Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir religija kategorijai.


Kabalos mokslas ir kiti mokymai

Kabala ir religija

Klausimas. Jei mane labai domina klausimas apie gyvenimo prasmę ir aš klausau kitų mokytojų paskaitų, iš kitų šaltinių, ar tai yra šiukšlės mano dvasiniame gyvenime?
Atsakymas. Aš jums nesiūlyčiau sieti kabalos mokslo su kitais mokymais. Geriau užsiimkite kitomis metodikomis ir palikite kabalos mokslą. Tai geriau jūsų dvasinei sveikatai.
Užsiiminėkite, tarkim joga ar taro kortomis: kuo norite, tik ne viskuo iš karto. Jūs manote, kad galėsite visa tai išsiaiškinti? Ne! Jumyse iš tiesų atsiras sielos, dvasinių šiukšlių, kurių labai sunku atsikratyti.
Žmogus nesugeba išsiaiškinti, ką girdi iš daugelio. Jam tik atrodo, kad geba atrinkti grūdus nuo pelų.

Iš 2016 m. balandžio 10 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ženklai, amuletai, fengšui ir kita…

Abraomo dovanos

Kuo kabala skiriasi nuo kitų mokslų

Komentarų nėra

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Kabala ir religija

Klausimas. Kas yra religija kabalos požiūriu ir dėl ko ji reikalinga?
Atsakymas. Religija vadinama teisingo žmogaus vystymosi bendroje gamtos sistemoje metodika. Skirtingai negu negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygiai, žmogiškas vystymasis numato aktyvų pačių žmonių dalyvavimą.
Kažkada pasaulis pradėjo vystytis nuo nulio. Pradžioje vystėsi negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, o pabaigoje – žmogus. Ši evoliucija vyko automatiškai dėl gamtą valdančios jėgos.


Tačiau kažkuriame vystymosi etape žmogus peržengia tam tikrą slenkstį, už kurio staiga atsiskleidžia, kad tai ne atsitiktinis, o tikslingas vystymasis. Pirmiausiai tai atskleidė žmogus vardu Adomas, dėl to ir buvo pavadintas pirmuoju žmogumi.
Adomas atskleidė, kad visa evoliucija – tai procesas, tiksliai suorganizuotas iš aukščiau. Tačiau šitas procesas nėra iki galo nulemtas, jame yra toks taškas, nuo kurio žmogus turi pradėti dalyvauti procese savarankiškai. Šitas savarankiškumas atsiranda nuo Adomo atskleidimo laikų, ir dėl to mes pradedame skaičiuoti laiką ne nuo pirmojo nulio ir pasaulio gimimo, o nuo pirmojo žmogaus – Adomo.
Adomo atradimai laikomi pasaulio pradžia, ir nuo to momento skaičiuojami 6000 metų, skirti pasauliui išsivystyti. Būtent nuo šito laiko mes aktyviai įsijungėme į vystymąsi, tapdami  partneriais aukštesniosios gamtos jėgos, kuri vadinama Kūrėju.
Taigi, tikroji religija – tai mūsų dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika, kuri mus moko, aiškina ir ruošia išpildyti mūsų misiją. Iš tikrųjų, nieko nėra ką daryti šitame pasaulyje, išskyrus mokytis teisingai dirbti su Aukštesniąja šviesa, kuri įpareigoja vystytis, norime to ar ne, t. y. natūraliu vystymosi keliu – „savo laiku“ (beito).
Natūralaus vystymosi kelias – tai kančių kelias. Mes gauname galimybę vystytis kitu keliu – teisingai, savarankiškai, sąmoningai, lyg „greitindami laiką“ (axišena). Taip mes savyje sukuriame Adomo, žmogaus, formą, kuri reiškia „panašus“ į Kūrėją.
Išeina, kad tikroji religija – tai visai ne tradicinė religija ir tikėjimas, kurie egzistuoja šiandien žmonijoje, o kabala. Religija – tai vienintelis žmogaus veiksmas gamtoje, per kurį jis tampa Kūrėjo partneriu evoliucijoje, padedantis aukštesniajai jėgai privesti prie baigtinės, iš anksto numatytos, teisingos ir ištaisytos formos. Tokiu būdu žmogus tampa visiškai toks kaip Kūrėjas.
Religijos tikslas – privesti prie suvokimo savo blogio ir išmokti atskirti gėrį nuo blogio. Šitame yra visas skirtumas tarp Kūrėjo ir kūrinio. Kūrėjo savybės – tai gėris, o kūrinio savybės – blogis. Dėl to, kiek mes suvokiame savo egoizmo blogį, tiek atskleidžiame Kūrėjo gėrį.

Komentarų nėra

Absoliutus postulatas

Kabala ir religija

Klausimas. Kodėl visi tikėjimai ne jungiasi, o tempia antklodę kiekvienas į save?
Atsakymas. Todėl, kad visi tikėjimai ir religijos absoliučiai egoistinės. Pažvelkite, kiek tūkstantmečių tęsėsi religiniai karai ir užpuolimai, kurie nesibaigia iki šiol, ypač judaizme. Kiek atsirado religinių partijų ir judėjimų, ir visi nusistatę vienas prieš kitą.
Religijos – tai žmogaus egoizmo vaisius ir todėl iš jų nieko gero nereikia tikėtis. Tai iš tikrųjų opiumas liaudžiai.
Religijos neįgyvendina taisyklės „pamilk artimą, kaip save“. Kur jūs matėte, kad šis priesakas būtų pildomas? Kame?
Todėl kabala neturi nieko bendra su religijomis. Tai ir yra problema – mes turime didžiulę konfrontaciją su bet kokiomis religinėmis organizacijomis. Juk jos visos tiki tuo, kad atlikdamas mechaniškus veiksmus žmogus užsitikrins sau būsimą pasaulį.
Kabala sako, kad tokiu atveju žmogus neturės būsimo pasaulio: jis lieka egoistu, nepakyla aukščiau savo egoistinės prigimties, – kokį jis gali turėti būsimą pasaulį? Būsimas pasaulis – tai altruizmo pasaulis, kurį žmogus kuria, būdamas šiame pasaulyje, įgyvendindamas principą „pamilk artimą, kaip save“. Vadinasi, religija tiesiog perka žmones, ir nieko daugiau.
Komentaras. Įdomu tai, kad žmonėms, kurie studijuoja kabalą, niekas netrukdo išlaikyti savo religiją.
Atsakymas. Kabala gali užsiimti kiekvienas norintis, nepriklausomai nuo religijos. Apie tai rašo Baal Sulamas knygoje „Paskutinioji karta“.
Žmogui tai netrukdo. Jis ramiai gali laikytis savo papročių, bet viduje turi save nukreipti į altruizmą, pakilti aukščiau egoistinės prigimties. Būtent tuo skiriasi kabala nuo religijų!
Visa kita – tradicijos. Galite atlikti, galite neatlikti – tai jūsų reikalas. Pakilimas aukščiau egoizmo kabaloje yra laikomas absoliučiuoju postulatu!

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šiatema skaitykite:

Kuo kabalos mokslas skiriasi nuo religijos

Egoizmas – religija – kabala

Svarbiausia – sielos išsitaisymas

Komentarų nėra

Kabala – ne filosofija

Kabala ir religija

Klausimas. Garsus Indijos mąstytojas Džidu Krišnamurtis manė, kad mokykloje turėtų mokyti meilės, požiūrio į gyvenimą kaip į bendrą visumą.
Jis sakė: „Mes gaminame tarsi pagal šabloną tokią žmogiškąją būtybę, kuriai svarbiausias gyvenime dalykas yra savisaugos siekis, tapimas įžymybe arba tiesiog nerūpestingas laiko leidimas. Dėl ko mes gyvename? Už ką kovojame?“
Koks kabalos požiūris į tai?
Atsakymas. Kabalos požiūris į filosofavimą apie draugystę ir meilę yra teigiamas. Bet taip pat ji kelia klausimą: „kokiu būdu jūs tai realizuojate?“ Štai kur rimta problema!
Bet kuris žmogus pasaulyje pasakys: „Draugystė? – Puiku! Meilė tarp žmonių? – Nuostabu! Padėti vieni kitiems? – Būtina!“ O kaip tą padaryti, jei mūsų visiškai kita prigimtis, jei aš kaip vilkas žiūriu į visus ir svarstau, kaip pagriebus kitus už gerklės?
Taip veikia mūsų egoistinė prigimtis! Ji galvoja tik apie tai, kad būtybei, kurioje veikia subjektyvus egoizmas, kuo patogiau jaustis.
Todėl svarbiausia problema yra, kaip tai įgyvendinti. O kur gausime jėgos susidoroti su egoizmu?
Jeigu suprasčiau, kad egoizmas – tai blogis, tai galėčiau kažkaip sutikti su tuo. Bet nematau alternatyvos, kaip, pavyzdžiui, sugebėsiu perdirbti egoizmą į gėrį kitiems, o per kitus – sau ir t.t. Kaip? Nežinau! Nesugebu! Kartais mėginu elgtis gerai, bet man nuo to tik blogiau.
Tam būtina Aukštesnioji jėga – jėga virš mūsų prigimties, aukščiau egoizmo. Jeigu aptikčiau ją gamtoje arba sugebėčiau kažkur gauti, prisišaukti, tada jau būtų apie ką kalbėti. O jei ne – tai visi puikūs projektai – beverčiai.
Komentaras. Nors yra daugybė indų mąstytojų filosofijų apie meilę ir draugystę, Indijoje egzistuoja neliečiamųjų kasta.
Atsakymas. Jie visiškai ramiai gyvena šalia vieni kitų. Neįmanoma įsivaizduoti, kad tautoje, kalbančioje apie meilę, yra tokių žmonių, kuriuos liesti uždrausta! Iki kokio psichologinio lygmens gali egzistuoti tokia priešprieša tarp jų?! Iš kur tai atėjo, jei visas jų religijos pamatas – meilė ir užuojauta?! Kur ta meilė ir ta užuojauta?
Patvirtinimui – visas spektras atskirčių tarp žmonių: kastos, bendruomenės, šeimos, klanai . Pagal tokią visuomenę aiškiai matyti, kokios tuščios ir saldžios gali būti kalbos apie meilę ir draugystę.
Taip pat ir su budizmu. Tai kažkas visiškai negyva: sėdėk ir gilinkis į save. Kur čia žmogaus kūryba? Viduje? Paieškos savyje nieko neduos, tik atves prie klaidingų žmogaus pakeitimo filosofijų ir psichologinių metodikų. Ego niekaip nepakeisi!
Jis liks toks pats, nebent ateis išorinė jėga, vadinama Aukštesniąja šviesa, ir pradės sistemingai jį taisyti pagal Šviesos pritraukimo metodiką. Visa viltis tik ta.

Iš 2016 m. birželio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Tikslas – meilė artimui

Komentarų nėra

Moralė – būdas apsisaugoti nuo egoizmo

Kabala ir religija

Klausimas. Ar dvasinės savybės skiriasi nuo moralės normų, taisyklių, pagrindinių principų?
Atsakymas. Dvasinės savybės skiriasi nuo moralės normų. Filosofija, psichologija, etika, santykiai tarp žmonių – tai mūsų egoizmo bandymai užmaskuoti save, paslėpti savo grubius siekius, įvilkti juos į priimtinesnį pavidalą, kad būtų galima gauti malonumą sau.
Tad visa, ką sugalvojo žmonija, tėra savojo egoizmo  dangstymas.

Iš 2016 m. birželio 26 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suteikti malonumą kitiems

Kam kur geriau?

Altruistai – egoistai

Komentarų nėra

Biblija paversta komiksu

Biblija, Kabala ir religija

Pranešimas. Krikščioniška leidykla Kingstone išleido adaptuotą Biblijos versiją kaip komiksą, praneša The Guardian. Prireikė maždaug septynerių metų, kad būtų sukurtas dvylikos tomų veikalas. Projekte dalyvavo 45 iliustratoriai. Komikso formatas – tekstas su paveikslėliais, tai suteikia galimybę glaustai perteikti informaciją.
Komentaras. Žmonės traktuoja Torą remdamiesi savo pasaulio suvokimu, kaip kažką vykstantį Žemėje. Sunku įsivaizduoti, kad ji kalba apie jėgų lauką ir jo poveikį mums, kaip keičiamės jo veikiami: nuo visiškai priešingo jam iki visiškai panašaus į jį.
Mus sudaro noras gauti malonumą. Šis noras iš 613 dalių. Jos taisomos iš noro gauti malonumą į norą suteikti malonumą kitiems, aukštesniajai jėgai, kuri vadinama Šviesa, pastaroji taip pat susideda iš 613 šviesų.
Bendrai tariant, ši aukštesnioji Šviesa vadinamas Tora, o norų taisymas vadinamas micva (priesakas). Tora kalba tik apie 613 norų taisymą. Juos taisydamas žmogus visa, kas jį supa, ima jausti naujomis savybėmis – tai ir yra aukštesniojo pasaulio atskleidimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Biblija – tai ne tai, ką jūs manėte…

Apie ką byloja Biblija?

Šviesos generatorius

Komentarų nėra

Futbolas – tai religija

Kabala ir religija, gyvenimo prasmė

Klausimas. Daugybė tyrimų rodo, kad futbolas tampa kuo tikriausia religija. Kad patektų į profesionalaus futbolo sirgalių kohortą, žmogus turi specialiai žinoti, kaip stovėti, judėti, reaguoti. Jam futbolo aikštė tampa dvasiniais namais, kur patiriamos ypatingos emocijos. Tyrimuose pabrėžiama: „Čia milijonierius apsikabina su bedarbiu. Šiame lauke mes tampame lygūs“. Futbolas tampa ramsčiu šeimai. Stadione susitinka seneliai, tėčiai, vaikai, kurie nesirenka kartu kitur.
Ar galima sujungti religiją kaip tokią ir futbolą?
Atsakymas. Religija ir futbolas eina koja kojon. Tai tas pats, kaip garbinti bet kokį dievuką – ar žaidėjo, ar komandos, ar  laimėjimo forma: mes, manasis „aš“, mūsų ego yra centre, nes tai labai vienija.
Futbolas iš tikrųjų sujungia ir milijonierių, ir vargšą, ir visus. Neabejotinai! Bet tuo pačiu ir nuleidžia žmones. Čia nėra vidinio kilnumo, išaukštinimo – štai kur esmė. Anksčiau futbolas buvo šalies garbė, o dabar – viskas parduodama ir perkama.
Klausimas. Įdomu, kuo tai bus pakeista?
Atsakymas. Tai pasikeis į tuštumą. O po to iškils klausimas apie gyvenimo prasmę, nes ir futbolas nepripildys mūsų, – viskas baigsis. Augantis egoizmas pareikalaus naujo dievuko – kažko nepakeičiamo, amžino.
Klausimas. Kas tai bus?
Atsakymas. Tai, kas yra aukščiau mūsų gyvenimo: aukštesnysis egzistavimas, Aukštesnioji jėga, Aukštesnysis pasaulis. Aš tikiuosi, kad žmonija labai greitai tai suvoks. Kad daugiau būtų tokių futbolo varžybų ir greičiau atsiskleistų jų tuštuma ir menkavertiškumas, o ne didingumas ir ypatingos vertybės.
Tikėkimės, kad tokias pramogas pakeis iš tikrųjų geri žaidimai, ir mes varžysimės už pergalę, kai žmonės priartėja vienas prie kito.

Iš 2016 m. liepos 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Vakarai miršta su dievais

Kabala ir religija, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Tautų religijos kuria kultūrą, o kultūra kuria civilizaciją. Kai miršta tikėjimas, miršta ir kultūra, civilizacija, tautos ima nykti. Tokia tad naujausia Vakarų istorija. XXI a. kitos tautos ir kultūros apsigyvens Europoje.
Žmonėms liovusis tikėjus Dievu, jie nepraranda tikėjimo apskritai, tačiau tiki pasaulietinėmis religijomis – marksizmu, fašizmu, nacizmu – dievais, kuriems XX a. nepasisekė.
Nūnai vakarietis ieško naujų religijų – egalitarizmo, demokratijos, kapitalizmo, feminizmo. Šios naujos religijos taip pat suteikia gyvenimui tikslą, tačiau ir jos nepakeičia to tikėjimo, kurį sukūrė Vakarai, mat už jų laikymąsi mainais nežada amžinojo gyvenimo. Islamas tai žada…
Komentaras. Tačiau aukščiau už amžino gyvenimo pažadą yra galimybė pasiekti amžinybę šiame pasaulyje, ir kabalos mokslas nežada, o siūlo, nes tai metodika, leidžianti atskleisti Kūrėją kūriniams šiame pasaulyje.

Komentarų nėra

Trečdalis anglų islamistų – antisemitai

Izraelis ir pasaulio tautos, Izraelis šiandien, Kabala ir religija

Klausimas. Apklausos, kurią pravedė ICN kompanija, duomenimis, daugiau nei trečdalis islamo pasekėjų Didžiojoje Britanijoje mano, kad žydai įgijo per didelę valdžią Jungtinėje Karalystėje, taip pat daro didžiulę įtaką žiniasklaidai, finansinėms struktūroms ir ekonomikai. Daugiau nei ketvirtadalis iš jų įsitikinę, kad žydai yra atsakingi už daugumą karų planetoje.
27 procentų apklaustų musulmonų, skirtingai nuo kitų Jungtinės Karalystės piliečių, prisipažino, kad jie nekenčia žydų tiesiog už jų elgesį. Ar tai susiklostė istoriškai, kad musulmonų antisemitizmas daug ryškesnis, nei kitų?
Atsakymas. Per daugelį amžių žydai ir musulmonai daugiau mažiau normaliai egzistavo kartu, kadangi niekada nebuvo religiniais priešininkais. Tarp jų nebuvo ypatingų prieštaravimų.
Lūžis santykiuose prasidėjo nuo geografinės ir politinės konfrontacijos, kai Anglija, nenorėdama prarasti Izraelio žemės, įžiebė arabų neapykantą žydams. Įprasta politika: skaldyk ir valdyk!
Iš esmės, islamas nė kiek neprieštarauja judaizmui. Tai dvi giminingos religijos, atsveriančios krikščionybę.
Klausimas. Kodėl šiandieninis radikalusis islamas toks agresyvus?
Atsakymas. Šiuolaikinis islamas – tai būtent radikalusis islamas. Tikrojo islamo pagrindas yra sufizmas (islamo kabala). Visais laikais gyveno arabų kabalistų (sufijų), kurie paliko didžių literatūros kūrinių.
Tai, kas šiandien vyksta pasaulyje, yra didžiulis egoistinis tarpusavio „ginčas“.
Žinoma, būtent Izraelis turi išeiti į priekį ir pateikti visam pasauliui vienijimosi metodiką. Ji yra tik pas žydus, bet mes nenorime atskleisti jos savyje ir pradėti su ja dirbti.
Ši vienijimosi metodika vadinama kabala. Ne mistika, ne Taro kortos, ne raudonieji siūlai, o tikroji kabala.
Todėl, jei mes ją studijuosime, tai visa žmonija iš karto pajaus, kiek yra rimtas žydų ketinimas įvesti į pasaulį žmogaus egoistinės prigimties ištaisymo elementus ir atvesti visus į vienybę, susitaikymą, ramybę. Tada visos srovės, nukreiptos prieš žydus, išnyks.
Klausimas. Kas pirmieji priims kabalą?
Atsakymas. pradžioje visi bus prieš kabalistus, įskaitant ir judaizmą. O paskui suvokimas ir supratimas paplis iš dalies tarp krikščionių, iš dalies tarp žydų.
Su musulmonais kol kas daug sunkiau. Nors viduje jų pasaulėžiūra artimesnė nei kitų, bet jie turi didžiulę savo identifikacijos problemą.
Geriausiai, jei mes, žydai, užsiimsime savo darbu. Imkime ir susivienykime, parodykime pasaulio tautoms, kaip pasiekti vienybės mūsų globaliame pasaulyje.

Iš 2016 m. balandžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiesa apie trs pasaulines religijas, I dalis

Kur eina Europa?

Kaip rasti teisingą tikslą ir kelią jam pasiekti?

Komentarų nėra

Ištirti ateistai ir tikintieji

Kabala ir religija

Pranešimas. JAV Ohajo valstijos universiteto mokslininkai ištyrė ateistus ir tikinčiuosius.
Pasak tyrimų, jei netikite Dievą, greičiausiai esate šiurkštus, linkęs į manipuliacijas žmogus. O jei tikite, pasižymite tokiomis savybėmis kaip gailestingumas, supratingumas, atjauta.
Ateistams būdingi psichopatiniai bruožai – emocinės reakcijos į skausmą, svetimas kančias ir t. t. stoka.
Atsakymas. Mūsų pasaulyje yra labai daug įvairių niuansų prieštaravimuose tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų. Tačiau nei vieni, nei kiti neturi nieko bendra su kabala, nes visi veikia egoistiškai.
Tiesiog jų elgesio modeliai skiriasi. Vieni vadovaujasi savo vertybių sistema, kiti – savo. Bet abi šios sistemos egoistinės, todėl kabalos atžvilgiu iš esmės yra lygios.
Vis dėlto tikinčiajam sunkiau išaiškinti, kad jis gyvena pagal egoizmo dėsnius. Jis mano, kad gyvena teisingai.
Kabaloje tikėjimas – visai kitokia savybė nei religingų žmonių tikėjimas. Jiems tikėjimas – pripažinimas nuostatos, kad yra Aukštesnioji jėga, kad paklusdamas jos dėsniams, neva išdėstytiems Toroje, užsitarnaus būsimą pasaulį. O netikintis žmogus tiki atlygiu, gaunamu tiesiogiai šiame pasaulyje. Štai toks skirtumas.
Knygoje „Zohar“ aprašyta trijų rūšių baimė. Pirmos rūšies baimė būdinga paprastam, netikinčiam žmogui, besirūpinančiam tuo, kad jam viskas būtų gerai šiame pasaulyje.
Antra rūšis – baimė tikinčio žmogaus, kuris rūpinasi savo gyvenimu šiame ir būsimame pomirtiniame pasauliuose.
O trečiosios rūšies baimė būdinga kabalistui, kuris siekia būti panašus į Kūrėją, t. y. įgyti davimo ir meilės visiems savybę, negaudamas nieko atgal, nes būti panašiam į Kūrėją ir yra jo atlygis.
Visi mano, kad kabala yra religijos dalis, bet ji visiškai su religija nesusijusi. Kabala moko žmogų laikytis Toros įstatymo „Mylėk artimą kaip save“, kurio visi kiti ne tik nenagrinėja, bet netgi nekalba apie tai!
Nors jie kartoja frazę „mylėk artimą“, bet negalvoja, kad tai – pagrindinis Toros įstatymas, į kurio įgyvendinimą nukreiptas visas jos vykdymas, sprendimas ir realizacija.

Iš 2016 m. balandžio 4 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir kiti mokslai

Ateizmas, religija ir kabala

Kodėl Dievas vienas, o tikėjimai skirtingi?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai