Pateikti įrašai priklausantys Klausimai ir atsakymai kategorijai.


Nuvalkiotas žodis „meilė“

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar įmanoma žodžius „meilė“, „vienybė“, „brolybė“ pakeisti kitais: „solidarumas“, „abipusiškumas“, „suartėjimas“? Vietoj „meilės“ vartoti „suartėjimą“?
Atsakymas: Ne. Tai visiškai skirtingi apibrėžimai.
Klausimas: Taigi vis tiek teks sakyti „meilė“, o jūsų negąsdina, kad žmonės ją įsivaizduoja visiškai kitaip?
Atsakymas: Nesvarbu, ką žmonės mano, nes jie to dar nesupranta.
Klausimas: Bet niekas žodyje „meilė“ neįžvelgia gamtos dėsnio, aukštesnės, viską sukūrusios jėgos. Visiems kyla asociacijų su vyru ir moterimi. Tad kodėl reikia eiti prieš tai, kas susiformavo per amžius? Gal verta sakyti „abipusis suartėjimas“ ar panašiai? Ar žodyje „meilė“ visgi slypi tam tikra jėga?
Atsakymas: Meilė nėra tik abipusis suartėjimas ar mechaninis potraukis. Tai jausmingas poreikis būti tokiame tarpusavio ryšyje, kai išnyksta skirtumas tarp „aš“ ir „jis“.
Kaip apibrėžti šią abipusę absorbciją, ištirpimą vienas kitame kitu žodžiu? Pavadinkite vienu grynai fiziniu, mechaniniu, cheminiu terminu ir vis tiek gausite tą patį.

#275588

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Meilė būna visokia

Kokia nepagrįstų jausmų priežastis?

Trumpai apie meilę

Komentarų nėra

Trumpai apie meilę

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ką jums reiškia mylėti gyvenimą?
Atsakymas: Mylėti gyvenimą – tai galimybė pasiekti tai, ko trokštu.
Klausimas: Amžina meilė?
Atsakymas: Amžina meilė yra visiško užsipildymo būsena, kai nėra jokių galimybių dar ką nors pridėti.
Klausimas: Absoliuti meilė?
Atsakymas: Tai yra tas pats.
Klausimas: Pirmoji meilė?
Atsakymas: Tiesiog jaunatviškas potraukis, kurį sugalvojo lyrikai.
Klausimas: Meilė be ribų?
Atsakymas: Turbūt turima omenyje amžina, tobula meilė.
Klausimas: Meilė šeimai?
Atsakymas: Tokia meilė kyla, nes yra žmonių, kuriais turiu rūpintis.
Klausimas: Ką jums reiškia meilė draugams?
Atsakymas: Draugai, bendražygiai – tai tas nedidelis ratas žmonių, su kuriais norėčiau užkopti į gyvenimo viršūnę.
Klausimas: Meilė mokytojui?
Atsakymas: Mokytojas – tai vedlys, parodantis, kaip vystyti sielą ir tapti nemirtingam.
Klausimas: Meilė artimui?
Atsakymas: Visi Žemės žmonės yra artimieji, bendros mūsų sielos – Adomo – dalys.
Klausimas: Meilė sau?
Atsakymas: Meilė sau – tai egoistinė meilė, virš kurios reikia kuo greičiau pakilti.
Klausimas: Kas yra meilė Kūrėjui?
Atsakymas: Meilė Kūrėjui yra meilė visai pasaulėdarai, kuri persmelkta bendrumo ir artumo savybių.

#275667

Iš 2020 m. spalio 23 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Komentarų nėra

Nuo ko priklauso motyvacija gyventi ir dirbti?

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Motyvaciją lemia du veiksniai: žmogaus sėkmės vertinimas ir svarbos pasiekti tikslą matas. Jei žmogus nemato galimybės tapti sėkmingam, neras savyje energijos atlikti šį darbą.
Atsakymas: Atsižvelgiama į tris motyvacijos rūšis: ketinimo, gavimo ir atlikimo. Todėl žmogus turi ne šiaip matyti ateitį, bet matyti aiškiai, konkrečiai, išmokti analizuoti ją, skirstyti dalimis ir vėl jungti. Jis turi suprasti, kaip ateis į tą ateitį.
Motyvacija pati savaime – tai tiesiog žodis. Ir ėmus perteikti ją formulėmis, grafikais, lentelėmis, projektais prasideda rimtas darbas.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus, žvelgdamas į ateitį, turi matyti naudą iš kokio nors veiksmo?
Atsakymas: Būtinai, juk tai jį motyvuoja. Mūsų prigimtis taip sukurta, kad negalime dirbti be naudos sau.
Klausimas: Kodėl taip sukurta gamtos, kad yra nemotyvuotų žmonių? Net gyventi nėra motyvacijos. Kokia priežastis?
Atsakymas: Tai priklauso nuo sielos šaknies. Kitaip nepasakysi. Yra žmonių, kurie nori gyventi, o yra tokių, kurie iš pradžių nenori. Viskas priklauso tik nuo to, kiek žmogus mato savo ateitį ir save joje.
Klausimas: Ar galėtumėte žmogui be motyvacijos gyventi kaip nors ją suteikti?
Atsakymas: Niekam nieko negaliu duoti. Tegaliu padėti žmogui išvystyti savyje motyvaciją.
Klausimas: Nejau pats žmogus įstengs pats išvystyti savyje šį gabumą?
Atsakymas: Po truputį, pamažu – taip. Negalima jam pasakyti: „Štai, veik“, nes jis neturi jėgų dirbti su savimi. Bet pamažu gali to pasiekti. Viskas iš esmės priklauso nuo aplinkos, kurioje jis yra.
Klausimas: Kartais motyvacija staiga dingsta ir taip pat netikėtai atsiranda. Ar galima ją valdyti?
Atsakymas: Pasitelkus aplinką galima. Aplinka – tai žmonės, knygos – viskas, iš ko žmogus gali gauti jėgų.

#273449

Iš 2020 m. rugpiūčio 28 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys tarp norų vystymosi ir motyvacijos

Motyvacija – skatinimas veikti

Svarbiausia motyvacija gyvenime

Komentarų nėra

Socialinio atstumo mažinimas

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sąvoka „socialinis atstumas“ apibūdina socialinių grupių padėtį, jų sąveikos laipsnį. Socialinis atstumas atspindi ekonominį, politinį, etninį, tautinį žmonių tarpusavio skirtumą.
Ar manote, kad ateityje šis atstumas mažės ar, priešingai, didės?
Atsakymas: Remiantis kabalos mokslu, socialinis atstumas pradės mažėti. Pajausime būtinybę suartėti, nes nuo to priklauso mūsų gyvenimo patogumas, žmonių saugumas ir sveikata, visų rūšių epidemijų ir problemų (pradedant vaikų, šeimų, baigiant didelėmis, globalinėmis) prevencija. Be abejo, tai bus pokyčiai į gera.
Dabar judame socialinio atstumo mažinimo link. Apskritai pasaulis mažėja. Bet tai vis dar nėra tas atstumas, kurio norime pasiekti. Visgi tai jau leidžia žmonėms būti arčiau vieniems kitų, geriau suprasti vieniems kitus, susipažinti su kitais kraštais, tautomis ir papročiais.
Žmogus pakyla virš savęs. Daugelis iš mūsų gyvena skraidydami iš šalies į šalį. Kitaip sakant, atstumas fiziškai mažėja, ypač vystantis internetui bei žiniasklaidai.
Tačiau svarbiausia, kad pamažu pradedame labiau vieni kitus suprasti. Net jeigu nesuartėjame, bent jau matome, kad yra priešingų mums žmonių. Juk ir kalbant apie neapykantą reikia suprasti tai, kas nekenčiama, ir tai, kas nekenčia.

#275265

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

 

Komentarų nėra

Jei visi gyventų pagal taisykles…

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar suaugusiam žmogui reikia aiškinti elgesio normas, ar tai kišimasis į svetimą gyvenimą?
Atsakymas: Jokios svetimo gyvenimo nėra. Visi esame sistemos elementai ir visi veikiame vieni kitus. Todėl žmogus kitų atžvilgiu neturi jokios laisvės.
Jis privalo tinkamai dalyvauti bendroje sistemoje, kurioje gimė ir gyvena. Jis niekaip iš jos negali išsilaisvinti, netgi mirdamas.
Klausimas: Jei visi gyventų pagal taisykles, visi būtų laimingi?
Atsakymas: Visiškai.

#275694

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Neišgalvotos taisyklės

Kas sugalvojo žaidimo taisykles?

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Komentarų nėra

Ar būna per daug žinių?

Dvasinis darbas, Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Yra žmonių, kurie siekia kuo daugiau žinoti. Ar esti taip, kad žinių žmogui būna per daug?
Atsakymas: Deja, dažniai žmogus užsipildo šiukšlėmis, vadinamosiomis „klipot“. Bendrai tariant, tai nereikalingos, žmogui trukdančios žinios, juk mes itin silpnai suvokiame ir apdirbame gausią informaciją, sunkiai priimame sprendimus.
Todėl verta apsiriboti tam tikru tiksliu ratu ar jausminiu informaciniu debesiu, kuriame galėtumėte teisingai tobulinti save.
Klausimas: Sakoma „gausinantis žinias, didina skausmą“. Ką tai reiškia?
Atsakymas: Į tai galima žvelgti iš dviejų požiūrio taškų. Arba stengiuosi įvaldyti žinias, kurios man visiškai nereikalingos ir tuomet tiesiog painiojuosi jose, domiuosi kažkuo nereikalingu. Arba turiu tokias žinias, kurios sukelia man skausmą, bet tas skausmas nukreipia mane ieškoti tiesos ir laimės.

#275704

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelaimingas išminčius

Kabalos atskleidimas etapais

Dvasinis kelias ir žinių kiekis

Komentarų nėra

Ko iš mūsų nori gamta?

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija, Pamokos

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ko būtent gamta nori iš mūsų? Ką kiekvienas turėtų pakeisti, kad būtų geresnė ateitis?
Atsakymas: Mes esame integralioje, globalioje gamtoje, tarsi tam tikro rutulio viduje. Visoje gamtos sistemoje yra abipusė priklausomybė ir tam tikra vidinė pusiausvyra. O mes, žmonės, specialiai sukurti egoistais ir nuolatos trikdome šią savo ir mus supančios erdvės pusiausvyrą: negyvą, augalinę, gyvūninę ir žmogišką.
Problema ta, kad, nepaisydami nuolatinio egoizmo vystymosi ir darbo, turime pasiekti būseną, kai visiškai subalansuojame ego, apribojame jį (cimcum) ir tada jį naudojame atvirkščiai – davimui, tinkamam tarpusavio bendravimui, kai kiekvienas vartoja tik tai, kas jam būtina.
Nūnai bet kuris normalus žmogus visuomenėje užsidirba pinigų, turi šeimą, vaikus, namus, darbą ir normaliai egzistuoja. Jam nereikia to, kas nebūtina. Savo veiksmais žmogus neturėtų kenkti aplinkai, o planuoti veiksmus taip, kad būtų pusiausvyra su supančiu pasauliu – ne pastovi, sustingusi, bet dinamiška.
Jei žmogus taip elgiasi, tada gerai jam ir gerai pasauliui. Jis ima kiaurai per šį pasaulį jausti ir pažinti gamtos sistemą: pagal kokią formulę ši veikia, kokia tai gamtoje esanti ir viską valdanti jėga. Ši aukštesnioji jėga vadinama „Kūrėju“.
Iš esmės gamta tikslingai sukūrė mus priešingus savo pusiausvyrai, kad vystydamiesi pajaustume, kiek neatitinkame jos, tai yra Kūrėjo, kiek galime pasikeisti ir būti arčiau gamtos / Kūrėjo: tiek, kad pradėsime suvokti šią jėgą, kuri mus valdo ir visąlaik nori išlaikyti pusiausvyrą, ryšį su mumis.
Tai ir yra žmogaus egzistavimas: užmegzti ryšį su bendrąja gamtos jėga, vadinama Kūrėju. Tai pasiekę pajausime aukščiausią komfortą, žinių, amžinybės, tobulumo būseną. Mes privalome tai pasiekti.
Todėl dabar mūsų pažadintas virusas (kuris savo ruožtu pažadina mus) egzistuoja būtent tam, kad rastume tinkamą sąveiką, pusiausvyrą su gamta, atskleistume Kūrėją, užmegztume ryšį su Juo.
Klausimas: Kaip tinkamai pajausti ir realizuoti pusiausvyrą su gamta?
Atsakymas: Elkis su visais, kaip su savimi. Tai yra geriausia. Jei šitaip elgsimės vieni su kitais, tada visuose lygmenyse – negyvojoje gamtoje, augalijoje ir gyvūnijoje – viskas bus gerai. Palaikysime dinamišką pusiausvyrą su mus supančiu pasauliu ir per ją pajausime aukštesnę valdymo sistemą – programą, vadinamą „Kūrėju“.

#264416

Iš 2020 m. balandžio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko norima iš žmogaus?

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Pamilk artimą – pagrindinis Gamtos dėsnis

Komentarų nėra

Skirtumas tarp moralės principų ir moralės normų

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Moralės principai ir moralės normos skiriasi.
Moralinė norma yra, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte. Moraliniai principai – tai humanizmas, altruizmas, kolektyvizmas, teisingumas, gailestingumas, taika, patriotizmas, tolerancija.
Daugelis žmonių laikosi moralės normų, o moralinių principų – ne. Gal todėl, kad jie yra ne tokie konkretūs ir kiekvienas juos supranta savaip?
Atsakymas: Taip, jie ne tokie konkretūs. Turime išmokti juos realizuoti savyje, sukurti vidinę savo minčių, tarpusavio sąveikos sistemą. Ir tada galėsime pamažu juos įgyvendinti.
O visokios normos, pavyzdžiui, užleisti vietą viešajame transporte, neturi nieko bendra su žmogaus taisymusi. Jos skirtos iš žmogaus padaryti socialinį produktą ir nieko daugiau. Kabalos mokslas omenyje turi visai ką kita. Laikotės tam tikrų principų, kurių buvote išmokyti, tačiau neištaisote savęs.
Klausimas: O jeigu tai kyla iš meilės artimui?
Atsakymas: Vadinasi, tai kyla iš egoistinės meilės artimui. Turime aiškiai suprasti, kokia yra mūsų poelgių priežastis: ar tai požiūris į bendrą vienijimąsi į vieną sistemą, atskleidžiant vienintelę aukščiausią jėgą, arba tai yra padoresnės išvaizdos suteikimas žmonių bendrabučiui.

#274958

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV programos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išskaičiavimas be lyrikos

Moralinių principų pagrindas

Kas apibrėžia moralę?

Komentarų nėra

Nebijoti būti išjuoktam

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Baimė išsakyti mintis, išreikšti emocijas, jausmus kyla dėl to, kad žmogus nežino, kaip sureaguos kiti. Jis bijo būti atstumtas ar išjuoktas. Ką patartumėte tokiems žmonėms?
Atsakymas: Tai įprastinis žmogiškas egoizmas, kai žmogus nori pasirodyti teisus, pažengęs, tinkamai nusiteikęs. Dažniausiai žmogus baiminasi, kad jį ims kritikuoti, atstums ir t.t.
Bet iš esmės, jeigu pasirengsime specialiai iki prasidedant integraliems ugdymo kursams ar tiesiog pradėsime nuo to, kaip atsargiai, iš tolo atvesti žmones prie šito, manau, kad baimė praeis lengvai jau per pirmus užsiėmimus.
O paskui viskas taps natūralu. Po poros užsiėmimų jie pasijaus visiškai atsipalaidavę, ir tarp jų nebus skirtumo. Jie supras, kad dirba su visiškai naujomis savybėmis, kurios yra paslėptos giliai juose ir neturi nieko bendra su žemiškomis ypatybėmis ar jų išsivystymo lygiu.

#274840

Iš 2020 m. spalio 14 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rato bendrumas – problemų sprendimas

Kaip atsikratyti visų baimių

Kaip išmokti išgirsti kitus?

Komentarų nėra

Rykštė ar geranoriškas įsisąmonimas?

Klausimai ir atsakymai

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Moralės normų nesilaikymas neužtraukia materialios bausmės, žmogus pats sprendžia, laikytis jų ar ne. Ar manote, kad reikia įvesti sistemą su bausmėmis ir paskatinimais, kad jų būtų laikomasi?
Atsakymas: Manau, kad būtina pakelti žmogų iki lygmens, kur jis mato, kad moralės normų laikymasis pats savaime atveda jį prie bausmės ar atlygio gavimo iš gamtos – betarpiškai, vietoje.
Klausimas: Bet kol to nėra, ar bausmė gali būti kaip valstybės įstatymas?
Atsakymas: Tikriausiai galima. Tačiau tai nebus teisinga. Tai skatinimas rykšte. Tarkime, viešajame transporte neužleidai vietos moteriai, vadinasi, iš tavo sąskaitos nuskaičiuos tūkstantį dolerių. O jei tai nėščioji – dešimt tūkstančių.
Klausimas: Taip galima išmokyti žmogų laikytis normų?
Atsakymas: Išmokyti galima, bet tai jo neištaisys.
Klausimas: O kas ištaisys?
Atsakymas: Tik jeigu jis sąmoningai, nebijodamas, supras, kad taip jis artėja prie bendros jėgos, prie bendros sielos.
Rykštės metodas padeda tik pradžioje, kad žmogus imtų kreipti dėmesį į tuos dėsnius, bet vėliau nebe.

#275001

Iš 2020 m. spalio 9 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tarp griežtumo ir gailestingumo

„Už ką man ši bausmė?“

Karų arba geranoriško bendradarbiavimo kelias

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »