Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir kiti mokslai kategorijai.


Kabalos mokslo ypatumai

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Lyginant kabalą su gamtos mokslais galime rasti daugybę panašumų ir skirtumų.
Kabaloje yra taisyklė: tyrėjas neturi nieko daugiau nei mato jo akys. Kadangi tai mokslinis požiūris, tai žmogus turi visiškai vienodai tyrinėti žemiškus mokslus ir dvasinius mokslus – kabalos mokslą.
Viskas, kuo naudojasi įprastas mokslas, būdinga ir kabalai: pasiekimai, statistinių duomenų pakartojimas, grafikai ir kt.
Kabala – tai ne aklas tikėjimas, o suvokimas! Tikėti kabaloje reiškia pajausti Aukštesnįjį pasaulį, jėgą, kuri užpildo visą pasaulį ir protingai jį valdo. Tuo ir skiriasi kabala nuo kitų mokslų, kurie paiso tik aukštesniosios valdančios jėgos pasekmių mūsų dvasiškai negyvo pasaulio lygmenyje.
Kabala tiria pačią valdančiąją jėgą, kurios paprasti žmonės mūsų pasaulyje nejaučia ir nesuvokia. Tam jiems reikia įgyti atitinkamas savybes, panašias į šią jėgą pagal panašumo dėsnį: žmogus gali jausti tik tai, kas atitinka jo jausmų organus. Tik tuomet atsiras galimybė tirti vieningą aukštesniąją gamtos jėgą.
Savo pastebėjimus kabalistai užrašo ir pateikia kaip duomenis, brėžinius, skirtingų priklausomybių grafikus. Jie teigia, kad ne tik sampratų sistema, bet ir hebrajų abėcėlė susideda iš ypatingų ženklų, kurie perteikia įvairią dviejų gamtos jėgų (teigiamos ir neigiamos) sąveiką.
Hebrajų ir aramėjų – dvi viena kitą papildančios kalbos, kilusios tiriant dvi gamtos savybes, davimo ir gavimo, kurios yra visų veiksmų ir mūsų pasaulio reiškinių pagrindas: pliusas/minusas ir t. t.
Universalusis kabalos mokslas semia žinias iš pagrindinės gamtos jėgos suvokimo, tad jis tikslesnis, platesnis, fundamentiškesnis už kitus mokslus.
Tai pagrindžia senovės ir viduramžių filosofų, mokslininkų, kabalistų pasisakymai. Beje, neseniai buvo paviešintas I. Niutono dienoraštis, iš kurio matyti, kad jis mokėsi hebrajų kalbos, kabalos ir iš jos išvedė savo dėsnius.
Kabalos specifika ta, kad iš žmogaus ji reikalauja sukurti savyje naujus papildomus jutimo organus, skirtingai nuo žemiškų mokslų, kurie gamtą tiria prigimtinėmis juslėmis.
Kabala – tai mokslas kiekvienam žmogui, kuris savyje išvystė papildomą jutimo organą.
Gamtoje egzistuoja davimo jėga, tarpusavio ryšio jėga, kurios nesuvokiame, mat neturime vidinės juslės, imtuvo. Negalime jos pajausti, išmatuoti ir iš tiesų nieko nežinome apie jos egzistavimą. Itin vienpusiškai pažįstame tik mažą pasaulio fragmentą.
Kabala – mokslas, pasakojantis ne tik apie mūsų pasaulį, kur veikia viena gavimo jėga, bet apie visą pasaulių sistemą, kurią sudaro dvi jėgos: davimo ir gavimo
Mokslininkai to dar negali suprasti. Jie šiek tiek kažką nutuokia, bet problema ne žmogaus protas, kuris skirtas aptarnauti vieną mažą egoistinę jėgą, o mumyse kylanti būtinybė pajausti visą pasaulių sistemą.
Būtent šis poreikis stumia žmogų į priekį! Jis supranta, kad reikia pasiekti egzistavimo tikslą, jo priežastį, šaknį ir tikslą, juk be šito gyvenimas neturi prasmės.
Jeigu dauguma mokslų kalba, kaip suprasti žmogaus padėtį, tai kabalos mokslas nurodo to šaknį: kas valdo žmogų, kodėl, dėl ko ir kokiu tikslu. Ji taip pat paaiškina, ką reikia pakeisti mumyse, mat norint tirti aukštesniąją jėgą reikia tapti panašiems į ją.
Ir svarbiausia: dėl ko tai darau. Čia ir yra pagrindinė kliūtis, juk darau tai rūpindamasis kitais, padėdamas kitiems, kitų labui – šituo paprastas mokslas iš principo neužsiima.
Jis tiria tai, kas egzistuoja, o kaip tai pritaikyti – tai jau ne jo reikalas, tai perduodama kaip išpirka politikams, turtuoliams ir jie naudojasi mokslo pasiekimais kaip tinkami. O kabalistas tiria ir keičia pasaulį savyje, iš to nėra jokios naudos nei politikams, nei turtuoliams.

Iš 2016 m. vasario 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalos užduotis

Komentarų nėra

Mylėti – užpildyti artimo norus

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Klausimas. Kur riba tarp dvasinio ir materialaus pasaulio? Kaip ją kirsti? Ar egzistuoja ta riba?
Atsakymas. Riba tarp dvasinio ir materialaus pasaulio yra žmoguje. Viską galime išmatuoti ir tyrinėti tik žmogaus atžvilgiu. Todėl mūsų požiūris į pasaulį, gyvenimą itin subjektyvus: kol gyvenu, Visata šviečia.
Jei iššeinu iš savo egoizmo, kuris psichologiškai yra mano prigimtis, jei pakylu virš jo, imu jausti visą pasaulėdarą visiškai kitaip, nes iš vidaus jau matau per davimo, meilės, altruizmo prizmę. Mano jutimo organai ima jausti visiškai kitas charakteristikas, vertybes ir todėl pasaulis man atrodo kitoks.
Klausimas. Kodėl tai vadinama meile?
Atsakymas. Mat noriu gero artimui. Mūsų pasaulyje nežinau, kas yra meilė, o kabalos moksle meilė – toks santykis su artimu, kai tu nori užpildyti bet kokius jo norus. Atlikti tai, ko nori jis, reiškia jį mylėti.
Jausdamas artimą kaip save, visiškai ištaisai save – išsiverži iš mūsų pasaulio rėmų į kitą pasaulį, kitą suvokimo, pažinimo pakopą.
Klausimas. Fizikoje yra įdomus reiškinys, vadinamas sinergija, kai sistema nėra lygi savo posistemių sumai. Tai kažkiek primena tai, ką sako kabala apie neįtikėtiną ryšį, kai žmonės susivienydami ima jausti save kaip vieną visumą, nedalomą į atskiras dalis.
Atsakymas. Visuma – daug daugiau nei ją sudarančių dalių suma.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinis pasaulis, materialus pasaulis

Kaip atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis

Absoliuti meilė

Komentarų nėra

Ketinimas – aukščiau materijos

Kabala ir kiti mokslai, Ketinimas, malda

Klausimas. Smegenis tiriantys chemikai, norėdami pagal skirtingas chemines reakcijas apibūdinti skirtingus norus, suprato, jog galima aprašyti praktiškai viską, išskyrus ketinimą. Būtent tai skiria žmogų nuo gyvūno.
Gyvūno ketinimai ir norai sutampa, o žmogus – kuo labiau išsivystęs, tuo labiau jo ketinimai skiriasi nuo jo norų.
Atsakymas. Ketinimas – aukščiau prigimties, virš materijos. Būtent to norėčiau pasiekti, kai mane veikia Šviesa.
Ketinimas – tai ne noras ir ne šviesa.
Šviesa – pašalinis energijos šaltinis. Noras – tai, kas jau veikia mano materijoje. Jei noriu pasiekti naują būseną, tai būtent pats noras ir yra ketinimas. Kabaloje ketinimą priskiriu ne materijai, o Šviesai, kuri mane keičia.

Iš 2016 m. gruodžio 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Keiti ketinimą – keiti likimą

Ketinimo jėga

Veiksmas ir ketinimas

Komentarų nėra

Kabalos mokslo ypatumai

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Lygindami kabalą su gamtos mokslais, galime rasti daug panašumų ir skirtumų.
Kabala turi taisyklę: tyrėjui neegzistuoja nieko daugiau kaip tik tai, ką matojo jo akys. Kadangi  tai grynai mokslinis požiūris, žmogus turi visiškai vienodai tyrinėti ir žemiškus, ir dvasinius mokslus – kabalos mokslą.
Viskas, kuo naudojasi įprastas mokslas, būdinga ir kabalai: suvokimas, statistinių duomenų kartojimasis, grafikai ir kt.
Kabala – tai ne aklas tikėjimas, o suvokimas! Tikėjimu kabaloje laikoma Aukštesniojo pasaulio, jėgos, kuri užpildo visą pasaulį ir protingai jį valdo, jautimas. Tuo kabala ir skiriasi nuo kitų mokslų, kurie tyrinėja tik aukštesniosios valdančios jėgos padarinius mūsų dvasiškai negyvo pasaulio lygmenyje.
Kabala tiria pačią valdymo jėgą,  kurios paprasti žmonės mūsų pasaulyje nejaučia ir nesuvokia. Dėl to jiems reikia įgyti tam tikras savybes, panašias į tą jėgą pagal fizikinį panašumo dėsnį: žmogus gali jausti tik tai, kas adekvatu jo jausmų organams. Tik tada jie įgis galimybę pažinti visą apimančią aukščiausią gamtos jėgą.
Savo tyrinėjimus kabalistai užrašo ir įformina duomenų, brėžinių, įvairias priklausomybes vaizduojančių  grafikų forma. Jie teigia, kad yra  ne tiktai sampratų sistema, bet ir žydų abėcėlė, sudaryta iš ypatingų ženklelių, kurie reiškia visus galimus dviejų jėgų – teigiamos ir neigiamos – santykius.
Hebrajų ir aramitas – dvi viena kitą papildančios kalbos, atsiradusios tyrinėjant dvi gamtos savybes, davimą ir gavimą, kurios sudaro visų veiksmų ir mūsų pasaulio reiškinių pagrindą: pliusas/minusas ir kt.
Kadangi kabalos mokslas savo žinias semia iš pagrindinės gamtos jėgos suvokimo, jis yra daug tikslesnis, platesnis, fundamentalesnis už kitus mokslus ir yra pats  universaliausias.
Tai patvirtina senovės ir viduramžių filosofų, mokslininkų, kabalistų pasisakymai. Maža to, neseniai buvo išleisti Niutono dienoraščiai, iš kurių matyti, kad jis mokėsi hebrajų kalbos, kabalos ir iš jos išvedė savo dėsnius.
Kabalos specifiką sudaro tai, kad ji iš žmogaus reikalauja susikurti savyje naujus papildomus jutimo organus, skirtingai nuo žemiškų mokslų, kurie gamtą tyrinėja iš anksto mums duotais jutimo organais.
Kabala – tai mokslas kiekvienam žmogui, kuris savyje išvystė papildomus jutimo organus.
Gamtoje egzistuoja davimo jėga, tarpusavio ryšio jėga, kurios mes nesuvokiame, kadangi neturime jos vidinio jutimo, imtuvo. Negalime jos pajausti, išmatuoti ir iš tiesų nieko tikro nežinome apie savo egzistavimą. Pažįstame tik mažą kūrinijos fragmentą, be to, labai vienpusišką.
O kabala – mokslas, kuris pasakoja ne tik apie mūsų pasaulį, kuriame egzistuoja tik viena gavimo jėga, bet ir apie bendrą pasaulių sistemą, sudarytą  iš dviejų jėgų: davimo ir gavimo.
Mokslininkai to dar negali suprasti. Jie kažką šiek tiek suvokia, bet problema susijusi ne su žmogaus protu, kuris skirtas aptarnauti vieną mažą egoistinę jėgą, o su būtinybės pajausti visą pasaulių sistemą atsiradimu.
Būtent šis poreikis stumia žmogų į priekį! Jis supranta, kad turi suvokti egzistavimo prasmę, jo priežastį, šaknį ir tikslą, juk be šito gyvenimas neturi prasmės.
Dauguma mokslų  kalba apie žmogaus būsenos suvokimą, o kabalos mokslas nurodo jo šaknį: kas valdo žmogų, kodėl, kam, dėl ko. Kartu jis paaiškina, ką reikia pakeisti  savyje, nes pažinti Aukštesniąją jėgą galima tik supanašėjus su ja.
Svarbiausia: dėl ko tai darau. Čia ir yra pagrindinis suklupimo akmuo, juk darau tai dėl rūpinimosi kitais, dėl pagalbos kitiems, kitų labui – to, ko paprastas mokslas iš esmės neįsivaizduoja.
Jis tyrinėja tai, kas egzistuoja, o kokiu būdu tai naudoti – jau ne jo reikalas, tai atiduodama kaip išpirka politikams, turtuoliams, ir jie naudojasi mokslo pasiekimais kaip nori. O kabalistas tiria ir keičia pasaulį savyje, ir iš to nėra jokios naudos nei politikams, nei turtuoliams.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Atėjo laikas išsklaidyti klaidingas nuostatas apie kabalą

Komentarų nėra

Kas tiki valios laisve

Kabala ir kiti mokslai, Valios laisvė

Komentaras. Žurnalo „Social Psychological Science“ nuomone, jei žmogus netektų tikėjimo valios laisve ir būtų įtikintas, kad jo sprendimais manipuliuoja Aukštesniosios jėgos, jo savimonei ir tapatumui būtų suduotas rimtas smūgis.
Atsakymas. Psichologija – ne mokslas. Ji vadovaujasi tik nedideliais bandymais, atliekamais ribotomis sąlygomis.
Pirmiausia, nėra tokio žmogaus, kuris galėtų tą informaciją priimti ir gyventi, žinodamas, kad jį valdo. Kaip būtų gerai, jei galėtume pasiekti tokią būseną!
Klausimas. Tai psichologai negali atlikti paties svarbiausio: įtikinti žmogaus, kad jis yra valdomas?
Atsakymas. Žinoma! Jie negali pajudėti net iš pradinio taško!
Galima pasakyti žmogui, kad jį valdančios įvairios išorinės ir vidinės jėgos iš tiesų nėra jo. Ne jis renkasi, kaip pasielgti, juk kelios sekundės iki neva jam nusprendžiant, ši informacija susikuria ir susiformuoja smegenyse, o jis tik pateikia galutinį rezultatą. O iš kur šis atsiranda, niekas nežino. Tai jau įrodo ir mokslas.
Bet žmogus negali sutikti su tuo, kad ne jis pats priima sprendimus, nes tai prieštarauja jo egoistinei prigimčiai. Tai užbraukia jo asmenybę, jo „aš“, jo valios laisvę.
Jis gali pasakyti: „Taip, taip, taip!“ – na ir kas? Po sekundės jis vis tiek tai pamirš. Žmogaus prigimtis automatiškai išbraukia šiuos duomenis, ir jis vėl ima gyventi įprastai, tarsi viskas priklausytų tik nuo jo.
Komentaras. Psichologai sako: „Bandymai sumenkinti žmogaus tikėjimą valios laisve stiprina agresiją, gimdo melą…“
Atsakymas. Teoriškai – taip. Bet praktiškai, jei kalbama apie normalų, blaiviai mąstantį, subalansuotą žmogų, jis į tai nekreips dėmesio ir nereaguos negatyviai.
Klausimas. Kitaip sakant, žmogus visada galvoja „esu laisvas“?
Atsakymas. Taip. Nagrinėdami ir vystydami temą „Valios laisvė“, matome, kad kiek žmogui bekalbėtum priešingai, jis sutinka: „Taip, taip, taip“, bet galvoja savaip. Jis net neklausia: „Kaip tuomet tapti laisvam?“ Tai jo netrikdo, nes viską, ką priima, turi pajausti savyje.
Vadinasi, turiu jausti savyje, kad yra Aukštesnioji jėga, kuri mane valdo per įvairias išorines ir vidines sistemas, nutikimus, įvykius – per viską, ką darau.
Turiu tai jausti, o ne iš ko nors girdėti. Štai tuomet pajausiu, kad esu surištomis rankomis ir kojomis: ką bedaryčiau, viskas ateina iš kažkur, o ne iš manęs. Ir imčiau siekti to „iš kažkur“. Kur yra mano elgesio, ateities, mano likimo šaltinis, kad bent sužinočiau, kaip tai sutvarkyta gamtoje?
Tačiau, kad ir kiek apie tai kalbėtume, žmogaus negalėsime įtikinti. Jam reikės labai daug dirbti, kad suvoktų savo nelaisvę. O kartu jis pajaus, kas gi jį valdo! Ir tai jau bus Kūrėjo atskleidimas.
Taigi, psichologai, kaip įprasta, panirę į savo spėliones. O tai, žinoma, niekur nenuves.
Turime parodyti žmogui, kad jis nėra laisvas, bet kartu suteikti galimybę rasti valios laisvę. Kai jis sugebės pamatyti visą vaizdą ir pradėti jį teisingai realizuoti konkrečioje nedidelėje bendruomenėje, tada supras, kurlink turi judėti.
Todėl teisinga žinia tokia: laisvė – tik tinkamos bendruomenės pasirinkimas.

Iš 2016 m. birželio 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip tapti laisvam?

Šiuolaikinė vergovė

Laisvė – tiktai aukščiau noro

Komentarų nėra

Kabalisto pomėgiai

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Ar gali žmogus, studijuojantis kabalą, domėtis astrologija ir jos žinias  panaudoti gyvenime?
Atsakymas. Žmogus, studijuojantis kabalą, gali domėtis tiksliaisiais mokslais, kurie atskleidžia gamtos dėsnius mūsų penkiuose pojūčiuose, remiantis tiksliais moksliniais dėsniais! Visa kita jo paprastai nedomina! Jis tampa abejingas visiems melagingiems mokslams.
Lieka noras domėtis visų rūšių menais, bet ne astrologija, chiromantija, taro kortomis, raudonais siūlais ir užkeikimais. Tai, kas žmonijos sugalvota dėl psichologinio nuraminimo, iškrenta iš kabalisto interesų rato.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo studijavimo objektas

Kabalisto atsakomybė

Žmogus – minčių ir jausmų sistema

Komentarų nėra

Netikėk savo akimis

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

Tyrimas. Kartais gyvenimo faktai susidėlioja taip, kad pasaulis atrodo kitoks nei yra. Priežastis – mūsų smegenų ir psichikos darbo mechanizmas. Smegenys susiduria su begaliniu informacijos srautu, iš kurio remdamosi praeities patirtimi kuria supančio pasaulio modelius.
Smegenys įdeda į pasaulio paveikslą tai, kas joms naudinga, o netinkamą informaciją pamiršta, manipuliuoja faktais tam, kad išlaikytų norimą paveikslą. Taip veikia apsauginis psichikos mechanizmas. Akys pastebi tik tai, ką nori protas. Mes pripažįstame tai, ką patvirtina mūsų asmeninės nuostatos, o priešingybes laikome neteisinga metodika.
Komentaras. Šie faktai seniai žinomi ir ištirti, tačiau problema išlieka. Kadangi mūsų prigimtis – vien tik noras gauti malonumą, ir daugiau mumyse nieko nėra, viskas yra skirta tik savęs pripildymui, tai nepaisant visų tyrimų mes vis tiek aklai tarnausime savo norui. Tik kabalos metodika leidžia mums pakilti virš savo prigimties, ir tuomet matome ne tą paveiklą, kurį piešia mūsų egoistinės smegenys, o tikrojo pasaulio vaizdą – štai jis ir vadinamas aukštesniuoju pasauliu – pasauliu, kuris aukščiau mūsų siauro egoizmo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas valdo smegenis?

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala!

Akys mato daugiau nei protas

Komentarų nėra

Kas valdo smegenis

Kabala ir kiti mokslai, Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

Komentaras. Neurochirurgas akademikas, smegenų tyrinėtojas Arnoldas Smejanovič,  viename interviu pasakė: „Matau prieš save medžiagą, kurios ląstelės pripildytos tokiu žinių kiekiu, kad kaip Niutonas noriu kelti savo skrybėlę prieš kiekvieną jos tyrinėtoją.
Neaišku, kaip ji „dirba“. Signalas iš nervų, ausų ar akių sukuria joje „paveikslą“. Tačiau kaip žmogus galiausiai supranta, kad tai – beždžionė, šitai – lempa, o tai – jis pats? Akivaizdu, kad smegenys yra daug galingesnės nei superkompiuteris. Įspūdingiausias dalykas, kad sąmonė neturi vietos kūne, o smegenų ir minties ryšys – apskritai neįmenama paslaptis. Atsakymą tikriausiai turi tik Kūrėjas.“
Atsakymas. Šiandien mokslininkai nebebijo kalbėti apie „Kūrėjo“ sąvoką, tuo patvirtindami, kad jis aukščiau mūsų supratimo, sąmonės, modeliavimo.
Kitaip tariant, jie supranta, kad tam tikri veiksmai sužadina atitinkamas smegenų sritis, ir tarp jų atsiranda ypatingas, sudėtingos konfigūracijos ryšys. Kas toliau? Jie nežino.
Čia dėžutė, ten dėžutė, tarp jų užsimezgė ryšys, dar kažkur kažkas, tačiau esmė neaiški! Nesuprantama, kas vyksta viduje! Kokia gi mintis atsispaudžia žmoguje ir leidžia jam pajausti, kad esąs tam tikroje erdvėje.
Mintis piešia žmogui tam tikrą vaizdą, kuris jį veikia ir kažkur atsideda, o žmogus veikia ją ir vyksta informacijos apdorojimas. Kur visa tai?! To nėra smegenyse.
Tiesą sakant, yra vienas didžiulis „protas“, pavadinčiau jį jėgų lauku, kuriame egzistuoja absoliučiai viskas! Jis vadinamas Kūrėju. O mes prijungti prie šio lauko, nuolatos esame jame: tai aktyvesni, tai pasyvesni.
Reikia tik pasistengti neapsiriboti pilkąja mase ar kažkokiomis jos smulkiomis detalėmis ir suprasti, kad be šio lauko daugiau nieko nėra. Deja, nesuvokiame jo viso, nematome, kaip viskas tarpusavyje susiję į vieną visumą, tikrasis pasaulio vaizdas prasprūsta pro mus. Todėl mums atrodo, jog niekas neaišku: iš kur ir kaip.
Būtent suvokimas, kad smegenų savybės begalinės ir kad jos tėra kontaktinė dalis, biologinis, dvasinis superkompiuteris, atskleis mums faktą, jog esame Kūrėjo viduje (vadinkime tai Kūrėjo lauku). Žmonijos užduotis – atskleisti mūsų ryšį su Juo.
Klausimas. Nobelio premijos laureatas, fiziologijos ir medicinos daktaras John Eccles sako, kad „smegenys negeneruoja minčių, o priima jas iš išorės. Kur gimsta teorijos, hipotezės, atradimai – kol kas fiziologams neaišku. Aš irgi manau, kad smegenys – būtybė būtybėje, paslaptis už septynių užraktų“.
Atsakymas. Viskas teisinga. Tad būtina studijuoti kabalos mokslą!
Klausimas. Didis rusų chirurgas Pirogovas rašė: „Atskiro žmogaus smegenys tarnauja pasaulinės minties organui. Reikia pripažinti, jog egzistuoja ne tik smegenų mintis, bet ir kita – aukštesnė, pasaulinė.“
Atsakymas. Taip, savaime suprantama. Todėl mes visi susieti per vadinamąsias smegenis. Bet tai ne smegenys, tai siela.
Komentaras. Tiesa, apie sielą. Kada akademiko Smejanovičiaus paklausė, kur sielos vieta: galvos smegenyse, stuburo smegenyse ar širdyje, jis atsakė: „Man atrodo, šiai substancijai nereikia vietos. Jeigu ji šeimininkauja visame kūne“.
Atsakymas. Ne, siela – tai milžiniškas jėgos laukas, Aukščiausiojo proto laukas, kuriame egzistuojame.
Klausimas. Neįmanoma pasakyti, kur jos vieta?
Atsakymas. Visų pirma aukščiausiajame pasaulyje nėra vietos, erdvės, judėjimo. Antra, nėra ir mūsų kūnų. Tai mumyse piešiama iliuzija. Knyga „Zohar“ ir kabalos mokslas atvirai teigia, kad įsivaizduojame save ir mūsų pasaulį itin ribotu mastu ir forma, kurių iš tiesų nėra – tai iliuzija.
Klausimas. Ar akademikai įstengs prie to prieiti?
Atsakymas. Ne. Spekuliatyviai jie kažkaip tai nuspės, bet moksliškai nepagrįs. Tam reikalingas kitoks regėjimas.
Pamažu jie atras kabalos mokslą, atmes savo „pilkąją masę“ į šalį ir ims suvokti pasaulį per norą duoti, norą gauti.
Dabar jie pažįsta pasaulį per protą, o turi pažinti per vieną vienintelį norą; tiek, kiek į jį įsijungia, žmogus ima jausti tikrąjį pasaulį.

Iš 2016 m. liepos 4 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala!

Amžinai nauja mano siela

Smegenys – vyriausias koordinatorius

Komentarų nėra

Kabala ir psichologija

Kabala ir kiti mokslai

Komentaras. Kabalos mokslas tiria egoizmą, tačiau psichologija taip pat tiria mūsų egoizmo reakciją į tam tikrus išorinius dirgiklius ir tai galima užrašyti formulėmis. Koks skirtumas?
Atsakymas. Psichologija nieko negali užrašyti formulėmis, nes žmogus niekaip negali laipsniškai suskirstyti savo egoizmo, negali jo valdyti.
Egoizmą galima valdyti tik nukreipus į jį tam tikrą šviesą. Kaip lazeryje, kurio spindulys nukreipiamas į objektą ir priklausomai nuo šviesos bangos dažnumo ir ilgio objekte vyksta tam tikri pokyčiai. Nekontroliuojant egoistinio noro visos ataskaitos ir rezultatai yra visiškai spontaniški. Iš anksto negali daryti jokių išvadų.
Todėl psichologija – tai ne mokslas. Ji suteikia teisingus rezultatus, bet jų neįmanoma susisteminti, rasti bendro vardiklio, mat negalime tiksliai veikti egoizmo. Nepasakysi: „Dabar pridėsiu 10 gramų pastangų ir įvyks tas ir tas, pridedu dar 10 gramų pastangų – bus tas ir tas“, – taip nėra! Negali apibrėžti skirtumo tarp žmonių.
Psichologijoje yra statistinių duomenų, atspindinčių vidurkį, bet jie netikslūs, nes tavo rankose nėra Aukštesniosios Šviesos – instrumento, veikiančio žmogaus norus bei savybes.
O kabaloje tai yra. Keisdamasis kitų atžvilgiu žmogus savo pastangomis pritraukia Aukštesnios Šviesos kvantus, kurie „kvantuoja“ jo norus. Su kiekvienu kvantu noras kinta ir žmogus jaučia, kaip keičiasi į vieną ar kitą pusę – taip jis graduoja, kalibruoja pats save.

Iš 2016 m. vasario 28 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Einšteinas ir kabalistai

Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Kuo panašūs Einšteinas ir kabalistai?
Atsakymas. Einšteinas, kaip ir kabalistai, ieškojo bendros gamtos valdymo formulės, aprašančios visus pasaulio procesus visuose lygmenyse.
Kabalistai eina toliau – jie nori ne tik protu suvokti visus pasaulio (ir ne tik mūsų, o ir visų kitų pasaulių) procesus, iki galo juos pažinti, tapti tokiais kaip jie, t. y. susitapatinti su Kūrėju, ar, jei norite, su Dievu. Tai ir yra žmogaus sukūrimo tikslas, ir iki tokio pažinimo lygio turime pakilti šiame ar būsimuose gyvenimuose.
Kaip ir Einšteinas, kabalistai laiko lauką (šviesą, mintį, Kūrėją) – pirminiu, o atsirandančius kūnus, norą – antriniu. Todėl kabalos mokslas užsiima savo noro tyrimu, kuris atskleidžia mumyse lauką – šviesą, Kūrėją.
Einšteinas nesugebėjo to atskleisti, nes manė, kad tai atskleidžiama protu, o kabalos mokslas tai atskleidžia, keisdamas žmogaus norą, t. y. per materiją.

Iš 2016 m. birželio 17 d. pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Einšteinas buvo kabalistas?

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala

Visi gamtos dėsniai – tai Kūrėjo savybės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai