Pateikti įrašai priklausantys Izraelis ir pasaulio tautos kategorijai.


Nėra kritimo

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманEgoizmas nuolatos vystosi, nes nėra grįžimo atgal, nėra puolimo, yra kilimas kairioje linijoje. Egoizmas auga, ir todėl jaučiamės nepatenkinti, susipainioję, pavargę.
Bet tai dėl to, kad atlikome dvasinį darbą vienydamiesi, ir galiausiai atsidengė dar vienas bendro sudužusio egoizmo sluoksnis, dėl kurio mums taip bloga.
Užuot puolę į neviltį, netekdami jėgų ir vilčių, turime išanalizuoti protu ir suprasti, kad tai žaidimas su mumis iš aukščiau su tikslu atvesti mus į tikrąjį dvasinį darbą. Tad užuot verkę, turime džiaugtis, kad mus kelia į naują pakopą.
Visuomet po gero darbo jaučiame puolimą, nuovargį, tarsi nusiritome atgal. Tačiau nėra grįžimo atgal, tiesiog mums prideda naują egoistinį norą.
Pasakyta: „Į šventumą kelia, o nenuleidžia iš jo.“ Visuomet einame pirmyn, tai kairia linija, tai dešine, ir mums reikia jas surišti draugėn. Pasibaigus kongresui reikia tučtuojau prisiminti, kad dabar laukia nauja ataka.
Po gerai atlikto darbo atsiskleidė naujas egoizmas, ir reikia tai priimti su džiaugsmu, dėkingumu ir dar didesne jėga įveikti kliūtis. Susibūrimas, vienybė, pasiekta kongreso metu leidžia mums dabar atskleisti naują egoizmo sluoksnį, kad pakiltume virš jo ir taip priartėtume prie tikslo. Svarbiausia nepamiršti apie tai.
#237930

Iš 2018 m. gruodžio 17 d. rytinės pamokos pagal temą „Israel atsakingas už viso pasaulio išsitaisymą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pavojingas egoizmo pasitikėjimas savimi

Tarp dviejų pasaulių

Pasaulinės sielos uždegimo sistema

Komentarų nėra

Amerikos žydams

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманMan „Facebook‘e“ rašo: „Esu žydas, jau 28 metus gyvenu JAV. Nesutinku su Jūsų požiūriu į Amerikos žydus. Taip, mūsų vaikai tuokiasi su amerikiečiais. Na ir kas? Amerika – imigrantų šalis, joje negali atsitikti tai, kas įvyko Vokietijoje. Taip, mes pritariame ne visai Izraelio politikai. O kodėl turėtume su viskuo sutikti? Ir nereikia mums piršti savo nuomonės.“
Puikiai jus suprantu. Iš tikrųjų ne kartą kritiškai pasisakiau apie Amerikos žydus. Tačiau pretenzijų turiu ne jiems asmeniškai, bet žydams apskritai. Reikalas tas, kad mūsų tauta ypatinga, ji turi žmonijos išsitaisymo nuo egoizmo metodiką. Mes galime suteikti pasauliui gerovę.
Įsivaizduokite, kad vaistai nuo visų rūšių vėžio yra kažkur sandėlyje. Kaip žiūrėtumėte į jo savininką? Kas jam nutiktų, jį demaskavus?
Taigi, jei nerealizuosime savo metodikos, jei paliksime ją dulkėti sąmonės sandėlyje, bus blogai visiems, o mums – pirmiausia. Todėl, kad mes jau demaskuoti. Bandymai apgauti pasaulį ir save tik blogina situaciją.
Matydamas šią problemą ir jos pasekmes, iš anksto įspėju: laikas susimąstyti. Aklas mūsų įsitikinimas, kad nelaimės išvengsime, neturi realaus pagrindo. Nelaimė jau beldžiasi į duris.
Šiais laikais Europos žydams vėl gresia pavojus, nors dar visai neseniai apie ką nors panašaus niekas ir pagalvoti negalėjo. Mes visada prarandame blaivų protą, kliaudamiesi kažkieno moralumu. Prieš 80 metų, pogromų laikais, Vokietijos žydai puoselėjo iliuzijas, kad gyvena išsivysčiusioje, apsišvietusioje šalyje, kuri nenusmuks iki barbariškumų.
O iš tikrųjų barbariškumas, žvėriškumas – visai greta.
„Istorijoje jau turime karčios patirties to, kaip piktadarys savo kasdieniniais pamokslais pavertė išsilavinusią tautą, kokie yra vokiečiai, plėšriais žvėrimis. Tuomet sprogo ir išnyko tarsi muilo burbulas visa jų kultūra, skaičiuojanti keletą šimtų metų“. (Baal Sulamas).
Žinoma, kad tokiais atvejais pirmieji nukenčia žydai. Juk žlunga moralinės normos ir lieka tik nesunaikinama neapykanta tautai, nuo pasaulio slepiančiai kažką vertinga. Ką būtent, žmonės nesuvokia, negali sau paaiškinti – dėl to tampa dar negailestingesni.
Jei žydai mūsų pasauliui neduoda Visatoje esančio egoizmo ištaisymo metodikos, tai pati Visata atsigręžia prieš juos. Toks Gamtos dėsnis. Kabalistai apie jį rašo tūkstančius metų. Dažnai kartojau jų žodžius, skirtus šiems laikams. Prieš dvidešimt metų apie tai pasakojau keliaudamas po Ameriką, skaitydamas paskaitas ir duodamas interviu.
Mano perspėjimai jau pildosi, greitai išauš diena, kai JAV ims pūsti nauji vėjai. Taip, Amerika – imigrantų šalis, bet ne jums. Aplinkinių akyse jūs ne imigrantai, o „atėjūnai svetimoje žemėje“, pašalinis elementas. Dar blogiau – ardomasis elementas, nenorintis dalytis savo svarbiausiu turtu.
Galime pakeisti situaciją. Jei žydai atvers savyje tą apdulkėjusį sandėlį – pasaulis gaus vaistą nuo egoizmo. Priešingu atveju savo neveiklumu kenkiame pasauliui. Todėl neišvengsime neapykantos, kad ir kur būsime.
Taip, mūsų vaikai tuokiasi su amerikiečiais, visai pamiršdami, kaip nacistai skaičiavo žydiško kraujo kiekį: 50, 25 procentai…
„Jei pasislėps jie pragare, ir iš ten pagriebs juos Mano ranka. Ir jei pakils jie į dangų, ir iš ten juos nuleisiu. O jeigu eis jie į nelaisvę pas savo priešus, tai ir ten įsakysiu kardui, ir jis užmuš juos“. (pranašas Amosas).
Nesupraskite to emocingai, – tai nenuginčijamas istorijos dėsnis, patinka jis mums ar nepatinka. Kadangi iki šiol nieko nedarėme, nauji priešai skaičiuos žydišką kilmę jau iš DNR – iki paskutinio procento.
Esmė ne tautose, bet mumyse. Tai, kas vyksta, turi savo priežastį. Yra aukštas tikslas, o kad jį visi pasiektų, turime užtikrinti būtent mes, Izraelio tauta, per save skleisdami davimo ir meilės savybę pasaulio tautoms.
Kuo ilgiau delsiame, tuo atkakliau esame verčiami. Ir niekas nekaltas, išskyrus pačią Gamtą, arba Kūrėją. Tai Jis padėjo vaistus į mūsų sandėlį. Prašau, pamėginkite suprasti Jo sumanymą.
#221708

Komentarų nėra

Taisymosi seka

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманNereikia laukti, kol visa Izraelio tauta įgis dvasinį pasiekimą, o paskui išsivystys teisuoliai pasaulio tautose ir paveiks blogiausią žmonijos dalį.
Tai veikia kaip viena vientisa sistema, svarbiau, kad išsitaisytų kabalistinė grupė, turinti savyje visus keturi tipus: Israel Izraelio tautoje ir pasaulio tautos Izraelyje, Israel pasaulio tautose ir pasaulio tautos pasaulio tautose.
Kas šiandien yra šios piramidės viršūnėje, viduje turi visus keturis tipus, ir todėl gali tarnauti jiems kaip perduodantis kanalas. Jam nereikia laukti, kol po juo patobulės žemesnieji sluoksniai, nes visos kitos pakopos taisosi ne pakopiškai, o iš karto. Tad jei pasieksime davimo savybę ir įstengsime tapti perduodančiu kanalu, išsitaisymą perduosime visiems.
Šviesa sunkiasi iš viršaus žemyn pagal piramidę, tačiau žemesniuose sluoksniuose nėra pakopiškos raidos. Vos tik Šviesa pasiekia juos, jie iškart išsitaiso. Mūsų darbo platinant rezultatai kaupiasi vis labiau ir vieną akimirką išsitaisymas įvyks, svarbiausia nepasiduoti.
Vos tik Israel pradės tikrąjį darbą „lišma“, pasaulio tautos pajaus, kad Israel virsta vienintele naudinga tikrovės šaknimi. Kiekviename slypi neįsisąmonintas poreikis susivienyti ir drauge gauti Kūrėjo Šviesą dėl davimo. Bet kuriame žmoguje yra taškas, iš kurio jis sukurtas, – susiliejimo su Kūrėju taškas.
Iš to taško, kur noras duoti ir noras mėgautis susijungia draugėn, iš ten ėmė vystytis noras mėgautis priešinga kryptimi nuo noro duoti ir taip jie it kūgis išsiskyrė į skirtingas puses. Pasaulio tautos savo nore mėgautis jaučia, kad malonumo nėra ir kaltina dėl to Israel, nes tinkamai neįsijungiame į kūriniją.
#238159

Iš 2018 m. gruodžio 19 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Nuo „lo lišma“ prie „lišma“

„Israel“ ir pasaulio tautos

Komentarų nėra

Tave pasirinko Kūrėjas

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманApie Izraelio tautą sakoma: „Tave pasirinko Kūrėjas“. Pasirinko duodamas didesnį, labiau išsivysčiusį norą mėgautis, verčiantį domėtis kūrimo tikslu, išsitaisymu, gyvenimo prasmės klausimu.
Tokie klausimai kyla nedideliam žmonių skaičiui, tiems, kuriuos Abraomas atrinko iš visų babiloniečių ir subūrė į grupę „Izrael“ (jašar-kėl – tiesiai pas Kūrėją). Ten link nukreiptas jų vidinis noras, gautas iš aukščiau.
Po Adomo sielos sudužimo prie Pažinimo medžio visos dalelytės nukrito ir susimaišė. Tačiau veikiamos Šviesos, grąžinančios į šaltinį, pirmos ima keltis šviesiausios ir mažiau suskilusios sielos dalys. Izraelio tauta atrodo pati egoistiškiausia, bet tik todėl, kad joje atsiskleidžia egoizmas. Iš tikrųjų pats didžiausias egoizmas glūdi sielose, kylančiose vėliau.
Pirmiausia įvyko sudužimas ir visų dalių susimaišymas, po to prasideda šių nuosėdų, visų sluoksnių, suskirstytų pagal egoizmo laipsnį, filtravimas. Tokia tvarka veikia ir mūsų pasaulyje. Yra labai protingi žmonės: mokslininkai, išradėjai, yra ir techniniai specialistai, inžinieriai, realizuojantys šiuos išradimus praktiškai. O vėliau šios naujovės perduodamos žmonėms naudoti.
Tai pat ir kabalos moksle yra mokslininkai – kabalistai, taip pat „techninis personalas“ – mokiniai, perimantys idėjas bei jas realizuojantys visuomenėje. O žmonės visa tai gauna ir kiekvienas naudoja pagal savo galimybes.
Tarkime, perkant automobilį, manęs nejaudina, kas yra jo mechanizme – svarbiausia išmokti vairuoti. Bet yra specialistų, kurie sukonstravo automobilį ir supranta, kaip šis veikia. Kabalos mokslo veikimo principai tokie patys kaip ir kitų pasaulio mokslų.
Mūsų karta išgyvena krizę, nes jau metas žinoti, kaip veikia gamta, susipažinti su visomis jos sistemomis. Mes visiškai realizavome save materialioje plotmėje: ką gi dar galima padaryti? Pritaisyti dar kelis mygtukus? O paties žmogaus vidus lieka toks pat.
Per visą savo vystymosi istoriją žmogus bandė sukurti išorines sistemas, kurios suteiktų laimę, džiaugsmą, ramybę. Taip sukūrėme aplink save materialų rojų, bet jis laimės neatnešė.
Priešingai, priėjome aklavietę. Materiali gerovė neišvaduoja nuo problemų ir neužpildo mūsų. Būtent šiais laikais atskleidžiame tuštumą savyje, nors aplinkui – tikras perteklius. Tai vadinama blogio atskleidimu, kai suvokiame, kad reikia taisyti save iš vidaus – ten tikroji problema. Taigi, atėjo laikas tikram išsitaisymui.
Taip, kaip anksčiau taisėme išorinį pasaulį, taip dabar turime taisyti vidinį žmogaus pasaulį. Čia irgi yra „mokslininkų“, „inžinierių“ ir „vartotojų“.
#221606

Iš 2018 m. vasario 7 d. pamokos tema „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas kol kas laukia…

Žydų tauta – kaip riešutai maiše

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Komentarų nėra

Žydų tauta – kaip riešutai maiše

Izraelis ir pasaulio tautos, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKiekviena tauta turi natūralų, „biologinį“ pagrindą, paveldėtą iš bendrų protėvių, iš tos mažos grupės, kuri davė jai pradžią. Tačiau Izraelio tauta, skirtingai nei kitos, kilo ne iš etninių protėvių. Jis buvo surinktas iš Senovės Babilone gyvenusių pačių įvairiausių genčių ir tautų atstovų.
Žmonės atsiliepė į Abraomo kvietimą ir jų susijungimas nebuvo grįstas bendru etnosu, kiekvienai kitai tautai suteikiančiam savitą charakterį ir požiūrį į gyvenimą – skiriamuosius bruožus, kuriuos galime matyti ir šiandien.
Žydus jungia tik viena – dvasinis ryšys, kylantis ne iš šio pasaulio. Kitaip tariant, meilės artimui kaip sau principas, kurio Abraomas mokė savo sekėjus ir iš jų subūrė tautą. Ją jis pavadino „Israel“ tauta, tai reiškia, „tiesiai pas aukščiausiąjį“, pas Kūrėją (jašar kėl). Tik Aukščiausiojo pagalba leidžia tautai susivienyti.
Jeigu šioje tautoje nėra aukštesniosios jėgos, tai ji jau ne „Israel“, ir apskritai, ne tauta, o tiesiog žmonių susibūrimas. Juk jie nesiekia Kūrėjo, jų ir grupe nepavadinsi.
Nepaisant ilgos istorijos, ši situacija išlieka ir šiandien: neturėdama pagrindo žydų tauta primena „riešutus maiše“. Kol yra „maišas“ (t. y. priešai, nekenčiantys), išorinis spaudimas suspaudžia „riešutus“ vieną prie kito, ir jie, kad išsigelbėtų, kažkaip laikosi draugėj. Bet jeigu išorinis spaudimas susilpnėja, „riešutai“ pabyra į visas puses pro skyles maiše.
Per tūkstantmečius žydai įėmė į save visų tautų dalis, savybes – ir kaip kad anksčiau turi susivienyti, kad taip parodytų visam pasauliui geros, teisingos vienybės pavyzdį. Kitos tautos yra senovės babiloniečių palikuoniai, nėję paskui Abraomą.
O Abraomo sekėjai gavo vienybės metodiką ir turi ją realizuoti, o paskui visus to išmokyti. Prie to mus veda evoliucija, žmonijos raida.
Jei jau mumyse slypi Kūrėjo siekis, tai ir esame Israel tauta, nepriklausomai nuo to, kas parašyta gimimo liudijime. Būtent mes turime parodyti visoms tautos šią metodiką ir išmokyti juos – dėl to pasaulis išsitaisys.
O kol kas, kol neatliekame savo paskirties, įvairiausios problemos, neaplenkiant augančio antisemitizmo, spaus mus ir stums to link.

* * *
Izraelio tauta Toroje vadinama „žiauriausia“, „užsispyrusia“. Esmė ta, kad iš aukščiau esame pašaukti taisytis, o iš apačios tam priešinamės. Taip ir turi būti. Tai visai ne vaikiškas beprasmis užsispyrimas – tai lemia Gamtos jėgų balansas. Priešais mus kylančios kliūtys visuomet atitinka mūsų gebėjimus.
Štai kodėl mūsų „nepalaužia“ sunkiausi išbandymai. Kas mums kokia nors intifada, jei praėjusiame amžiuje Holokausto aukos net prieš sulipdamos į vagonus, tikėjo, kad juos veža į „poilsio namus“. Jie jau matė valdžios ir apsaugos santykį, bet iki galo stvėrėsi už iliuzijos. Štai tokia užsklanda, per kurią žmogus neįstengia įsisąmoninti, paaiškinti sau to, kas vyksta.
Tad tas „užsispyrimas“ – paslėptis iš aukščiau. Ir pakeisti jį gali tik mūsų žinia, kabalos mokslo platinimas. Juk tai ne šiaip žinios, tai vidinė, dvasinė jėga, kuri iš aukščiau per mus gali sklisti po pasaulį. Žmonėms nešame ne žodžius, o dvasines kibirkštis, ir tik jos veiks.
#237330

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. rytinės pamokos, pagal Baal Sulam laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Abraomo atradimas

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Komentarų nėra

Antisemitizmo perspektyvos

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманVisos šiuolaikinio pasaulio problemos – dėl neteisingo žmonių tarpusavio ryšio. Mes nepajėgiame ištaisyti to ryšio, nes kiekviename yra tik egoistinė norų forma. Mes negalime iš tikrųjų suartėti vieni su kitais.
Pasaulyje tėra viena maža grupė, kurioje be egoistinio noro, tarpsta noro duoti kibirkštis. Ši grupė neša savyje programą, vienijimosi metodiką – tačiau jos ne platina, neduoda žmonijai teisingo vienijimosi pavyzdžio.
Ir todėl žmonija diena iš dienos vis aiškiau įsisąmonina – ši grupė kenkia. Juk jei turi ką nors naudingo, ir tai slepi, nerealizuoji to, – vadinasi, kenki.
Bergždžia stovėti nuošalyje ir nustebusiems klausti: „Ko iš mūsų norite? Mes nekalti…“ Jei turi globalų sprendimą ir jo neįgyvendini, tai kenki kitiems.
Todėl antisemitizmas laikui bėgant išauga iki tokių mastų, kad jausime jį nuolatos. Jis skambės per visas pasaulines naujienas. Izraeliečiai negalės išvykti į užsienį. Kitos šalys nutrauks su mumis ryšius, net jei jie naudingi, ir boikotuos Izraelį ir visą žydų tautą.
Tikėsimės, kad tauta dar anksčiau supras, kas vyksta, kad mums pavyks iki jos prisibelsti.
Juk pirmiausia tai mūsų darbas, ir todėl esame kalčiausi iš visų. Kaip rašo Baal Sulamas, nelaimė nukauna geriausius tautoje – tuos, kas savo rankose turi taisymosi metodiką.
Todėl neapykantą savo atžvilgiu pajausime ir Izraelyje, ir iš pasaulio pusės. Mums reikia kuo greičiau platinti šią metodiką, būtiną sukurti pavyzdinę tarptautinę grupę, kad visiems nutiestume kelią į gerą ateitį.
Kitaip pasaulis pasiners į religinę neapykantą ir karus – tai sukels tokį negatyvą Izraelio, Israelio atžvilgiu, kurio žodžiais neperteiksi…
#235196

Iš 2018 m. spalio 18 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulam straipsnį „Meilė kūriniams ir meilė Kūrėjui“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio širdis

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Kodėl šis laikas toks ypatingas?

Komentarų nėra

Sukurti, kad valdytume Šviesą

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Platinimas, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманŠviesa sukūrė norą mėgautis ir jį užpildo, todėl noras yra visiškai Šviesos valdomas. Bet kūrimo tikslas – kad noras pradėtų valdyti Šviesą, o ne Šviesa norą, kaip yra pasakyta: „Nugalėjo Mane mano sūnūs“. Tai reiškia, kad noras visiškai susilygina savo savybėmis su Šviesa.
Šis kelias nepaprastas ir reikalauja daugybės veiksmų, dėl kurių noras palaipsniui išsitaiso ir tampa panašus į jį sukūrusią Šviesą: savo jėga, suvokimu, veiksmais. Kūrėjas nori, kad kūrinys taptų panašus į Jį ir valdytų Šviesą. Taip tėvai nori, kad vaikai išaugtų ir būtų aukščiau tėvų, o tai išplaukia būtent iš kūrimo programos.
Kūrėjas trokšta ne tik pakelti kūrinį ant rankų ir padaryti jį aukštesnį, o kad kūrinys iš tikrųjų išaugtų ir taptų didelis, stiprus, protingas, suprantantis ir priiminėtų sprendimus, kaip jo Sutvėrėjas.
Pasiekti šią būseną galima tik palaipsniui, pakopa po pakopos taisant save. Pradžioje dvasinės pakopos nusileidžia iš Kūrėjo, nuo viršaus žemyn iki pat šio pasaulio, kur Šviesa ir noras įgauna materialaus kūno ir jį užpildančios gyvenimo šviesos formas.
O iš šio pasaulio prasideda kelias atgal į viršų per negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogaus pasaulius, kuris vystosi iki aukščiausių lygių ir pasiekia visišką panašumą į Kūrėją, kaip numatyta kūrimo sumanyme.
Šviesa nuo pat pradžių sukūrė kūrinį per keturias AVAJA stadijas, ir todėl kūrinys taip pat turi praeiti keturias stadijas iš apačios į viršų, kad taptų panašus į Šviesą: nuo Malchut iki Keter. Pirmiausia vystosi šio pasaulio žmogus.
Paskui tam tikrame etape Kūrėjas pirmą kartą atsiskleidžia kūrinyje, žmoguje, kurį vadino Adomu. O paskui po 20 kartų nuo Adomo per jo mokinius – iki Abraomo: nuo Adomo iki Nojaus – 10 kartų iš viršaus žemyn ir nuo Nojaus iki Abraomo – 10 kartų iš apačios į viršų.
Abraomas buvo pirmasis, gavęs tikslų supratimą, kad išsitaisymas turi prasidėti visoje žmonijoje tuo metu, kitaip tariant, Senovės Babilone, bet palaipsniui. Todėl Abraomas kvietė: „Kas už Kūrėją – pas mane!“, ir surinko grupę. Jis tarsi nugriebė grietinėlę nuo visų babiloniečių, kurie atstovavo 70 tautų ir paskui pasiskirstė po visą žemę.
Abraomo grupė jungė atstovus visų 70 tautų, kurie pasiekė meilę artimui, kaip sau pačiam, nepaisant, kad tarp jų nebuvo jokio ryšio, išskyrus primityvų, buitinį.
Babilono šventyklos statyba sukėlė priežasties neturinčios neapykantos proveržį, ir tada Abraomas pakvietė pas save tuos žmones iš visų 70 tautų, kurie jau subrendo išsitaisymui, surinkdamas iš jų pirmeivių grupę. Tada pirmąkart tapo akivaizdu, kad išsitaisymas turi būti laipsniškas.
Ir iš tikrųjų, jie išsitaisė ir pakilo į vienybės viršūnę, kuri buvo pavadinta Pirmąja šventove. O paskui įvyko šio didelio bendro indo sudužimas, ir Abraomo grupė išsisklaidė po visas pasaulio tautas, kitaip tariant, po Babiloną, pasklidusį tuo laiku po visą žemę.
Ir visa tai – dėl jų tarpusavio susijungimo, kaip yra pasakyta: „Izraelio tauta ištremiama dėl to, kad prijungtų prie savęs pasaulio tautų sielas“, tai yra perduotų jiems žinias apie išsitaisymą.
Mes nematome aiškių šio proceso rezultatų, nes jis tekėjo slaptai. Jo poveikis lėmė palaipsnį pasaulio tautų dvasinį vystymąsi per du tūkstančius metų, kuris baigėsi ARI laikais.
Šiandien mes pradedame vykdyti tą pačią misiją, platindami žinias apie išsitaisymo būtinybę šiuolaikiniame Babilone, krizės, kuri šiandien atsiskleidžia, fone. Ir svarbiausias išsitaisymas vyksta nedidelėse grupėse, dešimtukuose, surinktuose iš tų, kurie atsiliepė širdimi į šį kvietimą, o iš čia išsitaisymas plačiai pasklis žmonijoje.
#221768

Iš 2018 m. vasario 12 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Abraomo atradimas

Šventovė – dvasinio atskleidimo pakopos

Babilono palikimas

Komentarų nėra

Gyvenimo ilgumo istorija, II d.

Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip žmogų veikia žinojimas, kad jis yra ilgos grandinės dalis, kad istorija buvo prieš jį ir tęsis po jo?
Atsakymas. Žmogus, nori to ar nenori, sukurtas iš visų ankstesnių kartų. Jos visos yra jame, ir žmogus tai turi pratęsti. Todėl mes turime žinoti praeitį, kad galėtume iš jos mokytis. Tačiau pasinerti į praeitį nereikia. Tai nėra objektyvios žinios, juk kalba eina apie tautos, žmogaus, šeimos charakterį. Kiekviename iš mūsų, kiekvienoje grupėje ir kiekvienoje tautoje yra nepaprastai daug duomenų. Mums reikia visa tai išstudijuoti, kad žinotume, kaip pasiekti tobulą būseną ir būti patenkintiems savo gyvenimu. Praeities žinojimas reikalingas supratimui, kaip pasiekti gerą gyvenimą dabar ir ateityje.
Klausimas. Egzistuoja nuomonė, kad istorija kartojasi ir išstudijavę ankstesnes tendencijas galime nusakyti tolimesnį vystymąsi. Ar tikrai istorija kartojasi?
Atsakymas. Istorija kartojasi, nes mes vystomės, praeidami keturias vadinamosias tiesioginės šviesos stadijas. Todėl yra keturi Žemės vystymosi periodai: negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonės.
Galima sakyti, kad žmogaus vystymosi epocha trunka 6 000 metų, t. y. nuo pirmojo žmogaus Adomo, per senovės Babiloną, Abraomą, Mozę, Egiptą, Izraelį ir ištrėmimą, žlugus Šventykloms.
Dabar mes bundame išeičiai iš tremties ir grįžimui į Izraelio valstybę, įeiname į būseną, kur turime ištaisyti ankstesnius etapus iki tobulumo. Tuo baigiame savo vystymąsi šiame materialiame pasaulyje, ir jis pakyla į savo dvasinį šaltinį, iš kurio buvo sukurtas prieš 4,5 milijardo metų.
#221114

Iš 2018 m. sausio 7 d. 943-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo ilgumo istorija, I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą, I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą, II dalis

Komentarų nėra

„Israel“ ir pasaulio tautos

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos

каббалист Михаэль ЛайтманAnkstesnėse kartose Israel turėjo pakilti ir nusileisti: Egipto tremtis ir išėjimas iš jo, pirmosios Šventyklos pastatymas, paskui jos sugriovimas, nauja tremtis ir išėjimas iš jos, kad pastatytų antrąją Šventyklą.
Taip parengėme visus norus per sudužimą ir tarpusavio įsijungimą. Ir dabar esame taisymosi laikotarpiu, kuris turi apimti visas noro dalis, visą pasaulį.
Visi per istoriją atlikti taisymai priskiriami „Israel“ – išsitaisyti siekiantiems norams. Tačiau dabar „Israel“ turi atlikti išsitaisymą kartu su visu pasauliu.
„Israel“ savo viduje negali atlikti netgi mažiausio išsitaisymo, jeigu neįjungia į save pasaulio tautų. Juk būtent dėl jų – visi taisymai, kaip pasakyta: „Israel buvo ištremti tik tam, kad prisijungtų prie savęs kitų tautų sielas.”
Jeigu žmogus siekia Kūrėjo, t.y. siekia išsitaisyti, jis turi suprasti, kad šiandien taisymasis galimas tik kartu su pasaulio tautomis. Pasaulio tautos pasyviai įsijungia į taisymąsi, o „Israel“ aktyviai dirba ties tuo. Tam, kad pakeltų maldą, „Israel“ turi įimti į save ACHAP, pasaulio tautų, norus.
Parašyta, kad pasaulio tautos kelia „Israel“ ant savo pečių, kitaip tariant, stumia taisytis, įpareigodami pakilti į Kūrėjo kalną, ir kiekviename žingsnyje susijungti su Šviesa, ištaisyti ACHAP norus. „Israel“ ir kitos tautos taisosi kartu, juk tai viso pasaulio problema.

#233419

Iš 2018 m. rugsėjo 17 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulam straipsnį „Tarnaitė, einanti šeimininkės įpėdine“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Kaip prilygti Kūrėjui?

Faraono sutikimas

Komentarų nėra

„Israel“ – kibirkštis širdyje

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманSunku paaiškinti, kokia yra tikroji realybė, nes ji paslėpta, o mūsų akys sugadintos. Ir visgi reikia dėti pastangas, kad išvystume maksimaliai teisingą vaizdą. Gyvename įsivaizduojamame pasaulyje, juk visa, ką matome, tėra dvasinių savybių simboliai.
Visas pasaulis – tai įvairios noro dalys, kurios skiriasi savo galia, t.y. neišsitaisymo laipsniu, kuris atitinka noro jėgą. Kuo labiau ištaisytas kažkada buvo noras bendros Adam sielos sistemoje iki jos sudužimo, tuo labiau sugadintas jis yra dabar.
Po bendro noro sudužimo, kiekvienoje jo dalelėje liko ekrano dužena, atspindėtos Šviesos (iki Adomui prasižengiant) kibirkštis. Todėl šiandien pasaulyje yra tiek daug žmonių, t. y. norų, kuriuose ši kibirkštis daugiau ar mažiau atsiskleidžia.
Bendra Šviesa veikia sudužusias noro dalis ir sluoksnis po sluoksnio pažadina jas gyvenimui. Norai jaučia siekį priartėti prie Šviesos, prilygti jai. Iš pradžių to siekia egoistiškai, su sugadintu ketinimu, mėgindami savo malonumui išnaudoti kibirkštį, likusią juose iš abipusio davimo dvasinės būsenos.
Tie norai, kurie iki šios dienos pabudo ar dar pabus ir sieks kūrimo tikslo, sieks susilieti su Kūrėju, vadinasi „Israel“ (heb. – jašar kėl – tiesiai pas Kūrėją). Šie norai turi itin stiprias kibirkštis, kurios pažadina žmogų.
O tie, kieno kibirkštis dar silpna vadinami pasaulio tautomis, nes jie jaučia tik įprastinius žemiškus norus – ne susilieti su Kūrėju, o tiesiog gyventi gerai šiame pasaulyje. Toks skirtumas.
Jei pasaulio tautos jaučia, kad jokie šio pasaulio užsiėmimai negali jų užsipildyti, jos sutinka prisijungti prie „Israel“ norėdamos, kad žmonės, siekiantys dvasingumo, eitų pirmi ir vestų jas į išsitaisymą. Juk tik ten yra viltis užsipildyti. Arba priešingai, traukia „Israel“ žemyn į egoistinius norus.
#233383

Iš 2018 m. rugsėjo 16 d. rytinės pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Tarnaitė, einanti šeimininkės įpėdine“

Daugiau šia tema skaitykite:

Israelis – ne tautybė, o veržimasis aukštyn

Trys žmonijos dalys

Pasaulio širdis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »