Pateikti įrašai priklausantys Krizė, globalizacija kategorijai.


Globalizacija: pradžios pabaiga

Krizė, globalizacija

Pranešimas. Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų šalių lyderiai stengėsi sukurti tokias taisykles, kurios padėtų nepasikartoti praėjusiojo dešimtmečio siaubui. Jie bandė skatinti gerovę ir nepriklausomybę, kad karas taptų  ne tik neįsivaizduojamas, bet ir materialiai neįmanomas.
Jų pastangos pradėjo duoti vaisius – nuo to laiko Vakarų Europoje nebuvo nė vieno ginkluoto konflikto. Pasaulinės prekybos plėtojimas prisidėjo prie pajamų augimo visame pasaulyje, bet Breksitas – ženklas, kad globalizacijos procesas pasuko atgal. Dauguma ekonomistų buvo sukrėsti šios netikėtos nesėkmės.
Komentaras. Problema ne globalizacija, ją nustatė gamtos jėgos. Mes vystėmės iki tokios būsenos, kai turime pradėti artėti vieni prie kitų iki pajautimo visiškos vienybės kaip vienoje šeimoje, širdyje. Šitas procesas turi būti pastovus ir sąmoningas, kaip būtinybė laikytis gamtos dėsnių.
Nereikia išradinėti mūsų ateities. Galėjome ją planuoti, kol vystėme savo prigimtį, įprastą mūsų egoizmą. Tačiau prieš mus atsiskleidžia kitas vystymosi etapas – integrali vieninga žmonija. Kad eitume kartu su gamtos jėgomis į šią būseną, turime studijuoti integralius mūsų vystymosi dėsnius. Dėl to mes patys turime tokie tapti. Tai ir leidžia padaryti kabala.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europai – Nobelio premijos rekviem

Europos klaida

Skyrybos pagal anglus, 1 dalis

Komentarų nėra

Klimatas. Nuo mūsų slepia tiesą

Krizė, globalizacija

Klimatas – tai pati didžiausia šiuolaikinio pasaulio paslaptis. Vyriausybės ir mokslininkai, kurie užsiima tyrimais ir statistika, informaciją laiko po ypatingu paslapties šydu. Tai yra slepiama nuo visų. Esmė ta, kad gamta mums ruošia tokį siurprizą, tokią ateitį, kad žmonėms geriau nežinoti. Nuo šito neįmanoma išsigelbėti! Tai ne bombardavimas, kurį galima išgyventi, ir ne trumpalaikiai oro sukrėtimai: audros, štormai ir žemės drebėjimai.
Klimatas pereina į visai kitą lygmenį, prie kurio mes visiškai neprisitaikę. Tarkime, bus 70°C karščio, kurį lydės didžiulis deguonies trūkumas atmosferoje ir kt. Tai net ne baisiausia, baisiau, kad staiga dideliu greičiu ims daugintis vabzdžiai, žiurkės, tarakonai, įvairiausios bakterijos, ir mes niekaip negalėsime to suvaldyti.
Klausimas. Tai ką daryti?
Atsakymas. Nieko nepadarysi, išskyrus viena – pakilti aukščiau gamtos jėgų. Tai iš tikrųjų įmanoma, jei mes pradėsime veikti ir galėsime pažadinti jėgas, glūdinčias aukščiau gamtos.
Jei šiame lygmenyje gamta išeina iš pusiausvyros, tai atstatyti ją galima tik aukštesniame lygmenyje! Einšteinas sakė: „Reikia visada kilti į kitą lygmenį, iš kurio galime subalansuoti esamą lygmenį, atkurti pusiausvyrą ir jį valdyti.“
Klausimas. Kitaip tariant, gamta stumia mus į kitą lygmenį?
Žinoma! Išeitis tik tokia.
Disbalansas gamtoje – tai žmonių tarpusavio išsiderinimo pasekmė, išdava to, kad ignoruojame valdymo galimybę, galimybę subalansuoti save ir, žinoma, visą gamtą. Mes prisidedame prie šio disbalanso, bet patys negalime jo ištaisyti, nebent išeisime į aukštesnį lygmenį. O jei ne, tai tęsime kančių kelią, kai šalia gamtinių kataklizmų mus užgrius dar ir karas.
Esmė ta, kad visa tai rimtai suvokti ir imti save keisti gali tik labai mažas žmonių skaičius pasaulyje. Tačiau jų pakanka, kad susitvarkytume su situacija. Net ir šį mažą žmonių skaičių reikia kažkaip pabudinti, pakelti, suartinti tarpusavyje, suformuoti iš jų rimtą sistemą.
Mes bandome tai atlikti mūsų Kabalos akademijoje, „Bnei Barucho“ organizacijoje – surinkti visus tikruosius pasaulio kabalistus. Bet kol kas dar negalime visų tokių žmonių išvesti į lygmenį, kad jie pajustų didžiulę atsakomybę už viską, kas vyksta, už visus žmones, už save ir, svarbiausia, atsakomybę pačiai Aukštesniajai gamtos jėgai. Tai labai svarbu.
Todėl čia nėra jokių kitų kelių, išskyrus priversti tuos, kurie gali vienytis, ir sukurti tarpusavyje teisingą ryšių sistemą, toks turi būti veiksmas! Jei mes to nedarysime iš vidaus, tai gamta per pasaulio tautas, per visą žmoniją ims spausti. Ir tai bus baisu!
Bet mes dirbame šia kryptimi, ir aš tikiuosi, kad mums pavyks.

Iš 2016 m liepos 3 d. TV programos  „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Globalių katastrofų rizika

Gamtos ir egoizmo kaprizai

Žmogus ir gamta: ryškėja santykiai

Komentarų nėra

Kur mus nuveda individualizmas?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas. Jei laisvės troškimas ateina iš Kūrėjo, tai kur pagal šią programą mus veda mūsų individualizmas, liberalizmas, su kuriuo susiduria šiuolaikinis pasaulis?
Atsakymas. Į mūsų planų nepagrįstumo pojūtį, mūsų tikslų aklavietę ir nesugebėjimą pasiekti normalaus, racionalaus gyvenimo, t. y. į absoliučios krizės suvokimą. Žmogus pasiekia šį tašką ir tada pradeda suvokti, kad yra visai kitoks vystymosi kelias.

Iš 2016 m. kovo 20 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas veda pasaulį į aklavietę?

Ką pliekia Kūrėjo smūgiai?

Pasaulio individualumas ir egoizmo globalumas

Komentarų nėra

Amerika sutinka savo naująjį prezidentą

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas. Kitą dieną po JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos Amerika ir visas pasaulis pasidalijo į dvi dalis:  protestuojančiuosius prieš jo valdymą ir palaikančiuosius. Kaip manote, ar tai laikinas reiškinys, ar atotrūkis didės?
Atsakymas. Iš tikrųjų, pasaulyje įvyko skilimas, kokio dar nebuvo. Po Antrojo pasaulinio karo pasaulyje gimė liberalizmo mada. Žmonija nusprendė, kad vakarų, laisvajame, pasaulyje galima daug ką sau leisti be jokių religinių, politinių apribojimų, ir kiekvienas gali jaustis daugiau ar mažiau laisvas.
Pats liberalizmas – geras dalykas, bet jei jo pagrindas – žmogaus egoizmas, tai veda prie iškrypimo. Taip vyksta su viskuo, ką daro žmogus. Yra daugybė puikių savybių ir siekių, nuostabių planų, kuriuos žmogus siūlo iš širdies. Ir žmonija su susižavėjimu priima juos, neatsižvelgdama į tai, kad žmogaus prigimtis egoistinė nuo gimimo. Ir tik tada, kai šios nuostabios programos pradedamos įgyvendinti,  egoizmas prasimuša ir išverčia jas taip, kol galiausiai sudrasko į skutus.
Jei norime kažką ištaisyti, tai visų pirma turime ištaisyti savo egoizmą, ir tada išsitaisys visos mūsų gyvenimo sritys. O be ištaisymo visos programos tik kenks.
Todėl neoliberalizmas ir demokratija pradžioje labai viliojo, žadėdami kiekvienam gerą vystymąsi. Bėda ta, kad visa tai buvo grindžiama egoizmu, ir todėl atvedė prie griūties, kurią šiandien ir išgyvename.
Demokratija ir liberalizmas  atvedė prie tokių iškrypimų, nuo kurių visi kenčia. Kiekvienas daro tai, ko įsigeidžia ir egoistiškiausia, šlykščiausia iš visų galimų formų. Ypač mūsų laiku, kai egoizmas išsivystė iki neįsivaizduojamai iškreiptų troškimų, polinkių, savybių.
Vadinasi, nėra jokių apribojimų egoistinėms apraiškoms, jokios įtakos joms: nei laikraščiams, nei vyriausybei, nei finansiniams oligarchams, nei teisinei sistemai, policijai, universitetams. Neįmanoma auklėti vaiko, juk jis paskųs tėvus policijai. Visuomenėje nėra jokių apribojimų, kurie laikytų žmogų kažkokiuose rėmuose, kad nekiltų visiška anarchija.
Tai panašu į vaikus, kuriems suteikė laisvę šėlti, kaip tik norisi. Ir kas galiausiai bus su tokiais vaikais? Todėl mes ir priėjome iki tokios valstybinio aparato, finansų, žiniasklaidos, teisėsaugos ir teisinių organų krizės.
Problema kyla, nes neatsižvelgiame į tai, kad tikroji demokratija reikalauja pirmiausiai ištaisyti žmogaus egoistinę prigimtį. Demokratija turi būti kuriama ant ištaisyto pagrindo, kitu atveju ji žlugs.
Susiskaldymas, kuris įvyko šiandien pasaulyje – tai atotrūkis tarp žmonių, priklausančių ankstesnei kartai, kurie, tačiau, tikisi kažkokios tvarkos, ir jaunesniosios kartos, išauklėtos per pastaruosius trisdešimt metų bei nepripažįstančios jokios tvarkos, o įpratusios daryti tai, ko norisi.
Ir todėl jie po teisėtų rinkimų išeina protestuoti. Jei jie kovoja už demokratiją, tai kodėl nesutinka su prezidentu, kuris gavo balsų daugumą?
Matyt, jie mano, kad galimybė  išspjauti į išorę visą savo egoistinę prigimtį – tai demokratija ir šiuolaikinio, išsivysčiusio žmogaus požymis. Čia nėra jokio išsitaisymo, kūrinijos supratimo, net elementaraus supratimo, kaip funkcionuoja visuomenė. Juk visuomenė, kol jie protestuoja, veikia kitų žmonių sąskaita – tų, kurie ją saugo, vis dėlto dar dirba armija ir policija.
Bet jau sukurta daugvaldystės sistema. Kiekvienas nori valdyti: valstybinis aparatas, finansininkai, masinės informacijos priemonės, armija ir policija. Taip vyksta visame pasaulyje, bet tai turi baigtis.
Dabar atsirado galimybė panaikinti nesutarimus taikiu, ramiu keliu. Kol kas dar galima ištaisyti šią griūtį, kurią sukėlė liberalūs valdytojai Europoje ir ankstesnioji JAV vyriausybė.
Už tai dabar kovoja dvi Amerikos pusės, ir kova bus labai neįprasta. Nors procesas nepriklauso nei nuo vienų, nei nuo kitų, ir bet kuriuo atveju kryps išsitaisymo link. Klausimas tik tas, kokiu būdu – geruoju ar bloguoju. Tikėkimės, kad Trumpui nors kažkiek pavyks įgyvendinti savo pokyčių programą, ir blogio suvokimas vyks per protą, o ne kančių keliu.

Iš 2017 m. sausio 22 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje, 2006 m.)

Komentarų nėra

2016 metų išdavos: Europa

Krizė, globalizacija

Klausimas. 2016-ieji Europai buvo didelių sukrėtimų metai. Didžiojoje Britanijoje įvyko referendumas „Brexit“, kuriame buvo nuspręsta išeiti iš ES, po jo atsistatydino Britanijos premjeras Cameron.
Italijos premjeras Renci atsistatydino po to, kai liaudis referendume nepalaikė vyriausybės pasiūlymų. Mes susiduriame su nauja pasauline tvarka ar nauja tvarka Europoje?
Atsakymas. Tai akivaizdu: pasaulis nusivylė neoliberalizmu. Europos Sąjunga buvo ne tautų susivienijimas, o bankų, pramonės ir viso pasaulio milijardierių sąjunga. Finansininkų tarpusavio ryšys buvo deklaruojamas kaip ryšys tarp visų.
Iš tiesų, nebuvo jokio ryšio. Oligarchai nupirko žiniasklaidą, ir ji per pastaruosius dvidešimt metų praplovė smegenis visai žmonijai taip, kad ši nežino, kur yra. Jie laiko savo rankose vyriausybes ir armiją. O žmonės, kurie nepriklauso šiam finansiniam elitui, yra tiesiog kvailinami. Todėl pasaulis yra tokios blogos būsenos.
Viena vertus, žmonių bendruomenė vystosi ta linkme, kuria veda valdančioji viršūnė. Kita vertus, pasaulis vystosi natūraliai, pagal gamtos programą. Ir skirtumas tarp šių dviejų trajektorijų yra toks milžiniškas, kad to neįmanoma atlaikyti. Tada ši būsena sprogsta – įvyksta revoliucija arba karas, kad kaip nors įsivyrautų tvarka.
Šiandien pasaulyje vyksta tokia revoliucija. Bet ji jau ne vietinė, kaip kažkada buvo Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, t. y. ne kultūrinė, politinė ar pramoninė, o globali, apimanti visą pasaulį, nes visas pasaulis susijęs.
Aš manau, kad visoje Europoje keisis vyriausybės, vyks ir gilesnių pasikeitimų. Pasaulis privalo  atitikti gamtą. Ir jei jis smarkiai vėluoja, tai pusiausvyra pasiekiama pilietiniu ar pasauliniu karu.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultata: pasaulis ieško naujų kelių

2016 metų rezultatai: ekonomika

2016-ieji: nauja tendencija

Komentarų nėra

2016 metų rezultatai: pasaulis ieško naujų kelių

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

Evoliucija tęsiasi: savu greičiu vystosi negyvoji, augalinė, gyvūninė gamta ir žmonija. Bet yra problema – žmonės nežino, kad jų vystymąsi lemia gamtoje įdiegta programa.
Jiems atrodo, kad vystosi patys, savo noru. Iš tikrųjų galime planuoti, bet pasaulis eina savo keliu.
Tai primena kadaise Rusijoje vykdytą bandymą, kai liaudis iš feodalizmo kokiai dešimčiai metų buvo nukreipta socializmo link, o vėliau vis tiek teko grįžti atgal, nes bandymas nepavyko.
Ir kitose šalyse buvo bandymų pakeisti vystymosi eigą – nėra pasaulyje šalies, ėjusios tik tiesiai. Juk niekas nežino gamtos dėsnių, todėl vystymasis toks vingiuotas.
Pastaruoju metu pasaulis ima suvokti problemos, kurioje atsidūrė, globalumą. Nežinome, kaip vystytis toliau, nes egoizmas išsisėmė ir nebestimuliuoja mūsų. Nebėra andainykščio lenktyniavimo. Jaunoji karta nenori gyventi taip, kaip gyveno jos pirmtakai.
Visos ankstesnės žmonijos kartos tūkstančius metų vystėsi, nes norėjo vis daugiau ir daugiau. O dabar viskas kitaip: jaunosios kartos netraukia jos tėvų garbintos vertybės. Tačiau ir negalime jų visų aprūpinti darbu.
Mokytis jie nenori, nosis įbedę į išmaniuosius telefonus niekuo daugiau nesidomi. Bet vis tiek turėsime juos aprūpinti būtinais dalykais: drabužiais, maistu. Dingsta ryšys tarp darbo vietos ir uždarbio.
Iš vienos pusės, yra daugybė žmonių, kurie beveik nedirba, bet dėl tam tikrų priežasčių labai daug uždirba. Iš kitos pusės, yra žmonių, kurie nedirba, bet gauna pašalpas, yra tuo patenkinti ir daugiau nieko nenori. Prarastas ryšys tarp darbo ir uždarbio, dingo malonumas dirbti ir užsidirbti.
Žmogui neteikia malonumo nei darbas, nei uždarbis, nei šeima, nei vaikai – niekas. Galų gale pasirodo, kad jam nebėra dėl ko gyventi – lieka tik narkotikai. Todėl šiais laikais imta legalizuoti narkotikus, kitaip liaudis visoje šalyje sukels revoliuciją ir riaušes.
Klausimas. Kokia kryptimi šiandien juda pasaulis?
Atsakymas. Pasaulis ieško… Bet nėra prasmės ieškoti naujų dalykų senoje plokštumoje. Pasaulis – gilioje krizėje. Priėjome aklavietę, viskas baigiasi, juk mūsų egoizmas daugiau nebeskatina siekti materialių laimėjimų. Ir ką gi daryti?
Taigi, turime suprasti, kad pasiekti kitą vystymosi pakopą galime tik vienydamiesi. Tas pats vyksta gamtoje. Būtina pakilti!
Klausimas. Kas naujajame pasaulyje teiks malonumą?
Atsakymas. Naujasis malonumas – Aukštesniojo pasaulio, amžinybės ir tobulumo atskleidimas, žmogaus egzistavimas naujoje dimensijoje. Tai gali atrodyti nerealu ir fantastiška, bet taip bus.
Vidinis savo prigimties atskleidimas taps visai naujas, leis žmogui išsiveržti iš kūno ir suvokti pasaulį ne ribotais kūniškais jutimo organais, o virš jų. Štai tuomet jis pajus amžiną ir tobulą pasaulį.
Mūsų egoizmas, nepatenkintas gyvenimu ir nesugebantis juo užsipildyti, išstums mus į šią pakopą. Esame prieš pat šį proveržį, kurį labai lengva įgyvendinti susivienijus. Susivieniję galime pereiti į kitą egzistavimo lygmenį.
Žmonės jaučia, kad tikrovė tampa siurrealistinė ir kinta, tik neaišku, kaip. Jie dar negali jos pajusti, nes jos nėra jutimo organuose. Reikia išvystyti naujus jutimo organus.
Klausimas. Kaip ši nuostabi svajonė apie naująjį pasaulį siejasi su dabartine tikrove?
Atsakymas. Siejasi puikiai, juk iš esmės ieškome prisipildymo, norime jaustis tobuli, išaukštinti, ne veltui gyvenantys. Norime išeiti iš savo materialaus kūno, kuris neišvengiamai kada nors numirs.
Kabaloje yra metodika, galinti padaryti mus amžinus ir tobulus, atskleisti mums visatą, pakelti virš gyvenimo ir mirties ribos, virš visų apribojimų.
Tokiu būdu neprarandame nieko, ką turime dabar, o papildomai įgyjame tobulumą ir amžinybę. Tai įmanoma, tereikia gauti papildomus, vidinius jutimo organus, kad sugebėtume išeiti iš savęs ir pajusti išorinę tikrovę.
Klausimas. Tokia svajonė patraukli daugeliui žmonių, bet jie reikalauja įrodymų, kad tai veiks. Ar galite tai įrodyti?
Atsakymas. Kaip galima įrodyti tam, kuris neturi dvasinių jutimo organų? Tarkime, iš prigimties aklą žmogų įkalbinėja pasidaryti regos atkūrimo operaciją, bet šis nesupranta, ką apskritai reiškia matyti. Jam atrodo, jog pakanka, kad ir dabar viską junta.
Taip pat neįmanoma paaiškinti žmogui, kad jis nesuvokia išorinio pasaulio, nepriklausančio nuo kūno ir leidžiančio pasijusti amžinam bei tobulam. To negalima išaiškinti, kol žmogus neįgijo šio suvokimo. Tikėkimės, kad 2017 metais mums pavyks tai perduoti žmonėms, svarbiausia – žydams, kad jie suvoktų savo pareigą.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 metų rezultatai: ekonomika

Padarius 2016 metų išvadas: Terorizmas

2016-ieji: nauja tendencija

Komentarų nėra

Padarius 2016 m. išvadas: Terorizmas

Krizė, globalizacija

Klausimas. Štai tik dalis miestų, kurie tapo terorizmo aukomis 2016 m.: Briuselis, Stambulas, Orlandas, Nica, Tel-Avivas, Berlynas, Ciurichas. Žemėje neliko tokių vietų, kur galima jaustis visiškai saugiai.
Nauji terorizmo veidai: sunkiasvoriai vilkikai, įsirėžiantys į minią Nicoje, Berlyne, vaikai teroristai – dvylikamečiai pasiruošę susisprogdinti. Neminint tragedijos, kuri vyko Sirijoje, Irake. Ar mes virstame terorizmo apimtu pasauliu?
Atsakymas. Pavadinčiau tai ne terorizmu, o trečiuoju pasauliniu karu, kuris atrodo būtent taip. Mes įsivaizduojame karą, kaip mūšį tarp armijų, tačiau šiandien iki to stengiamasi neprieiti, nes tai gali tapti mūsų planetos pabaiga.
Dėl to karas tapo kitoks: vietinio masto kariniai veiksmai, teroristiniai aktai. Tokiu būdu žmonija atsikrato susikaupusios įtampos, perteklinės  agresijos. Prieš tai šalys kariavo viena prieš kitą, šiandien taip viskas susipynė, kad neįmanoma tiksliai nuspręsti, kas prieš ką. Pasaulis tapo integralus, susimaišęs.
Klausimas. Kas mūsų laukia 2017 metais?
Atsakymas. Manau, kad 2017 m. žmonija labiau susijungs kovoje prieš terorizmą: Angliją, Vokietiją, visa Europa, Rusija, Amerika ras tarpusavyje bendrą kalbą, kad kovotų prieš jį. Terorizmas bus ta priežastis, kuri padės jiems susijungti.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016 m. rezultatai: ekonomika

2015-ieji – blogio įsisąmoninimo metai

Atsisveikinimas su senuoju pasauliu

Komentarų nėra

2016 metų rezultatai: ekonomika

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. 2016 m. nebuvo lengvi pasaulinei ekonomikai, bet pasaulis šiaip ne taip išgyveno. Viskas prasidėjo nuo didelės dramos Kinijoje ir nuogąstavimų, kad ji nustos klestėti ir nugarmės į prarają, paskui save nusitempdama visą pasaulį.
Vėliau dramatišką situaciją Europoje sukėlė balsavimas dėl „Brexit“. Niekas nesuprato jo pasekmių, baiminosi tik didelių bankų griūties ir visos bankų sistemos žlugimo. Dramatiški įvykiai sekė vienas po kito.
Bet, iš kitos pusės, nepaisant visų ekonominių sukrėtimų ir pojūčio, kad dabartinė metodika išsisėmė, ekonomikos požiūriu 2016 m. buvo neblogi. Pasaulinė ekonomika įveikė krizę, sumažėjo nedarbas.
Mes šiek tiek sušvelninome ligos simptomus, neliesdami jos pagrindo, ir taip ištempėme dar vienerius metus. Kaip paaiškintumėte, kad kasmet atrodo, jog dabartiniam ekonomikos modeliui atėjo galas, bet pasaulis pagal jį metai po metų toliau gyvena, ir niekas nesikeičia?
Atsakymas. Tai įrodymas, kad ekonomistai nieko negali pakeisti. Jiems tik atrodo, kad savo manipuliacijomis biržose ir bankuose lemia pasaulio egzistavimą. Pasaulis gyvuos ir toliau, nes problema – ne ekonomika, o žmonių tarpusavio santykiai.
Todėl nemanau, kad reikėtų krimstis dėl ekonomikos. Gal bus dar viena griūtis kaip 2008 m. arba pasaulinė 20–30 procentų devalvacija – na ir kas? Bankai pavogs iš vargingai gyvenančių dar keletą milijardų ir padengs savo trūkumus.
Klausimas. Ekonomistai sako, kad modelis, paremtas pelnu, darosi neefektyvus visame pasaulyje. Gyvenimo trukmė ilgėja, smarkiai mažėja darbo vietų, robotai išstumia mus į pensiją. Bet jokių realių šių problemų sprendimų nėra. Jau svarstoma dėl garantuotų universalių pajamų įvedimo. Kur gi ritasi pasaulis?
Atsakymas. Į visa tai ekonomistams teks atsižvelgti ir tai taps naujosios ekonomikos dalimi.
Klausimas. Kodėl po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu tiek daug žmonių nusiteikę optimistiškai ir tikisi teigiamų pokyčių?
Atsakymas. Todėl, kad D. Trumpas – žmogus, išmanantis verslą. Jis moka tvarkyti reikalus ir į pasaulį žvelgia kaip į savo asmeninį verslą.
Ekonomistai šaukia, kad visame pasaulyje ekonomika stovi ant bedugnės krašto, tačiau niekas nenori rūpintis visu pasauliu. Ekonomika visame pasaulyje tapo integrali. O jie negali veikti drauge, negeba žiūrėti į visą pasaulį kaip į savo namus, savo šeimą, vieną šalį, vieną sociumą ir rūpintis juo kaip pridera.
Vietoj to prasideda smulkūs išskaičiavimai: „Aš čia, o tu – ten“, bet tai jau nebeveikia. Atsiranda prieštaravimas: iš vienos pusės, ekonomika visame pasaulyje jau turi tapti bendra, o iš kitos – ekonomistai nesugeba taip globaliai mąstyti.
Vadinasi, problema – ekonomistai: kaip juos paversti žmonėmis, plačiau žvelgiančiais į pasaulį, o ne tik į savo kišenę. Kitaip jie rytoj praras ir savo kišenės turinį.
Klausimas. 2016 m. stebėjome visos valstybės (Venesuelos) ekonominį žlugimą, valiutos denominaciją ir kupiūrų išėmimą iš apyvartos (Indijoje), ekonomines Graikijos problemas. Kaip tai paveiks žmones?
Atsakymas. Tai bus smūgis visiems, net milijardieriams, kurie staiga pamatys, kad iš jų milijardų nieko neliko. Jei Amerikos valstybės skola tokia didelė, tai kuo ją galima padengti? Jei dabar reikėtų padengti šią skolą, tai kiek po to liktų pasaulyje milijardų?
Komentaras. Amerikos skolos neįmanoma padengti, niekas to ir nereikalauja. Kol kas visi tiki Amerikos doleriu, neprašo skolos apmokėjimo.
Atsakymas. Bet subalansavus ekonomiką ir nurašius skolas, dolerio vertė tikriausiai tesiektų 50 centų ar mažiau. Kitaip tariant – visa tai tėra fikcija.
Klausimas. Ar verslininko D. Trumpo atėjimas į valdžią pagreitins išsitaisymo procesą ir blogio suvokimą ar sulėtins?
Atsakymas. Manau, kad D. Trumpas norės viską sutvarkyti. Juk jis supranta, kad šiuolaikiniame pasaulyje visi priklauso vieni nuo kitų: Kinija, Indija, JAV, Brazilija, Rusija… Tai labai platus ekonominis tinklas, nuo kurio niekas negali atitrūkti.
Klausimas. Bet jeigu aš – Džonas iš Viskonsino, o D. Trumpas viską sutvarkys, tai neturėsiu jokios motyvacijos keisti savo gyvenimą? O juk kalbėjome apie išsitaisymo procesą ir blogio suvokimą, apie perėjimą prie naujų santykių, naujos ekonomikos?
Atsakymas. Džonas iš Viskonsino ir neturi keistis – keistis turi Chaimas iš Jeruzalės. Chaimas ir Sara iš Jeruzalės privalo pasikeisti, o tada Džonas iš Viskonsino taip pat pasikeis, ir Fricas iš Berlyno, ir Džekas iš Londono irgi.
Viskas priklausys nuo to, kaip D. Trumpas spaus Izraelį, kad šis pagaliau pradėtų dvasinį išsitaisymą. Dvasinis išsitaisymas turi vykti Izraelyje, finansinis išsitaisymas – Amerikoje, štai tuomet viskas susitvarkys.

Daugiau šia tema skaitykite:

2016-ieji: nauja tendencija

Bendrojo vartojimo ekonomika

Senojo pasaulio atgimimo link

Komentarų nėra

Robotai revoliucionieriai

Krizė, globalizacija

Komentaras. Bendrovės „Tesla Motors“ vadovas Ilan Mask įsitikinęs, kad robotai pakeis žmones darbo vietose, ir jie turės su tuo susitaikyti.
Jis mano, kad išgelbėti žmoniją nuo stagnacijos padės visuotinių reguliarių bazinių išmokų įvedimas kiekvienam visuomenės nariui, neatliekančiam jokio darbo.
Atsakymas. Verslininkas nesupranta esmės. Juk problema yra ta, kad žmogus, gaunantis pragyvenimo minimumą, sėdės priešais televizorių, rūkydamas narkotikus, ir po truputį degraduos.
Kita vertus, verslininkas, kuris atleis iš darbo šimtą darbuotojų, turės ne tik aprūpinti juos pragyvenimo minimumu, bet ir užimti, rūpintis socialinėmis problemomis. Galų gale, tai jam brangiau atsieis, nei mokėti visą atlyginimą.
Komentaras. Ilan Mask rašo, kad šie žmonės įgis naują kultūrinį identitetą…
Atsakymas. Šie žmonės nieko neįgis, jei jais niekas rimtai neužsiims ir nesukurs tinkamos visuomenės. 90 procentų Žemės gyventojų išsilaisvins nuo darbo, dėl robotų, automatų ir kompiuterių ir privalės užsiimti žmogaus ir visuomenės ištaisymu.
O mes turėsime labai rimtai ir skubiai užimti juos visą darbo dieną žmogiškosios prigimties ir visuomenės studijavimu, kaip mes turime būti susiję vienas su kitu, kaip teisingai sąveikauti ir būti harmonijoje su gamta, t. y. studijuoti kabalos mokslą.
Ir niekur nuo to nepabėgsime. Todėl, viena vertus, atsiskleidžia kabalos mokslas, kita vertus, robotizacija išlaisvina žmogų nuo darbo.
Klausimas. Vadinasi išmokos – tai kaip stipendija, kuri skiriama žmonėms, kad jie studijuotų?
Atsakymas. Ne. Šie pinigai mokami, kaip uždarbis. Pradžiai, kaip paskatinimą galima įvesti progresinį darbo užmokestį tiems, kurie gerai mokosi, nepraleidžia pamokų ir t. t. O tiems, kurie praleidžia užsiėmimus, nieko nemokėti. Tokiu būdu įpareigosime žmones būti šiame procese, kitaip žmonija neišgyvens.
Klausimas. Tai ir yra socialinė revoliucija?
Atsakymas. Taip, rami revoliucija, kuri įpareigos visus žmones studijuoti, kas yra žmogus, žmonių visuomenė, kokia ji turi būti gamtos atžvilgiu – harmonijoje su savimi ir aplinkiniu pasauliu. Priešingu atveju, žmonija labai greitai prieis prie to, kai gatvėse klaidžios valkatos ir banditai, kurie visus žudys ir degins. Ir jokios specialiosios pajėgos nepadės.
Todėl mokymosi procesas turi prasidėti jau dabar. Aš džiaugiuosi robotizacija ir žmogaus išlaisvinimu nuo darbo, apie kurį rašė Marksas. Ir rašė jis dėl to, kad žmonės taptų žmonėmis.

Iš 2016 m. lapkričio 9 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Robotų revoliucija prasideda

Apie 2018 metus biurų tarnautojus pakeis robotai

Komentarų nėra

Pasaulis kilimo tako gale

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Visas mūsų gyvenimas – tai pasiruošimas. Visas mūsų vystymasis – tai pasiruošimas pasiekti tikslą, baigti išsitaisymą. Šis pasiruošimas vyko milijardus metų. Kūrinija vystėsi iš negyvojo lygmens į augalinį, iš šio – į gyvūninį, o po to staiga atsirado žmogus, dėl smarkaus egoizmo pakilimo, prasidėjusio prieš šimtus tūkstančių metų, įvyko šuolis į žmogiškąjį lygmenį.
Augantis egoizmas vertė žmogų savo gyvenimą daryti vis sudėtingesnį: vystyti ekonomiką, finansus, prekybą. Galų gale egoizmas pasiekė savo vystymosi viršūnę, tai – kapitalizmo pabaiga, o kartu ir pasiruošimas naujam periodui.
Dabartinis laikotarpis – pati egoizmo, kuriam nebėra kur vystytis, eros pabaiga. Praktiškai egoizmo vystymasis baigėsi Karlo Markso laikais, kurie buvo pasiruošimas tolimesniam vystymuisi, pakilimui virš egoizmo. Tai reiškia išėjimą į visai naują pakopą.
Visas mūsų įveiktas kelias buvo egoistinis: nuo sukūrimo pradžios iki tos akimirkos, kai visas egoistinis kuras sudegė ir egoizmas išsisėmė. Karlas Marksas ir Baal Sulamas rašė, kad turi ateiti nauja karta, kaip pasiruošimas perėjimui į kokybiškai naują būseną: į gyvenimą ne dėl pasipelnymo ir materialios naudos, o dėl vienijimosi naudos.
Kiekvienas praeina ilgą vystymosi kelią, patiria daugybę būsenų, kol pajaučia būtinybę pakilti virš savęs tarsi lėktuvas, kuris pagaliau baigia įsibėgėjimą kilimo taku ir atsiplėšia nuo žemės.
Gyvename ypatingu laiku, nes egoistinis žmonijos vystymasis baigėsi. Egoizmas nebegali stimuliuoti papildomo augimo. Juk viską, ką darbininkas pagamina virš savo poreikių, pasiima šeimininkai, elitas. Galop jie atima iš jo viską, palikdami tik maisto, kad galėtų dirbti toliau. O visus turtus sukaupia elitas.
Susidaro situacija, kai darbininkas gali nusipirkti tik būtiniausių dalykų. Taip išeina, kad nebėra dėl ko gaminti. Todėl šiuolaikiniame pasaulyje matome prekių, kurių niekas neperka, perteklių. Jei iš darbininko atimami visi pinigai, paliekant tik truputį pragyvenimui, gamyba sunyksta. Visi turtai susikaupia viršuje, apačios galutinai nuskursta ir prasideda krizė.
Taip veikia egoizmas. Baal Sulamas rašė, kad elitas nieko nepaliko liaudžiai. Ir taip jis elgiasi ne iš pykčio, o dėl egoistinės savo prigimties. Taip elgtis juos verčia egoizmas. Todėl ateina kapitalizmo pabaiga, apie tai rašė dar Karlas Marksas.
Iš esmės tuo baigiasi egoizmo era. Kapitalistai iš žmogaus išspaudžia viską, ką šis gali pagaminti, iš to lobsta ir palieka tik minimumą, kad galėtų dirbti toliau. Bet yra riba, iki kurios galima taip išnaudoti žmones, nes po to jie praranda perkamąją galią. Todėl juokaujama, kad padėčiai pagerinti reikia iš sraigtasparnių mėtyti dolerius.
Kapitalizmo vystymosi procesas baigėsi, jį turi pakeisti kita, ne egoistinė, santvarka. Tačiau žmonės negali sukurti tokios santvarkos, nes egoizmas – jų prigimtis. Todėl vienintelis krizės sprendimo būdas – karas.
Taip prasidėjo Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, jau kalbama ir apie Trečiąjį. Pasaulis panašus į komos būsenos ligonį, kurio vos rusenanti gyvybė palaikoma infuzijomis. Būtent tokioje padėtyje šiandien atsidūrėme.
2008 m. krizė liko neįveikta. Išeitis – arba naujas pasaulinis karas, arba perėjimas į naują santvarką, pagrįstą visuotiniu integraliu švietimu. Žmogų reikia auklėti kitai visuomeninei formacijai, besiremiančiai ne egoizmu, o vienybe. Tai galima vadinti socializmu arba komunizmu.
Klausimas. Mūsų laikų problema ta, kad žmonės sulaukia  keturiasdešimties metų ir neranda darbo, gyvena iš pašalpų. Ką šiuo klausimu galima padaryti?
Atsakymas. Nieko negalima padaryti, kol visuomenę valdo egoizmas. Pakilkime virš visų valstybių, vyriausybių, tautų – į problemos šaknį. Tada pamatysime, kad jėgos, veikiančios visuomenėje, įstumia mus į tokią būseną.
Nei elitas, čiulpiantis liaudies kraują, nei didžiausi varguoliai, gyvenantys iš pašalpų, dėl to nekalti, juk taip veikti verčia mūsų egoizmas. Netgi turtingojoje Amerikoje Didžiosios depresijos metais iš bado mirė penki milijonai žmonių. Sprendimo nėra: arba pasaulis įsitraukia į naują pasaulinį karą, arba ima auklėti naują žmogų pagal kabalos metodiką.
Pasaulis turi suprasti, kad reikia ruoštis naujai visuomeninei santvarkai. Jokios D. Trumpo reformos nepadės. Jis tik pažadina visuomenę ir visiems parodo, kad sprendimo nėra.
Jei prezidente būtų išrinkta Hilari Klinton, be jokios abejonės pasaulis tiesiausiu keliu nusiristų į naują pasaulinį karą. O Donaldas Trumpas tarsi pašauktas mums parodyti, kad kelio atgal nebėra. Kapitalizmo restauruoti neįmanoma. Esame ypatingo pasiruošimo periode, kuomet reikia išanalizuoti bendrą pasaulio būseną ir padaryti mokslinę išvadą, kad neturime kitos išeities, tik vykdyti gamtos sistemos reikalavimus. Tai paaiškės labai greitai.

Iš 2016 m. lapkričio 30 d. pamokos tema „Pasiruošimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gamta – tai vienybė

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Harmonija, kurią kuriame mes patys

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai