Pateikti įrašai priklausantys Ketinimas, malda kategorijai.


Kūrėjas girdi kiekvieno maldą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Kūrėjas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ką reiškia „Kūrėjas girdi kiekvieno maldą“?
Atsakymas. Kūrėjas – tai Aukštesnioji, „Binos“, sistema, kuri vadinasi „Elokim“.
Ši sistema girdi visus mūsų prašymus, nes mes jos pasekmės, mes gyvename Binoje – ne jos aukštyje, o jos viduje, ji mus gimdo, rūpinasi mumis, palaiko mūsų egzistavimą ir siekia, kad mes norėtume tapti tokiais, kaip ji pati. Juk ji – duodanti, o mes visi – gaunantys, tokius mus sukūrė.
Taigi, Bina mus pagimdė, rūpinasi mumis, ir vystydamiesi mes palaipsniui pajuntame, kad esame jai priešingi. Mūsų nejaudina, kad mes jai priešingi, mes to net nepastebime, tačiau prabunda kažkoks siekis pažinti šią pakopą – Biną.
Šis siekis vadinasi „taškas širdyje“. Jis mus pažadina, juk Binos pakopa visą laiką dirba su mumis. Ir tai vyksta tol, kol mes kreipiamės į ją, norėdami prisiartinti. Staiga pajuntame, kad ji mums svarbi. Mes jos trokštame, mus tarsi traukia grįžti į namus, pažinti savo šaltinį.
Ko mes siekiame? Siekiame pažinti mūsų gyvenimo šaknį, rasti atsakymą į klausimą: „Iš kur aš? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko?“ Juk šaknyje yra visi atsakymai. Apie ateitį nežinome, bet šaknis, be abejonės, egzistuoja.
Todėl siekiame Binos, juk mūsų kibirkštis yra iš jos. Ši kibirkštis sieja mus su Binos pakopa. O mūsų noras mėgautis yra Malchut pakopoje, kuri gimė iš Binos.
Taigi, mes egzistuojame kažkokiame vidiniame pojūtyje tarp dviejų pasaulių – tarp pakopos Bina, Aukštesniojo pasaulio, ir pakopos Malchut, žemiausiojo pasaulio. Tai jau yra mumyse. Ir mūsų darbas – nuolat gerbti, žadinti, auginti šią kibirkštį. Ir mes tai darome dirbdami grupėje.

2017 m. gruodžio 5 d. pamokos „Darbas su kliūtimis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tiksliai nukreipta malda

Tavo akys pamatys Kūrėją, ir niekieno kito!

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Komentarų nėra

Tiksliai nukreipta malda

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMalda – tai mano paskutinis veiksmas Kūrėjo atžvilgiu. Atsakydamas į maldą Jis jau ištaisys mus. Todėl viskas baigiasi malda, o iki jos reikia pasirengti, išsiaiškinti, ko tiksliai prašau, kokia forma, dėl ko.
Malda apima visus prašymus, kuriuos kūrinys kelia Kūrėjui. Žinoma, tai nenutinka per vieną kartą ir neperduodama kokiais nors žodžiais ar sakiniais, tai paremta nuosekliais išsiaiškinimais, prašymu padėti, kol pasiekiame tobulą maldą.
Kūrėjas – pilna AVAJA, kuri yra Begalybės pasaulyje ir savyje apima absoliučiai viską. Todėl jei norime iš ten ką nors gauti, tai it kompiuteryje turime tiksliai žinoti, kur kreiptis, su kokiu slaptažodžiu, kokia komandą naudoti, kad tai būtų tikslus prašymas.
Ir tuomet šis prašymas pereina per visas pakopas ir įeina į Begalybės pasaulio Malchut, ten begalinės galimybės, juk nuo pat pradžių ten yra visi kelim ir visos šviesos, kaip pasakyta: „Veiksmų pabaiga – pradiniame sumanyme“, kitaip tariant, egzistuoja galutinio išsitaisymo būsena visu savo nuostabumu.
Jeigu kreipiamės teisingai, įsijungiame į šią sistemą, esame joje pagal savo prašymą, esame tinkamoje vietoje ir iš tos bendros „atminties“ gauname tai, ko reikia, mat ten norai ir šviesa vienybėje. Ir tai veikia mus ir praktiškai veda į tą būseną, į kurią kreipėmės savo maldoje.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos pagal Baal Sulamo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Jeigu mes „matricoje“, tai kaip susisiekti su jos kūrėju?

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Įsirašyti į Gyvenimo Knygą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманAtskleisdami pačią mažiausią Šviesą, mažiausią sritį dvasiniame pasaulyje, per ją susisiejame su visa dvasine struktūra: su visais pasauliais, visais parcufais, sfiromis, iki pat Begalybės pasaulio. Tik šis ryšys kol kas neįsisąmonintas.
Juk kiekvienas, netgi mažiausias atskleidimas turi turėti penkias dalis, per kurias užmezgame ryšį su penkiais pasauliais ir galiausiai su keturiomis tiesioginės Šviesos stadijomis, iš kur viskas kyla.
Neįmanoma ištaisyti pačios menkiausios detalės apačioje, jeigu jos malda (MAN) nekyla į viršų iki Begalybės pasaulio Malchut, jei nėra atidirbama keturiose tiesioginės Šviesos stadijose, kur kūrinijos pradžia ir pabaiga, ir iš kur leidžiasi pas mus žemyn. Tai vadinama įrašu aukštesniajame pasaulyje, „Gyvenimo knygoje.“

Iš 2018 m. sausio 23 d. pamokos pagal straipsnį „Įvadas į Knygą Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kiekvieną dieną – naujas dangus ir žemė

Kiekvienas turi tapti kūrinio autoriumi

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Komentarų nėra

Kelias į beribį malonumą

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra ketinimas? Ar jį sukūrė Kūrėjas? Ar mes patys jį kuriame?
Atsakymas. Kadangi žmogus turi galimybę būti priešingose būsenose, viena būsena kitos atžvilgiu pasireiškia ketinimu.
Jei ko nors noriu, vadinasi, ketinu tai gauti ir mėgautis. Paprastai šį ketinimą vadiname troškimu. Dėl ko noriu jį realizuoti: dėl savęs ar dėl kitų? Taip atsiranda aukštesnio lygio ketinimas – dėl Kūrėjo.
Taigi, ketinimą apibrėžiame kaip kiekvieno noro įgyvendinimą ypatingu formatu. Kiekvienas noras, ketinimas turi labai daug lygių. Pvyzdžiui, dėl ko noriu gauti sau.
Klausimas. Jei mano ketinimas yra dėl kito žmogaus arba dėl Kūrėjo, tai jau altruizmas. Iš kur randasi toks ketinimas? Iš Kūrėjo?
Atsakymas. Taip, iš Kūrėjo, nes aš iš Jo mokausi, kaip atiduoti.
Klausimas. Negi kabalistas kiekvieną kartą skaičiuoja: „Dėl ko geriu? Dėl ko dabar einu“? Juk taip galima išprotėti!
Atsakymas. Ne. Kai tai atlieki viduje, nore, energija neeikvojama, o priešingai – gaunama.
Klausimas. Juk tai – nuolatinė kova! Man pagal savo prigimtį norisi išgerti arbatos dėl savęs, o teks gerti dėl Kūrėjo. Ar visą laiką taip ir kariausiu?
Atsakymas. Už tai gausi didžiulį papildomą malonumą, bet ne tiesiog iš arbatos, kurios nori išgerti, o iš to, kad tai darai dėl kažko kito.
Tarkime, mama prašo išgerti puodelį arbatos. Atspaudas to, kad padarei tai dėl mamos, lieka tavyje, ir šis malonumas virsta egoistiniu: aš gavau, aš mėgavausi.
O paskui? Reikia judėti toliau. Vadinasi, dabar turi gauti jau didesnį malonumą ir vėl kurti ketinimą.
Klausimas. Negi kalbame apie tokį malonumą kaip arbata, kava ir t. t.?
Atsakymas. O kodėl ne? Tas pats malonumas, esantis kavos puodelyje, – jei galima tai pavadinti malonumu, – yra amžinoje begalinėje Šviesoje. Yra tik vienas malonumų šaltinis – Kūrėjas, o mes – noras, sukurtas taip, kad gaudami iš Jo, mėgaujamės.
Klausimas. Mūsų pasaulyje man kyla noras išgerti arbatos, o koks gali būti noras būsimame pasaulyje, kuriame nėra kūno?
Atsakymas. Koks gi skirtumas? Noras taip pat ne kūniškas.
Aukštesniajame pasaulyje yra tik noras suteikti malonumą kitam ir tuo mėgautis. Suprantu, kad tai aukščiausias, geriausias, begalinis, beribis noras. Bet kodėl? Ar todėl, kad man dėl to gera? – Ne. Todėl, kad noriu, jog mėgautųsi kitas.
Šią savybę gavau iš aukštesniosios Šviesos. Dabar, jei kam nors suteikiu malonumą (bet neturiu, kam teikti malonumo, tik Kūrėjui), dėl to mėgaujuosi.
Gali paklausti: „Teikiate malonumą Kūrėjui, tarsi maitintumėte savo mažylį šaukšteliu?“ – Taip. – „Tuomet tai ne problema, aš irgi maitinu savo mažąjį sūnelį šaukšteliu ir tuo mėgaujuosi“.
Bet tai – grynai egoistinis išskaičiavimas. O kad taip nebūtų, pirmiausia reikia imti nekęsti to objekto, dėl kurio tai darai. Be neapykantos nėra meilės. Viską būtinai turi sudaryti dvi priešingos savybės. Beje, neapykanta jokiu būdu nesunaikinama, ji palaiko meilę, o meilė – neapykantą. Taip kartu jos ir egzistuoja.

Iš 2017 m. vasario 26 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur gyvena ketinimas?

Ketinimas, nešantis sėkmę

Kaip suteikti malonumą Kūrėjui?

Komentarų nėra

Tikrasis prašymas

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманMums atrodo, kad prašyti Kūrėjo – tai būdas ištaisyti sielos kli/indą, kol galiausiai dėl savo darbo pajausime, kad prašyti Kūrėjo – tai ir yra kli pats savaime, o ne priemonė jį taisyti.
Jeigu mano kreipimasis į Kūrėją, noras, kurį keliu Jo link, bus tikras, nuolatinis, augantis, be perstojo siekiantis Jo, tai patį šį kreipimąsi jausiu kaip visišką ištaisymą.
Kitaip tariant, kas yra ištaisymas? Noro kėlimas, o ne atsakymas į maldą jį užpildyti. Kelti norą Kūrėjo link – tai jau darbo pabaiga. Taip parodau savo santykį su Juo. Ar ką nors gaunu iš Jo? Gali būti, kad nieko. O ką turėčiau gauti kreipdamasis į Jį? Jau vien pats kreipimasis į Kūrėją pats savaime yra viskas, ko man reikia, ir nieko daugiau.
Jeigu nesu kli, kuris gauna dėl savęs, tai noriu tik prašyti Kūrėjo. Ir jeigu atsako negirdžiu, nesuprantu, nejaučiu, nematau – tegu, taip dar geriau! Ir tuomet mano siekyje, toje davimo jėgoje jaučiu, kiek esu panašus į Kūrėją.
Dar pakalbėsime apie tai.

Iš 2017 m. gruodžio 5 d. rytinės pamokos „Darbas su kliūtimis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip pasiekti tikrą maldą?

Melsti vidinės davimo jėgos

Prašyk visko, ko nori!

Komentarų nėra

Kaip ekranas „nusėda“ ant noro?

Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip ekranas „nusėda“ ant noro?
Atsakymas. Ant kiekvieno paties mažiausio noro yra apvalkalas, kurį sukuriame. Jis uždaro norą savyje, neleidžia jam prasprūsti į išorę ir veikti, kaip jam patinka.
Vėliau ant jo atsiranda dar vienas apdangalas, vadinamas ekranu. Ekranas išnaudoja šį norą, išverčia jį iš „į save“ į „nuo savęs“ ir taip naudoja.
Pirmasis apdangalas – tai susitraukimas, antrasis – ekranas. Per susitraukimą ir ekraną noras išeina į išorę – kaip daigas prasiveržia iš svogūnėlio.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Mano mintys Twiteryje (2017 03 01)

Dvasinis pasaulis – tai ketinimų pasaulis

Mūsų pirmoji dvasinė pakopa

Komentarų nėra

Kur gyvena ketinimas?

Ketinimas, malda

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra ketinimas? Kaip galiu jį valdyti?
Atsakymas. Ketinimas – tai pats svarbiausias dalykas žmogui: ko iš tikrųjų žmogus nori.
Jeigu norite normaliai, ramiai, egoistiškai egzistuoti, tai visa jūsų veikla nukreipta žemyn, į šitą pasaulį. Jeigu norite pažinti Aukštesniąją jėgą, Kūrėją, savo misiją, tikslą, savo būseną kitoje dimensijoje, tai – priešinga kryptis. Reikia apsispręsti, ko siekiate.
Tarp kitko, kabala žmogaus niekaip neapriboja. Galite toliau daryti viską, ką norite. Nereikia savęs varžyti. Viena, ko reikia, – bandyti sužinoti, kaip pritraukti Aukštesniąją jėgą, kad ji vystytų mane mano tempu, o ne tuo tempu, kuriuo vystosi visa žmonija.
Klausimas. Kur gyvena ketinimas – širdyje ar prote? Ir kaip ketinimą pervesti iš proto į širdį?
Atsakymas. Iš tiesų, ketinimas negyvena niekur, taip pat ir jėgos bei norai. Mums atrodo, kad viskas susiję su kokia nors geografine arba geometrine erdve, tačiau iš tikrųjų neegzistuoja net daugiamatė erdvė, o tuo labiau – trimatė.
Sunku mums tai įsivaizduoti. Tačiau tokios erdvės iliuzija greitai išnyksta, ir kabalistas pradeda suprasti, kad turi reikalą su norų erdve.
Mes patys esame noras, juk iš tikrųjų neegzistuojame savo kūnuose, kuriuos šiandien matome kaip baltyminės medžiagos sankaupas. Visas pasaulis, viskas, kas mus supa yra energetiniai laukai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo jėga

Ketinimas, suteikiantis jėgų

Ketinimas ir jo įtaka tikrovei

Komentarų nėra

Ketinimas ir noras

Ketinimas, malda

Klausimas. Kuo skiriasi ketinimas nuo noro?
Atsakymas. Noras sukurtas Kūrėjo. O ketinimas priklauso nuo manęs: kaip aš išnaudoju tą norą.
Iš esmės kabala nagrinėja tik du naudojimo tipus: arba sau, arba dėl kitų.

Iš 2017 m. balandžio 23 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Svarbiausia – ketinimas

Ketinimo jėga

Ketinimas – aukščiau materiios

Komentarų nėra

Už ką melstis?

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda

Klausimas. Kodėl melstis reikia tik už savo dvasinės komandos dalyvius, o ne už visą žmoniją? Argi taip nepasireiškia didžiausias egoizmas?
Atsakymas. Ne. Esmė ta, kad grupėje prašome mūsų vienybės, prašome, kad pakiltume virš savo egoizmo. Negaliu melstis už visą žmoniją, nes kiekvienas turi dėti pastangas, kad pakiltų virš ego.
Todėl viskas, ką darome su likusia žmonija – stengiamės platinti taisymo metodiką, o toliau – kiekvieno laisvas pasirinkimas. Kitaip tariant, veikiu visos žmonijos labui taip, kad ji galėtų išsitaisyti, bet melstis už ją negaliu.
Malda – tai dvasinis veiksmas, o ne automatinis prašymas už kažką. Malda – tai ypatingų norų pakėlimas, kurie sukelia tam tikrus veiksmus Aukštesniajame pasaulyje, o paskui iš ten mums nusileidžia reakcija, atsakymas. Tad, negali prašyti už kitą, nes jis to noro neturės, ir todėl negalės gauti atsakymo.
Tad žemiškame lygmenyje galime tik platinti, o visa kita priklauso nuo pačių žmonių. Kiekvienas iš jų turi savo laisvą valia ir per prievartą nieko negalime atlikti.
Kaip galiu prašyti už kitus, kad kažkas pas juos pasikeistų? Jie patys turi prašyti. Kam dar Kūrėjas jiems duoda tas būsenas, kurias jie patiria? Kad sužadintų tinkamą reakciją, ir galiausiai leistų supanašėti su Juo.
Klausimas. Ar tokiu atveju nekyla pavojaus užsidaryti savyje?
Atsakymas. Ne. Mes užsidarome savo dešimtuke, kad iš jo sukurtume itin stiprią grupę, veikiančią visos žmonijos dalį. O platindami pasiekiame plačiąsias mases. Mūsų knygos, užsiėmimai, paskaitos, vertimai rodo, kad atiduodame save visiems be jokių išskaičiavimų.

Iš 2017 m. balandžio 2 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ir nors iš anksto nieko nepamatysi…

Kaip tinkamai suformuluoti maldą?

Svarbiausias žmogaus darbas

Komentarų nėra

Žydų maldos jėga

Izraelis ir pasaulio tautos, Ketinimas, malda

Komentaras. Japonų mokslininkai bando suprasti, kodėl religingi žydai gyvena 8-12 metų ilgiau nei kiti žmonės. Po keleto bandymų jie padarė išvadą, kad tfilino [žydų maldos priemonė – vert. past.] dėjimas šešis kartus per savaitę veikia tam tikrus akupunktūros taškus.
Pasak jų, „tfilino dėžutės nestipriai spaudžia du labai svarbius taškus, iš kurių vienas yra ant rankos, o kitas – ant kaktos. Reguliariai veikiant šiuos taškus valandą pažadinamos gyvybinės organizmo jėgos ir gerėja jo visų sistemų savireguliacija“.
„Kitas pavyzdys – rytinė malda, kurios metu žydai muša sau į krūtinę ir gailisi dėl savo prasižengimų“. Žydai gyvena ilgiau ne dėl to, kad atgailauja, o todėl, kad muša į teisingą tašką: „24 ritmingi smūgiai pašalina trombų susidarymo galimybę širdyje ir kvėpavimo sistemoje“.
Labai svarbu – šeštadieninis poilsis: jie ilsisi nuo bet kokių minčių, žemiškų reikalų. O centrinė maldos dalis „Amida“, kuri yra skaitoma tris kartus per dieną, laikoma geriausia meditacija.
Todėl, pasak japonų, religingi žydai gyvena 8-12 metų ilgiau. O religingi žydai atsako: „Ne, tai ne dėl mechaninio taškų veikimo. Tai Kūrėjo valia ir paskatinimas už tinkamą gyvenimą“.
Jei japonai įrodys ir išplės savo versiją, tai žmonės panorės dėti tfiliną, gailėtis už savo prasižengimus ir t. t.
Atsakymas. Tegul japonai išranda automatą. Ateisi gatvėje prie automato, įmesi monetą, gausi 24 smūgius į krūtinę ir viskas – tu sveikas. 🙂
Jeigu nagrinėsime žydų priesakus, pamatysime, kad jie turi tikslų racionalų grūdą, savybę, pasekmę. Bet ne dėl to jie sugalvoti. Jie kyla iš dvasinių dėsnių, kurie mūsų pasaulyje negali turėti neigiamo efekto.
O jeigu nėra teigiamo efekto, tai mes jo tiesiog nematome, bet jis yra – ir gyvūniniame (fiziniame, materialiame) lygmenyje ir dvasiniame. Bet dvasiniame lygmenyje jis yra labai menkas, nes žmogus visa tai atlieka be teisingo ketinimo – ne dėl davimo, o dėl gavimo, manydamas, kad tai prailgins jo gyvenimą, atneš sėkmę, atlygį.
Tokiu atveju žemiškame lygmenyje, veiksmo efektas minimalus, bet jis vis tiek yra. Juk gamta – viena. Sistema – globali, nesvarbu, ar ji dvasinė ar materiali. Viskas kartu – tai vienas pasaulis. Mes matome tik jo mažą fragmentą, o iš tikrųjų visa tai – viena sistema.
Todėl galiu patvirtinti: tai, apie ką galvoja japonai, turi pagrindo. Bet ne dėl to ir ne iš to taip vyksta!
Štai jeigu senovės Judėjoje žmonės prieš gaudami Torą būtų atsivertę kokią nors samurajų knygą ir pamatę akupunktūros taškus, jie pagal tai sukurtų savo bazę ir tada būtų kitas reikalas. 🙂
Bet viskas išėjo priešingai: japonai gavo šiuos taškus iš senovės kabalos. Visa tai dar atsiskleis, netgi hieroglifų kilmė.
Klausimas. Ar ilgaamžiškumas susijęs su buvimu teisuoliu? Juk žinome, kad kai kurie didūs kabalistai mirė 36-40 metų.
Atsakymas. Viena vertus, nėra tiesioginės priklausomybės. Kita vertus, visi kabalistų išgyvenimai palyginus su žmonių, suvokiančių tik mūsų pasaulį, išgyvenimais, milijonus kartų didesni, platesni! Žmogus, kuris jaučia Kūrėją, aukštesnįjį pasaulį, nesibaimina dėl savo „kailio“.
Ir todėl, žinoma, jis jaudinasi dėl kitų dalykų, turi kitokių problemų, kitą likimą. Jis yra valdomas kitaip!
Nekalbu apie religingus žmones. Jie iš tikrųjų nuramina save kasdienybe, rutina, tikėdami Aukštesniuoju valdymu. Jie turi galimybę dienos metu atsipalaiduoti maldomis ir palaiminimais. Tai, aišku, padeda. Religija – itin rimta pagalba, medicininė sveikatingumo praktika.
Bet kabala – visai kas kita. Tai noras kilti, nuolatos veržtis aukštyn, tai ieškojimai, užmojai, įtampa, nervai. Bet tai ir sveikata, nes suteikia gyvenimą. Viskas gyvena žmoguje, jis jaunas, siela neturi amžiaus.

Iš 2016 m. liepos 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai