Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir kiti mokslai kategorijai.


Kas tiki valios laisve

Kabala ir kiti mokslai, Valios laisvė

Komentaras. Žurnalo „Social Psychological Science“ nuomone, jei žmogus netektų tikėjimo valios laisve ir būtų įtikintas, kad jo sprendimais manipuliuoja Aukštesniosios jėgos, jo savimonei ir tapatumui būtų suduotas rimtas smūgis.
Atsakymas. Psichologija – ne mokslas. Ji vadovaujasi tik nedideliais bandymais, atliekamais ribotomis sąlygomis.
Pirmiausia, nėra tokio žmogaus, kuris galėtų tą informaciją priimti ir gyventi, žinodamas, kad jį valdo. Kaip būtų gerai, jei galėtume pasiekti tokią būseną!
Klausimas. Tai psichologai negali atlikti paties svarbiausio: įtikinti žmogaus, kad jis yra valdomas?
Atsakymas. Žinoma! Jie negali pajudėti net iš pradinio taško!
Galima pasakyti žmogui, kad jį valdančios įvairios išorinės ir vidinės jėgos iš tiesų nėra jo. Ne jis renkasi, kaip pasielgti, juk kelios sekundės iki neva jam nusprendžiant, ši informacija susikuria ir susiformuoja smegenyse, o jis tik pateikia galutinį rezultatą. O iš kur šis atsiranda, niekas nežino. Tai jau įrodo ir mokslas.
Bet žmogus negali sutikti su tuo, kad ne jis pats priima sprendimus, nes tai prieštarauja jo egoistinei prigimčiai. Tai užbraukia jo asmenybę, jo „aš“, jo valios laisvę.
Jis gali pasakyti: „Taip, taip, taip!“ – na ir kas? Po sekundės jis vis tiek tai pamirš. Žmogaus prigimtis automatiškai išbraukia šiuos duomenis, ir jis vėl ima gyventi įprastai, tarsi viskas priklausytų tik nuo jo.
Komentaras. Psichologai sako: „Bandymai sumenkinti žmogaus tikėjimą valios laisve stiprina agresiją, gimdo melą…“
Atsakymas. Teoriškai – taip. Bet praktiškai, jei kalbama apie normalų, blaiviai mąstantį, subalansuotą žmogų, jis į tai nekreips dėmesio ir nereaguos negatyviai.
Klausimas. Kitaip sakant, žmogus visada galvoja „esu laisvas“?
Atsakymas. Taip. Nagrinėdami ir vystydami temą „Valios laisvė“, matome, kad kiek žmogui bekalbėtum priešingai, jis sutinka: „Taip, taip, taip“, bet galvoja savaip. Jis net neklausia: „Kaip tuomet tapti laisvam?“ Tai jo netrikdo, nes viską, ką priima, turi pajausti savyje.
Vadinasi, turiu jausti savyje, kad yra Aukštesnioji jėga, kuri mane valdo per įvairias išorines ir vidines sistemas, nutikimus, įvykius – per viską, ką darau.
Turiu tai jausti, o ne iš ko nors girdėti. Štai tuomet pajausiu, kad esu surištomis rankomis ir kojomis: ką bedaryčiau, viskas ateina iš kažkur, o ne iš manęs. Ir imčiau siekti to „iš kažkur“. Kur yra mano elgesio, ateities, mano likimo šaltinis, kad bent sužinočiau, kaip tai sutvarkyta gamtoje?
Tačiau, kad ir kiek apie tai kalbėtume, žmogaus negalėsime įtikinti. Jam reikės labai daug dirbti, kad suvoktų savo nelaisvę. O kartu jis pajaus, kas gi jį valdo! Ir tai jau bus Kūrėjo atskleidimas.
Taigi, psichologai, kaip įprasta, panirę į savo spėliones. O tai, žinoma, niekur nenuves.
Turime parodyti žmogui, kad jis nėra laisvas, bet kartu suteikti galimybę rasti valios laisvę. Kai jis sugebės pamatyti visą vaizdą ir pradėti jį teisingai realizuoti konkrečioje nedidelėje bendruomenėje, tada supras, kurlink turi judėti.
Todėl teisinga žinia tokia: laisvė – tik tinkamos bendruomenės pasirinkimas.

Iš 2016 m. birželio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti laisvam?

Šiuolaikinė vergovė

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Komentarų nėra

Kabalisto pomėgiai

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Ar gali žmogus, studijuojantis kabalą, domėtis astrologija ir jos žinias  panaudoti gyvenime?
Atsakymas. Žmogus, studijuojantis kabalą, gali domėtis tiksliaisiais mokslais, kurie atskleidžia gamtos dėsnius mūsų penkiuose pojūčiuose, remiantis tiksliais moksliniais dėsniais! Visa kita jo paprastai nedomina! Jis tampa abejingas visiems melagingiems mokslams.
Lieka noras domėtis visų rūšių menais, bet ne astrologija, chiromantija, taro kortomis, raudonais siūlais ir užkeikimais. Tai, kas žmonijos sugalvota dėl psichologinio nuraminimo, iškrenta iš kabalisto interesų rato.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo studijavimo objektas

Kabalisto atsakomybė

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra

Netikėk savo akimis

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Tyrimas. Kartais gyvenimo faktai susidėlioja taip, kad pasaulis atrodo kitoks nei yra. Priežastis – mūsų smegenų ir psichikos darbo mechanizmas. Smegenys susiduria su begaliniu informacijos srautu, iš kurio remdamosi praeities patirtimi kuria supančio pasaulio modelius.
Smegenys įdeda į pasaulio paveikslą tai, kas joms naudinga, o netinkamą informaciją pamiršta, manipuliuoja faktais tam, kad išlaikytų norimą paveikslą. Taip veikia apsauginis psichikos mechanizmas. Akys pastebi tik tai, ką nori protas. Mes pripažįstame tai, ką patvirtina mūsų asmeninės nuostatos, o priešingybes laikome neteisinga metodika.
Komentaras. Šie faktai seniai žinomi ir ištirti, tačiau problema išlieka. Kadangi mūsų prigimtis – vien tik noras gauti malonumą, ir daugiau mumyse nieko nėra, viskas yra skirta tik savęs pripildymui, tai nepaisant visų tyrimų mes vis tiek aklai tarnausime savo norui. Tik kabalos metodika leidžia mums pakilti virš savo prigimties, ir tuomet matome ne tą paveiklą, kurį piešia mūsų egoistinės smegenys, o tikrojo pasaulio vaizdą – štai jis ir vadinamas aukštesniuoju pasauliu – pasauliu, kuris aukščiau mūsų siauro egoizmo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas valdo smegenis?

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala!

Akys mato daugiau nei protas

Komentarų nėra

Kas valdo smegenis

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

Komentaras. Neurochirurgas akademikas, smegenų tyrinėtojas Arnoldas Smejanovič,  viename interviu pasakė: „Matau prieš save medžiagą, kurios ląstelės pripildytos tokiu žinių kiekiu, kad kaip Niutonas noriu kelti savo skrybėlę prieš kiekvieną jos tyrinėtoją.
Neaišku, kaip ji „dirba“. Signalas iš nervų, ausų ar akių sukuria joje „paveikslą“. Tačiau kaip žmogus galiausiai supranta, kad tai – beždžionė, šitai – lempa, o tai – jis pats? Akivaizdu, kad smegenys yra daug galingesnės nei superkompiuteris. Įspūdingiausias dalykas, kad sąmonė neturi vietos kūne, o smegenų ir minties ryšys – apskritai neįmenama paslaptis. Atsakymą tikriausiai turi tik Kūrėjas.“
Atsakymas. Šiandien mokslininkai nebebijo kalbėti apie „Kūrėjo“ sąvoką, tuo patvirtindami, kad jis aukščiau mūsų supratimo, sąmonės, modeliavimo.
Kitaip tariant, jie supranta, kad tam tikri veiksmai sužadina atitinkamas smegenų sritis, ir tarp jų atsiranda ypatingas, sudėtingos konfigūracijos ryšys. Kas toliau? Jie nežino.
Čia dėžutė, ten dėžutė, tarp jų užsimezgė ryšys, dar kažkur kažkas, tačiau esmė neaiški! Nesuprantama, kas vyksta viduje! Kokia gi mintis atsispaudžia žmoguje ir leidžia jam pajausti, kad esąs tam tikroje erdvėje.
Mintis piešia žmogui tam tikrą vaizdą, kuris jį veikia ir kažkur atsideda, o žmogus veikia ją ir vyksta informacijos apdorojimas. Kur visa tai?! To nėra smegenyse.
Tiesą sakant, yra vienas didžiulis „protas“, pavadinčiau jį jėgų lauku, kuriame egzistuoja absoliučiai viskas! Jis vadinamas Kūrėju. O mes prijungti prie šio lauko, nuolatos esame jame: tai aktyvesni, tai pasyvesni.
Reikia tik pasistengti neapsiriboti pilkąja mase ar kažkokiomis jos smulkiomis detalėmis ir suprasti, kad be šio lauko daugiau nieko nėra. Deja, nesuvokiame jo viso, nematome, kaip viskas tarpusavyje susiję į vieną visumą, tikrasis pasaulio vaizdas prasprūsta pro mus. Todėl mums atrodo, jog niekas neaišku: iš kur ir kaip.
Būtent suvokimas, kad smegenų savybės begalinės ir kad jos tėra kontaktinė dalis, biologinis, dvasinis superkompiuteris, atskleis mums faktą, jog esame Kūrėjo viduje (vadinkime tai Kūrėjo lauku). Žmonijos užduotis – atskleisti mūsų ryšį su Juo.
Klausimas. Nobelio premijos laureatas, fiziologijos ir medicinos daktaras John Eccles sako, kad „smegenys negeneruoja minčių, o priima jas iš išorės. Kur gimsta teorijos, hipotezės, atradimai – kol kas fiziologams neaišku. Aš irgi manau, kad smegenys – būtybė būtybėje, paslaptis už septynių užraktų“.
Atsakymas. Viskas teisinga. Tad būtina studijuoti kabalos mokslą!
Klausimas. Didis rusų chirurgas Pirogovas rašė: „Atskiro žmogaus smegenys tarnauja pasaulinės minties organui. Reikia pripažinti, jog egzistuoja ne tik smegenų mintis, bet ir kita – aukštesnė, pasaulinė.“
Atsakymas. Taip, savaime suprantama. Todėl mes visi susieti per vadinamąsias smegenis. Bet tai ne smegenys, tai siela.
Komentaras. Tiesa, apie sielą. Kada akademiko Smejanovičiaus paklausė, kur sielos vieta: galvos smegenyse, stuburo smegenyse ar širdyje, jis atsakė: „Man atrodo, šiai substancijai nereikia vietos. Jeigu ji šeimininkauja visame kūne“.
Atsakymas. Ne, siela – tai milžiniškas jėgos laukas, Aukščiausiojo proto laukas, kuriame egzistuojame.
Klausimas. Neįmanoma pasakyti, kur jos vieta?
Atsakymas. Visų pirma aukščiausiajame pasaulyje nėra vietos, erdvės, judėjimo. Antra, nėra ir mūsų kūnų. Tai mumyse piešiama iliuzija. Knyga „Zohar“ ir kabalos mokslas atvirai teigia, kad įsivaizduojame save ir mūsų pasaulį itin ribotu mastu ir forma, kurių iš tiesų nėra – tai iliuzija.
Klausimas. Ar akademikai įstengs prie to prieiti?
Atsakymas. Ne. Spekuliatyviai jie kažkaip tai nuspės, bet moksliškai nepagrįs. Tam reikalingas kitoks regėjimas.
Pamažu jie atras kabalos mokslą, atmes savo „pilkąją masę“ į šalį ir ims suvokti pasaulį per norą duoti, norą gauti.
Dabar jie pažįsta pasaulį per protą, o turi pažinti per vieną vienintelį norą; tiek, kiek į jį įsijungia, žmogus ima jausti tikrąjį pasaulį.

Iš 2016 m. liepos 4 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala!

Amžinai nauja mano siela

Smegenys – vyriausias koordinatorius

Komentarų nėra

Kabala ir psichologija

Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Kabalos mokslas tiria egoizmą, tačiau psichologija taip pat tiria mūsų egoizmo reakciją į tam tikrus išorinius dirgiklius ir tai galima užrašyti formulėmis. Koks skirtumas?
Atsakymas. Psichologija nieko negali užrašyti formulėmis, nes žmogus niekaip negali laipsniškai suskirstyti savo egoizmo, negali jo valdyti.
Egoizmą galima valdyti tik nukreipus į jį tam tikrą šviesą. Kaip lazeryje, kurio spindulys nukreipiamas į objektą ir priklausomai nuo šviesos bangos dažnumo ir ilgio objekte vyksta tam tikri pokyčiai. Nekontroliuojant egoistinio noro visos ataskaitos ir rezultatai yra visiškai spontaniški. Iš anksto negali daryti jokių išvadų.
Todėl psichologija – tai ne mokslas. Ji suteikia teisingus rezultatus, bet jų neįmanoma susisteminti, rasti bendro vardiklio, mat negalime tiksliai veikti egoizmo. Nepasakysi: „Dabar pridėsiu 10 gramų pastangų ir įvyks tas ir tas, pridedu dar 10 gramų pastangų – bus tas ir tas“, – taip nėra! Negali apibrėžti skirtumo tarp žmonių.
Psichologijoje yra statistinių duomenų, atspindinčių vidurkį, bet jie netikslūs, nes tavo rankose nėra Aukštesniosios Šviesos – instrumento, veikiančio žmogaus norus bei savybes.
O kabaloje tai yra. Keisdamasis kitų atžvilgiu žmogus savo pastangomis pritraukia Aukštesnios Šviesos kvantus, kurie „kvantuoja“ jo norus. Su kiekvienu kvantu noras kinta ir žmogus jaučia, kaip keičiasi į vieną ar kitą pusę – taip jis graduoja, kalibruoja pats save.

Iš 2016 m. vasario 28 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Einšteinas ir kabalistai

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Kuo panašūs Einšteinas ir kabalistai?
Atsakymas. Einšteinas, kaip ir kabalistai, ieškojo bendros gamtos valdymo formulės, aprašančios visus pasaulio procesus visuose lygmenyse.
Kabalistai eina toliau – jie nori ne tik protu suvokti visus pasaulio (ir ne tik mūsų, o ir visų kitų pasaulių) procesus, iki galo juos pažinti, tapti tokiais kaip jie, t. y. susitapatinti su Kūrėju, ar, jei norite, su Dievu. Tai ir yra žmogaus sukūrimo tikslas, ir iki tokio pažinimo lygio turime pakilti šiame ar būsimuose gyvenimuose.
Kaip ir Einšteinas, kabalistai laiko lauką (šviesą, mintį, Kūrėją) – pirminiu, o atsirandančius kūnus, norą – antriniu. Todėl kabalos mokslas užsiima savo noro tyrimu, kuris atskleidžia mumyse lauką – šviesą, Kūrėją.
Einšteinas nesugebėjo to atskleisti, nes manė, kad tai atskleidžiama protu, o kabalos mokslas tai atskleidžia, keisdamas žmogaus norą, t. y. per materiją.

Iš 2016 m. birželio 17 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Einšteinas buvo kabalistas?

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Komentarų nėra

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Kabala ir kiti mokslai, Kūrėjas

Klausimas. Ar visi gamtos dėsniai yra Kūrėjo savybės?
Atsakymas. Žinoma. Visa gamta ir yra Kūrėjas. Tik egzistuoja matoma ir paslėpta gamtos dalys.
Mes kalbame apie Kūrėją, kaip apie paslėptąją gamtos pusę, nes kol kas mums ji matoma kaip Jo iškreipta dalis, kurią taip jaučiame specialiai dėl mūsų neištaisytų jutimo organų, dėl egoizmo.
Komentaras. Per kelerius pastaruosius šimtą metų žmonijai buvo atskleista daugiau nei du šimtai fizinių gamtos dėsnių.
Atsakymas. Tai irgi Kūrėjo savybių pasireiškimas, pavyzdžiui, traukos jėga.
Nieko nėra išskyrus Kūrėją ir žmogų, jaučiantį Jį. Tik kyla klausimas, ką būtent jaučia žmogus, kokiu būdu ir kokiose savybėse.
Viską, ką galime įsivaizduoti, yra Kūrėjas. Mes esame Jame, jaučiame Jo tik labai mažą ir visiškai iškreiptą dalį, priešingą Jo tikrosioms savybėms.
Pakilęs į šimtas dvidešimt penktąją dvasinę pakopą, žmogus tampa panašus į Kūrėją, ir Kūrėjas pasitiki žmogumi, atverdamas visas žinias kuriamiesiems veiksmams.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – meilės jėga

Piršlybos su Aukštesniąja gamtos jėga

Kūrėjas – kūrinio viduje

Komentarų nėra

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala!

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas, Valios laisvė

Nuomonė. Kodėl egzistuoja Visata? Mūsų atsiradimas Visatoje – keistas įvykis. Mūsų kasdieninio gyvenimo šurmulys verčia mus laikyti mūsų egzistavimą savaime suprantamu dalyku. Kodėl apskritai kažkas egzistuoja? Kodėl tokie yra gamtos dėsniai?
Filosofai atrado antropinį principą, pagal kurį mūsų konkreti Visata pasireiškia būtent tokiu būdu tik dėl to, kad mes joje egzistuojame kaip stebėtojai.
Atsakymas. Visko egzistavimo priežastis – mintis, ji pirminė ir gimdo materiją, norą pripildyti save. Perduoda šiam norui, materijai, savo savybes – dėl ko materija, noras, siekia tapti panašūs į mintį, į savo Kūrėją.
Ar mūsų Visata yra tikra? Iš kur mums žinoti, kad aplinkui matome tikrovę, o ne didžiulę iliuziją, sukurtą kažkokios nematomos jėgos? Galbūt, esame sąmoningo modeliavimo produktas, o mūsų civilizacija – iliuzija, o mes – ne tie, kuo save laikome? Ką laikyti „tikrove“?
Atsakymas. Tai, ką jaučiame, pasireiškia mūsų pojūčiuose, mumyse, ir nėra jokios galimybės sužinoti, kas yra ne mumyse. Kabala vysto žmoguje galimybę pajausti ne savyje, „tikėjimą aukščiau žinių“ – ir tuo suteikia galimybę atsakyti į visus klausimus…
Ar mes turime valios laisvę? Ar mūsų veiksmai yra valdomi, ar mes patys priimame sprendimus? Neurochirurgija rodo, kad smegenys priima sprendimus anksčiau, nei mes juos apgalvojame. Kvantinė mechanika teigia, kad gyvename tikimybių visatoje ir bet koks determinizmas iš esmės neįmanomas.
Atsakymas. Yra valios laisvė tyrinėti numatytą mums kelią ir sekti juo priverstinai arba sąmoningai. Skaitykite Baal Sulamo straipsnį „Valios laisvė“.
Ar egzistuoja Dievas? Mes negalime sužinoti, ar egzistuoja Dievas, ar ne. Mes nesuvokiame vidinio Visatos darbo, kad darytume grandiozinius pareiškimus apie tikrovės prigimtį ir apie tai, ar tik nesislepia užkulisiuose Aukštesnioji jėga.
Atsakymas. Kūrėją turime atskleisti – tik taip išsispręs šį problema! Kūrėjo atskleidimo metodika vadinama kabala.
Ar yra gyvenimas po mirties? Mes negalime paklausti mirusiųjų, mums lieka tik spėlioti. Materialistai teigia, kad gyvenimo po mirties nėra, bet patikslinti moksliniu keliu nėra galimybės.
Atsakymas. Biologinė gyvybė gimsta, gyvena, miršta. Amžinas yra noras, susijęs su „biologiniu kūnu“, kuris turi praeiti augimo etapus. Noras auga pritraukiant jį sukūrusią jėgą, Kūrėją. Gyvenimas suteiktas, kad atskleistume jame aukštesniąją būseną –  pasiektume Kūrėjo lygmenį.
Ar įmanoma ką nors suvokti objektyviai? Supančią aplinką galima stebėti tik per mūsų pojūčių filtrus ir apmąstymai mūsų protuose. Viskas, kas jaučiama, praėjo per daugiasluoksnį fiziologinių ir kognityvinių procesų filtrą. Pasaulio suvokimas – subjektyvus.
Vienintelis būdas tai patikrinti – kažkokiu būdu pamatyti pasaulį per kito žmogaus suvokimą. Visatą galima stebėti tik per smegenis ir interpretuoti tik subjektyviai.
Atsakymas. Kabala vysto mumyse ne kūniškus jutimo organus, kuriais mes iš tikrųjų atskleidžiame egzistuojančią tikrovę – Aukštesnįjį pasaulį ir jo priežastį – Kūrėją. Vienijimosi grupėje pastangos sužadina išsitaisymo Šviesą, OM, ir vysto žmoguje suvokimo organą, esantį išorėje jo subjektyviojo  egoistinio filtro. Tai ir vadinama Kūrėjo ir Aukštesniojo pasaulio atskleidimu žmogui.
Kokia vertybių sistema geriausia? Mes niekada negalėsime nubrėžti tikslios ribos tarp „gerų“ ir „blogų“ poelgių. Gyvenimas sudėtingesnis, nei gali pasiūlyti universali moralinių ar absoliučių vertybių sistema. Mūsų požiūris į blogį ir gėrį keičiasi.
Atsakymas. Mes neturime tikrų standartų ir tik tiesos atskleidimas ne mumyse, davimo ir meilės savybė, suteiks mums galimybę viską išmatuoti jos atžvilgiu ir ištaisyti save, savo egoizmą į meilę kūriniams.
Kas yra skaičiai? Skaičiai padeda mums paaiškinti Visatą. Ar jie yra realūs objektai ar tik aprašo santykius, kurie būdingi visoms struktūroms?
Atsakymas. Skaičiai – tai aprašymo kalba dviejų savybių, Kūrėjo ir kūrinio, davimo ir gavimo. Gimsta iš tarpusavio ryšio ir matuoja jų santykius. Tai kalba, apibūdinanti Kūrėjo ir kūrinijos santykį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Kas yra Dievas?

Komentarų nėra

Mokslininkai sužmogina augalus

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Vienos technologijos universiteto mokslininkai pradėjo charakterizuoti augalus, kaip turinčius žmogiškų bruožų. Pavyzdžiui, kai augalai užmiega, jų šakos nulinksta; jeigu atskrenda kenkėjų, jie gali pasidalyti šia informacija su kitais augalais.
Tarp augalų egzistuoja galingas informacinis ryšys per grybieną: medis perduoda grybams cukrų, o grybai perduoda medžių šaknims mineralus ir t. t.
Kaip rašė didelis augalų mylėtojas Samuelis Coleridgas: „Viskas gyvena savo gyvenimą ir visi mes – tai vienas gyvenimas.“
Ar mokslas gali prieiti prie tokios išvados?
Atsakymas. Mokslas gali prieiti prie bet kokių išvadų. Jis įrodo, kad viskas susiję tarpusavyje, ir jei mes norime gyventi tinkamai, tai turime susijungti gerais ryšiais! Tačiau, kur rasti žmonių, kurie to norėtų?
Klausimas. Ar galima vadovaujantis mokslo įrodymais įveikti save ir tapti tokiais pat susietais, kaip augalai?
Atsakymas. Aš niekada ir niekur to nemačiau. Viskas, kas moksliniuose tyrimuose rašoma apie tinkamą elgesį, žmonijai nepriimtina!
Mokslas kalba gerus dalykus, tačiau kas iš mūsų nori to mokytis? Žmonija nesimoko net iš savo patirties.
Matote, karas baigėsi, o aplink tiek daug kančių! Ir neatmetama dar vieno karo galimybė. Tai rodo, kad jokios kančios mūsų nieko neišmokė! Egoizmas yra mūsų prigimties pagrindas, ir niekas, kas ateina iš išorės, negali jo pralaužti.
Tai kur tada išsigelbėjimas? – Mūsų pasaulio lygmenyje jo nėra.
Tai tęsis tol, kol pasaulyje atsiras grupė žmonių, kuri iš viršaus atneš aukštesniąją energiją, suvokimą, supratimą, išsitaisymo šviesą, nes tik šviesa gali mus sujungti. Kitaip žmonija palaipsniui save sunaikins. Ir nors kažkuri dalis vis tik išliks, tačiau ir ji nieko nepasimokys. Mus išgelbės tik aukštesnioji energija!
Klausimas. Kuo ši grupė skiriasi nuo mokslininkų?
Atsakymas. Mokslininkai neturi galios paveikti žmoniją, o ši grupė gali atnešti į mūsų pasaulį tą teigiamą jėgą, kuri subalansuos egoizmą.
Ir tada egoizmo ir kitos jėgos (vadinsime ją altruizmu) pusiausvyroje, viduriniojoje linijoje, pasaulis pakils į visiškai naują egzistavimo, suvokimo, supratimo, bendradarbiavimo lygmenį.
Tai bus visiškai kitoks pasaulis, kuriame mes nebeegzistuosime dabartine forma, o atgimsime kitomis būtybėmis, – mūsų vidinė struktūra pasikeis, atitinkamai keisis ir išvaizda.
Klausimas. Kas nuspręs, kad tam atėjo laikas?
Atsakymas. Žmonės, kurie užsiima šiuo klausimu, sako, kad laikas jau atėjo, ir jie bando tai daryti. Tikėkimės, kad jie suspės, kol neprasidėjo dar vienas karas.

Iš 2016 m. gegužės 29 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Toks nenuspėjamas žmogus

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Komentarų nėra

Nesavanaudiškos pagalbos nauda

Egoizmo vystymasis, Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Jeilio ir Harvardo universitetų psichologai atliko eilę tyrimų ir padarė išvadą, kad „žmonės dažnai padeda vienas kitam, nesusimąstydami apie riziką ir naudą. Be to, pagalba gali būti suteikta ne tik draugams ar giminaičiams, bet ir visai nepažįstamiems žmonėms. Kadangi negalima laikyti, kad taip elgiamasi dėl naudos, todėl tai yra evoliucinė mįslė.“
Nesavanaudiškai padedantys žmonės suvokiami kaip patikimesni, todėl taip ir elgiasi. Kitaip tariant, jie nori atrodyti parodyti, kad jais galima pasikliauti, pavyzdžiui, priimti į darbą. Todėl jie nesąmoningai atlieka labai gražius veiksmus kitiems matant.
Atsakymas. Žinoma, jie nori, kad į juos taip žiūrėtų. Jie tokiu būdu reklamuojasi ir gauna tam tikros naudos: visuomenės palaikymą, paaukštinimą darbe ir t.t.
Klausimas. O be naudos jie taip nesielgtų?
Atsakymas. Žinoma – ne! Mūsų prigimtis – egoizmas, kuris reikalauja energijos – kalorijų. Iš kur imsis ši energija? Man reikia matyti, iš kur ją gausiu ateityje, kaip save pripildysiu. Kaip automobilyje, kai atvažiuoji į degalinę, kad pripildytum baką, taip ir čia. Žmonės pasiruošę daug ką atiduoti už būsimą apdovanojimą, kuris jiems šviečiasi dėl to, kad apie juos gerai kalbės, paaukštins darbe, kad jų vaikai jais didžiuosis, kaimynai gerbs ir t.t.
Dėl to verta stengtis! O dėl ko gi perku būtent tokį butą, mašiną, leidžiu tiek pinigų, galėčiau visiškai ramiai, normaliai pragyventi ir be to.
Mūsų veiksmuose negali būti jokio nesavanaudiškumo, kadangi to mums neleidžia mūsų prigimtis! Tu turi visur naudoti kalorijas, džaulius, –  nesvarbu, kuo tai matuosime, – ir todėl turi juos gauti!
Vadinasi, žmogui priešakyje privalo šviestis kažkas tokio, kas suteikia energijos, dėl kurios ir stengiasi. O jei to nėra, negali dirbti, nes mes visi – mechanizmai, mašinos: galime veikti, tik jei turime energijos dabar arba ji šviečiasi mums ateityje.
Komentaras. Tačiau Jeilio ir Harvardo universitetų mokslininkai net neužsimena apie egoizmą?
Atsakymas. Žinoma, jie to nesupranta. Jie mano, kad tai normali mūsų prigimtinė būsena, kurioje nėra jokio egoizmo, net atvirkščiai – žmogus yra duodantis.
Komentaras. Taip, bet jie nustatė, kad iš šių veiksmų gaunama tam tikros naudos?
Atsakymas. Tačiau mokslininkai to nelaiko egoizmu. Egoizmu laikomas aiškus savo noro įgyvendinimas, pakenkiant kitiems. O jei akivaizdžiai tiesiogiai nekenki, tai nelaikoma egoizmu. Sakykime, aš su kažkuo deruosi, noriu kažką pigiau nusipirkti, jis nori brangiau. Tai – normalu.
O būna ir priešingai, kažkoks menininkas, pavyzdžiui, Modiljanis piešė „krauju“, iš bado negalėjo išlaikyti teptuko rankose, griūdavo bejėgis ant savo molberto. Tai yra laikoma kilnumu, pasiaukojimu, o ne egoizmo pasireiškimu. Iš tikrųjų – tai pats ryškiausias, aiškiausias egoizmas.
Žmogus negali aiškiai suvokti savo prigimties, jis linkęs viską permeluoti. Ką padarysi? Žmonija kol kas panirus į savo žaidimus, į nesuvokimą.
Turime tiesiog suprasti, kad gamta veikia pagal labai paprastą principą: yra energijos – judu, nėra energijos – stoviu. Todėl, jei žmogus kažką daro, vadinasi, tai jam kažkaip naudinga. O jei nori dirbti be naudos sau, tada turi studijuodamas kabalą išmokti prisijungti prie Aukštesniojo šaltinio energijos ir įgyti amžinąjį variklį.
Tada gausi energiją iš išorės, o ne tiesiog iš nulio. Prie tavęs tarsi prijungs kitiems nematomą energijos žarną, o gaudamas ją galėsi dirbti. Kitu būdu – ne.

Iš 2016 m. liepos 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nusiimkite rožinius akinius!

Altruistai – egoistai

Neribotas egoizmo limitas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai