Pateikti įrašai priklausantys Krizė, globalizacija kategorijai.


Turtuoliai verkia

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulio turtingiausieji, kurių suskaičiuojama apie 500, skursta. 2018 m. jie prarado 511 milijardų dolerių.
Atsakymas. Jie turi suprasti, ar gali trukdyti žmonių pažangai. Kuo daugiau pateiki žmonėms naujų žaislų ryšiui, jų užpildymui, visokios informacijos ir viso kito, tuo išrankesni, nepakantesni jie tampa.
Jų jau nebedomina įprastas „Facebook“. Jie jau nebegali žiūrėti reklamų. Žmonės taip persisotino tuo, kad net vaikams to nebeįbruksi.
Kitaip tariant, viskas, iš ko turtuoliai pelnėsi pastaruosius 20 metų, dabar vis mažiau veikia. Nepaisant visų patobulinimų, tai nustoja veikti. Mobilieji telefonai ir kita – visa tai atkrenta. Egoistinio prisipildymo laikotarpis pats save supūdys.
Žmogus vis dėlto vystosi. Todėl aš matau, kad ateis laikas, be to, labai greitai, kai ir tie doleriai, kuriuos jie sukaupė, neturės jokios vertės, ir galimybės užsidirbti nebebus.
Manau, kad žmonės apskritai sieks paprastumo. Jiems norėsis sėdėti ant žolytės, truputi išgerti, užkąsti, klausytis normalios muzikos ir paukščių čiulbėjimo, bėgiojančių aplinkui vaikų juoko. Jiems norėsis kažko labai artimo, širdžiai malonaus, neužimti savo galvos, smegenų, sielos, jausmų kažkuo dirbtinu.
Aš tikiuosi, kad taip ir bus.
#240175

Iš 2018 m. gruodžio 25 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelygybės veiksnys

Skųskitės tam, kas jus sukūrė

Ekonomikos forumas Davose 2018

Komentarų nėra

Ar karai veda į progresą?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Sakote, kad tarpusavio sunaikinimas veda į visuomenės raidos regresą, tačiau paprastai karai stimuliuoja gamybines jėgas?
Atsakymas. Taip, karai stimuliuoja gamybines jėgas. Tačiau esmė ne jos, o visuomenės raida. Šiuo atžvilgiu karai neskatina vidinės žmogaus raidos. Priešingai – jie įveda jį į kitą, dvigubą spiralę ir neskatina jokio progreso, tik techninį.
Žinoma, jei ne karai, jei nėra grėsmės, žmonijos technikos, mokslo ir kitų sričių pažanga būtų kur kas lėtesnė, tačiau tai negalioja visuomenės raidai.
Pati visuomenė nuo karų nesivysto, o regresuoja. Be to, po karų likusios žaizdos ilgai gydomos ir praktiškai netgi yra neišgydomos. Jos slypi kažkur viduje, tarsis su jomis nesiskaitome, tačiau iš tikrųjų jos neleidžia mums kurti normalių santykių.
#244955

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujasis pasaulinis karas jau laukia

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Karas ar taika?

Komentarų nėra

Kiek milijardų gali išmaitinti Žemė?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dabar Žemėje yra daugiau nei septyni milijardai žmonių. Kiek žmonių ji gali pramaitinti?
Atsakymas. Galiu jus nuraminti, Žemė gali pramaitinti iki dviejų šimtų milijardų žmonių.
Klausimas. Kodėl tuomet kalbama apie planetos gyventojų perteklių?
Atsakymas. Jokio gyventojų pertekliaus nėra. Tiesiog negalime susitvarkyti su tuo, ką turime. O iš esmės racionaliai skirstant resursus – jų bus kiek tik nori, be apribojimų.
#245578

Iš 2019 m. sausio 27 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo įtaka Žemės ekologijai

Gresia maisto produktų gamybos deficitas

Suvokti gamtos tendenciją

Komentarų nėra

Įskundimai universitetuose

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Pasaulyje plinta nauja tendencija, kuri dabar susitelkusi moksliniame Amerikos universitetų pasaulyje. Šimtai universitetų visoje šalyje palaiko sistemą, kuri skatina skųsti savo kaimynus, dažniausiai – anonimiškai.
Mičigano universitete buvo skundžiami studentai, palaikantys Donaldą Trumpą. Universiteto laikraštis už tai, kad ji skyrė mažai dėmesio transseksualiems ir nebaltaodžiams studentams. Paskundė žmogų, nulipdžiusį sniego senį, nes jis baltas, o tai – iššūkis juodaodžiams.
Egzistuoja teisėjų komanda, sudaryta iš studentų, rečiau – iš mokytojų, ir iš policijos, kuri nagrinėja visus šiuos įvykius.
Visos šios istorijos kyla, nepaisant amerikiečių įstatymų. Laisvės pradeda nykti nuo akademinio sluoksnio. Kitaip tariant, visuomenės naikinimas prasideda nuo jos galvos – švietimo sistemos.
Atsakymas. Tai natūralu studentų aplinkoje, nes ji jau seniai mutuoja. Ir tai visiškai priešinga tam, kas turi būti šioje aplinkoje. Kur pliuralizmas? Kur laisvė? Viskas atvirkščia.
Amerikos universitetai ir apskritai universitetai visame pasaulyje tapo tiesiog nepakenčiami dėl savo ultraliberalumo, ekstraliberalumo, dėl to, kad viskas yra leistina ir viskas galima, ir todėl nėra jokių rėmų. O be rėmų žmogus – toks gyvulys, kad jo neįmanoma suvaldyti.
Studentai giriasi tuo, kad gali viską daryti priešingai. Nesvarbu ką, nes svarbiausia, kad priešingai. Iš tikrųjų, tai ideologija, kurios tikslas sunaikinti viską, kas jau yra, o kas bus vėliau – nesvarbu. Neatsižvelgiant į nieką, negalvojant apie pasekmes.
Pradėtas judėjimas, kuris iš tikrųjų gali sunaikinti visuomenę, ar mažų mažiausiai įstatymus, kuriais ji vadovaujasi. Šis judėjimas geba pakeisti visus įstatymus, sukelti abejones visomis vertybėmis ir t.t. Tai, kas vyksta, neįtikėtina!
Komentaras. Kita vertus, tyrinėtojai kalba, kad išorinių tiesos etalonų nebeliko, remtis galima tik pačiu savimi.
Atsakymas. Taip, taip iš tikrųjų yra. Jūs klausiate: „Kuo remiantis atsirado įvairių ultraliberalių srovių?“ Remiantis prielaida, kad visuomenė auklėjasi, žiūrėdama pati į save.
Klausimas. Kokį sprendimą siūlo kabala, jei kalbame apie akademinę aplinką, kur vyrauja chaosas, kur viskas neteko vertės?
Atsakymas. Visuomenė turi judėti pirmyn, remdamasi tuo, kas buvo. Kaip kitaip žinoti, kur link žengti? Gal kitas žingsnis – tiesiai į bedugnę? Bet tas niekam nerūpi. Priešingai, laikoma pažangumu: kuo aš destruktyvesnis šiandien, tuo pažangesnis.
Skųsdami nori sunaikinti kitų nuomonę? Ar tai pliuralizmas, liberalizmas, demokratija? Visai ne! Visa ši studentų brolija, apskritai, visiškai pasikeitė.
Reikalingas rimtas sukrėtimas: būdami tokie patenkinti savimi, jie negali išgirsti kitokios nuomonės.
Visuomenė susipainiojusi visame pasaulyje, todėl nepakaks traukti vieną siūlą. Viskas tarpusavy susipynę.
Dabar tai praeis per didžiulę ekonominę krizę, ir ji viską sustatys į vietas. Viskas bus peržiūrėta, permaišyta pagal tikrą, teisingą sprendimą – kas naudinga žmonijai, o kas ne. O toliau reikia pradėti iš pradžių: dėl ko jie mokosi, kokią žmoniją mes kuriame su jais, kaip jie dalyvaus bendrame žmonijos gyvenime?
Dėl to reikia žinoti, kur link turi eiti visuomenė. Mažų mažiausiai, ji turi vienytis. Tai, manau, visiems aišku. Pasaulis turi tapti globalus. Pati gamta – negyvoji, augalinė, gyvūninė ir galiausiai žmogaus – gena mus į tai. Visi gamtos lygmenys linksta į bendrą globalizaciją, tarpusavio ryšį.
Vadinasi, studentija, kaip pats pažangiausias, jaunas visuomenės elementas turi skatinti būtent tai, nešti šią vėliavą.
Mes turime vienytis. Kaip to pasiekti? Stenkimės dėl vienybės, o ne dėl atsijungimo! Juk viską, ką dabar darote, juolab skundai, skatina atskirtį. Kur tas bendras stogas, kuris turi mus uždengti, dėl kurio turime dirbti ir kuris mus sujungs?
Nepaisant to, kad esame skirtingi ir priešingi vienas kitam visuomenėje, turime jungtis aukščiau visų šių priešingybių. Priešingybių sujungimas yra menas, o ne abipusis susinaikinimas ar viduriukas, kur susitinkame, kad po akimirkos išlakstytume į priešingas puses.
Susijungimas turi būti trijose linijose: tu turi savo nuomonę, aš turiu savo, ir mes kuriame iš jų viduriniąją liniją, neatsisakydami savo nuomonės.
Tai – visa sistema, rimtas mokslas. Būtent to turime pasiekti.
#239828

Iš 2018 m. gruodžio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Progresas ar regresas?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Žiūrint iš žemiškų pozicijų žmonija dar niekad negyveno taip gerai, kaip dabar. Jei XX a. pradžioje nuo „ispaniško gripo“ mirė 100 milijonų žmonių, beveik 5% planetos gyventojų, tai dabar kažkas panašaus negali nutikti. Tačiau sakote, kad mūsų laikais yra dar blogiau nei anksčiau.
Atsakymas. Tai, ką žmonija prašoko per paskutiniuosius šimtą metų, nesulyginama su jokiu kitu laikotarpiu. Iš tikrųjų, prieš šimtą metų žmonės buvo priklausomi nuo derliaus. Šiandien to nėra. Jie priklausomi nuo energetinių resursų, naftos, žibalo: „Kuo šildysime namus, kuo apšviesime būstą?“
Net prieš šimtą metų žmonės gyveno labai primityviai. Amerikos didžioji depresija, Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. Paskui prasidėjo raida ir per paskutinįjį penkiasdešimtmetį atlikome didžiulį šuolį.
Tačiau pradedant nuo aštuntojo dešimtmečio raida sustojo, išskyrus informaciją ir ryšius. Žmonija ėmė pamažu užleisti savo pozicijas ir šiandien mes jau ne taip veržiamės pirmyn kaip tais metais, o priešingai – išgyvename regresiją.
#243949

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ateitis kuriama dabartyje, II dalis

Kai technika bejėgė

Pažanga, stumianti atgal

Komentarų nėra

Pasitikėti ar tikrinti. Kaip pasitikėti kitais?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Šiuo metu vis labiau stiprėja visuomenės nepasitikėjimas žiniasklaida, valstybe ir vieni kitais. Matome, kad trūksta supratimo, kas yra pasitikėjimas ir kaip su juo dirbti.
Atsakymas. Taip yra todėl, kad mūsų egoizmas išaugo ir iš mūsų reikalauja visiškai naujų santykių: aiškesnių, labiau susietų, grubesnių, priklausomų tarpusavyje. Kiekviename iš mūsų – didžiulis egoizmas, ir kiekvienas nori būti laisvas nuo visų kitų. Tai pirma.
Antra, tai lydi visuomenės, technologijų, gyvenimo raida. Juk šiandien galiu ramiai gyventi aprūpindamas save ir nesirūpinti niekuo kitu. Ir jei supančiojate save ryšiais (šeima, draugų kompanija ar kolegos darbe), tuomet reikia tam tikrų ir kartais labai didelių pastangų.
Todėl mūsų laikais labai sunku paskatinti žmogų būti susijusiam su kitais. Jis tai daro arba už gerus pinigus, arba jeigu jam ko nors labai reikia.
Klausimas. Kas yra pasitikėjimas?
Atsakymas. Pasitikėjimas – kai pasikliauju kitu pagal susitarimą, kurį sukūrėme tarpusavyje.
Klausimas. O kas slypi už pasitikėjimo?
Atsakymas. Už pasitikėjimo slypi noras sulaukti iš kito žmogaus požiūrio, pagalbos, tam tikro palaikymo.
Klausimas. Ar galite pateikti idealios būsenos pavyzdį, kurioje būtų pasitikėjimas?
Atsakymas. Tai gali būti tik tada, kai žmonės ims suprasti, kad jie vieninga sistema, kad visi tarpusavyje susiję. Jie privalo atskleisti visišką tarpusavio priklausomybę. Tik tada galime pasakyti, kad visuomenėje bus kokia nors sistema, žmonės pajaus tarpusavio ryšį, pajaus save kaip vieningą sistemą, pradės abipusius mainus, darbus, rūpinsis vieni kitais ir pan.
Dabar to nėra. Net visos sistemos: sveikatos apsauga, finansai – viskas, ką sukūrėme, veikia tik skaldydamos visuomenę.
Komentaras. Prieš 30 metų, pvz., Tarybų Sąjungoje, buvo tam tikri pasitikėjimu grįsti santykiai, kai galėjome palikti raktą po kilimėliu, nerakinti durų būdami namuose…
Atsakymas. Esmė ne ta, buto durys atviros ar uždaros. Esmė ta, kad žmonės atskirti vieni nuo kitų savo vidinėmis durimis: „Aš nenoriu girdėti, kas vyksta su kitu žmogumi. Man tai visiškai nesvarbu.“
Vis tiek pripažįstame, kad be visuotinio tinkamo požiūrio į savo prigimtį, kad imtumės ją taisyti, niekur toliau nenueisime. Įvairiausia „kosmetika“ čia nepadės.
Klausimas. Kaip to pasiekti?
Atsakymas. Tam reikia išsiaiškinti, kad mūsų prigimties pagrindas yra egoizmas ir kaip su juo dirbti, kad jis virstų mūsų padėjėju, o ne kenkėju. Tai ilgalaikis visuomenės ugdymas.
Klausimas. Ar galime atkurti pasitikėjimą tarp dviejų žmonių, nepriklausomai nuo makro pasaulio?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma. Visa tai – viena sistema. Pasiekėme būseną, kai pasaulis integralus, o integralioje sistemoje dalis ir visuma lygūs. Todėl negalėsime ištaisyti santykių net tarp dviejų žmonių, net tarp vaikino ir merginos, kurie nori kurti savo santykius, grįstus tam tikru pasitikėjimu. Ne, jie yra visuomenės dalis ir elgiasi vienas su kitu taip, kaip tai vyksta visuomenėje.
Todėl viskas griūna visuose lygmenyse vienu metu.
Klausimas. Koks bus permainų taškas? Kas paleis kitą procesą?
Atsakymas. Permainų tašku taps blogio įsisąmoninimas. O tam reikia plačios reklamos, paaiškinimų, kad artėjame prie uolos krašto.
Klausimas. Kokia yra pasitikėjimo formulė?
Atsakymas. Pasitikėjimas – tai mūsų tarpusavio ryšio įsisąmoninimas ir jautimas. Kai jausime, įsisąmoninsime šį vidinį ryšį, kai jį realizuosime kiekvieną akimirką, būdami bet kokios būsenos, – tai ir vadinsis pasitikėjimu. Kitaip nebus.
Pasitikėjimas – itin didelė jėga, tai bet kurios valstybės ir visuomenės pagrindas, visų narių sulipdymas į vieną sistemą, kai jiems nereikia nieko kito išskyrus pojūtį, kad yra viename tinkle ir visiškai priklauso vienas nuo kito. Iš čia kyla žodis „pasitikėjimas“.
Komentaras. O kas yra „tikrumas“?
Atsakymas. Tikrumas kyla iš mūsų tarpusavio ryšio pojūčio.
Klausimas. Ar tai yra tam tikras tikėjimas kitu žmogumi?
Atsakymas. Tikėjimas – tai davimo savybė, kuri taip pat kyla iš mano pojūčio, kad esame tarpusavyje susiję.
Visas pasaulis yra visiškai tarpusavyje susijęs, egzistuojame mus siejančiame tarpusavio jėgų tinkle.
Pasitikėjimas – kai naudojuosi ryšio sistema tarp mūsų, kuri egzistuoja ir atsiskleidžia man. Priklausomai nuo jos atskleidimo, užmezgu abipusį ryšį su kitais. Tai ir yra pasitikėjimas. Tai nėra kažkas, kas neegzistuoja, o aš tai neva sukuriu. Tai visiška netiesa. Tam pasitelkiu vien psichologinius, fizinius elementus.
Komentaras. Tarkime, vienas žmogus sako kitam: „Nejaučiu, kad kažką darai, todėl nepasitikiu tavimi.“
Atsakymas. Teisingai, jis nejaučia, bet kažkas kitas jaučia. Mums reikia padaryti taip, kad visi jaustų, kad mus sieja vienas ryšys, priklausomybė, vienas tinklas, tuomet norom nenorom vieni su kitais elgsimės kitaip.
Man nereikia žinoti, ką jaučia kiekvienas iš jų! Man tiesiog reikia žinoti, kad taip priklausau nuo jų, o jie nuo manęs, ir viskas, ką darau jų atžvilgiu, grįžta man. To reikia mokyti, rodyti, aiškinti, atverti žmonėms akis.
Jei norime padaryti ką nors rimto, reikia rimtų norų, rimtų priežasčių. Žmonės turi suprasti, kad jeigu dabar jie ima suprasti gyvenimo prasmę, ištakas, priežastis, dėl ko žmogus egzistuoja, kaip jis sukurtas, kas jį judina, tuomet tai rimtas darbas su savimi.
#230447

Iš 2018 m. birželio 8 d. TV laidos „Naujienos su M.Laitmanu“

Komentarų nėra

Apie gyvenimą su lėlėmis, totalią vienatvę ir darboholizmą

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Japonijoje žmonės darbui skiria labai daug laiko. Ir vyksta tam tikras pasikeitimas: žmonės įsigyja partnerius-lėles.
Vienas po žmonos mirties pradėjo kolekcionuoti lėles, kurios imituoja žmogų. Kitas atšalo nuo savo žmonos ir dabar turi lėlę. Kitaip tariant, vyksta žmonių pakeitimas lėlėmis. Jie lėlėmis rūpinasi, prausia ir taip toliau.
Be to, šis polinkis būdingas ir vyrams, ir moterims. Moterys taip pat įsigyja sau lėlių, gyvena su jomis, bendrauja. Kai kurios užsideda lėlių kaukes, kad būtų idealios gražuolės. Visiškas absurdas!
Atsakymas. Žmogus nekenčia savo išvaizdos, nori jos atsikratyti, pereiti į jausmų pasaulį, vidinį, o ne į išorinį bendravimą – ne tarp kūnų, o į aukštesnį lygmenį. Jis jaučia, kad pasaulyje jis yra nereikalingas ir nežino, ko reikalauti iš kitų. Todėl ir vyksta dirbtinis pakeitimas.
Ką galima pasakyti apie tai?
Mes esame pereinamajame laikotarpyje – ir ne tik „nelaimingi“ japonai, bet ir visi kiti. Aš nemanau, kad ateis lėlių era ir jos pakeis vyrus, žmonas, vaikus ar naminius gyvūnus. Visa tai – ne daugiau nei žaidimai. Iš tikrųjų, negali būti jokio pakaitalo.
Aš tikiuosi, kad dabartinė didžioji krizė kaip cunamis nušluos visą supuvusią industriją, įskaitant visa, kas nereikalinga, ką žmogus išranda ir gamina. Liks tai, kas būtiniausia.
O visa kita – dvasiniam pakilimui! O tai įmanoma tik per teisingą bendravimą tarp žmonių, kai tarp jų kyla ta būsena, kuri vadinama „dvasia“. Ir tada žmonės pakyla kartu šioje dvasioje: aš negaliu be tavęs, tu negali be manęs.
Kalbame ne apie vyrus ir moteris, o apskritai – apie visus! Toks savanoriškas vienas kito papildymas palaipsniui kelia mus vis aukščiau. Tai yra dvasinis liftas. Tą mes turime pasiekti.
Kabala mus to moko. Tikiu, kad tai išspręs visas problemas. Taip ir bus.
O plastikiniai pakaitalai tėra laikini žaislai. Būtent todėl, kad mes nerandame, kaip teisingai tarpusavyje susiderinti, susijungti.
Klausimas. Tyrinėtojai sako, kad žmones valdo baimė, noras būti saugiems. Kaip įveikti šią baimę?
Atsakymas. Jie taip pat to neras ir vienas kitame.
O suras, jei teisingai susijungs tarpusavyje ir šiame junginyje staiga atskleis Aukštesniąją jėgą, kuri juos sukūrė, laiko ir nuo kurios jie visiškai priklauso. Ir tada baimė praeis.
Kokia gali būti baimė, jei esi susijęs su Aukštesniąja jėga, kuri lemia viską: kokiu būdu tu gimei, egzistuoji ir numirsi, kokiose būsenose būsi apskritai? Kai turi kontaktą su Aukštesniąja jėga, jokios baimės nėra.
#231728

Iš 2018 m. liepos 31 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Ketinimo įtaka Žemės ekologijai

Ketinimas, malda, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar žmogaus ketinimas padaryti kitam žalą veikia negyvąją ir augalinę gamtą? Kabalos mokslas sako, kad gamta į tai reaguoja visa griaunančiais uraganais ir kitomis stichinėmis nelaimėmis. Kaip tai suprasti?
Atsakymas. Visa gamta yra neatskiriama ir tarpusavyje susijusi, todėl mūsų poveikis bet kuriai jos daliai turi įtakos visoms likusioms dalims. Kuo aukštesnis gamtos lygmuo, kurį mes veikiame, tarkim žmonių, tuo labiau tai atsiliepia visuose ankstesniuose lygiuose: gyvūniniame, augaliniame ir negyvajame.
Ir atvirkščiai, jei mes veikiame tik negyvąjį sluoksnį, tada mažesniu mastu tai paliečia augalinę gamtą, dar mažiau gyvūninę ir dar mažiau – žmogų.
Pasirodo, mano blogas požiūris į kitą žmogų persmelkia visą piramidę. Čia ir atsiskleidžia ekologinė ir kitos problemos: mes patys sukeliame uraganus, stichines nelaimes ir kitas bėdas.
Anksčiau negalėjome savo ketinimais kažko keisti, bet nuo praeito amžiaus pradžios viskas pasikeitė. Pažvelkite, ką padarėme per XX a.! Ir viskas todėl, kaip sako kabalistai, kad žmonija pasiekė visiškai naują būvį.
Jei XX a. pradžioje pasaulyje buvo 2 mlrd. gyventojų, ir tai yra maždaug tiek, kiek planeta gali išlaikyti, tai šiandien yra 8 mlrd. žmonių. Tai rodo, kad per pastaruosius 100 metų mes rimtai išvedėme mūsų sistemą iš pusiausvyros.
Klausimas. Tai reiškia, kad 2 mlrd. žmonių negali atlaikyti dabartinio egoizmo lygmens ir todėl turi būti 8 mlrd.?
Atsakymas. Jei mes vystytumės tinkamai, tai mums nereikėtų 8 milijardų žmonių.
#230746

Iš 2018 m. kovo 25 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Į kongresą kviečiame visus 8 milijardus

Dvasinis darbas, Kongresai, įvykiai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманVisus norinčius kviečiame į didįjį tarptautinį kongresą vasario mėn. Juk nūnai gyvename pasaulyje, kuris nuolatos artėja prie blogio atskleidimo. Vadinasi, jam skubiai reikia taisytis, kad pasitrauktų nuo blogio ir pereitų prie gėrio.
Todėl į kongresą kviečiame visus Izraelio gyventojus, ir būčiau laimingas apskritai pakviesti visą pasaulį, visus septynis aštuonis milijardus žmonių, kad jie išgirstų apie pasaulio taisymąsi.
Kabalistai sako, kad pasaulis priėjo iki „paskutiniosios kartos“, iki taisymosi laikotarpio, ir privalome tai realizuoti. Akivaizdu, kad pasaulyje auga negatyvios tendencijos visose srityse: nebejaučiamas vidinis saugumas, džiaugsmas, ramybė, mažėja pajamos, prastėja santykiai tarp žmonių. Viskas nuosmukyje.
Tačiau yra kabalos metodika, kuri leidžia mums įveikti šią krizę ir parūpinti savo vaikams gerą ateitį. Ji atsiskleidžia mūsų laiku, kad padėtų mums, būtent todėl, kad atsidūrėme tokioje padėtyje.
Iš kongreso žmogus išeis jausdamas tikrumą, kad Izraelyje yra organizacija, besirūpinanti jo ateitimi.
Šiuolaikinis pasaulis išmoko pertektinai gaminti maisto produktų, drabužių. Dar prieš šimtą metų žmonės galvojo apie duonos kąsnį, kad prasimaitintų, o šiandien visiška gausa. Ir nepaisant to, pasaulis nuopuolyje. Technologijų ir ekonomikos augimas neprideda žmogui gyvenime nei laimės, nei gerovės.
Visuomenėje yra viskas, yra perteklius, kuris bus išmestas, yra milijardai dolerių, tonos aukso, o paprastas žmogus neturi iš ko gyventi. Būtina pakeisti visuomeninius santykius, nuo kurių viskas priklauso.
Išsivystėme tiek, kad galime pramaitinti visą Galaktiką. Bet kuriame pasaulio kampelyje galima visko nusipirkti – tik mokėk: bet kokius produktus, drabužius, vaistus. Problema tik ta, kad nėra ryšio tarp žmonių ir todėl visi kenčia. Todėl būtina ištaisyti visuomenę ir pirmiausia, kalbama apie Izraelio visuomenę, kuri dar niekad nebuvo tokia susiskaldžiusi ir atsiskyrusi.
#239998

Iš 2019 m. sausio 22 d. pamokos pagal Baal Sulamo straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

 

Komentarų nėra

Mokytojai ginkluojasi

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Floridos Senatas balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, pagal kurį mokytojai gali nešiotis ginklą. Kuo tai gali baigtis? O jei mokytojui staiga kils noras šaudyti?
Atsakymas. Nėra ką daryti, – tinkamo auklėjimo niekuo nepakeisi. Galima pastatyti dar tūkstantį kalėjimų – tai nepadės. Iš tiesų lieka tik auklėjimas, kuriuo niekas neužsiima. Tai – pasaulinė problema.
Klausimas. Kas turi įvykti, kad auklėjimo būtinybė taptų rakštimi širdyje ir žmogus privalėtų tuo užsiimti?
Atsakymas. Turi ateiti suvokimas, kad be tinkamo auklėjimo žmogus daro žalą ir sau, ir kitiems. Tai turi būti tiek sąmoninga, atsižvelgiant į tai, kiek daug mokame už tai kančiomis, pinigais ir viskuo kitu, kad būtume pasiruošę persiauklėti.
Pirmas teisingo auklėjimo įsakymas – žmogaus prigimties tyrimas. Reikia supažindinti su juo žmones per žiniasklaidą, švietimo įstaigas, visomis priemonėmis.
Klausimas. Tačiau kaip įveikti žmonių nesupratimą?
Atsakymas. Tai tarsi siena, kuri stovi priešais žmoniją. Tačiau kitaip nieko nesugebėsime padaryti.
Klausimas. Ar gali Kūrėjas per akimirką pakeisti žmogaus mąstymą?
Atsakymas. Negali. Neturi teisės. Kitaip visa kūrinija neturi prasmės. Duota išsitaisymo metodika, ji yra tavyje – prašom, veik. Jei tu pats to neieškosi, rimtai nerealizuosi savyje ir visuomenėje, tai nepasieksi naujo auklėjimo lygmens.
Žmogus turi įsisąmoninti, kad jei jis nepasikeis, tai nei jis, nei pasaulis neturės ateities, ir gyvenimas bus pilnas nesibaigiančios kančios – jo ir jo vaikų, visų.
#226392

Iš 2018 m. kovo 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai