Pateikti įrašai priklausantys Izraelis šiandien kategorijai.


Jeruzalės sindromas

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Viena iš Jeruzalės ypatybių – unikalus psichinis sutrikimas, būdingas tik šiam miestui. Jis taip ir vadinasi – Jeruzalės sindromas. Kasmet jis nustatomas pusšimčiui turistų iš užsienio, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos. Nejau Jeruzalė kaip nors paslaptingai veikia žmones?
Atsakymas: Žinoma, tai ypatingas miestas, sukuriantis neišdildomą įspūdį daugeliui iš mūsų. Jame dvelkia senove, jame teka žmonijos istorija.
Kad ir kaip ten būtų, Jeruzalės sindromas – vien psichologinis reiškinys, visiškai suprantamas ir paaiškinamas. Neatsitiktinai panašūs reiškiniai būdingi ir kitoms pasaulyje garsioms vietoms.
Vidinės vibracijos, esančios trijų religijų sostinėje, jos nepakartojama dieviškumo aureolė – visa tai sukurta žmonių, o ne atėjo iš aukščiau. Akmenyse nėra šventumo. Dvasinės savybės neįsivelka į mūsų pasaulį.
Tikrąją dvasią kuria tik patys žmonės, kai kartu siekia davimo ir meilės.
Tikroji Jeruzalė – ta, kuri širdyje. Tai dvasinė viso pasaulio sostinė. Ne šiaip miestas, o ypatinga žmonių tarpusavio santykių pakopa. Pakopa, kur kūrinio, ieškančio ryšio su Kūrėju, baimė ir Jo atsakas susijungia į vieną visumą.
#223057

Iš 2018 m. sausio 18 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Komentarų nėra

Kas kaltas, kad buvo sugriauta Šventykla?

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Kabala, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманAvo mėn. 9 d. simbolizuoja Šventyklos sugriovimą, įvykusį dėl Izraelio tautoje tvyrojusios neapykantos be priežasties. Matome, kad per visą istoriją žydų tautoje buvo ir yra tam tikros grupės, kovojusios tarpusavyje. Tai ir yra ta neapykanta.
Žydai – tai tauta, kurią Senovės Babilone subūrė Abraomas, kai tarp žmonių kilo neapykanta. Jis mokė, kad tik viena priemonė gali padėti įveikti neapykantą: pakilti į meilę virš visos neapykantos, kuri it Babelio bokštas užaugo lig dangaus. Dalis Babilono gyventojų sekė Abraomą, jis juos išvedė iš Babilono į Knaano, Izraelio žemę. Kiti pasiliko Babilone.
Abraomas mokė savo mokinius gyventi pagal dėsnį „mylėk artimą, kaip save“. Ši svarbiausia taisyklė – „visus prasižengimus uždengs meilė“ išskyrė juos iš kitų pasaulio tautų, likusių Babilone, o paskui pasklidusių po visą Žemę.
Ėjusieji paskui Abraomą buvo visų tautų atstovai, tačiau jie įstengė susivienyti draugėn ir tapo Izraelio tauta, o tai reiškia „tiesiai pas Kūrėją“ (jašar kėl), kitaip tariant, tiesiai į vienybę, į meilę artimui. Jie kovojo už tai, kad suartėtų ir taptų broliais, ir iš dalies jiems tai pavyko.
Jie perėjo Egipto tremtį, patyrę daugybę išbandymų savo kelyje, bet tai tik sustiprino juos. Jie tapo artimi ir iš tikrųjų virto viena tauta bei pasivadino „Israel“ (tiesiai į Kūrėją), mat jie siekė vienos jėgos – meilės jėgos.
Tačiau egoizmas nenurimsta, vėl pabunda ir žadina žmogų, todėl su laiku Izraelio tautoje ima formuotis įvairios grupės, pasisakančios prieš Abraomo metodiką. Jie norėjo gyventi pagal kapitalistinį modelį, kad kiekvienas darytų, ką panorėjęs, užuot gyvenę bendruomenėje. Tarp jų kilo karai, kovos.
Per visą istoriją Izraelio tauta kovoja savo viduje, ir priežastis visad viena: „už“ ar „prieš“ vienybę. Taip buvo griūnant pirmajai ir antrajai Šventykloms. Visos griūtys tik dėl to, kad vienos grupės kvietė vienytis ir visus nusižengimus uždengti meile, o kitos priešinosi, nesutiko.
Taip vyksta ir šiandien. Todėl Izraelio tautai teko patirti tremtį, daugybę kančių ir visų pasaulio tautų nemeilę. Juk kitos tautos irgi išėjo iš Babilono, tik pamiršo apie tai.
Nūnai ir žydai, ir pasaulio tautos išsibarstę po visą žemę, ir niekas nežino, kas yra meilė artimui. Egoizmas nuo to laiko labai išaugo ir pas žydus, ir pasaulio tautose. Visuose reikia pažadinti pirminę priežastį, kad išsiaiškintume, kas vykta su pasauliu, kodėl iki šiol pasaulio tautos turi pretenzijų Izraelio tautai, kokia pastarosios misija. Tai reikia paaiškinti visiems.
Istorikai pirmosios Šventyklos griūtį priskiria Nabuchodonosorui, Babilono valdovui, o antrosios – Romos imperatoriui Titui. Tačiau žydai mano, kad prie griūčių atvedė konfliktai pačioje Izraelio tautoje. Ir iš tiesų, viso to priežastis – nepagrįsta neapykanta, atsiskyrimas. Priešindamiesi vienybei sukėlėme pirmosios ir antrosios Šventyklų griūtis. Visos mūsų nelaimės – dėl to, kad nesutariame tarpusavyje ir negalime susivienyti Izraelio tautoje.
Iš išorės atrodo, kad dėl griūčių kaltos imperatorių kariuomenės, priešai, bet iš tikrųjų mes patys per esamą ar nesamą tarpusavio ryšį nuteikiame šias imperijas prieš save ar už savo egzistavimą ir matome atitinkamą rezultatą. Svetima išorinė jėga tik įgyvendina nuosprendį, bet mes patys tai aktyvizuojame savo tautoje. Tad dėl savo kartaus likimo kaltinti galime vien save.
Ir šiandien vyksta tas pats: Persija (šiandienos Iranas) ir kitos arabų šalys nusiteikusios priešiškai mūsų atžvilgiu ir viskas dėl to, kad mūsų pačių nesieja tinkamas ryšys, ir taip skatiname nesantaiką ir neapykantą pasaulyje tarp visų.
Kitose tautose taip pat gali kilti vidinis priešiškumas, tačiau tokios neapykantos kaip Izraelio tautoje nėra nė vienoje tautoje, mat nekenčiame žydų savo pačių viduje. Vidinis žydas – tai noras, kuris reikalauja iš mūsų susivienyti aukščiau mūsų egoizmo ir parodyti visam pasauliui, kad įmanoma gyventi taikoje, ramybėje ir vienybėje, ir tai bus viso pasaulio išsitaisymas.
Taip kalba žydas, esantis mūsų viduje, tačiau nenorime jo klausyti. Tik kabalistai, studijuojantys kabalos mokslą, kuriame tai aiškiai užrašyta juodu ant balto jau prieš tūkstančius metų, žino, kad Toros pagrindas yra didi taisyklė: meilė artimui, kaip pačiam sau. Bet niekas nenori jų išgirsti.
Juk vienybė teoriškai labai gražiai skamba, tačiau kai tik žmonės bando ją realizuoti, įsitikina, kad tai tiesiog neįmanoma, mat reikalauja iš žmogaus viso jo dėmesio, viso jo gyvenimo. Žmonės tam nėra pasirengę. Tam reikia arba specialaus integralaus ugdymo, arba labai didelių kančių, kurios privers žmones atsisakyti savo egoizmo ir suartėti tarpusavyje.

#268465

Iš 2020 m. liepos 26 d. TV laidos „Globalios perspektyvos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neplatus takelis „tarp siaurumų“

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Gedėti, nes nėra vienybės

Komentarų nėra

Verksmas virš akmeninės širdies

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманAvo mėnesio 9 d. reikia ne sėdėti ir bejėgiškai verkti, o suprasti, kad visos žydų šventės simbolizuoja tai, ką mums verta atlikti, kad sugrįžtume į pačią aukščiausią būseną, numatytą kūrimo sumanyme, kitaip tariant, judėti į taisymosi pabaigą.
Paprastos ašaros mums nepadės – liūdėti reikia dėl savo dabartinės būsenos, kitaip tariant, gedėjimas turi būti konstruktyvus.
Jeigu šiandien visi žydai laikytųsi Toros ir priesakų, ar būtų pastatyta Šventykla? Ne! O jeigu užsiimtų labdaryste? Irgi ne! Niekas nepadės, tik bepriežastinės mūsų tarpusavio neapykantos taisymas.
Gali būti, kad ištaisius bepriežastinę neapykantą mums teks atlikti papildomus taisymus ryšyje tarp mūsų, kad toliau statytume nuo Pirmosios Šventyklos lygmens, hafėc hėsėd, davimo dėl davimo, iki gavimo dėl davimo lygmens – Antrosios ir Trečiosios Šventyklos. Bet pirmiausia privalone ištaisyti bepriežastinę neapykantą, juk Antroji Šventykla griuvo būtent dėl šio prasižengimo.
Šventykla, šventumo namai – tai indas, sukurtas iš mūsų norų, kurie iš pat pradžių yra neištaisytos, egoistinės būsenos. Mums reikia juos ištaisyti taip, kad jie galėtų susijungti tarpusavyje ir pasiektų meilę, kaip pasakyta: „Visus prasižengimus apklos meilė“
Kiekvienas žmogus tarsi akmeninė plyta, akmeninė širdis. Tačiau jeigu pasitelksime Torą ištaisymui, tai ji taps tais klijais, kurie sujungs mūsų plytas.
Taip kuriame savo kli, dvasinį indą, kuris vadinasi šventumo namais, kitaip tariant, davimo ir meilės namais. Mūsų ypatingoje bendroje tarpusavio meilės ir davimo jėgoje sukuriame sąlygas Kūrėjui atsiskleisti ir ateiname į šventumo namus (davimo indą), į Šventyklą.
#211164

Iš 2017 m. liepos 31 d. rytinės pamokos apie Avo mėn. 9 d.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dėl ko liūdėti per Avo 9 dieną?

Tobulybė be išimčių

Siela, panaši į kūrimo sistemą

Komentarų nėra

Kiekvienas eina savo keliu

Izraelis šiandien, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Koronaviruso vystymasis suteikia tam tikrą instrumentą priimant politinius, ekonominius ir kitus sprendimus ir Amerikoje, ir kitose šalyse. Net jei tai ir ne visada tiesiogiai susiję, tačiau panašu, kad tai yra priežastis daugybei transformacijų, kurias dabar galima atlikti pasaulyje.
Atsakymas: Žinoma. Atsiranda galimybė veikti tvirta ranka.
Klausimas: Prieš mus tarsi vaidinamas spektaklis. Užduota pradinė provokacija, ir mes visi atsidūrėme situacijoje, kai ne tik judame inertiškai nuobodžiame procese, kuris, galbūt, įgriso savo tvarka… Galbūt, tai buvo patogu, bet nepakankamai dramatiška, dinamiška, o dabar – absoliučiai visur yra intriga.
Daugelio šalių visuomenės ir vyriausybės dvejoja: ką toliau daryti? Kitaip tariant, virusas jau tampa tik fonu.
Kiek veiksmingos gali būti priemonės, kuriomis siekiama priverstinai dirbtinai skatinti senas ekonomikos šakas, užimtumą ir vartojimo paklausą? Ar tai padės išeiti iš krizės, o gal priešingai, ją pagilins? Dabar šiuo klausimu kyla aštrių ginčų.
Atsakymas: Manau, kad jei žmonija atsikratytų daugelio nereikalingų ekonomikos šakų, tai tada, žinoma, atliktume tai, kas geriausia ir žmonijai, ir gamtai, ir tam pačiam virusui, kad jis nurimtų. Bet nežinau, kiek žmonija tam yra pasiruošusi.
Dabar Amerika vis tiek eis savo keliu, o Europoje, manau, bus kitas kelias. Ten kitas požiūris į žmones. Juolab, Izraelyje. Čia vyriausybė apskritai negali elgtis su žmonėmis kaip užsimanius – „svarbiausia – ekonomika“. Čia, visų pirma, turi būti rūpestis žmonėmis. Niekas jiems neleis ko nors daryti dėl valstybės iždo ar kokio nors gerovės koeficiento.
Izraelyje ypatingas požiūris į žmogaus gyvenimą. Taip visada buvo pas žydus. Todėl, jei vyriausybė kur nors suklys ir nebrangins piliečių gyvybių, jai nebus atleista. Tauta tuoj pat sukils ir ją pakeis. Mat supratimas, kad žmogaus gyvenimas aukščiau visko, labai giliai įsišaknijęs tautoje.
Klausimas: Kitaip tariant, manote, kad Trampas šiuo atveju turi teisę imtis rizikingų ekonomikos eksperimentų, o Izraelyje tai nepavyks?
Atsakymas: Izraelyje to nė negaliu įsivaizduoti. Kiek žinau ten gyvenančius žmones, vyriausybę ir viską, kas vyksta, tai apie tai net neįmanoma galvoti.
Bet kuris valdytojas Izraelyje, bet kuri valdanti partija, net ir visi kiti, privalo nuolat kovoti: „Mes – už žmogaus gyvenimą!“ Tai yra jų kritikos vienas kitam pagrindas: „Kodėl jiems mažiau rūpi žmonės? Tik mes rūpinamės iš tikrųjų“. Kitaip tariant, viskas sukasi aplink žmogaus gyvenimo svarbą.
O Trampui – ne. Jis svarsto labai paprastai: „Konkurencija visur konkurencija“.
#264058

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas sprogdina senąją ekonomiką“

Komentarų nėra

Ryšys tarp pakopų

Dvasinis darbas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманKiekvienoje pakopoje yra vidinė ir išorinė dalis, kur aukštesnės pakopos išorinė dalis susijusi su žemesnės pakopos vidine dalimi. Egzistuoja toks ryšys tarp visų pakopų, ir yra galimybė pakilti arba nusileisti iš bet kurio lygmens.
Todėl, teikiant pirmenybę vidiniams dalykams, t. y. maksimaliam davimui ir minimaliam gavimui, kaip dvasine taip ir materialia prasme, žmogus išreiškia norą pakelti aukštesnįjį, kad aukštesnioji pakopa valdytų žemesniają.
Kiekvienas žmogus šioje grandinėje iš viršaus į apačią: Izraelis (Kūrėjo darbuotuojai ir pasaulio tautos Izraelyje) ir pasaulio tautos gali kilti pakopomis, jei teikia pirmenybę vidiniams dalykams (aukštesniems), o ne išoriniams (žemesniems).
Vidinė dalis yra artimesnė dvasingumui, nes priklauso aukštesnei pakopai, ir jei žmogus jai teikia pirmenybę, tai užsitikrina pakilimą.
Todėl kiekvienas turi galimybę pakilti virš savo dabartinės pakopos, kuri duota nuo gimimo, ir pakeisti savo savybes. Pakilęs į aukštesnę pakopą, jis vėl pasirenka vidinę dalį, todėl iš pakopos, kurioje egzistuoja visa kūrinija, jis pakyla į pačią viršūnę.
Nė vieno žmogaus niekas neriboja: jis pradeda dirbti pagal savo dvasinę šaknį ir su ja dirba. Kiekvienas turi vidinę ir išorinę dalį, todėl jam suteikta valia rinktis ir lygios galimybės kilti į viršų, kad maksimaliai atiduotų Kūrėjui.
* * *
Kiek mes pakylame virš problemų ir sutelkiame dėmesį į Kūrėją, tiek pajudame į priekį. T. y. turime nuspręsti, kas mums svarbiau: aukštesnioji ar žemesnioji dalis, noras mėgautis ar ketinimas duoti.
Dvasinio vystymosi, solidarumo su Kūrėju, kūrimo planu svarba turi būti tokia didelė, kad mes tiesiog nejaustume materialių problemų ir neteiktume joms jokios reikšmės.
Viskas priklauso tik nuo to, ką renkamės kiekvieną akimirką: savo vidinę ar išorinę dalį, kur norime būti, kas mums svarbiau.
Tinkamas mūsų požiūris į krintančias raketas lemia, ar bombardavimas liausis, ar ne, nes jos mus skatina teisingiems veiksmams. Turime reikalą su aukštesniąja jėga, išskyrus ją nieko nėra, ji gera ir darantį gėrį. Ir dabar ši geroji jėga siunčia mums raketas, skatindama mus ištaisyti save. Jei tinkamai į tai sureaguosime, tai galvosime ne apie raketas, o apie savo ištaisymą, todėl bombardavimas liausis. Mūsų tikslas – ne sustabdyti raketas, o susilieti su aukštesniąja jėga.
* * *
Priimdami sprendimą, kad išorinė dalis svarbesnė už vidinę, išaukštiname ją visame pasaulyje, todėl išeina, kad aukštesnioji pakopa svarbesne laiko žemesniąją ir tuo nepaiso aukštesniojo lygmens. Dėl to išorinė pasaulio dalis pakyla, o kartu ir visi pasaulio nusidėjėliai įgauna jėgų kenkti kitiems. O galėtume juos nuraminti ir artėti prie meilės artimui, kaip pačiam sau.
Kai teikiame pirmenybę vidinei daliai, t. y. tai daliai, kuri užsiima dvasingumu, tada ji veikia žemesnes pakopas, ir jos pradeda suprasti, kad dvasingumas svarbesnis už materialumą. Viskas išaiškėja mintyje.
Nėra jokios kitos galimybės paveikti pasaulį, tik keičiant save savo viduje ir maksimaliai išaukštinant vidinius dalykus išorinių atžvilgiu.
#245766

Iš 2019 m. gegužės 6 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Įvadas į knygą Zohar“

Komentarų nėra

Izraelio ir Palestinos konflikto esmė

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Internete plinta vaizdo įrašas, kuriame arabų moterys muša IDF pareigūną, o jis niekaip neatsako. Aš žiūriu į šį vaizdo įrašą ir jaučiu, kad mes iš tiesų nieko negalime padaryti.
Atsakymas. Kodėl? Jei ji pakelia ranką – ir tu pakelk. Ji užsimoja lazda – ir tu užsimok.
Klausimas. Net šitaip?
Atsakymas. Taip! Naudok ašarines dujas. O kaip gi?! Kaip galima nieko nedaryti?! Kodėl? Todėl, kad ji moteris? Tai ne moteris, o piktas žvėris, kurį reikia sutramdyti. Pasyvus elgesys tik blogina situaciją. Ši tauta supranta tik jėgą, o ne kalbas!
Klausimas. Jūs taip rūsčiai kalbate?
Atsakymas. Rūsčiai, nes taip ir yra. Tai dėl mūsų ir jų gerovės, kai laikysimės atokiai ir bet koks suartėjimas vyks tik su ginklu rankoje. Negali būti jokių džentelmeniškų santykių. Viskas išplaukia iš gamtos, turi būti tinkamas požiūris į šią tautą ištaisymo požiūriu! Mūsų ištaisymo.
Tik tada tapsime tikrai broliškomis tautomis. Ir niekaip kitaip. Su kitomis tautomis to nebus.
Klausimas. Jūs sakote: „Mes tapsime broliais, jei su jais elgsimės labai griežtai“?
Atsakymas. Taip. Ir jie supranta tokią kalbą. Ir patys taip elgiasi vienas su kitu. Tarp jų, tarp jų šeimų, lygiai tokie patys santykiai – tik iš jėgos pozicijos.
Klausimas. Taigi jūs sakote: „Jei šaudo – šaudyk, muša – mušk“?
Atsakymas. Taip. Ir jei gali, būk pirmas. Pasakyta Toroje: „Jei tave puola priešas, aplenk jį ir nužudyk“.
Klausimas. Ar kabalos mokslo požiūriu tai turi dvasinę šaknį?
Atsakymas. Tai tikslaus ištaisymo dvasinė šaknis: tu nepuoli kitų, o jei kiti puola tave – sustabdyk juos.
Klausimas. Kokia dvasinė žydų ir arabų tautų šaknis?
Atsakymas. Tai labai artimos tautos, tik jų malchut skirtingos.
Malchut – tai moteris, Abraomo žmona. Iš vienos pusės – Sara, iš kitos pusės – Agar. Taip kad, nieko čia nepakeisi. Tautos pagrindas kitas, ir tai gali ištaisyti tik Aukštesnioji šviesa. Reikia pritraukti Abraomo šviesą, kuri ją ištaisys. Jie nesąmoningai to laukia. Todėl nuo mūsų neatstos. Jie mus persekios ir darys bet ką, kur mes – ten ir jie.
Klausimas. Ką reiškia bandymas izraeliečius nušluoti nuo žemės?
Atsakymas. Priversti izraeliečius užsiimti jais, kol mes juos visiškai ištaisysime.
Klausimas. Tačiau pirmiausia mes patys turime išsitaisyti? Ir tuo pačiu ištaisysim juos?
Atsakymas. Taip. Pirmiausiai mes, po to jie. O vėliau – ir visas pasaulis.
Jie neleis mums ramiai gyventi šioje žemėje tol, kol mes neužsiimsime ištaisymu.
Aš matau jų labai rimtus, teisingus veiksmus. Per juos Kūrėjas mus nukreipia į teisingą kelią.
Mums reikia tai suprasti. Ir nesvarbu, kad aš siūlau naudoti ašarines dujas, ar sutramdyti arabę, kuri muša pareigūną. Reikia suprasti, iš kur visa tai kyla ir kartu su sutramdymu sukurti galimybę išsitaisyti, mums ir mūsų pusbroliams.
Klausimas. Kas yra mūsų išsitaisymas?
Atsakymas. „Pamilti savo artimą, kaip save“. Pasieksime tai – visiems bus gerai, nepasieksime – mums bus blogai.
#240542

Iš 2019 m. sausio 22 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Jeruzalė – suvienytos žmonijos sostinė

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

каббалист Михаэль ЛайтманJeruzalė – Šventyklos vieta, bet drauge – sunaikinimo vieta. Turime pasiekti būseną, kai Jeruzalė (hebrajiškai ira šlėma – visiška baimė), įsiviešpataus mūsų širdyse, mūsų nore, ir su naujai įgytu ketinimu duoti sukursime tobulą dvasinį indą, vadinamą „Šventykla“.
Pirmasis dvasinis indas: gauti, kad duotum, antrasis – duoti, kad duotum, priklausė tik bendros sielos galvai. Trečiajame inde bus ir davimas vardan davimo, ir gavimas dėl davimo visoms tautoms, kaip pasakyta: „Mano namai vadinsis maldos namais visoms tautoms“, t. y. viso noro mėgautis, sukurto žmogaus lygmenyje.
Visi lygiai atskleis aukščiausiąją jėgą, drauge susivieniję. Skirtumas tarp žmonių išnyks, ir šis pasaulis išnyks taisymosi pabaigoje, kaip rašo Baal Sulamas. Liks tik bendras noras, kuriame visi susijungia tobuloje vienybėje, pilnai užpildytoje aukščiausia Šviesa.
Visi visiškai suvoks aukščiausiąją jėgą kaip viena širdis, be jokių skirtumų. O ankstesnioji atskirtis sustiprins vienybę, kaip pasakyta: „Meilė padengs visus prasižengimus“.
Tokia turi būti atkurtoji Jeruzalė. O kol kas, kaip matome, ji visiškai sugriauta. Visame pasaulyje nėra labiau susiskaldžiusio, stiprios opozicijos ir prieštaravimų draskomo miesto. Visa tai turi atsiskleisti kaip medžiaga taisymuisi.
Jeruzalės diena primena mums išsitaisymą, kuris iš tiesų būtinas. Išeitų, jog ši šventė ne tam, kad būtų pagerbtas pats miestas, bet tam, kad mums yra suteikta galimybė išsigelbėti.
Štai tai ir švenčiame: Jeruzalės diena kaip mums duota darbo vieta; vieta, kur ateityje įvyks išsitaisymas. Tuomet atsiskleis Izraelio tauta ir visos kitos tautos; Izraelio žemė ir visas pasaulis susilies su vienu Kūrėju.
Taip „Israel“ atliks savo paskirtį – tapti šviesa visoms tautoms. Izraelio tautos misija, kaip dvasinio parcufo galvos kūno atžvilgiu: ištaisyti visą žmoniją. Tačiau išsitaisymas turi pasklisti visose tautose, o Kūrėjas visa savo jėga atsiskleidžia bendros sielos kūne, t.y. pasaulio tautose.
Parašyta, jog taisymosi pabaigoje Izraelio žemė pasklis po visą pasaulį. Kitaip tariant, noras mėgautis, susijęs su Kūrėjo suvokimu, pasklis visoje pasaulėdaroje, ir visi susijungs draugėn ir taps Kūrėjo tauta, kaip pasakyta: „Visi pažins mane – nuo mažo iki didelio“.
Jeruzalė priklauso ne tik Izraelio, bet visos žmonijos vienybei. Šis ypatingas taškas, šis miestas egzistavo dar prieš tai, kol mūsų protėviai atėjo į Izraelio žemę, jie nesukūrė jo tuščioje vietoje.
Tai, kad pasaulio tautos, pavyzdžiui, JAV ir kt., perkelia savo pasiuntinybes į Jeruzalę, yra tam tikras simbolis. Tačiau tai netaiso – taisymas patikėtas Izraelio tautai. Atėjo laikas tiems, kurie yra ant Israel laiptelio (jašar kėl, t. y. siekiantys atskleisti Kūrėją), susivienyti tarpusavyje ir su Kūrėju, tampant dvasinio parcufo galva. Svarbiausia – mūsų vienybė. Nėra nieko svarbiau.

Iš 2018 m. gegužės 13 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Vienas dėsnis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Izraelio valstybė – vieta Kūrėjui atsiskleisti

Pradininkų tauta

Abraomo atradimas

Komentarų nėra

Pradininkų tauta

Antisemitizmas, Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Kabala, Vienijimosi metodika

каббалист Михаэль ЛайтманVisi kūriniai turi susivienyti – tai galutinė visos kūrinijos būsena. Evoliucija visąlaik eina pirmyn, vesdama mus per blogio įsisąmoninimo etapus.
Bet galiausiai visi turi pasiekti šviesą iš tamsos, ir perėjus visas atsiskyrimo formas panorėti pakilti virš savo egoistinės prigimties. Blogio įsisąmoninimas atveda mus prie vienybės.
Tam tikra žmonių dalis visuomet suprato vienybės naudą, iš prigimties būdami altruistais. Tačiau mūsų laikas gamta suteikia praktinius įrodymus, tapdama integralia ir visą pasaulį surišdama į vieną tinklą. Egoizmas tampa globalus, ir visus mus sujungia tarpusavyje. Norime to ar ne, tačiau tenka vienytis, visiškai neleidžiant valdyti skaidančiai jėgai.
Studijuodami kabalą išsiaiškiname, kad būtinybė vienytis kyla iš pačios gamtos, iš nusidėjimo prie Pažinimo medžio. Visas kūrinys buvo sukurtas kaip viena siela, o paskui tyčia sudaužytas į daugybę, viena nuo kitos atskirtų dalių. Nėra pasirinkimo – turime atstatyti ir sujungti visą kūrinį.
Tai pageidautina būsena ir iš Kūrėjo pusės, ir iš žmogaus pusės. Ir tai suprantantys žmonės vadinami „Israel“ (iš hebrajų k. jašar-kel – „tiesiai pas Kūrėją“). Juk aukštesnioji jėga, Kūrėjas – tai gamta, kuri uždaryta, vieninga, integrali, globali. O norint susilieti su Kūrėju, pasiekti savybių panašumą, turime tapti tokie kaip Jis, kitaip tariant, pakilti virš mus skiriančio egoizmo ir imti vienytis.
Mes ne socialistai, ne komunistai, ne humanistai ir ne biologai, matantys vienybės pavyzdžius gyvuose organizmuose. Įrodymus, jog būtina susivienyti, mums pateikia kabalos mokslas, ir pamažu savo prote, jausmuose atskleidžiame, kad privalome tai atlikti.
Iš prigimties esame patys didžiausi egoistai, juk į kabalą ateinama su didžiausiu noru. Bet drauge suprantame, kad norint pasiekti gyvenimo prasmę reikia prilygti aukštesniajai jėgai.
Todėl iš visos žmonijos Abraomas išrinko grupę, kuri tapo Izraelio tauta, jos pagrindas – meilė artimui kaip pačiam sau – tai didis žmonijos ir visos gamtos dėsnis. Turime laikyti save visos žmonijos pradininkų grupe, kuri mėgina išsiaiškinti šį didį gamtos dėsnį apie meilę artimui ir realizuoti jį, kad paskui būtų galima perduoti visiems.
Izraelio tautos pareiga – pirmiesiems susivienyti, nes ši tauta pašaukta realizuoti meilės artimam dėsnį ir būti pavyzdžiu visam žmonijai, t. y. būti „šviesa pasaulio tautoms“. Izraelio valstybės filosofai ir kūrėjai irgi kalbėjo apie vienybę, tačiau jie šią nuomonę susidarė ne iš kabalos mokslo (ne iš gamtos struktūros), o remdamiesi savo vidiniu, instinktyviu supratimu.
Kabala sako, kad vienybė – tai gamtos dėsnis, ir pirmiausia jo laikytis turi Izraelio tauta. Baal Sulamas rašo, gavome teisę grįžti į Izraelio žemę, išsivaduodami iš pasaulio tautų valdžios, tik dėl to, kad įgyvendintume savo paskirtį: susivienyti ir šią vienijimosi metodiką parodyti visoms pasaulio tautoms, tapti šviesa visoms kitoms tautoms.
Tikėsimės, kad artėjant Izraelio valstybės septyniasdešimtmečiui, Izraelio tauta, ypač gyvenantys Izraelio žemėje, supras, koks tautos egzistavimo tikslas. Juk nerealizavę meilės artimui kaip sau dėsnio, kad būtume pavyzdžiu visam pasauliui, neturėsime teisės egzistuoti.
Tai itin svarbus momentas. Tik dėl šio tikslo turi gyventi žmogus Izraelio žemėje. Kitaip jis neturi teisės vadintis „israel“ ir nepriklauso Izraelio tautai.
Izraelio valstybė turės teisę gyvuoti tik tuomet, jei realizuosime būtinybę tapti vienu žmogumi su viena širdimi, „visas Israel – draugai“, kol išpildysime meilės artimui dėsnį, mat tai – visos gamtos pagrindas.

Iš 2018 m. vasario 7 d. rytinės pamokos „Izraelio tautos misija“

Daugiau šia tema skaitykite:

Senosios išminties atgimimas

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Tora kalba apie visus

Komentarų nėra

Hitlerio gimimo dieną

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

Komentaras. Balandžio 20 d., Adolfo Hitlerio gimimo dieną, devyniuose Vokietijos universitetuose staiga spausdintuvai ėmė spausdinti lapelius, kuriuose buvo cituojami žodžiai iš Hitlerio knygos „Mano kova“: „Europa, prabusk! Europą užtvindė priešiški svetimšaliai. Žydai atsakingi už rasiškai svetimų elementų įkurdinimą prie Reino krantų“.
Tai parašyta labai seniai, o dabar išeina į pasaulį naujame kontekste.
Atsakymas. Dar Baal Sulamas rašė, kad nacizmas nėra Vokietijos pagimdytas. Todėl viskas sukasi ratu – vėl į nacizmą. Bet kokia žmonijos vystymosi istorija prasideda nuo mažų mastų.
Juk ir anksčiau egzistavo nacizmo užuomazgų, kurios evoliucijos eigoje nuolatos vystėsi, palaipsniui pasikartodavo ir paskutinį kartą ryškiai pasireiškė Vokietijoje. O dabar nacizmo apraiškos stiprėja visame pasaulyje.
Ir tai, kad „žydai atsakingi už rasiškai svetimų elementų įkurdinimą prie Reino krantų“ yra teisinga. Mes nekalti, kad jie veržiasi į Vokietijos teritoriją ir ten apsigyvena, bet mes kalti, kad neatvedame pasaulio į išsitaisymą, nepaaiškiname ir nerodome pavyzdžio, kaip tai padaryti.
Mes praktiškai nieko neveikiame, nes nepritraukiame Aukštesniosios Šviesos žmonijos ištaisymui. Žydai – vienintelė jėga, kuri gali tai padaryti. O jei to nedarome, visa, kas dabar vyksta – natūralu.
Nacizmas – tai kraštutinė abipusės neapykantos forma, kylanti žmonijoje. Žinoma, kad ji, visų pirma, bus nukreipta į žydus, be to, iš viso pasaulio. Tai bus kultivuojama absoliučiai visų, pradedant nuo daugybės aiškių, rimtų šaltinių, prie kurių palaipsniui prisijungs kiti, todėl, kad neįstengs neprisijungti.
Pamatysime, kaip dabar tai daroma Amerikoje ir Europoje, kadangi visa neapykanta kris ant jų, vietoj to, kad tai būtų nukreipta į Izraelį, juk tai mes, apskritai, esame kaip Mosado tvirtovėje.
O paskui teks kariauti, bet ne sausumoje, ore ar jūroje, o dvasinėje erdvėje. Štai kam privalome labai greitai paruošti Izraelio gyventojus ir žydus visame pasaulyje, išaiškindami jiems, kad jei mes susivienysime ir suprasime savo misiją pasaulyje, tai tuo nesusilpninsime ir neužmušime priešininko, o perdarysime, perauklėsime jį. Ir tada pasaulis sulauks savo gerosios pabaigos.
Viskas priklauso tik nuo mūsų. Imkime ir pradėkime tai daryti. Pamatysime, kur mes užėjome. Todėl laiko liko tik tiksliam išsitaisymui, o ne pamąstymams ir filosofijoms.

Iš 2016 m. balandžio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Daugiakultūriškumo vaisiai

Dešinysis radikalizmas Europoje, I dalis

Komentarų nėra

Kinija už Palestinos įkūrimą

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien

Komentaras. Kinijos ministras pirmininkas, kalbėdamas Arabų Tautų Lygoje, pareiškė, kad Izraelis turi būti padalintas į žydų ir palestiniečių valstybes su Palestinos sostine Rytinėje Jeruzalėje. Tam skiriama 7,6 milijono dolerių.
Atsakymas. Pinigai skiriami formaliai. Nė viena šalis pasaulyje negins Izraelio, o JT gali priimti sprendimą išformuoti šį „sionizmo objektą“. Ir viskas! Bus nustatytas laikas, per kurį visi turės palikti teritoriją: kur kas nori, kur ką priims, jeigu apskritai priims.
Taip gali atsitikti, jeigu mes ir toliau užsiiminėsime Izraelyje ta vadinamąja spekuliacija, iš pasalų stengsimės užimti svetimą vietą ir galvosime tik apie tai.
Pažvelkite, kaip elgiamės vienas su kitu, vietoje to, kad vienytumės; kas dedasi Knesete; kaip visi nekenčia vienas kito, stengiasi parodyti savo jėgą, savo nuomonę. Jeigu taip bus ir toliau –mes neturime ateities.
Klausimas. Vadinasi, draugų neturėsime?!
Atsakymas. Valstybė draugų neturi – yra tik interesai. Šie interesai ir lemia, turime draugų ar ne.
Šiame reikale savų nėra, nes elgiamės netinkamai. Mes nepasakojame ir nerodome žmonijai, kad būtent tinkamas mūsų elgesys gali pagerinti jos būklę.
Mes privalome pasauliui parodyti pavyzdį, kaip susivienyti ir pagerinti gyvenimo kokybę, socialinius santykius ir visa kita. Juk mes pritraukiame aukštesniąją šviesą – aukštesniąją jėgą, kuri gali pakeisti mūsų prigimtį ir laukia tokios būsenos, kad galėtų paveikti visą pasaulį.
Aukštesnioji jėga – tai ne Dievas, kaip mes manome. Tai gamtoje egzistuojanti jėga, ir reikia mokėti ją pritraukti. Ji turi pridėti prie blogio, užpildančio mūsų pasaulį, gėrį – savo teigiamą jėgą. Be jos esame tik neigiamo poliaus įtakoje.
Jeigu atliksime savo darbą, ne tik turėsime draugų, bet ir visi kiti eis paskui mus užmerktomis akimis, nes dabar pasauliui nėra kur eiti. Mums tik reikia savo pavyzdžiu parodyti vienijimosi metodiką.
Todėl privalome supažindinti Izraelio tautą su jos istorine misija. Nes be to pasaulis mus vys ne tik iš šios šalies, bet ir iš visų kitų Žemės kampų. Ateitis – tik susivienijime.

Iš 2016 m. balandžio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai