Komentaras. Iki XVII-XVIII a. Vakarų civilizacijos žmonės gyveno jausdami, kad yra tam tikra kosminė tvarka visuomenėje, ir gamtoje, kad egzistuoja aukštesnioji jėga.
Atsakymas. Vakarų civilizacijos žmogus gyveno, kaip sakoma, su savo išgalvotu dievu. Tai buvo naudinga ir valdovams, ir šventikams, ir kitiems luomams. Valdovas turėjo legitimaciją, jis esąs Dievo vietininkas žemėje.
O vėliau viskas apsivertė, nes egoizmas išaugo, nebegalėjo išlaikyti žmonių pažabotais, dar atsirado įvairios srovės: kalvinizmas, liuteronybė ir t. t., tai stipriai stumtelėjo vystytis toliau.
Šios srovės ėmė labai energingai transformuoti religiją į naujas socialines formas, nes senosios nebetiko žmonių vystymuisi. Liaudis savo visuomeniniais, ekonominiais, politiniais santykiais peraugo senosios religijos rėmus, jai reikėjo kitokios religijos. Taip atsirado įvairūs tikėjimai.
Viduramžių laikotarpis pasižymėjo itin audringu vystymųsi. Mums tik atrodo, kad jis buvo pristabdytas, o iš tikrųjų vyko labai rimti procesai, davę esminį postūmį mokslų, menų vystymuisi, naujos laisvės gimimui. Žmogus ėmė vaduotis iš šventikų valdžios.
Tuomet kilo klausimas: kaip išlaikyti žmogų pažabotą? Štai taip atsirado įvairiausios nacionalistinės ir joms priešingos socialistinės bei komunistinės srovės.
Klausimas. Koks religijos atsisakymo tikslas? Paruošti žmones aukštesniam suvokimui?
Atsakymas. Gamtos tikslas – suteikti žmogui galimybę savo jėgomis išsiaiškinti likimą ir rasti atsakymą į pagrindinį gyvenimo klausimą: „Dėl ko aš egzistuoju?“.
Anais laikais jei ir kildavo toks klausimas, jis būdavo slopinamas baimėmis ir visuomenės nuomone. Tačiau po Viduramžių žmonėms labiau išsivysčius, egzistencinis klausimas ėmė reikštis taip rimtai, kad jie išdrįso skelbtis ateistais, nesusijusiais su Kūrėju. Teizmas – tai ryšys su Kūrėju, ateizmas – šio ryšio nebuvimas.
Klausimas. Juk ateistai irgi bandė sukurti tam tikrą visuomenės sistemą, paremtą morale, tik be aukštesniosios jėgos?
Atsakymas. Taip. Jie sprendė klausimą, kuo remiantis sukurti valstybę, jei nebus aukštesniosios jėgos nei Dievo, nei karaliaus pavidalu. Tai labai rimtas šuolis pirmyn, kai į pirmą vietą iškyla pats žmogus.
Tačiau žmogus negali savęs valdyti, jis nieko negali padaryti „be karaliaus galvoje“ ir be Dievo galvoje. Todėl atsirado įvairios teroristinės srovės, fašizmai, nacizmai ir t. t. Žmonės ieškojo būdų, kaip valdyti save, palaikyti tvarką sistemoje ir pamatė, kad jiems nesiseka. Taip ir ėjo – nuo vieno smūgio prie kito.
Todėl XX amžiaus pradžioje po audringo mokslo, kultūros, savimonės raidos ėmė skleistis kabalos mokslas. Pasibaigus mokslo ir menų sklaidos periodui, paaiškėjo, kad šie neatsako į gyvenimo prasmės klausimą, iškilusį dar prieš Viduramžius. Atsakymo nedavė ir Švietimo epocha.
Štai tada atsiskleidė kabalos mokslas ir ėmė aiškinti, kad turi problemų sprendimą. Bet jis žmogaus mąstymo būdui yra iracionalus, tai tas pats, jei reliatyvumo teoriją imtume taikyti kasdieniame gyvenime.
Juk mūsų pasaulyje jos nesupranta, arba supranta tik keletas žmonių. Ką tuomet kalbėti apie paprastą liaudį? Tačiau pagal kabalą į naują lygmenį reikia pakelti visus.
Taigi, nors kabala ir atsiskleidžia, panašu, kad turi praeiti nemažai laiko, kol žmonės supras, kad visuomenė turi remtis jos principais, kitaip nebus jokio gyvybingumo.
Žmonija palengva artėja to link, nors dar nepasiekė tos būsenos. Šiuo metu mūsų kabalos grupė modeliuoja tokias sąlygas, jas analizuoja ir tikrina savo viduje tarsi laboratorijoje. Bet iš esmės taip žmonija turi realizuoti pagrindinį gamtos dėsnį.
Kabalistai turi parodyti žmonėms, kad jų metodika – vienintelė, galinti atsakyti, kaip ateityje atrodys gamta, visuomenė, žmonija, šeima, auklėjimas. Be šios metodikos pasaulis nesugebės išsilaikyti jokiuose rėmuose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuomenės vienijimo metodika

Absoliutus tikėjimas

Kabala ir pasaulinės religijos

Klausimas. Jei žinome iš kabalos mokslo, kad prognozės yra labai žalingos žmonijos vystymuisi, nes jį riboja, kodėl kabalistai nekovoja su šiuo reiškiniu? Šiandien kiekviename televizijos kanale galima pamatyti futuristų, pranašautojų, astrologų.
Atsakymas. Iš tiesų, XXI amžius, o kiekviename televizijos kanale mirga net ne futurologai, o tiesiog bobutės, kurios buria kortomis, meta karoliukus, monetas ir šnabžda užkalbėjimus! Kiekvienais metais išleidžiami astrologiniai kalendoriai, aiškinantys, ką reikia daryti ir ko saugotis tokiam ir tokiam astrologiniam ženklui. Tačiau baisiausia, kad šie paistalai priskiriami kabalos mokslui, nes taip pakeliama kartelė ir parduodama brangiau, nors šis mokslas su tuo neturi nieko bendra.
Klausimas. Ar manote, kad reikia kažkaip apie tai aiškinti, ar tai atkris savaime?
Atsakymas. Ne, kabalistai neturi aiškinti. Jei kovočiau su visais, kurie šmeižia kabalos mokslą, tai neliktų niekam kitam laiko.
Pasaulyje milijardai žmonių ir, jei kiekvienas pasakys nors pusę žodžio prieš kabalos mokslą, kaip galėsiu kiekvienam paaiškinti?
Jų požiūris į kabalos mokslą kyla iš jų ribotumo ir negalėjimo jo atskleisti. Tačiau mes vis tik vystomės, nors lyginant su XX a., šis amžius – tamsesnis, bet ir tas periodas praeis.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie sielą, gyvenimą ir mirtį

Kol sena nenumirs – nauja neužgims

Keletas laisvės akimirkų

Klausimas iš „Facebook“. Buda nekūrė religijos. Kristus nekūrė religijos. Kas ją sukūrė ir kokiu tikslu?
Atsakymas. Pasaulyje egzistuoja trys religijos: judaizmas, krikščionybė ir islamas.
Budizmas ir visi kiti rytų mokymai – tai ne religijos, o kryptys, metodikos. Jos egzistuoja savaime, nieko nesiekia ir nieko kitam neprimeta.
Religijos sukurtos kaip egoistinės kabalos mokslo kopijos ir pakeitė mums kabalistinį principą „pamilk artimą, kaip save“. Kabala moko tik to, kaip pasiekti meilę artimui. Tai ir vadinama tikruoju, vidiniu, judaizmu.
Bet kai šį principą pradėjo vykdyti mažoje tautoje, tai išaiškėjo, kad kai tik jį įgyvendini, susiduri su problemomis, kurios suskaldo tautą į gabalus.
Principas „pamilk artimą, kaip save“ pabudina žmoguje didelius egoistinius norus ir vidinius impulsus. Istorijoje jie aprašomi, kaip judėjų karai. Pradedant dešimtuoju amžiumi prieš mūsų erą, per dešimtį amžių žmonėse vyko baisūs dalykai, nuolatinis brolžudiškas karas tarpusavyje.
Žmonės kovojo už tai, kad kažkaip išsilaikytų „pamilk artimą, kaip save“ lygmenyje, bet pamatė, kad negali. Todėl kabalistai, kurie karaliaus Dovydo, Saliamono ir kitų karalių laikais valdė valstybę, po truputį ėmė leisti žemyn aukštesnįjį lygmenį, kad nekeltų žmogui tokių aukštų reikalavimų vykdant šią taisyklę.
Kodėl žmonės negalėjo jo išlaikyti? Todėl, kad pagal Gamtos planą reikėjo nuleisti žmogų iki žemiausio egoistinio lygmens. Todėl pasiekę aukščiausią meilės artimui lygį (Pirmąją Šventyklą) jie iš karto nukrito.
Taip ir turėjo būti pagal kūrimo programą. Jiems reikėjo išsaugoti šį lygmenį, bet jie negalėjo. Tada Sinedriono išminčiai, vadovavę žmonėms, suprato, kad negalės išlaikyti jų tokiame lygmenyje, jie negali išsilaikyti nei fiziškai, nei dvasiškai.
Taip palaipsniui viskas nusirito iki lygmens, kai žmonės vietoj dvasinių dėsnių ėmė vykdyti įprastus žemiškus veiksmus. Pavyzdžiui, jei aš tave myliu, parodau tai dovanodamas materialias dovanas; jei aš ruošiuosi sukurti su kažkuo kažką bendro, tai kuriame šį bendrumą ne viduje, o išorėje. Arba vietoje to, kad taisytų save, žmogus ėmė praustis baseine (mikva). Ir taip toliau.
Šitaip viskas iš vidinių reikalavimų pildyti dėsnį „pamilk artimą“, pakylant aukščiau savo egoizmo, perėjo į labiau išorinius veiksmus, kuriuos žmonės taip pat ėmė vadinti priesakais.
Nuo to laiko religinės tradicijos tapo atitikmenimis dvasinių veiksmų, kuriuos žmogus anksčiau turėjo vykdyti širdyje. Taip yra pasakyta kabalistinėse knygose: „Parašyk Torą ant savo širdies“. Būtent to reikia iš žmogaus.
Todėl kabalos mokslas vadinamas vidine Toros dalimi, o tai ką šiandien tyrinėja ir vykdo religija – tai išorinė Toros dalis, kuri neverčia žmogaus siekti meilės artimui, o skatina tiesiog studijuoti ir mechaniškai atlikti fizinius veiksmus.
Bet šiandien, kai mes jau praėjome šį laikotarpį, mums reikia pagal Gamtos dėsnį pradėti kilti iš išorinių priesakų vykdymo prie vidinio išpildymo. Esant šiai sąlygai „pamilk savo artimą, kaip save“ turi tapti mūsų šūkiu, mūsų idėja, pasireikšti visuose mūsų veiksmuose, kaip ją formuojanti prasmė.
Klausimas. Jei anksčiau žmogus negalėjo išlaikyti šio lygmens, ar išlaikys jis šiandien?
Atsakymas. Šiandien nebeturime kitos išeities. Mes jau praėjome visą pasiruošimą, kad palaipsniui pradėtume taikyti šį principą, jungdamiesi tarpusavyje į mažas grupes, dešimtukus. Taip Mozė jungė žmones išeinant iš Egipto.
Todėl stengiamės įgyvendinti dėsnį „pamilk artimą“ savo grupėse ir bandome parodyti ir apmokyti jo visą žmoniją. Aš labai viliuosi, kad tai pavyks.

Iš 2016 m. gruodžio 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliutus postulatas

Egoizmas – religija – kabala

Kam reikalingos religijos?

Klausimas. Iš dalies suprantu religingų žmonių pretenzijas jūsų atžvilgiu, bet kodėl jus kritikuoja mokslininkai, tiriantys kabalą universitetuose?
Atsakymas. Universitetuose sėdi užsiimantys kabalą tyrėjai ir niekas jų neužsipuola, o mus, Bnei Baruch organizaciją – visi puola ir visi mumis nepatenkinti. Tas esmė, ne ta, kad mes studijuojame kabalą, o ta, kad būtent tokio kabalos studijavimo būdo nepakenčia religija, relingi ir nerelingi žmonės.
Universiteto mokslininkai rašo vieni apie kitus, ką kiekvienas mano apie kabalą. Tai kilo iš senovės graikų, kurie studijavo kabalą dar iš pranašų, tačiau ją suprato paviršutiniškai, ir taip ėmė apie ją rašyti, o kitos kartos jau rašė apie pastarąją filosofų kartą, ką šie manė.
Kitaip tariant, universitetinės kabalos tikslas nėra atskleisti Kūrėją ir aukštesnįjį pasaulį, jie nesiekia iš studentų išugdyti kabalistų, jų keliamas tikslas – tirti ankstesnius universitetinius tyrinėtojus.
Galbūt, pas mus ateina ir tokie žmonės, jų noras kaip universitete – išoriškai studijuoti kabalą, ir todėl išeina nepatenkinti mumis, neva, mes studijuojame „ne tai“. Ir mus tiriantys universiteto mokslininkai nesupranta mūsų, ir viduje širsta, kad mes kitokie, ne tokie, kaip jie.
Jie neįstengia suprasti, kad mūsų kabala KITOKIA nei jų: mūsų kabala iš praktiškai suvokusių aukštesnįjį pasaulį kabalistų, jų kabala – tai dvasinio pasaulio nepasiekusių jų pačių pirmtakų nuomonių studijavimas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mus kritikuoja?

Atsakymai oponentams

Kai mokslas bejėgis – atsako kabala

Klausimas. Pasaulyje itin daug tikinčių žmonių. Kodėl Kūrėjas didžiąją žmonijos dalį laiko religinės pasaulėžiūros rėmuose?
Atsakymas. Esmė ta, kad religija padeda žmogui, parengią jį suvokti pasaulį kitame lygmenyje. Neneigčiau religijų būtinumo.
Juk visos religijos kilo iš kabalos. Prieš šešis tūkstančius metų Adomas atskleidė mūsų pasaulio valdymo sistemą ir praktiškai keturis tūkstantmečius pasaulyje buvo tik kabala.
Vėliau, kai Izraelio tauta nukrito iš lygmens, kur jautė Aukštesnįjį pasaulį, į šio pasaulio lygmenį, ir išnyko aukštesniojo pasaulio žinios, tai vietoj kabalistinės metodikos, kaip susivienyti ir pasiekti Kūrėją, tautai liko tik įrašai, kaip laikytis dvasinių dėsnių atliekant mechaninius veiksmus.
Iš to pirmiausia kilo judaizmas, paskui krikščionybė ir vėliau islamas. Tad visos religijos yra kabalos egoistinės pasekmės, kai šioji liovėsi egzistuoti savo tikrąja forma.
Tačiau visos šios trys religijos egzistuoja ir egzistuos, kol žmonija ims vėl kilti ir suvokti Kūrėją – atras kabalą.
Klausimas. Jeigu viską sukūrė geras ir kuriantis gėrį Kūrėjas, kodėl negalima išnaudoti visko, kas ne kabala, kad suartėtum su Juo, įtraukiant religijas?
Atsakymas. Jūs tuo naudositės, nes viskas, kas yra pasaulyje, tikslingai sukurta, kad per tai pasiektumėte Kūrėją.
Tačiau nereikia pulti bet kur. Viskam savas laikas. Tiesiog supraskite tai. O kai tai, kuo naudojatės, jums taps nebereikalinga, priešais jus viskas atsiskleis.
Klausimas. Vadinasi tai, kad šiandien didžioji žmonijos dalis laikosi religinių pažiūrų irgi būtina jos raidai?
Atsakymas. Taip, todėl nekovojame su religija. Nėra jokių problemų. Mes tiesiog sakome, kad galiausiai viskas transformuosis.

Iš 2016 m. balandžio 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Absoliutus postulatas

Religija, kaip dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika

Egoizmas – religija – kabala

Klausimas. Ar galima išsitaisyti atsiskyrus, būnant vienuoliu? Jeigu ne, kodėl tai paplitę?
Atsakymas. Mat žmonės prie to priprato. Nuo seno buvo priimta taip neva marinti savo kūną, tačiau tai prieštarauja kabalistiniams principams.
Kūno marinimas niekaip nekyla iš kabalos; kabaloje draudžiama likti viengungiu.
Reikia padėti vienišiams susitvarkyti savo gyvenimą. Beje, padėti sukurti šeimą – didžiulis priesakas. Tad, jei esate grupėje, padėkite vieni kitiems sukurti šeimas, ypač moterims.

Iš 2016 gruodžio 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – už šeimą!

Už šeimos išsaugojimą!

Vyro ir moters prigimtis. Vyro vaidmuo šeimoje

Komentaras. Laikas nuo laiko feisbuke publikuoju jūsų naujienų komentarus ir dauguma man rašo, kad ,,dr. Laitmanas kraštutinį islamą sieja su musulmonais“.
Būna, kad aštriai pasisakote apie islamą…
Atsakymas. Omenyje turiu ne pačią religiją, bet jos kraštutinius apologetus.
Neturiu nieko prieš islamą, juk Korane pasakyta tūkstančiai gražių dalykų ir aš kaip filosofas galiu pasakyti, kad iš esmės islamas – gera religija.
Žinoma, ten yra kraštutinumų, tačiau jeigu jų dirbtinai neišpūsime, neplėtosime ir nepriešinsime su visais kitais tikėjimais, tai su šia religija galėtų susigyventi bet kuris žmogus pasaulyje.
Iš kitos pusės, tai, kas šiandien pateikiama, iš tikrųjų nėra islamas.
Susitikinėjau su arabų religijos atstovais, ypač su sufistais – arabų kabalos atstovais, ir galiu pasakyti, kad kažkada jie itin siekė meilės, žmonių tarpusavio ryšio, bet šiandien viskas pasikeitė.
Apie šiuos reiškinius daug rašo šiuolaikiniai tyrinėtojai. Tad kalbu apie tai, ką šiandien padarė su islamu. Negalima leistis į kraštutinumus, žudyti kitus be priežasties, o po to prisidengti religija. Religija niekuo dėta. Viskas priklauso nuo to, kaip ją naudoji.
Tą patį galiu pasakyti apie judaizmą: yra daugybė žmonių, kurie skatina neapykantą, nors judaizmas grindžiamas principu ,,pamilk artimą kaip pats save”. Artimas – bet kuris šalia tavęs esantis žmogus.  Kitaip tariant, visa tai glūdi religijoje, bet žmonės tai traktuoja savaip.
Jeigu nuvažiuotumėte Izraelyje į bet kurį religinį rajoną, pamatytumėte, kaip tikintieji šalinasi visų kitų. O ką jie daro Amerikoje savo rajonuose?! Tą patį galima pasakyti ir apie islamą ir apie kitas religijas.
Problema ta, kad šiandien islamas išgyvena pakilimą, nukrypdamas į kraštutinumus, kuomet žmonės, prisidengdami religija, vykdo savo politiką. Žinoma, galima užmerkti akis, kaip kad daro visi kiti, bet ramiau nuo to netaps.
Aš ne politikas, aš – filosofas, esu visiškai neutralus, nepriklausau jokiai partijai ir išsakau savo požiūrį kaip žmogus, studijuojantis kabalą ir suprantantis gamtos vystymąsi, jos bendrą dėsnį ir jėgą, kuri vadinasi ,,Alah“ – Aukštesniuoju  (Eljon). Tik ją reikia suprasti tinkamai: tai – meilės ir ryšio tarp visų pasaulyje jėga.
Tuomet pamatysime, kad tarp tikrojo islamo ir kabalos (tikrojo judaizmo) nėra jokių skirtumų.

Iš 2016 m. birželio 23 d. TV programos Naujienos su Michaeliu Laitmanu

Koks paveikslas atsiveria priešais mus? Tai kaskart vis labiau atsiverianti gamta ir mūsų viduje, ir išorėje. Vis giliau atskleidžiame gamtą ir matome, kad esame sistemos viduje. Matyt, sistema veda mus kažkokio tikslo link, jei jau gyvename jos viduje.
Iš vienos pusės, žmogus – tai gamtos produktas. Iš kitos pusės, esame tokie gamtos kūriniai, kurie geba atskleisti savo kūrėją.
Kas mus sukūrė? Gamta. Kas vysto? Gamta. Kur mus veda? Sprendžiant iš vystymosi istorijos, procesų evoliucijos, galime paskaičiuoti ir suprasti, kur judame. Pabandykime patyrinėti ir išsiaiškinti!
Kabalos mokslas skiriasi nuo religijos tuo, kad duoda žmogui į rankas instrumentus, kad atskleistų aukštesniąją jėgą. Ji sako, ką reikia realiai daryti, užuot verkus ir meldusis stabams, kuriuos patys sau pasidarėme tikėdamiesi iš jų išsimelsti gerą gyvenimą.
Pati efektyviausia tyrimo forma, padedanti žmogui tobulėti, – tai kabalos mokslas. Yra skirtumas tarp religingų žmonių įsivaizduojamos aukštesniosios jėgos ir kabalistų atskleidžiamos aukštesniosios jėgos, su kuria jie turi ryšį.  Kabalistai gali kreiptis į aukštesniąją jėgą ir gauti iš jos, tiksliai su ja sąveikauti.
Aukštesnioji jėga, Gamta, nori, kad taip su ja palaikytume ryšį. Dirbdami su gamtos sistema pamažu jos viduje atskleidžiame protą, jausmus, kas kartą ant aukštesnės nei esame patys pakopos.
Problema ta, kad kol kas negalime įsivaizduoti aukštesniosios jėgos neįvilktos į materiją ir formą. Jeigu aukštesnioji jėga – tai visa gamta, tai ji mums tarsi išnyksta. Tačiau ji atsiskleidžia būtent ryšyje tarp mūsų visiškai aiškia forma. Reikia atskleisti Kūrėją kaip savo draugą.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje, 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Valios laisvės beieškant, III d.

Pažinti Kūrėjo protą

Neribota prieiga prie Kūrėjo kompiuterio

Klausimas. Jei mane labai domina klausimas apie gyvenimo prasmę ir aš klausau kitų mokytojų paskaitų, iš kitų šaltinių, ar tai yra šiukšlės mano dvasiniame gyvenime?
Atsakymas. Aš jums nesiūlyčiau sieti kabalos mokslo su kitais mokymais. Geriau užsiimkite kitomis metodikomis ir palikite kabalos mokslą. Tai geriau jūsų dvasinei sveikatai.
Užsiiminėkite, tarkim joga ar taro kortomis: kuo norite, tik ne viskuo iš karto. Jūs manote, kad galėsite visa tai išsiaiškinti? Ne! Jumyse iš tiesų atsiras sielos, dvasinių šiukšlių, kurių labai sunku atsikratyti.
Žmogus nesugeba išsiaiškinti, ką girdi iš daugelio. Jam tik atrodo, kad geba atrinkti grūdus nuo pelų.

Iš 2016 m. balandžio 10 d.  pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ženklai, amuletai, fengšui ir kita…

Abraomo dovanos

Kuo kabala skiriasi nuo kitų mokslų

Klausimas. Kas yra religija kabalos požiūriu ir dėl ko ji reikalinga?
Atsakymas. Religija vadinama teisingo žmogaus vystymosi bendroje gamtos sistemoje metodika. Skirtingai negu negyvasis, augalinis ir gyvūninis lygiai, žmogiškas vystymasis numato aktyvų pačių žmonių dalyvavimą.
Kažkada pasaulis pradėjo vystytis nuo nulio. Pradžioje vystėsi negyvoji gamta, augalai, gyvūnai, o pabaigoje – žmogus. Ši evoliucija vyko automatiškai dėl gamtą valdančios jėgos.

Tačiau kažkuriame vystymosi etape žmogus peržengia tam tikrą slenkstį, už kurio staiga atsiskleidžia, kad tai ne atsitiktinis, o tikslingas vystymasis. Pirmiausiai tai atskleidė žmogus vardu Adomas, dėl to ir buvo pavadintas pirmuoju žmogumi.
Adomas atskleidė, kad visa evoliucija – tai procesas, tiksliai suorganizuotas iš aukščiau. Tačiau šitas procesas nėra iki galo nulemtas, jame yra toks taškas, nuo kurio žmogus turi pradėti dalyvauti procese savarankiškai. Šitas savarankiškumas atsiranda nuo Adomo atskleidimo laikų, ir dėl to mes pradedame skaičiuoti laiką ne nuo pirmojo nulio ir pasaulio gimimo, o nuo pirmojo žmogaus – Adomo.
Adomo atradimai laikomi pasaulio pradžia, ir nuo to momento skaičiuojami 6000 metų, skirti pasauliui išsivystyti. Būtent nuo šito laiko mes aktyviai įsijungėme į vystymąsi, tapdami  partneriais aukštesniosios gamtos jėgos, kuri vadinama Kūrėju.
Taigi, tikroji religija – tai mūsų dalyvavimo Kūrėjo darbe metodika, kuri mus moko, aiškina ir ruošia išpildyti mūsų misiją. Iš tikrųjų, nieko nėra ką daryti šitame pasaulyje, išskyrus mokytis teisingai dirbti su Aukštesniąja šviesa, kuri įpareigoja vystytis, norime to ar ne, t. y. natūraliu vystymosi keliu – „savo laiku“ (beito).
Natūralaus vystymosi kelias – tai kančių kelias. Mes gauname galimybę vystytis kitu keliu – teisingai, savarankiškai, sąmoningai, lyg „greitindami laiką“ (axišena). Taip mes savyje sukuriame Adomo, žmogaus, formą, kuri reiškia „panašus“ į Kūrėją.
Išeina, kad tikroji religija – tai visai ne tradicinė religija ir tikėjimas, kurie egzistuoja šiandien žmonijoje, o kabala. Religija – tai vienintelis žmogaus veiksmas gamtoje, per kurį jis tampa Kūrėjo partneriu evoliucijoje, padedantis aukštesniajai jėgai privesti prie baigtinės, iš anksto numatytos, teisingos ir ištaisytos formos. Tokiu būdu žmogus tampa visiškai toks kaip Kūrėjas.
Religijos tikslas – privesti prie suvokimo savo blogio ir išmokti atskirti gėrį nuo blogio. Šitame yra visas skirtumas tarp Kūrėjo ir kūrinio. Kūrėjo savybės – tai gėris, o kūrinio savybės – blogis. Dėl to, kiek mes suvokiame savo egoizmo blogį, tiek atskleidžiame Kūrėjo gėrį.