Pateikti įrašai priklausantys Krizė, globalizacija kategorijai.


Prie pavojingos ribos

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mano mylimas personažas Don Kichotas kovoja su egoizmu, mėgindamas išspręsti problemą vienu ieties dūriu. Kaip vis dėlto išsaugoti ribą, kad jėga nepripirštume žmonėms gėrio? Kaip to išvengti?
Atsakymas: Tik švietimu, niekaip kitaip. Tik aiškinami, kad egoistinė prigimtis specialiai duota mums, kad ją paverstume į priešingą. Juk kitaip neturime jokių vilčių sulaukti daugiau mažiau normalios ateities.
Dabar su mūsų šiuolaikine technologija atvedame save prie pavojingos ribos. Įsivaizduokite, kad po minutėlės pasaulyje atsijungs kompiuteriai – o juk tai ne taip ir sunku atlikti – ir viskas, pasaulis apmirs.
Šiandien mums net nereikia atominių bombų – visa tai sena, barbariška. Pakanka atjungti kompiuterius (o jie valdo elektrines, vandentiekį ir visa kita) – ir viskas: nebežinome, ką daryti toliau.

#279049

Iš 2018 m. liepos 18 d. TV laidos „Kartu apie tai, kas svarbiausia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Laisvė – išeiti iš egoizmo

Judėjimas egoizmui priešinga kryptimi

Vystymosi riba

Komentarų nėra

Kontaktinės ir nekontaktinės tautos

Ateities visuomenė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Praėjusio amžiaus viduryje antropologai įvedė sampratą „kontaktinės ir nekontaktinės kultūros“. Yra tokių, tarkim, Azijos ar Pietų Europos kultūrų, kurioms artimesnės lytėjimo sąveikos, ir yra šaltesnių, tolimų tam tautų.
Pavyzdžiui, mokslininkai apskaičiavo, kad pora, sėdinti prie staliuko restorane Paryžiuje, per valandą vienas kitą paliečia 110 kartų. O, tarkim, Londone – nė vieno. Kokia šio reiškinio priežastis? Ar toks žmonių artumas reiškia, kad yra tautų, artimesnių vienybei?
Atsakymas: Ne. Nepasakyčiau, kad tai rodo žmonių artumą, bet vis dėlto kalba apie nacionalinį, tautinį charakterį ir auklėjimą. Daug kas priklauso nuo aplinkos, kurioje žmogus auklėtas. Bet vis tiek matyti, kad žmonės, kurie kraustosi iš vienos vietos į kitą ir net po kelias kartas gyvena toli nuo gimtojo krašto, labai skiriasi nuo vietinių gyventojų.
Klausimas: Ar tai reiškia, kad natūralūs, prigimtiniai duomenys visiškai neturi įtakos vienybei, apie kurią kalbate? Kiekvienas turės įnešti savo indėlį?
Atsakymas: Neabejotinai, kiekvienas privalo stengtis, kad susivienytų, pakildamas ne tik virš savo egoizmo, bet ir virš įpročių, idant būtų arčiau kitų.
Juk tai nieko nereiškia, jei kalbantis kas nors paliečia tave kartą per valandą ar visą laiką laiko už rankos. Turime atsižvelgti į šio žmogaus ypatybes, kaip ir kokioje aplinkoje auklėtas. Viskas labai sudėtinga.
Kalbu apie artumą, kai žmonės jaučia vienodai. Svarbiausia būti bendroje širdyje.
Galbūt kiekvienas deda skirtingas pastangas, to negalima palyginti. Bet tai jau aukštesnės tvarkos problema.
Klausimas: Kieno atžvilgiu žmonės jaučia vienodai?
Atsakymas: Bendro noro, siekio atžvilgiu, kaip apibrėžia šią būseną, ką su ja daro, kodėl jie kartu, koks jų vienybės tikslas.
Visa tai jiems turi būti aišku. O vienybės rezultatas – didesnis tarpusavio artumas aiškinantis šį tikslą.

#275334

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Socialinio atstumo mažinimas

Pasaulio tautos ir taškas širdyje

70 skirtingų tautų vienoje Žemėje

Komentarų nėra

2020 metų pamokos

Koronavirusas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKoronaviruso epidemija sukėlė tokį sprogimą visame pasaulyje, tarsi įsiplieskė pasaulinis karas, atnešdamas ekonominę krizę, nusivylimą ir baimę. Kodėl žmonės iki šiol neįsisąmonino būtinybės naujai kurti pasaulį iš esmės keičiant visuomenę?
Esmė ta, kad kiekvienas veikia iš savo asmeninio, individualaus egoizmo. Todėl niekam nerūpėjo, kas vyksta pasaulyje, su kitais žmonėmis; buvo svarbu tik tai, kas susiję su juo asmeniškai.
Todėl žiūrėjome, kaip kenčia kiti, ir tai nelabai mus veikė, svarbiausia, kad mums buvo gerai ir galėjome užtikrintai egzistuoti bei klestėti.
Bet staiga patekome į kitą pasaulį ir jaučiame, kad visuomenė, aplinka, šalis, žmonės, pasaulis – viskas tampa tarpusavyje susiję ir priklausoma. Perduodame vieni kitiems mirtiną virusą, negalime laisvai egzistuoti, esame priversti sėdėti karantine.
Viena vertus, teko nutraukti ankstesnius naudingus ryšius, kurie leido skraidyti po pasaulį, keliauti, susipažinti. Be to, buvome priversti dar labiau izoliuotis, užsidėti kaukes, pirštines ir laikytis dviejų metrų atstumo.
Atsirado kelios naujos privalomos taisyklės, kurios mums nelabai patinka. Gamta tarsi sako: „Negalite elgtis, kaip anksčiau, turite atitolti vienas nuo kito. Negalite važiuoti, kur norite, negalite keliauti po pasaulį, negalite leisti vaikų į mokyklas ir darželius“.
Jaučiame, kad gamta įsiterpia tarp mūsų ir moko mus tarpusavio ryšio. Kad ryšys būtų naujas, geras, teisingas, jis turi atitikti naujus dėsnius, kurių moko koronavirusas. Jei laikomės šių dėsnių, galime bendrauti vienas su kitu, o jei nesilaikome, negalime suartėti.
Gamta ima mokyti mus naujų žmonių tarpusavio ryšio formų, ir greitai suprasime, kad tai mums naudinga. Galiu susisiekti su žmonėmis tik tuomet, jei veikiu jų labui, o ne savo naudai. Tokia gamtos pamoka. Per karantiną, negalėjimą bendrauti, skraidyti, keliauti, ji rodo mums, kad galime palaikyti ryšius tik rūpindamiesi vieni kitais ir galvodami apie kitų gėrį.
Galite eiti pasivaikščioti, svečiuotis, bendrauti, jeigu tik gerai galvojate vieni apie kitus ir rūpinatės ne savimi, o kitais. Taip gamta pamažu išmokys mus gerų santykių.
Tai įvyks greitai ir neskausmingai, jeigu žiniasklaida bendradarbiaus su kabalistais, kurie supranta, kaip turime elgtis, kad padėtume gamtai pakeisti žmonių visuomenę ir pastūmėti ją į kitą etapą, jei perduos žmonėms, kokią santykių formą turime pasiekti.
„Tepadeda žmogus artimui“ principas padės užmegzti ryšį tarp mūsų virš bet kokios neapykantos, kad suprastume, jog ateitis neįmanoma be gerų santykių. Pasieksime tai trumpu ir lengvu ar ilgu kančių keliu, neišvengdami pasaulinio karo, priklauso nuo mūsų.
Nuo kabalistų ir žiniasklaidos priklauso, kaip greitai žmonija praeis pereinamąjį laikotarpį ir sukurs naujus ryšius tarp žmonių, kad gamta nustotų mus spausti ir riboti. Nereikės jokio išorinio spaudimo, juk patys suprasime, kas yra gerai.

#276258

Iš 2020 m. gruodžio 8 d. laidos „Pasaulis“

Daugiau šia tema skaitykite:

2020 m. – naujosios žmonijos gimimo metai

Nepamirštami 2020 metai

Ko mus moko koronavirusas?

Komentarų nėra

Laisvė – tai apribojimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Laisva prekyba, laisva rinka – tai gerai ar blogai?
Atsakymas: Bet mes juk matome, kad ji nelaisva. Kadangi mūsų pasaulis valdomas griežtais egoistiniais įstatymais, nieko laisvo būti negali.
Turime sutvarkyti tuos įstatymus, kad nežudytume vieni kitų iš už kampo. Todėl mums būtinai reikia įsisprausti į tam tikrą abipusių santykių, apribojimų, susitarimų tinklą.
Esmė ta, kad visos visuomenėje egzistuojančios sutartinės sąlygos eina mums dar iš Senovės Romos laikų ir net anksčiau. Jomis remiamės. Mūsų įstatymų pagrindas – Romos teisė, Graikijos teisė, prancūzų revoliucijos lozungai ir t. t. Visa tai egzistuoja iki dabar ir mus riboja.
Laisvė – tai apribojimas. Bet tų rėmų viduje žmogus jaučiasi laisvas. Dėl ko? Dėl to, kad jo niekas neužpuls, su juo nepadarys nieko blogo. Kitaip tariant, laisvė – tai praktinis įstatymų rinkinys, padedantis mums nežudyti vieni kitų ir taikiai egzistuoti tų įstatymų ribose.

#277759

Iš 2019 m. balandžio 29 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Įsivaizduojamos laisvės įkaitai

Menama laisvė

Kelias į laisvę

Komentarų nėra

Vienintelis būdas suartėti

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip tarpkultūrinė ideologija padeda kiekvienam individui asmeniškai dvasiškai tobulėti?
Atsakymas: Ji padeda pakilti virš visų skirtumų. Vedžiau užsiėmimus studentams Los Andžele ir stebėjausi jų tarpusavio bendravimu. Vienas – juodas, antras – geltonas, trečias – baltas, ši įsisupusi į musulmonišką skarą, o anas vaikšto su Dovydo žvaigžde. Į mano klausimus jie atsakydavo: ,,Žinote, mes to nepastebime“.
Šiandien galbūt viskas jau nebe taip. Tačiau anuomet jie sakė: ,,Taip įpratome vienas prie kito ir taip artimai bendraujame tarpusavyje, kad visi išoriniai atributai mums netrukdo“.
Komentaras: Tokios visuomenės privalumas, kad imigrantai yra žinių šaltinis, kvalifikuota darbo jėga. Jie atneša naujų skonių, stilių, muziką, kultūrą, galimybę pažinti įvairias kalbas, religijas.
Tačiau skirtingų tautų kultūriniai, moksliniai interesai išnyksta vos kilus konfliktui. Kas jiems trukdo? Lyg ir yra auklėjimas, į kurį investuojami milijardai, ir vis tiek matome, kas dabar vyksta, tarkime, Amerikoje.
Atsakymas: Tai – neteisingas auklėjimas. Niekas nepadės. Klaida ta, kad jie nėra mokomi suartėti tarpusavyje taip, kaip reikia. Kiekvienam suteikiama visapusiška laisvė, manoma, kad taip jie suras teisingą būdą suartėti vieni su kitais. O tai neteisinga.
Gamta turi tik vieną būdą suartėti – žmogui pakylant virš savo prigimties ir teikiant pirmenybę ryšiui su artimu aukščiau egoizmo. To reikia mokyti. Prie to reikia pratinti pamažu.
Nepakeitus žmogaus prigimties nieko neįmanoma išspręsti. Šiandien prie to artėjame. Privalome suprasti žmogaus prigimtį, kitaip neišgyvensime.

#275049

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti virš visų skirtumų

Pakilti virš egoizmo

Pakilti virš savo prigimties

Komentarų nėra

Į panašumą be skirtumų

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Daugiakultūriškumas, kaip valstybės politika, – tai proveržis ar nesėkmė? Kartais atrodo, kad žmonės jau pasirengę susivienyti, o politikai ir žiniasklaida to neleidžia, kurstydami neapykantą tarp tautų.
Atsakymas: Tam tikru vystymosi etapu daugiakultūriškumas turėtų egzistuoti, tačiau galų gale jam neliks vietos. Privalome pasiekti tokią būseną, kai suprasime, kad turime būti tiesiog žmonėmis, kuo panašesniais vienas į kitą, neturinčiais išskirtinių bruožų.
Komentaras: Bet jūsų skonis yra vienoks, mano – kitoks. Vis tiek liks skirtumų.
Atsakymas: Tai tėra įpročiai, nieko juose nėra.
Komentaras: Visada sakote, kad turi būti įvairovė. Todėl ir atsirado gyvybė aukštesniame lygmenyje.
Atsakymas: Nesiekite to su kultūra. Juk negimėme kultūroje, ją įgyjame ir todėl tai nėra kokia nors besąlygiška tiesa.
Įvairovė – suteikti žmogui galimybę judėti pirmyn į visišką jo susivienodinimą su kitais, visiškai susivienijus su kitais. Galų gale, kaip sakoma, bus viena kalba, viena šeima, viena visuomenė ir visi bus labai panašūs vienas į kitą. Būtent todėl ir mėgausimės, kad esame panašūs tarpusavyje, nors viduje skirtingi.

#275331

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Komentarų nėra

Integralios atsakomybės link

Krizė, globalizacija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Norint laikytis gamtos dėsnių, reikia išmokti iš visuomenės gauti tiek, kiek būtina, ir duoti pagal galimybes?
Atsakymas: Ne pagal galimybes, o išnaudojant visas savo galimybes duoti, ir tiek, kiek būtina, gauti, bet tik tam, kad įprastai, normaliai, žmoniškai egzistuotum.
Tai reiškia, kad išlaikau pusiausvyrą su gamta, duodamas jai viską „žmogaus“ lygmenyje ir gaudamas gyvūniniame lygmenyje tai, kas man būtina. Prie to mus atves pandemija – jeigu ne ši, tai kita.
Klausimas: O kur tada mūsų laisvas pasirinkimas?
Atsakymas: Tai ir yra laisvas pasirinkimas, vadinamas „su lazda įlaimę“.🙂
Tai kyla iš to, kas vyksta. O tu gali mėginti lyginti save su visiškos, abipusės, integralios atsakomybės sąlyga.
Klausimas: Kodėl turėčiau tuo tikėti? Galbūt visa tai – netiesa?
Atsakymas: Jei vadovaujamės įprastais dėsniais, atrodo, kad čia nėra nieko ypatingo. Bet jei logiškai analizuoji, ką daro egoizmu besiremiantis žmogus, matai, kad ši jėga tiesiog varo mus į kapus.
Kita vertus, kaip veikti, jei esame viename mažame žemės rutulyje ir praktiškai tapome vieninga bendruomene? Susirinkti draugėn ir nuspręsti, kaip galime kartu tinkamai egzistuoti.
Klausimas: Nepaisydami savo pirminės egoistinės prigimties, visuomenės veikiami, galime ugdyti tam tikras vertybes, kurios yra priešingos mūsų egoistiniams polinkiams. Čia slypi laisvės pasirinkimas?
Atsakymas: Taip. Puiki formuluotė, paprasta ir aiški visiems.

#268722

Iš 2020 m. balandžio 30 d. TV programos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ko gamta reikalauja iš mūsų

Kur slypi valios laisvė

Atkreipkite dėmesį į gamtos veiksmus

Komentarų nėra

Sveikata ir medicina I d.

Koronavirusas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманNereikalingų profesijų visuomenė
Klausimas: Ką turi suvokti žmogus koronaviruso laikotarpiu?
Atsakymas: Žmogus turi įsisąmoninti, kad išgyveno tik pirmą gamtos smūgį. Visuomenei ištaisyti reikia dar daugiau smūgių ir jie seks. Galiausiai visuomenė nebus, kokia buvus. Tai labiausiai palies žmonių užimtumą.
Esmė ta, kad sukūrėme visiškai nereikalingų profesijų visuomenę. Poindustriniame pasaulyje atsirado daugybė nereikalingų žmonių ir begalė visai nereikalingų užsiėmimų, profesijų, įmonių.
Turime suprasti, jog esame integralios gamtos viduje, kuri siekia optimizacijos ir mums darys spaudimą, kad nereikalingos profesijos išnyktų.
Sakykime, kalbėdami apie gyvūniją, žinome, kad tam tikra gyvūnų dalis turi mirti, tam tikra – vystytis, priklausomai nuo gamtoje atsirandančių ir išnykstančių sąlygų. Lygiai tas pats ir su mumis. Esame gamtos dalis, todėl ji žaidžia su mumis, nustatydama naujus, konkrečius parametrus, ir taip mažindama ar didindama gyventojų skaičių, veiklos pobūdį ir kt.
Dabar koronavirusas pagreitino žmonių visuomenės vystymąsi. Daugybė žmonių nedirba ir iš esmės jiems nereikia grįžti į darbą.
Įmonės, kurios iš tikrųjų reikalingos, veikė, veikia ir toliau veiks. O paslaugų sritis, sukurta per paskutiniuosius 70 metų, reikalinga viso labo tik 5%. Todėl jos nebereikės ir jau nebegrįšime prie ankstesnės veiklos. Pagrindinė gyventojų dalis, dirbusi aptarnavimo srityje, tiesiog liks be darbo. Ir reikia pagalvoti, ką darysime su nereikalingų profesijų žmonėmis.
Bus tęsinys…

#268842

Iš 2020 m. gegužės 14 d. TV laidos „Postkoronaviruso epocha“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žvilgsnis į artimiausią perspektyvą

Pati populiariausia ateities profesija

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentarų nėra

Susilieti į vieną kultūrą

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Daugiakultūriškumas nėra skirtingų tapatybių egzistavimas lygiagrečiai, bet jų tarpusavio ryšys, o tai reiškia ir abipusį skverbimąsi, ir abipusę transformaciją. Kaip išreiškiama kultūrų sąveika, jei kiekvienas išlaiko savo kultūrą ir nesimaišo su kitomis tautomis?
Atsakymas: Ne. Maišytis galite tik per abipusį, malonų papildymą.
Klausimas: Kas tada išlaiko unikalumą: kalba, tradicijos, tam tikros moralės normos?
Atsakymas: Nemanau, kad dėl abipusio skverbimosi kiekvienoje kultūroje liks kas nors ypatingo ir apskritai, ar išliks pačios kultūros. Galų gale jos peraugs save ir virs viena kultūra – žmogiška. Nebus skirstymo ir pavadinimų pagal tautas, tautybes, laikus, Žemės dalis ir t. t.
Integruotis reiškia išmokti pasiekti bendrą vardiklį. O kam mums būti tokiems skirtingiems? Kam laikytis už ko nors savo, tavo, mano? Kodėl tiesiog negalime būti žmonėmis?
Komentaras: Tokiais mus sukūrė gamta. Juk sakote, kad reikia laikytis gamtos dėsnių.
Atsakymas: Tokiais mus sukūrė egoistinė gamta. Todėl esame labai skirtingi ir laikomės už tarpusavio skirtumų. O jei pakilsime virš jų, tapsime tiesiog žmonėmis. Mums bus gera, malonu vienam su kitu, nepastebėsime tarpusavyje nė vienos srities skirtumų. Nejau tai blogai?

#275210

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kad laimėtų geresnis, o ne stipresnis

Ateities visuomenė – vieninga žmonija

Daugiakultūriškumo vaisiai

Komentarų nėra

Socialinio atstumo mažinimas

Klausimai ir atsakymai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sąvoka „socialinis atstumas“ apibūdina socialinių grupių padėtį, jų sąveikos laipsnį. Socialinis atstumas atspindi ekonominį, politinį, etninį, tautinį žmonių tarpusavio skirtumą.
Ar manote, kad ateityje šis atstumas mažės ar, priešingai, didės?
Atsakymas: Remiantis kabalos mokslu, socialinis atstumas pradės mažėti. Pajausime būtinybę suartėti, nes nuo to priklauso mūsų gyvenimo patogumas, žmonių saugumas ir sveikata, visų rūšių epidemijų ir problemų (pradedant vaikų, šeimų, baigiant didelėmis, globalinėmis) prevencija. Be abejo, tai bus pokyčiai į gera.
Dabar judame socialinio atstumo mažinimo link. Apskritai pasaulis mažėja. Bet tai vis dar nėra tas atstumas, kurio norime pasiekti. Visgi tai jau leidžia žmonėms būti arčiau vieniems kitų, geriau suprasti vieniems kitus, susipažinti su kitais kraštais, tautomis ir papročiais.
Žmogus pakyla virš savęs. Daugelis iš mūsų gyvena skraidydami iš šalies į šalį. Kitaip sakant, atstumas fiziškai mažėja, ypač vystantis internetui bei žiniasklaidai.
Tačiau svarbiausia, kad pamažu pradedame labiau vieni kitus suprasti. Net jeigu nesuartėjame, bent jau matome, kad yra priešingų mums žmonių. Juk ir kalbant apie neapykantą reikia suprasti tai, kas nekenčiama, ir tai, kas nekenčia.

#275265

Iš 2020 m. spalio 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

 

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai