Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.

Mūsų tarpusavio ryšį galima palyginti su paveikslu, kurį ne tik supjaustė (sudaužė) į smulkias daleles, bet dar ir neteisingai sudėliojo.
Jeigu tarp mūsų nebūtų jokio ryšio – tai dar kaip nors, tačiau sudaužymas sukūrė neigiamą, egoistinį ryšį.
Kodėl taip sukurta? Reikalas tas, kad neigiamas ryšys tarp visų gamtos dalių – tai „pagalba prieš“, idant padėtų mums atrasti Kūrėjo prigimtį Jo išorėje.
Be šio neigiamo tarpusavio ryšio, negalėtume pastebėti, kad priklausome tik nuo to, koks ryšys mus sieja – jis viso blogio ir viso gėrio priežastis.
Jeigu mus sietų geras tarpusavio ryšys, neįstengtume pasiekti Kūrėjo, juk būtume Jame. Jeigu mūsų nesietų joks ryšys, nepajėgtume savo gyvenime pažinti blogio priežasties.
Atskleisdami, jog mūsų tarpusavio ryšys yra blogas ir sukelia visas kančias, galime šį ryšį pakeisti geru tiek, kad stumiami kančių ateitume pas Kūrėją. Ir įsisąmoniname, kad kitaip nebūtume atėję.
Kartais gyvenime nutinka taip: susiklosto situacija, kuri suartina mus su kitais žmonėmis.
Anksčiau mūsų nesiejo artimas ryšys, mes buvome vieni nuo kitų nutolę, pagarbūs ir mandagūs. Tačiau staiga, dėl kažkokios priežasties atsidūrėme kartu, susieti bendro reikalo, bendros problemos.
Mes suartėjome – ir dabar atrandame, kokie mes skirtingi, kaip netinkame vienas kitam… Štai tada tarp mūsų atsiskleidžia blogis, kuris buvo ir anksčiau, bet nebuvo atskleistas.
Pastebėję, kad ryšys tarp mūsų blogas, mes paprastai siekiame atitolti vienas nuo kito, tačiau jeigu išorinės sąlygos mums to neleidžia, tai neturime pasirinkimo – mums teks ištaisyti tarpusavio santykius.
Nejau jums tai neprimena žmonijos būsenos mūsų dienomis? Praeityje ryšiai tarp šalių buvo silpni, kiekviena valstybė siejo ryšiai su nedaugeliu šalių. Tarp mūsų nebuvo tikrojo ryšio, todėl ir blogis ne taip išryškėdavo.
Laikui bėgant pasaulis tapo globalus, pasirodė, kad visi su visais susijęs, visi veikia visus. Mums nėra kur pabėgti vieniems nuo kitų, ir todėl tarp mūsų atsiskleidžia neapykanta. Ir ši neapykanta privers mus ištaisyti tarpusavio santykius.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Geras ir mylintis

Vadovas po knygą „Zohar”. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Klausimas: Pamokos metu dažnai daug ką suprantu, o po to pamirštu viską, apie ką galvojau ir supratau. Ar teisingas toks tobulėjimas?
Atsakymas: Būtent užmaršumas yra pati geriausia žmogaus savybė, kitaip jis nesugebėtų keisti savo būsenų. Juk keičiantis norui keičiasi ir jam tarnaujantis protas.
Atmintis veikia mechaniškai ir yra susijusi tik su protą atitinkančiu noru.
Jeigu turime keisti norą iš gavimo į davimą, tai mūsų atmintis turi apsivalyti ir pradėti aptarnauti naujas savybes-norus.
Todėl nereikia rūpintis, ar įsimeni studijuojamą medžiagą! Reikia rūpintis, kaip ją pajausti, kaip auginti norą duoti: ar šis noras tampa jautresnis ir susijungia su kitais, ar supranta, kad nenori susijungti su kitais. Reikia rūpintis tik pajautimu!
Nesijaudinkite, protas visada išsivystys šalia pojūčių. Jis susiformuos, kad aptarnautų jausmus – taip mus sukūrė gamta. Todėl sakoma, kad „ne protu mokomės“.
Kabala nesuvokiama protu ar sukauptų žinių kiekiu – čia nėra jokių egzaminų, kad patikrintum, kas daugiau įsiminė ar suprato. Širdis supranta!
Ir jeigu žmogus užmiršta ir nesupranta, ką išgirdo per pamoką, jeigu jaučia, kad medžiaga išnyksta jam tobulėjant: tiek mokėsi, tūkstantį kartų apie tai girdėjo, bet taip ir nesuprato, – tai rodo teisingą tobulėjimą.
Vadinasi, jis reikalauja pakeisti jo norą, reikalauja išsitaisymo, o ne tiesiog mechaniškai pripildo save žiniomis.
Todėl žmogus turi labai įdėmiai žiūrėti, ko jam reikia iš studijų ir kokius pokyčius nori savyje išvysti.
Galbūt jis nori suprasti, tapti protingas, tai vadinama „daugiau svarstyti nei daryti“, kai žmogus gauna daugiau žinių nei taisosi? (Juk veiksmas – tai išsitaisymas). Ir tai didelė klaida.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kada atsiveria „Zohar“

Ieškok ir tikrai rasi!

Dėkokite Kūrėjui!

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Mes egzistuojame realybėje, kuri apima Kūrėją, Kūrėjo ir kūrinių ryšių sistemą ir kūriniją.
Per šia sistemą, Kūrėjas mus valdo, kad atvestų į kūrimo tikslą – „suteikti malonumą kūriniams“, padaryti mus panašiais į Save. Kūrėjas nori su mumis pasidalinti viskuo, ką turi.
Todėl nuo pat pradžių visa, kas egzistuoja tikrovėje, turime matyti kaip sukurtą mylinčio Tėvo.
Bet Jis turi paskatinti mus vystytis savarankiškai, kad taptume nepriklausomi ir dideli. Ir todėl yra priverstas veikti mus iš dviejų pusių – gailestingumo ir griežtumo.
Ir nors visa tai išeina iš Kūrėjo, iš Jo geros ir mylinčios širdies, bet dalijasi į dvi priešingas jėgas, kurias mes suvokiame kaip gėrio ir blogio, gailestingumo ir griežtumo, šviesos ir tamsos apraiškas.
Čia „apačioje“ suvokdami visas mūsų gyvenimo aplinkybes, mes neturime pamiršti, kad gauname jas iš gerojo Tėvo, ir net blogiausi, skaudžiausi jo poveikio metodai kyla iš noro suteikti mums malonumą.
Jeigu šito nepamirštame ir viską susiejame su Juo – „Nėra nieko kito, išskyrus Jį, gerą ir kuriantį gėrį“, tada sujungiame šias dvi linijas atgal į vieną – su tuo pačiu šaltiniu.
O kadangi juos sujungiame mūsų prote ir širdyje, tai šitaip susiliejame su Kūrėju.

Daugiau šia tema  skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Kelias Kūrėjo atskleidimo link

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Vadovas po knygą „Zohar”. Išbandykite gyvenimo skonį!

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.

Ištaisyti santykius kabalistinėje grupėje nuo meilės sau į meilę artimui įmanoma tik padedant tai pačiai aukščiausiai jėgai, kuri sukūrė „blogajį pradą“, mūsų egoizmą.
Tik ji blogąjį pradą gali paversti geru, kaip parašyta: „Aš sukūriau blogąjį pradą ir daviau Torą jam ištaisyti“, – pasakė Kūrėjas, – nes joje esanti Šviesa grąžina į šaltinį“, t. y. į vienybę ir meilę.
Iš tikrųjų mes ir dabar esame teisingoje tikrovėje – glaudžiai tarpusavyje susiję tarsi vieno kūno dalys, abipusėje meilėje, susilieję su sukūrusia mus aukščiausiąja jėga, kupini gėrio ir gausos. Mes tik turime pabudę pajausti ir suvokti šią tikrovę, lyg žmogus be sąmonės, kurios turi atsipeikėti, kad suvoktų esąs gyvas.
Nubusti, gauti gyvybę mums teikiančią jėgą, gražinančią į šaltinį Šviesą galime tik tuo atveju, jeigu susirenkame kartu.
Grupėje stengiamės palaikyti ryšį, būti tarpusavio meilėje, pakilti virš natūralių egoistinių jausmų. Kartu skaitome knygą „Zohar“.
Ši knyga kalba apie tarpusavio susijungimą, apie mūsų ištaisytą būseną, ir todėl knygos „Zohar“ skaitymas kartu su ketinimu pasiekti vienybę pažadina Šviesą, grąžinančią iš nebūties.
Palaipsniui imame jausti ryšį ir šio ryšio viduje pajaučiame Kūrėją. Taip realizuojame kabalos mokslo esmę – Kūrėjo atskleidimą kūriniams.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Vadovas po knygą „Zohar”. Išbandykite gyvenimo skonį!

Vadovas po knygą „Zohar”. Iš tamsos – į šviesą

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Kad paruoštų mus dvasiniam vystymuisi, Kūrėjas sukelia mumyse du pojūčius. Pirmasis – šio pasaulio tuštuma, antrasis – siekis įgyti gyvenimo šaltinį – pabunda „taškas širdyje“.
Taškas širdyje tarsi elektromagnetiniame lauke judantis užtaisas atveda mus į vietą, kurioje galime jį maitinti ir pripildyti. Ši vieta ir yra grupė.
Ir iš tikro galima matyti, kaip žmones, kuriuose prabunda taškas širdyje, savaime traukia vienas prie kito, juk taip visada atsitinka žmonių visuomenėje: žmonės, turintys panašius norus, suartėja, buriasi į grupes.
Grupė – tai vieta, kurioje žmonės praktiškai realizuoja ryšį su savo artimu, remdamiesi naujais meilės ir vienybės principais, vietoj tarpusavio neapykantos ir susiskaldymo.
Todėl norint atskleisti Kūrėją darbas grupėje būtinas ir privalomas. Šis darbas suteikia žmogui galimybę iš tikro įvertinti savo santykį su artimu, nepulti į iliuzijas dvasinio pasaulio ir asmeninio ryšio su Kūrėju atžvilgiu. Juk Kūrėjas tai davimo ir meilės savybė, karaliaujanti ryšyje tarp mūsų.
Žmonijos istorijoje visada buvo kuriamos tokios grupės. Keisdami tarpusavio santykius grupėje į meilę ir davimą, žmonės sukurdavo sąlygas, būtinas pajausti aukštesniąją, tikrąją realybę.
Knygų skaitymas, kuriose aprašytas prieš mus atsiveriantis pasaulis, suteikia mums galimybę įgyti šių knygų autorių sukauptą didžiulę patirtį ir suprasti, kaip pačiu trumpiausiu ir efektyviausiu būdu pasiekti naują gyvenimą.
Tokia grupė vadinama kabalistų grupe. Jų tikslas – susijungti tarpusavyje, remiantis šiais Toros principais: „kaip vienas žmogus su viena širdimi“, „nedaryk kitam to, ko pats nekenti“, „pamilk artimą, kaip pats save“. Taip jie išsitaiso ir tampa panašūs į Kūrėją.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Išbandykite gyvenimo skonį!

Vadovas po knygą „Zohar”. Iš tamsos – į šviesą

Vadovas po knygą „Zohar”. Vidurinė linija

Kad pajaustume, apie ką kalbama, pateiksiu pavyzdį: tarkime, aš ateinu į svečius pas labai gerbiamą žmogų.
Vaišingas šeimininkas man siūlo rinktinius patiekalus, kviečia žaisti golfą, paklausyti muzikos…
Bet man, paprastam žmogeliui, tai visai neįdomu. Aš neturiu jokio ryšio su šiais malonumais, niekada jų nejaučiau, todėl – negeidžiu.
Aš nustebęs žvelgiu į namų šeimininką ir sakau: „Ko tu nori iš manęs?! Aš atėjau pas tave ne tam, kad pajusčiau malonumo iš to, ką mėgsti tu. Aš noriu pajusti malonumą iš to, ką mėgstu pats!“
Šeimininkas atsakė: „Mano drauge! Aš noriu tau suteikti begalinį malonumą – tu net negali įsivaizduoti, koks tai puikus jausmas. Pasistenk prie jų priprasti ir atskleisi aukštesnį malonumą – nepalyginamą su tais, prie kurių esi pripratęs…“
Ką daryti? Aš galiu patikėti šeimininku ir pasistengti iš jo išmokti naujų skonių, nors jie ir nėra man įprasti bei patrauklūs. Taip po truputį aš išmoksiu ir pradėsiu jausti jų ypatingą, tiesiog dievišką skonį.
O gali būti ir taip, kad šeimininkui pasakysiu: „Žinai ką? Man sunku priprasti prie naujų skonių, tokių sudėtingų sąlygų ir pamiršti ankstesnius įpročius. Aš negaliu. Palik mane ramybėje, aš grįžtu į savo įprastą gyvenimą…“
Ką atsakys šeimininkas?
„Tiek to. Grįšk.“
Tačiau, grįžęs į įprastą gyvenimą, pajuntu nemalonias būsenas ir prisimenu šeimininko žodžius apie kitą, aukštesnįjį skonį ir galop grįžtu pas jį.
Gali būti, kad aš ir vėl grįšiu pas save, ir vėl ateisiu pas šeimininką, ir taip keletą kartų.
Tačiau kol kas dėl mane apėmusios nevilties nesuvokiu, kaip svarbu ateiti pas šeimininką – kad  jis galutinai pakeistų manuosius pomėgius. Jau žinau, kad tik taip pajusiu gyvenimo skonį.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Iš tamsos – į šviesą

Vadovas po knygą „Zohar”. Vidurinė linija

Vadovas po knygą „Zohar”. Pasaulių sistemos formulė

Skaitant knygą „Zohar“. Visos kabalistų parašytos knygos gali atnešti man grąžinančią į šaltinį Šviesą. Tačiau pati didžiausia Šviesos jėga ateina pas mane skaitant „Zohar“.
Šviesa veikia, tik jeigu kartu norime pasiekti laidavimą, vienybę, meilę, tapti „kaip vienas žmogus su viena širdimi“, tapti panašiu į aukštesniąją pakopą.
Visiškai nesvarbu, kiek suprantame. O jeigu nesugebu susijungti, ateis jėga iš aukščiau ir tai atliks.
Vos tik pasijusiu nors šiek tiek susijęs su visais kitais, – šiame ryšyje atskleisiu dvasinį pasaulį. Tai vyksta mūsų viduje, tarsi be sąmonės esantis žmogus ima ją atgauti ir pajaučia, kur iš tiesų esąs.
Paslėptis išnyksta – aš jaučiu, kad čia visada buvo ir yra realybė, kurios anksčiau nejaučiau. Ir visa tai priklauso tik nuo to, kad noriu būti susijęs su kitomis jos dalimis. Teisingame tarpusavio ryšyje atskleidžiu tikrąją tikrovę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Prieš skaitydami knygą „Zohar“

Spąstai Šviesai

Nuolat grąžinti save į gyvenimą

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Nore mėgautis jaučiamą tamsą galima paversti šviesa – tik pakeitus noro kryptį – iš „gauti dėl savęs“ į „duoti artimui“, kitaip tariant, jeigu naudosiu savo „norą mėgautis“ tam, kad duočiau artimui ir mėgausiuos duodamas jam.
Tada mano veiksmai tampa neriboti, juk duoti galima be jokių apribojimų.
Jeigu mėgaujuosi kaip Kūrėjas – duodamas, tai tampu su Juo panašus ir meilės ir davimo užpildytą gyvenimą jaučiu kaip amžiną ir tobulą.
Ko gi man trūksta, kad realizuočiau šį naują užpildymą? Įgyti meilę artimui ir rasti, kuo galėčiau jį pripildyti.
Meilę artimui galiu gauti iš Kūrėjo, pasitelkdamas grąžinančią į šaltinį Šviesą. Iš Kūrėjo galiu gauti ir gausos Šviesą, kad užpildyčiau artimą.
Tada aš tampu Kūrėjo partneriu visoje kūrinijoje – tampu kaip Jis.
Toks ketinimo, su kuriuo veikia noras mėgautis, taisymo procesas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Vidurinė linija

Vadovas po knygą „Zohar”. Pasaulių sistemos formulė

Vadovas po knygą „Zohar”. Kilimas pasaulių pakopomis

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“.

Bendroje sistemoje yra jau ištaisytų sielų. Jeigu mes irgi norime atskleisti Kūrėją, bet jaučiame, kad Jis paslėptas, dvasiniu požiūriu tai reiškia, kad esame „tamsoje“, „naktyje“.
Būtent „naktį“ turime stengtis ir melstis, ir tada tos pačios aukštos sielos, kuriose įsiviešpatavo Kūrėjas, veiks mus per knygą „Zohar“.
Knyga „Zohar“ parašyta specialiai tam, kad užmegztų ryšį tarp mūsų ir šių sielų. Skaitydami „Zohar“ įgyjame ryšį su jomis, ir per šią Knygą jos mums siunčia jėgą, kuri vadinama „į gėrio šaltinį gražinanti Šviesa“.
Nors ši Šviesa neprasiskverbia į mūsų sielas ir jų neužpildo, nes mūsų sielos neatitinka Šviesos („nesutampa savybėmis“), bet ji mus veikia kaip motinos įsčios – gaubia, glosto ir apkabina.
Taip Šviesa pamažu mus taiso tol, kol pradedame jausti ją, ištaisytas sielas, su kuriomis įgijome ryšį skaitydami knygą „Zohar“, ir Kūrėją, viešpataujantį visoje sielų sistemoje.
Ši Šviesa vadinasi supančia Šviesa. Ji įeina į mus, priklausomai nuo to, kiek išsitaisėme, ji užpildo mus ir tampa sielos „vidine Šviesa“, mūsų dvasine gyvybe.
Motinos įsčiose, kurias mums formuoja supanti Šviesa, auga vidurinė linija. Vidurinė linija – tai mano tikslus paskaičiavimas, maksimaliai suderinantis dvi gamtos jėgas – noro jėgą ir Šviesos jėgą, – taip, kad Šviesa ištaisytų Norą.
Ta noro dalis, kuri šiame procese išsitaisė ir tapo panaši į Kūrėją, vadinama vidurine linija. Kitaip tariant, vidurinė linija – tai mano gebėjimo prilygti Kūrėjui dydis.
Tai Kūrėjo pavidalas, kurį šiame procese suformavau savyje, iš savęs. O prasidėjo jis nuo to prašymo – maldos, kuria meldžiausi „naktį“.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Pasaulių sistemos formulė

Vadovas po knygą „Zohar”. Kilimas pasaulių pakopomis

Vadovas po knygą „Zohar”. Ryšio su Kūrėju sistema

Ištraukos iš mano būsimos knygos „Vadovas po knygą „Zohar“

Ištaisytas noras veikia pagal formulę: „Izraelis, Kūrėjas ir Tora yra viena“.
„Izraelis“ – tai aš, tiksliau sakant, mano vidinis noras siekti Kūrėjo, prilygti Jam („Isra-el“ hebrajų kalba reiškia „Tiesiai pas Kūrėją“).
Kūrėjas – tai tikslas, į kurį veržiuosi.
„Tora“ – tai sielų tarpusavio ryšio, meile tarp mūsų ištaisytas mechanizmas.
Iliustruokime tai pavyzdžiu pasitelkdami žmogaus organizmą. Visos jo dalys teisingai sąveikauja tarpusavyje, padeda viena kitai, esant ryšiui, laidavimui ir vienybei.
Lygiai taip turi veikti sielos. Meile grįstų jų tarpusavio ryšių (visiškos tarpusavio sąveikos) sistema vadinama „Tora“.
Ji apima 613 (TARIJAG) teisingų tarpusavio ryšių tarp kiekvienos sielos ir kitų sielų, ir tarp visų sielų apskritai (paskutinysis ryšys, priesakas, meile susieja visas sielas į vieną visumą).
Jeigu tarp sielų nėra meile grindžiamo ryšio, ir, priešingai, jas sieja neapykanta, tai reiškia, kad Tora sugadinta ir paslėpta.
Nejaučiančios tarpusavio ryšio sielos įvardijamos, kaip esančios tremtyje ir neturinčios kontakto su Tora ir Kūrėju – jų savybės nesutampa, nutrūkęs teisingas ryšys (Tora) tarp jų ir Šviesos (Kūrėjo), užpildančios jų teisingą ryšį.
Tai panašu į skirtumą tarp sveiko ir sergančio organizmo, pastarasis irsta ir jo sistemos nefunkcionuoja.
Vidiniai išsitaisymai, kuriuos atliekame savo nore, kad iš sugadintos būsenos perkeltume jį į ištaisytą, vadinami „priesakais“.
Todėl sakoma, kad pagrindinė Toros taisyklė yra „pamilk artimą kaip save patį“, ji savyje apimanti visą sielų teisingų tarpusavio ryšių sistemą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Vadovas po knygą „Zohar”. Kilimas pasaulių pakopomis

Vadovas po knygą „Zohar”. Ryšio su Kūrėju sistema

Vadovas po knygą „Zohar“. Aukštesniųjų pasaulių sistema