Europos kongresas. 5-oji pamoka

Klausimas. Kokie yra mūsų tikslai platinant mūsų idėjas pasaulyje? Matome, kaip daugelyje šalių kenčia žmonės. Kaip galime jiems padėti?
Atsakymas. Problema ta, kad tarp mūsų yra žmonių, manančių, kad pasaulis kol kas mūsų negirdi,  ir reikėtų dar palūkėti. O žmonės tegul pasikankina daugiau, po to pradėsime skleisti savo idėjas, kai žmonės jau bus pasirengę suprasti kančių esmę.
Toks elgesys kyla ne iš meilės žmonijai.
Mes turime mėginti bet kokiomis sąlygomis nors kažką perteikti žmonėms, kad ir kokie jie būtų, ir sušvelninti bet kokias jų kančias.
Šie metai bus labai turiningi. Mūsų laukia daugybė įvairiausių pokyčių pasaulyje. Tai įvairių valdžioje esančių žmonių perrinkimas. Nors nuo to mažai kas priklauso, tačiau tai vis vien turi didelės reikšmės. Pasaulis išgyvena didelius sukrėtimus.
Baigiasi sutartis su JAV federaline rezervų sistema, spausdinančia pinigus. Ir neaišku, kas bus toliau. Pasaulio laukia labai rimti įvykiai materialiajame lygmenyje.
Natūralu, kad visi įvykiai taip smarkiai susikoncentravę dėl Šviesos poveikio. Tai reiškia, jog mes dabar galime įgyvendinti labai stiprius pokyčius, juk iš kontrastų visada kyla kažkas nauja.
Be to, mes išgyvename didžiulius vidinius pokyčius ir keičiasi mūsų santykis su pasauliu.
Viskas priklauso nuo to, kiek efektyviai naudosimės mums iš aukščiau duotomis puikiomis galimybėmis. Yra viskas, ko norime, – veikime, ir viskas pavyks! Viskas priklauso tik nuo mūsų.
Apskritai šie metai – lemiami. Šiais metais mes su jumis pagal gamtos dėsnius formuojame dvasinę pasaulio tobulinimo sistemą.
Turime dirbti bendradarbiaudami su mokslininkais, politikais, gerbiamais žmonėmis, kurie sutinka su mumis svarstant pasaulio problemas.
Mums reikia visa tai sutelkti į vieną bendrą sistemą, kuri galėtų kreiptis į pasaulį ir pradėtų jį sistemingai kreipti reikiama linkme. Per UNESCO, per JTO, per vyriausybes.
Prieš mus – didžiulis veiklos laukas.
Nekreipkite dėmesio į smulkias problemas, pamėginkite pakilti virš jų, nes Kūrėjas jas jums „pakiša“, kad jus pakeltų. Nepamirškite to.
Privalome greitai užbaigti integraliojo švietimo ir auklėjimo metodikos rengimą ir ją pasiūlyti žmonijai. Iki metų pabaigos pasaulyje atsiras papildomų problemų: nedarbas, sąmyšis, suirutė. Pasauliui reikės mūsų metodikos, kuri, be kita ko, nieko nekainoja ir yra lengvai įgyvendinama.
Paprastai, jeigu visuomenėje vyksta kokie nors pokyčiai, tai trunka dešimtmečius ir išeikvojamos milijardinės kapitalo investicijos. O čia nereikia beveik nieko. Turi internetą, televiziją, būrelius, yra savanoriškai dirbančių žmonių, ir viskas seksis. Per keletą savaičių galima pajusti, kaip keičiasi žmonės.
Ir daugiau nieko nereikia. Išlaisvinami milžiniški resursai, pasaulis tampa geranoriškas ir šviesus.

Iš 2012 m. kovo 25 d. Europos kongreso 5-osios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulio gydytojai

Pasauliui ruošiame metodiką

Palaikymas ir pavyzdys

Pranešimas: Visoje Prancūzijoje vyksta mokyklų mokytojų demonstracijos ir streikai. Beprecedentinis faktas – streikuoti ir eiti į demonstracijas vienu metu paragino tiek valstybinių, tiek privačių mokyklų profsąjungos. Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis – reguliarus darbo vietų mažinimas. Darbo vietų mažinimas numatytas vyriausybės plane kovojant su biudžeto deficitu.
K. Ševaljė: Tarptautiniai tyrimai liudija apie tai, kad Prancūzijos respublikinė mokykla liovėsi atlikus savo vaidmenį, leidžiantį žmonėms iš žemesnės klasės kilti socialiniais laiptais. Šiandien mūsų mokykla – nelygybės mokykla.
Komentaras: Todėl, kad mokykla turėtų auklėti, iš vaiko formuoti Žmogų, o ne tik aprūpinti jį žiniomis, specialybe. Juk šiandien svarbiausia – ryšys tarp žmonių, nuo kurio priklauso visokeriopa sėkmė.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viltis – auklėjimas

Brandos atestatas – dvylikamečiui

Nuo gimimo – šviesos keliu

Nuomonė (S. Perezvencevas, istorijos mokslų daktaras, profesorius): Svarbios dabartinių globalių krizės reiškinių priežastys – dvasinės ir dorovinės. Pagrindinė sėkmingo šiandienos visuomenės funkcionavimo sąlyga – nesutramdomas vartojimas. Tai verčia skolon gyventi paprastus žmones, bankus, kompanijas, net valstybes ir ištisus regionus.
Nuolat augant vartojimui išauga prekių ir paslaugų rinka. Tų, kurie pirmieji pradėjo gyventi skolon, smarkiai pakilo gyvenimo lygis, jie įgijo ekonominę ir politinę įtaką, gali ir kitiems brukti tokį patį gyvenimo būdą. Taip atsirado „globali ekonomika“ – pasaulinio masto vartotojiška visuomenė.
Vis dėlto ši „globali ekonomika“ – iš esmės tradicinė „piramidė“, kurios sėkmė priklauso nuo vis naujų dalyvių įviliojimo į „piramidinius“ ekonominius santykius. Tų dalyvių sąskaita piramidės organizatoriai turi galimybę didinti savo gerovę ir politinę įtaką.
Vis dėlto bet kuri ekonominė piramidė turi savo natūralias ribas – neįmanoma visiems ir visą laiką gyventi skolon. Kai „piramidė“, vadinama „globalia ekonomika“, apėmė praktiškai visą pasaulį, pasireiškė natūralus jos ribotumas ir kilo globali krizė. Visas pasaulis juk negali gyventi skolon.
Komentaras: Piramidė – kaip simboliškai tai siejasi su mūsų egoizmu – faraonu, kuris ją sau pastatė ir pats nuo jos mirs, ir bus joje palaidotas kartu su savo palyda! O Israel, kas išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „visi, siekiantys pakilti virš savo egoizmo“ – faraono – į Kūrėjo lygį, t. y. į davimą ir meilę, išeis iš jo valdžios į Šviesą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Žmonijos sąskaitoje − minusas

Kelias į poapokalipsę

Krizė – ne vaistas, o postūmis išsitaisyti

Pranešimas (Deutsche Bank analitikai): Pats baisiausias pasaulinės finansinės krizės etapas dar priešakyje. Jis prasidės pasibaigus centrinių bankų programų, skirtų kovai su krize, veikimo terminams. Valstybių lėšos jau išsemtos, tad krizė neišvengiama. Viskas priklauso nuo to, kaip ilgai bus taikstomasi su nesibaigiančiu pinigų spausdinimu. Galingos injekcijos anaiptol nesukėlė didesnio ekonomikos augimo, tik leido šiek tiek atsikvėpti. O problema liko.
Komentaras: Nejaugi nesugebėsime analitikams perteikti pasaulinės ekonomikos ištaisymo per visuomeninius santykius galimybės? Kiek dar turės iškęsti tautos, kad politikų ir finansininkų valdžia suvoktų vienintelę krizės įveikimo galimybę – būtent per visuomeninius santykius. Apie tai kalba bene visi mokslininkai, tačiau, kaip įprasta, valdžia nepageidauja klausytis – ji veikia savo siauro egoizmo rėmuose.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ši krizė tik prasideda!

Neramus šimtukas

Kaip spręsti kylančias problemas?

Pranešimas: Nedarbo lygis ES šalyse išaugo iki 10,8 proc., iki pačios didžiausios ribos nuo 1999 metų bendros Europos valiutos įvedimo. Pats didžiausias bedarbystės lygis dabar yra Ispanijoje –  23,6 proc.
ES šalyse taip pat sumenko gamyba. Jau aštuntą mėnesį iš eilės perkamosios galios indeksas mažesnis nei 50, kas liudija apie ES šalių ekonomikos susitraukimą. Ypač susilpnėjo Prancūzijos ekonomika, kur gamybos lygis nukrito iki žemiausios per pastaruosius trejus metus ribos.
ES šalių finansų ministrai tikisi, kad susitarimas padidinti Europos finansinės paramos skurstančioms šalims fondą šiek tiek pagerintų padėtį.
Komentaras: Praeityje įprasta išeitis iš tokios aklavietės – tik karas. Kad užkirstume kelią tokiam sprendimui, reikalingas masinis aiškinamas apie krizės sprendimą integraliuoju auklėjimu. Juk būtent žmogaus egoizmas yra krizės priežastis, ir jį vis tiek teks ištaisyti iš individualaus į integralų.

Daugiau šia tema skaitykite:

Darbo yra visiems ir kiekvienam!

Bedarbystės problema

Davosas: Nauja kovos su krize kryptis

Klausimas. Pasaulyje, mums nematant, kaupiasi pyktis ir net įniršis. Rodos, tuoj įvyks sprogimas…
Atsakymas. Teisingai. Kol kas visi kalba apie pokrizinį augimą, o tuo metu viduje verda bet kada sprogti galintis sprogstamasis mišinys. Juk krizė niekur nedingo, o spaudimas auga.
Šiomis aplinkybėmis mes turime nenuilstamai dirbti aiškindami, kas vyksta. Turime pranešti žmonėms apie įvykių priežastis ir pasiūlyti sprendimą. Tik sprendimas visai ne toks, kokį žmonės įsivaizduoja.
Iš tikrųjų mes neturime daug alternatyvų. Joks progresas nepadarys visų turtingais – tam paprasčiausiai neužteks gamtinių resursų. Atvirkščiai, masės nuskurs, nors norėtųsi to išvengti. Lieka trečiasis kelias – priimtinai sulyginti bendrąjį pragyvenimo lygį. To mes ir turime pasiekti. Tuomet būsime daugiau ar mažiau lygūs tarpusavyje ir įgysime pusiausvyrą su gamta.
Juk šiandien mes paprasčiausiai negalvojame apie tai, kas atsitiks po dešimties ar  dvidešimties metų. Žmonija tarsi apako: visi ištekliai baigia išsekti, o mes apsimetame, kad nieko nevyksta. Tai iš tikrųjų ypatingas laikas: tarsi neįgalus vaikas mes pjauname šaką, ant kurios sėdime, ir patys iš savęs atimame ateitį. Galiausiai mes paprasčiausiai liksime be nieko. O niekas negali sustabdyti įvykių eigos – atvirkščiai, viršūnė, priimanti sprendimus, pirmoji bėga pirmyn, iškėlusi vartotojiškumo vėliavą. Panašu, kad mirties angelas atneša mums lašą nuodų ant kardo ašmenų, o mes atveriame burną, užmerkę akis…
Yra tik vienas būdas – aiškinimas, propaganda. Žinoma, ji atrodo labai silpna globalios puotos, naikinančios ir teršiančios planetą, fone. Vis dėlto toks yra kelias. Reikia daryti viską, kas įmanoma. Spaudimas stiprėja, mes esame savotiškoje „inkubacinėje“ ligos stadijoje, o po to įsiplieks epidemija. Būtent šiuo pavojingu metu mes turime  kiek galima daugiau dirbti su pasauliu, panaudodami visus prieinamus būdus. Čia visada yra, ką pridėti, ir mūsų darbas būtinai duos vaisių.
Kas dėl artėjančio sprogimo – sunku pasakyti, koks jis bus. Vienas iš variantų – karas, sukeltas tam, kad atitrauktų visuomenės dėmesį nuo tikrųjų problemų. Tikiuosi, jog tai neįvyks, nors tokie planai, be abejonės, yra puoselėjami. Juk padėtis darosi labai bjauri, ir vis blogėja artėdama prie pabaigos, iki neįmanomų išmokėti skolų ir pasibaisėtino disbalanso…
Turime iš visų jėgų platinti mūsų medžiagą masėms ir kaip galima stipriau vienytis viduje, vienas su kitu. Tiktai tada bendra sistema pradės atskleisti Šviesą – visa ko šaltinį.

Iš 2012 m. balandžio 16 d. pamokos pagal Rabašo laišką.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasauliui ruošiame metodiką

Kuo mes skiriamės

Palaikymas ir pavyzdys

Nuomonė (Journal of Personality and Social Psychology): dalinti pasaulį į „gerus – savus“ ir „blogus – svetimus“ – daugelio konfliktų šaltinis, įsišaknijęs žmogiškoje prigimtyje.
Beždžionės svetimas, kad ir tos pačios rūšies, beždžiones vertina lygiai taip pat, kaip žmonės – „atėjūnus“. Šių gyvūnų populiacijose susiformuoja įvairios socialinės bendruomenės. Informacijai „savas“ ar „svetimas“ migravusios beždžionės buvo jautresnės už grupės senbuves. Beždžionės, kaip ir žmonės, turi spontanišką polinkį į teigiamą savo socialinių grupių vertinimą ir spontaniškai neigiamai traktuoja „svetimus“, t. y. yra linkusios į išankstines nuostatas.
Panašu, kad prietaringa prigimtis senesnė už civilizacijos ir kultūros istoriją. Dėl šios priežasties apeliuojant į žmogaus kultūrą atsikratyti išankstinių nuostatų neįmanoma! Reali nepakantumo priežastis slypi ne kultūrų (tautiniuose, religiniuose, politiniuose ir t. t.) skirtumuose, o kur kas giliau: prietarai – mums ir gyvūnams būdingas bendras bruožas, instinktyvus elgsenos stereotipas, o ne kultūrinės evoliucijos pasekmė.
Komentaras: šios išvados dar kartą parodo, kad jokia visuomenės problema negali būti išspręsta mūsų esamame lygmenyje, o tik pakilus į kitą vystymosi pakopą. Tai įmanoma tik pasitelkus integralųjį ugdymą, nes jis iš mūsų būsimosios pakopos „Žmogus“ į dabartinę pakopą „gyvūnas“ pritraukia aukštesnę vystymosi energiją (Šviesą, or makif).
Tik pakilimas į aukštesnį vystymosi lygį išlaisvins mus nuo gyvūninių prietarų, o visi kiti bandymai pasiekti sutarimo, supratimo, lygybės – beverčiai. Reikia blaiviai vertinti save, bičiuliai.

Daugiau šia tema skaitykite:

Pamokos apie naująjį pasaulį. Be žinių – nėra žmogaus

Prašau padaryti mane žmogumi

Viltis – auklėjimas

Pranešimas: 80 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių gyvens besivystančiose šalyse, o žmonių, vyresnių nei 80 metų, skaičius bus beprecedentis išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Gyventojų senėjimo problema pasaulyje jau pateko į pirmąjį planą dėl finansinės krizės. JAV išlaidos pensininkams siekia 30–35 proc. miestų biudžetų. Greitai senstantys gyventojai bus naujos finansinės krizės priežastis.
Komentaras: Krizės neatsitrauks nuo mūsų, kol neprieisime prie teisingos socialinės normos – sąmoningai integraliai ir globaliai tarpusavyje susijusios visuomenės narių lygybės, racionalaus ekonominio vartojimo, kaip to reikalauja gamta.
Krizės parodo mūsų pusiausvyros su globalia gamta nebuvimą. Kol jos nebus, krizių neišvengsime. Mums vystantis jos vis dažnės ir bus žiauresnės. Baikime spyriotis ir pažiūrėkime tiesai į akis – supraskime krizės priežastį ir vienintelį būdą jai įveikti.

Daugiau šia tema skaitykite:

Krizės priežastis – žmogus

Nelygybės veiksnys

Neturtingos šalys optimistiškesnės nei turtingosios

Nuomonė (prof. V. Sobolevas): Visų grėsmių priežastis – pats žmogus. Mus mokė, kad žmogus yra racionalus, priima pačius geriausius sprendimus ir rinkos ekonomikoje yra pats idealiausias ekonominis subjektas. Tačiau visa plejada ekonomikos Nobelio premijos laureatų įrodė, kad yra atvirkščiai: žmogui būdinga klysti, o tai reiškia, kad jo veiksmų pasekmės gali būti griaunančios.
Finansiniai instrumentai greitai išaugo dėl paprasčiausio godumo. Tau siūlo fondo instrumento pavidalo saldainiuką, žadantį milžinišką pelną, ir tu jį praryji, įsijungi į beprotiškas kolektyvinio egoizmo lenktynes paskui pasakišką praturtėjimą. Vėliau pasirodo, kad ne tu vienas krenti į bedugnę…
Komentaras: Visa tai mes jau seniai supratome, tik žmogaus prigimties keitimo metodikos niekas nežino, o nekeisdami savo prigimties, mes visi draugiškai artėjame prie susinaikinimo.
Patarkite, kaip perduoti žmonijai integraliojo auklėjimo metodiką kaip vienintelę išsigelbėjimo priemonę?

Daugiau šia tema skaitykite:

Progresyvi egoizmo forma

Arba integracija, arba pralaimėjimas

Tai ne krizė, tai – revoliucijos pradžia

Sunku suprasti, ką Baal Sulamas nori pasakyti rašydamas apie socializmą ir teisingą paskirstymą savo laikraštyje „Tauta“. Juk ta visuomenės forma, kuri egzistavo Rusijoje, sukompromitavo visus tuos žodžius, kuriais buvo pavadinta iškreipta santvarka. Todėl dabar taip sunku vartoti tuos pačius žodžius.
Tai labai primena situaciją su kabalistiniais, vien dvasinį pasaulį reiškiančiais terminais, kurie buvo panaudoti žemiškoms sąvokoms. Ir išėjo, kad užuot būtų išaiškinta tokių žodžių dvasinė prasmė, suprantant, jog kalbama apie davimo veiksmus ir darbą su įvairiomis noro dalimis, kai susijungiama su kitais žmonėmis ir atskleidžiamas Kūrėjas, – šiems žodžiams buvo palikta tik materiali prasmė.
Ir jais įvardijami materialūs daiktai nebesuvokiami kaip dvasinių būsenų, kurias žmogui reikia pasiekti, simboliai, o pavirto į savarankiškus reiškinius. Ir šis iškreipimas labai trukdo suvokti kabalistinius tekstus.
Tas pats nutiko su žodžiais: socializmas, komunizmas, lygybė, kurie buvo vartojami absoliučiai kita, tuščia ir atvirkštine prasme, kad tiktų rusų diktatoriškam režimui. Tačiau toks supratimas iki šiol įsitvirtinęs žmonių galvose ir itin nelengva jo atsikratyti, suvokti kitą prasmę. Problema – tikrieji apibrėžimai, tiek kabalos moksle, tiek ir visuomeninėje santvarkoje.
Kabalos moksle – tai trėmimo epochos pasekmė, kai dvasinius terminus vartojo ribota prasme, tik tam, kad turėtume materialius dvasinių reiškinių simbolius mūsų pasaulyje. O apibrėžimai, apibūdinantys ištaisytą žmonių visuomenę, buvo iškreipti dėl to, kad Rusijoje jie įgijo neteisingą išraišką. Visa problema – apibrėžimai.
Žodis socializmas mūsų laikais suvokiamas kaip keiksmažodis, o komunizmas asocijuojasi tik su Rusija. Demokratija suprantama, kaip galimybė kiekvienam daryti, ką nori. Mes visiškai praradome teisingus žodžių apibrėžimus ir čia visas sunkumas.

Iš 2011 m. rugsėjo 5 d. pamokos pagsal laikraštį „Tauta“

Daugiau šia tema skaitykite:

Marksizmas – ne tai, ką manėme

Karlas Marksas ir kabala

Kodėl žlugo marksizmo teorija