Pateikti įrašai priklausantys Kabala kategorijai.


Kabalos mokslas: begalinio malonumo patentas

Dvasinis darbas, Kabala

Kabalos mokslas įteikia žmogui begalinio malonumo patentą. Juk kūrinijos priežastis – suteikti kūriniams nesibaigiantį malonumą, kaip pasakyta: „Kūrėjas sukūrė pasaulį, kad jo kūriniai mėgautųsi.“ Tačiau pirmiausiai reikia atlikti darbą, o po to mėgautis.
Iš tiesų, kai tik žmogus susipažįsta su šiuo mokslu, jis iš karto turi suprasti, kad tai ne tik mokslas, bet ir priemonė gauti malonumą.
Tai skamba egoistiškai. Tačiau žmogus, savo egoizmo padedamas, gali prisikasti iki aukso grynuolių, kurie yra jo viduje: jo siela, o joje – Kūrėjas ir, galų gale, amžinas malonumas, amžinas gyvenimas, egzistavimas be jokių rėmų.
Tačiau tai yra įmanoma, tik jei žmogus turi tikrai gero, sveiko egoizmo ir visada siekia šio tikslo, nė už ką jo nemeta.
Iš pradžių žmogus nesupranta, koks egoizmas slepiasi jame ir ką reiškia su juo dirbti, kas yra Aukštesnioji šviesa ir kaip reikia ją pritraukti sau, kad ji padalintų jį į egoistą ir altruistą, į davimą ir gavimą. Tai nėra lengva.
Viskas priklauso nuo žmogaus atkaklumo. Jei jo noras tikrai rimtas, tai žmogus pasieks tikslą.

Iš 2016 m. rugpjūčio 28 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsime priversti tapti altruistais

Begalinis malonumas vietoj „juodojo penktadienio“

Amžinas malonumas

Komentarų nėra

Kabalos mokslo ypatumai

Kabala, Kabala ir kiti mokslai

Lygindami kabalą su gamtos mokslais, galime rasti daug panašumų ir skirtumų.
Kabala turi taisyklę: tyrėjui neegzistuoja nieko daugiau kaip tik tai, ką matojo jo akys. Kadangi  tai grynai mokslinis požiūris, žmogus turi visiškai vienodai tyrinėti ir žemiškus, ir dvasinius mokslus – kabalos mokslą.
Viskas, kuo naudojasi įprastas mokslas, būdinga ir kabalai: suvokimas, statistinių duomenų kartojimasis, grafikai ir kt.
Kabala – tai ne aklas tikėjimas, o suvokimas! Tikėjimu kabaloje laikoma Aukštesniojo pasaulio, jėgos, kuri užpildo visą pasaulį ir protingai jį valdo, jautimas. Tuo kabala ir skiriasi nuo kitų mokslų, kurie tyrinėja tik aukštesniosios valdančios jėgos padarinius mūsų dvasiškai negyvo pasaulio lygmenyje.
Kabala tiria pačią valdymo jėgą,  kurios paprasti žmonės mūsų pasaulyje nejaučia ir nesuvokia. Dėl to jiems reikia įgyti tam tikras savybes, panašias į tą jėgą pagal fizikinį panašumo dėsnį: žmogus gali jausti tik tai, kas adekvatu jo jausmų organams. Tik tada jie įgis galimybę pažinti visą apimančią aukščiausią gamtos jėgą.
Savo tyrinėjimus kabalistai užrašo ir įformina duomenų, brėžinių, įvairias priklausomybes vaizduojančių  grafikų forma. Jie teigia, kad yra  ne tiktai sampratų sistema, bet ir žydų abėcėlė, sudaryta iš ypatingų ženklelių, kurie reiškia visus galimus dviejų jėgų – teigiamos ir neigiamos – santykius.
Hebrajų ir aramitas – dvi viena kitą papildančios kalbos, atsiradusios tyrinėjant dvi gamtos savybes, davimą ir gavimą, kurios sudaro visų veiksmų ir mūsų pasaulio reiškinių pagrindą: pliusas/minusas ir kt.
Kadangi kabalos mokslas savo žinias semia iš pagrindinės gamtos jėgos suvokimo, jis yra daug tikslesnis, platesnis, fundamentalesnis už kitus mokslus ir yra pats  universaliausias.
Tai patvirtina senovės ir viduramžių filosofų, mokslininkų, kabalistų pasisakymai. Maža to, neseniai buvo išleisti Niutono dienoraščiai, iš kurių matyti, kad jis mokėsi hebrajų kalbos, kabalos ir iš jos išvedė savo dėsnius.
Kabalos specifiką sudaro tai, kad ji iš žmogaus reikalauja susikurti savyje naujus papildomus jutimo organus, skirtingai nuo žemiškų mokslų, kurie gamtą tyrinėja iš anksto mums duotais jutimo organais.
Kabala – tai mokslas kiekvienam žmogui, kuris savyje išvystė papildomus jutimo organus.
Gamtoje egzistuoja davimo jėga, tarpusavio ryšio jėga, kurios mes nesuvokiame, kadangi neturime jos vidinio jutimo, imtuvo. Negalime jos pajausti, išmatuoti ir iš tiesų nieko tikro nežinome apie savo egzistavimą. Pažįstame tik mažą kūrinijos fragmentą, be to, labai vienpusišką.
O kabala – mokslas, kuris pasakoja ne tik apie mūsų pasaulį, kuriame egzistuoja tik viena gavimo jėga, bet ir apie bendrą pasaulių sistemą, sudarytą  iš dviejų jėgų: davimo ir gavimo.
Mokslininkai to dar negali suprasti. Jie kažką šiek tiek suvokia, bet problema susijusi ne su žmogaus protu, kuris skirtas aptarnauti vieną mažą egoistinę jėgą, o su būtinybės pajausti visą pasaulių sistemą atsiradimu.
Būtent šis poreikis stumia žmogų į priekį! Jis supranta, kad turi suvokti egzistavimo prasmę, jo priežastį, šaknį ir tikslą, juk be šito gyvenimas neturi prasmės.
Dauguma mokslų  kalba apie žmogaus būsenos suvokimą, o kabalos mokslas nurodo jo šaknį: kas valdo žmogų, kodėl, kam, dėl ko. Kartu jis paaiškina, ką reikia pakeisti  savyje, nes pažinti Aukštesniąją jėgą galima tik supanašėjus su ja.
Svarbiausia: dėl ko tai darau. Čia ir yra pagrindinis suklupimo akmuo, juk darau tai dėl rūpinimosi kitais, dėl pagalbos kitiems, kitų labui – to, ko paprastas mokslas iš esmės neįsivaizduoja.
Jis tyrinėja tai, kas egzistuoja, o kokiu būdu tai naudoti – jau ne jo reikalas, tai atiduodama kaip išpirka politikams, turtuoliams, ir jie naudojasi mokslo pasiekimais kaip nori. O kabalistas tiria ir keičia pasaulį savyje, ir iš to nėra jokios naudos nei politikams, nei turtuoliams.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala, kiti mokslai, religija ir filosofija

Kabala ir šio pasaulio mokslai

Atėjo laikas išsklaidyti klaidingas nuostatas apie kabalą

Komentarų nėra

Kabala nieko nepranašauja

Kabala, Zohar

Klausimas. Nejau knyga Zohar nėra laikoma pranašyste? Juk joje taip pat aprašoma ateitis…
Atsakymas. Kabala nieko nepranašauja, ji moko žmogų, kaip pasiekti dvasines pakopas, ir tada visos vadinamosios pranašystės virsta tikrove. Ji aiškina, kaip eiti pirmyn ir gyventi jau kitame matmenyje.

Iš 2017 m. sausio 1 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip vystosi siela?

Klausimas, kuris kyla visiems

Kas valdo smegenis

Komentarų nėra

Kodėl mes kenčiame? 1 dalis

Kabala, Kūnas ir siela, gyvenimo prasmė

Klausimas. Ar kančios yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, kad ir kaip veržtumės geriau gyventi? Kas yra kančia ir kodėl mes kenčiame?
Atsakymas. Kabalos mokslas nagrinėja viską, pradedant nuo kūrinio pagrindų, kurie gamtoje yra du.
Pirmasis – tai Šviesa, meilės jėga, davimas, susivienijimas, kuri vadinama Aukštesniąja jėga, Kūrėju, kas reiškia „ateik ir pamatyk“ („bo“-„re“), nes mes turime ją atskleisti. Ši jėga sukūrė kūrinį – norą mėgautis, prisipildymo trūkumą.
Aukštesnioji Šviesa augina norą ir suformuoja jį kaip poreikį pasitenkinti įvairiais dalykais. Visi kūriniai, įskaitant mus pačius – tai įvairūs norai. Žmogaus norus galima skirstyti į 6 rūšis: maistas, seksas, šeima, pinigai, garbė, žinios. Kiekvienas žmogus natūraliai jaučia poreikį gauti malonumą, prisipildyti iš visų šių dalykų, tik skirtingomis proporcijomis.
Jei žmogui stinga šių pripildymų, tai jis jaučia kančią, tuštumą, net iki skausmo, kurį sunku ištverti.
Maistas, seksas, šeima – tai mūsų kūno norai, gamtos instinktai, būdingi visiems gyvūnams. O pinigai, garbė, žinios, kitaip tariant valdžios, šlovės, padėties visuomenėje, mokslo siekis – tai grynai žmogiškieji norai.
Kančių priežastis – tai šių norų pripildymo trūkumas. Kai Šviesa nepripildo noro, jis pradeda kentėti. Kančia gali būti maža ir didelė, ilgalaikė ir momentinė, bendra ir asmeninė ir t. t.
Kabalos mokslas teigia, kad jis turi metodą, kaip atsikratyti kančių. Neatsitiktinai jo toks pavadinimas „kabalos mokslas“, o tai reiškia „išminties gavimas“, juk jis moko, kaip pripildyti norus.
Viena vertus, tai labai aktuali tema, kita vertus, ši išmintis paslėpta. Jei žmonės žinotų, kad egzistuoja metodika, leidžianti pripildyti mūsų norus ir tapti absoliučiai laimingais, atsikratyti visų kančių, nuo mažiausių iki didžiausių, net pasaulinio masto, atrodytų, kas gali būti geriau?
Ir iš tikrųjų, nieko nėra geriau. Jei pasinaudosime kabalos mokslu, tai galėsime pripildyti visus savo norus, visą sukurtą kūrinio medžiagą, ir jausime joje tik malonumą ir amžiną pripildymą, o tai yra vadinama amžinu gyvenimu.
Ir priešingai, visi kiti keliai ir bandymai išvengti kančių ir prisipildyti neišvengiamai žlugs.

Iš 2016 m. birželio 23 d. 736-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo kančių prasmės  – prie gyvenimo prasmės

Kodėl aš kenčiu?

Viliojanti ateities šviesa

Komentarų nėra

Ant nuostabios ateities slenksčio

Kabala, Platinimas

Klausimas. Kas mūsų laukia 2017 metais?
Atsakymas. Nuostabi ateitis. Pagaliau žmonija supras, kad kabala – tai metodika, apie pasaulio egzistavimą ir jo vystymąsi. Ji pasakoja apie jo tikslą, jį valdančias jėgas, kokiais keliais pasiekti lygmenį, kai galima šias jėgas valdyti ir suprasti, kur jos mus veda.
Turime praregėti, suaugti taikydami pasaulio platesnio suvokimo metodiką. Tikiuosi, kad 2017 metai suteiks mus galimybę ir žmonės išvys, kad ji skirta kiekvienam iš mūsų.
Turime pereiti į naują matavimą ir pradėti jausti tai, apie ką astrofizikai kalba šiandien, jog gyvename gerokai sudėtingesniame pasaulyje nei numanome.
Mums reikia jį suprasti, tapti daugiapusiškesniais, nesusitelkti į menkų malonumų gavimą kas akimirką, negyventi vien tik tuo, šiek tiek pakilti virš savo prigimties. Būtent tai mums suteikia kabala. Bet tam reikia ja susidomėti, būti kantriam. Tikiuosi, kad šie metai padės mus.
O mums – tiems, kurie studijuoja kabalą, reikia išeiti į mases su aiškesniais, artimesniais, minkštesniais, geresniais paaiškinimais, kad žmonės mus suprastų, ir atnešti jiems gero, amžino gyvenimo metodiką. Juk kabala atskleidžia visiškai kitą egzistavimo plotmę.
Kreipiuosi į visus mūsų klausytojus. Laukiame jūsų ir ne tik mes, bet visa žmonija. Ateikite, padėkite, ir pamatysite, kad kiti metai bus visai kitokie – geresni.
Klausimas. Ko siekti 2017 metais?
Atsakymas. Vienybės, tarpusavio supratimo. Tačiau tai įmanoma tik po elementarios pažinties su kabala. Linkiu šito visiems mūsų klausytojams.
Sėkmės ir gerų metų!

Iš 2016 m. gruodžio 26 d. vebinaro „Baigiant metus“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

2015 – ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Mažai žadanti 2016 m. pradžia, I d.

Komentarų nėra

Ar ne per anksti kabalos mokslas atsiskleidė pasauliui?

Kabala, Platinimas

Klausimas. Ar Jums neatrodo, kad kabalos mokslas atsiskleidė per anksti? Jis labai atitrūkęs nuo šiuolaikinio pasaulio. Juk yra daug praktiškesnių metodikų, kuriomis galima pasiekti tegul ir laikiną, tačiau harmoniją su pasauliu.
Atsakymas. Nustebsite, iš tikrųjų draudimas atskleisti kabalos mokslą baigėsi XVI a. Jis buvo paslėptas I a. pradžioje iki XVI a. vidurio, kol į didžiojo mokslininko ir kabalisto Ari rankas pateko knyga „Zohar“. Nuo tada kabalos mokslas palaipsniui tapo prieinamas visiems.
Bet faktas yra tai, kad kabala skleidėsi labai lėtai ir tik tiek, kiek būtina. Žmonės vengė, bijojo jos, nes kabalistai šimtmečius ją slėpė, patys kūrė draudimo užsiimti kabala mitą, skatino laikytis atokiau nuo jos ir taip toliau.
Ari sekėju tapo didysis Baal Šem Tovas, kuris gyveno Rytinėje Europoje. Dauguma paskutiniųjų šimtmečių kabalistų, pradedant Ari, buvo išeiviai iš šių vietų. Todėl šiose vietose liko jų galingų jėgų dvasia.
Taigi kabalos mokslas yra atskleistas labai seniai. Nors tik dabar jį tapo būtina paskleisti po visą pasaulį, nes pasauliui būtina ši metodika. Jis gal dar to nesuvokia, tačiau tai ir nebūtina, nes natūraliu būdu tas poreikis atsiskleistų per karus ir baisias problemas.
Geriau mes platinsime kabalistinę metodiką, ją reklamuosime, pasakosime apie ją vis daugiau ir dažniau, ir taip paruošime žmoniją praktiškai panaudoti ją tada, kai pasaulio būsena taps nebepakeliama.

Iš 2016 m. balandžio 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Brendimo laikas

Kas pasikeitė šiandien?

Visgi kodėl kabala buvo uždrausta?

Komentarų nėra

Iš kur kyla priešiškumas kabalos mokslui?

Kabala

Klausimas. Mano dukrytė atsisako ragauti kažkokį maistą, sakydama, kad jis neskanus, net neparagavusi. Paaiškinkite šio reiškinio kilmę. Atrodo, kad daugeliui žmonių kabalos mokslas sukelia panašią atmetimo reakciją, nors jie nesupranta jo esmės. Šio reiškinio supratimas labai padėtų paskleisti kabalos mokslą pasaulyje.
Atsakymas. Jei nejaučiame kažkieno skonio, to ir nenorime. Tačiau paragavę pradedame jo geisti, nes liko „rešimo“ – skonio įspūdis.
Kabalos mokslo atmetimas – tai taip pat „rešimo“ nebuvimas, nes kabalos mokslas priešingas mūsų prigimčiai, jis kalba apie egoizmo ištaisymą, o juk egoizmas ir yra žmogaus esmė. Ir todėl tik tie, kurie jaučia įspūdį iš buvusios dvasinės būsenos, pradeda studijuoti ir realizuoti kabalos mokslą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl mus kritikuoja?

Kuo ypatinga mūsų organizacija

Kabalos užduotis

Komentarų nėra

Kaip atskleisti gyvenimo prasmę?

Kabala, gyvenimo prasmė

Žmonės vystosi tūkstantmečiais, ir tam tikru metu prabunda klausimas apie būties prasmę – pats svarbiausias klausimas, jaudinantis žmogų, jeigu jis bent šiek tiek pakilo virš gyvūninio lygmens.
Mes vystomės kitaip, nei gyvūnai, kurie iš esmės nesikeičia karta iš kartos. Kiekvienos žmonių kartos norai atsinaujina, jie kyla lygiais ir nuolat atsiveria vidinė tuštuma, dėl to mus vis labiau domina gyvenimo prasmės klausimas.
Staiga imame savęs klausti to, apie ką seniau nesusimąstydavome. Todėl atsiranda įvairūs mokslai. Juk negalima lyginti klausimų, kylančių žmogui XX a. ir X a.
Taigi gyvenimo prasmės klausimas žmonėms kyla tam tikru metu, pradžioje tik vienetams. Per raidos tūkstantmečius iškilo ypatingos asmenybės, nagrinėjusios šį klausimą, ir jo pagrindu kūrusios muziką, literatūrą, poeziją, dainas, paveikslus.
Visa tai mus stūmė pirmyn. Vystėsi mokslai, amatai, technika. Žmogui rūpėjo ne tiek egoistiškai geriau apsirūpinti, kiek atsakyti sau į klausimą: „Kokia gyvenimo prasmė?“, todėl jis ir ieškojo.
Mūsų norai skirstomi į lygmenis. Pirmiausiai – kūniškieji, gyvūniniai norai: maistas, seksas, šeima. Po to – žmogiškieji norai, susiję su vidiniu užpildymu: turtai, valdžia, šlovė, žinios. Kartoms keičiantis jie visi transformuojasi ir tampa subtilesni, aštresni, vidiniai.
Gyvenimo prasmės klausimas žmonėms pradėjo kilti po Viduramžių laikotarpio, Renesanso pradžioje. Technikos, mokslo, kultūrinė revoliucija Europoje buvo postūmis, kad atsirastų visai kitoks požiūris į gyvenimą, religiją.
Žmonės nebebijojo būti netikinčiais, kad bus persekiojami už laisvamanybę. Kitaip sakant, žmogaus egoizmas taip išaugo, kad nebeleido jam laikytis stereotipų.
„Įvade į Mokymą apie dešimt sfirot“ Baal Sulamas rašo: „Jei ieškosime atsakymo tik į vieną žinomiausią klausimą, esu tikras, kad visos problemos ir abejonės, studijuoti kabalą ar ne, išnyks ir pamatysite, kad jų tiesiog nėra. Mat kalbama apie slogų, visiems žmonėms kylantį klausimą: „Kokia gyvenimo prasmė?“ – šis klausimas lieka neatsakytas.
Galima sakyti, kad viskas, kas šiuo metu vyksta pasaulyje, vyksta todėl, kad nerandame atsakymo į gyvenimo prasmės klausimą. Pažvelkite, kuo užsiima žmonija, ką ji išdarinėja?! Ir visa tai dėl to, kad nesupranta savo egzistavimo prasmės.
Šio gyvenimo metai mums labai daug atsieina, kitaip sakant, dėl jų patiriame begalę kančių ir vargo, kol galų gale jie pasibaigia. Kas gi mėgaujasi šitais metais, praleistais ieškant, lakstant ir kenčiant? Arba tiksliau, kam suteikiu malonumą taip egzistuodamas? Taip pat niekam!
Tiesa tokia, kad įvairių kartų tyrinėtojai jau pailso bemąstydami apie tai; jau nekalbant apie mūsų kartą, kai niekas nenorėtų net pagalvoti apie šį klausimą.
Kam man galvoti apie gyvenimo prasmę, jei suprantu, nerasiąs atsakymo? Geriau duokite man narkotikų arba alkoholio, kad nuslopinčiau savyje šį klausimą, iš žmogaus darantį menkystą. Juk gyvūnas nekelia šio klausimo, jis tiesiog egzistuoja, realizuodamas savo prigimtinius norus misti, daugintis, kurti šeimą.
Turto, valdžios ir žinių gyvūnai netrokšta. Lygiai taip ir žmonės, esantys tokiame lygmenyje. Todėl jiems lengviau gyventi. O žmonės su išsivysčiusiais žmogiškaisiais norais jaučiasi nelaimingi.
Tačiau klausimo esmė lieka nepakitusi: tokios pačios jėgos ir aštrumo. Kartais ji užklumpa mus nepasiruošusius, išdegina protą, sutrina į miltus, nespėjus mums išsisukti – pasiduoti arba nesvarstant plaukti per gyvenimą pasroviui, kaip ir vakar.
Būtent tą nesąmoningai bandome daryti. Valgis, miegas, darbas, draugai, seksas, futbolas, pomėgiai – sukamės, kad tik nereikėtų galvoti apie šį klausimą. Juk jis blogiau už mirtį, nes mirtis – momentinis problemos sprendimas, o su šiuo klausimu galima labai ilgai gyventi ir nieko nepasiekti, tik graužtis, nerandant atsakymo.
Todėl Baal Sulamas parinko šią temą rimtam veikalui „Mokymo apie dešimt sfirot“ įvadui. Šiame įvade jis nori parodyti, kad žmogui, siekiančiam mokytis kabalos, nereikia jokių ypatingų ketinimų, aukštų tikslų.
Jeigu jam bloga, nes nežino, kam gyvena, ir tai neduoda jam ramybės – juk jis negali tiesiog gyventi, jam reikia pateisinti savo egzistavimą, – toks žmogus turi atskleisti kabalos mokslą, nes būtent kabala atsako į klausimą apie jo asmeninio gyvenimo prasmę.

Iš 2016 m. sausio 31 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Gera gyventi turint prasmę

Nuo kančių prasmės – prie gyvenimo prasmės

Svarbiausia, ką įgyju gyvenime, – siela

Komentarų nėra

Kabalos užduotis

Kabala, Platinimas

Klausimas. Kokia kabalos užduotis mūsų laikais?
Atsakymas. Perkurti pasaulį, kad iš mūsų pasaulio būtų aukštesnis pasaulis, perdaryti mūsų pasaulį, pakeisti jo paleidimo sistemą, visai kaip egoistinį kapitalizmą pakeisti altruistiniu komunizmu.
Tačiau visi mūsų jausmai ir mintys (širdis ir protas) iš prigimties dirba pagal egoistinę programą, tad perprogramuodami protą ir širdį, kad atliktų altruistinius veiksmus, imame jausti visiškai kitokį pasaulį, matome tai, ko anksčiau neregėję ir pan.
Pagal kabalą XXI am. Žmonija turi pereiti prie naujos programos, o kabalos platinimas leis žmonės suprasti, kas su jais vyksta, ir kaip palengvinti patiriamus pokyčius.

Komentarų nėra

Kuo ypatinga mūsų organizacija

Kabala, Platinimas

Klausimas. Kuo jūsų organizacija ypatinga ir kuo ji skiriasi nuo kitų?
Atsakymas. Mes esame priešingi ne tik kitoms grupėmis ir metodikoms, bet ir visai žmonijai, visai šio pasaulio prigimčiai, nes ji visa egoistinė, nori viską prispausti po savimi, praryti.
O mes norime pakilti į kitą raidos pakopą, kuri vadinasi „davimas ir meilė“, t. y. absoliutus altruizmas, kai žmogus duoda pasauliui, ne todėl, kad toks gimė (juk iš prigimties mes visi egoistai), o todėl, kad taip nurodo Kūrėjas, ne dėl savęs…
Esame priešingi visoms religijoms, tikėjimams, filosofijoms, nes kabalos mokslas moko žmogų kaip duoti save pasauliui, laikantis bendros, svarbiausios Toros taisyklės „Pamilk artimą kaip save“. O tam pirmiausia būtina „išeiti iš savęs“.
Pakanka žvilgtelti į tai, kas vyksta mūsų visuomenėje, kad įsitikintume, jog visi pamiršo būtent šią pagrindinę taisyklė „pamilk artima kaip save“ ir rūpinasi tik savo gerove. Štai todėl mes ir atrodome tokie keisti, neaiškūs…
Kabala moko žmogų kaip pakeisti savo prigimtį iš gavimo į davimą ir davimo savybėje atskleisti aukštesnįjį pasaulį, Kūrėją. Tačiau atėjęs mokytis žmogus šito nesupranta, o įsisąmoninęs, kad iš jo reikalaujama eiti prieš save, įsižeidžia ir tampa mūsų ir kabalos priešininku.
Todėl tiek nedaug žmonių perima šį mokslą ir atskleidžia Kūrėją. O kiti prasimano vietoj jos mistikos, o vietoj Kūrėjo – absurdiškų pavidalų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viskas atvira ir laisva

Kodėl mus kritikuoja?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai