Pateikti įrašai priklausantys Kabala kategorijai.


Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Kabala, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip pagal kabalą paaiškinti rudenines šventes – Roš haŠana (Naujieji metai), Jom Kipur (Teismo diena), Sukot?
Atsakymas: Visa mūsų problema – kaip iš sudužusių dalelių surinkti draugėn sistemą, vadinamą Adam.
Buvo sistema, viena siela, vienas mechanizmas, vienas noras, o paskui šis noras sudužo į daugybė dalių. Ir mums reikia surinkti visus tuos norus į vieną bendrą norą, koks jis buvo iki sudūžtant. Tai mūsų užduotis.
Vadinasi, žmogus, kuris dirbo ar nedirbo, dėjo ar nedėjo tam tikrų pastangų visus metus turi pasitikrinti. Tam skiriama savaitė prieš Naujuosius metus, kai visą savaitę turime galvoti apie tai, kaip praleidom šiuos metus, ar sukūrėme tinkamus pagrindus tam, kad žmonija susijungtų kartu draugystėje, meilėje, papildydami kits kitą.
Šis patikrinimas, ko dar nepadariau, vadinasi „slichot“, išvertus iš hebrajų k. – „atsiprašymai“. Nieko nereikia atsiprašyti, tik savęs: kur apsirikau, nepakankamai daviau, nusukau sverdamas ir t. t. žmonių tarpusavio ryšio atžvilgiu. Tikrinu save, ar turėjau galimybes: kokias ir kaip jas realizavau.
Po to prasideda Naujieji metai. Naujieji metai reiškia, kad pradedu naują kalendoriaus ratą nuo tam tikros dienos. Ši diena vadinasi Adomo gimimo diena, kitaip tariant, mūsų švenčiami Naujieji metai (pagal hebrajų tradiciją) – Adomo gimimo diena.
Ką reiškia gimimo? Buvo toks žmogus ir jis staiga nušvito: jam atsiskleidė paveikslas, kaip valdomas mūsų pasaulis ir būtinybė suvienyti žmones tarpusavyje. Visa tai jis aprašė knygoje „Slaptasis angelas“ (Raziel haMalach). Jo mokiniai pratęsė šį pasiekimą. Ir taip iki mūsų laikų.
Todėl švenčiame dieną, kai mūsų pasaulyje atsirado pirmasis žmogus, atskleidęs šią žmonių tarpusavio sistemą: kaip jie turi būti vieni su kitais susiję, kaip jie turi išsitaisyti, susivienyti.
Nusprendus, kad šitaip veiksime, po Naujųjų metų ateina dešimt dienų iki Teismo dienos, kai tiksliai tikriname save, visas dešimt mūsų sielos sfiras kasdien tam tikrą sfirą, ir imame matyti, kiek vis dėlto nebaigėme dirbti iki galo, ir kiek turime išsitaisyti.
Paskui prasideda para, vadinama Teismo Diena. Turime įvertinti savo poelgius neapykantos vieni kitiems ir atstūmimo vieni nuo kitų atžvilgiu, turime vieni kitų prašyti atleidimo. Mes iš tikrųjų turime suartėti, kad tie atleidimai nebūtų formalūs, kad jie išeitų iš tyros širdies.
Teismo diena – tai diena, kai stengiamės prasiskverbti į visus mūsų egoizmo užkampius, į visas slaptas vietas, ištraukti jį iš ten ir prisiekti sau, kad visi jį ištaisysime ir pasieksime mūsų abipusio vienybės.
Po to yra penkios dienos, atitinkančios penkias sfiras: Kėtėr, Chochma, Bina, Zeir Anpin ir Malchut. Ir prasideda Sukot šventė.
Sukot – tai laikas, kai pradedame gauti taisymus iš supančios Šviesos (or makif), šviečiančios mums per stogą, kurį statome iš žalių augalų šakų.
Mes sėdime palapinėje (hebrajiškai suka), kol ši Šviesa visiškai mus paveiks – per Hėsėd, Gvura, Tifėrėt, Nėcach, Hod, Jėsod, Malchut. Kasdien švenčiame kiekvienos mūsų sielos sfiros ištaisymą veikiant šiai supančiai Šviesai.
Kai visiškai ištaisėme savo sielą, ji gali gauti Šviesą, todėl ta diena vadinama Toros švente, t. y. Šviesos švente. Taip baigiame visą rudeninių švenčių ciklą.
Mokomės, kaip turime elgtis, kaip sudaryta mūsų siela, kokius ištaisymus ji praeina kas akimirką. Tam skirta daug literatūros. Ir visa tai aprašyta per tikslius fizikinius mūsų vidinio pasaulio dėsnius.

Iš 2016 m. rugsėjo 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistinės šventės

Į naujus metus, į naują pasaulį!

Komentarų nėra

Pranašai – dvasiniai futurologai

Kabala

Klausimas. Kas tie pranašai?
Atsakymas. Pranašas – tai dvasinis futurologas.
Žmonės, kurie atskleidė žmogaus pakilimo nuo gyvūninės būsenos iki dieviškumo pakopas ir aprašė, kaip reikia pakilti šiais dvasiniais laiptais, vadinami pranašais.
Jie niekada nepranašavo, kas įvyks materijoje. Pavyzdžiui, knyga „Zohar“ buvo parašyta prieš 2000 metų urve, tačiau nei su urvu, nei su tuo laikmečiu ji visiškai nesusijusi.
Joje kalbama apie tai, kad būtent mūsų laikais turime pasiekti dvasinio pakilimo būseną, o ne apie tai, kas įvyks čia, Žemėje. Tai nedomina pranašų, juk kabalos požiūriu materijos nėra. Ji jaučiama tik subjektyviais pojūčiais.
Komentaras. Tačiau Baal Sulamas knygoje „Paskutinioji karta“ rašė apie trečiojo ir ketvirtojo pasaulinio karo galimybę.
Atsakymas. Joje jis kalba ne apie sielą, o apie tai, kaip žmonija sieks išsitaisymo. Sielos patirs įvairių problemų mūsų pasaulyje, jeigu žmonės nepradės teisingai eiti į priekį. Bet tai – ne pranašystė!
Kalbama apie tai, kad yra du moksliniai gamtos vystymosi keliai. Apie tai buvo kalbama jau prieš 6000 metų. Iš principo, visos vystymosi stadijos aprašytos kabaloje nuo Adomo laikų, o po to Abraomo „Kūrinijos knygoje“ („Sefer Jecira“). Nuo to laiko viskas taip ir vyksta. Nieko naujo nėra, nes gamtos dėsniai nesikeičia. Jie tiesiog realizuojasi.

Komentarų nėra

Mokslas iš niekur

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Klausimas. Kabala egzistuoja daugiau nei penkis tūkstančius metų. Jei šiandien kreipsitės į septynis milijardus žmonių: „Ar kabala yra teisingų ryšių tarp žmonių metodika?“, – visi pasakys, kad tai – mistika. Dėl ko kabalą slėpė visus šiuos tūkstantmečius?
Atsakymas. Kabalistai taip ilgai slėpė šią metodiką, kadangi žmonija kiekviename savo vystymosi etape gauna tik tai, ko jai reikia.
Kaip Einšteinas bijojo atskleisti pasauliui žinias apie atominę energiją, baimindamas, kad žmonija nesukurtų atominės bombos, taip ir čia. Jei jis nebūtų pagreitinęs šio proceso, galbūt tai būtų įvykę dar po 30–40 metų.
Vadinasi, žmonijos vystymasis kiekvieną laiko akimirką atskleidžia ir blogas, ir geras jėgas bei aplinkybes.
Esmė ta, kad kabala – tai ne įprastinis mokslas, kuris iš pradžių atskleidė paprastus dėsnius, paskui mechaninius, paskui atominės energijos, o dabar atskleidžia sudėtingesnius biologinius ir genetinius dėsnius, įskaitant žmogaus sukūrimą.
Viena vertus, kabala – mokslas. Kita vertus, šį mokslą gali suvokti žmogus, kuris yra jos lygmenyje. Tam nereikia būti protingais fizikais, kaip Einšteinas, Niutonas ir kiti mokslininkai. Tai turi būti žmonės, kurie iš kartos į kartą vystosi kaip mokslininkai, perduoda informaciją kaip mokslininkai, bet kartu augina save, laukdami tos akimirkos, kai kabala turės atsiskleisti žmonijai, ir žmonijai jos prireiks.
Todėl, nors kabala atsiskleidė pirmajam žmogui prieš 5777 metus – kabalistui, mokslininkui, ji iki šiol buvo paslėptyje. Ja naudojosi tik kabalistai – nedidelis žmonių ratas, taip pat, kaip atomine energija užsiėmė tik nedaugelis specialistų, kol nusprendė, kad kitos išeities nėra, atėjo laikas ją taikyti.
Lygiai taip pat ir čia. Jau daugelį tūkstantmečių kabala užsiima nedidelis skaičius žmonių. Jie apie tai rašė knygas, perduodavo jas iš kartos į kartą. Šios knygos parašytos ypatinga kalba, bet ne dėl to, kad autoriai siektų nuslėptų turinio prasmę.
Jie neslėpė! Tiesiog neįmanoma buvo atskleisti to kitiems, jei jie neturi tokio poreikio, impulso, vidinio pasiruošimo.
Net pirminiuose šaltiniuose yra pasakyta, kad būtent XX a. pabaigoje šis mokslas pasklis visame pasaulyje. Taip ir atsitiko. Todėl nieko nuostabaus, kad šiandien ji atsiranda tarsi iš niekur.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar ne per anksti kabalos mokslas atsiskleidė pasauliui?

Visgi kabala buvo uždrausta?

Brendimo laikas

Komentarų nėra

Kabala ir visuomenės vystymasis

Egoizmo vystymasis, Kabala

Komentaras. Vienu metu tyrinėjau kabalą per masonų istoriją ir palaipsniui priėjau prie išvados, kad viskas, kas  susiję su masonais, yra kabala.
Iš evoliucijos taško, kai kabalistai susitiko su tamplieriais, įvyko milžiniškas  žmonijos vystymosi šuolis : bankų išradimas, medicinos plėtra ir t.t., tame galima įžvelgti judėjimą per dykumą, kariavimą ir panašiai.
Kitas etapas – Europa XIII-XV amžiuje. XIII a. – nekokia Europa, XV a. Europa – nematytos aukštumos. Toliau, projektas – Jungtinės Amerikos Valstijos. Per 200 metų to neįmanoma buvo sukurti. Norime ar nenorime, bet visa tai – grynas kabalos projektas.
Atsakymas. Teisingai. Taip ir buvo žmonijos istorijoje. Bet problema ta, kad per visus šiuos laikotarpius kabala ėjo kartu su žmogaus egoizmu, stumdama, vystydama, padėdama jam, kaip motina moko mažą vaiką. Todėl vystymasis vyko pagal žmogaus prigimtį, jam suprantamu būdu.
O dabar išėjome į kitą etapą, kuris priešingas mūsų prigimčiai. Tai jau ne bankų kūrimas ir pasipelnymas, tai nėra gamybos vystymas, tai ne visuomenės pertvarkymas į egoistiškesnę, uždaresnę ir sudėtingesnę. Priešingai, reikia šiek tiek paminti save, kad susijungtume su kitais ir šiame ryšyje pajaustume kitą žmoniją, kitą bendravimą.
Bet dėl to reikia priartėti prie artimo ir ne tam, kad uždirbtume iš jo, o kad truputį sumažintume savo egoizmą ir nusileistume jam. Tada išeis abipusių nuolaidų sistema, o tai jau visiškai kitas požiūris, kita metodika.

Iš 2016 m. gruodžio 26 d. vebinaro „Metų rezultatai“

Komentarų nėra

Kabalos mokslo ypatumai

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Lyginant kabalą su gamtos mokslais galime rasti daugybę panašumų ir skirtumų.
Kabaloje yra taisyklė: tyrėjas neturi nieko daugiau nei mato jo akys. Kadangi tai mokslinis požiūris, tai žmogus turi visiškai vienodai tyrinėti žemiškus mokslus ir dvasinius mokslus – kabalos mokslą.
Viskas, kuo naudojasi įprastas mokslas, būdinga ir kabalai: pasiekimai, statistinių duomenų pakartojimas, grafikai ir kt.
Kabala – tai ne aklas tikėjimas, o suvokimas! Tikėti kabaloje reiškia pajausti Aukštesnįjį pasaulį, jėgą, kuri užpildo visą pasaulį ir protingai jį valdo. Tuo ir skiriasi kabala nuo kitų mokslų, kurie paiso tik aukštesniosios valdančios jėgos pasekmių mūsų dvasiškai negyvo pasaulio lygmenyje.
Kabala tiria pačią valdančiąją jėgą, kurios paprasti žmonės mūsų pasaulyje nejaučia ir nesuvokia. Tam jiems reikia įgyti atitinkamas savybes, panašias į šią jėgą pagal panašumo dėsnį: žmogus gali jausti tik tai, kas atitinka jo jausmų organus. Tik tuomet atsiras galimybė tirti vieningą aukštesniąją gamtos jėgą.
Savo pastebėjimus kabalistai užrašo ir pateikia kaip duomenis, brėžinius, skirtingų priklausomybių grafikus. Jie teigia, kad ne tik sampratų sistema, bet ir hebrajų abėcėlė susideda iš ypatingų ženklų, kurie perteikia įvairią dviejų gamtos jėgų (teigiamos ir neigiamos) sąveiką.
Hebrajų ir aramėjų – dvi viena kitą papildančios kalbos, kilusios tiriant dvi gamtos savybes, davimo ir gavimo, kurios yra visų veiksmų ir mūsų pasaulio reiškinių pagrindas: pliusas/minusas ir t. t.
Universalusis kabalos mokslas semia žinias iš pagrindinės gamtos jėgos suvokimo, tad jis tikslesnis, platesnis, fundamentiškesnis už kitus mokslus.
Tai pagrindžia senovės ir viduramžių filosofų, mokslininkų, kabalistų pasisakymai. Beje, neseniai buvo paviešintas I. Niutono dienoraštis, iš kurio matyti, kad jis mokėsi hebrajų kalbos, kabalos ir iš jos išvedė savo dėsnius.
Kabalos specifika ta, kad iš žmogaus ji reikalauja sukurti savyje naujus papildomus jutimo organus, skirtingai nuo žemiškų mokslų, kurie gamtą tiria prigimtinėmis juslėmis.
Kabala – tai mokslas kiekvienam žmogui, kuris savyje išvystė papildomą jutimo organą.
Gamtoje egzistuoja davimo jėga, tarpusavio ryšio jėga, kurios nesuvokiame, mat neturime vidinės juslės, imtuvo. Negalime jos pajausti, išmatuoti ir iš tiesų nieko nežinome apie jos egzistavimą. Itin vienpusiškai pažįstame tik mažą pasaulio fragmentą.
Kabala – mokslas, pasakojantis ne tik apie mūsų pasaulį, kur veikia viena gavimo jėga, bet apie visą pasaulių sistemą, kurią sudaro dvi jėgos: davimo ir gavimo
Mokslininkai to dar negali suprasti. Jie šiek tiek kažką nutuokia, bet problema ne žmogaus protas, kuris skirtas aptarnauti vieną mažą egoistinę jėgą, o mumyse kylanti būtinybė pajausti visą pasaulių sistemą.
Būtent šis poreikis stumia žmogų į priekį! Jis supranta, kad reikia pasiekti egzistavimo tikslą, jo priežastį, šaknį ir tikslą, juk be šito gyvenimas neturi prasmės.
Jeigu dauguma mokslų kalba, kaip suprasti žmogaus padėtį, tai kabalos mokslas nurodo to šaknį: kas valdo žmogų, kodėl, dėl ko ir kokiu tikslu. Ji taip pat paaiškina, ką reikia pakeisti mumyse, mat norint tirti aukštesniąją jėgą reikia tapti panašiems į ją.
Ir svarbiausia: dėl ko tai darau. Čia ir yra pagrindinė kliūtis, juk darau tai rūpindamasis kitais, padėdamas kitiems, kitų labui – šituo paprastas mokslas iš principo neužsiima.
Jis tiria tai, kas egzistuoja, o kaip tai pritaikyti – tai jau ne jo reikalas, tai perduodama kaip išpirka politikams, turtuoliams ir jie naudojasi mokslo pasiekimais kaip tinkami. O kabalistas tiria ir keičia pasaulį savyje, iš to nėra jokios naudos nei politikams, nei turtuoliams.

Iš 2016 m. vasario 28 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Kabalos užduotis

Komentarų nėra

Gauti, kad galėtum duoti

Kabala, gyvenimo prasmė

Klausimas iš „Facebook“. Aš – normalus žmogus ir noriu gauti tik dėl savęs. Ką reiškia gauti dėl davimo?
Atsakymas. Tikrai, normalus žmogus gauna tik dėl savęs. Tačiau kabalos mokslo išmintis sako, kad evoliucinio vystymosi pabaigoje gauti dėl savęs nebepavyksta. Šiandien pasaulis yra tokios būsenos, kai gauti dėl savęs nebeįmanoma – tiesiog nusiritame į gyvūninį lygmenį ir vagiame patys iš savęs.
Negalime suvokti gyvenimo prasmės, negalime išeiti už savo gyvūninio egzistavimo ribų, užsižaidžiame įvairiais technologijų žaislais, mada, visu tuo, ką visuomenė išgalvoja, kad kažkaip užpildytų savo dienas, kurios, iš esmės, yra visiškai tuščios.
Jei žmogus suskaičiuotų, kiek jis turėjo malonumų gyvenime, lyginant su tuo, kiek išeikvojo energijos, jėgų, kiek patyrė kančių, tai geriau būtų buvę negyventi – tai aišku visiems. Ir tik primityvi gyvūninė mirties baimė sulaiko mus nuo to.
Reikia suprasti, kad gyvenime yra visai kitų išskaičiavimų, jis sukurtas ne tam, kad gyventume per prievartą. Jei mes atskleisime gyvenimo prasmę, tai pamatysime, kad galime būti be galo laimingi ir jame, ir už jo ribų.
Metodika, kurią pasitelkę galime pasiekti laimę, vadinasi kabalos mokslas – mokslas apie tai, kaip gauti tikrą malonumą ne tik laikiname žemiškajame gyvenime, kol egzistuoja mūsų kūnas, bet ir aukščiau kūno, amžinajame gyvenime, kurį pasieksime, gyvendami šiame pasaulyje. Tai ir yra gavimas dėl davimo.
Jei aš pasiekiu gavimo dėl davimo lygmenį, tai egzistuoju ne savo fiziniame kūne.

Iš 2016 m. lapkričio 9 d.TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Rūpestis egoistinis ir dvasinis

Dvi jėgos, gimdančios žmogų

Komentarų nėra

Atskleisti Begalybę

Kabala

Klausimas. Kabala padeda žmogui būti kūrybingam?
Atsakymas. Kabala vysto žmogų, nors mums atrodo, kad ji jį apriboja. Tiesiog jis labiau susitelkia į save. Tad mums atrodo, kad jis toks ribotas, susitelkęs, besidomintis tik kažkuo vienu – tai tiesa.
Tačiau kabala ruošia jį įsiveržimui į dvasinį pasaulį, kur jam atsiskleidžia Begalybė.

Iš 2016 m. gruodžio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra dvasinis suvokimas?

Prasiskverbimo į Aukštesnįjį pasaulį formulė

Neįmanoma, bet būtina

Komentarų nėra

Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Dvasinis darbas, Kabala

Kabalos mokslas įteikia žmogui begalinio malonumo patentą. Juk kūrinijos priežastis – suteikti kūriniams nesibaigiantį malonumą, kaip pasakyta: „Kūrėjas sukūrė pasaulį, kad jo kūriniai mėgautųsi.“ Tačiau pirmiausiai reikia atlikti darbą, o po to mėgautis.
Iš tiesų, kai tik žmogus susipažįsta su šiuo mokslu, jis iš karto turi suprasti, kad tai ne tik mokslas, bet ir priemonė gauti malonumą.
Tai skamba egoistiškai. Tačiau žmogus, savo egoizmo padedamas, gali prisikasti iki aukso grynuolių, kurie yra jo viduje: jo siela, o joje – Kūrėjas ir, galų gale, amžinas malonumas, amžinas gyvenimas, egzistavimas be jokių rėmų.
Tačiau tai yra įmanoma, tik jei žmogus turi tikrai gero, sveiko egoizmo ir visada siekia šio tikslo, nė už ką jo nemeta.
Iš pradžių žmogus nesupranta, koks egoizmas slepiasi jame ir ką reiškia su juo dirbti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip reikia ją pritraukti sau, kad ji padalintų jį į egoistą ir altruistą, į davimą ir gavimą. Tai nėra lengva.
Viskas priklauso nuo žmogaus atkaklumo. Jei jo noras tikrai rimtas, tai žmogus pasieks tikslą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsime priversti tapti altruistais

Begalinis malonumas vietoj „juodojo penktadienio“

Amžinas malonumas

Komentarų nėra

Kabalos mokslo ypatumai

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Lygindami kabalą su gamtos mokslais, galime rasti daug panašumų ir skirtumų.
Kabala turi taisyklę: tyrėjui neegzistuoja nieko daugiau kaip tik tai, ką matojo jo akys. Kadangi  tai grynai mokslinis požiūris, žmogus turi visiškai vienodai tyrinėti ir žemiškus, ir dvasinius mokslus – kabalos mokslą.
Viskas, kuo naudojasi įprastas mokslas, būdinga ir kabalai: suvokimas, statistinių duomenų kartojimasis, grafikai ir kt.
Kabala – tai ne aklas tikėjimas, o suvokimas! Tikėjimu kabaloje laikoma Aukštesniojo pasaulio, jėgos, kuri užpildo visą pasaulį ir protingai jį valdo, jautimas. Tuo kabala ir skiriasi nuo kitų mokslų, kurie tyrinėja tik aukštesniosios valdančios jėgos padarinius mūsų dvasiškai negyvo pasaulio lygmenyje.
Kabala tiria pačią valdymo jėgą,  kurios paprasti žmonės mūsų pasaulyje nejaučia ir nesuvokia. Dėl to jiems reikia įgyti tam tikras savybes, panašias į tą jėgą pagal fizikinį panašumo dėsnį: žmogus gali jausti tik tai, kas adekvatu jo jausmų organams. Tik tada jie įgis galimybę pažinti visą apimančią aukščiausią gamtos jėgą.
Savo tyrinėjimus kabalistai užrašo ir įformina duomenų, brėžinių, įvairias priklausomybes vaizduojančių  grafikų forma. Jie teigia, kad yra  ne tiktai sampratų sistema, bet ir žydų abėcėlė, sudaryta iš ypatingų ženklelių, kurie reiškia visus galimus dviejų jėgų – teigiamos ir neigiamos – santykius.
Hebrajų ir aramitas – dvi viena kitą papildančios kalbos, atsiradusios tyrinėjant dvi gamtos savybes, davimą ir gavimą, kurios sudaro visų veiksmų ir mūsų pasaulio reiškinių pagrindą: pliusas/minusas ir kt.
Kadangi kabalos mokslas savo žinias semia iš pagrindinės gamtos jėgos suvokimo, jis yra daug tikslesnis, platesnis, fundamentalesnis už kitus mokslus ir yra pats  universaliausias.
Tai patvirtina senovės ir viduramžių filosofų, mokslininkų, kabalistų pasisakymai. Maža to, neseniai buvo išleisti Niutono dienoraščiai, iš kurių matyti, kad jis mokėsi hebrajų kalbos, kabalos ir iš jos išvedė savo dėsnius.
Kabalos specifiką sudaro tai, kad ji iš žmogaus reikalauja susikurti savyje naujus papildomus jutimo organus, skirtingai nuo žemiškų mokslų, kurie gamtą tyrinėja iš anksto mums duotais jutimo organais.
Kabala – tai mokslas kiekvienam žmogui, kuris savyje išvystė papildomus jutimo organus.
Gamtoje egzistuoja davimo jėga, tarpusavio ryšio jėga, kurios mes nesuvokiame, kadangi neturime jos vidinio jutimo, imtuvo. Negalime jos pajausti, išmatuoti ir iš tiesų nieko tikro nežinome apie savo egzistavimą. Pažįstame tik mažą kūrinijos fragmentą, be to, labai vienpusišką.
O kabala – mokslas, kuris pasakoja ne tik apie mūsų pasaulį, kuriame egzistuoja tik viena gavimo jėga, bet ir apie bendrą pasaulių sistemą, sudarytą  iš dviejų jėgų: davimo ir gavimo.
Mokslininkai to dar negali suprasti. Jie kažką šiek tiek suvokia, bet problema susijusi ne su žmogaus protu, kuris skirtas aptarnauti vieną mažą egoistinę jėgą, o su būtinybės pajausti visą pasaulių sistemą atsiradimu.
Būtent šis poreikis stumia žmogų į priekį! Jis supranta, kad turi suvokti egzistavimo prasmę, jo priežastį, šaknį ir tikslą, juk be šito gyvenimas neturi prasmės.
Dauguma mokslų  kalba apie žmogaus būsenos suvokimą, o kabalos mokslas nurodo jo šaknį: kas valdo žmogų, kodėl, kam, dėl ko. Kartu jis paaiškina, ką reikia pakeisti  savyje, nes pažinti Aukštesniąją jėgą galima tik supanašėjus su ja.
Svarbiausia: dėl ko tai darau. Čia ir yra pagrindinis suklupimo akmuo, juk darau tai dėl rūpinimosi kitais, dėl pagalbos kitiems, kitų labui – to, ko paprastas mokslas iš esmės neįsivaizduoja.
Jis tyrinėja tai, kas egzistuoja, o kokiu būdu tai naudoti – jau ne jo reikalas, tai atiduodama kaip išpirka politikams, turtuoliams, ir jie naudojasi mokslo pasiekimais kaip nori. O kabalistas tiria ir keičia pasaulį savyje, ir iš to nėra jokios naudos nei politikams, nei turtuoliams.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Atėjo laikas išsklaidyti klaidingas nuostatas apie kabalą

Komentarų nėra

Kabala nieko nepranašauja

Kabala, Zohar

Klausimas. Nejau knyga Zohar nėra laikoma pranašyste? Juk joje taip pat aprašoma ateitis…
Atsakymas. Kabala nieko nepranašauja, ji moko žmogų, kaip pasiekti dvasines pakopas, ir tada visos vadinamosios pranašystės virsta tikrove. Ji aiškina, kaip eiti pirmyn ir gyventi jau kitame matmenyje.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip vystosi siela?

Klausimas, kuris kyla visiems

Kas valdo smegenis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai