Pateikti įrašai priklausantys Krizė, globalizacija kategorijai.


Naujametė girlianda nuo širdies prie širdies

Dvasinis darbas, Izraelis šiandien, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманGalvoju, kad naujieji 2024 metai bus geresni už praėjusius.
Žmonija lėtai, bet be perstojo artėja prie įsisąmoninimo, kaip išeiti iš tos pavojingos būsenos, į kurią save atvedė. Viskas bus gerai!
Reikia prisiminti, kad viskas priklauso nuo mūsų, nuo to, kaip esame susiję vieni su kitais ir iš šio ryšio kreiptis į Kūrėją. Tai svarbiausia jėga pasaulyje, kuri nugalės visus karus ir visas blogio jėgas.
Apsikabinkime visi drauge, susijunkime nuo širdies prie širdies ir tuomet pamatysime, kaip į šį pasaulį iš aukščiau nusileidžia tyla, ramybė, taika.
Linkiu jums viso ko geriausio! Sėkmės!

#323065

Iš 2023 m. gruodžio 31 d. pamokos pagal knygą „Šamati“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laikas ir metų kaita

Metai

Šventės iš kabalistinio požiūrio taško

Komentarų nėra

Visuotinė alergija

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl nūnai tiek daug alerginių susirgimų? Kas yra alergija?
Atsakymas: Alergija – tai nejautrumas, neigiama reakcija į ką nors.
Ką reiškia „Esu alergiškas tau“? Tai reiškia, kad tavęs nepriimu, neigiamai reaguoju į tave, man bloga kontaktuojant su tavimi. Tai ir yra alergija. Šiandien ji pasireiškia beveik visur. Esmė ta, kad užteršėme viską, kas patenka į mus: orą, vandenį, maistą.
Juk žmogus it perdirbimo gamykla, kurioje apdorojama tai, kas patenka į vidų. Tačiau viskas, ką priimame, yra nuodai. Tokie nuodai, kurių mūsų organizmas nepajėgia perdirbti.
Tai ne natūralūs nuodai, susidarantys gendant žuviai, mėsai, daržovėms, vaisiams. Patys modifikavome produktus, patys užteršėme vandenį ir orą, kurie sukelia nenatūralią mūsų organizmo reakciją. Todėl organizmas tiesiog pasimeta, nežino, kaip su tuo susidoroti.
Mūsų alergija praktiškai viskam. Ji visų ligų, visų mūsų problemų (jausmų ir proto lygmenyse, apskritai bet kokiame lygmenyje) pagrindas, mat save žiauriai nuodijame mažų mažiausiai paskutinįjį šimtmetį.

#318324

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Alergijos gydymas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuomet išnyks psichologinės ligos?

Ligos – egoizmo padariniai

Kliūčių tikslas

Komentarų nėra

Prisitaikyti prie naujų sąlygų

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras: Pagal kabalą, žmogus turi pakeisti savo prigimtį. Bet jis nekaltas, kad išsivystė visai kitaip – egoistiškai.
Atsakymas: O kas jo apskritai klausia?! Egzistuoja sąlygos – būtinos, pakankamos kaip matematikoje ir viskas.
Aš juk neklausiu: „Kodėl toks gimiau?“ Galiu šaukti kiek tinkamas, tai nepadės. Yra tam tikras aukštesnis planas, jis virš manęs, aš jo nesuprantu.
Dabar Gamta keičia mūsų tarpusavio santykių sistemą? Keičia. Ji mūsų neklausia. Nori – prisitaikyk, nenori – išmirsi it dinozaurai. Kodėl jie kadaise išmirė? Mat nebuvo prisitaikę prie naujų sąlygų. Su mumis irgi taip.
Klausimas: Bet patys pokyčiai nepriklauso nuo žmogaus. Jis juk negali prisiversti visą tai atlikti?
Atsakymas: Kaip tai negali?! Žmogui keliamos sąlygos, kurias jis turi išpildyti. Tai evoliucija! Mes vystomės ir turime prie šios evoliucijos prisitaikyti.
Ką reiškia evoliucija? Kai keičiantis tam tikroms sąlygos ir organizmui turint galimybę prie jų prisitaikyti, pamažu keiti save.
O kaip keitėmės per visą istoriją? Ar gali palyginti save su pirmykščiu žmogumi? Nė neįsivaizduoji, kiek tu pasikeitei! Žinoma, tavyje tie patys organai, bet jie veikia kitaip! O smegenys, širdis ir visi įgūdžiai visiškai kiti. Galvoju, kad net mūsų akys mato, o ausys girdi kitu diapazonu.
Anksčiau žmogus tikriausiai suvokė ir ultravioletines, ir infraraudonąsias bangas. Savo kūnu jautė tokias vibracijas, kokių nejauti dabar. Kaip žvėrys, kurie iš anksto pabėga nuo cunamio ar žemės drebėjimo, jausdami žemų dažnių bangas, einančias iš po žemių, taip, kaip kažkada jautėme mes.
Teko kalbėtis su beduinais, gyvenančiais Sinajaus pusiasalyje. Jie pagal kokį nors debesėlį ar iš skrendančio paukščio, gali pasakyti, kad už 50 km nuo čia jų link rieda koks nors autobusas. Ir išties netrukus pasirodo autobusas.
Mes transformuojamės, visąlaik keičiamės. Tai ir yra evoliucija!
O dabar ji gana stipri: ir psichologinė žmogaus viduje, ir visuomeninė aplink žmogų, ir klimato, gamtos. Visi trys parametrai – aš, visuomenė, gamta – keičiasi ir mes galime prie jų prisitaikyti.
Iš principo, jie keičiasi tam, kad prie jų prisitaikytume ir pereitume į kitą savo raidos lygmenį. Vis tiek Gamta mus privers! Per kančias į laimę, nesvarbu kaip, bet privers.
Todėl verčiau paklausyti, priimti tas sąlygas ir imti prie jų taikytis it vaikui, kuris iš pradžių veikia, o paskui nuo to tampa protingesnis. Vaikas veikia instinktyviai: suardo, surenka, galvoja. Štai taip ir tu pamėgink ir imsi samprotauti, išaugsi!

#315345

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Veikiantis protas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išlaikyti dvasinę pusiausvyrą

Krizė – šansas sukurti naują tvarką pasaulyje

Kelio atgal nėra

Komentarų nėra

XXI am. turizmas – kelionė žmogaus viduje

Krizė, globalizacija

Pasaulis tapo toks ankštas, viskas taip arti. Kad ir kur nuvažiuotum, visur vieni ir tie patys viešbučiai, visur vienas ir tas pats – aikštės, bokštai, namai, gal kiek skiriasi muziejai.
Manau, kad turizmas mažės. Pirma, dėl krizės ir dėl to, kad nėra pinigų. Antra, nes viskas yra internete. Pasivaikščioti galima ir netoli nuo namų. Man atrodo, kad visa tai pasikeis. Pristatė daugybę viešbučių. Seniai galvoju, kas su tuo bus. Visi stovės tušti.
Klausimas: Bet juk turizmas – tai iš esmės įvairių būsenų vaikymasis?
Atsakymas: Taip. Žmogus jau išsivystė, jis skverbiasi gilyn į save. Dabar turizmas bus labiau vidinis. Manau, kad žmones trauks vidiniai pokyčiai savyje, vidinių būsenų, o ne išorinių aplinkybių (kur nors skristi, grupėmis vaikščioti po miestą, ką nors žiūrinėti) kaita. Žmonės trauks kelionė į save. O tai įdomus turizmas.

#310847

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. XXI am. turizmas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kelionės laiku

Gyvenimo vertybių rūšiavimas

Kelionė į save

Komentarų nėra

Nelengvas žmonijos brendimas

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonija pagaliau ima įsisąmoninti, kad jai galas. Žmonės dar nekalba apie tai garsiai, bet jau kuždasi nežiną, ką daryti. Tai jau geras rezultatas.
Mūsų egoizmas jokiu būdu nenori veikti taip, kaip reikia. Jis nori, kad būtų taip, kaip nori jis. Tarsi mažas vaikas, kuris užmerkia akis: „To nėra!“ Jam atrodo, kad jeigu užsimerks ir nieko nematys, vadinas tai ir neegzistuos arba kiti jo nematys.
Išeitų, kad žmonija elgiasi lygiai taip pat: „To nėra!“ Kai prieš daugelį metų šnekučiavausi su Nobelio premijos laureatais ekonomikos srityje ir sakiau, kad vyksta krizė, jie žiūrėjo į mane su pašaipa: „Ką jūs! Apie ką kalbate?!“ Aš žinoma, tylėjau. O su kuo ginčytis?
Suprantu, kad tai tėra žmonės. Tačiau šiandien jie jau taip nebekalba, jiems tai buvo sprigtas per galvą. Maža to, net jeigu jau ir girdi, tačiau dar nenori viduje to priimti. Yra keletas slenksčių, per kuriuos turi praeiti informacija, kol žmogus kaip nors ją priims, perspaus save ir ims suvokti.

#310830

Iš pokalbio „Man suskambo telefonas. Kosmoso užkariavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko trūksta žmonijai?

Žmonija – vieninga sistema

Pasaulis dar nepasirengęs

Komentarų nėra

Mylėkite vieni kitus be priežasties!

Krizė, globalizacija, Šventės

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ko palinkėtumėte žmonės 2023 metais?
Atsakymas: Mums visiems linkiu absoliučios tarpusavio meilės. Daugiau nieko nereikia! Meilės. Tiesiog mylėti vieniems kitus. Be priežasties. Tiesiog dėl to, kad mes visi – žmonės.
Klausimas: Ar galima taip gyventi, kaip kad dabar pasakėte?
Atsakymas: Galima.
Klausimas: Ką reikia daryti, kad tiesiog taip mylėtum žmogų, žmones?
Atsakymas: Suprasti, kad visoje gamtoje nėra nieko daugiau ir geriau už tą jausmą, už tokius santykius ir visa gamta grindžiama meile. Visa, kas nuo mūsų paslėpta gamtoje, aukštesnėje prigimtyje – tik meilė.
Klausimas: Mes galime, jei panorėsime, imti ir pritraukti gamtos jėgą?
Atsakymas: Taip, gamta tik to ir laukia. Meilė – pats aukščiausias, stipriausias, centrinis jausmas ir jėga gamtoje.
Klausimas: O galima taip imti ir nuo apykantos pereiti prie meilės? Dabar kažko aiškiai nekenčiau ir staiga – vienas! – po kiek laiko pereiname prie meilės. Ar taip būna ar tai tėra fantastika?
Atsakymas: Būna. Mūsų būsenos tokios kraštutinės, priešingos šiam jausmui, kad galime tai atlikti.
Juk matome, prie ko prieiname, kur išnyksta visos mūsų pastangos, visi pasiekimai, viskas krenta iš rankų, nieko negalime pasiekti. Mes it akli kvaili šunyčiai. Taip ir gyvename. Siaubinga! Neturiu žodžių!
Bet jeigu paprašysime gamtos, kad ji mus pakeistų, sulauksime tokių jėgų, jausmų, savybių pokyčių, kokių net nesitikime. Nes Kūrėjas – tai meilė.

#307419

Iš 2023 m. sausio 1 d. TV laidos „Naujienos su M. Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

 

Komentarų nėra

Palydint 2022 m. ir pasitinkant 2023 m.

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль Лайтман2022 m. pažymėti sunkiais įvykiais: karas, klimato kaita, protestai visame pasaulyje ir dar daug visko.
Šie metai buvo sunkūs žmonijai ir į 2023 m. žengiame jausdami visišką nežinomybę ateities atžvilgiu. Viena aišku – priešais mus itin nepaprastas laikotarpis, kurį lydi didelė infliacija ir suirutė įvairiose šalyse.
Žmonės nenori suprasti vieni kitų, valstybės negali susitarti dėl taikos ir užbaigti karų. Yra daugybė problemų: klimato kaita, epidemijos, gaisrai, elektros ir vandens tiekimo sutrikimai. Žmonija nesielgia tinkamai, todėl kasmet mūsų gyvenimas griūva vis labiau. Ir šiais naujais
2023 m. mums teks tai įsisąmoninti.
Deja, žmonija iš praėjusių 2022 m. neišmoko nieko, nebuvo stengtasi išsitaisyti ir pasikeisti, žmonės ir toliau plaukia pasroviui, kur tėkmė juos nuneš.
Į žmonijos ateitį žvelgiu itin skeptiškai, juk mums trūksta proto, kad ištaisytume klaidas, kaip kad mokykloje dirbome prie klaidų, kad daugiau jų nekartotume. Tad yra nuogąstavimų, kaip eisime toliau. Visi žiūri į ateitį su didžiuliu netikrumu, nežinodami, ką daryti su gyvenimu, kaip priešintis egoizmui.
Neaišku, kur laidoti radioaktyvias atliekas iš atominių elektrinių ir ginklų, atominių bombų. Problema taip išaugo, kad jau tampa nebekontroliuojama. Kas žino, kuo tai baigsis.
Matome, kad dvi šalys, Rusija ir Ukraina, kariauja ir galo nematyti. Priešiškumas tik stiprėja,
betrūksta, kad tai peraugtų į atominį karą. Kinija reikalauja išplėsti savo įtakos zonas pasaulyje, kitose šalyse auga konfliktai. Nematau priešakyje geros ateities pasauliui.
Tikriausiai, teks įsisąmoninti savo prigimtį kaip blogį ir atsakyti už visas praeities ir šiandienos klaidas. Ir paskui, galbūt, turėsime viltį gyventi gerai.
Ir svarbiausia, ko mums trūksta, – tai širdžių! Trūksta nuoširdaus santykio vieniems su kitais, ir todėl, deja, negalime pajausti svetimo skausmo, negalime susivienyti, kad padėtume vieni kitiems. Deginame ir naikiname gamtinius resursus, niokojame žemės rutulį, ir dėl to negalime gyventi gerai.
Norint viską ištaisyti, reikia keisti žmogų, o mes to nenorime mokytis ir net netikime, kad tai įmanoma. Dar neįsisąmoninome blogio ir nežinome, kokia tikroji įvairiapusės krizės visame pasaulyje priežastis. Tikrasis žmogaus priešas – jo egoizmas. Ir net jeigu kartais tai pripažįstame, nežinome, kaip jam priešintis. Tad mums dar trūksta iš tikro įsisąmoninti blogį.
Mums būtina permąstyti savo praeitį ir padaryti teisingas išvadas ateičiai. Visi jau supranta, kad elgdamiesi kaip anksčiau – žudome save. Juk neturime nei proto, nei širdies, vienintelis mūsų išradimas – ginklas, kuriuo galime sunaikinti visą planetą. Ir net žinodami visa tai, nepajėgiame sustoti ir pasukti į naują kelią.
Tačiau netgi aukštesnysis valdymas negali tiksliai pasakyti, kokia bus mūsų ateitis, juk žmogui duota pasirinkimo laisvė. Žmonija gali rinktis kelią, kuriuo eis. O bus jis geras ar blogas – priklausys nuo to, ką rinksimės šiandien ir rytoj.

#306686

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

Permainų metas

Kur išeitis iš aklavietės

Ateitis priklauso nuo vienybės

Komentarų nėra

Mintis – galingiausia gamtos jėga

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija, Krizės sprendimas

каббалист Михаэль ЛайтманVisa gamta grįsta vienybe, tarpusavio dalyvavimu, tarpusavio balansu, tarpusavio palaikymu. Tad kiekvienas šio vidinio, uždaro paveikslo dalyvis ima iš jos tiek, kiek gali ir turi imti savo egzistavimui ir ne daugiau.
O žmogus iš gamtos ima nesiskaitydamas su niekuo! Ir ne šiaip sau ima. Jis vagia iš jos, naikina visas kitas rūšis, visiškai nesirūpina, kad šios galėtų atsistatyti. Savyje išvystėme tokį vartotojišką požiūrį į gamtą, kad net nėra ko kalbėti apie kokią nors pusiausvyrą.
Be to, žmogus įneša į ją didžiulį disbalansą savo mintimis, nes jos yra pačios didžiausios jėgos gamtoje.
Mintis – tai didžiulė jėga. Iš gamtos matome, kad kuo galingesnė jėga, tuo ji mažiau pastebima, labiau paslėpta: branduolinės jėgos, subatominės jėgos, radiacijos jėgos, radiobangos. O dvasinis pasaulis visai nejaučiamas.
Kitaip tariant, grubios mechaninės jėgos, veikiančios trumpu atstumu, jos čia, šalia mūsų. O kuo galingesnė jėga, tuo ji subtilesne, tuo mažiau ją suvokiame.
Todėl kabala sako, kad pačios galingiausios jėgos – tai mūsų proto, mūsų minčių, mūsų tarpusavio santykių jėgos. Nors mums atrodo: „Koks skirtumas, kaip galvoju apie pasaulį, ar kaip elgiuosi su kitais?!“
Tačiau iš tikrųjų tai irgi gamtos jėgos, beje, pačios galingiausios pagal savo poveikį, mat savo kokybe jos aukščiausios. Jos nepriklauso negyvajam, augaliniam ar gyvūniniam gamtos lygmenims, jos žmogaus lygmenyje ir todėl sukelia patį didžiausią disbalansą.
Taip savo blogu santykiu vieni su kitas tiesiog naikiname save ir savo pasaulį. Todėl ir S. Testamente, ir apskritai žmonijai duotas humaniškas pagrindas – „pamilk artimą kaip save“. Su šiuo principu visi sutinka, tiesa, jo niekas nesilaiko. Jeigu laikytumės šios formulės, be abejo, atsidurtume visiškai kitokioje civilizacijoje.

#297597

Iš 2010 m. gruodžio 26 d. TV laidos „Stambiu planu. Europa šiandien“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gąsdinantis visatos disbalansas

Gamta netoleruoja disbalanso

Mintis – pati stipriausia jėga

Komentarų nėra

Kiekviena diena artina pasaulį prie išsitaisymo

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманAtsiskleidžiančius rešimot lydi nemalonūs pojūčiai, nes jie mums atsiveria kaip trūkumai. Bet drauge parodo mums sąlygas išsiaiškinti tikruosius poreikius. Bendro noro mėgautis augimas ir sudužusių rešimot atsiskleidimas – tai svarbiausi mūsų pabudimo veiksniai.
Jie pažadina visą žmoniją. Pažvelkite, kokius didžiulius žingsnius dabar žengia žmonija naujų būsenų link. Netrukus išvysime kardinalius pokyčius, bus akivaizdžiai matyti tikslus kryptingumas ir tinkamas nusistatymas į vienybę, suartėjimą, racionalų vartojimą, taisymąsi. Antraip, neišgyvensime.
Visa žmonija ims jausti šį spaudimą per tokius paprastus dalykus, kaip nūnai kylančios problemos su nafta, energijos tiekimu. Greitai gali imti trūkti maisto produktų, kils badas, stipri sausra ar nauja epidemija. Taip išsiaiškinsime, kad esame vienoje sistemoje, priklausome vieni nuo kitų ir privalome tą priklausomybę įsisąmoninti.
Ir svarbiausia teks suprasti, kad tik mūsų vienybė gali sugeneruoti jėgą, kuri paveiks visus negatyvius reiškinius ir pavers juo teigiamais. Taip virusas įpareigos mums visus ieškoti vaistų, leisiančio mums labiau suartėti ir susijungti, ir taip priartėti prie vienybės, sukūrimo tikslo.
Išeitų, kad jokie reiškiniai neatsiskleidžia mums, kad kenktų; kiekvienas įvykis, kiekviena akimirka, kiekviena diena vis labiau artina mus prie išsitaisymo. Todėl reikia džiaugtis savo gyvenimu, stengtis aktyviai įsijungti į šį procesą. Pasaulio išsitaisymas priklauso tik nuo mūsų gero tarpusavio ryšio.

#297572

Iš 2022 m. gegužės 10 d. rytinės pamokos pagal „Mokymą apie dešimt sfirų

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas vyksta pasaulyje?

„Tarp siaurumų“ veda kelias į Šviesą

Trūksta tik meilės

Komentarų nėra

Tyli pergalė

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija, Krizės sprendimas

каббалист Михаэль ЛайтманEsame Purimo šventės centre, kovos tarp gėrio jėgos ir blogio jėgos (Kūrėjo ir Amano) centre. Ir mes lemiame kovos baigtį, nes vadinamės „Israel“, kitaip tariant, „siekiantys Kūrėjo“.
Ir Mordechajo, gėrio jėgos, ir Amano, blogio jėgos, šaknis yra Kūrėjas. Ir todėl „Megilat Ester“ sakoma, kad Šušan miestas buvo pasimetęs ir nežinojo, kur tiesa, ko nori Kūrėjas.
Juk Kūrėjas leidžia valdyti Amanui, blogio jėgai. Visas mūsų pasaulis išjudimas egoistinių jėgų. O gal Kūrėjas nori, kad nieko nepaisydami siektume meilės ir vienybės jėgos? Tačiau matome, kokia silpna gėrio jėga – Mordechai, kuris sėdi miesto vartuose. O Amanas tuo metu arti Karaliaus ir valdo visą karalystę.
Todėl Purimo istorija vadinama „Megilat Ester“, kitaip sakant, „paslėpties atskleidimas“. Ir tai tikslingai sukurta taip, kad sukurtų mums valios laisvę, leistų patiems nuspręsti, su kuo norime eiti, kieno tiesa: vienybės jėgos ar atsiskyrimo.
Ir nors visas mūsų gyvenimas paklūsta atsiskyrimo jėgai, priverčiančiai visus padalyti viską į tavo ir mano – bet tikroji pergalė ne pavergiant vienas kitą, o tarpusavyje papildant, padedant. Nė vienas nesistengia laimėti, priešingai, kiekvienas siekia nusileisti kitam, veikia prieš egoizmą. Ir būtent taip laimima.
Dar išvysime, kaip šiandien pasaulyje vykstančiuose konfliktuose laimi būtent tylioji jėga, kuri palenkia save, o ne ta, kuri kovoja, mėgindama pavergti kitus.

#295239

Iš 2022 m. kovo 16 d. pamokos apie Purimą

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvi jėgos pasaulyje

Purimo herojai: Amanas

Purimo istorija – atskleisti, kas paslėpta

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai