Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir kiti mokslai kategorijai.


Ar planetos valdo mūsų likimą?

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kodėl norint geriau planuoti savo ateitį nepageidautina studijuoti astrologijos, kaip veikia mėnulis, planetos ir t.t. ?
Atsakymas. Kabaloje sakoma, kad visi dangaus kūnai ir daug kitų dalykų tik parodo, kaip aukštesnės jėgos veikia mus.
Tam tikros jėgos valdo planetas ir veikia mūsų likimą. O mes žiūrėdami į planetų judėjimą galvojame, kad tai ir yra veikiančioji jėga, tarkim, mėnulio. Ne, tai aukštesnioji jėga, kuri veikia ir mėnulį.
Todėl studijuodami kabalą, gauname priėjimą prie tikrųjų aukštesniųjų jėgų, valdančių mūsų likimą, o ne bedvasius dangaus kūnus. Patys savaime jie nieko nedaro.
Taip ir pasakyta, kad kabalistai yra aukščiau žvaigždžių. Kitaip tariant, jie dirba būtent su Šviesos šaltiniu – aukštesniąją jėga, o ji jau valdo tiek dangiškus, tiek žemiškus veiksmus, objektus ir reiškinius. Todėl mums atrodo, kad jie nulemia mūsų likimą. Šis paklydimas kyla iš praeities, iš faraono laikų su jų piramidėmis ir žyniais.
#250546

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvaigždės nevaldo Israel

Ar galima valdyti likimą?

Kabala, astrologija ir globali sistema

Komentarų nėra

Žmogaus ketinimas – tai jis pats

Kabala ir kiti mokslai, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalos mokslo tyrimo objektas – tai žmogaus vidinė dalis – ketinimas. Nė vienas kitas mokslas to netiria.
Tarkime, psichologija tiria tik jausmus, emocijas, tam tikras žmogaus reakcijas, norus.
Atsakymas. Ne tik. Psichologija taip pat tiria ketinimą, tačiau tai nėra mokslas, nes mūsų pasaulyje nėra tikslių būdų išmatuoti kokius nors psichologinius žmogaus parametrus, juos pasverti, sugretinti ir pan.
O kabala, kaip mokslas apie ketinimą, suteikia mums instrumentą pasitelkti visiškai kitokią prieigą. Paprastai vertiname žmogų pagal jo veiksmus ir pagal rezultatus, o kabala žmogų vertina pagal jo ketinimą. Tai ir yra skirtumas. Juk mūsų pasaulyje su geru ketinimu galiu daryti blogus veiksmus, ir priešingai, blogi ketinimai kartais gali paskatinti gerus veiksmus.
Bendrai tariant, svarbiausia – atskleisti žmogaus ketinimą. Juk jo ketinimas – tai jis pats, o jo veiksmai ir norai nuo jo nepriklauso, jie kyla pamažu, priklausomai nuo žmogaus fizinės raidos.
#250922

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Komentarų nėra

Kabala ir psichologija: santykiai tarp mokytojo ir mokinio

Kabala ir kiti mokslai, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabaloje itin svarbus mokytojo ir mokinio santykiai. Kiek suprantu, psichologijoje taip nėra.
Atsakymas. Manau, kad žmogus ir ten prisiriša prie savo psichologo.
Tačiau kabaloje mokinio ryšys su mokytoju tiesiog būtinas. Reikia, kad jis klausytųsi mokytojo ir mėgintų realizuoti jo patarimus, net jei jie atrodo nevisiškai realūs.
Mokytojas kabaloje – tai tam tikra problema mokiniui: jis turi jį priimti ir sekti paskui nepaisydamas savo sveiko proto.
Psichologijoje tai daugmaž aišku. Ir psichologas, ir pacientas yra viename egoistiniame lygmenyje, o kabaloje mokytojas ir mokinys yra dviejuose lygmenyse: mokytojas – dvasiniame, o mokinys – materialiame, ir todėl čia kyla problema.
Klausimas. Ar tiesa, kad visi patarimai, kuriuos duoda mokytojas-instruktorius kabaloje mokiniui nėra suprantami?
Atsakymas. Jų vidinė prasmė, žinoma, kad nėra aiški, nes mokinys dar nepasiekė mokytojo lygmens. O psichologiją iš esmės gali išstudijuoti pats ir suprasti, kas ir kur eina, ką apie tą sakė didieji psichologai ir pan.
Kitaip tariant, psichologija apsiriboja protingomis mintimis ir norais, o kabala virš šių ribų – tai vadinama „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
#251293

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Mokytojo ryšys su mokiniu

Sekti paskui tą, kuris mato kelią

Komentarų nėra

Einšteino citatos, I dalis

Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Prašau pakomentuoti kai kurias Alberto Einšteino citatas.
Pirmoji: „Tik kvailiui reikia tvarkos. Genijus viešpatauja virš chaoso“.
Atsakymas. Taip. Paprastai žmogus siekia tvarkos, nes neaprėpia visko, kas yra priešais jį.
O genijus priešingai, jaučia, kad turi ištirpti chaose, tada pamatys jame vidinę tvarką. Ne tą, kurią projektuoja tikrajame pasaulyje, o tą, kuri iš anksto egzistuoja šio pasaulio viduje.

Citata. „Yra tik du būdai gyventi: pirmas – tikint, kad stebuklų nebūna, antras – kad viskas aplinkui stebuklas“.
Atsakymas. Jeigu stebuklų nebūna, tada viskas labai paprasta ir aišku. Man taip pat visi nori paaiškinti: „Ko tu kankiniesi? Žiūrėk, kaip paprastai, gerai viskas parašyta. O tu kažko ten vis ieškai, nežinia dėl ko stengiesi“.
Vienas gyvenimas, kai savo protu stengiamės aprėpti tai, kas neaprėpiama. Tačiau iš anksto sakome: „Na ir kas ten? Viskas paprasta, gerai“. Visa tai apglėbiame savo protu.
Kitas gyvenimas – kai ištirpstame dvasiniame pasaulyje, kosmose, kai suvokiame, kad negalime to „praryti“ ir manome, kad galime tik įeiti į tai ir ištirpti.
Šitaip įeidami į pasaulį, priimame jį. Kartu nusilenkiame, sumažiname savo protą, galimybes, matome gamtą, esančią virš mūsų, o ne save, ją valdantį. Einšteinas sakė: „Aš kaip mažas berniukas, renkantis akmenėlius ant jūros kranto“. Tik taip galime įeiti į gamtą ir iš tikrųjų ją suprasti.

Komentaras. Tai mes tarsi sakome: „Aplinkui vien stebuklai!“
Atsakymas. Taip. Tai – teisingas požiūris. Iš tiesų – vien stebuklai.
Kodėl „stebuklai“? Todėl, kad savo protu jų negaliu aprėpti. Bet kai sakau, kad tai stebuklai ir noriu būti juose, tada pradedu juos suprasti, būtent dėl to, kad anuliuoju save jų atžvilgiu.

Citata. „Išsilavinimas – tai, kas lieka, pamiršus viską, ko išmokai mokykloje“.
Atsakymas. Kas yra išsilavinimas? Mes formuojame, arba, galima sakyti, formatuojame savo protą. Kaip kompiuteriuose įjungiame tam tikras programas, o vėliau jų padedami apdorojame medžiagą, dirbame su ja, taip ir išsilavinimas – turėtų būti toks pat. Taigi, pats savaime jis neturi jokios reikšmės. Tik po to, kai jo padedamas susidarau teisingą požiūrį į pasaulį, pradedu jį vertinti.

Klausimas. O ką reiškia iš viso pamiršti išsilavinimą?
Atsakymas. Ko mes mokėmės mokykloje? Istorijos, geografijos, netgi matematikos ir visų tų lygčių nemoku. Galiu, žinoma, išprotauti, kai reikia, bet iš esmės… O universitete? Kiek, rodos, nereikalingo… Bet viso to reikia tam, kad vystytųsi smegenys. Vystytųsi, miklintųsi. Kitaip, kas bus? Mokėsiu tik skaičiuoti savo ožkas ar karves bandose? Ar vis dėlto turėčiau mokėti operuoti sąvokomis?
#243220

Iš 2019 m. vasario 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nemarios Einšteino frazės, I dalis

Nemarios Einšteino frazės, II dalis

Ar Einšteinas buvo kabalistas?

Komentarų nėra

Nemariosios Einšteino frazės, II d.

Auklėjimas, vaikai, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманEinšteino citata. „Visi žmonės meluoja, bet tai nebaisu, nes vieni kitų nesiklauso“.
Atsakymas. Baisu, kad nesiklauso, bet tai – tiesa. Klausytis, vadinasi, suvokti, suprasti. Ne sutikti, bet suprasti, ką kitas turi omenyje, kodėl tokia jo pasaulėžiūra.
Komentaras. Vadinasi, truputį jo įsileisti į save.
Atsakymas. Ne, tai net ne įsileisti. Įeik į jį ir suprask, kaip jis veikia, mąsto. Galbūt jo minčių formulavimas, požiūris į gyvenimą yra teisingi. Pabandyk su juo kaip nors pasiginčyti, solidarizuotis ir t. t. Taigi, klausytis kito, visų pirma – suprasti.
Klausimas. Kaip manote, žmonės klausosi vieni kitų ar ne?
Atsakymas. Ne. Egoistai negali klausytis vieni kitų. Jie iš anksto nusiteikę vien tenkinti savo egoizmą.
Klausimas. Įteigti savo nuomonę?
Atsakymas. Ne tik nuomonę – apskritai, siekti to, ko nori. Tai viso mano elgesio pagrindas, niekas manęs nenukreips kitaip. Tik veikiamas didelių kančių galiu keisti savo nuomonę, bet taip pat egoistiškai judėti į vieną arba į kitą pusę.
Komentaras. Iš esmės, tai absoliučiai visų nelaimių priežastis, kad žmonės vieni kitų nesiklauso.
Atsakymas. Mes taip sukurti. Juk atsiradome suskilus bendrai sielai, bendram norui. Todėl kiekviename iš mūsų – egoistinis noras, veikiantis tik savyje. Kiekvienas mūsų gyvename savo viduje.
Komentaras. Jei žmogus išgirstų, kad tai jo egoistinės prigimties pasekmė, ar nuo tos akimirkos prasidėtų bent mažas pokytis?
Atsakymas. Ne, tai nepadės. Gaila, bet girdėjimas nepadeda. Tam reikia Aukštesniųjų, slaptų gamtos jėgų, kurios padėtų mums tapti kitokiems – priešingiems dabartinei būklei. Tam yra visa metodika.
Klausimas. Kaip manote, ar Einšteinas suprato, kad yra slaptos gamtos jėgos?
Atsakymas. Galimybės keisti žmogų jis nesuprato.
Citata. „Manote, kad viskas taip paprasta? Taip, viskas paprasta. Bet visai ne taip“.
Atsakymas. Teisingai. Todėl, kad negalime įsivaizduoti, koks paprastas, artimas ir priešingas mums Aukštesnysis pasaulis – davimo, meilės pasaulis, kuriame viską pasiekiame susivieniję, o ne atsiskyrę, izoliuoti vienas nuo kito.
Komentaras. Sakome: „Meilė – taip paprasta! Susivienykime, pamilkime vienas kitą“. O jūs sakote: „Tai nėra paprasta!“
Atsakymas. Ne. Aš sakau: „Tai taip nepaprasta“, nes mes nepajėgūs to padaryti. Nereikia nuolat lipti ant to paties grėblio. Be to, meilė – ne tai, ką įsivaizduojame mūsų pasaulyje – kažkoks hormoninis, psichologinis ar seksualinis pasitenkinimas. Ne. Meilė – vidinis žmonių tarpusavio susivienijimas, kai jaučiame, kad ne mūsų kūnai (jie tarsi išnyksta), o mes patys vidumi susiję, kad mumyse vyksta kažkoks vidinis susijungimas, suaugimas, tarsi susikuria nauja bendruma – vidinė, dvasinė. Šioje vidinėje, dvasinėje bendrumoje pasijuntame, lyg gyventume kitame burbule – naujame pasaulyje.
Klausimas. Tai ir yra meilė?
Atsakymas. Tai pasiekiama meile. Toks ryšys vadinamas „meile“.
Citata. „Jei netvarka ant stalo reiškia netvarką galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“
Klausimas. Jūs visą laiką kalbate apie tikrovės suvokimą. Ką gi iš tiesų reiškia tuščias stalas?
Atsakymas. Čia – alegorija. O apskritai, žmogus be vidinių minčių, kovos, nuolatinio nerimo, ieškojimų nejuda pirmyn, nesivysto. Jis visą laiką turi abejoti savimi ir nuolat ieškoti atsakymų.
Klausimas. Tai jūs vadinate gyvenimu?
Atsakymas. Taip. Žiūrėdami į tokį žmogų galvojame: „Jis tikriausiai nieko nežino. Jis tikriausiai nėra įsitikinęs“. Iš tikrųjų, viskas yra priešingai. O gyvūninė ramybė viską nužudo. Tai, žinoma, siaubas! Tikėkimės, kad Kūrėjas mus sergės ir neduos ramybės.
#246073

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Nemariosios Einšteino frazės, I d.

gyvenimo prasmė, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Einšteino citatos gana paprastos, tačiau kartu labai gilios, – prašome pakomentuoti jo žodžius.
Citata. „Stenkis siekti ne sėkmės, o prasmingo gyvenimo.“
Atsakymas. Tik tuomet galėsi tapti tikrai sėkmingas. Ne dairydamasis į kitus žmones, bet lygindamas save su gamta, kaip galėtum ją iš tikrųjų atskleisti, pažinti ir būti harmonijoje su ja. Būti harmonijoje su gamta – tai yra gyvenimo prasmė.
Citata. „Jei norite laimingai gyventi, turite prisirišti prie tikslo, o ne prie žmonių ir daiktų.“
Atsakymas. Čia net nebėra ką pridurti, viskas labai teisingai. Suprantama, kad prie daiktų nevalia prisirišti, prie žmonių – taip pat, nes jie prisirišę prie daiktų. Vadinasi, turi atsiplėšti nuo visko, nustatyti sau aukščiausią tikslą ir siekti tik jo. Kartu bandyti paaiškinti kitiems žmonėms, nukreipti juos į tą patį tikslą. Einšteinas tai darė visą gyvenimą.
Citata. „Vienintelis dalykas, trukdantis man mokytis – tai mano gautas išsilavinimas“.
Atsakymas. Iš esmės, bet koks išsilavinimas žmogų uždaro į tam tikrus rėmus, neleisdamas iš jų ištrūkti. Tačiau be to neišsiversi. Kita vertus, reikia taip veikti, kad išsilavinimas neribotų. Apie tai sakoma: „Auklėk jaunuolį pagal jo polinkius“, t. y. nukreipdamas taip, kad jis pats ugdytųsi.
Citata. „Klausimas, vedantis mane į aklavietę: ar beprotis aš, ar visi aplinkui?“
Atsakymas. Geriau būtų sakyti, kad beprotis – tai aš. Bet kas nuo to pasikeis? Vis dėlto tikiu, kad mano „beprotybė“ pasauliui ko nors duos, supurtys jį, kada nors padės, paliks tokį pėdsaką, po kurio žmonėms taps lengviau siekti tikslo, kuriam buvo sukurti.
Klausimas. Ar jūs kalbate apie save?
Atsakymas. Žinoma. Argi galėčiau kalbėti už kitus?
Komentaras. Pasakysiu tiesiai – jus laiko ne bepročiu, bet ne visai pakaltinamu, nesuvokiančiu, kas vyksta.
Atsakymas. Nesuvokiu, kas vyksta?! Priešingai, esu pasiruošęs kalbėtis su kiekvienu. Šioje studijoje lankosi politikai, mokslininkai.
Komentaras. Bet jūsų siūlymai keisti žmogų juos pribloškia. „Žmogaus nepakeisi!“ – sako jie.
Atsakymas. Taip, jie teisūs – mūsų žemiškais metodais nepakeisi. Čia aš su jais visiškai sutinku.
Tačiau yra dar vienas metodas, kurį naudojant galima pakeisti žmogų ir žmoniją. Ir nieko nebus, turėsime tai daryti. Paprasčiausiai žmonija, stovėdama ant mirties slenksčio, vis tiek sutiks.
#246037

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Kabala – lyrikos ir pragmatikos junginys

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKabala – tai lyriškiausias ir kartu pragmatiškiausias mokslas. Yra žmonių, kurie viską jaučia, ir yra tokių, kurie šiuos jausmus perveda į įvairiausias funkcijas, matematines lygtis, ryšius, santykius.
Pavyzdžiui, matematika aprašo visus santykius, kurie tik galimi gamtoje visuose lygiuose, visose būsenose. Ir ji kelia tai į tam tikrą tarpusavio ryšių sąveiką, vadinamą formulėmis. Mes šių formulių nesuprantame ir nežinome, kas už jų slypi. Bet jei žinotume, tai jos mums būtų gyvos.
Lygiai tas pats vyksta ir kabalos moksle. Ji aiškina mums įvairiausių ryšių sąveiką to pasaulio, kurio mes nejaučiame – dvasinio.
Dėl ko tada mokytis kabalos, jei nejaučiame dvasinio pasaulio? – Dėl to, kad priartėtume prie jo.
Tokiu būdu pragmatika ir lyrika, fizika ir lyrika, matematika ir jausmai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, algebroje gamta apibrėžiama matematiniais ženklais.
Taip pat ir kabaloje jausmai išreiškiami įvairiomis schemomis, raidinių ženklų junginiais. O jei atversite „Mokymosi apie dešimt sfirų“ originalą, pamatysite labai sudėtingų sakinių, bet jie visi kalba tik apie tai, kaip mes suvokiame Aukštesnįjį pasaulį. Juose nėra nieko kito, išskyrus aprašymą Aukštesniojo pasaulio, kurį žmogus pats patiria.
Kabaloje nėra jokios mistikos, jokio religingumo. Mes kalbame apie tai, ką žmogus atskleidžia savo jausmuose, taip aiškiai, kad gali šiuos jausmus sugraduoti, teisingai pasverti, išmatuoti, aprašyti jų santykį. Jis praktiškai pasineria į pamatinę visatos plokštumą, kurioje egzistuoja viso labo tik dvi jėgos: gavimo ir davimo.
Davimo / meilės jėga – tai Kūrėjo jėga, kuri kuria aukščiau savęs kūrinio savybę – gavimo savybę. Abi jėgos veikia viena kitą. Kūrinys augdamas daro įtaką Kūrėjui, o Kūrėjas pagal Savo planą vysto kūrinį. Ir visa tai vyksta dinamikoje, kuri išreiškiama formulėmis ir brėžiniais.
Tai ir yra kabalos mokslas, t. y. Aukštesniojo pasaulio fizika, kartu su jos matematika, geometrija ir lyrika. Juk čia yra tokie dalykai, kuriuos mes suvokiame, jaučiame ir perduodame vienas kitam jutimiškai. Bet pageidautina, kad už šių jausmų būtų rimtos formuluotės. To trūkumas mūsų pasaulyje neleidžia psichologijai ir psichiatrijai tapti mokslais. O dvasiniame pasaulyje mes galime tiksliai aprašyti mūsų pojūčius, sugrupuoti, pakartoti, grįžti prie jų, perduoti kitiems. Kiekvienas atkuria juos savyje, ir taip tai tampa tikru mokslu.
#240025

Iš 2018 m. lapkričio 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalos mokslo ypatumai

Matematika – aukščiausia visatos harmonija

Kabala – individualus mokslas?

Komentarų nėra

Atskleidžiant nežinomybę

Dvasinis darbas, Kabala ir kiti mokslai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mūsų pasaulio mokslininkai nuolatos ginčijasi ir nesutaria, kiekvienas įrodinėja savo teoriją, o kas vyksta pas mokslininkus kabalistus?
Atsakymas. Jei mokslininkas kabalistas aiškiai supranta, kur jis yra ir kalba tik iš to lygmens, neliesdamas to, ko neatskleidė, tada tai yra tikras mokslininkas ir jo išvadomis galima tikėti.
O jei kabalistas neturi galimybės tiksliai apibrėžti, kur jis yra, ir jis gali šiek tiek peržengti savo ribas, tai jo atskleidimas nėra idealus, nėra tikras. Tada tai – spėlionės, teorijos, prielaidos, o kartais ir klaidos. Apie tai rašo patys kabalistai.
Pats Baal Sulamas parašė knygą apie tai, kaip didis XVII a. kabalistas neteisingai išdėstė ištisą aukštesnės prigimties atskleidimo etapą.
Kabalos moksle, kaip ir kituose, klaidos įmanomos.
Kabalistai, kaip ir kiti mokslininkai, gali ginčytis tarpusavyje, kritikuoti vienas kitą. Tai gali pasireikšti žiniose, prielaidose, brėžiniuose – daugelyje dalykų.
Kabala – tai įprastas mokslas, ir žmogus susiduria su tuo, kad jam tenka atskleisti, kas nežinoma.
#229607

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Komentarų nėra

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Kabala ir kiti mokslai, Kūrėjas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabaloje kalbama apie Kūrėjo atskleidimą. Nuo ko Kūrėjas slepiasi ir kodėl?
Atsakymas. Kalbėdami apie paslėptį, turime omenyje tai, kas paslėpta nuo žmogaus. Kažkada nuo žmogaus buvo paslėpti didžiuliai žinių apie mūsų pasaulį klodai, ir mes palaipsniui juos atskleidėme.
Tas pats ir kabaloje: vystydami įrankius, su kuriais dirbame, atskleidžiame tai, ko anksčiau nematėme, negalėjome pajausti, palyginti, sujungti.
Kūrėjas – tai bendras gamtos dėsnis. Ir mes jį studijuojame. Net mūsų pasaulio mokslai tiria Kūrėją, nes tiria gamtą.
Paslėptis egzistuoja tik žmogaus atžvilgiu ir pasireiškia tuo, kad iki tam tikro laiko jis kažko nesupranta, nežino, nejaučia. Kaip mažas vaikas – ką jis iš pradžių mato pasaulyje? Augdamas jis mato vis daugiau. Taip ir mes su metais išplečiame savo žinių rėmus.
Jei norime pažinti mūsų pasaulį, turime nuolatos vystyti savo natūralius jutimo organus, o kabalos suvokimui reikia naujų jutimo organų, kurių kol kas neturime. Todėl kabalos mokslas vadinamas slaptuoju. Tačiau tai, ko jis moko, egzistuoja. Kalbama apie atskleidimą žmogaus atžvilgiu.
#228808

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Kas paslėpta nuo kabalisto?

Valios laisvę suteikianti paslėptis

Komentarų nėra

Kuo kabalistas skiriasi nuo mokslininko?

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kuo mūsų pasaulio mokslininkas skiriasi nuo mokslininko kabalisto?
Atsakymas. Kabalistas – toks pat tyrinėtojas, kaip ir mūsų pasaulio mokslininkas, tiesiog jo rankose universalesni pažinimo įrankiai. Jis pakyla virš savo gyvūninės prigimties ir tyrinėja vadinamąją dvasinę prigimtį. O mūsų pasaulio mokslininkai užsiima tuo, kas juose yra nuo pat gimimo, todėl jie priima viską tik šio pasaulio rėmuose. Skirtumas tarp kabalisto ir mūsų pasaulio mokslininko – tik pažinimo sritis. Todėl kabalistas – tas pats mokslininkas, tik užsiimantis būsimuoju, Aukštesniuoju, pasauliu.
Taigi, jei mūsų pasaulyje mokslininkas turi kiekybiškai ir kokybiškai vystyti savo žemiškus jausmus ir protą, tai kabalistas turi savyje vystyti visiškai naujus norus, mintis ir protą, kurie neturi nieko bendro su materija. Būtent juose atskleidžiamas Aukštesnysis pasaulis ir kabalos mokslas.
Klausimas. Šio pasaulio tyrinėjimui kuriami įvairūs prietaisai, mikroskopai, žiūronai ir t. t. Kokius prietaisus turi mokslininkas kabalistas?
Atsakymas. Pažinimo instrumentas yra jis pats. Ir tik! Jo vidinio suvokimo išplėtimas ir yra jo instrumentas.
#228665

Iš 2018 m. kovo 11 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur atsiskleidžia Aukštesnysis pasaulis?

Ką suteikia kabalos mokslas?

Kabalistas – mokslininkas, tiriantis save

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai