Ar jau baigėsi žmonijos evoliucija?
Tarpinė grandis tarp negyvojo ir augalinio lygmens – tai koralai, o tarp augalinio ir gyvūninio – vadinamasis „kelev sade“, kuris aprašytas Babilono Talmude. Jo virkštelė pritvirtinta prie žemės, ir iš jos jis maitinasi. Kai šią virkštelę nupjauna, jis miršta. Tarpinė grandis tarp gyvūno ir žmogaus – beždžionė. (Baal Sulamas „Mokymas apie dešimt sfirų“)
Klausimas. Baal Sulamas rašo apie tarpines vystymosi stadijas alegoriškai?
Atsakymas. Ne. Baal Sulamas pateikia tarpinių būsenų pavyzdžius, remdamasis ARI, kuris jas aprašė dar XVI amžiuje.
Čia nekalbama apie kažkokį atradimą. Natūralu, kad kabalistai visa tai žinojo. Atskleisdami pasaulio sandaros jėgų sistemą, jie aprašo jos šakas, kurios yra mūsų pasaulyje ir taip pasireiškia.
Klausimas. Iš esmės kabala palaiko tai, ką sako istorikai: žmogus kilo iš beždžionės. Ar baigėsi mūsų žmogiška (Homo sapiens) evoliucija?
Atsakymas. Ne. Matome, kad ir toliau vystomės, nuolat kuriame visuomenę, šeimas ir visą laiką evoliucionuojame. Tai akivaizdu.
Tačiau kabala nurodo, kad iki tam tikro etapo mes vystėmės priverstinai, veikiami gamtos jėgų, o pradedant nuo Adomo prieš 6000 metų ir toliau žmonijai atsirado laisvos valios galimybė: prisiimti savo atsakomybės dalį ir vystytis jau sąmoningai, siekiant konkretaus tikslo.
Taigi turi sutikti su šiuo tikslu, jį išstudijuoti ir tiek, kiek leidžia jėgos, jungtis į šį vystymosi procesą. Taip jį pagreitinsi ir judėsi pirmyn geru keliu – racionaliai, noriai, o ne per prievartą, „lazda į laimę“ ir kančiomis.
Turime tapti žmonėmis, kurie jaučia aukštesniąją valdymo sistemą, visiškai prie jos prisitaiko, ją veikia, o ji veikia juos. Ši sistema vadinama „Kūrėju“, ir mes turime ją pajausti, priartinti prie savęs. Tai vadinama „suartėjimu su Kūrėju“.
Suartėjimo, sistemos atskleidimo etapus sudaro 125 pakopos, kurios kyla iš to, kad mes kaskart vis labiau prie jos pritaikome savo mintis ir jausmus.
O toliau reikia palaipsniui, per Izraelio tautą, kuri turi kabalą – laipsnišką šios sistemos įgyvendinimo metodiką, apimti visą pasaulį. Turime atskleisti šią sistemą visiems likusiems, kad visa žmonija pakiltų į Kūrėjo lygmenį.
#248337

Iš 2018 m. Lapkričio 29 d. TV programos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinė pasaulio vystymosi teorija, 1 dalis

Visa evoliucija – tai egoizmo vystymasis

Už ką žmogus atsakingas?

Visatos vystymosi teorija
Komentaras. Yra daugybė pasaulio raidos teorijų. Labiausiai paplitusios yra kreacionizmo ir, žinoma, Darvino teorija, kuri šiandien nagrinėjama beveik visose mokyklose. Analizuodamas Darvino ir kabalos teorijas radau, kad kabala neprieštarauja Darvino teorijai ir neneigia aukštesnės jėgos, kuri viską sukūrė, pasireiškimo.
Atsakymas. Abi teorijos neprieštarauja viena kitai. Darvinas nerašo apie tai, kokia jėga verčia materiją vystytis, jis sako, kad ji tiesiog vystosi. Kas sukelia šį vystymąsi, jis nežino. Todėl jis kaip mokslininkas to neteigia.
Jei paimtume Torą kaip pirminį šaltinį, tai joje sakoma, kad Kūrėjas ir Gamta pagal savo gematriją (skaitinę žodžio reikšmę) yra lygūs. Tai reiškia, kad Kūrėjas ir Gamta yra vienas ir tas pats, t. y. vidinė gamtos jėga vadinama Kūrėju. Ji veikia visą gamtą taip, kad ši vystosi.
Gamta yra aukščiausia pradžią duodanti jėga, veikianti kiekviename jos elemente ir visuose juose kartu, ir dėl jos viskas vystosi.
Komentaras. Tačiau dauguma žmonių, bent jau religingų, mano, kad pasaulis buvo sukurtas per šešias dienas tiksliai taip, kaip aprašyta Penkiaknygėje.
Atsakymas. Jie gali tikėti ar manyti, ką nori, o kabala išvis nekalba apie laiką. Koks gali būti laikas prieš mūsų pasaulio gimimą? Diena ir naktis yra grynai sąlyginės sąvokos: „Ir buvo rytas, ir vakaras – diena viena“.
Kur?! Dar nebuvo Saulės, Mėnulio, Žemės, o jau „diena viena“. Kokia diena? Kokia naktis? Jos atsiranda tik mūsų, gyvenančių šioje planetoje, atžvilgiu, kai viskas yra savo vietose.
Klausimas. Kas yra šešios dienos? Apie ką čia kalbama?
Atsakymas. Apie gamtos jėgas! Neturimos omenyje planetos, žvaigždės.
Klausimas. Taigi, kalba eina ne apie materialų visatos vystymąsi, o apie kažkokias dvasines žmogaus būsenas?
Atsakymas. Kabala ir Tora kalba tik apie tai, kaip gamtos jėga vysto visatą.
Materija pradeda vystytis po to, kai išsivysto gamtos jėgos, pagal tuos pačius dėsnius ir taisykles. Tačiau sąvokos „diena“ ir „naktis“ bei kiti apibrėžimai – jau ne tie patys.
Turime išstudijuoti, ką reiškia Tora, ir apskritai viską, ką ji aprašo, nes joje nekalbama apie mūsų pasaulio objektus.
#248313

Iš 2018 m. lapkričio 29 d. TV programos „Kabalos mokslo pagrindai“

Klausimas. Ar gali dirbtinis intelektas įgyti sielą?
Atsakymas. Pirmiausia, tai ne intelektas. Susitarkime, ką vadiname intelektu, o ko ne.
Nejau mašina, kuri gali teisingai apskaičiuoti įvairius ėjimus, – tai intelektas? Neturime galimybės sukurti mašinos, kuri būtų intelektuali kaip žmogus. Sakau tai kaip biokibernetikos specialistas, tai mano pirmoji specialybė. Baigiau universitete „Biologinę, medicinos kibernetiką“. Biokibernetika – tai struktūros gyvame organizme.
Galime sukurti mašinas, kurios protingesnės už mus, susigaudo greičiau už mus, tačiau jei apibrėšime „intelekto“ sąvoką, pamatysime, kad tai neįmanoma, nes intelektas – tai savybė, kuri duota iš aukščiau, o tiksliau tokios pat savybės mechaninėje ar biologinėje materijoje negalime sukurti.
Todėl mašinos niekada nebus išmintingesnės už žmones. Protingesnės – taip, bet ne išmintingesnės. Kitaip tariant, jos gali greičiau skaičiuoti, mažiau klysdamos veikti ir pan., bet intelektualiai išmintingesnės už žmogų negali būti.
Komentaras. Atitinkamai juose nėra sielos.
Atsakymas. Žinoma. Siela – tai Kūrėjo dalis iš aukščiau.
#254400

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Naujos technologijos

Ar pakeis dirbtinis intelektas žmogų?

Klausimas. Ar kvantinė fizika paaiškina minties jėgą?
Atsakymas. Aš negaliu atsakyti už kvantinę fiziką, nes ten kiekvieną dieną atsiranda naujų papildymų, metodikų, teorijų. Kažkada sekiau visas naujienas, tačiau seniai tuo neužsiimu.
Tai, kad mes savo mintimis galime valdyti visus veiksmus, yra tiesa. Mintis yra aukščiausia jėga. Virš jos – tik noras. Jei žmogaus mintys ir norai tinkamai nukreipti, tai į juos įsivelka Kūrėjo jėga, ir žmogus kuria.
Viską, ką mes turime ištaisyti kūrinyje, mes darome savo mintimis ir norais, į kuriuos įsivelka Kūrėjo mintys ir norai.
#247515

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – pati didžiausia jėga

Noras, mintis ir protas

Minties jėga ir proto vystymasis

Klausimas. Kodėl norint geriau planuoti savo ateitį nepageidautina studijuoti astrologijos, kaip veikia mėnulis, planetos ir t.t. ?
Atsakymas. Kabaloje sakoma, kad visi dangaus kūnai ir daug kitų dalykų tik parodo, kaip aukštesnės jėgos veikia mus.
Tam tikros jėgos valdo planetas ir veikia mūsų likimą. O mes žiūrėdami į planetų judėjimą galvojame, kad tai ir yra veikiančioji jėga, tarkim, mėnulio. Ne, tai aukštesnioji jėga, kuri veikia ir mėnulį.
Todėl studijuodami kabalą, gauname priėjimą prie tikrųjų aukštesniųjų jėgų, valdančių mūsų likimą, o ne bedvasius dangaus kūnus. Patys savaime jie nieko nedaro.
Taip ir pasakyta, kad kabalistai yra aukščiau žvaigždžių. Kitaip tariant, jie dirba būtent su Šviesos šaltiniu – aukštesniąją jėga, o ji jau valdo tiek dangiškus, tiek žemiškus veiksmus, objektus ir reiškinius. Todėl mums atrodo, kad jie nulemia mūsų likimą. Šis paklydimas kyla iš praeities, iš faraono laikų su jų piramidėmis ir žyniais.
#250546

Iš 2019 m. balandžio 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvaigždės nevaldo Israel

Ar galima valdyti likimą?

Kabala, astrologija ir globali sistema

Klausimas. Kabalos mokslo tyrimo objektas – tai žmogaus vidinė dalis – ketinimas. Nė vienas kitas mokslas to netiria.
Tarkime, psichologija tiria tik jausmus, emocijas, tam tikras žmogaus reakcijas, norus.
Atsakymas. Ne tik. Psichologija taip pat tiria ketinimą, tačiau tai nėra mokslas, nes mūsų pasaulyje nėra tikslių būdų išmatuoti kokius nors psichologinius žmogaus parametrus, juos pasverti, sugretinti ir pan.
O kabala, kaip mokslas apie ketinimą, suteikia mums instrumentą pasitelkti visiškai kitokią prieigą. Paprastai vertiname žmogų pagal jo veiksmus ir pagal rezultatus, o kabala žmogų vertina pagal jo ketinimą. Tai ir yra skirtumas. Juk mūsų pasaulyje su geru ketinimu galiu daryti blogus veiksmus, ir priešingai, blogi ketinimai kartais gali paskatinti gerus veiksmus.
Bendrai tariant, svarbiausia – atskleisti žmogaus ketinimą. Juk jo ketinimas – tai jis pats, o jo veiksmai ir norai nuo jo nepriklauso, jie kyla pamažu, priklausomai nuo žmogaus fizinės raidos.
#250922

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Kaip sukurti tinkamą ketinimą?

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Klausimas. Kabaloje itin svarbus mokytojo ir mokinio santykiai. Kiek suprantu, psichologijoje taip nėra.
Atsakymas. Manau, kad žmogus ir ten prisiriša prie savo psichologo.
Tačiau kabaloje mokinio ryšys su mokytoju tiesiog būtinas. Reikia, kad jis klausytųsi mokytojo ir mėgintų realizuoti jo patarimus, net jei jie atrodo nevisiškai realūs.
Mokytojas kabaloje – tai tam tikra problema mokiniui: jis turi jį priimti ir sekti paskui nepaisydamas savo sveiko proto.
Psichologijoje tai daugmaž aišku. Ir psichologas, ir pacientas yra viename egoistiniame lygmenyje, o kabaloje mokytojas ir mokinys yra dviejuose lygmenyse: mokytojas – dvasiniame, o mokinys – materialiame, ir todėl čia kyla problema.
Klausimas. Ar tiesa, kad visi patarimai, kuriuos duoda mokytojas-instruktorius kabaloje mokiniui nėra suprantami?
Atsakymas. Jų vidinė prasmė, žinoma, kad nėra aiški, nes mokinys dar nepasiekė mokytojo lygmens. O psichologiją iš esmės gali išstudijuoti pats ir suprasti, kas ir kur eina, ką apie tą sakė didieji psichologai ir pan.
Kitaip tariant, psichologija apsiriboja protingomis mintimis ir norais, o kabala virš šių ribų – tai vadinama „tikėjimu aukščiau žinojimo“.
#251293

Iš 2018 m. gruodžio 13 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir psichologija

Mokytojo ryšys su mokiniu

Sekti paskui tą, kuris mato kelią

Komentaras. Prašau pakomentuoti kai kurias Alberto Einšteino citatas.
Pirmoji: „Tik kvailiui reikia tvarkos. Genijus viešpatauja virš chaoso“.
Atsakymas. Taip. Paprastai žmogus siekia tvarkos, nes neaprėpia visko, kas yra priešais jį.
O genijus priešingai, jaučia, kad turi ištirpti chaose, tada pamatys jame vidinę tvarką. Ne tą, kurią projektuoja tikrajame pasaulyje, o tą, kuri iš anksto egzistuoja šio pasaulio viduje.

Citata. „Yra tik du būdai gyventi: pirmas – tikint, kad stebuklų nebūna, antras – kad viskas aplinkui stebuklas“.
Atsakymas. Jeigu stebuklų nebūna, tada viskas labai paprasta ir aišku. Man taip pat visi nori paaiškinti: „Ko tu kankiniesi? Žiūrėk, kaip paprastai, gerai viskas parašyta. O tu kažko ten vis ieškai, nežinia dėl ko stengiesi“.
Vienas gyvenimas, kai savo protu stengiamės aprėpti tai, kas neaprėpiama. Tačiau iš anksto sakome: „Na ir kas ten? Viskas paprasta, gerai“. Visa tai apglėbiame savo protu.
Kitas gyvenimas – kai ištirpstame dvasiniame pasaulyje, kosmose, kai suvokiame, kad negalime to „praryti“ ir manome, kad galime tik įeiti į tai ir ištirpti.
Šitaip įeidami į pasaulį, priimame jį. Kartu nusilenkiame, sumažiname savo protą, galimybes, matome gamtą, esančią virš mūsų, o ne save, ją valdantį. Einšteinas sakė: „Aš kaip mažas berniukas, renkantis akmenėlius ant jūros kranto“. Tik taip galime įeiti į gamtą ir iš tikrųjų ją suprasti.

Komentaras. Tai mes tarsi sakome: „Aplinkui vien stebuklai!“
Atsakymas. Taip. Tai – teisingas požiūris. Iš tiesų – vien stebuklai.
Kodėl „stebuklai“? Todėl, kad savo protu jų negaliu aprėpti. Bet kai sakau, kad tai stebuklai ir noriu būti juose, tada pradedu juos suprasti, būtent dėl to, kad anuliuoju save jų atžvilgiu.

Citata. „Išsilavinimas – tai, kas lieka, pamiršus viską, ko išmokai mokykloje“.
Atsakymas. Kas yra išsilavinimas? Mes formuojame, arba, galima sakyti, formatuojame savo protą. Kaip kompiuteriuose įjungiame tam tikras programas, o vėliau jų padedami apdorojame medžiagą, dirbame su ja, taip ir išsilavinimas – turėtų būti toks pat. Taigi, pats savaime jis neturi jokios reikšmės. Tik po to, kai jo padedamas susidarau teisingą požiūrį į pasaulį, pradedu jį vertinti.

Klausimas. O ką reiškia iš viso pamiršti išsilavinimą?
Atsakymas. Ko mes mokėmės mokykloje? Istorijos, geografijos, netgi matematikos ir visų tų lygčių nemoku. Galiu, žinoma, išprotauti, kai reikia, bet iš esmės… O universitete? Kiek, rodos, nereikalingo… Bet viso to reikia tam, kad vystytųsi smegenys. Vystytųsi, miklintųsi. Kitaip, kas bus? Mokėsiu tik skaičiuoti savo ožkas ar karves bandose? Ar vis dėlto turėčiau mokėti operuoti sąvokomis?
#243220

Iš 2019 m. vasario 26 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nemarios Einšteino frazės, I dalis

Nemarios Einšteino frazės, II dalis

Ar Einšteinas buvo kabalistas?

Einšteino citata. „Visi žmonės meluoja, bet tai nebaisu, nes vieni kitų nesiklauso“.
Atsakymas. Baisu, kad nesiklauso, bet tai – tiesa. Klausytis, vadinasi, suvokti, suprasti. Ne sutikti, bet suprasti, ką kitas turi omenyje, kodėl tokia jo pasaulėžiūra.
Komentaras. Vadinasi, truputį jo įsileisti į save.
Atsakymas. Ne, tai net ne įsileisti. Įeik į jį ir suprask, kaip jis veikia, mąsto. Galbūt jo minčių formulavimas, požiūris į gyvenimą yra teisingi. Pabandyk su juo kaip nors pasiginčyti, solidarizuotis ir t. t. Taigi, klausytis kito, visų pirma – suprasti.
Klausimas. Kaip manote, žmonės klausosi vieni kitų ar ne?
Atsakymas. Ne. Egoistai negali klausytis vieni kitų. Jie iš anksto nusiteikę vien tenkinti savo egoizmą.
Klausimas. Įteigti savo nuomonę?
Atsakymas. Ne tik nuomonę – apskritai, siekti to, ko nori. Tai viso mano elgesio pagrindas, niekas manęs nenukreips kitaip. Tik veikiamas didelių kančių galiu keisti savo nuomonę, bet taip pat egoistiškai judėti į vieną arba į kitą pusę.
Komentaras. Iš esmės, tai absoliučiai visų nelaimių priežastis, kad žmonės vieni kitų nesiklauso.
Atsakymas. Mes taip sukurti. Juk atsiradome suskilus bendrai sielai, bendram norui. Todėl kiekviename iš mūsų – egoistinis noras, veikiantis tik savyje. Kiekvienas mūsų gyvename savo viduje.
Komentaras. Jei žmogus išgirstų, kad tai jo egoistinės prigimties pasekmė, ar nuo tos akimirkos prasidėtų bent mažas pokytis?
Atsakymas. Ne, tai nepadės. Gaila, bet girdėjimas nepadeda. Tam reikia Aukštesniųjų, slaptų gamtos jėgų, kurios padėtų mums tapti kitokiems – priešingiems dabartinei būklei. Tam yra visa metodika.
Klausimas. Kaip manote, ar Einšteinas suprato, kad yra slaptos gamtos jėgos?
Atsakymas. Galimybės keisti žmogų jis nesuprato.
Citata. „Manote, kad viskas taip paprasta? Taip, viskas paprasta. Bet visai ne taip“.
Atsakymas. Teisingai. Todėl, kad negalime įsivaizduoti, koks paprastas, artimas ir priešingas mums Aukštesnysis pasaulis – davimo, meilės pasaulis, kuriame viską pasiekiame susivieniję, o ne atsiskyrę, izoliuoti vienas nuo kito.
Komentaras. Sakome: „Meilė – taip paprasta! Susivienykime, pamilkime vienas kitą“. O jūs sakote: „Tai nėra paprasta!“
Atsakymas. Ne. Aš sakau: „Tai taip nepaprasta“, nes mes nepajėgūs to padaryti. Nereikia nuolat lipti ant to paties grėblio. Be to, meilė – ne tai, ką įsivaizduojame mūsų pasaulyje – kažkoks hormoninis, psichologinis ar seksualinis pasitenkinimas. Ne. Meilė – vidinis žmonių tarpusavio susivienijimas, kai jaučiame, kad ne mūsų kūnai (jie tarsi išnyksta), o mes patys vidumi susiję, kad mumyse vyksta kažkoks vidinis susijungimas, suaugimas, tarsi susikuria nauja bendruma – vidinė, dvasinė. Šioje vidinėje, dvasinėje bendrumoje pasijuntame, lyg gyventume kitame burbule – naujame pasaulyje.
Klausimas. Tai ir yra meilė?
Atsakymas. Tai pasiekiama meile. Toks ryšys vadinamas „meile“.
Citata. „Jei netvarka ant stalo reiškia netvarką galvoje, tai ką tada reiškia tuščias stalas?“
Klausimas. Jūs visą laiką kalbate apie tikrovės suvokimą. Ką gi iš tiesų reiškia tuščias stalas?
Atsakymas. Čia – alegorija. O apskritai, žmogus be vidinių minčių, kovos, nuolatinio nerimo, ieškojimų nejuda pirmyn, nesivysto. Jis visą laiką turi abejoti savimi ir nuolat ieškoti atsakymų.
Klausimas. Tai jūs vadinate gyvenimu?
Atsakymas. Taip. Žiūrėdami į tokį žmogų galvojame: „Jis tikriausiai nieko nežino. Jis tikriausiai nėra įsitikinęs“. Iš tikrųjų, viskas yra priešingai. O gyvūninė ramybė viską nužudo. Tai, žinoma, siaubas! Tikėkimės, kad Kūrėjas mus sergės ir neduos ramybės.
#246073

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentaras. Einšteino citatos gana paprastos, tačiau kartu labai gilios, – prašome pakomentuoti jo žodžius.
Citata. „Stenkis siekti ne sėkmės, o prasmingo gyvenimo.“
Atsakymas. Tik tuomet galėsi tapti tikrai sėkmingas. Ne dairydamasis į kitus žmones, bet lygindamas save su gamta, kaip galėtum ją iš tikrųjų atskleisti, pažinti ir būti harmonijoje su ja. Būti harmonijoje su gamta – tai yra gyvenimo prasmė.
Citata. „Jei norite laimingai gyventi, turite prisirišti prie tikslo, o ne prie žmonių ir daiktų.“
Atsakymas. Čia net nebėra ką pridurti, viskas labai teisingai. Suprantama, kad prie daiktų nevalia prisirišti, prie žmonių – taip pat, nes jie prisirišę prie daiktų. Vadinasi, turi atsiplėšti nuo visko, nustatyti sau aukščiausią tikslą ir siekti tik jo. Kartu bandyti paaiškinti kitiems žmonėms, nukreipti juos į tą patį tikslą. Einšteinas tai darė visą gyvenimą.
Citata. „Vienintelis dalykas, trukdantis man mokytis – tai mano gautas išsilavinimas“.
Atsakymas. Iš esmės, bet koks išsilavinimas žmogų uždaro į tam tikrus rėmus, neleisdamas iš jų ištrūkti. Tačiau be to neišsiversi. Kita vertus, reikia taip veikti, kad išsilavinimas neribotų. Apie tai sakoma: „Auklėk jaunuolį pagal jo polinkius“, t. y. nukreipdamas taip, kad jis pats ugdytųsi.
Citata. „Klausimas, vedantis mane į aklavietę: ar beprotis aš, ar visi aplinkui?“
Atsakymas. Geriau būtų sakyti, kad beprotis – tai aš. Bet kas nuo to pasikeis? Vis dėlto tikiu, kad mano „beprotybė“ pasauliui ko nors duos, supurtys jį, kada nors padės, paliks tokį pėdsaką, po kurio žmonėms taps lengviau siekti tikslo, kuriam buvo sukurti.
Klausimas. Ar jūs kalbate apie save?
Atsakymas. Žinoma. Argi galėčiau kalbėti už kitus?
Komentaras. Pasakysiu tiesiai – jus laiko ne bepročiu, bet ne visai pakaltinamu, nesuvokiančiu, kas vyksta.
Atsakymas. Nesuvokiu, kas vyksta?! Priešingai, esu pasiruošęs kalbėtis su kiekvienu. Šioje studijoje lankosi politikai, mokslininkai.
Komentaras. Bet jūsų siūlymai keisti žmogų juos pribloškia. „Žmogaus nepakeisi!“ – sako jie.
Atsakymas. Taip, jie teisūs – mūsų žemiškais metodais nepakeisi. Čia aš su jais visiškai sutinku.
Tačiau yra dar vienas metodas, kurį naudojant galima pakeisti žmogų ir žmoniją. Ir nieko nebus, turėsime tai daryti. Paprasčiausiai žmonija, stovėdama ant mirties slenksčio, vis tiek sutiks.
#246037

Iš 2019 m. kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“