Pateikti įrašai priklausantys Kongresai, įvykiai kategorijai.


Svaiginanti laisvė, neribojama laikinos būties

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai, Kūnas ir siela

Klausimas. Pastaraisiais metais tapo tradicija rengti didelius tarptautinius kabalos kongresus. Tai – unikalus ir patrauklus kultūrinis įvykis. Į šiuos kongresus Tel Avive susirenka tūkstančiai žmonių iš viso Izraelio ir daugelio kitų pasaulio šalių.
Kas vyksta šiuose kongresuose, kodėl jie pritraukia tiek daug žmonių? Šiais laikais kabala tapo tokia populiari, kad gėda prisipažinti, kad nežinai, kas tai yra.
Atsakymas. Žmogus ieško užpildymo, kuris suteiktų jo gyvenimui prasmės, kad neišnyktų be pėdsakų gyvenimui pasibaigus. Tą pajausti galima kabalos kongrese: kad gyvenimas iš tiesų būtinas, kad yra tam tikras aukštesnis tikslas, kurį galima pasiekti.
Šis tikslas yra už šio gyvenimo ir mirties ribų, už šio fizinio kūno gyvenimo. Nepriklausomai nuo to, ar šis kūnas gyvas, ar miręs, yra kažkas, liekantis egzistuoti amžinai. Aš noriu save tapatinti su šiuo amžinu egzistavimu, esančiu ne kūne.
Manyje yra kažkas, nesusietas su laikinu kūnu. Net pakeitus visus mano organus, mano „Aš“ liktų. Juk jei šitas „Aš“ taip pat išnyktų, tuomet apskritai nebūtų apie ką kalbėti. Tačiau yra „Aš“, kuris reikalauja amžino tikslo, esančio ne kūne. Šitas „Aš“ nori palikti kūną, tapti nuo jo nepriklausomas ir nesutikti su juo, pajusti save egzistuojantį šalia jo, aukštesniame lygmenyje.
Žmonės, keliantys tokius klausimus ir norintys atskleisti gyvenimo prasmę, ateina į kongresą. Šis manojo „Aš“ taškas nesitapatina su kūnu, kurį galima pakeisti – šiuolaikinė medicina išmoko pakeisti beveik visus organus. Bet aš noriu save jausti už šito laikino kūno, kuris kas akimirką vis labiau artėja prie mirties, kol galų gale numiršta.
Todėl nenoriu priklausyti nuo šio kūno, noriu jausti gyvenimą, nesusijusį su šia biologine mašina. Jaučiu, kad atsidūriau jame atsitiktinai ir laikinai – tai nesu tikrasis aš. Todėl imu ieškoti metodikos, padėsiančios pakilti virš šio kūno ir pamatyti gyvenimą, neribojamą penkių jutimo organų: regėjimo, klausos, uoslės, skonio ir lytėjimo.
Nenoriu judėti, vaikščioti, sukiotis siaurose, materialiose šio pasaulio ribose, priklausyti nuo temperatūros: ne aukštesnės kaip +30 ir ne žemesnės kaip -30 laipsnių. Svajoju išsivaduoti nuo visų šitų apribojimų ir tapti visiškai laisvas nuo materijos, būti tarsi sapne.
Kitaip tariant, noriu išeiti už ribų savo kūno, kuris visą laiką mane laidoja: verčia eiti į darbą, nuolat jaudintis dėl savo materialios gerovės. Noriu pajausti, ką reiškia būti laisvam nuo materijos, emociškai nesiejant savęs su savo kūnu.
Mano kūnas gali tapti ištikimiausiu draugu, kaip šuo, gyvenantis su manimi: aš jį myliu ir šeriu, o jis myli mane. Mano kūnas tupi ant grindų šalia krėslo, kuriame yra tik mažas tikrojo „Aš“ taškelis. Noriu, kad šitas „Aš“ egzistuotų iš tikrųjų, o ne jaustų save kūne, kuris visaip riboja mane tarsi šunį.
Ieškau būdų, leisiančių išeiti iš kūno, todėl atvykstu į kabalos kongresą, kuriame galima patirti nuostabų įkvėpimą, pakylėjantį žmogų virš jo kūno.
Klausimas. Ar kūnui šiame procese neatsitiks nieko blogo?
Atsakymas. Nesijaudinkite, kūnui nieko neatsitiks – kalbame tik apie vidinį išgyvenimą. Dėl to turiu tiesiog nustoti jaudintis dėl savo kūno. Kiti žmonės, dalyvaujantys kongrese, padeda man tai įgyvendinti – išeiti iš savęs. Tarsi sukišę rankas į į mano vidų, sučiuptų sielą ir ištrauktų ją iš kūno.
Klausimas. Ar tai nebaisu?
Atsakymas. Atvirkščiai, aš labai noriu, kad jie taip padarytų! Noriu, kad mano „Aš“ išeitų iš kūno ir egzistuotų laisvas, be jo. Tada galėčiau įeiti į kitus ir pajausti juos iš vidaus – tai reikštų, kad jaučiu dvasinį pasaulį.
Jaučiu, kaip mes visi esame susiję. Juk į pasaulį nebežiūriu per savo egoizmą, savo kūną, o matau viską už jo. Taip atskleidžiu, kad pasaulis pripildytas Šviesos, kuriame visi egzistuojame ne kaip kūnai, o kaip norai, susiję vieni su kitais.
Jungdamiesi sukuriame sistemą, kuri vadinasi „siela“. Visi mėgaujasi, būdami šios sielos viduje, nes ją užpildo ir teikia malonumą Aukštesnioji Šviesa, dar vadinama Kūrėju.
Čia nėra jokios mistikos – priešingai, tai kruopštus, metodiškas darbas. Gali būti, kad žmogui teks pabuvoti ne viename kongrese, kad tai pajaustų.

Iš 2015 m. vasario 8 d. 518-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresas gali duoti viską!

Kongresų poveikis supančiam pasauliui

Ar laukei išsilaisvinimo?

Komentarų nėra

Kongresai, įvykiai

Kviečiame registruotis į kursus, kuriuose giliau pažinsite Gamtą, pasaulį ir pačius save. Išmoksite kitaip žvelgti į gyvenimą, ir šis unikalus požiūris padės jums geriau suprasti šiandien pasaulyje vykstančius įvykius. Skirtingai nei teigia daugybė paplitusių mitų apie kabalą, ją studijuoti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, lyties, kultūrinių bei religinių įsitikinimų ir net kalbos! Galite mokytis jums patogiu tempu, be jokių įsipareigojimų ar spaudimo.

Komentarų nėra

Kongresai, įvykiai

Dėmesio! Artėja tarptautinis kongresas Izraelyje, o tai puiki proga susipažinti su bendraminčiais iš viso pasaulio ir iš tikrųjų pajausti, kas yra praktinė kabala.
Verta tai patirti bent kartą gyvenime!

Daugiau informacijos anglų ir rusų kalbomis rasite ČIA.

Komentarų nėra

Grupė – ypatinga substancija

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas. Ar galima elgtis su žmonėmis, su kuriais dirbame ir bendraujame kasdieniame gyvenime, kaip su kabalistų grupe?
Atsakymas. Jokiu būdu!
Grupė – ypatingas kolektyvas, kuris labai atsargiai, kruopščiai atrenkamas ir kuriamas vadovaujant patyrusiam kabalistui arba keliems kabalistams. Grupė kuriama ilgą laiką, kaip kokybiškas muzikos instrumentas.
Pavyzdžiui, norint sukurti gerą instrumentą, iš pradžių paruošiamos medžiagos: mediena, stygos ir t. t. Viskas džiovinama ir apdorojama daugelį metų. Tada atskiros dalys suklijuojamos, džiovinamos ir derinamos. Tik po to instrumentas pradeda skambėti.
Taip ir grupė, kol gros visiškai harmoningai, turi būti kuriama labai ilgai, jos nariai turi „klijuotis tarpusavyje, džiovintis, derintis“. Tai ne taip paprasta!
Norėdami tai padaryti, turime imtis tam tikrų veiksmų: kartu mokytis, ruošti vaišes, organizuoti platinimą, važinėti į kongresus, priiminėti pas save bendraminčius. Ir tik po to turėsime grupę, tokį jutimo organą, kurio padedami jausime dvasinį pasaulį ir galėsime studijuoti tai, ką visi jaučiame.
Šis jausmas – amžinas. Kūnas gali numirti, o mes liekame šiame suvokime, nes tai nepriklauso egoistiniam kūnui.
Norėdami suprasti, kad grupė, kurią mes kuriame, – ypatinga substancija, pabandykite surinkti iš mūsų pasaulio žmonių tokią pat grupę ir pakeisti ją į altruistinę, kuri sugebėtų sugroti dvasinio pasaulio melodiją.
Tada suprasite, kaip sudėtinga kurti tinkamas kabalistų grupes! Istorijai žinomi tik vienetai. Šiandien mes bandome tai padaryti įvairiose pasaulio šalyse.

Iš 2014 m. liepos 11 d. kongreso Bulgarijoje 4-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Tokia paprasta mechanika

Ar aš turiu grupę?

Vadovas po knygą „Zohar“. Grupė – priemonė dvasiškai vystytis

Komentarų nėra

Integraliojo judėjimo pionieriai

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Kongresas Prancūzijoje. 1-oji pamoka
Klausimas: Kaip išlaikyti grupę vieningą, jeigu esame toli vienas nuo kito, išsibarstę po visą šalį?
Atsakymas: Dabar mes išgyvename pereinamąjį, sistemos kūrimo, etapą, todėl nežinome, kaip ją teisingai organizuoti. Praeityje nėra analogų, esame pradininkai.
Kiekvieną kartą, kai atsiranda naujų galimybių, jas čiumpame ir realizuojame. Bet niekas nežino, kas atsitiks rytoj, juk mes priklausome nuo dešimčių tūkstančių bendražygių, kiekvienas jų turi valios laisvę.
Mes esame susiję tarpusavyje, kiekvienas su savo valios laisve. Mes sudarome tokią sudėtingą kompleksinę sistemą, kad neįmanoma nuspėti, kaip ji elgsis rytoj.
Aš žinau, kaip tinkamai judėti pirmyn, kokiais principais vadovautis ir, tikiuosi, suprantu, ką reikia daryti kiekvieną akimirką. Šie etapai visiškai nauji, aš jų irgi nepraėjau. Aš praėjau savo asmeninius etapus , ne integralios grupės, ne žmonijos ar minižmonijos (grupės) etapus.
Todėl nežinau, kaip kurti grupę, kurios nariai išbarstyti didelėje teritorijoje, kaip Prancūzijoje. Reikia stengtis tai padaryti, remiantis naujausiomis technologijomis. Verta vieną ar du kartus per mėnesį susirinkti gyvai vienoje vietoje, o visą likusį laiką palaikyti tarpusavio ryšį.
Reikia kartu dirbti kokiame nors viename projekte, kuris suvienytų ir sustiprintų tarpusavio ryšį. Žinoma, yra skirtumas, ar mes susiję fiziškai, ar ne. Ne veltui gyvename šiame pasaulyje, fiziniame kūne. Ryšys tarp kūnų lemia naujos gyvybės atsiradimą. Todėl renkamės į kongresus, tarp mūsų atsiranda ryšys , kuris tampa dvasinio vystymosi pagrindu.
Po tokio susitikimo kiekvienas, būdamas savo vietoje, gali imtis dalies bendro darbo ir taip judėti pirmyn.
Esu įsitikinęs, kad su laiku mums atsiras papildomų galimybių. Jeigu įveiksime fizinį atotrūkį, labai daug laimėsime ir iš karto pajusime dvasinį ryšį. Mes turime į tai žiūrėti rimtai.
Daugiau negaliu nieko pasakyti. Būsiu laimingas , galėdamas kartu su jumis pereiti visus šiuos etapus, kol kas nė vienas žmogus pasaulyje neturi tokios patirties. Net jeigu mano vietoje būtų Ravas Šimonas, knygos „Zohar“ autorius, ar Baal Sulamas – jie to irgi nežinotų. Kol praktiškai tai nepasireiškia žemiausioje pakopoje, niekas negali to žinoti, nes tai priklauso nuo žmonių valios laisvės.

Iš 2014 m. gegužės 9 d. kongreso Prancūzijoje 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinio tobulėjimo kryptimi

Kodėl nepavyksta susivienyti?

Vieta, kur mums atsiskleis Kūrėjas

Komentarų nėra

Kur geriau eiti: į kongresą ar į koncertą?

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimai Paryžiaus kongresui „Vienas už visus ir visi už vieną“
Klausimas: Kuo skiriasi žmonių susirinkimas kabalistų kongrese ir įprastame koncerte?
Atsakymas: Kiekvienas susirinkimas yra geras savaime, bet aš teikiu pirmenybę žmonėms, su kuriais galiu laimėti kiek įmanoma daugiau.
Jei eisiu į koncertą, tai tiesiog gerai praleisiu laiką. Jei eisiu į restoraną su giminėmis ar kolegomis, man taip pat bus malonu. Kongrese praleidžiu žymiai daugiau laiko – beveik tris dienas, bet galiu laimėti nepalyginamai daugiau – dalį Aukštesniojo pasaulio. Aš galiu gauti tai, ko nėra mūsų pasaulyje, kažką žymiai aukštesnio, amžino, nei su niekuo nesulyginamo, kas yra kongrese!
Todėl reikia gerai pasverti: koncertas yra gerai, restoranas – taip pat neblogai, bet kongresas suteikia galimybę gauti kažką tokio, ko niekur kitur niekada negausi. Pagalvokite, ar verta praleisti tokią galimybę?
Netempiu per jėgą, bet man atrodo, kad kiekvienas turi pasverti, ką jis laimės, jei atvyks į kongresą, kur gauna amžinybę, didžiulį ir tobulą pasaulį – tegul pagalvoja, ar verta dėl to atvykti!
Kongresas neatima galimybės pasėdėti su draugais restorane ir nueiti į koncertą. Tegul skiria laiko ir vienam, ir kitam gyvenime, kitaip kas iš jo liks? Šis gyvenimas neišvengiamai baigsis, nėra jokios abejonės. Tegul pasvarsto, ką jis iš šio gyvenimo išsineš. Ką jis išlošė, egzistuodamas baltyminės materijos pavidalu šiame pasaulyje tam tikrą metų skaičių? Ar uždirbo kažką, kas aukščiau šio gyvenimo, ar ne?

Iš 2013 m. balandžio 18 d. pamokos pagal Rabašo laišką

Daugiau šia tema skaitykite:

Kongresų poveikis supančiam pasauliui

Viskas priklauso nuo teisingo pasiruošimo!

Kongresas – pats galingiausias tobulėjimo greitintuvas

Komentarų nėra

Kongresų poveikis supančiam pasauliui

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Po to, kai mes pravedėme su didele galia ir jėga tokį milžinišką renginį kaip kongresas, galėjome pajausti ir suprasti jo tikrąjį rezultatą. O kokia šio kongreso įtaka paprastiems žmonėms?
Atsakymas: Svarbu ne tai, kaip kongresas paveikė visuomenę. Šiame lygmenyje Kūrėjas neturi pasauliui tokios įtakos, kokią turime mes.
Reikalas tas, kad Šviesa veikia mūsų pasaulį per Aukštesniąją jėgą, Kūrėjo valdžią, ir taip pat Šviesa veikia per mus, per mūsų valdžią, mūsų susitarimą, per šį stiprintuvą, šią sistemą, kurią mes formuojame iš savęs. Mūsų poveikis pasauliui visiškai kitas, jo Kūrėjas pats atlikti negali. Nepajėgus! O mes galime, nes esame tame lygyje ir šio pasaulio viduje.
Sakykime, mano vaikas eina į vaikų darželį. Namuose niekaip negaliu paveikti jo elgsenos. Tada prašau jo draugų, kad jie paveiktų jį savo lygyje, dėl jų poveikio jis lengvai pradeda keistis. Aš pats negaliu to pasiekti.
Kitaip tariant, tai, ką padarėme šiame kongrese, turėjo didžiulį poveikį visam pasauliui. Bet, vėlgi, yra paslėpta šio poveikio dalis ir matomoji, t. y. dalis, kuri pasireiškia Aukštesniuosiuose pasauliuose, ir dalis, kuri pamažu ima ryškėti mūsų pasaulyje.
Visų pirma, mes greitiname pasaulio judėjimą, trumpiname jo brendimo laikotarpį.
Antra, daugelis žmonių pradeda suprasti, kokia kryptimi juda šis pasaulis.
Be to, bunda pavienės asmenybės, kurios arti to, kad juose gimtų taškas širdyje, kaip kažkada gimė jūsiškis. Dėl stipraus kongreso ir mūsų pasaulio lygmenyje išryškėjo intensyvesnis Šviesos poveikis, kai veikiant supančiam išoriniam laukui pradeda busti žmonių taškas širdyje – jų asmeninis potencialas.
Ir pats svarbiausias dalykas: galiausiai didžia dalimi pertempėme mūsų pasaulį iš kančių kelio į Šviesos kelią. Mes iš tikrųjų pridėjome jam didžiulį kiekį Šviesos.

Iš 2014 m. vasario 7 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko prasideda žmogus

Mūsų keturių aukštų namas

Sąlygos dvasiniam pasauliui pasiekti

Komentarų nėra

Dvasinio tobulėjimo kryptimi

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Integraliojo auklėjimo kongresas. 1-oji pamoka
Klausimas: Iki man artimiausios fizinės grupės reikia važiuoti traukiniu keturias valandas. Aš su ja susitinku vieną kartą per mėnesį. Kokia kryptimi juda ši grupė, nematau ir nejaučiu.
Tačiau mano virtualioji grupė, su kuria susitinku kiekvieną dieną, gyvena mano širdyje ir jos kelias man suprantamas. Aš stengiuosi jos laikytis abiem rankomis, kad nenukrypčiau ir nenusukčiau į šalį. Ar to užtenka, kad judėčiau dvasinio pažinimo keliu, ar vis tik reiktų kažką pakeisti?
Atsakymas: Jeigu jūs visą laiką bendraujate su savo virtualiąja grupe, ir tai normali, stipri grupė, kuri stengiasi laikytis kartu ir dalyvauja mūsų renginiuose, pirmiausia pamokose, tegul ir ne realiu laiku, juk jūs gyvenate skirtingose laiko juostose, tada to užtenka. Tuo labiau, kad vieną kartą per mėnesį lankote fizinę grupę. Tai padeda surasti pusiausvyrą tarp fizinio ir virtualaus vidinio suvokimo. Tai gerai. Jeigu galite, atvykite į visus įmanomus kongresus, juk matote, kaip smarkiai dalyvaudami juose galite pakilti per savaitę.

Iš 2014 m. vasario 4 d. integraliojo auklėjimo kongreso 1-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Susikibkime rankomis, draugai

„Kvieskite Jį, kol Jis arti“

Prašymas netikras, atsakymas tikras

Komentarų nėra

Baimė atsijungti nuo dvasinio lygmens – tvirto ryšio pagrindas

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Klausimas: Aš pirmą kartą dalyvauju kongrese Izraelyje ir negaliu atsikratyti baimės prarasti kažką svarbaus. Jaučiasi didelis skirtumas tarp to, kai esi savo grupėje ir čia – Bnei Barucho grupėje. Mane nuolat persekioja mintis: ar tai ne egoizmas, ar normali baimė prarasti tą galią, kuri jaučiama kongrese?
Atsakymas: Ta galia niekur nedingsta. Ji egzistuoja dvasiniame pasaulyje. Jeigu esate prie jo prisijungę, tai jūs – jame. Jeigu atsijungiate , tai jį prarandate. Vėliau galite vėl prisijungti. Tai – amžina.
Tai, kad jaučiate baimę, yra labai gerai. Kas vadinama pirmuoju įsakymu? Baimė atsijungti nuo dvasinio lygmens, jį prarasti, negalėti duoti ir t. t. Tai yra svarbiausia. Taigi, turite gerą pagrindą tvirtam ryšiui su mumis palaikyti.

Iš 2014 m. vasario 11 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Negalima stovėti vietoje

Dvasinis darbas, Grupė, Kongresai, įvykiai

Aravos Kongresas. Įžanginė pamoka
Negalima užtrukti esamoje pakopoje, reikia iš karto siekti kitos ir palaipsniui pratintis prie nuolatinės būsenų kaitos. Sustoti vienoje iš būsenų nėra gerai. Visi pokyčiai mums į gera, svarbiausia, kad jie vyktų!
Parašyta, kad „Iš Ciono išeis Tora“, t. y. iš išėjimų (eciot) iš ankstesnės, netgi pačios geriausios, būsenos. Tegul tai bus kritimas iš aukštesnės būsenos į žemesnę, iš džiaugsmingos į liūdną, – nesvarbu, – svarbiausia, kad būtų kuo daugiau pokyčių, nes tik jie greitina judėjimą.
Mes visada judame į priekį, žengdami žingsnį kairiąja arba dešiniąja koja. Todėl svarbiausia nestovėti ant vienos kojos vienoje vietoje, o visą laiką judėti: iš kairės linijos į dešinę arba iš dešinės į kairę. Svarbiausia – išeiti iš ankstesnės būsenos ir pasiekti naują susivienijimo lygmenį.
Kilimai ir kritimai vyksta nuolat. Pasakojama, kad rabi Chozė iš Liublino pasakė savo mokiniui, kuris skundėsi nuolatiniais kilimais ir kritimais, kad ryte jis išgyveno 400 kritimų ir pakilimų. Nereikia manyti, kad jis juos suskaičiavo. Jis tiesiog žinojo pakopų, kuriomis pakilo, skaičių: t. y. pakopą, kurioje buvo anksčiau, ir pakopą, kurioje atsidūrė. Todėl jis žinojo, kad jų buvo 400. Be to, 400 –  tobulasis skaičius.
Kuo daugiau vidinių pakitimų vyksta žmoguje, tuo geriau. Nereikia analizuoti, geri jie ar blogi. Nebūna blogų pokyčių! Baal Sulamas rašo, kad džiaugiasi atskleidžiamais nusidėjėliais, juk jeigu jie tapo žinomi, vadinasi, juos galima ištaisyti. Tegul man blogai, bet kartu aš džiaugiuosi, kad galiu ištaisyti šį blogį. Todėl yra gerai patirti daug kilimų ir kritimų.
Be to, jie padeda draugams. Kiekvienas patiriame daug vidinių pokyčių, o jungdamiesi mes perduodame juos vienas kitam. Vadinasi, laimi visi ir sparčiai juda į priekį.

Iš 2014 m. sausio 30 d. įžanginės Aravos kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kritinę akimirką atsivers antrasis kvėpavimas

Sunkumai – pagalba iš aukščiau

Ilgas kelias iki pirmosios dvasinės pakopos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai