Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį vyksta „Vienybės diena“, kurioje dalyvauja daugybė kabalistinių grupių iš viso pasaulio ir pavieniai žmonės, kurie prisijungia prie grupių internetu.
Vienybėje pasiekiame viso mūsų darbo, visos kūrinijos galutinį ir trokštamą rezultatą, juk vienybė – tai priemonė, indas atskleisti Kūrėją, kai Jis atsiveria „vienas prieš vieną“, kaip parašyta knygoje „Zohar“.
Todėl tai vienintelė tikrovė, kurios galėtume trokšti, kurioje niekas nejaučia pats savęs, o jaučia tik tą „vienintelį“, kuris jungia savyje visus mus.
Kai kiekvienas praranda savąjį „Aš“ ir jo vietoje jaučia vien tik „Mes“ – tai visiškai nauja tikrovė, kuriama „virš mūsų“ ir vadinama Acilut pasaulio Malchut, Šchina.
Sudužusios sielos yra pasauliuose BEA, kurie vadinami „atskirtais nuo šventumo“, o Acilut pasaulio Malchut yra aukščiau BEA pasaulių – tai mūsų susijungimo vieta.
Todėl siekdami vienybės, mes statome Šchiną ir jau tenai atveriame Kūrėją – Šochen.
Štai kodėl diena, kai kuriame tokią vienybę, – didi diena, reikia ją labai branginti ir kiekvienam stengtis kiek tik įmanoma prisijungti!

Daugiau šia tema skaitykite:

Tu turi būsimojo pasaulio dalelę!

Kas yra tikrasis „platinimas“?

Vienybė – naujoji tikrovė

Praėjusiame megakongrese gavome Binos kibirkščių, prisipildėme davimo, vienybės, bendrumo pojūčiu – dabar manyje viso to nebėra, tačiau liko šis poreikis, tuščias noras!
Ir, žinoma, aš dėl to kenčiu: man būtina nedelsiant atnaujinti savo ryšį su kitais, pritraukti Šviesą, veikti kartu su visais, sukurti tam visą mechanizmą.
Tačiau visa tai mano pirmojo dvasinio noro pojūtis! Aš pirmą kartą įgijau dvasinį indą, kurio iki šiol neturėjau, turėjau tik gyvūninius ir „bendražmogiškus“ norus. O dabar įgijau Binos tuštumą – artimojo pojūtį, kuris visiškai grįstas davimu.
Pajutau, kad išskyrus mane, pasaulyje yra dar kažkas (ir ne šiaip, kaip objektas naudojimui)! Šis jausmas man atėjo iš Binos.
„Noras patirti malonumą“ to nejaučia: liūtas, kuris nori suėsti elnią, nežiūri į jį kaip į asmenybę. Jis tiesiog priešais save mato šimtą kilogramų mėsos, kurie jam reikalingi tam, kad išgyventų.
Tik iš tokių pozicijų jis vertina viską, kas priešais jį juda. Jis asmeniškai nėra niekaip susijęs su aplinka ir aplinkiniais, jis niekam nenori padaryti žalos.
Tačiau Bina, kuri yra mumyse – tai aukštesnės pakopos dalis, Kūrėjo savybė, ir ji mumyse atskleidžia santykį su „žmonėmis“. Suvažiavimo metu įgyju šį santykį su artimu, jo svarbą, ir per jį gaunu malonumą, prisipildymą.
Kontaktui nutrūkus, jaučiuosi blogai. Ne todėl, kad mano noras tiesiog išaugo, o todėl, kad jis tiesiog jau iš kitos srities, iš dvasinio išmatavimo.
Tai būsimo pasaulio dalelė! Todėl ir pripildyti jį galima tik iš ten – per grupę, studijas, bendrus veiksmus.
Čia ir yra vaistai. Tai ir reiškia eiti Šviesos keliu: pačiam išauginti savyje norą ir iš anksto pasirūpinti jo pripildymu – tobulėti. Visai kaip senukas, kuris eina susilenkęs ir iš anksto ieško, tarsi kažką būtų pametęs…

Daugiau šia tema skaitykite:

Pirmasis dvasinis noras jau yra!

Nuo ko prasideda kūrinys?

Klausimas: Kodėl po kiekvieno kongreso, po didelio pakilimo ir entuziazmo, visada jaučiame kritimą?
Atsakymas: Tai jau dvasinis procesas. Kongrese įgijome didelį „kli“ (dvasinį indą), prisijungėme prie naujo didelio noro. Ir jeigu po to nieko nepridedu prie šio naujojo noro, jaučiu tuštumą.
Dienos metu susijungiau su tūkstančių žmonių norais ir pajutau mus, kaip vieną žmogų su viena širdimi. Pajutau mūsų tarpusavio laidavimą.
Jaučiau, kad netekau savęs, ištirpau juose, atidaviau save į jų rankas! Galbūt tik tam tikromis akimirkomis, nesąmoningai – bet tai atsitiko! Vadinasi, aš pirmą kartą jau prisijungiau, atskleidžiau dvasinį norą, kli, kurio anksčiau neturėjau.
Pirmiau turėjau tik materialius norus, kuriuos norėjau egoistiškai užpildyti. Tai vadinama gyvūniniu noro lygmeniu.
O dabar pats nežinau, kaip tai atsitiko, bet aš prisijungiau prie kažko labai didelio. Šis susijungimas – tai dvasinio pasaulio, davimo trūkumas, tai dvasinis noras, kurio prieš tai manyje niekada nebuvo.
Dabar man reikia su juo dirbti! O aš jį metu ir noriu grįžti prie savo seno, įprasto noro ir vėl jame laukiu įprastų, egoistinių malonumų. O kas vyksta su tuo nauju, dvasiniu noru? Ar šis didžiulis troškimas lyginant jį su egoistinio noru lieka tuščias?!
Žinoma, mano gyvenimas netenka skonio, nesuprantu, kuo galiu pasitenkinti, kur mano įprasta „mėsa ir vynas“ – jie jau man neteikia malonumo kaip kadaise.
Todėl jau dabar, iš anksto, laukdami būsimo didžiulio suvažiavimo lapkritį, kur atskleisime dar didesnį ir stipresnį dvasinį norą, turime paruošti šiam norui teisingą atsaką.

Iš 2010 m. rugpjūčio 16 d. pamokos pagal straipsnį „Pratarmė knygai Panim Meirot“

Mums reikia iš anksto ruoštis, kaip išnaudoti tas jėgas, kurias gausime ruošdamiesi milžiniškam kongresui lapkritį ir per patį kongresą – ruoštis reikia ir naujiems mokiniams, ir seniems.
Juk būtent po tokių susitikimų prasideda tikrasis darbas, kur kaip atsakas į gautą jėgą, mums atsiveria naujos tuščios sritys, su kuriomis turime dirbti.
Tai tarytum bangos. Pasiruošimas susitikimui vyksta pakiliai, o po to pats suvažiavimas – tai staigus pakilimas aukštyn, bet po jo prasideda kritimas, ir reikia iš jo išeiti į naują, reikšmingesnį pakilimą už tą, kuris buvo, kitaip tariant, kritimą paversti kilimu.
Todėl jau dabar mums reikia galvoti ir apie pasiruošimą suvažiavimui, apie patį suvažiavimą, ir apie kritimą po jo, ir apie tai, kaip teisingai išnaudosime šį kritimą ir po jo pradėsime ruoštis kitam tokiam susitikimui.
Taip šis procesas tęsis, tarytum mūsų kūno kvėpavimas – išsiplėtimas ir suspaudimas, išsiplėtimas ir suspaudimas. Lygiai taip, kaip dirba visi mūsų organai – plaučiai, širdis ir inkstai. Juk bet kuris gyvas organizmas gyvena taip – sugeria į save ir išskiria (žr. Baal Sulamo straipsnį „Suspaudimas ir išsiplėtimas“ (Itkabcut ve Itrahvut).
Todėl dabar reikia ruoštis ne kelioms kongreso dienoms, o atsižvelgti į visą šį procesą ir matyti jį, kaip nesiliaujančias bangas, vilnijančias vieną po kitos, vis didėjančias, kol neužlies viso pasaulio ir visas pasaulis susitiks viename didžiuliame susirinkime – vienybėje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Lapkritį mes laukiame visų jūsų!

Darbas po kongreso

Kartu kylame dar aukščiau!

Lapkričio mėnesį Tel Avive vyks tarptautinis kabalistų suvažiavimas, kuriame susirinks visi mūsų Akademijoje (ir Izraelyje, ir visame pasaulyje) studijuojantieji kabalą. Tai bus trys susivienijimo dienos!
Tokius suvažiavimus mes organizuojame todėl, kad toks kabalistų nurodymas, – rengti susitikimus, kad galėtume vienytis.
Apie tai rašė Rabašas ir Baal Sulamas, tai išplaukia iš Ari ir Ramchalio kūrinių, tai tvirtino kabalistai Šimonas ir Abraomas.
Juk ištaisymas įvyksta tik dėl sielų susivienijimo, o šis prasideda nuo tarpusavio bendravimo.
Vienintelė tokio bendravimo idėja: pasiekti tokį susivienijimą, kuris vadinamas Kūrėju, davimu, dvasiniu pasauliu.
Šiame susivienijime atsiskleidžia pasauliai (olamot) – tai yra, iš „paslėpties“ (alamot) pereinama prie atskleidimo, ir  Kūrėjas atsiveria vis labiau ir labiau.
Kitaip tariant, mūsų tarpusavio ryšyje vis daugiau atsiskleidžia davimas, meilė – tai ir vadinama Kūrėju.
Kai tarp mūsų išryškėja ši savybė, pajuntame, kad gyvename ir egzistuojame joje, pakildami virš šio pasaulio pojūčių.
Atsiskleisti Kūrėją įmanoma tik tada, kad mes, pradėję veikti šiame pasaulyje, tęsiame darbą dvasinėje erdvėje, kuri atsiveria tarp mūsų.
Todėl mums būtina taip susitikinėti ir vienytis, panaudojant visas šio pasaulio teikiamas galimybes, fizines ar virtualias, – kad užmegztume kuo glaudesnius ryšius.
Mes norime kuo plačiau paskelbti apie šį renginį ir įtraukti į jį kuo daugiau žmonių,
Bet kuris žmogus iš bet kurio pasaulio kampelio, jei tik jaučia šios idėjos trauką, gali atvažiuoti.
Akademijos mokinių užduotis – paruošti šį suvažiavimą, o suvažiavimas skirtas visiems norintiems!

Daugiau šia tema skaitykite:

Prisijunk prie dvasinio tinklo

Kongresui – parengtis numeris vienas!

Kaip pasiruošti kongresui?

Klausimas: Jeigu reiktų rinktis iš trijų laikotarpių: iki kongreso, jo metu ir po kongreso – kokį Jūs rekomenduotumėte, kaip patį efektyviausią?
Atsakymas: Šie periodai neįmanomi vienas be kito! Jeigu kongreso metu aš nepajutau  įkvėpimo, o po to nepatyriau nuopuolio –  neturėsiu virš ko pakilti ir tam nepakaks jėgų. Juk tai pakilimas ant kitos pakopos.
Kiekvienas pakilimas reikalauja:
1) gauti jėgų iš aplinkos (iš tikslo didybės, iš Kūrėjo – kongreso metu),
2) atskleisti naujus egoistinius norus (nuopuoliai – iškart po kongreso),
3) su naujomis jėgomis stengtis pakilti virš atskleistų norų (kiek įmanoma labiau suartėti su bičiuliais, pasinerti į darbo rutiną, rengtis kitam kongresui).
Prieš kongresą mes visą laiką rengiamės būsimam susitikimui, ruošiamės susivienyti ir pajusti poveikį iš tokios gausybės aplink esančių žmonių, kad jie kuo stipriau paveiktų kiekvieną iš mūsų, ir kiekvienas tiesiog virpėtų iš įkvėpimo.
Juk valios laisvė slypi tik jėgų iš aplinkos absorbcijoje, aplinkos įtakoje – tai vienintelė dvasinio pakilimo priemonė.
Kuo didesnį įkvėpimą kongreso metu patiriu iš aplinkinių, tuo ant aukštesnės pakopos po to galiu pakilti, realizuodamas šį įkvėpimą. Jis turi tapti mano paties nuolatiniu bendro noro (kli) pojūčiu.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kartu kylame dar aukščiau!

Kiekvienam duotos visos galimybės

Į viršų ant erelio sparnų

Klausimas: Yra draugų, kurie po didelio pakilimo ir susijungimo ką tik pasibaigusio Megakongreso metu dabar jaučia atotrūkį ir abejingumą. Kaip jiems padėti?
Atsakymas: Tai geras ženklas, kad pasibaigus kongresui mes perėjome į naują būseną, – jei nuo aukštos viršūnės žmogus krenta į gilią duobę. Čia jam padėti galima tik dviem būdais: vidiniu ir išoriniu rūpesčiu.
Savo viduje turime rūpintis tuo, kad nieko nepaisydami ir toliau jaustume, jog esame vienas bendras kli, dvasinis indas.
Būtent tie, kurie krenta, išryškina savyje naują egoistinio noro sluoksnį, kuris dabar bendrai atsiskleidžia – mūsų visų bendrame pasauliniame kli. Jie yra šio naujo (storesnio sluoksnio, avijuto) noro nešėjai.
O mes, kurie neapsunkinami tokiu noru, norime pakelti save drauge su jais dar aukščiau, viename glėbyje – ir tada mes visi išlošime.
Mes atnešime ekraną ir atspindėtą Šviesą, o jie – noro jėgą (avijutą) ir kartu sukursime paruoštą kli, kuris leis mums pakilti.
Todėl būtent dabar, kai kongresas jau pasibaigė, galime pajusti didelį pasistūmėjimą pirmyn.
Bendro susitikimo metu tik susumuojami viso mūsų ankstesnio darbo rezultatai, o dabar, po kongreso, prasideda kitas vienijimosi etapas, kad kiekvienas panorėtų pakelti likusius.
Tai vyksta bendrame dvasiniame inde: vienas parūpina norą, kitas – ekraną, o po to jie keičiasi vietomis. Ir taip vyksta judėjimas.
Tai labai geras, naudingas laikotarpis, ir jokiu būdu jo negalima laikyti negyvu, laukiant kito kongreso!
Priešingai, šiuo laikotarpiu ir vyksta visas darbas bei tobulėjimas – pakylant virš kliūčių! O pats kongresas – tai nereikalaujantis darbo susijungimas.
Ten veikia bendras visų dalyvių pakilimas ir kiekvieno savęs anuliavimas prieš kitus. Ten gaunama jėgų būtent pakilimo laikotarpiui tarp kongresų.

Penkta pamoka

Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti	Video įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti	Audio įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti

Ketvirta pamoka

Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti	Video įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti	Audio įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti

Trečia pamoka

Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti	video įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti
Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti	Audio įrašas (anglų k.): Klausyti | Atsisiųsti