Pateikti įrašai priklausantys Kabala ir religija kategorijai.


Kabala – ne religija, o mokslas

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Dauguma žmonių traktuoja kabalą kaip religiją. Kiti mano, jog tai sekta.
Atsakymas: Tai reiškia, kad jie tiesiog nieko nežino apie kabalą.
Kabala – tai mokslas, o ne religija. Pirmiausia, ja užsiimti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo savo kilmės. Mano mokiniai – skirtingų tautų atstovai, gyvenantys visuose žemynuose. Jei pažiūrėsite mūsų rytines pamokas, išvysite, kad jose dalyvauja visų tautybių žmonės.
Be to, kabala neverčia žmogaus atlikti jokių religinių veiksmų. Kabalistai neturi jokių fetišų, šventų daiktų, papročių. Tai tiesiog aukštesnės už mūsų pasaulį sferos suvokimas ir nieko daugiau. Nieko daugiau!
Kai ją suvoksite, pajausite amžinybę, tobulybę, kaip visi įsijungę į visus. Imsite keisti savo pasaulėžiūrą, savo santykį su pasauliu. Šis mokymas jus formuoja, verčia jus kitokiu žmogumi.
#264458

Iš 2020 m. kovo 29 d. laidos „Susitikimas su kabala. Viktoria Bonya“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala ir religija – visiškos priešingybės

Kabala ir religija

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Komentarų nėra

Gyvenimo prasmė I d.

gyvenimo prasmė, Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманGyvenimo tikslas pagal aukščiausią sumanymą
Klausimas. Per visą istoriją žmonės ieškojo gyvenimo prasmės.
Senovės Graikijoje ir senovės Romoje buvo manoma, kad visų žmogaus poelgių tikslas – ieškoti laimės, nors laimę kiekvienas suprato savaip.
Kinikai tenkinosi mažu – vengti blogio.
Stoikų gyvenimo idealai – išlaikyti nedrumsčiamą ramumą, ramybę iš išorės ir iš vidaus dirginančių veiksnių atžvilgiu. To paties laikosi ir dauguma Rytų metodikų.
Viduramžių Europoje ir Indijoje gyvenimo prasmės įsivaizdavimas buvo siejamas su protėvių garbinimu, religinių idealų sekimu. Iš vėlesnių religinių pažiūrų ir teorijų, akivaizdu, kad gyvenimo prasmė – Dievo pažinimas. Žinoma, kiekvienas suprato savaip, kas yra Dievas, tačiau teisuoliškas gyvenimas, priesakų laikymasis, meilė Dievui buvo jų egzistavimo esmė.
Pagal Budos mokymą prasmė ir aukščiausias tikslas gyvenime – liautis kentėjus. Kančios nebuvimas – tai jau iš esmės malonumas. Savaime suprantama, nebekentėti – tai nustoti naudotis savo egoizmu, noru gauti.
Anot Konfucijaus, svarbiausias žmonijos egzistavimo tikslas – sukurti idealią visuomenę, kur žmogus yra „sraigtelis“ ir taip pasiekiama harmonija.
Pagal apklausas, 26 % šiuolaikinių žmonių mano, kad šis pasaulis yra beprasmis, 32 % tvirtina, kad gyvenimo prasmė – mylėti, 22 % – pažinti pasaulį ir perduoti žinias kitiems, 8 % ieško bendravimo su Dievu pilnatvės.
Kokia gyvenimo prasmė pagal kabalą?
Atsakymas. Yra kūrinijos tikslas, nuo pat pradžių numatytas kuriant žmogų ir pasaulį. Kitaip tariant, vystydamiesi šiame pasaulyje, būdami esamoje aplinkoje tarp negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos, apsupti žmonių turime atskleisti Kūrėją, kuris visa tai valdo.
Egzistavimo tikslas – pasiekti ir suvokti Kūrėją, kol gyvename šį materialų gyvenimą.
Klausimas. Kuo tai skiriasi nuo kitų metodikų, kur irgi skelbiama apie Kūrėjo suvokimą, meilę Jam, Jo priesakų laikymąsi?
Atsakymas. Kabaloje omenyje turimas absoliučiai aiškus Kūrėjo atskleidimas visur, kas mus supa, kai suvokiame Jį taip, kaip bet kurią kitą akivaizdžią gamtos dalį.
Klausimas. O kur tai pasiekiama? Aš Jį matau, jaučiu, girdžiu?
Atsakymas. Tai pasiekiama tame, kas vyksta manyje ir aplink: visur atskleidžiu aukščiausią valdančią jėgą, kuri yra visuose veiksmuose, visose savybėse, visuose reiškiniuose. Aukštesniosios jėgos pasireiškimas suteikia man supratimą, kad esu visiškai naujame pasaulyje – pasaulyje, kuriame yra jį Valdantysis.
Aukštesniosios jėgos valdymas atsiskleidžia absoliučiai visose savybėse, pokyčiuose, gamtoje, manyje, mano prote ir jausmuose, visur, kas vyksta su kiekvienu šio pasaulio gyventoju.
Dar daugiau, ji pasireiškia per juos ir taip atskleidžia savo tikslą: atvesti nesuskaičiuojamą daugybę kūrinių skirtinguose lygmenyse (negyvajame, augaliniame, gyvūniniame ir žmogaus) į absoliučią harmoniją, į tarpusavio ryšį, į visišką integralią sąveiką.
Šis vienos jėgos, vieno tikslo, vieno plano suvokimas, kai visi veiksmai susijungia praktiškai į vieną, ir viskas susiveda į vieną būseną, kurią visi turime pasiekti pagal aukščiausią sumanymą, ir vadinasi „Kūrėjas“.
Mes pasiekiame būseną, kai aiškiai matome, jaučiame, suvokiame, kad be Kūrėjo daugiau nieko nėra. Egzistuoja tik ši jėga, kuri tikslingai sukūrė mus, kad parodytų mums savo vienybę, savo didybę, savo jėgą, savo universalumą.
#255544

Iš 2019 m. sausio 14 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimo tikslas

Atskleidžiant gyvenimo paslaptis

Atskleisti gyvenimo prasmę

Komentarų nėra

Politeizmas – natūralus žmogaus instinktas

Kabala ir religija, Senovės Babilonas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Visi Senovės Babilono gyventojai garbino daugybę dievų. Kas yra daugdievystė?
Atsakymas. Politeizmas – natūralus žmogaus elgesys. Matome, kad ir šiandien išlikę tokie tikėjimai, ypač Rytuose.
Iš Abraomo prasidėjo judaizmas, krikščionybė ir islamas. O visa kita grindžiama daugdievyste, kitaip tariant, daugybės dievų egzistavimu, daugybe neva įvairiausių gamtos jėgų, kurių kiekvienai priskiriamas koks nors ypatingas poveikis gamtai ir žmogaus likimui.
Klausimas. Galima sakyti, kad kiekvienas iš mūsų – stabmeldys? Kitaip sakant, jeigu žmogus neranda vienintelės jėgos, stovinčios už visos materijos, vadinasi jis stabmeldys?
Atsakymas. Nemanau, kad taip sudieviname tas jėgas. Juk stabmeldžiai nebuvo kvailiai, jie tiesiog matė, kad yra itin priklausomi nuo skirtingų gamtos savybių, tačiau neįstengė jų sujungti draugėn. Ir mes negalime.
Buvo manoma, kad lietaus dievas, saulės dievas, nakties dievas, dienos dievas ir t. t. – tai didelės gamtos jėgos, nuo kurių žmogus visiškai priklauso ir reikia joms paklusti, palaikyti su jomis gerą ryšį. Juk be to, kad žmogus sudievino gamtą, jis jautė savo priklausomybę nuo jos.
Komentaras. Žmonės tikėjo, kad egzistuoja tam tikros jėgos, jas galima pamaloninti, ir geriausia per įvairius žynius, kurie išmano, ką tiksliai daryti.
Atsakymas. Taip. Įsivaizduokite neišsilavinusį, tamsų valstietį. Jam geriau atiduoti grūdų maišą bet būti tikram, kad jau nebeturės jokių problemų nei su derliumi, nei su sausra, nei su upių išsiliejimu.
#258892

Iš 2019 m. birželio 24 d. TV laidos „Izraelio tautos vystymosi sisteminė analizė“

Komentarų nėra

Kabala ir prietarai

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką kabala sako apie prietarus?
Atsakymas. Prietarai – tai mūsų pasaulio išsigalvojimai, psichologija ir tiek.
Kabala visiškai atsiriboja nuo visų tikėjimų, prietarų, nuo visko, kas susiję su mistika, nuo visko, kas yra šiame pasaulyje.
Palikite tai ramybėje, pasišvęskite aukštesniojo pasaulio suvokimui, Kūrėjo suvokimui ir pamatysite, kad tai jums viską pakeis. Gausite aiškius, tikslius atsakymus į visus klausimus ir imsite dirbti su savo siela.
#244759

Iš 2018 m. gruodžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo prietarų prie tikrojo gamtos pažinimo

Ženklai, amuletai, fengšui ir kita…

Kabala, astrologija ir globali sistema

Komentarų nėra

Kabala ir religija – visiškos priešingybės

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Koks skirtumas tarp itin religingų žmonių, kuriems be Dievo nėra nieko, ir kabalą studijuojančių žmonių, kuriems „nėra nieko kito tik Jis“?
Atsakymas. Skirtumas labai paprastas: šie du tipai žmonių visiškai tarpusavyje nepanašūs. Pirmiausia, kabala – tai ne tikėjimas ir ne religija. Ji nieko nepriima už tikėjimą ir nieko neverčia tikėti, o ragina atskleisti Kūrėją.
Religingas žmogus sako:
– Tikiu!
– Kodėl tiki?
– Man sakė, paaiškino ir aš tikiu tuo, ką man pasakė.
– Gerai, tavo reikalas.
Kabaloje tikėjimas – tai žinojimas, suvokimas, jautimas. Jautimas! O ne tai, ką mūsų pasaulyje vadiname tikėjimu. Kitaip tariant, iš tiesų nežinau „taip ar ne“, tačiau tai priimu ir gyvenu tarsi tai yra taip. Kas gali įrodyti? Niekas. Ar tai teisinga? Kiek žmonių – tiek nuomonių.
Todėl nėra jokio ryšio tarp kabalos ir religijos. Priešingai, kabala niekaip nesusijus su religija. Ji nukreipta į atskleidimą, žinojimą, jautimą, o ne į tai, kad man kažkas kažką pasakė. Tad skirtumas didžiulis.
#257073

Iš 2019 m. lapkričio 24 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Tikėjimas dvasiniame ir materialiame

Tikėjimas kabaloje

Kam reikalingos religijos?

Komentarų nėra

Kas yra satanizmas?

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra satanizmas? Ar jis egzistuoja, ir kuo pasireiškia mūsų pasaulyje?
Atsakymas. Jokių tokių mokymų iš tikrųjų nėra. Visa tai žmonijos psichologinės išmonės.
Satana – tai mūsų blogasis pradas, kuris visuomet mus nukreipia į šalį pakeliui pas Kūrėją. Ar yra satanizmas šiuolaikiniame pasaulyje? Jis pasireiškia būtent taip, kaip sakiau, ir kabala tai aprašo.
Tačiau tai nėra piktieji demonai, vampyrai ir velniai su kanopomis ir uodegomis, o tiesiog piktos mūsų charakterio jėgos mumyse. Išvarykime iš mūsų tą sataną, kitaip tariant – ištaisykime savo egoizmą į altruizmą.
#250635

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja šėtonas?

Ar egzistuoja tamsos jėgos?

Blogis – pasaulio pagrindas

Komentarų nėra

Kabala ir sufizmas – vieno mokymo šakos

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar jūs suinteresuotas, kad kažkas padėtų sufizmui atgimti? Juk tai taip pat kabala, tik islamiška. Ir be to – aiškesnė, nes ji turi būti skirta didelei žmonių masei. Jei kažkokiu būdu atgims sufizmas, ar galės šios dvi kryptys egzistuoti kartu nekonfrontuodamos?
Atsakymas. Visų pirma, sufizmas ir kabala niekada neprieštaraus vienas kitam. Tarp jų negali būti jokios konfrontacijos.
Antra, kaip sufizmas, taip ir kabala yra užspaustos, nes abiejų mokymų nekenčia islamo ir judaizmo religiniai veikėjai.
Trečia, kol kas negali būti jokio ryšio tarp sufizmo ir kabalos, nes joms reikalingas atgimimas. Reikia įkvėpti gyvenimą ir į vieną, ir į kitą. Sufizmas yra tremtyje.
Aš buvau susitikęs su sufijais užsienyje: Olandijoje, Anglijoje ir Amerikoje. Jie priversti buvo bėgti iš Irano ir Irako. Bet tai buvo seni arba pagyvenę žmonės. Aš nemanau, kad jie dar gyvena mūsų pasaulyje. Jie praktiškai neturėjo mokinių.
Bet aš labai tikiuosi, kad kaip judaizme atgimsta kabala, taip ir sufizmas atgims islame ir pasklis po visą pasaulį. Tie, kurie susidomės sufizmu, pradės studijuoti jį. Tie, kurie susidomės kabala, pradės studijuoti ją. Nesvarbu! Svarbiausia, kad žmogus dirbtų su savimi ir save gerintų.
Praktiškai ir sufizmas, ir kabala kalba apie vieną ir tą patį. Sufizmas taip pat, kaip ir kabala, prasideda nuo Abraomo. Tik jis perdavė sufizmą kaip dvasinį mokymą savo pirmajam sūnui, Izmaeliui, o kabalą – antrajam sūnui, Izaokui. Bet, praktiškai, tai – giminingos metodikos. Jose nėra jokių prieštaravimų. Svarbiausia, kad jos vystytųsi ir plistų.
Bet aš patarčiau jų nemaišyti. Leiskite joms išaugti. O paskui pradėsite galvoti ir suprasite, ar tinka joms sukryžminimas ir koks.
#243451

Iš 2018 m. gruodžio 9 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Ar yra astrologija kabaloje?

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar yra astrologija kabaloje?
Atsakymas. Ne! Jokios astrologijos kabaloje nėra. Yra tik kabala.
Joje nėra jokių spėliojimų iš žvaigždžių. Nesistenkite kabalos susieti su raudonais siūlais, Taro kortomis, mistika, meditacija, nors šiomis temomis galima rasti daug visokios pseudo literatūros.
Dvasingumas – tai, kas vystosi žmogaus viduje be kokių nors ryšių su mūsų pasaulio atributais. Kitaip tariant, nesusijęs nei su žvaigždėmis, nei su tuo, kas aplink mane, tik su tuo, kas manyje.
#247647

Iš 2019 m. kovo 3 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Siekite tiesos

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Aš pažįstu žmonių, kurie per dvasines praktikas, atsisakydami savo norų, gyvena dėl Dievo ir patenka į dvasinį pasaulį. Tačiau nė vienas iš jų neužsiima kabalos mokslu. Kodėl jūs tvirtinate, kad tik kabalos mokslas padeda atskleisti Kūrėją?
Atsakymas. Aš nieko netvirtinu ir su niekuo nesiginčiju. Aš turiu savo žinias. Jei kas nors nori jas įsisavinti, tai gali studijuoti tą medžiagą, kurią mes skelbiame internete. O ginčytis, kokia metodika geriau užsiimti ir kaip ją įsisavinti, aš nenoriu.
Kodėl turėčiau kažką įtikinėti, kad jis teisus ar neteisus? Jei žmogus siekia tiesos, jis randa savo metodiką ir juda į priekį. Svarbiausia – nesustoti. Todėl, kuo jūs beužsiimtumėte, siūlau tik viena: gilinkitės, plėtokite ir nieko nebijokite.
Tora / kabalos mokslas nepripažįsta egoizmo atsisakymo, nes jis yra mūsų materija. Kuo labiau juo naudojamės, tuo turime didesnę galimybę pakilti.
Skirtingai nuo religijos ir kitų dvasinių praktikų, kabalos mokslas su džiaugsmu naudojasi egoizmu, nes tai – Kūrėjo dovana. Juk būtent egoizmu žmogus ir visi kūriniai skiriasi nuo Kūrėjo. O jei norėsime sunaikinti ego ar anuliuoti patį norą, tai kas iš mūsų liks?
#230801

Iš 2018 m. kovo 18 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo aklo tikėjimo iki suvokimo

Kabaloje nėra meditacijų

Kaip dirbti su žmogaus prigimtimi?

Komentarų nėra

Kodėl žmonės tiki pomirtiniu gyvenimu

Kabala ir religija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kai žmonėms pasakoji apie galimybę pasiekti tobulumą ir begalybę šiame gyvenime, tai nedaro jiems įspūdžio! Tačiau, kai jiems sakoma: „Tu numirsi ir gyvensi po mirties“, tai sukelia jiems galybę emocijų. Kodėl taip yra?
Atsakymas. Todėl, kad tai jų neįpareigoja kažką konkretaus daryti.
Klausimas. Bet žmonės stengiasi daryti gerus darbus, gyventi pagal įstatymus…
Atsakymas. Kabalos mokslas neturi su tuo nieko bendra. Dar prieš gimstant abraomiškoms religijoms, visos tautos visose šalyse, visuose kontinentuose, išvystė tikėjimą, kad egzistuoja pomirtinis gyvenimas, anapusinis pasaulis.
O kai atsirado Abraomas su savo metodika, tai šis mokslas pirmiausia atskyrė jo grupę nuo visos žmonijos, nes Abraomas teigė: „savo pasaulį pamatysi dar šiame gyvenime“.
Antra, Abraomo grupė egzistavo aukštame lygmenyje ir patirdavo Aukštesnįjį pasaulį, gyvendami mūsų pasaulyje, ir tam nereikėjo jokio perėjimo. T. y. gyvūninis lygmuo – gyvūnui, dvasinis – sielai, o kai kūnas numirdavo, su ja nieko neatsitikdavo.
Didysis kabalistas Baal Sulamas sakė, kad jam visai nesvarbu, kur užkas maišą su jo kaulais. Todėl apie jokius šventus palaikus ir ypatingą požiūrį į kūną negali būti jokios kalbos. Toks kabalos mokslo požiūris. Atskleisti dvasinį pasaulį – mūsų užduotis ir galimybė.
Jei žmogus jau pasiekė būseną, kai jam būtina rasti gyvenimo prasmę ir tikslą, jis jos ieškos, ir jo nedomins pomirtinis gyvenimas. Vėliau, besivystydamas jis iš vidaus pajaus, kad jokio pomirtinio gyvenimo nėra.
Viskas priklauso nuo vidinio žmogaus išsivystymo. Ir mūsų penkiais jutimo organais tuo įsitikinti ar įtikinti neįmanoma.
Kabalistas jau mūsų pasaulyje pradeda jausti bendrą pasaulėdaros sistemą, o tai parodyti paprastam žmogui – neįmanoma. Lygiai taip pat mes negalime pasakyti tikinčiajam, kad pomirtinio gyvenimo nėra, kad jis – neteisus.
Komentaras. Taip, tačiau tokių žmonių – milijardai, ir jie tiki į rojų ar pragarą. Žmogui norisi, kad ten kažkas būtų.
Atsakymas. „Labai norisi“ – tai dar nereiškia, kad taip turi būti. Nėra „ten ar čia“, yra žmogaus suvokimas. O po žmogaus mirties galimybė patirti, suvokti dingsta iki kitos gyvenimo būsenos. Ateis nauja reinkarnacija su dvasiniais informaciniais duomenimis (rešimot), ir žmogus pradės nuo tos vietos, kur baigėsi jo ankstesnis įsikūnijimas.
Klausimas. Taigi, viskas priklauso nuo žmogaus išsivystymo, o ne nuo jo paties?
Atsakymas. Viską duoda gamta, išskyrus valios laisvę.
Klausimas. Tai mus gali išgirsti tik žmonės su tašku širdyje?
Atsakymas. Taip. Žmonės, neturintys taško širdyje, laikui bėgant mus palieka. Be to, jie pradeda mūsų nekęsti, nes mes neigiame jų įsivaizdavimą apie rojų, būsimą gyvenimą ir visa kita.
O mes, tvirti materialistai, kurie, priešingai materializmui, mano, kad šį pasaulį galima pakeisti ir padaryti jį Aukštesniuoju, dvasiniu, amžinu.
#223021

Iš 2017 m. gruodžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, I dalis

Kur po mirties iškeliauja žmogaus siela?

Šis pasaulis – sapnas sapne, kuris sapne…

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai