėl kurio turime gailėtis.
Kitaip tariant, gedime ne tos griūties, kuri buvo kažkada, gedime, kad nenorime ištaisyti jos čia ir dabar. Nenorime paprašyti Kūrėjo, kad mus ištaisytų, netgi atsisakome priartėti prie šio prašymo. Tai ir yra tikroji griūtis.
Verkti reikia ne dėl sugriuvusio pastato, o dėl savęs, savo sudužusios sielos, kurią galime atkurti, bet to nedarome.
#230501

Iš 2018 m. liepos 22 d. vakarinės pamokos, tema „Avo mėn 9 d.“

Daugiau šia tema skaitykite:

Sunkus metas – galimybė vienytis

Nebijok blogio atsiskleidimo

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentarų nėra

Kalifatas Europoje

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Irake ir Sirijoje priskaičiuojama iki 18 000 džihadistų kovotojų. Tūkstančiai jų turi Europos pasus ir planuoja grįžti į Europą, kaip sakoma, į namus. Europa nežino, ką su jais daryti. Tai pat britų užsienio žvalgybos MI-6 vadovas Aleksas Jangas pareiškė, kad ISIL kovotojai rengia naujus teroro išpuolius.
Atsakymas. ISIL nepavyko sukurti savo kalifato Irake ir Sirijoje. Bet kodėl to negalima padaryti Anglijoje, Prancūzijoje ar net Vokietijoje? Ten yra paruošta dirva. Pirma, tai yra tvarkingos šalys, kuriose gali būti surengti demokratiniai rinkimai ir sudaryta visiškai nauja vyriausybė. Pastatykite visur savo žmones ir palaipsniui, tyliai viską padarysite taikiai.
Klausimas. Tai reiškia, kad nereikia jokių teroristinių išpuolių?
Atsakymas. Ne. O kam? Jie veiks išmintingai ir labai tyliai. Jie gerai ideologiškai pasiruošę. Žinoma, jei reikia, jie susprogdins keletą dešimčių žmonių, be abejo. Tačiau, reaguojant į tai, kad jie sustabdytų teroristinius veiksmus, jiems bus suteikta galimybė įeiti į vyriausybę.
Klausimas. Taigi, jūs manote, kad būtent jie šauks apie demokratiją ir teisėtus rinkimus?
Atsakymas. Jie siūlys judėti „taikos link“. Bet jei nenorite taikos su jais priešakyje, tai bus taika be jūsų. Štai ir viskas. Todėl aš labai aiškiai įsivaizduoju Europos ateitį.
Klausimas. Žalią ateitį?
Atsakymas. Taip. Jie pakreips įstatymus taip, kad galima būtų be jokių problemų važinėti iš ten į čia visiems Jordanijos, Egipto, Libano ir kitų arabų šalių gyventojams. Kodėl jie negali atvažiuoti į Europą ir čia apsigyventi? Kodėl Egiptas negali atsiųsti 20–30 milijonų savo piliečių į Europą? „Priimkite. Europoje juk mažas gimstamumas, tad turėsite gyventojų.“
Tai reiškia, kad viskas bus gerai, viskas bus demokratiška – rinkimai, balsavimas Europos parlamentuose. Manau, kad tai yra natūrali Europos ateitis, kuri, beje, buvo išpranašauta knygoje „Zohar“, o ji kalba apie mūsų laikus, kad islamas užkariaus Europą.
Klausimas. Tai ką turi daryti paprastas prancūzas, anglas, ispanas?
Atsakymas. Nuoširdžiai juos priimti ir džiaugtis, kad atvažiuoja tokie brangūs draugai. Nieko kito nelieka. Ir žydai bus pirmieji, kurie juos sutiks, šauks ir mojuos jiems žaliomis vėliavėlėmis. O vėliau turės greitai iš ten pasišalinti. Jeigu suspės… Tai – natūrali įvykių eiga.
Klausimas. Kodėl žmogui neužsidega pavojaus signalas? Juk tai – aiški grėsmė. Kodėl mes jos nejaučiame?
Atsakymas. Jos niekas nejaučia, nes kitu atveju reikia eiti prieš egoizmą, vienytis tarpusavyje ir su Kūrėju. O šito niekas nenori.
Klausimas. Kodėl jūs manote, kad priimti juos Europoje yra egoistinis variantas? Priešingai, jie sako: „Mes už Europą, kurioje bus sutarimas“. Ji priims emigrantus, stengsis su jais sutarti ir gyventi demokratiškai.
Atsakymas. Tai – jų reikalas! Tegul stengiasi, vis tiek nieko nebus.
Klausimas. Tokį gyvenimą vadinate egoistiniu variantu, o koks – antiegoistinis?
Atsakymas. Antiegoistinis yra europiečių susivienijimas. Tačiau tai neįmanoma, nebent to juos išmokytų žydai. Mes pasiekėme tokią žmonijos būseną, kuri vadinasi „paskutinioji karta“. Ir jei žydai susivienys, galės susivienyti visa žmonija. O jei nesusivienys – nesusivienys ir žmonija, tada kils pasaulinis karas.
Komentaras. Taigi, jūs visą laiką tvirtinate: viskas, kas vyksta pasaulyje, vyksta tik tam, kad priverstų susivienyti žydus.
Atsakymas. Ir tada susivienys visas pasaulis. Tik po žydų.
Klausimas. Žydai turi parodyti pasauliui susivienijimo pavyzdį? Viskas, kas vyksta pasaulyje tik dėl to?
Atsakymas. Taip. Ir pasaulis tam pasiruošęs, jau kalba apie tai. Tik reikia daugiau paaiškinti. Šis visuotinis antisemitizmas yra pasaulinis? Taip. O kodėl? Štai ir paaiškink žydams, iš kur ta visuotinė neapykanta.
Komentaras. Antisemitai Jus pakels kaip vėliavą: „Laitmanas sako, kad reikia priversti žydus vienytis“.
Atsakymas. Taip. Brangūs mūsų antisemitai! Jūs labai aiškiai, teisingai jaučiate neapykantą žydams. Aš tik noriu jums paaiškinti, kodėl jų nekenčiate. Jūs nekenčiate jų todėl, kad jumyse kalba dvasinė pasaulio šaknis, kuri siekia vienytis. Ir tai turi pirmieji padaryti žydai, o vėliau – visas pasaulis. Todėl jūs turite ne tik nekęsti, bet ir priversti juos vienytis, t. y. iškelti jiems sąlygą: arba jūs vienijatės, arba mes jus dar labiau spausime. Prašau, pradėkite! Pradėkite aiškinti žydams, kad jie privalo susivienyti. Pastatykite prie kiekvieno prižiūrėtoją, kad jie tuo užsiimtų. Tada paskui žydus susivienys visas pasaulis ir visi pasieks puikų finalą.
Klausimas. Taigi, sunaikinti žydų neįmanoma?
Atsakymas. Sunaikinti jų negali, tai – dvasinė šaknis. Tu gali įvykdyti holokaustą, tačiau tuo tik paaštrinsi pasaulio problemas. Ir žydai, ir antisemitai – visi turi suprasti, kokia mūsų egzistavimo prasmė ir kaip pasiekti susivienijimą.
Klausimas. Pasak jūsų, antisemitai patys artimiausi žydams?
Atsakymas. Patys artimiausi žydams ir vykdo Kūrėjo valią, nors ir nesąmoningai.
Klausimas. Kokią išvadą galima padaryti iš mūsų pokalbio?
Atsakymas. Mano išvada: reikia visur ir visiems aiškinti, kaip ištaisyti pasaulį, kad tai priklauso nuo žydų susivienijimo.
Klausimas. „Susivienyti“ ir reiškia „mylėti savo artimą“?
Atsakymas. Taip. Susivienijimas – kai visa tauta supranta, kad jos ateitis priklauso tik nuo to, kiek jie visi susivienys ir taps viena visuma. Žydų tauta – tai dalis Senovės Babilono, visų pasaulio tautų atstovai. Kada mes, žydai, tarpusavyje taip susivienijame – tampame minižmonija, kurioje atsiskleidžia Kūrėjas, tada Jis atsiskleidžia ir visiems likusiems.
#244192

Iš 2019 m. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Izraelio ir Palestinos konflikto esmė

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame arabų moterys muša IDF pareigūną, o jis niekaip neatsako. Aš žiūriu į šį vaizdo įrašą ir jaučiu, kad mes iš tiesų nieko negalime padaryti.
Atsakymas. Kodėl? Jei ji pakelia ranką – ir tu pakelk. Ji užsimoja lazda – ir tu užsimok.
Klausimas. Net šitaip?
Atsakymas. Taip! Naudok ašarines dujas. O kaip gi?! Kaip galima nieko nedaryti?! Kodėl? Todėl, kad ji moteris? Tai ne moteris, o piktas žvėris, kurį reikia sutramdyti. Pasyvus elgesys tik blogina situaciją. Ši tauta supranta tik jėgą, o ne kalbas!
Klausimas. Jūs taip rūsčiai kalbate?
Atsakymas. Rūsčiai, nes taip ir yra. Tai dėl mūsų ir jų gerovės, kai laikysimės atokiai ir bet koks suartėjimas vyks tik su ginklu rankoje. Negali būti jokių džentelmeniškų santykių. Viskas išplaukia iš gamtos, turi būti tinkamas požiūris į šią tautą ištaisymo požiūriu! Mūsų ištaisymo.
Tik tada tapsime tikrai broliškomis tautomis. Ir niekaip kitaip. Su kitomis tautomis to nebus.
Klausimas. Jūs sakote: „Mes tapsime broliais, jei su jais elgsimės labai griežtai“?
Atsakymas. Taip. Ir jie supranta tokią kalbą. Ir patys taip elgiasi vienas su kitu. Tarp jų, tarp jų šeimų, lygiai tokie patys santykiai – tik iš jėgos pozicijos.
Klausimas. Taigi jūs sakote: „Jei šaudo – šaudyk, muša – mušk“?
Atsakymas. Taip. Ir jei gali, būk pirmas. Pasakyta Toroje: „Jei tave puola priešas, aplenk jį ir nužudyk“.
Klausimas. Ar kabalos mokslo požiūriu tai turi dvasinę šaknį?
Atsakymas. Tai tikslaus ištaisymo dvasinė šaknis: tu nepuoli kitų, o jei kiti puola tave – sustabdyk juos.
Klausimas. Kokia dvasinė žydų ir arabų tautų šaknis?
Atsakymas. Tai labai artimos tautos, tik jų malchut skirtingos.
Malchut – tai moteris, Abraomo žmona. Iš vienos pusės – Sara, iš kitos pusės – Agar. Taip kad, nieko čia nepakeisi. Tautos pagrindas kitas, ir tai gali ištaisyti tik Aukštesnioji šviesa. Reikia pritraukti Abraomo šviesą, kuri ją ištaisys. Jie nesąmoningai to laukia. Todėl nuo mūsų neatstos. Jie mus persekios ir darys bet ką, kur mes – ten ir jie.
Klausimas. Ką reiškia bandymas izraeliečius nušluoti nuo žemės?
Atsakymas. Priversti izraeliečius užsiimti jais, kol mes juos visiškai ištaisysime.
Klausimas. Tačiau pirmiausia mes patys turime išsitaisyti? Ir tuo pačiu ištaisysim juos?
Atsakymas. Taip. Pirmiausiai mes, po to jie. O vėliau – ir visas pasaulis.
Jie neleis mums ramiai gyventi šioje žemėje tol, kol mes neužsiimsime ištaisymu.
Aš matau jų labai rimtus, teisingus veiksmus. Per juos Kūrėjas mus nukreipia į teisingą kelią.
Mums reikia tai suprasti. Ir nesvarbu, kad aš siūlau naudoti ašarines dujas, ar sutramdyti arabę, kuri muša pareigūną. Reikia suprasti, iš kur visa tai kyla ir kartu su sutramdymu sukurti galimybę išsitaisyti, mums ir mūsų pusbroliams.
Klausimas. Kas yra mūsų išsitaisymas?
Atsakymas. „Pamilti savo artimą, kaip save“. Pasieksime tai – visiems bus gerai, nepasieksime – mums bus blogai.
#240542

Iš 2019 m. sausio 22 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Pasaulio ateitis 15 metų į priekį

Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokią matote pasaulio ateitį už 15 metų? Kas išsiverš į priekį? Koks Izraelio vaidmuo?
Atsakymas. Pageidautinas vystymosi kelias – kad Izraelio gyventojai drauge su mūsų grupėmis pasaulyje ir progresyviąja žmonija įsisąmonintų, kad svarbiausia – vienybė, ir parodytų visam pasauliui vienybės pavyzdį.
Kai įstengsime nors šiek tiek susivienyti tarpusavyje, tai per mus praeis Šviesa, kurią jausime visuose žmonijos lygmenyse. Žmonės pajaus, kad suartėjus iš tiesų yra gyvenimas, ir galimybė pakilti į kitą raidos etapą, kad išeitume į naują egzistavimo lygmenį.
Būdami materialiame pasaulyje, vienu metu imsime prasiskverbti į aukštesniąją materiją, į aukštesnįjį egzistavimą, į tas sritis, kur dirba ne mūsų protas, o jį valdančios komandos.
Labai tikiuosi, kad pajausime tai per artimiausius metus. Tai stovi ant slenksčio ir nuo mūsų priklauso, kiek būsime pasirengę adaptuoti šias žinias ir pojūčius.
#244810

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio valdymo dėsnis, II dalis

Skirtingos vienybės šaknys

Atskleisti Kūrėjo lauką

Komentarų nėra

„Trojos arklys“ Europoje

Izraelis ir pasaulio tautos, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Egipto prezidentas Abdelis Fata al-Sisis parašė pranešimą jaunųjų musulmonų forumui, kuris taip pat skirtas Vakarų žmonėms. Nepaisant savo tikėjimo, jis mano, kad nepriimtina įvesti islamišką „Trojos arklį“ į priimančias šalis. Jis nori, kad Vakarai nustotų glausti „islamo gyvatę“ prie savo krūtinės. Jis žino, kokie pavojingi jos nuodai, kuriuos Egiptas tai kasdien patiria. Nejau jis nesupranta, kad jį dabar užsipuls visas arabų pasaulis?
Atsakymas. Egipte jau buvo tokių vadovų. Juk užmušė Anvarą Sadatą, kuris norėjo taikos su Izraeliu.
Bet apskritai problema spręsis kitaip. Nebus jokio vienos kultūros įsiliejimo į kitą. Tiesiog žmonės, kurie atvyko iš arabų šalių į Europą, vietoj europietiškos kultūros įves savo, ir daugiau nieko. „Ar yra demokratiniai rinkimai? Pažiūrėkime, kas juos laimės?“
Mes tai matome. Jau yra tokių pavyzdžių: Londono meras – išeivis iš Pakistano ir t.t. Todėl jie ramiai keis vieną kultūrą kita.
Klausimas. Kitaip tariant, ne kardu, ne karu, o tyliai rinkimais?
Atsakymas. Žinoma. Tas laikas praėjo.
Klausimas. Toks yra aukštesnysis scenarijus?
Atsakymas. Taip. Pasakyta kabaloje, kad Izmaelio sūnūs užims Europą ir karaliaus joje.
Klausimas. Tai kalbama ir apie visą pasaulį?
Atsakymas. Visų pirma, jie užpildys Europą. O paskui pasuks Izraelio link, ir tai bus pabaiga. Jų pabaiga. Nors tuo nesinori tikėti, bet bus būtent taip.
Klausimas. Vis dėlto, būtent Izraelyje pabaiga visų šių mazgų? Viskas išsisprendžia tame žemės lopinėlyje?
Atsakymas. Jis – ne toks ir lopinėlis. Jis stipriausias dėl aukštesniosios jėgos – tos jėgos, kuri egzistuoja šioje Žemėje. Jis yra pats efektyviausias, didžiausias, nes turi ryšį su dvasine šaknimi. Ir todėl jų konfrontacijų įkūnijimas – egoistinis ir altruistinis – bus tokiu būdu įgyvendintas.
Klausimas. Ir ginčai vyks ten?
Atsakymas. Taip. Yra daugybė įvairiausių variantų. Bet yra absoliuti viltis, kad gali būti labai įdomus, sveikas, minkštas sprendimas, kai pasaulis vis dėlto palaipsniui praregės.
#240178

Iš 2018 m. gruodžio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Israel misija kūrinijoje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманNėra laiko, yra būsenų kaita. Ir todėl dabar, kaip ir anksčiau ir visuomet, Israel laikomas tas, kas tiesiai veržiasi pas Kūrėją, siekia ryšio su aukštesniąja jėga. Todėl ir vienas žmogus gali patirti būsenas, kurios kartais vadinamos „Israel“, o kartais – „pasaulio tautos“.
Žmogus gali vadintis Israel priklausomai nuo jo būsenos ar siekio, ar net dėl to, kad visas jo gyvenimas taip sutvarkytas ir nukreiptas į Kūrėją.
O jeigu nieko tokio nėra, tai jis nesivadina Israel. Israel – tai ne išoriniai požymiai, o vidinė būsena, širdies siekis, kuris gali būti laikinas ar nuolatinis.
Ir tas, kas vadinasi Israel, jaučiasi atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą. Juk jis supranta, kad yra didžiulės bendros sielos dalis, ir jeigu Kūrėjas jį pažadino, tai privalo patraukti likusias jos dalis, visą žmoniją.
Ši atsakomybė guli ant kiekvieno žmogaus, kuris jaučia siekį atskleisti Kūrėją ir susilieti su Juo, ir ant grupės pečių. Kūrėjas niekieno nepažadina šiaip sau, tik su tikslu, kad atvestų pas Jį visus kitus.
Taisymasis prasideda tada, kai grupė, kuri vadinasi „Israel“, platina bendro taisymosi metodiką pasaulyje, perduoda visiems jėgas, kad organizuotų juos ir pritrauktų prie išsitaisymo. Tai reiškia, kad jie realizuoja taisymąsi, kurio iš jo laukia Kūrėjas.

* * *
Israel negali žengti nė vieno žingsnio pirmyn, jei nepatrauks su savimi visų kitų. Pirmiausia, Israel turi pritraukti kitus, pririšti prie savęs, o paskui pareikalauti iš Kūrėjo pastūmėti visus kartu pirmyn. Neįmanoma išplėšti širdies iš kūno ir vien taisyti širdį, viliojant ją susilieti su Kūrėju. Israel – pasaulio širdis ir protas, pats nieko nepasieks, jei nepatrauks su savimi viso pasaulio.
Juk Israel neegzistuoja sau. Kūrėjo sukurtoje kūrinijoje nėra „Israel“, nėra galvos, tik kūnas. O Israel tarsi ateiviai atskridę iš kitos žvaigždės: keisti, nenatūralūs norai, kurie prieštarauja visai tikrovei, visiems Begalybės Malchut norams. Israel kyla iš gėdos atsiskleidusios Begalybės pasaulio Malchut ir iš jos sprendimo išnaudoti norą kitaip, duodant.
Ta Begalybės pasaulio Malchut dalis, kuri nusprendė atlikti apribojimą, įgyti ekraną ir ketinimą duoti, vadinasi „tiesiai pas Kūrėją“, Israel.
#237930

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. rytinės pamokos pagal temą „Israel atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai