Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir kiti mokslai kategorijai.


Taškas širdyje

gyvenimo prasmė, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Taškas širdyje turi pats pabusti ar kas nors turi padėti?
Atsakymas. Taškas širdyje pats pabunda žmoguje, jei šį stipriai traukia pažinti aukštesnįjį pasaulį, savo likimą, aukštesniojo valdymo sistemą. „Kas su manimi vyksta? Kaip sukasi pasaulis?“ – visi šie klausimai kyla iš taško širdyje.
Klausimas. Ar yra kokie nors būdingi požymiai, leidžiantys tiksliai pasakyti, kad žmoguje atsiskleidė taškas širdyje?
Atsakymas. Kai atsiskleidžia taškas širdyje, žmogų traukia suvokti gyvenimo prasmę. Ne šiaip pasitenkinti skaitant kokį nors romaną ar dar ką nors, jį rimtai traukia.
Jei žmogui iš tiesų būtina žinoti, kam jis gyvena, antraip nėra prasmės gyventi, tuomet tai – taškas širdyje.
#261511

Iš 2020 m. vasario 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra sielos užuomazga?

Kaip išvystyti „tašką širdyje“

Kada atsiskleidžia taškas širdyje?

Komentarų nėra

Kabalistinė pasaulio vystymosi teorija, 3 d.

Kabala ir kiti mokslai, Pasaulio struktūra, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманAr jau baigėsi žmonijos evoliucija?
Tarpinė grandis tarp negyvojo ir augalinio lygmens – tai koralai, o tarp augalinio ir gyvūninio – vadinamasis „kelev sade“, kuris aprašytas Babilono Talmude. Jo virkštelė pritvirtinta prie žemės, ir iš jos jis maitinasi. Kai šią virkštelę nupjauna, jis miršta. Tarpinė grandis tarp gyvūno ir žmogaus – beždžionė. (Baal Sulamas „Mokymas apie dešimt sfirų“)
Klausimas. Baal Sulamas rašo apie tarpines vystymosi stadijas alegoriškai?
Atsakymas. Ne. Baal Sulamas pateikia tarpinių būsenų pavyzdžius, remdamasis ARI, kuris jas aprašė dar XVI amžiuje.
Čia nekalbama apie kažkokį atradimą. Natūralu, kad kabalistai visa tai žinojo. Atskleisdami pasaulio sandaros jėgų sistemą, jie aprašo jos šakas, kurios yra mūsų pasaulyje ir taip pasireiškia.
Klausimas. Iš esmės kabala palaiko tai, ką sako istorikai: žmogus kilo iš beždžionės. Ar baigėsi mūsų žmogiška (Homo sapiens) evoliucija?
Atsakymas. Ne. Matome, kad ir toliau vystomės, nuolat kuriame visuomenę, šeimas ir visą laiką evoliucionuojame. Tai akivaizdu.
Tačiau kabala nurodo, kad iki tam tikro etapo mes vystėmės priverstinai, veikiami gamtos jėgų, o pradedant nuo Adomo prieš 6000 metų ir toliau žmonijai atsirado laisvos valios galimybė: prisiimti savo atsakomybės dalį ir vystytis jau sąmoningai, siekiant konkretaus tikslo.
Taigi turi sutikti su šiuo tikslu, jį išstudijuoti ir tiek, kiek leidžia jėgos, jungtis į šį vystymosi procesą. Taip jį pagreitinsi ir judėsi pirmyn geru keliu – racionaliai, noriai, o ne per prievartą, „lazda į laimę“ ir kančiomis.
Turime tapti žmonėmis, kurie jaučia aukštesniąją valdymo sistemą, visiškai prie jos prisitaiko, ją veikia, o ji veikia juos. Ši sistema vadinama „Kūrėju“, ir mes turime ją pajausti, priartinti prie savęs. Tai vadinama „suartėjimu su Kūrėju“.
Suartėjimo, sistemos atskleidimo etapus sudaro 125 pakopos, kurios kyla iš to, kad mes kaskart vis labiau prie jos pritaikome savo mintis ir jausmus.
O toliau reikia palaipsniui, per Izraelio tautą, kuri turi kabalą – laipsnišką šios sistemos įgyvendinimo metodiką, apimti visą pasaulį. Turime atskleisti šią sistemą visiems likusiems, kad visa žmonija pakiltų į Kūrėjo lygmenį.
#248337

Iš 2018 m. Lapkričio 29 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinė pasaulio vystymosi teorija, 1 dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Už ką žmogus atsakingas?

Komentarų nėra

Kabalistinė pasaulio vystymosi teorija, 1 d.

Kabala ir kiti mokslai, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманVisatos vystymosi teorija
Komentaras. Yra daugybė pasaulio raidos teorijų. Labiausiai paplitusios yra kreacionizmo ir, žinoma, Darvino teorija, kuri šiandien nagrinėjama beveik visose mokyklose. Analizuodamas Darvino ir kabalos teorijas radau, kad kabala neprieštarauja Darvino teorijai ir neneigia aukštesnės jėgos, kuri viską sukūrė, pasireiškimo.
Atsakymas. Abi teorijos neprieštarauja viena kitai. Darvinas nerašo apie tai, kokia jėga verčia materiją vystytis, jis sako, kad ji tiesiog vystosi. Kas sukelia šį vystymąsi, jis nežino. Todėl jis kaip mokslininkas to neteigia.
Jei paimtume Torą kaip pirminį šaltinį, tai joje sakoma, kad Kūrėjas ir Gamta pagal savo gematriją (skaitinę žodžio reikšmę) yra lygūs. Tai reiškia, kad Kūrėjas ir Gamta yra vienas ir tas pats, t. y. vidinė gamtos jėga vadinama Kūrėju. Ji veikia visą gamtą taip, kad ši vystosi.
Gamta yra aukščiausia pradžią duodanti jėga, veikianti kiekviename jos elemente ir visuose juose kartu, ir dėl jos viskas vystosi.
Komentaras. Tačiau dauguma žmonių, bent jau religingų, mano, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas tiksliai taip, kaip aprašyta Penkiaknygėje.
Atsakymas. Jie gali tikėti ar manyti, ką nori, o kabala išvis nekalba apie laiką. Koks gali būti laikas prieš mūsų pasaulio gimimą? Diena ir naktis yra grynai sąlyginės sąvokos: „Ir buvo rytas, ir vakaras – diena viena“.
Kur?! Dar nebuvo Saulės, Mėnulio, Žemės, o jau „diena viena“. Kokia diena? Kokia naktis? Jos atsiranda tik mūsų, gyvenančių šioje planetoje, atžvilgiu, kai viskas yra savo vietose.
Klausimas. Kas yra šešios dienos? Apie ką čia kalbama?
Atsakymas. Apie gamtos jėgas! Neturimos omenyje planetos, žvaigždės.
Klausimas. Taigi, kalba eina ne apie materialų visatos vystymąsi, o apie kažkokias dvasines žmogaus būsenas?
Atsakymas. Kabala ir Tora kalba tik apie tai, kaip gamtos jėga vysto visatą.
Materija pradeda vystytis po to, kai išsivysto gamtos jėgos, pagal tuos pačius dėsnius ir taisykles. Tačiau sąvokos „diena“ ir „naktis“ bei kiti apibrėžimai – jau ne tie patys.
Turime išstudijuoti, ką reiškia Tora, ir apskritai viską, ką ji aprašo, nes joje nekalbama apie mūsų pasaulio objektus.
#248313

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Komentarų nėra

Ar gali dirbtinis intelektas įgyti sielą?

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar gali dirbtinis intelektas įgyti sielą?
Atsakymas. Pirmiausia, tai ne intelektas. Susitarkime, ką vadiname intelektu, o ko ne.
Nejau mašina, kuri gali teisingai apskaičiuoti įvairius ėjimus, – tai intelektas? Neturime galimybės sukurti mašinos, kuri būtų intelektuali kaip žmogus. Sakau tai kaip biokibernetikos specialistas, tai mano pirmoji specialybė. Baigiau universitete „Biologinę, medicinos kibernetiką“. Biokibernetika – tai struktūros gyvame organizme.
Galime sukurti mašinas, kurios protingesnės už mus, susigaudo greičiau už mus, tačiau jei apibrėšime „intelekto“ sąvoką, pamatysime, kad tai neįmanoma, nes intelektas – tai savybė, kuri duota iš aukščiau, o tiksliau tokios pat savybės mechaninėje ar biologinėje materijoje negalime sukurti.
Todėl mašinos niekada nebus išmintingesnės už žmones. Protingesnės – taip, bet ne išmintingesnės. Kitaip tariant, jos gali greičiau skaičiuoti, mažiau klysdamos veikti ir pan., bet intelektualiai išmintingesnės už žmogų negali būti.
Komentaras. Atitinkamai juose nėra sielos.
Atsakymas. Žinoma. Siela – tai Kūrėjo dalis iš aukščiau.
#254400

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Naujos technologijos

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Komentarų nėra

Kvantinė fizika ir minties jėga

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar kvantinė fizika paaiškina minties jėgą?
Atsakymas. Aš negaliu atsakyti už kvantinę fiziką, nes ten kiekvieną dieną atsiranda naujų papildymų, metodikų, teorijų. Kažkada sekiau visas naujienas, tačiau seniai tuo neužsiimu.
Tai, kad mes savo mintimis galime valdyti visus veiksmus, yra tiesa. Mintis yra aukščiausia jėga. Virš jos – tik noras. Jei žmogaus mintys ir norai tinkamai nukreipti, tai į juos įsivelka Kūrėjo jėga, ir žmogus kuria.
Viską, ką mes turime ištaisyti kūrinyje, mes darome savo mintimis ir norais, į kuriuos įsivelka Kūrėjo mintys ir norai.
#247515

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – pati didžiausia jėga

Noras, mintis ir protas

Minties jėga ir proto vystymasis

Komentarų nėra

Ar planetos valdo mūsų likimą?

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl norint geriau planuoti savo ateitį nepageidautina studijuoti astrologijos, kaip veikia mėnulis, planetos ir t.t. ?
Atsakymas. Kabaloje sakoma, kad visi dangaus kūnai ir daug kitų dalykų tik parodo, kaip aukštesnės jėgos veikia mus.
Tam tikros jėgos valdo planetas ir veikia mūsų likimą. O mes žiūrėdami į planetų judėjimą galvojame, kad tai ir yra veikiančioji jėga, tarkim, mėnulio. Ne, tai aukštesnioji jėga, kuri veikia ir mėnulį.
Todėl studijuodami kabalą, gauname priėjimą prie tikrųjų aukštesniųjų jėgų, valdančių mūsų likimą, o ne bedvasius dangaus kūnus. Patys savaime jie nieko nedaro.
Taip ir pasakyta, kad kabalistai yra aukščiau žvaigždžių. Kitaip tariant, jie dirba būtent su Šviesos šaltiniu – aukštesniąją jėga, o ji jau valdo tiek dangiškus, tiek žemiškus veiksmus, objektus ir reiškinius. Todėl mums atrodo, kad jie nulemia mūsų likimą. Šis paklydimas kyla iš praeities, iš faraono laikų su jų piramidėmis ir žyniais.
#250546

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvaigždės nevaldo Israel

Ar galima valdyti likimą?

Kabala, astrologija ir globali sistema

Komentarų nėra

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Kabala ir kiti mokslai, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslo tyrimo objektas – tai žmogaus vidinė dalis – ketinimas. Nė vienas kitas mokslas to netiria.
Tarkime, psichologija tiria tik jausmus, emocijas, tam tikras žmogaus reakcijas, norus.
Atsakymas. Ne tik. Psichologija taip pat tiria ketinimą, tačiau tai nėra mokslas, nes mūsų pasaulyje nėra tikslių būdų išmatuoti kokius nors psichologinius žmogaus parametrus, juos pasverti, sugretinti ir pan.
O kabala, kaip mokslas apie ketinimą, suteikia mums instrumentą pasitelkti visiškai kitokią prieigą. Paprastai vertiname žmogų pagal jo veiksmus ir pagal rezultatus, o kabala žmogų vertina pagal jo ketinimą. Tai ir yra skirtumas. Juk mūsų pasaulyje su geru ketinimu galiu daryti blogus veiksmus, ir priešingai, blogi ketinimai kartais gali paskatinti gerus veiksmus.
Bendrai tariant, svarbiausia – atskleisti žmogaus ketinimą. Juk jo ketinimas – tai jis pats, o jo veiksmai ir norai nuo jo nepriklauso, jie kyla pamažu, priklausomai nuo žmogaus fizinės raidos.
#250922

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Komentarų nėra

Kabala ir psichologija: santykiai tarp mokytojo ir mokinio

Kabala ir kiti mokslai, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabaloje itin svarbus mokytojo ir mokinio santykiai. Kiek suprantu, psichologijoje taip nėra.
Atsakymas. Manau, kad žmogus ir ten prisiriša prie savo psichologo.
Tačiau kabaloje mokinio ryšys su mokytoju tiesiog būtinas. Reikia, kad jis klausytųsi mokytojo ir mėgintų realizuoti jo patarimus, net jei jie atrodo nevisiškai realūs.
Mokytojas kabaloje – tai tam tikra problema mokiniui: jis turi jį priimti ir sekti paskui nepaisydamas savo sveiko proto.
Psichologijoje tai daugmaž aišku. Ir psichologas, ir pacientas yra viename egoistiniame lygmenyje, o kabaloje mokytojas ir mokinys yra dviejuose lygmenyse: mokytojas – dvasiniame, o mokinys – materialiame, ir todėl čia kyla problema.
Klausimas. Ar tiesa, kad visi patarimai, kuriuos duoda mokytojas-instruktorius kabaloje mokiniui nėra suprantami?
Atsakymas. Jų vidinė prasmė, žinoma, kad nėra aiški, nes mokinys dar nepasiekė mokytojo lygmens. O psichologiją iš esmės gali išstudijuoti pats ir suprasti, kas ir kur eina, ką apie tą sakė didieji psichologai ir pan.
Kitaip tariant, psichologija apsiriboja protingomis mintimis ir norais, o kabala virš šių ribų – tai vadinama „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
#251293

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Mokytojo ryšys su mokiniu

Sekti paskui tą, kuris mato kelią

Komentarų nėra

Einšteino citatos, I dalis

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Prašau pakomentuoti kai kurias Alberto Einšteino citatas.
Pirmoji: „Tik kvailiui reikia tvarkos. Genijus viešpatauja virš chaoso“.
Atsakymas. Taip. Paprastai žmogus siekia tvarkos, nes neaprėpia visko, kas yra priešais jį.
O genijus priešingai, jaučia, kad turi ištirpti chaose, tada pamatys jame vidinę tvarką. Ne tą, kurią projektuoja tikrajame pasaulyje, o tą, kuri iš anksto egzistuoja šio pasaulio viduje.

Citata. „Yra tik du būdai gyventi: pirmas – tikint, kad stebuklų nebūna, antras – kad viskas aplinkui stebuklas“.
Atsakymas. Jeigu stebuklų nebūna, tada viskas labai paprasta ir aišku. Man taip pat visi nori paaiškinti: „Ko tu kankiniesi? Žiūrėk, kaip paprastai, gerai viskas parašyta. O tu kažko ten vis ieškai, nežinia dėl ko stengiesi“.
Vienas gyvenimas, kai savo protu stengiamės aprėpti tai, kas neaprėpiama. Tačiau iš anksto sakome: „Na ir kas ten? Viskas paprasta, gerai“. Visa tai apglėbiame savo protu.
Kitas gyvenimas – kai ištirpstame dvasiniame pasaulyje, kosmose, kai suvokiame, kad negalime to „praryti“ ir manome, kad galime tik įeiti į tai ir ištirpti.
Šitaip įeidami į pasaulį, priimame jį. Kartu nusilenkiame, sumažiname savo protą, galimybes, matome gamtą, esančią virš mūsų, o ne save, ją valdantį. Einšteinas sakė: „Aš kaip mažas berniukas, renkantis akmenėlius ant jūros kranto“. Tik taip galime įeiti į gamtą ir iš tikrųjų ją suprasti.

Komentaras. Tai mes tarsi sakome: „Aplinkui vien stebuklai!“
Atsakymas. Taip. Tai – teisingas požiūris. Iš tiesų – vien stebuklai.
Kodėl „stebuklai“? Todėl, kad savo protu jų negaliu aprėpti. Bet kai sakau, kad tai stebuklai ir noriu būti juose, tada pradedu juos suprasti, būtent dėl to, kad anuliuoju save jų atžvilgiu.

Citata. „Išsilavinimas – tai, kas lieka, pamiršus viską, ko išmokai mokykloje“.
Atsakymas. Kas yra išsilavinimas? Mes formuojame, arba, galima sakyti, formatuojame savo protą. Kaip kompiuteriuose įjungiame tam tikras programas, o vėliau jų padedami apdorojame medžiagą, dirbame su ja, taip ir išsilavinimas – turėtų būti toks pat. Taigi, pats savaime jis neturi jokios reikšmės. Tik po to, kai jo padedamas susidarau teisingą požiūrį į pasaulį, pradedu jį vertinti.

Klausimas. O ką reiškia iš viso pamiršti išsilavinimą?
Atsakymas. Ko mes mokėmės mokykloje? Istorijos, geografijos, netgi matematikos ir visų tų lygčių nemoku. Galiu, žinoma, išprotauti, kai reikia, bet iš esmės… O universitete? Kiek, rodos, nereikalingo… Bet viso to reikia tam, kad vystytųsi smegenys. Vystytųsi, miklintųsi. Kitaip, kas bus? Mokėsiu tik skaičiuoti savo ožkas ar karves bandose? Ar vis dėlto turėčiau mokėti operuoti sąvokomis?
#243220

Iš 2019 m. vasario 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nemarios Einšteino frazės, I dalis

Nemarios Einšteino frazės, II dalis

Ar Einšteinas buvo kabalistas?

Komentarų nėra

Nemariosios Einšteino frazės, II d.

Auklėjimas, vaikai, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманEinšteino citata. „Visi žmonės meluoja, bet tai nebaisu, nes vieni kitų nesiklauso“.
Atsakymas. Baisu, kad nesiklauso, bet tai – tiesa. Klausytis, vadinasi, suvokti, suprasti. Ne sutikti, bet suprasti, ką kitas turi omenyje, kodėl tokia jo pasaulėžiūra.
Komentaras. Vadinasi, truputį jo įsileisti į save.
Atsakymas. Ne, tai net ne įsileisti. Įeik į jį ir suprask, kaip jis veikia, mąsto. Galbūt jo minčių formulavimas, požiūris į gyvenimą yra teisingi. Pabandyk su juo kaip nors pasiginčyti, solidarizuotis ir t. t. Taigi, klausytis kito, visų pirma – suprasti.
Klausimas. Kaip manote, žmonės klausosi vieni kitų ar ne?
Atsakymas. Ne. Egoistai negali klausytis vieni kitų. Jie iš anksto nusiteikę vien tenkinti savo egoizmą.
Klausimas. Įteigti savo nuomonę?
Atsakymas. Ne tik nuomonę – apskritai, siekti to, ko nori. Tai viso mano elgesio pagrindas, niekas manęs nenukreips kitaip. Tik veikiamas didelių kančių galiu keisti savo nuomonę, bet taip pat egoistiškai judėti į vieną arba į kitą pusę.
Komentaras. Iš esmės, tai absoliučiai visų nelaimių priežastis, kad žmonės vieni kitų nesiklauso.
Atsakymas. Mes taip sukurti. Juk atsiradome suskilus bendrai sielai, bendram norui. Todėl kiekviename iš mūsų – egoistinis noras, veikiantis tik savyje. Kiekvienas mūsų gyvename savo viduje.
Komentaras. Jei žmogus išgirstų, kad tai jo egoistinės prigimties pasekmė, ar nuo tos akimirkos prasidėtų bent mažas pokytis?
Atsakymas. Ne, tai nepadės. Gaila, bet girdėjimas nepadeda. Tam reikia Aukštesniųjų, slaptų gamtos jėgų, kurios padėtų mums tapti kitokiems – priešingiems dabartinei būklei. Tam yra visa metodika.
Klausimas. Kaip manote, ar Einšteinas suprato, kad yra slaptos gamtos jėgos?
Atsakymas. Galimybės keisti žmogų jis nesuprato.
Citata. „Manote, kad viskas taip paprasta? Taip, viskas paprasta. Bet visai ne taip“.
Atsakymas. Teisingai. Todėl, kad negalime įsivaizduoti, koks paprastas, artimas ir priešingas mums Aukštesnysis pasaulis – davimo, meilės pasaulis, kuriame viską pasiekiame susivieniję, o ne atsiskyrę, izoliuoti vienas nuo kito.
Komentaras. Sakome: „Meilė – taip paprasta! Susivienykime, pamilkime vienas kitą“. O jūs sakote: „Tai nėra paprasta!“
Atsakymas. Ne. Aš sakau: „Tai taip nepaprasta“, nes mes nepajėgūs to padaryti. Nereikia nuolat lipti ant to paties grėblio. Be to, meilė – ne tai, ką įsivaizduojame mūsų pasaulyje – kažkoks hormoninis, psichologinis ar seksualinis pasitenkinimas. Ne. Meilė – vidinis žmonių tarpusavio susivienijimas, kai jaučiame, kad ne mūsų kūnai (jie tarsi išnyksta), o mes patys vidumi susiję, kad mumyse vyksta kažkoks vidinis susijungimas, suaugimas, tarsi susikuria nauja bendruma – vidinė, dvasinė. Šioje vidinėje, dvasinėje bendrumoje pasijuntame, lyg gyventume kitame burbule – naujame pasaulyje.
Klausimas. Tai ir yra meilė?
Atsakymas. Tai pasiekiama meile. Toks ryšys vadinamas „meile“.
Citata. „Jei netvarka ant stalo reiškia netvarką galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“
Klausimas. Jūs visą laiką kalbate apie tikrovės suvokimą. Ką gi iš tiesų reiškia tuščias stalas?
Atsakymas. Čia – alegorija. O apskritai, žmogus be vidinių minčių, kovos, nuolatinio nerimo, ieškojimų nejuda pirmyn, nesivysto. Jis visą laiką turi abejoti savimi ir nuolat ieškoti atsakymų.
Klausimas. Tai jūs vadinate gyvenimu?
Atsakymas. Taip. Žiūrėdami į tokį žmogų galvojame: „Jis tikriausiai nieko nežino. Jis tikriausiai nėra įsitikinęs“. Iš tikrųjų, viskas yra priešingai. O gyvūninė ramybė viską nužudo. Tai, žinoma, siaubas! Tikėkimės, kad Kūrėjas mus sergės ir neduos ramybės.
#246073

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai