Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir kiti mokslai kategorijai.


Kas yra laiko ištęsimas?

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Rabašo straipsniuose rašoma, kad laiko ištęsimas pagal dvasinę šaknį priskiriamas klipot (netyroms jėgoms). Kas yra laiko ištęsimas?
Atsakymas. Esmė ta, kad laikas neegzistuoja. Viskas, ką darome šiuo metu, iš anksto nulemta ir žinoma. Be to, kaip yra judėjimas tiesiogiai iš praeities į ateitį, taip yra ir judėjimas atbulai – iš ateities į praeitį.
Iš principo ateityje galime keisti praeitį, kaip kad mūsų pasaulyje esame įpratę iš praeities keisti ateitį. Tai tarpusavyje susiję ir tarpusavyje keičiami procesai, tekantys abiem kryptimis.
Fizikoje, jei pasirenkame, kaip išmatuoti, tarkime, elektronus ar bangą, iš anksto  apibrėžiame, ar tai bus elektronas ar banga.
Kitaip tariant, dabar pasirenku matavimo prietaisą, o ta dalelė, kurią ketinu tirti, jau iš anksto iš praeities žino, ką pagalvosiu, ir taip performuoja save, ir aš ją matuoju kaip bangą arba kaip dalelių srautą.
O kabaloje tai vyksta praktiškai.

Iš 2012 m. liepos 9 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas egzistuoja tik galvoje

Laikas – mūsų pasaulio trūkumas

Išeiti už laiko ribų

Komentarų nėra

Futurologų prognozės

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela

Komentaras. Yra daugybė prognozių, kurias skelbia ne žmonės, turintys ypatingų savybių numatyti ateitį, o vadinamieji futurologai arba tie, kurie turi lakią fantaziją, pavyzdžiui, fantastikos kūrinių rašytojai.
Atsakymas. Futurologai – tai žmonės, kurie remdamiesi mokslo, technikos žiniomis ir įvairiausių žmonijos sluoksnių progresija nuspėja bendrą tendenciją, sakykime, kas bus po 50 ar 100 metų.
Komentaras. Futurologai prognozuoja, kad artėjant 2030 metams bus išrasti robotai, kurie prijungs mūsų smegenis tiesiogiai prie informacinės erdvės, kuri leis 3D spausdintuvais spausdinti ir maistą, ir namus.
Atsakymas. Mes spausdinsime spausdintuvais absoliučiai viską – nėra jokių problemų. Užpildai spausdintuvą palmių aliejumi ir jis pagamina tau bet ką– nuo dešrelių iki pieno produktų, košių ir visa kita.
Komentaras. Sakoma, kad po 20 metų, artėjant 2045 m., prasidės singuliarumo evoliucija, kitaip tariant, dirbtinės smegenys pralenks biologines. Ar dirbtinis žmogus turės sielą?
Atsakymas. Koks ryšys tarp sielos ir smegenų? Tarp jų nėra jokio ryšio.
Klausimas. Jei šalia Jūsų sėdės robotas ir ves laidą, ką Jūs darysite?
Atsakymas. Aš matau, kaip dabar žmonės kalbasi su kompiuteriu. Kodėl gi nepasikalbėti su protingu robotu, nepasikeisti su juo informacija?
Klausimas. Jūs turite omenyje grynai smegenų informaciją?
Atsakymas. Ne tik smegenų, bet ir jausminę. O kas yra paprastas žmogus? – Toks pats paprastas mechanizmas, kurį galime visiškai apskaičiuoti ir nuspėti visus jo poelgius bei atsakymus. Kadangi jie nėra dvasinėje srityje, tai nėra ir nieko nenuspėjamo.
Mes galime sukurti tokias mašinas, kurios puikiai bendraus su mumis, pakeisdamos žmones. Be to, priklausomai nuo to, kaip mes jas nustatysime ir kokius duomenis įvesime, jos bus arba lyriškos, arba griežtos, arba romantiškos, nusiteikusios muzikaliai ar psichologiškai bendrauti ir t.t. Jos gali būti kombinuotos, sudarytos iš įvairių tipų charakterių.
Komentaras. Būtų puiku, jei mašinos būtų kaip ištikimi, geri draugai…
Atsakymas. Žiūrint, kaip užprogramuosime, juk jos gali būti, priešingai, labai klastingos.
Įsivaizduojate, ateini į parduotuvę ir išsirenki sau robotą su mažo šunelio ar griežto draugo charakteriu. Kodėl gi ne? Nebūtinai, kad jie turėtų žmogaus pavidalą, – tam nėra jokių apribojimų.
Žmogus reaguoja į viską, kas vyksta mūsų pasaulyje, kaip bet kuris gyvūnas. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta yra puikiai programuojamos, todėl žmoguje nieko nėra slapta, nieko aukštesnio. O kai iš kito lygmens jis pradeda suvokti sielą, kitaip tariant, Kūrėjo dalį iš aukščiau, jau tada bus ne žmogus, o tai, kas vadinama, „vaikščiojančia siela“.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Robotų revoliucija prasideda

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Komentarų nėra

Altruizmo nėra!

Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Stenfordo universiteto mokslininkai teigia: „Vargu, ar kam nors kyla abejonė, kad žmonėms būdingas altruizmas.“
Tačiau kuomet pradėjo tyrinėti beždžiones, pasirodė, kad joms nebūdingi altruistiniai poelgiai. Tuomet mokslininkai pradėjo stebėti vaikus nuo vienerių metų iki dvejų ir padarė išvadą, kad žmonės negimsta altruistais.
Jų noras padėti žmonėms vystosi greičiausiai ne dėl genų, o dėl bendravimo.
Vis dėlto, dauguma mokslininkų mano, kad žmogui būdingas altruizmas.
Atsakymas. Didelis naivumas, ir tiek.
Mokslininkų išvados skamba per daug kategoriškai. Jų vietoje šiek tiek sušvelninčiau formuluotę, įrašydamas stebuklingą žodį „panašu“. Panašu, kad žmonių poelgiai grindžiami ir altruistiniais ketinimais. Beždžionės jų neturi, o žmogus, galbūt, išvystė ir turi“. Juk mokslininkų teiginiai visiškai ne akivaizdūs.
Jie sako, kad altruizmas vystosi bendraujant, o aš manau, kad bendraudamas žmogus tampa didesnis egoistas, nenori kreipti dėmesio į nieką, išskyrus savo naudą, savo malonumus ir pasitenkinimą.
Klausimas. Išeitų, kad altruizmas neatsiranda bendraujant?
Atsakymas. Žinoma, kad ne. Bendraudamas tik pamatau, kur galiu išlošti, uždirbti, patirti malonumą, pakilti. Tai, ką laikome altruizmu, tėra užslėptas egoizmas, kad geriau išnaudočiau kitus.
Klausimas. Tuomet iš kur šitas žodis kilo, jeigu altruizmas neegzistuoja?
Atsakymas. Mūsų žodyne yra daug gražių ir gerų žodžių: draugystė, meilė, ryšys, bičiuliškumas, – žodžių netrūksta. Tai ir apgauna žmogų.
Klausimas. Ar galima kokiu nors būdu įgyti altruizmo?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma, dėl to, kad mūsų pasaulyje, mūsų prigimties lygmenyje ir mūsų bendravime, altruizmo nėra. Tačiau galime su ypatinga metodika suaktyvinti paslėptą gamtos jėgą, kuri papildomai išvystys būtent davimo savybę – nesiekiančią atsako, negrįžtamą, nesavanaudišką meilę. Tai vadinama altruizmu.
Tačiau pirmiausiai turime atskleisti šią gamtos jėgą, kurios veikiami galėtume tokiais tapti. Tuomet įgysime altruizmo jėgą, tą galimybę, tą savybę, bet ne patys savarankiškai.
Visa Tora apie tai kalba. Jeigu teisingai ją naudoti, o teisingas Toros naudojimas vadinamas kabala, – tuomet galėsime suaktyvinti šią jėgą, ir ji padarys iš mūsų altruistus. Tuomet galėsime įgyvendinti įsakymą „Pamilk artimą kaip pats save“, kuris ir yra Toros metodikos tikslas.
Klausimas. Pavyzdžiui, aš tapsiu altruistu, o kitas ne. Kaip aš galėsiu su juo egzistuoti kartu?
Atsakymas. Tu gali su juo kartu egzistuoti tame lygyje, kuriame yra jis ir visas pasaulis. Tu gali ramiai su juo kalbėti, kartu dirbti, mokytis, užsiimti verslu.
Klausimas. Kas tuomet manyje altruistiško?
Atsakymas. Skirtingai nei tavo draugas, tu negalėsi padaryti nieko blogo pasauliui. O šiaip – tu normaliai dirbi. Ką reiškia normaliai? Tau iš pasaulio reikia tiek, kad galėtum egzistuoti, o jam – kad užgrobtų visą pasaulį. Tau to paprasčiausiai nereikia, tavęs tai netraukia.
Komentaras. Panašu, kad mokslas nepakils iki altruistinių poelgių lygio.
Atsakymas. Mokslas gali pakilti tiktai iki to lygio, kuriame yra patys mokslininkai, ir ne daugiau. Dėl to reikia tobulinti mokslininkus, pakelti jų kartelę.
Klausimas. Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Nežinia, ką lengviau pakelti – mokslininkus ar visą visuomenę. Mokslininkai – tai žmonės, kurie atkakliai laikosi savo prigimties. Tačiau paskutiniu metu stebiu, kad bendra ir mokslo krizė, pasireikšdama visur,  pradeda veikti ir juos.
Jiems kyla daug abejonių ir prasideda visokie svyravimai moksle. Be to, tikslieji mokslai jau taip pat kalba apie prigimties pakeitimą, apie kitas jos galimybes.
Ne tikslieji mokslai, tokie kaip psichologija, dar ilgai vilksis visų mokslų uodegoje, dėl to, kad jie grindžiami tiktai žmogaus materialiąja prigimtimi.

Daugiau šia tema skaitykite:

Altruistai – egoistai

Ką taisyti?

Būsime priversti tapti altruistais

Komentarų nėra

Kitokia kabala

Kabala ir kiti mokslai, Kabala ir religija

Klausimas. Iš dalies suprantu religingų žmonių pretenzijas jūsų atžvilgiu, bet kodėl jus kritikuoja mokslininkai, tiriantys kabalą universitetuose?
Atsakymas. Universitetuose sėdi užsiimantys kabalą tyrėjai ir niekas jų neužsipuola, o mus, Bnei Baruch organizaciją – visi puola ir visi mumis nepatenkinti. Tas esmė, ne ta, kad mes studijuojame kabalą, o ta, kad būtent tokio kabalos studijavimo būdo nepakenčia religija, relingi ir nerelingi žmonės.
Universiteto mokslininkai rašo vieni apie kitus, ką kiekvienas mano apie kabalą. Tai kilo iš senovės graikų, kurie studijavo kabalą dar iš pranašų, tačiau ją suprato paviršutiniškai, ir taip ėmė apie ją rašyti, o kitos kartos jau rašė apie pastarąją filosofų kartą, ką šie manė.
Kitaip tariant, universitetinės kabalos tikslas nėra atskleisti Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį, jie nesiekia iš studentų išugdyti kabalistų, jų keliamas tikslas – tirti ankstesnius universitetinius tyrinėtojus.
Galbūt, pas mus ateina ir tokie žmonės, jų noras kaip universitete – išoriškai studijuoti kabalą, ir todėl išeina nepatenkinti mumis, neva, mes studijuojame „ne tai“. Ir mus tiriantys universiteto mokslininkai nesupranta mūsų, ir viduje širsta, kad mes kitokie, ne tokie, kaip jie.
Jie neįstengia suprasti, kad mūsų kabala KITOKIA nei jų: mūsų kabala iš praktiškai suvokusių aukštesnįjį pasaulį kabalistų, jų kabala – tai dvasinio pasaulio nepasiekusių jų pačių pirmtakų nuomonių studijavimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mus kritikuoja?

Atsakymai oponentams

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala

Komentarų nėra

Vieninga gamtos evoliucijos jėga, 1 dalis

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Klausimas. Kokia ta jėga, kuri verčia vystytis pasaulį – visą gamtą ir žmogų?
Atsakymas. Mes egzistuojame jėgos lauke, vadinamame „gamta“, kuriame yra daugybė įvairių jėgų.
Mes skirstome šią jėgą į lygius: negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogaus arba pagal mokslinį požiūrį: į fiziką, chemiją, biologiją ir t.t. Mes apibrėžiame ją pagal savo vystymosi ašį, kaip priežasties ir pasekmės ryšius.
Šiame lauke yra tokių sričių, kurios mums nežinomos ir neaiškios. Visa gamta – tai vieninga jėga. Kuo geriau suvokiame tikrovę ir kuo giliau tiriame gamtą, tuo labiau įsitikiname, kad tai – viena jėga.
Mūsų suvokimas tampa vis integralesnis, globalesnis ir mes jau suprantame, kad nėra atskirai fizikos, chemijos, biologijos, ekologijos, o visa atspindi vieną formą. Tik dėl mūsų suvokimo ribotumo jaučiame vieną tikrovę kaip atskirus fragmentus. Mes tiesiog negalime pamatyti visos visatos kaip vieno paveikslo, vienos jėgos.
Bet palaipsniui pagal savo išsivystymo lygį pradedame suprasti, kad tai iš tikrųjų vienas paveikslas, viena jėga, kurioje esame. Ir ši jėga mus vysto ir suteikia galimybę ją suvokti. Jėga, vadinama „gamta“, tarsi pati nori, kad mes ją pažintume.
Žmogus tyrinėja gamtą, naudodamasis savo savybėmis, gautomis nuo gimimo, todėl jį, žinoma, riboja laikas, judėjimas, erdvė ir savas suvokimas. Jis negali išvalyti savo smegenų ir perprogramuoti jų iš naujo. Juk žmonija – tai rezultatas ilgo evoliucijos vystymosi, ją milijardus metų formavo įvairiausi poveikiai ir jėgos.
Žmogus – tai gamtos vystymosi rezultatas, todėl kyla klausimas, ar jis gali, būdamas neatsiejama integralios gamtos dalimi, ją tyrinėti ? Juk dėl to būtina pakilti aukščiau gamtos.
Tik įvykus pastarojo meto mokslo proveržiams, pradedame suprasti, kad laikas ir vieta reliatyvūs, o vietoje masės gali būti energija. Bet energija – tai kažkas, kas greitai išnyksta, vadinasi, ir masė gali išnykti.
Išeina, kad begalinės tonos materijos, kurią matome Visatoje, yra ne masė, o energija, t. y. kažkas perregimo ir išnykstančio. Iš esmės, mūsų Visata tuščia!
Be to, priežastis ir pasekmė gali pasikeisti vietomis, ir tai, kas mums rodėsi kaip priežastis, pasirodys kaip pasekmė, arba priešingai. Galbūt įvykis, kuris turi atsitikti, sukelia savo priežastį, o ne priežastis sukelia įvykius.
Kvantinėje fizikoje žinomi reiškiniai, kai dalelės, nutolusios viena nuo kitos kosminiu atstumu, yra susijusios viena su kita. Ir jei viena dalelė atlieka apsisukimą, tai už milijardų kilometrų nuo jos kita dalelė atlieka tą patį. Ir nėra taip, kad viena dalelė kartoja kitos veiksmus, – jos abi tarsi sukibusios kaip viena.
Nė viena iš jų nėra priežastis ir pasekmė, o visos sukuria vieną visumą ir tokia forma, kurios nesugebame suvokti savo protu, nes jis nepaprastai ribotas.
Taigi, išeina, kad visi mūsų gamtos tyrimai – labai riboti.
Klausimas. Turime pripažinti, kad mes daug ko nežinome?
Atsakymas. Mes beveik nieko nežinome! Juk mūsų matematikos ir fizikos suvokimas – tai irgi mūsų struktūros pasekmė. O jei būtume kitaip sukurti, turėtume kitą matematiką ir „1+1“ nebūtų lygus „2“.
Juk tai tik prielaida, kad 1+1= 2. Jei pakeistume savo suvokimo organus, tai pamatytume kitą tikrovę. Visa mus supanti gamta atrodytų visiškai kitaip.
Bet jėgą, kuri vysto gamtą, galima laikyti absoliutu, esančiu ne mumyse. Ši jėga kuria gamtą ir mus pačius tokia forma, kuri kažkiek leidžia mums ištirti dalį gamtos. O jei iš tikrųjų norime ištyrinėti gamtą, tai turime pakilti į šios jėgos lygmenį, o tam turime įgyti naujų savybių.
Tęsime….

Iš 2017 m. birželio 27 d. 972-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta – tai vienybė

Gamta neišmokys blogo

Kaip suvokiame gamtą?

Komentarų nėra

Žemė gali būti rojus

Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Stivas Chokingas ir toliau garsinasi. Dabar jis siūlo pastatyti kolonijas Mėnulyje ir Marse, kur mums vis tiek reikės persikelti dėl klimato pokyčių Žemėje arba dėl meteorito sudužimo. Ką Jūs manote dėl šių pareiškimų? Mes kur nors išskrisime?
Atsakymas. Aš nesitikėjau iš tokio rimto mokslininko, kuris vadovauja Niutono katedrai, tokio fantazijos polėkio.
Žinoma, gerai statyti laboratorijas Mėnulyje ir Marse, pažaboti kokią nors kometą, meteoritą. Bet esmė – ne ta. Esmė ta, kad jis kviečia persikelti į kitas vietas, o tai jau – nieko verta! Žmonės nesupranta, kaip stipriai jie yra susiję su Žeme.
Mes susiję su Žeme visomis mūsų savybėmis! Netgi tada, kai Žemėje persikeliame iš vienos vietos į kitą, mes keičiamės. Keičiasi veido bruožai, charakteris – viskas. Palyginkite, pavyzdžiui, žydus, kurie gyveno Rusijos europinėje dalyje ir Vidurio Azijoje. Žemės jėga! Yra pasakyta, kad keičiantis vietą keičia likimą, sėkmės ženklą.
Aš manau, kad šie mokslininkų išsišokimai – tam, kad gautų geresnį finansavimą, sukurtų laboratorijas, sužinotų daugiau apie Visatą. Tai gerai. Iš tikrųjų, nemanau, kad kažkas mąsto rimtai: „Mes kažkur skrisime, kažkur gyvensime…“
Gyvenimo nėra Žemėje, o kitoje vietoje bus?! Čia turime puikias sąlygas. Bet jau tiek užteršėme Žemę, kad daugiau gyventi joje nenorime? O kitoje vietoje? Ir taip pat elgsimės su visais dangaus kūnais?
Komentaras. Kažkada sakėte, kad šio laikmečio žmonijos paminklas bus šiukšlės, besisukančios kosmose…
Atsakymas. O jos jau sukasi. Jei mus stebėtų iš kosmoso, tai pagal šias šiukšles suprastų, kad su mumis neverta turėti reikalų: „Žiūrėkite, ką jie padarė su artimiausia erdve!“
Klausimas. Aš noriu paklausti Jūsų, kaip kabalisto: kaip įsisavinti Žemę, kad nekiltų noras kažkur išskristi?
Atsakymas. Reikia ištaisyti žmogų, kad neterštų Žemės. Juk Žemė gali būti rojus.
Klausimas. Kitaip tariant, ir vietos užteks, ir ekologija pasitaisys?
Atsakymas. Esmė ne ta. Svarbu tai, kad pagal negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos parametrus Žemė mums yra idealiai tinkama vieta, nes mes išaugome ir išsivystėme joje.
Bet kai žmogus Žemėje pradėjo vystytis egoistiškai, jis ėmė priešintis gamtai ir Žemei, todėl sistemingai ir nuosekliai naikina supančią aplinką. Ir čia jau mums reikia pasikeisti patiems.
Todėl, nukreipdami lėšas mokslo vystymosi priemonėms, turime užsiimti ir asmeniniu vystymusi.

Iš 2017 m. birželio 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Netikiu Stivenu Hokingu“

Kas veda pasaulį į aklavietę?

Dvi jėgos, gimdančios Žmogų

Komentarų nėra

Mokslas iš niekur

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Kabala egzistuoja daugiau nei penkis tūkstančius metų. Jei šiandien kreipsitės į septynis milijardus žmonių: „Ar kabala yra teisingų ryšių tarp žmonių metodika?“, – visi pasakys, kad tai – mistika. Dėl ko kabalą slėpė visus šiuos tūkstantmečius?
Atsakymas. Kabalistai taip ilgai slėpė šią metodiką, kadangi žmonija kiekviename savo vystymosi etape gauna tik tai, ko jai reikia.
Kaip Einšteinas bijojo atskleisti pasauliui žinias apie atominę energiją, baimindamas, kad žmonija nesukurtų atominės bombos, taip ir čia. Jei jis nebūtų pagreitinęs šio proceso, galbūt tai būtų įvykę dar po 30–40 metų.
Vadinasi, žmonijos vystymasis kiekvieną laiko akimirką atskleidžia ir blogas, ir geras jėgas bei aplinkybes.
Esmė ta, kad kabala – tai ne įprastinis mokslas, kuris iš pradžių atskleidė paprastus dėsnius, paskui mechaninius, paskui atominės energijos, o dabar atskleidžia sudėtingesnius biologinius ir genetinius dėsnius, įskaitant žmogaus sukūrimą.
Viena vertus, kabala – mokslas. Kita vertus, šį mokslą gali suvokti žmogus, kuris yra jos lygmenyje. Tam nereikia būti protingais fizikais, kaip Einšteinas, Niutonas ir kiti mokslininkai. Tai turi būti žmonės, kurie iš kartos į kartą vystosi kaip mokslininkai, perduoda informaciją kaip mokslininkai, bet kartu augina save, laukdami tos akimirkos, kai kabala turės atsiskleisti žmonijai, ir žmonijai jos prireiks.
Todėl, nors kabala atsiskleidė pirmajam žmogui prieš 5777 metus – kabalistui, mokslininkui, ji iki šiol buvo paslėptyje. Ja naudojosi tik kabalistai – nedidelis žmonių ratas, taip pat, kaip atomine energija užsiėmė tik nedaugelis specialistų, kol nusprendė, kad kitos išeities nėra, atėjo laikas ją taikyti.
Lygiai taip pat ir čia. Jau daugelį tūkstantmečių kabala užsiima nedidelis skaičius žmonių. Jie apie tai rašė knygas, perduodavo jas iš kartos į kartą. Šios knygos parašytos ypatinga kalba, bet ne dėl to, kad autoriai siektų nuslėptų turinio prasmę.
Jie neslėpė! Tiesiog neįmanoma buvo atskleisti to kitiems, jei jie neturi tokio poreikio, impulso, vidinio pasiruošimo.
Net pirminiuose šaltiniuose yra pasakyta, kad būtent XX a. pabaigoje šis mokslas pasklis visame pasaulyje. Taip ir atsitiko. Todėl nieko nuostabaus, kad šiandien ji atsiranda tarsi iš niekur.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar ne per anksti kabalos mokslas atsiskleidė pasauliui?

Visgi kabala buvo uždrausta?

Brendimo laikas

Komentarų nėra

Dvasinės materialių objektų šaknys

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Kas yra mūsų pasaulio objekto „dvasinė šaknis“? Pavyzdžiui, jei vandenynas turi dvasinę šaknį, tai kur ji, ir kas yra vandenynas?
Atsakymas. Dvasiniame pasaulyje nėra „kur“. Vandenynas – tam tikros savybės, daugybė tarp savęs susijusių jėgų.
Vanduo simbolizuoja davimo (Binos) savybę, kurioje pasireiškia įvairūs gyvūnai (Malchut). Kitaip tariant, Malchut pakyla į Biną, tarpusavio sąveikoje įterpia į ją gyvybę, priverčia Biną kreiptis į Keter ir gauti Šviesą.
Ši Šviesa pasklinda po Biną, atlieka joje tam tikrus veiksmus ir gimsta gyvybė: jūrų, upių – vandens. Todėl viskas išeina iš Binos, o po to palaipsniui nusileidžia į Malchut, t. y. iš vandens į sausumą palaipsniui išlipa visi gyviai, ima daugintis, prisitaiko gyventi žemėje.
Tai Binos ir Malchut sąveika, ką studijuojame kaip Cimcum Bet (antrasis apribojimas).
Jėgų tarpusavio sąveika sukuria mūsų pasaulio vaizdus. Dvasiškai pažengęs žmogus, žvelgdamas į pasaulį, mato jėgas, esančias už objektų ir jas valdančias, mato, kaip jo paties konkretūs dvasiniai veiksmai daro įtaką dvasinėms šaknims.
Klausimas. Kodėl mūsų pasaulyje yra kalnai, lygumos, įdubos? Kokia jų dvasinė šaknis?
Atsakymas. Tai mes studijuojame kabalos moksle. Viskas kyla iš dviejų jėgų: Malchut ir Binos savybių arba Chochma ir Chasadim šviesos – gavimo ir davimo savybių. Jų tarpusavio padėtys lemia tokių projekcijų mūsų pasaulyje atsiradimą.
Ir nieko daugiau nereikia. Davimo ir gavimo savybės apibrėžia absoliučiai visas savybes ir charakterius objektų, esančių visuose lygmenyse: negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogiškajame.
Gamtoje nėra nieko, tik šios dvi priešingos jėgos: elektronas ir pozitronas, pliusas ir minusas.

Iš 2016 m. rugpjūčio 14 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

S. Hawkingas: prasideda pavojingiausias laikas planetoje

Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija

Pranešimas („The Guardian“). Britų fizikas Stivenas Hawkingas mano, kad prasidėjo „pavojingiausias laikas mūsų planetai“. Fizikas atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp politikų ir darbininkų klasės.
Gamybos automatizavimas, internetas ir jo platformos greitina ekonominę nelygybę, leidžia labai mažoms žmonių grupėms išgauti didžiulį pelną, priimant į darbą labai mažą skaičių žmonių.
Tai neišvengiama, tai yra pažanga, bet tai  – socialiai destruktyvu. Minėtas problemas galima išspręsti tik visų šalių, visų visuomenės sluoksnių bendromis pastangomis. Kad tai atliktume, reikia griauti, o ne statyti kliūtis viduje ir tarp šalių.
Komentaras. Daugelis jau mato tikrąją tiesą – visos Markso prognozės pildosi būtent mūsų laikais. Bet niekas nemato problemos sprendimo, kadangi ji – ne mūsų prigimtyje, mums reikia naudotis egoizmu ne jame, o pakylant aukščiau jo. Tai logiškas mūsų vystymosi tęsinys, bet mes jo nematome, kadangi visi suprantame ir skaičiuojame tik egoizmo viduje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viduramžiai ar šviesi ateitis?

Pašalpa ir mokslas – privaloma visiems

Badmetis ar klestėjimas?

Komentarų nėra

Kabalos mokslo ypatumai

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Lyginant kabalą su gamtos mokslais galime rasti daugybę panašumų ir skirtumų.
Kabaloje yra taisyklė: tyrėjas neturi nieko daugiau nei mato jo akys. Kadangi tai mokslinis požiūris, tai žmogus turi visiškai vienodai tyrinėti žemiškus mokslus ir dvasinius mokslus – kabalos mokslą.
Viskas, kuo naudojasi įprastas mokslas, būdinga ir kabalai: pasiekimai, statistinių duomenų pakartojimas, grafikai ir kt.
Kabala – tai ne aklas tikėjimas, o suvokimas! Tikėti kabaloje reiškia pajausti Aukštesnįjį pasaulį, jėgą, kuri užpildo visą pasaulį ir protingai jį valdo. Tuo ir skiriasi kabala nuo kitų mokslų, kurie paiso tik aukštesniosios valdančios jėgos pasekmių mūsų dvasiškai negyvo pasaulio lygmenyje.
Kabala tiria pačią valdančiąją jėgą, kurios paprasti žmonės mūsų pasaulyje nejaučia ir nesuvokia. Tam jiems reikia įgyti atitinkamas savybes, panašias į šią jėgą pagal panašumo dėsnį: žmogus gali jausti tik tai, kas atitinka jo jausmų organus. Tik tuomet atsiras galimybė tirti vieningą aukštesniąją gamtos jėgą.
Savo pastebėjimus kabalistai užrašo ir pateikia kaip duomenis, brėžinius, skirtingų priklausomybių grafikus. Jie teigia, kad ne tik sampratų sistema, bet ir hebrajų abėcėlė susideda iš ypatingų ženklų, kurie perteikia įvairią dviejų gamtos jėgų (teigiamos ir neigiamos) sąveiką.
Hebrajų ir aramėjų – dvi viena kitą papildančios kalbos, kilusios tiriant dvi gamtos savybes, davimo ir gavimo, kurios yra visų veiksmų ir mūsų pasaulio reiškinių pagrindas: pliusas/minusas ir t. t.
Universalusis kabalos mokslas semia žinias iš pagrindinės gamtos jėgos suvokimo, tad jis tikslesnis, platesnis, fundamentiškesnis už kitus mokslus.
Tai pagrindžia senovės ir viduramžių filosofų, mokslininkų, kabalistų pasisakymai. Beje, neseniai buvo paviešintas I. Niutono dienoraštis, iš kurio matyti, kad jis mokėsi hebrajų kalbos, kabalos ir iš jos išvedė savo dėsnius.
Kabalos specifika ta, kad iš žmogaus ji reikalauja sukurti savyje naujus papildomus jutimo organus, skirtingai nuo žemiškų mokslų, kurie gamtą tiria prigimtinėmis juslėmis.
Kabala – tai mokslas kiekvienam žmogui, kuris savyje išvystė papildomą jutimo organą.
Gamtoje egzistuoja davimo jėga, tarpusavio ryšio jėga, kurios nesuvokiame, mat neturime vidinės juslės, imtuvo. Negalime jos pajausti, išmatuoti ir iš tiesų nieko nežinome apie jos egzistavimą. Itin vienpusiškai pažįstame tik mažą pasaulio fragmentą.
Kabala – mokslas, pasakojantis ne tik apie mūsų pasaulį, kur veikia viena gavimo jėga, bet apie visą pasaulių sistemą, kurią sudaro dvi jėgos: davimo ir gavimo
Mokslininkai to dar negali suprasti. Jie šiek tiek kažką nutuokia, bet problema ne žmogaus protas, kuris skirtas aptarnauti vieną mažą egoistinę jėgą, o mumyse kylanti būtinybė pajausti visą pasaulių sistemą.
Būtent šis poreikis stumia žmogų į priekį! Jis supranta, kad reikia pasiekti egzistavimo tikslą, jo priežastį, šaknį ir tikslą, juk be šito gyvenimas neturi prasmės.
Jeigu dauguma mokslų kalba, kaip suprasti žmogaus padėtį, tai kabalos mokslas nurodo to šaknį: kas valdo žmogų, kodėl, dėl ko ir kokiu tikslu. Ji taip pat paaiškina, ką reikia pakeisti mumyse, mat norint tirti aukštesniąją jėgą reikia tapti panašiems į ją.
Ir svarbiausia: dėl ko tai darau. Čia ir yra pagrindinė kliūtis, juk darau tai rūpindamasis kitais, padėdamas kitiems, kitų labui – šituo paprastas mokslas iš principo neužsiima.
Jis tiria tai, kas egzistuoja, o kaip tai pritaikyti – tai jau ne jo reikalas, tai perduodama kaip išpirka politikams, turtuoliams ir jie naudojasi mokslo pasiekimais kaip tinkami. O kabalistas tiria ir keičia pasaulį savyje, iš to nėra jokios naudos nei politikams, nei turtuoliams.

Iš 2016 m. vasario 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalos užduotis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai