Kabala atskleidžia mums, kad „nėra nieko kito tik Jis“. Kūrėjas stovi už visko, kas vyksta aplink mus. Svarbiausia nepamesti minties, kad visa tai – Jis, ieškoti Jo visuose pavidaluose aplink save ir savyje.
Viską valdo Jis, išskyrus mintį, kad „be Jo nėra nieko“. Ir ši mintis duodama Jo! Tačiau tu turi ją pačiupti ir nuo jos imti auginti savyje laisvą nuo Jo priešingą būseną, turi tapti panašus, lygus Jam žmogus, Adomas.
Klausimas: Kaip tada nevirsti religingu žmogumi, kai imi kalbėti taip, kaip daugelis?
Atsakymas: Visa tai žodžiai, jie neturi prasmės. Žodžių prasmė juk visiškai kita.
Religija apsiriboja fiziniais veiksmais. Ji neturi vidinio aparato. Jų vidiniai veiksmai – atgailauti ir pan. O kabala nukreipta į priešingą nuo religijos pusę, į Kūrėjo atskleidimą.
Religija egzistuoja dėl to, kad Kūrėjas paslėptas, ir niekaip nesuinteresuota Jo atskleisti, tad ragina: „Elkis paprasčiau, paklusk ir viskas“. Kabala suinteresuota žmogaus raida.

#309933

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Pasaulio lėlininkas“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Nėra nieko kito tik Jis“ – tai mistinė mantra?

Gyventi tikrovėje, kur „Nėra nieko kito, tik Jis“

Gyvenimo laukas: „Nėra nieko kito, tik Jis“

Klausimas: Kabaloje sakoma, kad neturi reikšmės, kuriai religijai priklausai. Bet juk žinome, kad nėra nieko kito tik Jis. Jei studijuoju kabalą ir žinau, kad nėra nieko kito, tik Jis, kaip galiu priklausyti kitai religijai?
Atsakymas: Manau, kad problema ta, kad jūs laikote kabalą religija. O kabala – tai ne religija, tai mokslas. Tai mokslas apie pasaulio sandarą, apie jėgas, veikiančias žmones, ir ką žmogus gali su jomis daryti.
Apie tai pasakojame visai žmonijai ir skleidžiame vieną principą – žmonių suartėjimą. Šioje vienybėje tarp visų galima atskleisti vieną bendrą gamtos jėgą, kuri vadinasi Kūrėjas. Štai ir viskas.
Ir tai neturi nieko bendro nei su krikščionybe, nei su islamu, nei su judaizmu.

#303430

Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. pokalbio su Gruzijos grupe

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir religija – visiškos priešingybės

Kabala – ne religija, o mokslas

Kabala ir religija

Klausimas: Kodėl kabala sako, kad kiekvienas žmogus turi pasikeisti? Juk jeigu visi – viena bendra sistema, tegu kabalistai viską keičia.
Atsakymas: O kaip aš galiu jus pakeisti? Jūs turite savo egoizmą, savo savybes, aš – savo, ir aš jūsų negaliu valdyti. Kiekvienas žmogus turi pasiekti tokios būsenos, ir kiekvienas gali ir turi galiausiai valdyti savo likimą. Štai tuomet žmogus supras bendrą sumanymą, bendrą mintį.
Klausimas: Kitaip tariant, kabala suteikia žmogui galimybę tapti savo likimo šeimininku, o ne tiesiog perpasakoti kokius nors įvykius?
Atsakymas: Kabala apskritai neužsiima pranašystėmis. Būtent tai ir draudžiama kabaloje, juk tu giliniesi į ateities pranašavimą, o ne keiti save, kad ta ateitis būtų gera.
Klausimas: Kitaip sakant, iš principo, pranašaujant niekas nesikeičia?
Atsakymas: Žinoma. Tai tiesiog žaidimas ir kabalą tai draudžia. Tačiau nemirtingumas yra! Ir išeiti į tą lygmenį labai paprasta. Kviečiu.

#297634

Iš 2010 m. gruodžio 19 d.  TV laidos „Stambiu planu. Nemirtingumo paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar gali kabalistas pakeisti ateitį?

Išvysti tikrąją realybę

Pakeisti savo santykį su pasauliu

Gyvename visuomenėje, apsupti daugybės skirtingų žmonių. Dvasinio darbo atžvilgiu, kai žmogus nori ateiti prie susiliejimo su Kūrėjo (tai pasiekiama būtent ketinime), visuomenė gali būti skirstoma į tris dalis.
Viena dalis – tai Izraelio tauta (isra –el), kuri siekia Kūrėjo.
Antroji dalis – „egiptiečiai”, t.y. žmonių visuomenė, kurie apskritai abejingi dvasingumui.
Jie natūraliai daro tai, kas jiems gerai. Jie gali nesuprasti, ką darau aš, jiems tai ir nėra svarbu. Svarbiausia, kad jiems būtų gerai.
Trečioji dalis – tai „ėrėv rav“ (didysis kratinys), t.y. žmonės, kurie mano, kad reikia laikytis priesakų be ketinimo.
O ketinimas – tai visiškai kitas paveikslas. Žmogus turi pakilti virš savo ego, pritraukti sau Šviesą, perdaryti egoizmą į altruizmą. Absoliučiai viską keisti savyje, imti jausti Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį.
Tai didžiulis ir itin sunkus dvasinis darbas. Todėl yra žmonių, manančių, kad jos nereikia atlikti. Jie kažkada nukrito iš tinkamų ketinimų dėl kitų ir dėl Kūrėjo į egoistinius ketinimus dėl savęs.

#277706

Iš 2019 m. balandžio 22 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pagrindinė Izraelio tautos funkcija

Ketinimas be ketinimo

Pakilti virš savo egoizmo

Komentaras: Dauguma žmonių traktuoja kabalą kaip religiją. Kiti mano, jog tai sekta.
Atsakymas: Tai reiškia, kad jie tiesiog nieko nežino apie kabalą.
Kabala – tai mokslas, o ne religija. Pirmiausia, ja užsiimti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo savo kilmės. Mano mokiniai – skirtingų tautų atstovai, gyvenantys visuose žemynuose. Jei pažiūrėsite mūsų rytines pamokas, išvysite, kad jose dalyvauja visų tautybių žmonės.
Be to, kabala neverčia žmogaus atlikti jokių religinių veiksmų. Kabalistai neturi jokių fetišų, šventų daiktų, papročių. Tai tiesiog aukštesnės už mūsų pasaulį sferos suvokimas ir nieko daugiau. Nieko daugiau!
Kai ją suvoksite, pajausite amžinybę, tobulybę, kaip visi įsijungę į visus. Imsite keisti savo pasaulėžiūrą, savo santykį su pasauliu. Šis mokymas jus formuoja, verčia jus kitokiu žmogumi.
#264458

Iš 2020 m. kovo 29 d. laidos „Susitikimas su kabala. Viktoria Bonya“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir religija – visiškos priešingybės

Kabala ir religija

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Gyvenimo tikslas pagal aukščiausią sumanymą
Klausimas. Per visą istoriją žmonės ieškojo gyvenimo prasmės.
Senovės Graikijoje ir senovės Romoje buvo manoma, kad visų žmogaus poelgių tikslas – ieškoti laimės, nors laimę kiekvienas suprato savaip.
Kinikai tenkinosi mažu – vengti blogio.
Stoikų gyvenimo idealai – išlaikyti nedrumsčiamą ramumą, ramybę iš išorės ir iš vidaus dirginančių veiksnių atžvilgiu. To paties laikosi ir dauguma Rytų metodikų.
Viduramžių Europoje ir Indijoje gyvenimo prasmės įsivaizdavimas buvo siejamas su protėvių garbinimu, religinių idealų sekimu. Iš vėlesnių religinių pažiūrų ir teorijų, akivaizdu, kad gyvenimo prasmė – Dievo pažinimas. Žinoma, kiekvienas suprato savaip, kas yra Dievas, tačiau teisuoliškas gyvenimas, priesakų laikymasis, meilė Dievui buvo jų egzistavimo esmė.
Pagal Budos mokymą prasmė ir aukščiausias tikslas gyvenime – liautis kentėjus. Kančios nebuvimas – tai jau iš esmės malonumas. Savaime suprantama, nebekentėti – tai nustoti naudotis savo egoizmu, noru gauti.
Anot Konfucijaus, svarbiausias žmonijos egzistavimo tikslas – sukurti idealią visuomenę, kur žmogus yra „sraigtelis“ ir taip pasiekiama harmonija.
Pagal apklausas, 26 % šiuolaikinių žmonių mano, kad šis pasaulis yra beprasmis, 32 % tvirtina, kad gyvenimo prasmė – mylėti, 22 % – pažinti pasaulį ir perduoti žinias kitiems, 8 % ieško bendravimo su Dievu pilnatvės.
Kokia gyvenimo prasmė pagal kabalą?
Atsakymas. Yra kūrinijos tikslas, nuo pat pradžių numatytas kuriant žmogų ir pasaulį. Kitaip tariant, vystydamiesi šiame pasaulyje, būdami esamoje aplinkoje tarp negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, apsupti žmonių turime atskleisti Kūrėją, kuris visa tai valdo.
Egzistavimo tikslas – pasiekti ir suvokti Kūrėją, kol gyvename šį materialų gyvenimą.
Klausimas. Kuo tai skiriasi nuo kitų metodikų, kur irgi skelbiama apie Kūrėjo suvokimą, meilę Jam, Jo priesakų laikymąsi?
Atsakymas. Kabaloje omenyje turimas absoliučiai aiškus Kūrėjo atskleidimas visur, kas mus supa, kai suvokiame Jį taip, kaip bet kurią kitą akivaizdžią gamtos dalį.
Klausimas. O kur tai pasiekiama? Aš Jį matau, jaučiu, girdžiu?
Atsakymas. Tai pasiekiama tame, kas vyksta manyje ir aplink: visur atskleidžiu aukščiausią valdančią jėgą, kuri yra visuose veiksmuose, visose savybėse, visuose reiškiniuose. Aukštesniosios jėgos pasireiškimas suteikia man supratimą, kad esu visiškai naujame pasaulyje – pasaulyje, kuriame yra jį Valdantysis.
Aukštesniosios jėgos valdymas atsiskleidžia absoliučiai visose savybėse, pokyčiuose, gamtoje, manyje, mano prote ir jausmuose, visur, kas vyksta su kiekvienu šio pasaulio gyventoju.
Dar daugiau, ji pasireiškia per juos ir taip atskleidžia savo tikslą: atvesti nesuskaičiuojamą daugybę kūrinių skirtinguose lygmenyse (negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus) į absoliučią harmoniją, į tarpusavio ryšį, į visišką integralią sąveiką.
Šis vienos jėgos, vieno tikslo, vieno plano suvokimas, kai visi veiksmai susijungia praktiškai į vieną, ir viskas susiveda į vieną būseną, kurią visi turime pasiekti pagal aukščiausią sumanymą, ir vadinasi „Kūrėjas“.
Mes pasiekiame būseną, kai aiškiai matome, jaučiame, suvokiame, kad be Kūrėjo daugiau nieko nėra. Egzistuoja tik ši jėga, kuri tikslingai sukūrė mus, kad parodytų mums savo vienybę, savo didybę, savo jėgą, savo universalumą.
#255544

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Atskleisti gyvenimo prasmę

Klausimas. Visi Senovės Babilono gyventojai garbino daugybę dievų. Kas yra daugdievystė?
Atsakymas. Politeizmas – natūralus žmogaus elgesys. Matome, kad ir šiandien išlikę tokie tikėjimai, ypač Rytuose.
Iš Abraomo prasidėjo judaizmas, krikščionybė ir islamas. O visa kita grindžiama daugdievyste, kitaip tariant, daugybės dievų egzistavimu, daugybe neva įvairiausių gamtos jėgų, kurių kiekvienai priskiriamas koks nors ypatingas poveikis gamtai ir žmogaus likimui.
Klausimas. Galima sakyti, kad kiekvienas iš mūsų – stabmeldys? Kitaip sakant, jeigu žmogus neranda vienintelės jėgos, stovinčios už visos materijos, vadinasi jis stabmeldys?
Atsakymas. Nemanau, kad taip sudieviname tas jėgas. Juk stabmeldžiai nebuvo kvailiai, jie tiesiog matė, kad yra itin priklausomi nuo skirtingų gamtos savybių, tačiau neįstengė jų sujungti draugėn. Ir mes negalime.
Buvo manoma, kad lietaus dievas, saulės dievas, nakties dievas, dienos dievas ir t. t. – tai didelės gamtos jėgos, nuo kurių žmogus visiškai priklauso ir reikia joms paklusti, palaikyti su jomis gerą ryšį. Juk be to, kad žmogus sudievino gamtą, jis jautė savo priklausomybę nuo jos.
Komentaras. Žmonės tikėjo, kad egzistuoja tam tikros jėgos, jas galima pamaloninti, ir geriausia per įvairius žynius, kurie išmano, ką tiksliai daryti.
Atsakymas. Taip. Įsivaizduokite neišsilavinusį, tamsų valstietį. Jam geriau atiduoti grūdų maišą bet būti tikram, kad jau nebeturės jokių problemų nei su derliumi, nei su sausra, nei su upių išsiliejimu.
#258892

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Izraelio tautos vystymosi sisteminė analizė“

Klausimas. Ką kabala sako apie prietarus?
Atsakymas. Prietarai – tai mūsų pasaulio išsigalvojimai, psichologija ir tiek.
Kabala visiškai atsiriboja nuo visų tikėjimų, prietarų, nuo visko, kas susiję su mistika, nuo visko, kas yra šiame pasaulyje.
Palikite tai ramybėje, pasišvęskite aukštesniojo pasaulio suvokimui, Kūrėjo suvokimui ir pamatysite, kad tai jums viską pakeis. Gausite aiškius, tikslius atsakymus į visus klausimus ir imsite dirbti su savo siela.
#244759

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Ženklai, amuletai, fengšui ir kita…

Kabala, astrologija ir globali sistema

Klausimas. Koks skirtumas tarp itin religingų žmonių, kuriems be Dievo nėra nieko, ir kabalą studijuojančių žmonių, kuriems „nėra nieko kito tik Jis“?
Atsakymas. Skirtumas labai paprastas: šie du tipai žmonių visiškai tarpusavyje nepanašūs. Pirmiausia, kabala – tai ne tikėjimas ir ne religija. Ji nieko nepriima už tikėjimą ir nieko neverčia tikėti, o ragina atskleisti Kūrėją.
Religingas žmogus sako:
– Tikiu!
– Kodėl tiki?
– Man sakė, paaiškino ir aš tikiu tuo, ką man pasakė.
– Gerai, tavo reikalas.
Kabaloje tikėjimas – tai žinojimas, suvokimas, jautimas. Jautimas! O ne tai, ką mūsų pasaulyje vadiname tikėjimu. Kitaip tariant, iš tiesų nežinau „taip ar ne“, tačiau tai priimu ir gyvenu tarsi tai yra taip. Kas gali įrodyti? Niekas. Ar tai teisinga? Kiek žmonių – tiek nuomonių.
Todėl nėra jokio ryšio tarp kabalos ir religijos. Priešingai, kabala niekaip nesusijus su religija. Ji nukreipta į atskleidimą, žinojimą, jautimą, o ne į tai, kad man kažkas kažką pasakė. Tad skirtumas didžiulis.
#257073

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas kabaloje

Kam reikalingos religijos?

Klausimas. Kas yra satanizmas? Ar jis egzistuoja, ir kuo pasireiškia mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Jokių tokių mokymų iš tikrųjų nėra. Visa tai žmonijos psichologinės išmonės.
Satana – tai mūsų blogasis pradas, kuris visuomet mus nukreipia į šalį pakeliui pas Kūrėją. Ar yra satanizmas šiuolaikiniame pasaulyje? Jis pasireiškia būtent taip, kaip sakiau, ir kabala tai aprašo.
Tačiau tai nėra piktieji demonai, vampyrai ir velniai su kanopomis ir uodegomis, o tiesiog piktos mūsų charakterio jėgos mumyse. Išvarykime iš mūsų tą sataną, kitaip tariant – ištaisykime savo egoizmą į altruizmą.
#250635

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja šėtonas?

Ar egzistuoja tamsos jėgos?

Blogis – pasaulio pagrindas