Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir kiti mokslai kategorijai.


Ką dengia nuo mūsų tiesos pasaulis

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Neuronai, iš kurių sudarytos mūsų smegenys, pagal savo funkcionalumą yra loginiai elementai. Jie prisitaikė atvaizduoti tą logiką, kuri yra gamtoje, ir atgamina ją smegenyse, nervų sistemoje.
Todėl jie jaučia, kai jų gaunama informacija neatitinka šios logikos.
Man atrodo, kad jei žmogui suteikiama melaginga informacija, tai neuronų lygyje jis pradeda tai jausti. Nuolatos maitinamas melaginga informacija, jis gali susirgti.
Mūsų istorijoje yra pavyzdžių, kai ilgalaikis melagingos informacijos teikimas žmonėms sukėlė tam tikrų socialinių pasekmių, masinių negatyvių reiškinių.
Kitaip tariant, gamtoje egzistuoja tam tikra objektyvi tiesa, kuri įspausta pačiuose neuronuose, ir jie geba pajausti melą.
Atsakymas. Esmė ta, kad žmogaus sąmonėje yra du gamtos lygiai: aukštesnysis lygmuo, atstovaujantis idealiam ryšiui tarp visų gamtos dalių, ir žemesnysis lygmuo – absoliučiai nutrūkęs, egoistinis ryšys.
Šiandien mes veikiame egoistiniame lygmenyje, atstumiame vienas kitą. Bet gamta sukurta taip, kad galiausiai per visų teigiamų ir neigiamų jausmų pasireiškimą mumyse , proto ir jausmų priešstatą ji vis tiek palaipsniui skatina mus analizuoti, kas iš tikrųjų yra tiesa.
Mes priverstinai turėsime priimti visą tarpusavio priklausomybės sistemą ir pajausime ją, egzistuosime dėl jos globalumo ir integralumo. Ji yra kiekviename žmoguje.
Todėl, tikėtina, neuronai supranta, kad mūsų prigimtyje yra tiesos pojūtis. Iš esmės, mes sukurti teisingai, tik iš aukščiau visa tai padengta didžiuliu egoizmu, kuris užstoja mums vientisą uždarą gerą sistemą.

#220450

Iš 2017 m. gruodžio 12 d. TV programos „Kartu apie svarbiausia. Aleksandras Ždanovas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išeiti iš melo apsupties

Kur slypi valios laisvė

Neiškreiptas egoizmo pasaulio vaizdas

Komentarų nėra

Kabala apima visus dėsnius

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Fizikos dėsniai turi konkrečias formas, pavyzdžiui, visuotinės traukos dėsnis. Ar kabala, kaip mokslas apie visą pasaulių sistemą, tiria klausimą, kodėl būtent fizikos dėsniai yra tokių, o ne kitokių formų?
Atsakymas. Jeigu paimsite davimo savybę ir jai priešingą gavimo savybę ir imsite jas tarpusavyje gretinti, pamažu artindami jas iš jų priešingų būsenų į tam tikrą priklausomybę, tai gausite visus fizikos dėsnius Šviesos ir noro lygmeniu, ir jie vadinsis dvasiniais dėsniais.
O mūsų pasaulio lygmenyje jie vadinsis fizikos dėsniais. Biologijos lygmeniu – biologiniais dėsniais, zoologijos – zoologiniais, psichologijos – psichologijos dėsniais ir t. t.
Klausimas. Kitaip tariant, visuotinės traukos dėsnis – tai Šviesos dėsnio projekcija mūsų plokštumoje?
Atsakymas. Žinoma. Tai Šviesos ir noro sąveikos projekcija primityvioje materijoje. Kabala apima visus dėsnius.

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Universali gamtos formulė

Tik vienas dėsnis

Mokslas apie dvasinio pasaulio dėsnius

Komentarų nėra

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žmonėms labai sunku suprasti skirtumus tarp kabalos mokslo ir psichologijos bei filosofijos. Ar galėtumėte juos paaiškinti?
Atsakymas. Kabalos mokslas kalba apie pasaulėdarą, grindžiamą dviejų jėgų sąjunga ir susipriešinimu: davimo ir gavimo savybėmis – teigiamos ir neigiamos jėgos bei materijos, esančios tarp jų, kuri yra valdoma abiejų jėgų.
Ši metodika aiškina keturias tiesioginės Šviesos (davimo savybės) plitimo ant gavimo savybės stadijas, ir kaip šios savybės sąveikauja tarpusavyje, gimdydamos įvairias visų jėgų ir elementų variacijas.
Taigi, kabalos mokslas prasideda nuo pačios elementariausios pradžios ir aiškina, kaip viskas išplinta ir vystosi iki mūsų pasaulio.
Psichologija su filosofija su tuo neturi nieko bendra. Kabalos mokslas ypač logiškas. Žmogui, kuris šiuo mokslu užsiima, net jei jis šių jėgų nejaučia, dar neatskleidžia Aukštesniojo pasaulio, vis tiek šios žinios labai įdomios.
Todėl daugelis ateina ir studijuoja kabalos mokslą kaip teoriją, nors nesupranta, kas ten ir kaip. O yra žmonių, kurie mokydamiesi vystosi patys ir nori įgyvendinti tai praktiškai. Viskas priklauso nuo to, kokio tikslo jie siekia.
Mes mokome ir tuos, ir tuos. Nesvarbu, kurio tikslo siekia žmogus, jam suteikiame visas žinias. Pirmas kursas – „Aukštesniojo pasaulio struktūra“ – aiškina pasaulėdaros sistemą. Antrasis kursas – „Praktinis Aukštesniojo pasaulio atskleidimas“ – įveda į žmogaus darbą grupėje.
Bendrai, kabalos mokslas skirtas žmogų pakelti virš savo egoizmo, kuris trukdo mums susivienyti, o psichologija moko, kaip patogiai įsikurti egoizme. Psichologija ir filosofija negali už šių savo rėmų išeiti.

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Komentarų nėra

Skirtumai tarp kabalos mokslo ir psichologijos

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslo ir psichologijos tikslai skirtingi. Kabalos tikslas – Kūrėjo atskleidimas, psichologijos – geriau įsitaisyti mūsų pasaulyje. Tačiau priemonės gana panašios – ir ten, ir ten vyksta grupinis mokymas, svarbus aplinkos poveikis ir t. t. Kas yra kabalos moksle, ko nėra psichologijoje?
Atsakymas. Grupinė psichologija tyrinėja, kaip susieti visus į vieną kolektyvą. To reikia visiems: įmonėms, mokykloms, vyriausybėms ir net šeimai, tačiau jie tuo užsiima paprastos psichologijos lygmenyje.
Kabalistinė psichologija reikalauja, kad grupėje būtų ne daugiau kaip dešimt žmonių. Tai – pirma.
Antra, pageidautina, kad grupės būtų sudarytos priklausomai nuo lyties: moteriškos ir vyriškos.
Trečia, susivienijimas pasiekiamas ne psichologiniu keliu, o padedant aukštesniojo pasaulio šviesai.
Toks susivienijimas vyksta visai kitame lygmenyje – ne psichologiniame, o dvasiniame.
Skirtumas yra tas, kad psichologinio lygmens ryšys pagrįstas susivienijimo nauda, nes žmogus įgyja ramybės, saugumo, paramos, sveikatos, geresnę šeimą, aplinką darbe, klasėje ir taip toliau. Tai palengvina kančią ir jo egzistavimą.
Kabalistinė psichologija remiasi kitu pagrindu – Aukštesniosios šviesos pritraukimu. Mes nesistengiame susijungti patys, o turime kreiptis į Aukštesniąją šviesą, kuri mus suvienija virš mūsų egoizmo altruistiniais ryšiais.
Taigi, aš susijungiu su tavimi ne, tarkim, dėl mūsų mažo verslo. Mes kuriame bendrą vienybę virš savęs su Aukštesniosios šviesos – ypatingos dvasinės energijos, kuri egzistuoja mus supančioje erdvėje, – pagalba. Mes Ją pritraukiame tam tikrais alternatyviais veiksmais, kad ši energija, vadinama Supančiąja šviesa, kuri neregimai egzistuoja aplink mus, nors mes jos nejaučiame, mus paveiktų ir suvienytų virš mūsų egoizmo.
Tada mūsų susivienijimas tampa altruistiniu, dvasiniu, ir jame mes pradedame jausti Aukštesnįjį pasaulį ir Kūrėją.
Klausimas. Ką jaučia žmogus, kai pritraukia Aukštesniąją šviesą?
Atsakymas. Kaip sakoma: „Mes gyvename, nejausdami po savimi žemės…“ Tu įeini į savo draugus, prilimpi prie jų. Juose tavo egoistinis išsigelbėjimas, tačiau, kai tai atsitinka, tu jau – ne egoistas.
Tokiu būdu kabalos mokslas ir psichologija skiriasi ne tik tikslu, bet ir jo pasiekimo priemonėmis. Mes nieko neimame iš šio pasaulio.

Iš 2017 m. rugsėjo 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Dešimtukas kaip susiliejimo instrumentas

Ką žmogui duoda kabala?

Komentarų nėra

Matematika – aukščiausia visatos harmonija

Kabala ir kiti mokslai, Kabalos mokymasis

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai po darbo seminare pereiname prie „Mokymosi apie dešimt sfirų“, ši knyga suvokiama kaip meilės matematika – santykių lygtys kabalistinėje grupėje.
Ji tarsi aprašo visų būsenų, kurias norėjome pasiekti seminare, formules. Kodėl kai kuriems ši knyga atrodo nuobodi?
Atsakymas. Yra žmonių, kurie nesupranta matematikos. Matydami formulę įsivaizduoja ją tik konkrečių reikšmių pavidalu: kilogramais, litrais ir kt. Jie supranta, kad ši formulė kažkaip susieja vieną kintamąjį su kitu, ir jei vienas sumažės, tai kitas padidės ir atvirkščiai. Tačiau pačiose formulėse nejaučia gyvybės.
Matematika – tai aukštesnis, dieviškas mokslas, juk ji išreiškia ryšį tarp visų tikrovės dalių. Ir nesvarbu, apie ką būtent kalbama. Yra pasaulių sistema kaip viena siela su pripildančia ją Šviesa, bet siela sudužo į daugybę dalių.
Visos šios dalys susimaišė viena su kita ir nukrito žemyn. Ir dabar norime surasti formulę, kuri išreikštų, kokios būsenos jos buvo ir kaip nukrito, koks skirtumas atsiskleidė tarp jų, kuo jis pasireiškia ir kaip jos gali vėl susijungti į tą pačią formą.
Mes norime išreikšti santykį tarp visų dalių: tarp pasaulių, tarp pasaulių ir sielų, tarp negyvojo, augalinio, gyvūninio ir žmogaus lygmens kiekviename fragmente ir tarp jų įvairiomis formomis, nes kiekvienas dar suskilo į „Adam Kadmon“, ABEA ir mūsų pasaulį.
Išeitų, kad yra begalo daug įvairiausių savybių, bet jos visos tarpusavyje susijusios ir įsijungia viena į kitą. Matematika – tai kalba, leidžianti viską sujungti draugėn ir paaiškinti tai, kas svarbiausia – ryšius tarp jų. Čia ir yra tikroji matematika – tai ryšių tarp visų pasaulėdaros dalių formulės: kas kad ne viskas iš karto, bet dalimis.
Šio pasaulio matematika, žinoma, nėra tobula. Ir vis dėlto joje yra kažkas, kas susieja viską kartu. Ir augalų, ir žvaigždžių, ir negyvosios materijos, ir žmogaus savybių (jo psichologijos) atžvilgiu veikia vienos ir tos pačios formulės, tik skirtinguose medžiagos lygmenyse.
Matematika – tai aukščiausioji visų tikrovės dalių harmonija kartu. Kabalos mokslas aiškina šią harmoniją, tik kabalistų vartojamais savo terminais. Kabaloje taip pat yra formulės bei dėsniai, kas kad ne tokios kaip matematikoje, tačiau kalbama apie visos pasaulėdaros dalių harmoniją.
Todėl, jei „Mokymas apie dešimt sfirų“ aiškina mums dvasinius objektus: Išsut, Zeir Anpin, Nukva – kaip jie susiję vienas su kitu, tai mums atrodo, kad tai sausa, nuo gyvenimo atsieta informacija. Bet iš tikrųjų šis aprašymas pilnas gyvybės. Mes šitai dar pajausime, o kol kas tiesiog žinokite, kad šioje knygoje slypi tikrasis gyvenimas ir tobulybės pojūtis.

Iš 2017 m. gruodžio 29 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Davimo matavimo vienetas – dešimt sfirų

Visi pažinimo keliai veda į kabalą

Komentarų nėra

Kabala – eksperimentinis mokslas

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kurią Kūrėjo savybių dalį galime suvokti?
Atsakymas. Apie tą dalį, kurią galime pasiekti, rašo kabalistai.
Esmė ta, kad galime suvokti tik tai, kas liečia mus. O to, kas neliečia, nežinome ir net negalime įsivaizduoti.
Kabaloje kalbama apie tai, kas suvokiama Kūrėjo sukurtame nore gauti. O jeigu noras negali nieko nustatyti, tai to neįmanoma aprašyti. Kabala – grynai eksperimentinis mokslas.

Iš 2018 m. sausio 21 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulis – tai, ką mes suvokiame

Ar galima suvokti Kūrėją?

Kabala – mokslas apie Aukštesniąją tikrovę

Komentarų nėra

Kaip vertinti istoriją ir tradicijas?

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip priimti tuos įvykius, kurie jau praėjo? Kaip teisingai juos vertinti?
Atsakymas. Niekaip! Nesigręžioti į praeitį, negalvoti apie ją ir jos neanalizuoti. Yra tik šiandieninė diena, ir ji priklauso nuo paties žmogaus. Svarbiausia suprasti, kaip save nukreipti teisingo pasaulio suvokimo link.
Klausimas. Nejaugi istorijos, tradicijų, kultūros studijavimas negali padėti vystytis?
Atsakymas. Reikia pakilti virš tradicijų ir kultūros. Viena, ko reikia – normaliai bendrauti su žmonėmis ir mokyti tik „Mylėk artimą kaip pats save“. Visa kita yra išgalvota egoizmo, siekiančio įsitvirtinti.
Klausimas. Nereikia mokytis net kabalos istorijos?
Atsakymas. Mokydamasis kabalos, žmogus sužinos ir jos istoriją, nes susipažįsta su kelim / indų (noro) vystymusi ir vystymusi Šviesos, kuri veikia norus. Tai ir yra visa istorija.
Mums suteikta tam tikra erdvė. Ši erdvė vadinasi „noras gauti“. Ją veikia Šviesa – noras duoti.
Noras gauti, praeidamas savo vystymosi etapus, palaipsniui tampa panašus į Šviesą. Tiek, kiek jis panašus į Šviesą, Šviesa užpildo norą.
Laipsniškas noro gauti užpildymas Šviesa ir yra istorija. Daugiau nieko nėra.
Komentaras. Mokomės istorijos universitete, dėl to norisi su jumis nesutikti. Tačiau, iš kitos pusės, matome, kad nėra nė vieno pavyzdžio, kuomet žmogus iš istorijos ko nors pasimokytų ir padarytų teisingas išvadas.
Atsakymas. Pirmiausiai, istoriją rašo egoistai – kiekvienas iš sau naudingo požiūrio taško: arba siekdamas išaukštinti save, arba iškelti savo tautą, arba dar ką nors.
Jeigu paklaustumėte manęs, kam man reikalinga istorija, tai tik tam, kad turėčiau apie ką kalbėtis su žmonėmis, platindamas kabalą. Iš esmės, istorija man nereikalinga.
Kalbu kaip žmogus, gavęs platų išsilavinimą, mokęsis daugybės dalykų. Nieko to nereikia: „Mažiau žinai, geriau miegi“. Neužterši savo galvos jokiomis filosofijomis ir istorijomis. Reikia žinoti tik tai viena: kaip sąveikauti su Aukštesniąja šviesa – vienintele jėga gamtoje, kurios padedamas gali daryti viską.
Tam nebūtina mokytis nei mechanikos, nei elektronikos, nei kompiuterių – nieko.
Komentaras. Jeigu aš nieko nežinočiau, jūs negalėtumėte man nieko paaiškinti.
Atsakymas. Tai – kitas reikalas. Žinoma, aš pritariu mokymuisi, tačiau ne asmeniškai dėl savęs ir savo gyvenimo.
Klausimas. Viskas priklauso nuo to, su kokiu ketinimu mokaisi?
Atsakymas. Žinoma, – tik su ketinimu ištaisyti pasaulį per savo paties išsitaisymą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar galima pakeisti istorijos eigą?

Pasaulio istorija pagal kabalą I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą II dalis

Komentarų nėra

Noras – tai materija

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip noras gali būti materija?
Atsakymas. Noras ir yra materija. Nieko kito nėra. Viskas, ką aš jaučiu aplink, yra noras.
Komentaras. Kažkada jūs apie tai kalbėjotės su mokslininkais, ir jie negalėjo to suvokti…
Atsakymas. Mokslininkai to nesuvokia, nes tyrinėja norą materialiame lygmenyje, tik tuo pavidalu, kuris pasireiškia mūsų penkiuose jutimo organuose. O mes jį tiriame kituose penkiuose organuose: keter, chochma, bina, zeir ampin, malchut.
Todėl mokslininkai laiko materija tik tai, ką jie jaučia. O mes laikome materija norus ir tiriame įvairius jų pavidalus bei visų rūšių metamarfozes.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra žmogus?

Dvasiniai ir materialieji norai

Noras, prikeliantis žmogų gyvenimui

Komentarų nėra

Moksliniai tyrimai kabaloje

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kabala – mokslas, kaip atliekami moksliniai tyrimai ir fiksuojami rezultatai?
Atsakymas. Šiuos tyrimus atlieka žmogus savyje pagal savo rešimot (dvasiniais įrašais) ir tikrindamas su bazinėmis kabalistinėmis knygomis Ari „Gyvybės medis“ ir „Aštuoni išminties vartai“ bei Baal Sulamo „Mokymu apie dešimt sfirų“.
Klausimas. Kodėl nerekomenduojate „Knygos Zohar“?
Atsakymas. „Zohar“ nėra skirta tam, kad tikrintume save pagal ją. Tai ne mokslinė knyga kalbos atžvilgiu, nes ji parašyta jausmų kalba. „Mokymas apie dešimt sfirų“ ir Ari knygos – tai dvasinių pasaulių fizika.

Iš 2017 m. gruodžio 31 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką tyrinėja kabalos mokslas?

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalistas – mokslininkas tiriantis save

Komentarų nėra

Pasaulio istorija pagal kabalą IVd.

Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Skirtingi žmonės pasaulio istoriją jaučia vienodai, nes jie išgyvena tą pačią būseną?
Atsakymas. Žinoma, tai – rešimot (dvasiniai informaciniai duomenys), kurie savo jau padarė. Skirtingi žmonės visa tai praėjo ir dabar tai jaučia kaip praeitį.
Pasaulis neegzistuoja. Jis yra tik mūsų sąmonėje. Prie tikrovės suvokimo reikia pratintis palaipsniui. Kol žmogus nepradeda jausti tam tikrų pradinių dvasinių būsenų, jis nepriima to, ką teigia kabalos mokslas. Jam tai atrodo, kaip kažkas visiškai fantastiška, nesuvokiama, kvaila. Iš tiesų kabala – pats seniausias ir pats moderniausias mūsų laikų mokslas. Juk tai, ką jis teigė prieš du, tris, keturis tūkstančius metų, mokslininkai pradėjo atskleisti tik per pastaruosius 50 metų.

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Rešimot istorija ir vystymasis

Pasaulio istorija pagal kabalą I dalis

Pasaulio istorija pagal kabalą II dalis

 

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai