Pateikti įrašai priklausantys Krizė, globalizacija kategorijai.


Ko nežino Greta Thunberg

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Beveik prieš metus šešiolikmetė mergaitė Greta Thunberg pirmą kartą atsistojo su plakatu priešais Švedijos parlamentą. Plakate ji užrašė: „Jei jums, suaugusiems, nusispjauti į mano ateitį, tai nusispjauti ir man. Aš esu Greta, mokausi devintoje klasėje“.
Ji atsisakė lankyti mokyklą, kol politikai nekreips dėmesio į visuotinio atšilimo keliamas problemas.
Šiuo metu prie jos protesto prisijungė milijonai žmonių, jos kandidatūra iškelta Nobelio taikos premijai gauti. Kaip žmogus tampa tokiu simboliu?
Atsakymas. Visa tai – ne atsitiktinai. Tam dirba juristai, filosofai, auklėtojai ir t. t. Sukurta visa sistema, kad jos vardu būtų prastumti tam tikri interesai.
Klausimas. Tai ją išnaudoja?
Atsakymas. Aišku, kad išnaudoja! Mūsų egoistiškame pasaulyje kitaip ir negali būti!
Klausimas. Jūs netikite tokiu naiviu žmogučio noru?
Atsakymas. Ne! Egoistiniame pasaulyje naivumo negali būti.
Klausimas. Tarkime, vyksta kažkokia kova. Ar ši kova gali ką nors pakeisti žemiškajame lygmenyje?
Atsakymas. Taip. Gerai, kad ji vyksta. Ji verčia žmones galvoti apie tai, kad rytoj gali nieko nebebūti.
Klausimas. Ar skirtumėte šiai mergaitei Nobelio taikos premiją?
Atsakymas. Iš esmės – skirčiau, nes šio klausimo aštrinimas žmonijai naudingas. Taigi, nesu nusistatęs prieš ir nesišaipau iš to.
Man juokinga, kad yra žmonių, tikinčių, jog taip galima pasiekti teisingą tikslą. O mes žinome, kad niekas nevyksta tuščiai, juk viskas įsijungia į bendrąją gamtos programą. Taigi, aš prieš nieką nesu nusistatęs.
Klausimas. O jei priešais Jungtinių Tautų Organizaciją, priešais parlamentą atsistotų žmogus su plakatu, kuriame būtų parašyta: „Visų žmonijos nelaimių pagrindas – egoizmas“, ar šalia jo nesusirinktų milijonai?
Atsakymas. Aišku, kad ne. O kas susirenka prie šitos mergaitės? Šalia jos žmonės, nemanantys, kad nukentės dėl naftos pramonės žlugimo ir pan. Jie mano, kad ir taip pragyvens, todėl palaiko Gretą. O tie žmonės, kurie verčiasi naftos perdirbimu ir iš to lobsta, nusiteikę prieš ją.
Kitaip tariant, tarp šalių vyksta žaidimas, politika. Mergaitė atvyko į JTO, kur yra vykdytojų, norinčių jai skirti Nobelio premiją. Iš esmės tai nieko neduos, bet pasauliui patinka gražūs vaidinimai, mes tai suprantame.
Klausimas. O jūs galėtumėte stovėti prie JTO su plakatu, kuriame parašyta: „Tikroji priežastis to, kas vyksta su žmonija, su ekologija – egoizmas“?
Atsakymas. Bijau, kad tai neduos naudos, nes žmonės nesupranta, apie kokį egoizmą kalbama. Kur jis? Kas didesnis, o kas mažesnis egoistas? „Tas, kuris elgetauja gatvėje šalia JTO, tikrai neturi egoizmo, o tas, kuris pro šalį važiuoja su rolsroisu, – egoistas“, – mano visi.
Klausimas. O jei žinotumėte, kad visai nedaug, kokie 0,01 % žmonių jus išgirs, ar išeitumėte?
Atsakymas. Išgirs ir norės daugiau?
Klausimas. Taip.
Atsakymas. Žinoma! Neabejotinai!
Jei bijočiau, gėdyčiausi, šalinčiausi to, tai kabalos mokslo niekada neplatinčiau visais įmanomais būdais. O dabar aš pasisakau prieš viską! Prieš žmoniją, žydus, prieš judaizmą, komunizmą, socializmą, kapitalizmą, prieš viską. Esu laikomas priešu visko, kas egzistuoja mūsų žemiškajame lygmenyje.
Klausimas. Ar tvirtinimas, kas egoizmas yra viso pasaulio blogio priežastis – tai pasisakymas prieš viską?
Atsakymas. Be abejonės.
Klausimas. Ir jie tai jaučia?
Atsakymas. Jeigu jie tai jaustų, mane kaip nors rimtai neutralizuotų. O dabar mane neutralizavo taip: „Tegul plepa. Ką jis daro be to, kad kalba? Tegul kalba. Ir tai egzistuoja mūsų pliuralistiniame pasaulyje“. Pati metodika, pats žmonijos išsitaisymas nereikalauja ypatingos reklamos. Niekas nebėgs paskui tokią reklamą. Bendroje žmonijos sistemoje viskas taip sutvarkyta, kad jei turi teisingų idėjų, tave randa, girdi, supranta tie žmonės, kuriems jos svarbios. Kitaip negali būti.
Komentaras. Vis dėlto jūs sugebėjote „išeiti su plakatu“. Televizija, internetas suteikė galimybę „išeiti su plakatu“ ir pastovėti prieš žmoniją.
Atsakymas. Pažiūrėsim, kas bus toliau. Pradedame kritinius 2020-uosius metus. Žmonija turėtų rimtai suvokti, kad jai ateina galas.
Klausimas. Dėl ekologinės katastrofos?
Atsakymas. Bus ir ekologinė, ir ekonominė, ir politinė katastrofa. Smogs labai smarkiai! Aišku, kad tai ne mergaitė su plakatėliu, tai labai rimtos problemos.
Pamatysime, kaip pasaulis vėl suskils į dvi priešingas stovyklas, tarp kurių visą laiką augs ir didės labai rimta kova. Kinija, Iranas, prisišliejusios prie jų kitos šalys sąmoningai didins agresiją, kad visos kitos jų bijotų. Jos tarsi neturi ko prarasti.
Klausimas. Būtų įdomu žinoti, kur bus Izraelis – šis mažas taškas žemėlapyje?
Atsakymas. Tai centrinis taškas. Mažas centrinis taškas.
Komentaras. Mes gi matome, kas čia vyksta. Net ir čia yra tokių aklaviečių, iš kurių negalime išeiti.
Atsakymas. Taip. Pasakyta, kad būtent tokioje aklavietės būsenoje žmonija pradės ieškoti kokio nors sprendimo.
Egoizmui pasiekus tokią būseną, kai su juo nebeįmanoma nieko padaryti, atsiskleidžia kabalos mokslas, kuris mums paaiškina, kaip panaudoti gamtoje slypinčią jėgą – altruistinę, antiegoistinę, kad jos padedami ne sunaikintume egoizmą, bet subalansuotume jį.
#253903

Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Net baisu pagalvoti…

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija, Platinimas

каббалист Михаэль ЛайтманNet baisu pagalvoti, kas gali nutikti su pasauliu, jeigu mums nepasiseks platinti vienybės metodikos.
Tuomet pasaulio laukia naujas pasaulinis karas, po kurio žmonijai prireiks dar kelių amžių, kad atsigautų po karo ir vėl pradėti burtis, kad realizuotų išsitaisymą. Tačiau taisymosi pabaiga turi būti įgyvendinta čia, šiame pasaulyje, materialiuose rėmuose, kuriuose dabar gyvename.
Šis pasaulis neegzistuoja, tačiau dvasinė forma, esanti priešais mūsų akis kaip materialus pasaulis, privalo būti būtent tokia, kad joje prasidėtų ir baigtųsi taisymosi procesas. O po to, kai baigsime taisytis šiame pasaulyje kartu su dvasiniu, šis pasaulis pakils į dvasinę pakopą.
Galime išventi trečiojo ir ketvirtojo pasaulinio karo, kol viskas dar mūsų rankose. Tačiau taisymuisi skirtas laikas baiginėjasi ir todėl reikia paskubėti, realizuoti savo misiją.
#258688

Iš 2020 m. sausio 9 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Kad nebūtų karų

Mano mintys Twitter

Komentarų nėra

Sistema valdo mus ar mes valdome sistemą?

Krizė, globalizacija, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Mokslininkai padarė išvadą, kad žmogaus imuninė sistema efektyviam kūno funkcionavimui naudoja chaoso teoriją. Chaoso teorija sako, kad chaoso priežastis yra jautrumas pradinėms sąlygoms ir parametrams, o bet kokie nedideli pradinio lygio pokyčiai bėgant laikui lemia didelius pokyčius ir visos sistemos dinamiką. Pavyzdys yra „drugelio efektas“: drugelis mostelėjo sparnais vienoje šalyje, o dėl to uraganas prasidėjo kitoje.
Mokslininkai teigia, kad imuninėje sistemoje tokiu „drugeliu“ tapo kažkoks baltymas, kuris suaktyvina atskirus genus, taip keisdamas ląstelių būklę. Imuninė sistema, reaguodama į šį baltymą, kuris taip pat yra labai jautrus ir veikia skirtingai, kiekvieną kartą elgiasi vis kitaip. Tai yra, ne formaliai, kaip atrodo, o labai chaotiškai. T. y. ji nuolat atsinaujina, vyksta įvairūs procesai. Ji nestovi vietoje, todėl netampa pažeidžiama ir sugeba atremti skirtingus išpuolius.
Ar visuomenė irgi veikia pagal šią chaoso teoriją? Kaip tinkamai veikti žmogui visuomenėje ir pačiai visuomenei, siekiant vystytis, o ne žlugti, sirgti ir pan.?
Atsakymas. Pirmiausia turime suprasti, kad mes tyrinėjame gamtą, priklausomai nuo savo savybių. O mes patys esame chaotiški: kaip mes suprantame, kaip mes žinome, kaip mes jaučiame. T. y. mes patys savęs nepažįstame, todėl laikome save tokiais nenuspėjamais, chaotiškais, ir tokį matome mus supantį pasaulį. Iš tiesų nieko atsitiktinio jame nevyksta. Viskas pagrįsta griežtais, aiškiais gamtos dėsniais, bet mes jų nematome ir nejaučiame jų tarpusavio priklausomybės.
Gamtoje nėra jokių atsitiktinumų ir nėra jokio chaoso. Todėl, jei kažkoks drugelis kažkur mostelėjo sparnais, reiškia, kad taip turėjo būti. Visa tai yra visiškai aiškiai nustatyta, nurodyta ir užfiksuota gamtoje tiek prieš milijardus metų, tiek po milijardų metų. Kitaip gamtoje nebūna.
Komentaras. Sistema yra labai sudėtinga ir kiekvieną kartą atsinaujina…
Atsakymas. Tai vyksta tik prieš mūsų akis, nes gilesnių procesų mes nematome! Nematome sistemos, kuri visa tai valdo! Kur yra tas kompiuteris, visa ši didžiulė programa, valdanti visą gamtą, – to nematome.
Klausimas. Kažkada indėnai, gyvenantys atokiai, tiesiog nematė lėktuvų, kurie skrido virš jų. Kaip žmogui pasiekti tą tikrovę, kur kažkas vyksta?
Atsakymas. Jis turi sufokusuoti savo regėjimą į ką nors konkretaus. Jis turi tai įsivaizduoti. Jo smegenyse turi būti paruošti tokie trafaretai, kaip lėktuvas ar laivas. Kitaip jis jų nepamatys. Mes dirbame su sistema, kuri gali aiškiai kažką rasti arba nerasti, priklausomai nuo to, ar tai įrašyta mūsų genuose, savybėse, atmintyje, ar ne. Kaip kompiuteris. Mes iš esmės ir esame kompiuteris. Tarkime, jis randa kažkokių ypatumų tekstuose ar pavekslėliuose, kuriuos jam pasiūlo, ir jei jo atmintyje to nėra, tai jis to nemato. Taip ir mes. Mums tai – aklosios dėmės.
Komentaras. Kvantine fizika užsiimantis mokslininkas Mensky teigia, kad tarp neuronų smegenyse yra nutiesti „bėgiai“, kuriais žmogus juda ir negali pasukti į šalį. Pasirodo, visas jo gyvenimas praeina tarsi su akidangčiais ant akių, eina viena vaga ir negali pasisukti.
Atsakymas. Taip. Mes matome tai savyje ir aplinkiniuose.
Klausimas. Taip pat Mensky mano, kad tuo pačiu momentu egzistuoja begalybė įvairių alternatyvių situacijų. Kaip žmogui persijungti ir kiekvieną kartą būti tokioje dinamikoje? Kaip būti sistemos dinamikoje? Ir kas jam padės persijunginėti?
Atsakymas. Ne, taip elgtis netinka. Persijunginėti, nepersijunginėti, taip savęs nepaveiksi.
Reikia suprasti, kad mus verčia veikti aukštesnė jėga, bendra gamtos jėga, kuri ir vadinama gamta. Ir paveikti tą bendrą jėgą mes galime tik susirinkę į grupes, kurios turės vieną tikslą, vienas pastangas, viena kitos palaikymą, ir tada bendromis jėgomis galėsime paveikti gamtą savo norais, ir ji atsilieps gerais, o ne blogais veiksmais.
Taip galime paveikti šį milžinišką kompiuterį, kuriame esame. Ir vis tiek tokiu atveju tegalime tik pagreitinti mūsų vystymąsi ir siekti tikslo tik geresniu, patogesniu būdu. Jei esame susiderinę tarpusavyje, jei siekiame to paties tikslo, kurį padiktavo gamta, tai galime savo pastangomis procesą pagreitinti. Pastangos turi būti kolektyvinės.
Klausimas. Savo tviteryje rašėte, kad mus veikia aukštesnioji sistema, o mes šį veikimą priimame kaip neigiamą tik dėl to, kad mūsų ir jos – skirtingos savybės. Kaip tą poveikį priimti kaip teigiamą?
Atsakymas. Tam jūs turite suprasti, koks yra gamtos tikslas, kodėl ji mus veikia, kaip ji mus veikia, ir būti iš anksto pasirengę tinkamai priimti šiuos veiksmus. Jei aš suprantu, iš ko aš gaunu, kam gaunu, kur tai gali mane nuvesti, tai kiekvieną akimirką esu geros būsenos ir esu pasiruošęs vis labiau stengtis.
Pasistenkite suprasti, ko gamta reikalauja iš jūsų, ir tai realizuoti. Tada pamatysite, kaip greitai, sklandžiai, patogiai judėsite į priekį.
Klausimas. Kaip žmogus gali atpažinti, ko gamta reikalauja iš jo?
Atsakymas. Gamta reikalauja to, ko mes nenorime girdėti – „pamilti savo artimą, kaip pačiam save“.
Komentaras. Žmonės klausinėja: „Kam daryti kaimynui kažką gero? Paprasčiau sunaikinti, pašalinti, ir tada nereikia niekam daryti gera.“
Atsakymas. Tačiau tada aš nejudu į priekį, t. y. nejudu gero tikslo link. Galutinis mūsų vystymosi tikslas, kad visi kartu susijungtume savo norais, mintimis, planais – viskuo į vieną visumą. Mes sukuriame vieną uždarą sistemą, nors mūsų pojūčiuose ir supratime ši sistema ne uždara, o sudužusi. Ir todėl esame tolimi vienas kitam, mums nusispjaut vienam ant kito, mes nenorime klausyti kitų, padėti kitiems ir t. t. Gamtoje viskas atvirkščiai: mūsų ateitis – kai mes visi kartu, susivieniję savo norais ir ketinimais į vieną vienintelę sistemą, padedame vienas kitam.
Jei aš nors kiek to siekiu, aš jau judu tikslo, kurį numatė gamta, link. Ir todėl man nereikia iš gamtos didelių skatinimų, žiaurių smūgių.
Klausimas. Taigi, savo veiksmais aš sukeliu tokią pat atsakomąją reakciją iš kito?
Atsakymas. Taip. Aš jam parodau, kad aš tai darau, nes linkiu sau ir jam gero.
Klausimas. Ar įmanoma reikiamai nuteikti, perprogramuoti žmogų, rodant tokį požiūrį į jį?
Atsakymas. Pabandykite tai padaryti. Bandykite rodyti kitiems žmonėms, kad darydami jiems gera, jūs didinate gėrį pasaulyje ir norite, kad visas pasaulis būtų toks.
#248214

Iš 2019 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Suprasti gamtos reikalavimus

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманMes egzistuojame ypatingame būvyje, ypatingame pasaulyje, kuriame nesuprantame, kas su mumis vyksta. Nežinome, kas nutiks mums po minutės, nematome savo veiksmų, minčių, fizinių veiksmų priežasčių ir jų padarinių, aiškaus atlygio ir bausmės. Mes gyvename santykinėje tamsoje, tuštumoje, kai kažkas atsitinka, o kodėl ir kaip, mes nežinome. Šiuo metu matome tik aiškias savo mechaninių veiksmų pasekmes, bet ne aukščiau šio lygmens.
Mes nežinome mūsų norų, gerų ar piktų minčių pasekmių. Nežinome, ar mus veikia kitų žmonių mintys ir norai. Jaučiu aš tai ar ne? Nežinau, nesuprantu. Mes egzistuojame tamsioje erdvėje, ir ji mums netrukdo, mes prie jos jau pripratome.
Žiūrėdami į mažą vaiką matome, kad jis nesupranta, ką daro, kas su juo vyksta. Jis bėgioja, žadžia, kažką tampo, tyrinėja pasaulį, minimaliai su juo sąveikaudamas.
O mes? Iš esmės, mes irgi turime minimalų kontaktą su pasauliu. Net fiziniame lygmenyje aiškiai nežinome, ar tinkamai sąveikaujame su juo. Tik šiame amžiuje pradėjome suvokti, kiek mūsų sąveika su pasauliu neigiamai veikia aplinką, ekologiją, klimatą ir t. t. O kaip veikia jį mūsų mintys, kurios yra didžiausia jėga, mes nežinome.
Iš principo, jei skaičiuotume nuo fizinio – žemiausio mūsų poveikio pasauliui lygmens, tai žmogiškasis lygmuo, einantis po negyvojo, augalinio ir gyvūninio – tai minčių, ketinimų, vidinio žmogaus požiūrio į visuomenę ar pasaulį, kuriame egzistuoja, lygmuo. Ir ten mums iš viso nesuprantama, kur yra atlygis, bausmė, pasekmės už mūsų gerus ar blogus poelgius.
Taigi, turime problemą. Mes tarsi vaikai, kurie laksto po kambarį, kažką daro, nesuprasdami prasmės ir tikslios reakcijos. Mes sakome vaikui: „Negalima!“, o jis nesupranta kodėl. Mes žinome, o jis ne. O kas mums turi pasakyti, ką galima ir ko ne, taip pat neaišku.
Tik dabar mes pradedame suvokti, kad egzistuoja viena vienintelė aukštesnioji jėga (vadinkite ją Gamta ar Kūrėju), kuri viską valdo, nes yra integraliai susijusi su mumis, ir mes turime su tuo skaitytis. Mes matome, kad gamtoje valdo įstatymai, kurie mus veikia, neklausdami, ar mes to norime. Taigi, yra labai rimta tarpusavio santykių sistema.
Kaip mes galime elgtis su supančia gamta, aukštesniuoju pasauliu, aukštesniąja jėga, jei mes joje egzistuojame ir jos nejaučiame? Todėl mes, kvailiai, veikiame kaip maži vaikai, manantys, kad gali daryti, ką tik nori, o paskui susilaukiame atkirčio iš visų pusių.
Bet mes ir jam neskiriame reikiamo dėmesio, nesuvokiame, kad tai mūsų problemų pasekmė, nematome ryšio tarp mūsų poelgių ir gamtos reakcijos. Mes nesuprantame, pagal kokią formulę gamta gali teigiamai veikti mus, o mes – ją.
Jei tai matytume ir žinotume, tai tas pats egoizmas (noras gerai egzistuoti) nukreiptų mus tinkama linkme. O kadangi valdymas paslėptas, tai kaip vaikai čiumpame tai, kas mums įdomu, nuo stalo ir ragaujame, nekreipdami dėmesio į pasekmes. O kai pasekmės pasireiškia, mes jų nesusiejame su priežastimi. Štai čia ir atsiskleidžia, kaip nesuvokiame valdymo, o kartu ir visos mūsų problemos.
Žinoma, toks egzistavimas apgailėtinas, tačiau nieko nepadarysi. Aukštesnysis valdymas, ryšys tarp mūsų veiksmų ir pasekmių yra paslėptas nuo mūsų, siekiant pakelti mus į tokį lygį, kuriame patys savanoriškai atliksime teisingus veiksmus, turėsime tiesioginį ryšį su Kūrėju, patys norėsime būti geri ir malonūs. Būtent to iš mūsų, neprotingų, reikalauja gamta, kad suprastume, kur esame ir veiktume sąmoningai.
#247697

Iš 2019 m. kovo 17 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakilti į lygmenį „Žmogus“

Naujas laikas, nauji dėsniai

Gamtos pusiausvyra priklauso tik nuo mūsų

Komentarų nėra

Bausti nevalia, pasigalėti!

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabaloje nėra „kalėjimo“sampratos, tačiau yra „mirties bausmės“ samprata. Žmogus turi turėti priežastį bijoti, kad pakenks kitiems visuomenės nariams?
Atsakymas. Ne. Mirties bausmė – tai grynai teorinė sąvoka, nes iš tikrųjų žydų tautoje praktiškai niekada nieko ja nenubaudė.
Per visą Sanedrino (aukščiausiojo teismo) egzistavimo laikotarpį vienąkart buvo priimtas sprendimas dėl mirties bausmės, ir man rodos ją irgi atšaukė. Buvo manoma, kad tokį sprendimą galima priimti kartą per 70 metų. Per 70! Mirties bausmė buvo laikoma kažkuo nežmogišku, siaubingu.
#251710

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Vabzdžiai, mūsų mintys ir harmonija

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Vabzdžiai masiškai nyksta ir toliau. Tai gali sukelti katastrofą, kaip sako mokslininkai. Per du dešimtmečius išnyko daugiau nei 40% rūšių. Be jų neliks ir kitų gyvūnų, nukentės paukščiai, ropliai, amfibijos, žuvys ir, žinoma, žmogus. Daugės tarakonų, musių – ko tik nerašo!
Atsakymas. Žemė palaipsniui miršta.
Komentaras. Nyksta bitės. Tai rodiklis, kad bus blogai.
Atsakymas. Žinoma. Nes bitės reikalingos augalų dauginimuisi. Tai – problema!
Klausimas. Ar galima tai sustabdyti moksliniu metodu, kaip dabar bandoma daryti?
Atsakymas. Ne, tai neįmanoma. Niekaip. Padarysit dirbtines bites?
Klausimas. Taigi, jūs netikite „bitėmis-robotais“?
Atsakymas. Aš netikiu jokiais žmogaus gudravimais, į kuriuos investuojami milijardai. Aš netikiu, kad tai padės sustabdyti moralinį žmonijos nuosmukį, pakeis jų neigiamus tarpusavio santykius ir leis išgyventi. Žmonija laidoja save. Visos šios mokslinės gudrybės mus tik painioja. Jei jų nebūtų, mes jau seniai išrėktume sau klausimą: „Ką mums daryti?!“
Klausimas. Taigi, jie suteikia viltį?
Atsakymas. Taip. Mes viską permetame mokslui, manydami, kad sukišime ten milijardus dolerių ir viskas bus gerai, jie viską sutvarkys, ir mes ilsėsimės ant laurų. Ne, to nebus.
Turime suprasti, kad tik mūsų išsitaisymas padarys pasaulį vientisą, ir viskas atsikurs, viskas, kas reikalinga integraliam gamtos vystymuisi. Gamta – tai uždara sistema, ir jei mes pažeidžiame jos integralumą, tai niekas jos neatkurs.
Klausimas. Net jei mes pažeidžiame ją mintimis, ne tik veiksmais?
Atsakymas. Žinoma! Tačiau mes vis dar tikimės, manome: „Mes pastatysime šiltnamius. Vienas toks gali atstoti milijoną hektarų žemės. Ir viskas bus gerai. Šiltnamyje galima augalus apdulkinti ir veisti“.
Komentaras. Beje, jau yra tokių pasiūlymų…
Atsakymas. Taip, aš juos suprantu. Tačiau, tai – neveiks! Gamta labai išmintinga. Ji turi mus atvesti į tokią būseną, kad mes būtume priversti pasikeisti. Ne sutvarkyti, ką sugadinome, o patys turime keistis. O mes to nenorime. Mes išsisėjame po visą pasaulį, bandome užkariauti gamtą, užpildyti savo egoizmą ir, galų gale, matome, kad nė vienas iš mūsų nėra laimingas.
Komentaras. Visa žmonija gerbia mokslininkus, Nobelio laureatus, profesorius, žmones kurie tyrinėja, išranda. Tačiau, kai kalbu su jumis, jaučiu kad jie visi kaip vaikai, nesupranta svarbiausio dalyko.
Atsakymas. Aš gerbiu mokslą tik tokiu pavidalu, kuriuo jis padeda mums pamatyti gamtos vientisumą, kur viskas tarpusavyje susiję. Gamtos integralumas, jos harmonija labai svarbi žmogui. Tai suvokdamas jis pats padeda siekti harmonijos ir integralumo. Todėl reikia apie tai kalbėti, tokius pasiekimus, išvadas mums reikia imti iš mokslo ir įtraukti į žmonių visuomenę. Visi kiti mokslo pasiekimai neatneš žmogui laimės.
Komentaras. Ir išvados, kad galima kažką pasiekti moksliniais būdais, yra neteisingos?
Atsakymas. Tai atves tik į tokią būseną, kur privalėsi pasikeisti.
Klausimas. Ką daryti, kad vabzdžiai neišnyktų ir būtų normali ekologija?
Atsakymas. Tik paaiškinti žmogui, kad jis integrali būtybė ir privalo tinkamai sąveikauti su gamta. Tada pamatysime, kaip parašyta Biblijoje, kad po žmogaus visi gyvūnai, augalai, negyvoji gamta egzistuos harmonijoje: „Ir gyvens taikiai vilkas su ėriuku, o mažas berniukas juos ganys.“
#246228

Iš 2019 m.kovo 12 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Už ką gamta baudžia mus? 1 d.

Gamta ėmė naikinti apsauginį ekraną, 2 d.

Žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys

Komentarų nėra

Žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys

Dvasinis darbas, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kaip kabalistas įvertina objekto ar reiškinio išsivystymo lygį?
Atsakymas. Gamtos išsivystymo lygį galima įvertinti tik tada, kai matome jos tarpusavio ryšį bendroje sistemoje. Kiek ji užpildo visą sistemą iki idealios integralios būsenos, tiek galime įvertinti kiekvieno gamtos elementą pagal tai, kiek jis įsijungęs į tą bendrą būseną.
Tačiau bet kokios raidos formos vis tiek priklauso nuo žmogaus. Žmogus iš esmės ir nusprendžia, kiek visos formos bus teisingai viena su kita suderintos ir teisingai sąveikaus tarpusavyje.
Todėl pasakyta, kad viena vertus, žmogus priklauso nuo visos gamtos, o kita vertus, visa gamta priklauso nuo jo.
#251020

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Vienintelis faktorius, lemiantis ateitį

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie trys veiksniai iš tūkstančių esančių lemia mūsų ateitį bendroje sistemoje?
Atsakymas. Mūsų ateitį lemia tik vienas faktorius – žmonių tarpusavio suartėjimas. Nieko kito gamta iš mūsų nereikalauja.
Mes esame uždaroje sistemoje, kurią turime subalansuoti. Kuo labiau prie to artėsime, tuo patogiau jausimės. Kiekvienas iš mūsų turi būti suinteresuotas, kad sistema būtų pusiausvira.
Mums reikia suprasti, kad neturime teisės vienas kito naikinti, nes taip sugriausime sistemą ir grįšime į paskutinę pakopą, kur vėl turėsime viską pakartoti. Todėl nėra nieko baisiau, kaip vienas kito naikinimas, karai ir panašiai.
Taigi, vienintelis faktorius, lemiantis mūsų ateitį, yra tinkamas santykis tarp mūsų.
Prie jo prisideda daug pagalbinių veiksnių: išsilavinimas, auklėjimas, sukūrimas vadinamųjų „dešimtukų“ – mažų kolektyvų, kuriuose galima santykinai greitai tinkamai susivienyti.
Tikslas yra tik vienas – vienijimasis į bendrą sistemą, tarpusavio papildymas, kai ryšių sistema tampa svarbesnė už mus pačius.
Būtent šioje sistemoje ir atsiskleidžia Kūrėjas, tik ryšyje, ir niekur kitur.
Kai ši sistema bus suderinta taip, kad joje pajausime visišką priklausomybę vienas nuo kito, tuomet šis mūsų sukurtas tarpusavio ryšys vadinsis „Kūrėjas“.
#243993

Iš 2019 m. sausio 13 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gyventi geriau?

Išsitaisymas – tai suartėjimas

Pamatyti ateitį kaip gerą

Komentarų nėra

Septyneri žmonijos soties ir bado metai

Egoizmo vystymasis, gyvenimo prasmė, Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei kalbėtume apie žmoniją, kaip siekiančią pažangos, egoistiškai besivystančią, ar galėtume sakyti, kad ji išgyvena septynerius soties metus?
Atsakymas. Iki praėjusio amžiaus 50–70-ųjų metų gyvenome gana soties metus.
Nors sunkiai dirbome, bet galėjome pramisti, ir viskas buvo normalu. Žmonija nekentėjo, nešaukė, kad jai blogai. O šiais laikais matome visai kitokį vaizdą: žmonija ėmė jausti, kad dirbdama ir būdama dabartinės būsenos, negali užsipildyti.
Jeigu prieš 100–150 metų dauguma žmonių gyveno vargingai, dėvėjo skarmalus, maitinosi labai skurdžiai, apsiribodami duonos riekele per dieną, tai šiais laikais tokių beveik nėra. Visi turi maisto, gėrimų, drabužių.
Tačiau dabar žmogus dvasiškai nepatenkintas, jį kankina klausimas: dėl ko aš egzistuoju? Kam man šitas gyvenimas? Ką jis man duoda? Gyvenu, po to numirsiu. O toliau? O iki to? O po to? Nieko. Tuštuma.
Tuo ir skiriasi septyneri bado metai nuo septynerių sočiųjų. Kadaise mūsų egoizmas kažkaip užsipildydavo, o atėjus septyneriems bado metams, nebegalime jo patenkinti.
Klausimas. Kokie gi čia soties metai iki praėjusio amžiaus vidurio, jei tuo metu buvo didžioji depresija, du pasauliniai karai, ispaniškasis gripas, pražudęs milijonus žmonių ir t. t.? Ar sotumas – bado nesuvokimas?
Atsakymas. Visų pirma, sotumas – tai nėra prikimštas pilvas. Jis reiškia norą gyventi.
O šiais laikais jaučiame, kad egoizmas slegia, gyvenimas netenka prasmės. Anksčiau egoizmas buvo mažesnis, nekėlė mums jokių klausimų, o dabar jis užaugo ir verčia susimąstyti, dėl ko gyvename ir ką čia veikiame. Tai labai slegia žmogų.
Šie klausimai mus ir išvaro iš Egipto. Apskritai, kokia kryptimi vystomės? Neapykantos Egiptui kryptimi, kitaip tariant, turime prieiti Sinajaus kalną (nuo žodžio „sina“ – neapykanta) ir ten gauti šviesą, su kuria atskleisime Aukštesnįjį pasaulį ir suprasime, dėl ko gyvename.
Šia kryptimi eina mūsų karta, nes, kaip sakoma, „pasiekėme dugną“. Ir jeigu tai yra gyvenimas, tada geriau negyventi.
O jei staiga dings interneto ryšys ir nustos veikti mobilieji telefonai, kas beliks jaunajai kartai? Tik narkotikai. Juk tai – siaubas!
Todėl galime šiek tiek suprasti, kad, iš vienos pusės, egoizmas mus ruošia labai blogoms būsenoms, o iš kitos pusės, šios blogos būsenos privers mus pakilti virš egoizmo.
#247628

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Istorinė chronologija ir dvasinis vystymasis

Alkis visiškame pertekliuje

Apleista ganykla

Komentarų nėra

Nauda ar žala?

Krizė, globalizacija

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Naujagimis niekam sąmoningai ar tikslingai nekenkia. O kaip su suaugusiais, kurie, priešingai, gali su malonumu, tikslingai naikinti, kenkti kitiems žmonėms?
Atsakymas. Į šį klausimą negalime atsakyti teisingai, nes nematome visos sistemos. Visai įmanoma, kad ta žala, kurie jie padaro, iš tikrųjų yra pagalba, kad būtų pasiekta kita būsena.
Gamta nieko neatlieka veltui: bet kokios pačios didžiausios problemos, žvėriškumas, naikinimai – kad ir kas, būtų turi pradžią ir pabaigą, priežastį ir pasekmes, ir mes negalime daryti jokių išvadų, kol neišvysime viso vaizdo.
#251290

Iš 2019 m. liepos 7 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai