Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir religija kategorijai.


Pranašautojų ir būrėjų amžius

Kabala ir religija

Klausimas. Jei žinome iš kabalos mokslo, kad prognozės yra labai žalingos žmonijos vystymuisi, nes jį riboja, kodėl kabalistai nekovoja su šiuo reiškiniu? Šiandien kiekviename televizijos kanale galima pamatyti futuristų, pranašautojų, astrologų.
Atsakymas. Iš tiesų, XXI amžius, o kiekviename televizijos kanale mirga net ne futurologai, o tiesiog bobutės, kurios buria kortomis, meta karoliukus, monetas ir šnabžda užkalbėjimus! Kiekvienais metais išleidžiami astrologiniai kalendoriai, aiškinantys, ką reikia daryti ir ko saugotis tokiam ir tokiam astrologiniam ženklui. Tačiau baisiausia, kad šie paistalai priskiriami kabalos mokslui, nes taip pakeliama kartelė ir parduodama brangiau, nors šis mokslas su tuo neturi nieko bendra.
Klausimas. Ar manote, kad reikia kažkaip apie tai aiškinti, ar tai atkris savaime?
Atsakymas. Ne, kabalistai neturi aiškinti. Jei kovočiau su visais, kurie šmeižia kabalos mokslą, tai neliktų niekam kitam laiko.
Pasaulyje milijardai žmonių ir, jei kiekvienas pasakys nors pusę žodžio prieš kabalos mokslą, kaip galėsiu kiekvienam paaiškinti?
Jų požiūris į kabalos mokslą kyla iš jų ribotumo ir negalėjimo jo atskleisti. Tačiau mes vis tik vystomės, nors lyginant su XX a., šis amžius – tamsesnis, bet ir tas periodas praeis.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Kol sena nenumirs – nauja neužgims

Keletas laisvės akimirkų

http://www.laitman.ru/uroki/199707.html
Komentarų nėra

Kitokia kabala

Kabala ir kiti mokslai, Kabala ir religija

Klausimas. Iš dalies suprantu religingų žmonių pretenzijas jūsų atžvilgiu, bet kodėl jus kritikuoja mokslininkai, tiriantys kabalą universitetuose?
Atsakymas. Universitetuose sėdi užsiimantys kabalą tyrėjai ir niekas jų neužsipuola, o mus, Bnei Baruch organizaciją – visi puola ir visi mumis nepatenkinti. Tas esmė, ne ta, kad mes studijuojame kabalą, o ta, kad būtent tokio kabalos studijavimo būdo nepakenčia religija, relingi ir nerelingi žmonės.
Universiteto mokslininkai rašo vieni apie kitus, ką kiekvienas mano apie kabalą. Tai kilo iš senovės graikų, kurie studijavo kabalą dar iš pranašų, tačiau ją suprato paviršutiniškai, ir taip ėmė apie ją rašyti, o kitos kartos jau rašė apie pastarąją filosofų kartą, ką šie manė.
Kitaip tariant, universitetinės kabalos tikslas nėra atskleisti Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį, jie nesiekia iš studentų išugdyti kabalistų, jų keliamas tikslas – tirti ankstesnius universitetinius tyrinėtojus.
Galbūt, pas mus ateina ir tokie žmonės, jų noras kaip universitete – išoriškai studijuoti kabalą, ir todėl išeina nepatenkinti mumis, neva, mes studijuojame „ne tai“. Ir mus tiriantys universiteto mokslininkai nesupranta mūsų, ir viduje širsta, kad mes kitokie, ne tokie, kaip jie.
Jie neįstengia suprasti, kad mūsų kabala KITOKIA nei jų: mūsų kabala iš praktiškai suvokusių aukštesnįjį pasaulį kabalistų, jų kabala – tai dvasinio pasaulio nepasiekusių jų pačių pirmtakų nuomonių studijavimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mus kritikuoja?

Atsakymai oponentams

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala

Komentarų nėra

Kam reikalingos religijos?

Kabala ir religija

Klausimas. Pasaulyje itin daug tikinčių žmonių. Kodėl Kūrėjas didžiąją žmonijos dalį laiko religinės pasaulėžiūros rėmuose?
Atsakymas. Esmė ta, kad religija padeda žmogui, parengią jį suvokti pasaulį kitame lygmenyje. Neneigčiau religijų būtinumo.
Juk visos religijos kilo iš kabalos. Prieš šešis tūkstančius metų Adomas atskleidė mūsų pasaulio valdymo sistemą ir praktiškai keturis tūkstantmečius pasaulyje buvo tik kabala.
Vėliau, kai Izraelio tauta nukrito iš lygmens, kur jautė Aukštesnįjį pasaulį, į šio pasaulio lygmenį, ir išnyko aukštesniojo pasaulio žinios, tai vietoj kabalistinės metodikos, kaip susivienyti ir pasiekti Kūrėją, tautai liko tik įrašai, kaip laikytis dvasinių dėsnių atliekant mechaninius veiksmus.
Iš to pirmiausia kilo judaizmas, paskui krikščionybė ir vėliau islamas. Tad visos religijos yra kabalos egoistinės pasekmės, kai šioji liovėsi egzistuoti savo tikrąja forma.
Tačiau visos šios trys religijos egzistuoja ir egzistuos, kol žmonija ims vėl kilti ir suvokti Kūrėją – atras kabalą.
Klausimas. Jeigu viską sukūrė geras ir kuriantis gėrį Kūrėjas, kodėl negalima išnaudoti visko, kas ne kabala, kad suartėtum su Juo, įtraukiant religijas?
Atsakymas. Jūs tuo naudositės, nes viskas, kas yra pasaulyje, tikslingai sukurta, kad per tai pasiektumėte Kūrėją.
Tačiau nereikia pulti bet kur. Viskam savas laikas. Tiesiog supraskite tai. O kai tai, kuo naudojatės, jums taps nebereikalinga, priešais jus viskas atsiskleis.
Klausimas. Vadinasi tai, kad šiandien didžioji žmonijos dalis laikosi religinių pažiūrų irgi būtina jos raidai?
Atsakymas. Taip, todėl nekovojame su religija. Nėra jokių problemų. Mes tiesiog sakome, kad galiausiai viskas transformuosis.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliutus postulatas

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Egoizmas – religija – kabala

Komentarų nėra

Padėti sukurti šeimą

Kabala ir religija, Vyras ir moteris

Klausimas. Ar galima išsitaisyti atsiskyrus, būnant vienuoliu? Jeigu ne, kodėl tai paplitę?
Atsakymas. Mat žmonės prie to priprato. Nuo seno buvo priimta taip neva marinti savo kūną, tačiau tai prieštarauja kabalistiniams principams.
Kūno marinimas niekaip nekyla iš kabalos; kabaloje draudžiama likti viengungiu.
Reikia padėti vienišiams susitvarkyti savo gyvenimą. Beje, padėti sukurti šeimą – didžiulis priesakas. Tad, jei esate grupėje, padėkite vieni kitiems sukurti šeimas, ypač moterims.

Iš 2016 gruodžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – už šeimą!

Už šeimos išsaugojimą!

Vyro ir moters prigimtis. Vyro vaidmuo šeimoje

Komentarų nėra

Skiriant islamą ir musulmonus

Kabala ir religija

Komentaras. Laikas nuo laiko feisbuke publikuoju jūsų naujienų komentarus ir dauguma man rašo, kad ,,dr. Laitmanas kraštutinį islamą sieja su musulmonais“.
Būna, kad aštriai pasisakote apie islamą…
Atsakymas. Omenyje turiu ne pačią religiją, bet jos kraštutinius apologetus.
Neturiu nieko prieš islamą, juk Korane pasakyta tūkstančiai gražių dalykų ir aš kaip filosofas galiu pasakyti, kad iš esmės islamas – gera religija.
Žinoma, ten yra kraštutinumų, tačiau jeigu jų dirbtinai neišpūsime, neplėtosime ir nepriešinsime su visais kitais tikėjimais, tai su šia religija galėtų susigyventi bet kuris žmogus pasaulyje.
Iš kitos pusės, tai, kas šiandien pateikiama, iš tikrųjų nėra islamas.
Susitikinėjau su arabų religijos atstovais, ypač su sufistais – arabų kabalos atstovais, ir galiu pasakyti, kad kažkada jie itin siekė meilės, žmonių tarpusavio ryšio, bet šiandien viskas pasikeitė.
Apie šiuos reiškinius daug rašo šiuolaikiniai tyrinėtojai. Tad kalbu apie tai, ką šiandien padarė su islamu. Negalima leistis į kraštutinumus, žudyti kitus be priežasties, o po to prisidengti religija. Religija niekuo dėta. Viskas priklauso nuo to, kaip ją naudoji.
Tą patį galiu pasakyti apie judaizmą: yra daugybė žmonių, kurie skatina neapykantą, nors judaizmas grindžiamas principu ,,pamilk artimą kaip pats save”. Artimas – bet kuris šalia tavęs esantis žmogus.  Kitaip tariant, visa tai glūdi religijoje, bet žmonės tai traktuoja savaip.
Jeigu nuvažiuotumėte Izraelyje į bet kurį religinį rajoną, pamatytumėte, kaip tikintieji šalinasi visų kitų. O ką jie daro Amerikoje savo rajonuose?! Tą patį galima pasakyti ir apie islamą ir apie kitas religijas.
Problema ta, kad šiandien islamas išgyvena pakilimą, nukrypdamas į kraštutinumus, kuomet žmonės, prisidengdami religija, vykdo savo politiką. Žinoma, galima užmerkti akis, kaip kad daro visi kiti, bet ramiau nuo to netaps.
Aš ne politikas, aš – filosofas, esu visiškai neutralus, nepriklausau jokiai partijai ir išsakau savo požiūrį kaip žmogus, studijuojantis kabalą ir suprantantis gamtos vystymąsi, jos bendrą dėsnį ir jėgą, kuri vadinasi ,,Alah“ – Aukštesniuoju  (Eljon). Tik ją reikia suprasti tinkamai: tai – meilės ir ryšio tarp visų pasaulyje jėga.
Tuomet pamatysime, kad tarp tikrojo islamo ir kabalos (tikrojo judaizmo) nėra jokių skirtumų.

Iš 2016 m. birželio 23 d. TV programos Naujienos su Michaeliu Laitmanu

Komentarų nėra

Kūrėjas – draugas

Dvasinis darbas, Kabala ir religija

Koks paveikslas atsiveria priešais mus? Tai kaskart vis labiau atsiverianti gamta ir mūsų viduje, ir išorėje. Vis giliau atskleidžiame gamtą ir matome, kad esame sistemos viduje. Matyt, sistema veda mus kažkokio tikslo link, jei jau gyvename jos viduje.
Iš vienos pusės, žmogus – tai gamtos produktas. Iš kitos pusės, esame tokie gamtos kūriniai, kurie geba atskleisti savo kūrėją.
Kas mus sukūrė? Gamta. Kas vysto? Gamta. Kur mus veda? Sprendžiant iš vystymosi istorijos, procesų evoliucijos, galime paskaičiuoti ir suprasti, kur judame. Pabandykime patyrinėti ir išsiaiškinti!
Kabalos mokslas skiriasi nuo religijos tuo, kad duoda žmogui į rankas instrumentus, kad atskleistų aukštesniąją jėgą. Ji sako, ką reikia realiai daryti, užuot verkus ir meldusis stabams, kuriuos patys sau pasidarėme tikėdamiesi iš jų išsimelsti gerą gyvenimą.
Pati efektyviausia tyrimo forma, padedanti žmogui tobulėti, – tai kabalos mokslas. Yra skirtumas tarp religingų žmonių įsivaizduojamos aukštesniosios jėgos ir kabalistų atskleidžiamos aukštesniosios jėgos, su kuria jie turi ryšį.  Kabalistai gali kreiptis į aukštesniąją jėgą ir gauti iš jos, tiksliai su ja sąveikauti.
Aukštesnioji jėga, Gamta, nori, kad taip su ja palaikytume ryšį. Dirbdami su gamtos sistema pamažu jos viduje atskleidžiame protą, jausmus, kas kartą ant aukštesnės nei esame patys pakopos.
Problema ta, kad kol kas negalime įsivaizduoti aukštesniosios jėgos neįvilktos į materiją ir formą. Jeigu aukštesnioji jėga – tai visa gamta, tai ji mums tarsi išnyksta. Tačiau ji atsiskleidžia būtent ryšyje tarp mūsų visiškai aiškia forma. Reikia atskleisti Kūrėją kaip savo draugą.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje, 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, III d.

Pažinti Kūrėjo protą

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Komentarų nėra

Kabalos mokslas ir kiti mokymai

Kabala ir religija

Klausimas. Jei mane labai domina klausimas apie gyvenimo prasmę ir aš klausau kitų mokytojų paskaitų, iš kitų šaltinių, ar tai yra šiukšlės mano dvasiniame gyvenime?
Atsakymas. Aš jums nesiūlyčiau sieti kabalos mokslo su kitais mokymais. Geriau užsiimkite kitomis metodikomis ir palikite kabalos mokslą. Tai geriau jūsų dvasinei sveikatai.
Užsiiminėkite, tarkim joga ar taro kortomis: kuo norite, tik ne viskuo iš karto. Jūs manote, kad galėsite visa tai išsiaiškinti? Ne! Jumyse iš tiesų atsiras sielos, dvasinių šiukšlių, kurių labai sunku atsikratyti.
Žmogus nesugeba išsiaiškinti, ką girdi iš daugelio. Jam tik atrodo, kad geba atrinkti grūdus nuo pelų.

Iš 2016 m. balandžio 10 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ženklai, amuletai, fengšui ir kita…

Abraomo dovanos

Kuo kabala skiriasi nuo kitų mokslų

Komentarų nėra

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Kabala ir religija

Klausimas. Kas yra religija kabalos požiūriu ir dėl ko ji reikalinga?
Atsakymas. Religija vadinama teisingo žmogaus vystymosi bendroje gamtos sistemoje metodika. Skirtingai negu negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygiai, žmogiškas vystymasis numato aktyvų pačių žmonių dalyvavimą.
Kažkada pasaulis pradėjo vystytis nuo nulio. Pradžioje vystėsi negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, o pabaigoje – žmogus. Ši evoliucija vyko automatiškai dėl gamtą valdančios jėgos.


Tačiau kažkuriame vystymosi etape žmogus peržengia tam tikrą slenkstį, už kurio staiga atsiskleidžia, kad tai ne atsitiktinis, o tikslingas vystymasis. Pirmiausiai tai atskleidė žmogus vardu Adomas, dėl to ir buvo pavadintas pirmuoju žmogumi.
Adomas atskleidė, kad visa evoliucija – tai procesas, tiksliai suorganizuotas iš aukščiau. Tačiau šitas procesas nėra iki galo nulemtas, jame yra toks taškas, nuo kurio žmogus turi pradėti dalyvauti procese savarankiškai. Šitas savarankiškumas atsiranda nuo Adomo atskleidimo laikų, ir dėl to mes pradedame skaičiuoti laiką ne nuo pirmojo nulio ir pasaulio gimimo, o nuo pirmojo žmogaus – Adomo.
Adomo atradimai laikomi pasaulio pradžia, ir nuo to momento skaičiuojami 6000 metų, skirti pasauliui išsivystyti. Būtent nuo šito laiko mes aktyviai įsijungėme į vystymąsi, tapdami  partneriais aukštesniosios gamtos jėgos, kuri vadinama Kūrėju.
Taigi, tikroji religija – tai mūsų dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika, kuri mus moko, aiškina ir ruošia išpildyti mūsų misiją. Iš tikrųjų, nieko nėra ką daryti šitame pasaulyje, išskyrus mokytis teisingai dirbti su Aukštesniąja šviesa, kuri įpareigoja vystytis, norime to ar ne, t. y. natūraliu vystymosi keliu – „savo laiku“ (beito).
Natūralaus vystymosi kelias – tai kančių kelias. Mes gauname galimybę vystytis kitu keliu – teisingai, savarankiškai, sąmoningai, lyg „greitindami laiką“ (axišena). Taip mes savyje sukuriame Adomo, žmogaus, formą, kuri reiškia „panašus“ į Kūrėją.
Išeina, kad tikroji religija – tai visai ne tradicinė religija ir tikėjimas, kurie egzistuoja šiandien žmonijoje, o kabala. Religija – tai vienintelis žmogaus veiksmas gamtoje, per kurį jis tampa Kūrėjo partneriu evoliucijoje, padedantis aukštesniajai jėgai privesti prie baigtinės, iš anksto numatytos, teisingos ir ištaisytos formos. Tokiu būdu žmogus tampa visiškai toks kaip Kūrėjas.
Religijos tikslas – privesti prie suvokimo savo blogio ir išmokti atskirti gėrį nuo blogio. Šitame yra visas skirtumas tarp Kūrėjo ir kūrinio. Kūrėjo savybės – tai gėris, o kūrinio savybės – blogis. Dėl to, kiek mes suvokiame savo egoizmo blogį, tiek atskleidžiame Kūrėjo gėrį.

Komentarų nėra

Absoliutus postulatas

Kabala ir religija

Klausimas. Kodėl visi tikėjimai ne jungiasi, o tempia antklodę kiekvienas į save?
Atsakymas. Todėl, kad visi tikėjimai ir religijos absoliučiai egoistinės. Pažvelkite, kiek tūkstantmečių tęsėsi religiniai karai ir užpuolimai, kurie nesibaigia iki šiol, ypač judaizme. Kiek atsirado religinių partijų ir judėjimų, ir visi nusistatę vienas prieš kitą.
Religijos – tai žmogaus egoizmo vaisius ir todėl iš jų nieko gero nereikia tikėtis. Tai iš tikrųjų opiumas liaudžiai.
Religijos neįgyvendina taisyklės „pamilk artimą, kaip save“. Kur jūs matėte, kad šis priesakas būtų pildomas? Kame?
Todėl kabala neturi nieko bendra su religijomis. Tai ir yra problema – mes turime didžiulę konfrontaciją su bet kokiomis religinėmis organizacijomis. Juk jos visos tiki tuo, kad atlikdamas mechaniškus veiksmus žmogus užsitikrins sau būsimą pasaulį.
Kabala sako, kad tokiu atveju žmogus neturės būsimo pasaulio: jis lieka egoistu, nepakyla aukščiau savo egoistinės prigimties, – kokį jis gali turėti būsimą pasaulį? Būsimas pasaulis – tai altruizmo pasaulis, kurį žmogus kuria, būdamas šiame pasaulyje, įgyvendindamas principą „pamilk artimą, kaip save“. Vadinasi, religija tiesiog perka žmones, ir nieko daugiau.
Komentaras. Įdomu tai, kad žmonėms, kurie studijuoja kabalą, niekas netrukdo išlaikyti savo religiją.
Atsakymas. Kabala gali užsiimti kiekvienas norintis, nepriklausomai nuo religijos. Apie tai rašo Baal Sulamas knygoje „Paskutinioji karta“.
Žmogui tai netrukdo. Jis ramiai gali laikytis savo papročių, bet viduje turi save nukreipti į altruizmą, pakilti aukščiau egoistinės prigimties. Būtent tuo skiriasi kabala nuo religijų!
Visa kita – tradicijos. Galite atlikti, galite neatlikti – tai jūsų reikalas. Pakilimas aukščiau egoizmo kabaloje yra laikomas absoliučiuoju postulatu!

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šiatema skaitykite:

Kuo kabalos mokslas skiriasi nuo religijos

Egoizmas – religija – kabala

Svarbiausia – sielos išsitaisymas

Komentarų nėra

Kabala – ne filosofija

Kabala ir religija

Klausimas. Garsus Indijos mąstytojas Džidu Krišnamurtis manė, kad mokykloje turėtų mokyti meilės, požiūrio į gyvenimą kaip į bendrą visumą.
Jis sakė: „Mes gaminame tarsi pagal šabloną tokią žmogiškąją būtybę, kuriai svarbiausias gyvenime dalykas yra savisaugos siekis, tapimas įžymybe arba tiesiog nerūpestingas laiko leidimas. Dėl ko mes gyvename? Už ką kovojame?“
Koks kabalos požiūris į tai?
Atsakymas. Kabalos požiūris į filosofavimą apie draugystę ir meilę yra teigiamas. Bet taip pat ji kelia klausimą: „kokiu būdu jūs tai realizuojate?“ Štai kur rimta problema!
Bet kuris žmogus pasaulyje pasakys: „Draugystė? – Puiku! Meilė tarp žmonių? – Nuostabu! Padėti vieni kitiems? – Būtina!“ O kaip tą padaryti, jei mūsų visiškai kita prigimtis, jei aš kaip vilkas žiūriu į visus ir svarstau, kaip pagriebus kitus už gerklės?
Taip veikia mūsų egoistinė prigimtis! Ji galvoja tik apie tai, kad būtybei, kurioje veikia subjektyvus egoizmas, kuo patogiau jaustis.
Todėl svarbiausia problema yra, kaip tai įgyvendinti. O kur gausime jėgos susidoroti su egoizmu?
Jeigu suprasčiau, kad egoizmas – tai blogis, tai galėčiau kažkaip sutikti su tuo. Bet nematau alternatyvos, kaip, pavyzdžiui, sugebėsiu perdirbti egoizmą į gėrį kitiems, o per kitus – sau ir t.t. Kaip? Nežinau! Nesugebu! Kartais mėginu elgtis gerai, bet man nuo to tik blogiau.
Tam būtina Aukštesnioji jėga – jėga virš mūsų prigimties, aukščiau egoizmo. Jeigu aptikčiau ją gamtoje arba sugebėčiau kažkur gauti, prisišaukti, tada jau būtų apie ką kalbėti. O jei ne – tai visi puikūs projektai – beverčiai.
Komentaras. Nors yra daugybė indų mąstytojų filosofijų apie meilę ir draugystę, Indijoje egzistuoja neliečiamųjų kasta.
Atsakymas. Jie visiškai ramiai gyvena šalia vieni kitų. Neįmanoma įsivaizduoti, kad tautoje, kalbančioje apie meilę, yra tokių žmonių, kuriuos liesti uždrausta! Iki kokio psichologinio lygmens gali egzistuoti tokia priešprieša tarp jų?! Iš kur tai atėjo, jei visas jų religijos pamatas – meilė ir užuojauta?! Kur ta meilė ir ta užuojauta?
Patvirtinimui – visas spektras atskirčių tarp žmonių: kastos, bendruomenės, šeimos, klanai . Pagal tokią visuomenę aiškiai matyti, kokios tuščios ir saldžios gali būti kalbos apie meilę ir draugystę.
Taip pat ir su budizmu. Tai kažkas visiškai negyva: sėdėk ir gilinkis į save. Kur čia žmogaus kūryba? Viduje? Paieškos savyje nieko neduos, tik atves prie klaidingų žmogaus pakeitimo filosofijų ir psichologinių metodikų. Ego niekaip nepakeisi!
Jis liks toks pats, nebent ateis išorinė jėga, vadinama Aukštesniąja šviesa, ir pradės sistemingai jį taisyti pagal Šviesos pritraukimo metodiką. Visa viltis tik ta.

Iš 2016 m. birželio 19 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Pasaulinio egoizmo viršūnėje

Tikslas – meilė artimui

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai