Pateikti įrašai priklausantys Krizė, globalizacija kategorijai.


Vabzdžiai, mūsų mintys ir harmonija

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Vabzdžiai masiškai nyksta ir toliau. Tai gali sukelti katastrofą, kaip sako mokslininkai. Per du dešimtmečius išnyko daugiau nei 40% rūšių. Be jų neliks ir kitų gyvūnų, nukentės paukščiai, ropliai, amfibijos, žuvys ir, žinoma, žmogus. Daugės tarakonų, musių – ko tik nerašo!
Atsakymas. Žemė palaipsniui miršta.
Komentaras. Nyksta bitės. Tai rodiklis, kad bus blogai.
Atsakymas. Žinoma. Nes bitės reikalingos augalų dauginimuisi. Tai – problema!
Klausimas. Ar galima tai sustabdyti moksliniu metodu, kaip dabar bandoma daryti?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma. Niekaip. Padarysit dirbtines bites?
Klausimas. Taigi, jūs netikite „bitėmis-robotais“?
Atsakymas. Aš netikiu jokiais žmogaus gudravimais, į kuriuos investuojami milijardai. Aš netikiu, kad tai padės sustabdyti moralinį žmonijos nuosmukį, pakeis jų neigiamus tarpusavio santykius ir leis išgyventi. Žmonija laidoja save. Visos šios mokslinės gudrybės mus tik painioja. Jei jų nebūtų, mes jau seniai išrėktume sau klausimą: „Ką mums daryti?!“
Klausimas. Taigi, jie suteikia viltį?
Atsakymas. Taip. Mes viską permetame mokslui, manydami, kad sukišime ten milijardus dolerių ir viskas bus gerai, jie viską sutvarkys, ir mes ilsėsimės ant laurų. Ne, to nebus.
Turime suprasti, kad tik mūsų išsitaisymas padarys pasaulį vientisą, ir viskas atsikurs, viskas, kas reikalinga integraliam gamtos vystymuisi. Gamta – tai uždara sistema, ir jei mes pažeidžiame jos integralumą, tai niekas jos neatkurs.
Klausimas. Net jei mes pažeidžiame ją mintimis, ne tik veiksmais?
Atsakymas. Žinoma! Tačiau mes vis dar tikimės, manome: „Mes pastatysime šiltnamius. Vienas toks gali atstoti milijoną hektarų žemės. Ir viskas bus gerai. Šiltnamyje galima augalus apdulkinti ir veisti“.
Komentaras. Beje, jau yra tokių pasiūlymų…
Atsakymas. Taip, aš juos suprantu. Tačiau, tai – neveiks! Gamta labai išmintinga. Ji turi mus atvesti į tokią būseną, kad mes būtume priversti pasikeisti. Ne sutvarkyti, ką sugadinome, o patys turime keistis. O mes to nenorime. Mes išsisėjame po visą pasaulį, bandome užkariauti gamtą, užpildyti savo egoizmą ir, galų gale, matome, kad nė vienas iš mūsų nėra laimingas.
Komentaras. Visa žmonija gerbia mokslininkus, Nobelio laureatus, profesorius, žmones kurie tyrinėja, išranda. Tačiau, kai kalbu su jumis, jaučiu kad jie visi kaip vaikai, nesupranta svarbiausio dalyko.
Atsakymas. Aš gerbiu mokslą tik tokiu pavidalu, kuriuo jis padeda mums pamatyti gamtos vientisumą, kur viskas tarpusavyje susiję. Gamtos integralumas, jos harmonija labai svarbi žmogui. Tai suvokdamas jis pats padeda siekti harmonijos ir integralumo. Todėl reikia apie tai kalbėti, tokius pasiekimus, išvadas mums reikia imti iš mokslo ir įtraukti į žmonių visuomenę. Visi kiti mokslo pasiekimai neatneš žmogui laimės.
Komentaras. Ir išvados, kad galima kažką pasiekti moksliniais būdais, yra neteisingos?
Atsakymas. Tai atves tik į tokią būseną, kur privalėsi pasikeisti.
Klausimas. Ką daryti, kad vabzdžiai neišnyktų ir būtų normali ekologija?
Atsakymas. Tik paaiškinti žmogui, kad jis integrali būtybė ir privalo tinkamai sąveikauti su gamta. Tada pamatysime, kaip parašyta Biblijoje, kad po žmogaus visi gyvūnai, augalai, negyvoji gamta egzistuos harmonijoje: „Ir gyvens taikiai vilkas su ėriuku, o mažas berniukas juos ganys.“
#246228

Iš 2019 m.kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? 1 d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, 2 d.

Žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys

Komentarų nėra

Žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabalistas įvertina objekto ar reiškinio išsivystymo lygį?
Atsakymas. Gamtos išsivystymo lygį galima įvertinti tik tada, kai matome jos tarpusavio ryšį bendroje sistemoje. Kiek ji užpildo visą sistemą iki idealios integralios būsenos, tiek galime įvertinti kiekvieno gamtos elementą pagal tai, kiek jis įsijungęs į tą bendrą būseną.
Tačiau bet kokios raidos formos vis tiek priklauso nuo žmogaus. Žmogus iš esmės ir nusprendžia, kiek visos formos bus teisingai viena su kita suderintos ir teisingai sąveikaus tarpusavyje.
Todėl pasakyta, kad viena vertus, žmogus priklauso nuo visos gamtos, o kita vertus, visa gamta priklauso nuo jo.
#251020

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Vienintelis faktorius, lemiantis ateitį

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie trys veiksniai iš tūkstančių esančių lemia mūsų ateitį bendroje sistemoje?
Atsakymas. Mūsų ateitį lemia tik vienas faktorius – žmonių tarpusavio suartėjimas. Nieko kito gamta iš mūsų nereikalauja.
Mes esame uždaroje sistemoje, kurią turime subalansuoti. Kuo labiau prie to artėsime, tuo patogiau jausimės. Kiekvienas iš mūsų turi būti suinteresuotas, kad sistema būtų pusiausvira.
Mums reikia suprasti, kad neturime teisės vienas kito naikinti, nes taip sugriausime sistemą ir grįšime į paskutinę pakopą, kur vėl turėsime viską pakartoti. Todėl nėra nieko baisiau, kaip vienas kito naikinimas, karai ir panašiai.
Taigi, vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateitį, yra tinkamas santykis tarp mūsų.
Prie jo prisideda daug pagalbinių veiksnių: išsilavinimas, auklėjimas, sukūrimas vadinamųjų „dešimtukų“ – mažų kolektyvų, kuriuose galima santykinai greitai tinkamai susivienyti.
Tikslas yra tik vienas – vienijimasis į bendrą sistemą, tarpusavio papildymas, kai ryšių sistema tampa svarbesnė už mus pačius.
Būtent šioje sistemoje ir atsiskleidžia Kūrėjas, tik ryšyje, ir niekur kitur.
Kai ši sistema bus suderinta taip, kad joje pajausime visišką priklausomybę vienas nuo kito, tuomet šis mūsų sukurtas tarpusavio ryšys vadinsis „Kūrėjas“.
#243993

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi geriau?

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Pamatyti ateitį kaip gerą

Komentarų nėra

Septyneri žmonijos soties ir bado metai

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kalbėtume apie žmoniją, kaip siekiančią pažangos, egoistiškai besivystančią, ar galėtume sakyti, kad ji išgyvena septynerius soties metus?
Atsakymas. Iki praėjusio amžiaus 50–70-ųjų metų gyvenome gana soties metus.
Nors sunkiai dirbome, bet galėjome pramisti, ir viskas buvo normalu. Žmonija nekentėjo, nešaukė, kad jai blogai. O šiais laikais matome visai kitokį vaizdą: žmonija ėmė jausti, kad dirbdama ir būdama dabartinės būsenos, negali užsipildyti.
Jeigu prieš 100–150 metų dauguma žmonių gyveno vargingai, dėvėjo skarmalus, maitinosi labai skurdžiai, apsiribodami duonos riekele per dieną, tai šiais laikais tokių beveik nėra. Visi turi maisto, gėrimų, drabužių.
Tačiau dabar žmogus dvasiškai nepatenkintas, jį kankina klausimas: dėl ko aš egzistuoju? Kam man šitas gyvenimas? Ką jis man duoda? Gyvenu, po to numirsiu. O toliau? O iki to? O po to? Nieko. Tuštuma.
Tuo ir skiriasi septyneri bado metai nuo septynerių sočiųjų. Kadaise mūsų egoizmas kažkaip užsipildydavo, o atėjus septyneriems bado metams, nebegalime jo patenkinti.
Klausimas. Kokie gi čia soties metai iki praėjusio amžiaus vidurio, jei tuo metu buvo didžioji depresija, du pasauliniai karai, ispaniškasis gripas, pražudęs milijonus žmonių ir t. t.? Ar sotumas – bado nesuvokimas?
Atsakymas. Visų pirma, sotumas – tai nėra prikimštas pilvas. Jis reiškia norą gyventi.
O šiais laikais jaučiame, kad egoizmas slegia, gyvenimas netenka prasmės. Anksčiau egoizmas buvo mažesnis, nekėlė mums jokių klausimų, o dabar jis užaugo ir verčia susimąstyti, dėl ko gyvename ir ką čia veikiame. Tai labai slegia žmogų.
Šie klausimai mus ir išvaro iš Egipto. Apskritai, kokia kryptimi vystomės? Neapykantos Egiptui kryptimi, kitaip tariant, turime prieiti Sinajaus kalną (nuo žodžio „sina“ – neapykanta) ir ten gauti šviesą, su kuria atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir suprasime, dėl ko gyvename.
Šia kryptimi eina mūsų karta, nes, kaip sakoma, „pasiekėme dugną“. Ir jeigu tai yra gyvenimas, tada geriau negyventi.
O jei staiga dings interneto ryšys ir nustos veikti mobilieji telefonai, kas beliks jaunajai kartai? Tik narkotikai. Juk tai – siaubas!
Todėl galime šiek tiek suprasti, kad, iš vienos pusės, egoizmas mus ruošia labai blogoms būsenoms, o iš kitos pusės, šios blogos būsenos privers mus pakilti virš egoizmo.
#247628

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Istorinė chronologija ir dvasinis vystymasis

Alkis visiškame pertekliuje

Apleista ganykla

Komentarų nėra

Nauda ar žala?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Naujagimis niekam sąmoningai ar tikslingai nekenkia. O kaip su suaugusiais, kurie, priešingai, gali su malonumu, tikslingai naikinti, kenkti kitiems žmonėms?
Atsakymas. Į šį klausimą negalime atsakyti teisingai, nes nematome visos sistemos. Visai įmanoma, kad ta žala, kurie jie padaro, iš tikrųjų yra pagalba, kad būtų pasiekta kita būsena.
Gamta nieko neatlieka veltui: bet kokios pačios didžiausios problemos, žvėriškumas, naikinimai – kad ir kas, būtų turi pradžią ir pabaigą, priežastį ir pasekmes, ir mes negalime daryti jokių išvadų, kol neišvysime viso vaizdo.
#251290

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Veikiant bendram ir asmeniniam valdymui

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKiekvieno žmogaus atžvilgiu egzistuoja bendras ir asmeninis Gamtos/Kūrėjo valdymas.
Bendras valdymas veikia visus ir elgiasi su mumis kaip su viena visuma. Net jei vienas žmogus atliks ką nors negero, it mažas vaikas šeimoje – visi kentės, nes jis šeimos narys.
Lygiai taip ir mes – kiekvienas yra žmonių visuomenės narys: kas nors ką nors atliko neteisingai – kenčia visi. Mes tiesiog nematome savo blogių poelgių pasekmių, nes jos paklysta tarp visų. Tačiau vis tiek kenčia visa žmonija.
Todėl tiek, kiek galime kontroliuoti savo asmeninius poelgius tinkama kryptimi, kad kaip maži vaikai nieko nesudaužytume, netriukšmautume, neteptume, tada galėsime gyventi patogesniame pasaulyje.
Be bendro yra ir asmeninis valdymas, kai kiekvieną iš mūsų veikia aukštesnioji jėga. Šiame poveikyje yra dalis žmonijos bendros būsenos, kuri veikia kiekvieną iš mūsų, ir asmeninis poveikis iš aukščiau kiekvienam.
Norint suprasti Kūrėją, pirma svarbu priimti Jo signalus, nukreiptus būtent man, per asmeninį valdymą. Juk dėl šio poveikio tikriausiai galiu viską teisingiau įsisąmoninti.
#247755

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

 Kaip aukštesnysis valdymas vysto mus?

Asmeninis valdymas

Kaip Kūrėjas valdo kiekvieną

Komentarų nėra

Ar įsiviešpataus taika ir meilė pasaulyje?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas iš Facebook. Ar mūsų pasaulyje galima situacija, kai visi žmonės pamažu ateis prie vieno Kūrėjo ir mūsų planetoje įsiviešpataus taika ir meilė, toks utopinis pasaulis, idilė? Ar tai įmanoma?
Atsakymas. Žinoma, kad įmanoma. Esu tikras, kad tai gali nutikti ir mūsų laikais. Viskas priklauso nuo mūsų, juk situacija pribrendo.
Mūsų karta kabalistiniuose šaltiniuose vadinama paskutiniąja karta, nes ji jau subrendo, kad įsisąmonintų teisingą būseną ir suprastų, kad savo egoizmu niekada neįstengsime pasiekti nieko gero, mūsų vaikai bus tik nelaimingesni už mus. Tai matome iš to, kas vyksta pasaulyje.
Viena, ką mums reikia padaryti, tai vis dėlto rasti, nuo ko priklauso mūsų laimė ir koks dabartinis žmonijos raidos tikslas, bei jo siekti. Kabala tai aiškina. Imkime tai realizuoti.
#250176

Iš 2019 m. kovo 10 d. TV laidos „Atsakymai į klausimus iš Facebook“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrino programa

Kur mus veda Kūrėjas?

Pajausti dvasinį pasaulį

Komentarų nėra

Ar išliks šeimos institutas?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ko laukti šeimos institutui ateityje? Kaip jį išsaugoti, sustiprinti, subalansuoti? Ir kaip kabala gali padėti?
Atsakymas. Manau, šiais metais šeimos institutas kartu su kitais visuomeniniais institutais patirs labai rimtų išbandymų. Tęsis šeimos problemos, didės atotrūkis vaikų nuo tėvų, tėvų vienas nuo kito, atsiskyrimas tarp šeimų, tarp kartų: tėvų ir vaikų, močiučių / senelių ir anūkų. Žmonės nesijaus susiję vienas su kitu: „Na ir kas, kad pagimdė, užaugino, o dabar aš išėjau.“
Galiausiai pasieksime būseną, kai niekas niekam nieko neprivalo, niekas neturi teisės nieko iš kito reikalauti: „Atstokit: jūs man nerūpite ir aš jums neturiu rūpėti!“
Po to, kartu su visais įsisąmonindami blogį, kurį mums perša mūsų egoizmas, pagaliau pradėsime suvokti, kad nėra kitos išeities, o tik pradėti taisytis. Juk gyvenimas taps nepakeliamas ne tik šeimoje, bet ir visais kitais aspektais taip, kad žmogus netikės nei ateitimi, nei dabartimi.
Jis iš tikrųjų pradės suprasti, kad egzistuoti vienam tarp žmonių – blogiau, nei vienam džiunglėse, kur nežinai, į kurią pusę žengti, kad tau kas nors neįkastų arba neužpultų iš viršaus. Žmogus jausis atsidūręs grėsmingose aplinkybėse: lyg jis yra tarp žmonių, bet iš tiesų – miesto džiunglėse, kur net negali trumpais perbėgimais nusigauti iki artimiausios parduotuvės ir atgal. Jis jaus, kad ne tik niekas negali jam padėti, bet ir iš viso nesiruošia to daryti.
Tikiuosi, to pakaks, kad žmogus susivoktų: reikia vis dėlto kažką daryti su savo žmogiškąja prigimtimi. Tada įsiklausys ir išgirs, kad yra metodika, kuri taiso žmogaus prigimtį, ir gali tai padaryti. Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Galbūt tada jis kreipsis į mus.
#244602

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Revoliucija šeimoje

Už šeimos išsaugojimą!

Traška santuokos siūlės

Komentarų nėra

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei gamtoje, kuri yra harmoninga, gyvūnai ryja vienas kitą, ar tai reiškia, kad mes taip elgdamiesi irgi esame harmoningi?
Atsakymas. Taip, tačiau tik gyvūniniame lygmenyje. Negyvasis, augalinis ir gyvūninis gamtos lygmenys sukurti taip, kad kovotų ir vienas kitą rytų. Ir ši kova – evoliucija.
Šiuose lygmenyse naudojimasis vienas kitu nelaikomas gėdingu, kritiniu. Vienas gyvūnas, ėsdamas kitą, nejaučia jokios sąžinės graužaties. Jei vienas žmogus kovoja prieš kitą, tada jis svarsto, kaip pateisinti save, stengiasi kažkaip sau paaiškinti, kas ir kodėl. O gyvūnai to nedaro, jų išskaičiavimas: man reikia suėsti silpnesnį tam, kad gyvenčiau. Todėl visa tai gyvūniniame lygmenyje yra normalu. Tačiau, dabar, kai mes išeiname į lygmenį „Žmogus“, iškyla problema: mes turime vystytis, ne rydami vienas kitą, ne pataikaudami savo egoizmui, o pakildami virš jo.
Aš tikiuosi, kad žmonės pradės tai suprasti, nes kitaip išgyventi bus neįmanoma. Aišku, egzistuosime ir toliau, bet būsenos bus labai blogos. Todėl privalome kuo plačiau paskleisti informaciją apie tai, kokiais būdais turime siekti kūrinijos tikslo. O tikslas – atvesti žmoniją į harmoniją, vienas kito užpildymą, sukurti tinkamą tarpusavio ryšį. Ir tada visa likusi gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė – irgi pasieks harmoniją. Tada sugebėsime pasirūpinti ekologija, kuri visiems tokia svarbi. Jei pasieksime pusiausvyrą tarpusavyje, viskas bus gerai. Kadangi mes, žmonės, esame pačiame aukščiausiame vystymosi lygmenyje, lyginant su kitais gamtos sluoksniais, mūsų išsitaisymas lems pusiausvyrą ir juose.
Ateina laikas tapti žmonėmis.
#243942

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

2019-ieji – „nėštumo metai“

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, VI dalis

Kas valdo pasaulį?

Komentarų nėra

Europa: atsiskirti, pasikeisti ir vėl suartėti

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Anglija kenčia dėl „Brexito”, negali susitaikyti su išstojimu iš ES, kankinasi. ES atidėjo Britanijos „Brexitą” iki spalio 31 d., o Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pasakė: „Noriu kreiptis į draugus britus. Skirta pakankamai laiko geriausiam sprendimui rasti. Prašau, neiššvaistykite šio laiko“. Jūs sakote, kad jei jie nori, tai ir reikia atsiskirti, kad artimiausiu metu vienybės ten nebus?
Atsakymas. Aš už tai, kad egoizmas visais lygiais būtų patenkintas, jo negalima priversti. Atsiskirkite ir pradėkite artėti vienas prie kito teisingai – jausmiškai, be prievartos. Ankstesni būdai – jau praeitis. Dabar galiu gyventi bet kurioje šalyje. Galiu ištekėti, vesti, gauti bet kokį pasą, statytis namą, kur noriu. Nebėra ankstesnių ribų, išankstinių nuostatų, kur kas turi gyventi. Imkime kitaip žvelgti į visa tai, pradėkime artėti, pratinkimės prie esamos situacijos.
Reikia bendros kultūros. Turime specifines, tautines atskirų tautų, grupių kultūras, bet šalia to yra ir bendroji. Štai bendrosios mums ir stinga.
Klausimas. Bendrosios vieningų europiečių kultūros?
Atsakymas. Taip. Šia kryptimi nieko nedaroma.
Klausimas. Manote, kad turime atsiskirti, kad suartėtume?
Atsakymas. Reikia gerai išsiskirstyti, kad pasikeistume, ir priklausomai nuo savo pokyčių artėtume vieni prie kitų. Keisti save – reiškia keistis dėl kito, pažinti, tyrinėti ir t. t., tai yra be prievartos artėti vienam prie kito.
Klausimas. Kad patiems kiltų noras vienytis?
Atsakymas. Taip, žinoma. Ir taip bus visur. Pažiūrėkite, kas vyksta Ispanijoje su Katalonija, su baskais. Barselona – didžiausias, populiariausias Ispanijos miestas, o baskų nuomone jis – ne Ispanija: „Tai ne Ispanija, tai – Katalonija. Mes – kitokie“. Vadinasi, ten reikia rimto auklėjimo, minkšto suartėjimo.
Klausimas. Kas gi tuo užsiims?
Atsakymas. Pasaulyje yra milijardai bedarbių, kad ir dėl jų imkite vienytis. Nieko nepadarysi. O pažiūrėkite, kaip Afrikoje vieni su kitais kariauja, tiesiog ryja vieni kitus. Ir apskritai, visur pasaulyje tas pats. Visame pasaulyje aštrėja rasinė, klasinė, nacionalinė kova. Tai galima sureguliuoti tik auklėjimu.
Klausimas. Ir nepavyks įstatymais, draudimais, niekaip?
Atsakymas. Niekaip. Kalbame apie jausminius tarpusavio santykius.
Klausimas. O jūs šiuo klausimu optimistas ar ne? Ar šie jausminiai tarpusavio santykiai išsivystys? Ar suprasime juos?
Atsakymas. Tik per bendrą šaknį. Virš visų religijų, kurios skaido. Virš visų mistikų, virš visų dėsnių. Virš visko. Bendroje šaknyje – tik vienas dėsnis. Kad jį pasiektume, turime būti visi savanoriškai, gražiai susivieniję. Kai būsime susivieniję, pajusime savo bendrą šaknį ir imsime jausti Aukštesnįjį pasaulį.
Tokia pasaulio ateitis. Tačiau kiek etapų dar turėsime praeiti, kad tai suvoktume – nežinia.
Sėkmės mums!
#246347

Iš 2019 m. balandžio 23 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai