Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus pagal šių didžiųjų kabalistų citatas. Pažadu į juos atsakyti.
Pastabos skliausteliuose – mano.

Kabalos mokslas apima visus pasaulio mokslus
Kabalos mokslas apima visus pasaulio mokslus. (Kadangi kabala remiasi vienos pirminės jėgos suvokimu, o ši jėga yra visų iš jos atsirandančių jėgų ir savybių šaltinis, tai pati kabala yra šias antrines jėgas ir savybes tiriančių mokslų šaltinis).
Baal Sulamas „Valios laisvė“

Pagrindinis šio mokslo (kabalos) stebuklas – jame slypintis tarpusavio prasiskverbimas, kitaip tariant,  visos (atskiros) milžiniškos tikrovės dalelės, valdomos jos (šios tikrovės) dėsnių, įsijungia viena į kitą, susijungia, susivienija, kol tampa viena visuma – viskas viską apima ir yra tarpusavyje sujungta.
(Stebuklinga suvokimo ypatybė – tai laipsniškas visų priešingų ir skirtingų objektų, jėgų ir savybių susijungimas, tai suvokiančiajam, priklausomai nuo jo išsitaisymo ir suvokimo lygio, sukuria vidinę harmoniją ir leidžia pajausti tobulumą bei amžinybę.)
Baal Sulamas „Kabalos mokslas ir jo esmė“

Nėra jokio kito mokslo pasaulyje (išskyrus kabalą), kurio sudėtinės dalys būtų taip glaudžiai susijusios ir viena su kita surištos pagal priežasties ir pasekmės dėsnį – tik kabala, ji iš tiesų nuo pradžios iki pabaigos sujungta it ilga grandinėlė (į vieną vieningą kūrinį).
Baal Sulamas „Kabalos mokslo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 5 dalis

Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 4 dalis

Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 3 dalis

Brangūs draugai! Prašau jūsų užduoti klausimus pagal šių didžiųjų kabalistų citatas. Pažadu į juos atsakyti.

Pastabos kabutėse – mano.

Kas yra kabalos mokslo pagrindas?
Žmogus turi įgyti išminties: suvokti ir įsižiūrėti į (dar jam neatskleistas) Kūrėjo paslaptis, kad pažintų patį save, kad suprastų, kas jis, kaip sukurtas, iš kur atėjo, kur išeis, kaip ištaisyti savo kūną (norą), ir kaip ateityje jis stos prieš pasaulio Valdovo teismą.
Reikia pažinti ir matyti sielos paslaptį: kas yra jo siela, iš kur ji atėjo, kodėl ji nusileido į šį kūną, panašų į dvokiantį lašą, kuris šiandien – čia, o rytoj – kape.
Jis turi įsižiūrėti į šį pasaulį, kad pažintų pasaulį, kuriame yra, ir ką jame būtina ištaisyti. O po to išvys Aukštesniojo pasaulio aukštesniąsias paslaptis ir pažins Kūrėją. Ir visa tai žmogus suvoks iš Toros paslapčių.
„Naujasis Zohar“ su „Sulam“ komentarais, „Giesmių giesmė“, 482-487

Kabalos mokslas moko mus, kaip išvengiant klaidų vystytis, kol savybėmis susilyginsime (supanašėsime) su Kūrėju.
Kabalistas Kukas „Orot Kodeš“, 2 tomas, 393 p.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabalistai – apie kabalos mokslo esmę, 4 dalis“

„Kabalistai – apie kabalos mokslo esmę, 3 dalis“

„Kabalistai – apie kabalos mokslo esmę, 2 dalis“

Iš Baal Sulamo straipsnio „Pratarmė knygai Panim Meirot“: Suprask, ką pasakė išminčiai: „Dovydo sūnus ateis tik tokioje kartoje, kur bus vien teisuoliai, arba vien nusidėjėliai“.
Todėl svarbu suprasti, kad nūnai mūsų laukiamas išlaisvinimas ir Mesijo atėjimas reiškia pažinimo tobulumą pasiekimą, kaip pasakyta: „Ir nebemokys žmogus žmogaus, kaip pasiekti Kūrėją, nes visi pažins Mane“.
O kai Izraelio sūnūs įgis visišką suvokimą, prisipildys žinių šaltiniai ir išsilies už Izraelio ribų visoms pasaulio tautoms, kaip pasakyta: „Ir visi žemėje pažins Kūrėją“, „ir atitekės pas Kūrėją ir prie Jo gėrybių“.
Kiekvienas turi pasiekti pakopą, vadinamą „Mesiju“. Ją galima pasiekti tik skleidžiant žinias apie Kūrėją, t. y. platinant kabalos mokslą pasaulyje visoms tautoms.
Tai ne Izraelio tautos valdžia, o idėjos apie žmogiškosios prigimties ištaisymą skleidimas, šią idėją žmonija įsisąmonins ir įvaldys.
Tai ir vadinama „karaliumi Mesiju“ – Izraelio karalyste, ketinimu „savybių panašumu suvokti Kūrėją“, kai visi kaip lygiaverčiai susijungia tarpusavyje duodami ir taip atveria aukščiausiąją jėgą ir amžinąjį gyvenimą.
Šį darbą turi atlikti kiekvienas žmogus. Tačiau už jo atlikimą yra atsakinga grupė žmonių, kurie dar senovės Babilone gavo šią ištaisymo metodiką.
Ta grupė, vadinama Izraelio tauta, jau praeityje išsitaisė, vėl krito pas likusius „babiloniečius“, susimaišė su jais, ir pirmoji turi išsitaisyti, nes joje įrašytos anksčiau ištaisytos būsenos.
Ištaisymo sklidimas pasaulyje vadinamas Mesijo laiku.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelyje į galutinį pasaulio ištaisymą

Kabalos mokslo platinimo svarba

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus pagal šių didžiųjų kabalistų citatas. Pažadu į juos atsakinėti.
Pastabos skliausteliuose – mano.

Kas yra kabalos mokslo pagrindas?
Kas yra kabalos mokslo pagrindas? Šis klausimas, žinoma, kyla kiekvienam mąstančiam žmogui (nes keldamas gyvenimo prasmės klausimą, žmogus būtinai pajaus būtinybę atskleisti Kūrėją, vadinasi ras kabalos mokslą).
Ir norėdamas išsamiai atsakyti į šį klausimą pateiksiu tikslų, laiko patikrintą apibrėžimą.
Ši išmintis (kabala) yra ne kas kita, kaip šaknų (priežasčių ir šaltinių) nusileidimo tvarka, sąlygojama priežasties-pasekmės ryšių, paklūstančių nuolatiniams ir absoliutiems dėsniams, kurie yra tarpusavyje susiję ir nukreipti į vieną aukštą, bet itin slaptą tikslą, vadinamą „Kūrėjo Dieviškumo (davimo ir meilės savybės) atskleidimu kūriniams (visiems žmonėms) šiame pasaulyje (per šį žmogaus gyvenimą. Ir kituose gyvenimuose, jeigu šiame gyvenime ne iki galo atskleis Kūrėją)“.
Baal Sulamas „Kabalos mokslo esmė“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 1 dalis

Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 2 dalis

Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 3 dalis

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus pagal šių didžiųjų kabalistų citatas. Pažadu į juos atsakinėti.

Kas yra kabalos mokslo pagrindas?
Kas yra kabalos mokslas? Bendrai, kabalos mokslas – tai visi Kūrėjo atskleidimo būdai iki pat paskutinės kartos, atskleidžiant visas pasauliuose atsiveriančias Jo savybes ir pasireiškimus, kuriuos teks atverti ir ateityje, pritaikant visus Jo radimo pasauliuose būdus. 
Baal Sulamas „Kabalos mokslas ir jo esmė“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 1 dalis

Kabalistai apie kabalos mokslo esmę, 2 dalis

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus pagal šių didžiųjų kabalistų citatas. Pažadu į juos atsakinėti.
Pastabos skliausteliuose – mano.

Kas yra kabalos mokslo pagrindas?
Šioje pratarmėje noriu paaiškinti kai kuriuos iš pirmo žvilgsnio paprastus (kaip žmogui atrodo) klausimus, kuriuos paaiškinti bandė praktiškai visi ir (kiekvienoje kartoje) daug rašalo tam (kad būtų išsiaiškinta) sunaudota. Bet visgi iki šiol neįgijome aiškaus ir pakankamo žinojimo. O klausimai tokie:
1) Kokia yra mūsų esmė?
2) Koks mūsų vaidmuo ilgoje tikrovės grandinėje, kurioje mes esame jos mažos grandys.
3) Žvelgdami į save jaučiamės tokie sugedę ir menki, kad nėra niekingesnių (kūrinių). O jeigu pasižiūrėsime į mus sukūrusį (absoliutų ir tobulą Kūrėją, kaip tvirtina tie, kurie Jį sau atskleidžia), tai turime tapti visa ko viršūne, būti aukščiau visko, nes iš tobulo Kūrėjo turi kilti tik tobuli veiksmai. (Juk veiksmo kokybė ir rezultatas apibūdina tą, kuris jį atlieka).
4) Protas įpareigoja mus pripažinti, kad Kūrėjas absoliučiai geras ir kuria vien tik gėrį, taigi nėra nieko aukščiau už Jį. (Jeigu Jame yra viskas ir Jis – gyvybės pagrindas, tai privalo būti tobulas). Bet kaip (tokiu atveju) Jis galėjo sukurti tiek kūrinių, kurių (visų iki vieno) dalia – visas savo gyvenimo dienas praleisti kančiose ir kartėlyje, ir jeigu jau ne Savo gėriu, tai bent jau ne tokiu blogiu (užpildyti jų gyvenimą)?!
5) Kaip gali būti, kad iš Tobulo, neturinčio nei pradžios, nei pabaigos, kyla niekingi, laikini ir išnykstantys kūriniai? (Baigtinio kūrinio atsiradimas rodo, jog Kūrėjas turi baigtinumo savybę).
Baal Sulamas „Pratarmė knygai Zohar“, 1 punktas.

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus šių didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.
Pastabos skliausteliuose – mano.

Gyvenimo klausimas
Jeigu mes vis dėlto ieškosime atsakymo į vieną gerai žinomą klausimą (klausimas dėl kabalos būtinumo kiekvienam iš mūsų atpuls)… Kalbame apie visų žmonių užduodamą slegiantį klausimą: „Kokia mūsų gyvenimo prasmė?“
Šio gyvenimo metai, už kuriuos mes taip brangiai mokame, kentėdami dėl jų milžiniškas kančias, kad galiausiai juos užbaigtume (likdami be nieko, be rezultato!), – kas mėgaujasi jais? Arba, tiksliau sakant, kam tuo aš teikiu malonumą?
Tiesa tokia, kad praėjusių kartų tyrinėtojai jau pavargo mąstyti apie tai, ir juo labiau nėra reikalo minėti mūsų kartos, kurioje niekas iš viso nenori kelti sau šio klausimo.
Nepaisant to, klausimo esmė liko nepakitusi – tokia pat svarbi ir karti. Karts nuo karto jis užklumpa mus, netikėtai persmelkdamas protą ir paversdamas pelenais, anksčiau nei mums pavyksta pasinaudoti visiems gerai žinoma gudrybe – (pamiršti jį) nesukant sau galvos plaukti pasroviui kaip ir vakar.
Apie atsakymą į šį mįslingą klausimą pasakyta: „Patirkite ir pamatysite, kad Kūrėjas geras“. (Tokią galimybę suteikia kabala, kaip Kūrėjo, o kartu ir viso mūsų gyvenimo paslapties atvėrimo metodika).
Baal Sulamas. Pratarmė knygai TES, 2-3 §.

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus šių didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.
Pastabos skliausteliuose – mano.

Kūrėjo valdymas – tikslingas
Yra viena priemonė (suprasti kūrimo tikslą ir tai, kas vyksta su mumis) – pažiūrėti į veiksmo pabaigą, t. y. į kūrimo Tikslą, nes procese neįmanoma nieko suprasti, o galima tik jį pabaigus.
Baal Sulamas. „Įvadas į knygą Zohar“, 4 d.

Kūrėjas – tai (savybė) „Absoliutus gėris“. Jis (ši savybė, jėga) mus valdo (absoliučiai visa ir) tikslingai dėl Savo tobulumo, absoliutaus gėrio ir be jokios blogio užmačios.
Jo valdymo tikslingumas įpareigoja mus priimti (sąmoningai, t. y. su tokia pat meile ir pripažinimu) įvairių būsenų, susietų priežasties-pasekmės dėsniu, pasikeitimus (tam, kad), kol tapsime verti gauti trokštamą gerovę ir tuo pačiu pasieksime (abiejų trokštamą) mūsų sukūrimo Tikslą.
Ir tai bus lyg puikus vaisius, kai prisirps.
Baal Sulamas. Straipsnis „Religijos esmė ir tikslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 19 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 18 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 17 dalis

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus šių didžiųjų kabalistų citatų temomis. Pažadu į juos atsakinėti.
Pastabos skliausteliuose – mano.

Kodėl Kūrėjas pasislėpęs nuo žmogaus?
Viskas paruošta iš anksto (sukurta tobulos būsenos) ir kiekviena siela jau yra Šviesoje, gerovėje ir amžinybėje.
Tik dėl „gėdos“ (kad nesijaustų pažeminta gaudama veltui) siela pasitraukė iš ten (iš pat pradžių sukurtos visiško prisipildymo amžinu malonumu būsenos) apsiribodama (vis labiau paslėpdama šią būseną), kol neįsivilko į niūrų (visiškai slepiantį pripildymą) kūną (egoistinį norą).
Tik (būtent) dėl jo ji grįžta prie savo šaknies, kur buvo iki apribojimo, su apdovanojimu už visą siaubingą kelią, kurį nuėjo. Šis apdovanojimas yra ne kas kita kaip tikrasis susiliejimas.
Kitaip tariant, siela atsikrato „gėdos“ (gavimo veltui), nes jos gavimo indas (egoistiniai norai) pavirsta davimo indu (altruistiniais norais) ir ji savo savybėmis tampa panaši į Kūrėją (ir todėl gali jausti visą Šviesą, pripildžiusią ją nuo pat pradžių). 
Baal Sulamas, 25 laiškas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 18 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 17 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 16 dalis

Brangūs draugai! Prašau užduoti klausimus pagal šių didžiųjų kabalistų citatas. Pažadu į juos atsakyti.
Pastabos skliausteliuose – mano.

Kodėl Kūrėjas paslėptas nuo žmogaus?
Kad kūriniai gautų visą gėrį ir malonumą nejausdami gėdos, buvo sukurtas jų (iš pat pradžių tyčia sugadintos, egoistinės prigimties) ištaisymo procesas.
Šio ištaisymo esmė – Šviesos apribojimas ir paslėptis (nuo žmogaus), kitaip tariant, kol žmogus neištaisys savo noro gauti į davimą (kol netaps panašus į Šviesą, Kūrėją), nebus įmanomas joks Šviesos atskleidimas.
 (Kaip ir bet kokį gamtos reiškinį, taip ir Šviesą, Kūrėją, galime pajausti tik esant savybių panašumui su šiuo reiškiniu).
Vykdydami priesakus (veiksmus, taisančius norą gauti į norą duoti, kad taptume panašūs į Kūrėją), kur turėjome paragauti gėrio ir malonumo (duodami), mes nesugebame pajausti tokio skonio, kad gaudami malonumą nepatirtume gėdos.
Todėl ir buvo sukurtas taisymasis (Šviesos, malonumo duodant ir mylint, paslėptis), pagal kurį, malonumo gavimo akimirką privalome, veikti, kad duotume, kitaip mūsų veiksmus apgaubs paslėptis.
Rabašas „Šlavei Sulam“, straipnis „Šventumas ir tyrumas darbe“ 1991, 28 p.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 17 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 16 dalis

„Kabalistai apie kūrimo tikslą“, 15 dalis