Pateikti įrašai priklausantys Knyga „Zohar“ kategorijai.


Skėtis egoizmui

Dvasinis darbas, Grupė, Knyga „Zohar“

Knyga „Zohar”, skirsnis „Truma“ ,759 punktas: Po to, kai pasipuošė Nukva , t. y. ją pastatė parcufas Aba vė Ima, ir sugrįžo Zeir Anpin bei Nukva į būseną panim bė panim būseną,  tai tada tas Adomo atvaizdas, t. y. Zeir Anpin, savo siekiu įeina į Nukvą, ir tenai, Nukvoje, gauna siluetą ir formuojasi pasaulio Brija Adam Šėni (antrasis), pagal jo pavidalą. Apie jį pasakyta: „Ir pagimdė jis į save panašų pagal savo pavidalą“.
Knygoje „Zohar“ kalbama tik apie tai, kas vyksta ryšio tarp sielų tinkle. Šių ryšių visuma tarp mūsų vadinama „Aukštesniuoju pasauliu“, kurio vaizdus aprašo „Zohar“: tai jėgos, Šviesos, įvairios formos ir pavidalai. Daugiau mums nėra ko įsivaizduoti, juk tame gyvename.
Kiekvienas iš mūsų atskirai yra noras mėgautis, o už jo ribų, ryšyje tarp mūsų yra Šviesa užpildytas Aukštesnysis pasaulis. Todėl privalau „apgaubti“ savo norą mėgautis, pridengti jį lyg šešėliu, apriboti jį, sukurti ekraną ir atspindinčią Šviesą, ir būti už šio noro ribų – savo santykiuose su kitais.
Būtent apie tai kalba knyga „Zohar“: kokią formą, kokį vaizdą įgyju kitų atžvilgiu. Jeigu tai darau, tai atskleidžiu viską, ką skaitome knygoje „Zohar“. Priešingu atveju esu savyje, savo nore mėgautis ir jaučiu tik šį pasaulį.
Mes galime jausti arba savo viduje, arba virš mūsų, ne savyje. „Ne savyje“ – reiškia artimo atžvilgiu. Artimas – tai žmonės, su kuriais norime sukurti jungiantį mus tinklą, ir tai vadinama „grupe“. Tačiau jeigu taip kreipiuosi į visą pasaulį, tai grupė – visas pasaulis.
Jeigu taisydamas savo savybes, noriu atskleisti viso ko pagrindu esančią jėgą, tai atveriu ją pagal savybių panašumą. Kai tik mano ryšio su kitais tinklas įgauna dvasinę formą, dvasinę esmę – tikrą abipusį davimą, laidavimo pakopą, net ir pirmoje pakopoje, – tai beregint joje pajaučiu Kūrėją.

Iš 2011 m. liepos 25 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tinklas, apimantis visą pasaulio sandarą

Nusiteikimas Šviesai

Kad knyga kalbėtų apie mane…

Komentarų nėra

Knyga, kuri atskleidžia Jo kūrinijos didybę

Kabalos mokymasis, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kodėl reikia studijuoti „Mokymą apie dešimt sfirų“, kodėl neužtenka skaityti „Zohar“, kad pritrauktume grąžinančią į šaltinį Šviesą?
Atsakymas: Nejaugi tau nepatinka atlikti tokius aiškinimusis? Tu negauni malonumo matydamas mūsų studijuojamos ir aptariamos aukštesnės sistemos didybę? Tavęs neįkvepia tų žmonių pavyzdys, kurie pasiekė tokias aukštas dvasines pakopas – atskleidė viso pasaulių sistemą?
Mes nežinome, kas nutiks mūsų gyvenime kitą akimirką, o buvo žmonių, kurie matė visą realybę nuo pradžios iki galo, visas jos detales ir dėsnius. Jiems nėra praeities, dabarties ir ateities – viskas atskleista, nėra nieko paslėpto.
Kai mokaisi pasaulių sandarą – iš esmės suvoki Kūrėjo veiksmus, juk pasakyta: „Iš tavo veiksmų Tave pažįstame.“

Iš 2011 m. rugsėjo 1 d. pamokos pagal knygą „Mokymas apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš tavo veiksmų Tave pažinsime

Vienintelė galimybė pasistūmėti

„Perjunkite“ mane į dvasingumą

Komentarų nėra

Knygos „Zohar“ paslaptis

Filmai, klipai, Knyga „Zohar“

Komentarų nėra

Ilgai laukto susitikimo džiaugsmas

Knyga „Zohar“

Knygos „Zohar“ skaitymą galima palyginti su seniai lauktu susitikimu su mylimuoju, greta kurio taip svajojau būti. Ir kai pagaliau mes susitinkame, tai man nesvarbu, ką būtent jis sako, svarbiausia – kad būdamas šalia ir girdėdamas jo balsą, jaučiu mūsų artumą.
O patys žodžiai man nesvarbūs, lai kalba – aš netgi per daug nesiklausau, aš noriu per juos pajausti, kaip vis labiau priartėju prie jo, vis stipriau jį jaučiu.
Taip ir su knyga „Zohar“. Įvairiausi joje pateikti žodžiai ir pasakojimai tarytum supainioja mus. Bet po to mes suprasime, kodėl taip parašyta, juk visa tai – mūsų ryšių pavadinimai.
Tačiau man nesvarbu, kas būtent parašyta knygoje, apie ką ji kalba, svarbiausia, kad tuo metu esu arti jos. Iš džiaugsmo, kad esame su ja susieti, aš ne pernelyg kreipiu dėmesį į jos žodžius. Svarbiausia, kad mes arti.

Iš 2011 m. liepos  27 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Raktai nuo knygos „Zohar“

Nuostabus mokslinis nuotykių romanas

Kas slypi kabalistų tekstuose

Komentarų nėra

Taškas, iš kurio išeinama į dvasinį pasaulį

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kodėl skaitant knygą „Zohar“ ir turint aiškiai jaučiamą ketinimą jis staiga pradingsta, ir mes suprantame, kad ketinimas išnyko tik po to, kai apie jį prisimename?
Atsakymas: Žinoma! Tai duodama tam, kad pareikalautume pojūčio. Mes nesugebame išlaikyti dviejų minčių vienu metu. Todėl, jeigu teisingai nusiteikiu knygos „Zohar“ skaitymui − kartu su draugais, rate, ir trokštu šiame rate atskleisti tai, ką skaitome, – tai kas geriau?
Bet aš nusiteikiau, ėmiau skaityti – ir staiga šiek tiek giliau nugrimzdau į tekstą. Jau nenaudoju jo kaip „sgula“– ypatingos Šviesos savybės, norėdamas atskleisti šią savybę ryšyje tarp mūsų, bet susitelkiu į patį tekstą, trokšdamas suprasti ir pažinti tai, apie ką kalbama. Aš suvokiu tai, kas parašyta knygoje, ne kaip tai, kas yra mano viduje, tarp mūsų, o kaip kažką esantį ne manyje. Ir beregint pereinu į išorinį vaizdą.
Vėliau mane aplanko įvairios pašalinės mintys, imu fantazuoti ir daryti savo išskaičiavimus. Taip vyksta tol, kol žmogus nepamato, kad nesugeba iš šito išeiti ir kad tai atima iš jo teisingą požiūrį, kai galėtų tiesiog „įsikibti dantimis“, idant išlaikytų teisingą santykį su skaitomu tekstu.
Ką daryti? Galiausiai jis ima taip reikalauti pojūčių – ne pažinti, ne klausyti, o įeiti į šį paveikslą,  suvokti jį. Jis nori, kad tai atsitiktų, kad šis paveikslas taptų jam aiškus. Kaip dabar jis yra žemiškoje tikrovėje, taip privalo patekti į dvasinio pasaulio realybę.
Todėl visa ši sumaištis, visos būsenos turi atvesti mus į nusivylimą, kad panorėtume tik pojūčio, aiškiai įsisąmonindami, jog patys ničnieko nesugebame − net išlaikyti ketinimų, tačiau tiksliai išaiškintume, ko būtent mums reikia.
Ir tada, viena vertus, tu supranti, kad tau nėra ko veikti, netgi neverta atsiversti knygą – tu visiškai nusivylei, o, iš kitos pusės, tu žinai negalįs palikti šio kelio, nes jame visas tavo gyvenimas. Ir tada tu gauni…
Tas taškas išties kritinis, juk iš jo tu gali išeiti į dvasinį pasaulį. Ir taip iš tikrųjų įvyksta.

Iš 2011 m. liepos 24 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tęsk ir atsiskleis…

Sumokėk noru ir gausi viską!

Nedėkite daug prieskonių!

Komentarų nėra

Žaidimas – tai labai rimta

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Svarbiausiai mums – žaidimas. Todėl skaitydami „Zohar“ turime žaisti didžius kabalistus, ir įsivaizduoti, kad esame tokios būsenos, kaip knygos „Zohar“ autoriai, kurie iš pradžių atskleidė tarpusavio atstūmimą iki neapykantos, o vėliau susijungė tarpusavyje.
Iš pradžių jie nekentė vienas kito, ir todėl be šio pasaulio – be gyvūninės būsenos nieko nejautė. Iš tokio didelio kritimo jie ima kilti į dvasinį lygmenį, tarpusavyje duodami ir laiduodami, ir tada šis jų tarpusavio ryšis tampa toks stiprus, kad jie atskleidžia tai, apie ką rašoma knygoje „Zohar“.
Todėl mes, neturėdami tarpusavio ryšio, irgi turime stengtis pasiekti tokį stiprų susijungimą, kad atskleistume tai, kas parašyta knygoje „Zohar“, – pakiltume į šios knygos autorių pakopą. Jeigu jie pradeda nuo neapykantos, tiesiog trokšta užmušti vienas kitą, tai mes, nors taip giliai ir neįsisąmoninome blogio, bet visgi  priklausomai nuo to, kiek jo atskleisime ir ištaisysime, bent iš dalies suprasime tai, ką jie parašė, atsidursime toje pakopoje, kurią atskleidė knygos autoriai.
Klausimas: Kaip žaidimas yra susijęs su supančios Šviesos pritraukimu?
Atsakymas: Žaidimas – tai viskas. Tai vienintelis veiksmas, kurį atliekame. Žaisti reiškia veržtis ten, ko trokšti pasiekti. Koks skirtumas tarp žaidimo ir kokių nors kūrybinių veiksmų mūsų pasaulyje, juk taip mes taip pat norime kažko pasiekti? Teisingai. Tačiau žaisdami nežinome, ką tiksliai daryti. Čia yra sėkmės elementas, laisva valia, yra kažkas, ko negaliu iš karto numatyti. Ir todėl tai vadinama žaidimu.
Šiame žaidime priklausau nuo kitų, mes tartum esame realios būsenos, o žaidžiame kažką įsivaizduojamo. Tačiau iš tiesų tai, ką įsivaizduojame, tampa realybe, vos tik tai pasiekiame. Todėl žaidimas − rimtas dalykas.

Iš 2011 m. liepos 25 d.  pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie fantazijos naudą

Dvasingumą kuriame mes!

Komentarų nėra

Kad neapgailestautum dėl prarasto laiko…

Dvasinis darbas, Ketinimas, malda, Knyga „Zohar“

Klausimas: Kaip nuolat išlaikyti ketinimą, kad knygoje „Zohar“ kalbama tik apie ryšį tarp mūsų?
Atsakymas: Svarbiausia – ketinimas. Jeigu kartu su teisingu ketinimu gali klausyti „Zohar“ teksto – klausyk. Negali klausyti, nes kitaip atsitrauki nuo ketinimo, – pasilik ketinime.
Ta pati sąlyga − nuolat laikyti ketinimą, kad Šviesa ištaisytų – galioja ir studijuojant visą kitą kabalistinę medžiagą. Ir apskritai kiekvieną gyvenimo akimirką. Jeigu žmogus negali išlikti ketinime – gaila bergždžių veiksmų ir išvaistyto laiko.

Iš 2011 m. liepos 7 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Tęsk ir atsiskleis…

Bilietas į knygą „Zohar“

Pagalba prieš tave patį

Komentarų nėra

Tinklas, apimantis visą pasaulio sandarą

Kabala, Knyga „Zohar“

Klausimas: Ką reiškia tai, kad kiekvienas iš 9 didžiojo Šimono mokinių atstovavo atskirai sfirai? Ar gali būti tokių kabalistų mūsų laikais?
Atsakymas: Dešimt kabalistų, kurių dėka parašyta knyga „Zohar“ – tai 10 pagrindinių sfirot. Kiekvienas iš jų, pažindamas savo sielos šaknį, supranta, kad priklauso vienai iš dešimties sfirų, ir tada jų vidinis susijungimas teikia tokią milžinišką jėgą, kad jie gali visiškai atskleisti Šviesą ir perduoti ją mums. Ši knyga ir vadinasi „Zohar“ pagal Šviesos, kuri šviečia viršutinėje Acilut pasaulio dalyje (GA“R de Acilut), pavadinimą.
Aš nemanau, jog šiandien mums reikalingi tokie didūs kabalistai. Jie jau viską atskleidė, apšvietė visą sielų sistemą, po to prie tos pačios sistemos prisijungė visi kiti kabalistai. Susidarė visas ištaisytas sielų tinklas bendroje kol kas dar neištaisytų sielų sistemoje.
Dabar, jeigu norime išsitaisyti, pakanka skaityti knygą „Zohar“ ir iš visų jėgų stengtis prisijungti prie jos autorių, prie jų sielų, taip pat tų kabalistų, kurie nusekė paskui juos.
Jie tapo ištaisyta bendros sielų sistemos dalimi, ir jeigu norime prie jų prisijungti, galime pasinaudoti visomis šviesomis bei jėgomis, kurios veikią jų tarpusavio sąjungoje. Taip galime pasinaudoti knygos „Zohar“ Šviesa.
Mes iš esmės jau gavome viską! Dar neišsitaisiusioje sistemoje jau egzistuoja ištaisyta sielų sistema, mes turime pačią knygą ir apskritai visą kabalos mokslą, kurį studijuojame pagal Baal Sulamo metodiką. Šito pakanka!
Suprantama, dar bus naujų atskleidimų, ir mes vis daugiau aiškinsime ir geriau suprasime, kas parašyta šioje knygoje. Bet iš aukščiau jau gavome viską, kad galėtume pabaigti savo ištaisymą.
Kabalą studijuoja grupėje. Kiekvienas žmogus pasaulyje, jaučiantis, kad turi ištaisyti savo sielą, ir siekiantis atskleisti savo egzistencijos tikslą, savo gyvenimo šaknį bei jo priežastis, galiausiai pateks į šį tinklą – į vieną iš mūsų grupių.
Ten jis pradeda suvokti, kuo mes užsiimame ir kaip atskleisti savo sielos šaknį, kaip atverti dvasinę sistemą, kurioje esame, bet kol kas nesąmoningos būsenos. Kaip gi suvokti šią sistemą?
Kai ateiname į grupę ir pradedame mokytis, pradžioje matome žmones. Tačiau kurį laiką pasimokę, pradedame suprasti, jog tai ne žmonės, o vidinis jungiamasis tinklas, kuris mus susieja.
Ši sistema kol kas neištaisyta, o mes bandome joje atskleisti kokį nors ryšį, ieškome jėgos, kuri mus ištaisytų, padarytu vienu žmogumi su viena širdimi, atvestų prie meilės artimui, prie laidavimo, tarpusavio susijungimo.
Šis abipusis veržimasis vienas prie kito, siekiant širdžių susijungime atskleisti tarpusavio ryšį, leidžia mums pajusti tinklą. Mes jaučiame, kad jis egzistuoja. Staiga pradedame jausti jo buvimą. Tada šioje jungiančioje sistemoje matome save bei visus tuos didžiuosius kabalistus, kurie priklauso šiam tinklui kaip ištaisyti elementai ir palaiko jį, įleisdami Šviesą į šią sistemą, maitindami ją jungimosi, meilės, bendro visų jos elementų dalyvavimo šviesa.
Nesvarbu, kaip sėdime kartu: fiziškai ar virtualiai. Svarbu tai, kad jaučiamės kartu ir norime įsijungti į tą pačią sistemą, prisijungti prie kabalistų. O jeigu skaitome knygą „Zohar“, tai iš šių sielų, iš jų ištaisyto tinklelio traukiame maistą, jėgą, supratimą, dvasinį pajutimą tarytum vaikai iš suaugusiųjų. Tai mums duoda galimybę patiems įsijungti į šią sistemą ir pasiekti bendrumą, ryšį, nuolaidumą, savęs anuliavimą ir visų tarpusavio susijungimą.

Iš 2011 m. gegužės 17 d. televizijos laidos, skirtos Lak ba Omer šventei

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant didžiųjų kabalistų rankų

Kas slypi kabalistų tekstuose

Kaip paveldėti „tėvų nuopelnus“

Komentarų nėra

Kad Šviesa mus mokytų

Dvasinis darbas, Knyga „Zohar“

Klausimas: Vienoje pamokoje iš Jūsų girdėjau, kad skaitant knygą „Zohar“ kyla kažkokia srovė, sujungianti mus. Kaip galima prisijungti prie šios srovės, nepaisant įvairių trukdžių, kurie kyla pamokoje?
Atsakymas: Tai vyksta palaipsniui. Žmogus turi priprasti, skirti tam tikrą kiekį pastangų, bandyti apčiuopti, kaip būtent priimti tekstą, kaip susieti jį su savimi, su grupės būsena, su pasauliu, suprasti, kur susipainioja, o kur ne.
Jis turi susieti save ir Torą kartu. Tada, atsižvelgiant į jo norą susijungti su Tora, kuri byloja apie jo vidinę būseną, jis pradeda gauti jos vidinės Šviesos poveikį ir mato savyje sistemą, apie kurią kalbama.
Tai kyla mokantis, kai Šviesa, Kūrėjas moko žmogų. Jeigu žmogus stengiasi eiti tikslo link, kiek tik geba, teisingai naudojasi grupe, mokslu, jeigu pasiruošęs nors truputį atsižadėti savo egoistinių siekių ir planų, tada Tora moko jį – atsiskleidžia jame jo būsimos dvasinės būsenos.

Iš 2011 m. gegužės 31 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nedėkite daug prieskonių!

„Zohar“ – tai pasakojimas apie bendros sielos gyvenimą

Kada mezgasi ryšys su Šviesa…

Komentarų nėra

Kas slypi kabalistų tekstuose

Kabalos mokymasis, Knyga „Zohar“

Kodėl skaitome kabalistų tekstus? Argi nepakanka tiesiog galvoti apie tai, kad jungiamės į tarpusavio ryšių tinklą, šito norime ir reikalaujame iš jėgos, kuri slepiasi šiame tinkle, bet turi atsiskleisti, ir laukiame šio atsiskleidimo mūsų ryšyje, kol šis tinklas įgis formą, vadinamą „Kūrėju“ – „Ateik ir Pamatyk“?
Tai dėl ko skaityti? Kodėl gi neužsiėmus tokia meditacija, be jokio skaitymo? Reikia paminėti keletą aspektų. Visų pirma, tokiu atveju nesusijungiame su kabalistais, kurie tame pačiame visas sielas jungiančiame tinkle jau yra kaip mokytojai auklėjimo sistemoje, ir padeda mums prie jų priartėti, dirba su mumis.
Šito dar neatskleidėme, bet vėliau pamatysime, kad visos šios ištaisytos sielos, jau dirbančios šioje sistemoje – mūsų dvasiniai protėviai – padeda mums. Tiktai per juos galime pritraukti sau Šviesą. Tiesiogiai iš tinklo, nestudijuojant pirminių šaltinių, ją labai sunku atskleisti, tai pavyko tik vienetams – išrinktosioms sieloms, atsiųstoms su ypatinga misija. Todėl skaitome didžiųjų kabalistų knygas.
Be to, reikia suprasti ypatingą rašytinio teksto aspektą: ką reiškia šis tekstas, kas yra raidės, koks mūsų ryšys su kalba, kaip šis rašytinis tekstas užslėptas. Juk pačiame tekste yra pšat, remez, druš, sod (tiesioginio aiškinimo, užuominos, perkeltinės prasmės, paslapties) lygmenys, o už teksto slepiasi keturi dengiamųjų ekranų lygmenys, ABE“A pasauliai (pšat – Acilut pasaulis, remez – Brija, druš – Jecira, sod – Asija).
Todėl mes skaitome „Zohar“, turėdami ketinimą mūsų tarpusavio ryšyje atskleisti šio ryšio formą, vadinamą „Kūrėju“. Jeigu pasiekiame mūsų tarpusavio ryšį „nedaryk kitam to, ko nekenti pats“ lygiu, tai atskleidžiame Binos savybę. Po to, pasiekę ryšį „pamilk artimą kaip pats save“ lygiu, atskleidžiame savybę Chochma.
Bet visa tai atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje – pradžioje davime dėl davimo, o po to gavime dėl davimo, mūsų rūpestyje vienas kitu šiame tinkle. O mūsų tarpusavio ryšių formos ir yra Aukščiausioji jėga, nes jai nėra kuo daugiau apsivilkti, nėra kur priešais mus pasireikši.
Vadinasi, jei žiūriu į kitus gerai, kartu atskleidžiu Kūrėją – gėrio jėgą, karaliaujančią tarp mūsų.
Reikia suprasti, kad tekstas, kurį skaitome, mums pasireiškia dvejopai – kaip paslėptas ir atskleistas. Todėl kas kartą turime tikrinti: ar jis neslepia nuo manęs tos būsenos, kurioje aš turiu būti – mūsų tarpusavio ryšyje atskleisti mūsų ryšio formą – Kūrėją.
Tekstas turi būti šio paveikslo fone. Jis turi atnešti man Šviesą, slypinčią viduje. Vadinasi, pradžioje priešais mane turi iškilti mūsų tarpusavio ryšys, už jo – pats tekstas, kuris į šį tinklą atneša šviesą ir grąžina prie ištakų – suteikia jam davimo formą. Tada ši forma tampa Kūrėjo pavidalu.
Todėl tas pats ryšys tarp mūsų Malchut viduje, vadinamoje Kūrėjo pavidalu, palaipsniui įgyja visas atskleidimo formas, ir visos 125 pakopos, kurias turime pereiti, atsiskleidžia tik Malchut viduje. Mes neiškylame aukščiau jos, o kartu su ja kylame iki Begalybės pasaulio.

Iš 2011 m. gegužės 17 d. pamokos pagal knygą „Zohar“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ant didžiųjų kabalistų rankų

Iš kurių knygų gauname daugiau Šviesos?

„Perjunkite“ mane į dvasingumą

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »