Pateikti įrašai priklausantys Krizė, globalizacija kategorijai.


Meilė sprendžia visas problemas

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Ar yra kas nors naudingo kabalos išminties lobyne jaunųjų poroms, kurios dėl augančio egoizmo augimo susiduria su santykių problemomis?
Atsakymas. Taikykime kabalą mūsų pasaulyje! Juk jame vyksta egoizmo varžybos, nuo mažumės iki senatvės. Visas mūsų gyvenimas – tai pragaras, ištisa kova, iš kurios nieko neišlošiame, ir tiktai egoizmas piktdžiugiauja, kuomet vienas priešais kitą giriamės savo pranašumais.
Būtina protingai tvarkytis su duotu žemiškuoju gyvenimu ir pasistengti jį harmonizuoti, pakeisti.
Gimdome, auginame ir auklėjame vaikus ne dėl to, kad nuramintume savo egoizmą, o dėl to, kad iš jų padarytume žmones, kurie galėtų ramiai džiaugtis gyvenimu, o ne nuolat ginti pozicijas.
Kabalos mokslas aiškina, kaip tai padaryti.
Dėl to mums reikia taikyti tokią ryšių tarp žmonių sistemą, kuomet virš visų mūsų egoistinių atotrūkių, prieštaravimų galėsime pastatyti tarpusavio ryšių tiltukus, o galiausiai – pamilsime.
Mes galime tai padaryti – galime būti tarpusavyje egoistais, nes tokia mūsų prigimtis, o virš jos kurti altruistinius tarpusavio ryšius. Tai priklauso tik nuo auklėjimo! Jeigu išauklėsime tokią kartą, ji bus laiminga ir taps stipriausia.
Mums atrodo, kad altruizmas gali mus susilpninti, ir galiausiai, mus sunaikins, praris, bet yra atvirkščiai. Meilė – tai pats stipriausias jausmas pasaulyje, ir ji duota žmonėms (tautai), kurie ją realizuoja, didžiulę vidinę jėgą.
Pavyzdžiu to, kaip egoizmo augimas ir savęs priešpastatymas likusiems susilpnina ir sukelia krizę, gali būti Amerika.
Jeigu Europa turėtų mūsų susijungimo metodiką, tai šiandien ji būtų stipresnė ir aukštesnė už visas kitas.
Siekimas susijungti, tarpusavio pritraukimas užkoduotas gamtoje, ir šią jėgą reikia išnaudoti – ji sukuria vis naujas materijos formas ir viską, kas egzistuoja, o atsijungimas tiktai naikina ir žudo.
Dėl to mums būtinas kabalos mokslas.

Daugiau šia tema skaitykite:

Europą gali išgelbėti tik visiška integracija

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Gėris kabalos požiūriu

Komentarų nėra

Europos Sąjunga: geriau išsiskirstyti, negu būti susaistytais egoistiniais ryšiais

Krizė, globalizacija

Klausimas. Kaip jūs įsivaizduojate Europos visuomenę 2020 metais? Ar pastarieji įvykiai turės įtakos Europos bendrijos vienijimuisi, ar jie lems dar didesnį susiskaldymą? Kas nutiks ES ekonomikai?
Atsakymas. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau jei Europa susiskaldys, tai bus geriau, negu ji liktų tokia kaip šiandien.
Geriau palaipsniui išsiskirstyti, negu būti susaistytais vienas su kitu, kai šie ryšiai – egoistiniai. O jei ryšius palaipsniui taisysime, tada galima nieko nekeisti. Atvirkščiai, besitaisydamos Europos šalys gali tinkamai suartėti ir teigiamai veikti viena kitą.
Tačiau netikiu, kad dabar jos staiga pajaus, apie ką aš kalbu. Jau ne kartą asmeniškai kalbėjau su Europos lyderiais. Jie nepasiryš, negalės!
Europą valdo politikai ir bankininkai. Jiems vieninga Europa – tai bankų ir pramonės įmonių susivienijimas, kurio tikslas – daugiau išlošti, ant kažko pasilypėti. Todėl apie jokią vieningą Europą negali būti kalbos, – tai rinkos, pramonės, bankų susivienijimas, ir daugiau nieko. Ir paprastiems žmonėms jis sukelia tik problemas. Taigi, prieštaravimų tik daugės.

Iš 2016 m. liepos 3 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Europą gali išgelbėti tik visiška integracija

Skyrybos pagal anglus, 3 dalis

Skyrybos pagal anglus, 4 dalis

Komentarų nėra

S. Hawkingas: prasideda pavojingiausias laikas planetoje

Kabala ir kiti mokslai, Krizė, globalizacija

Pranešimas („The Guardian“). Britų fizikas Stivenas Hawkingas mano, kad prasidėjo „pavojingiausias laikas mūsų planetai“. Fizikas atkreipia dėmesį į didėjantį atotrūkį tarp politikų ir darbininkų klasės.
Gamybos automatizavimas, internetas ir jo platformos greitina ekonominę nelygybę, leidžia labai mažoms žmonių grupėms išgauti didžiulį pelną, priimant į darbą labai mažą skaičių žmonių.
Tai neišvengiama, tai yra pažanga, bet tai  – socialiai destruktyvu. Minėtas problemas galima išspręsti tik visų šalių, visų visuomenės sluoksnių bendromis pastangomis. Kad tai atliktume, reikia griauti, o ne statyti kliūtis viduje ir tarp šalių.
Komentaras. Daugelis jau mato tikrąją tiesą – visos Markso prognozės pildosi būtent mūsų laikais. Bet niekas nemato problemos sprendimo, kadangi ji – ne mūsų prigimtyje, mums reikia naudotis egoizmu ne jame, o pakylant aukščiau jo. Tai logiškas mūsų vystymosi tęsinys, bet mes jo nematome, kadangi visi suprantame ir skaičiuojame tik egoizmo viduje.

Daugiau šia tema skaitykite:

Viduramžiai ar šviesi ateitis?

Pašalpa ir mokslas – privaloma visiems

Badmetis ar klestėjimas?

Komentarų nėra

Mokytis gyventi

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Komentaras. Teigiate, kad robotai greitai pakeis žmones. Nuolatinis mūsų klausytojas rašo, kad tai vyksta jau ir dabar. Dėl energijos kainų kritimo bet kurio daikto vertė bus lygi energijos kiekiui, kuris buvo panaudotas jam sukurti, tai yra, visai praras vertę, todėl ir robotai pigs.
Dėl robotų turėsime daugiau laiko, galėsime mokytis būti žmonėmis ir tobulinti dar labiau mus išlaisvinančią technologiją. Šiais laikais jaunuoliai JAV įgyja ne po vieną išsilavinimą, nes neranda darbo, o išsilavinimas teikia struktūrą, pažangą, perspektyvą. Jie gyvena dėl perspektyvos.
Taigi, Jūsų minėta tendencija, kad žmonija mokysis būti žmonėmis, jau dabar veikia.
Atsakymas. Kalbame ne šiaip apie mokslą rimtesniems robotams ar kompiuteriams sukurti. Norime mokyti žmones, kad jie suprastų, dėl ko gyvena, dėl ko vyksta žmogaus evoliucija, kur link ji veda, kodėl išgyvenome tokias raidos stadijas ir ko turime pasiekti ateityje.
Tai reikia suvokti ir pažiūrėti į visą procesą iš viršaus, o ne iš savo vidaus, kad galėtume jau dabar kurti teisingą visuomenę ne bandymų ir klaidų metodu kaip visada: revoliucijomis, karais, kančiomis.
Visa tai galima labai paprastai sumodeliuoti ir padaryti teisingą išvadą.
Klausimas. Vadinasi, žmonija pati gali iki to prieiti, kabalistams nebūtina jos nukreipti?
Atsakymas. Ne, jei žmonija į tai eis natūraliu keliu, patirs didelių kančių. Kas iš to, kad žmonės išras dar protingesnių mašinų ir pakeis jomis save? Kas bus su milijardais žmonių?
Komentaras. Galima jų laiką užpildyti nuolatiniu mokymusi. Tegu mokosi geografijos, istorijos, pasaulio sandaros – ar tai blogai? Geriau nei sėdėti namuose arba kelti riaušes gatvėse.
Atsakymas. Tai neperspektyvu. Tarkime, kad įpareigosime porą milijardų žmonių mokytis – kas su jais bus toliau? Žmogus negalės dirbti nenaudingo darbo, jei nejaus būtinybės, nes negalės jo niekur pritaikyti.
Žmonėms reikia matyti teigiamą rezultatą, nors menką laimėjimą. O iš to jokio laimėjimo nebus.
Klausimas. Ką jie laimės mokydamiesi tapti Žmonėmis?
Atsakymas. Jie žinos, dėl ko tai daro – kad pakiltų į kitą egzistavimo lygmenį, pradėtų jausti save kitoje tikrovėje. Bet tam juos reikia mokyti.
Klausimas. O jeigu jie nenori?
Atsakymas. Palaipsniui galima tai išvystyti, nes šio noro užuomazgų yra kiekviename, tik vieniems – giliau, kitiems – paviršiuje. Šią vadinamąją „Kūrėjo kibirkštį“ galima nesunkiai sužadinti, nes kančias dėl savo paskirties nežinojimo, dėl to, kad viskas baigiasi mirtimi, jaučia visi. Tik mes jas slopiname.
O reikia ne slopinti, priešingai – sužadinti: „Pirmyn į mirtį ar į gyvenimą? Rinkitės! Mes siūlome – į gyvenimą, kad savo pasaulį pamatytumėte ir atskleistumėte dar jame. Ar į mirtį? Tuomet žinokite, kad ji tiesiai priešais jus“.
Kiekvienas žmogus turi pradą, dėl kurio jam galima išaiškinti, kas yra tikras, amžinas, tobulas gyvenimas arba neišvengiama mirtis.

Iš 2016 m. gruodžio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Robotai revoliucionieriai

Laisvas vergas

Japonija: robotai dirba vietoj fermerių

Komentarų nėra

JAV jaunimas – už komunizmą

Krizė, globalizacija

Komentaras. Amerikos žurnalistai skambina pavojaus varpais: JAV jaunimas užsikrėtė socializmo ir komunizmo idėjomis. Pusė amerikiečių, jaunesnių nei 35 metų, norėtų, kad prezidentas būtų socialistas.
Atsakymas. Nesvarbu, kas rašoma apie feodalizmą, kapitalizmą, socializmą, komunizmą, gamta vystosi pagal savo planą. Ir su tuo nieko nepadarysi.
Kapitalizmą turi pakeisti socializmas. Kabalos mokslas dar prieš tūkstantį metų sakė, kad kapitalizmas – pati aukščiausia egoizmo stadija, kuri suteikia žmogui laisvę veikti, kaip jis nori.
Todėl kapitalistinio vystymosi pabaigoje žmogus įsitikina, kad atėjo į aklavietę, kad su egoizmu nieko nepasieks: galime sunaikinti vienas kitą, viena dalis gali badauti, o antra – turėti visą žemės turtą, ir nieko gero iš to nebus.
Todėl visiškai aišku, kad reikia pereiti į naują, tinkamesnę, santvarką.
Jaunimas tai jaučia. Šis pojūtis atsiranda, kaip žmonių vidinio vystymosi rezultatas, o ne todėl, kad vystosi visuomenė. Pati visuomenė kaip tokia nieko nereiškia – tai vyksta dėl jos narių vystymosi. Mes vystomės taip, kad pradedame jausti, kaip individualus vystymasis mus žudo, ir tai prives prie blogio suvokimo.
Būsimas būvis – tai visiško integralaus tarpusavio ryšio būsena, tokia kaip gamtoje, kuri reikalauja, kad suvoktume ją kaip į integralią, bendrą uždarą sistemą, kurios dalys absoliučiai susijusios.
Aš manau, kad socializmo trauka yra natūrali. Ji kyla iš gamtos gelmių. Tik kokiu būdu tai įvyks? Ir kokiu būdu jaunimas supras, kaip tai pasiekti? Tam reikalingi mūsų paaiškinimai.
Tikrasis socializmas – tai sociumas, kuris nori pasiekti tinkamą, lygiavertį susivienijimą, kur kiekvienas jausis lygus, kur bus rūpinamasi visais ir kiekvienu. Iš pradžių – tai protinga egoistinė visuomenė, egoistinis socializmas: aš turiu rūpintis visuomene, tada bus gerai ir man.
Egoistinis socializmas – tai pereinamoji forma. Priartėję prie jo ir kurdami jį, mes pradėsime jausti jo elementus, etapus, realizacijos galimybes ir galėsime įvesti jau ir kabalistines idėjas.
Aš – už teisingą socializmą, įvedamą laipsniškai, pagal tai, kaip vystosi visuomenė, pasinaudojant pavyzdžiais, kuriuos galime duoti, visokiais būreliais, susivienijimais, paskaitomis, užsiėmimais ir t. t. Taip visuomenė palaipsniui išsivystys iki to lygmens.

Iš 2016 m. lapkričio 2 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Amerikietiškosios svajonės atgimimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Klausimas. Po JAV prezidento rinkimų žiniasklaida tvirtina, kad prasidėjo nauja epocha. Visiems aišku, kad bus esminių pokyčių. D. Trumpas pažadėjo grąžinti JAV paprastiems amerikiečiams ir atgaivinti amerikietiškąją svajonę.
Iš vienos pusės, kalbama apie buvusios Amerikos šlovės grąžinimą, o iš kitos – apie naują JAV ir viso pasaulio epochą. Ar grįžtame į senuosius laikus, ar mūsų laukia kažkas visiškai nauja?
Atsakymas. Didieji miestai nubalsavo prieš D. Trumpą, tačiau kas juose gyvena? Verslininkai, darantys pinigus iš oro, studentai, emigrantai, laisvųjų profesijų atstovai. Jie negamina realios produkcijos, o uždirba vienas iš kito. Visos jų pajamos pagrįstos tuo, ką gamina, augina, stato, tiekia provincijos gyventojai.
Todėl tarp šių dviejų gyventojų dalių egzistuoja didžiulis atotrūkis. Viena dalis – senbuviai, įkūrę Valstijas ir visoje teritorijoje pastatę miestelius bei kaimus. Kita dalis, išaugusi per pastaruosius penkiasdešimt metų dėl įvairių spekuliacijų, tai emigrantai, nedirbantys, iš pašalpų gyvenantys asmenys.
Tokiu būdu tauta, visas sociumas suskilo į dvi dalis, priešingas viena kitai savo požiūriu į gyvenimą, vertybėmis, pagrindais, ateities vizijomis. Didmiesčiai galėjo vystytis tol, kol klestėjo bankų sistema ir tai, kas susiję su didelio miesto gyvavimu.
Tačiau, kai šios sistemos patenka į gilią krizę, joms nepadeda net milžiniškos, trilijonų dolerių dydžio, valstybės paskolos. Niekas net nesiruošia grąžinti šių astronominių skolų. Visas pasaulis supranta, kad reikia nuolat gaminti ir išmesti prekes, kad būtų galima toliau gaminti ir išmesti.
Bet kam to reikia? Tam, kad bankai būtų prikimšti popierių ir pasipildytų kažkieno sąskaita? Problema ta, kad šis žaidimas baigėsi. Visiems aišku, kad jis nenaudingas. Nežinia, ką daryti toliau, bet taip tęstis jau nebegali.
B. Obamos administracija rūpinosi į JAV atgabenti kuo daugiau radikaliųjų islamo emigrantų ir tai jai pavyko. Pasisekė pritraukti net keletą milijonų emigrantų bei dalį jų įdarbinti valstybinėse struktūrose. Tai pradeda gadinti visos šalies įvaizdį ir verčia imtis tam tikrų priemonių.
Apskritai JAV visuomenę reikia gydyti nuo itin įtemptų santykių tarp visų sluoksnių: juodųjų, baltųjų, kairiųjų, dešiniųjų, lotynų amerikiečių. Tai tiksinti bomba, kuriai betrūksta islamo pabėgėlių, siekiančių visą Ameriką nudažyti žaliai.
O žmonės, gyvenantys toli nuo didmiesčių, iki šiol saugo tikrąją Amerikos dvasią, buvusią prieš penkiasdešimt metų, ir perduoda ją savo vaikams. Jie mato, kaip iš jų atimama šalis ir naikinama jos atmosfera.
Jie galbūt su tuo susitaikytų, jei technologijos, prekyba ir pramonė klestėtų, kiltų gyvenimo, gerovės lygis, kuris kompensuotų kartėlį bent jau pinigais. Bet ir gyvenimo lygis krinta. Todėl žmonės reikalauja pokyčių.
Klausimas. Ar manote, kad D. Trumpas grąžins JAV atgal į senosios, provincialiosios Amerikos laikus?
Atsakymas. Aišku, kad ne. Bet D. Trumpas apsireiškė reikiamoje vietoje tuo momentu, kai baigėsi žaidimas ir didmiesčių bumas. Bankai, prekyba žlunga ir nyksta, lieka didžiulės valstybės skolos, išdraskyta visuomenė ir šalis, krintanti iš savo aukštybių, prarandanti buvusią šlovę ir galybę. Amerika ritasi vis žemyn.
Tokiomis sąlygomis iškyla B. Sandersas ir D. Trumpas, kurie teigia, kad šis kelias ideologiškai klaidingas. Žinoma, yra problemų ir politikos bei ekonomikos srityse, bet ideologija – svarbiausia, ji visko pagrindas. Todėl šie politikai ir sako, kad reikia keisti ideologiją.
Klausimas. Kuo pasireikš šie pokyčiai?
Atsakymas. Ir D. Trumpas, ir B. Sandersas sutinka, kad reikia grąžinti visuomenei vienybę – suartinti žmones, kad jie jaustųsi viena tauta. Visuomenė turi rūpintis savo vienybės stiprinimu. O jei to nebus, tai nei ekonomika, nei bankai, nei Volstrytas nepadės.
Žinoma, kalbame ne apie žmonių sulyginimą, o apie visuomenės vienybę.

Iš 2016 m. lapkričio 10 d. 791-ojo pokalbio apie naująjį gyvenimą

Komentarų nėra

Savišvietos universitetas

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija

Komentaras. JAV (Kalifornijos valstijoje) atsidarė savišvietos universitetas, kuriame mokosi tūkstančiai studentų. Šio unikalaus universiteto specializacija – kompiuterinių technologijų studijos.
Visi mokiniai savarankiškai, be dėstytojų dalyvavimo procese mokosi programavimo, kodavimo. Be to, jie dalijasi tarpusavyje bazine informacija, tikrina vienas kito namų darbus ir t.t.
Tokia patirtis gauta Prancūzijoje, sėkmingai taikyta ir dabar bandoma Amerikoje.
Atsakymas. Tai labai gerai, nes tai atkuria žmoguje žmogų, daro jį savarankišką, atsakingą, pasiruošusį bendrauti. Studentai katu atlieka užduotis, daro pamokas. Tarpusavio ryšys – tai nuostabu.
Senas mokymosi būdas palaipsniui išnyks. Mes prieiname prie to, kad kompiuteris žmogui taps langu į pasaulį, per kurį jis viską pasieks.
Klausimas. O kaip dėstytojai, kurie gauna įvairius laipsnius, daktarai, profesoriai?
Atsakymas. Jie taip pat bus. Jų funkcija bus rašyti knygas, įvairias programas, darbus, kontrolinius, seminarus ir taip toliau. O kam gi skaityti paskaitas?! Reikia pereiti prie savarankiško mokymosi metodų.
Komentaras. Mane labiausiai stebina, kad studentai tikrins vienas kito namų darbus.
Atsakymas. Tai vers būti integracijoje vienas su kitu, padidins tarpusavio ryšį, – svarbu ne atskirti ir pasodinti prie kompiuterio, o pasodinti kartu. Juk, iš principo, mes privalome atskleisti savyje ne tik kontakto, o ir tiesioginio ryšio vienas su kitu būtinybę.
Žiūrint į mūsų tolimesnio skverbimosi į gamtą, žmogų, bendruomenę, ekonomiką, prekybą ir taip toliau perspektyvas, tai yra labai realios ir reikalingos veiklos sferos, mes aptiksime, kad viskas pavyks, tiktai organizuojant teisingą tarpusavio ryšį.
Teisingas ryšys, kaip technikoje, yra toks, kai pliusas ir minusas kontaktuoja tarpusavyje ir susijungia per kokią nors jėgų iškrovą. Tarp jų, žinoma, turi būti rezistorius, tačiau jis svarbus tik sujungimo vietoje, per jį išsilaisvina teigiama energija.
Esu tikras, kad ateityje žmonės tai atras. Mes, savo ruožtu, turime paaiškinti žmonėms, kad tai yra teisingo teigiamų ir neigiamų savybių, nuomonių, požiūrių visuomenėje susijungimo dėsnis, ir visa tai būtina tam, kad teisingai vienytumės tarpusavyje. Tuomet žmonija gali tikėtis gero dvasinio pakilimo ir matyti naują vystymosi pakopą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Susieti vienu tinklu

To dar nebuvo

Šviesa padeda ugdytojui

Komentarų nėra

Krizė – naujos visuomenės gimimas

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas (šaltinis). Įmonės, naudodamos energiją, gamina prekes, vėliau energija naudojama šias prekes gabenant vartotojams, kurie jas perka, kad kuo greičiau išmestų į šiukšlyną. Ši seka vadinasi „ekonomikos augimu“: tai bereikalingas išteklių eikvojimas ir aplinkos niokojimas.
Svarbu tik „augimo“ ir pelno didinimas. Pamazgų duobės ekonomika prarijo visą planetą – tarp Kalifornijos ir Havajų plaukiojanti Teksaso valstijos dydžio šiukšlių sala iš panaudoto plastiko – „augimo“ ir pelno didinimo produktas.
Vandenynai virto milžinišku šiukšlynu. Globalizacija pavertė žemę ir upes sąvartynu, nes šiuo metu pigiau pirkti naują daiktą ir išmesti sugedusį, negu taisyti.
Principas, valdantis globalią ekonomiką, dievina atmatų duobės ekonomiką, nes ji skatina didelį „augimą“.
Užnuodytos jūros, upės ir laukai neturi jokios reikšmės, kaip ir neįtikimas energijos, mineralinių žaliavų ir darbo išteklių eikvojimas globaliajai pramonei ir menkavertės produkcijos transportavimui: jei visa tai didina „augimą“, tai laikoma teisinga.
Sprendimas. Krizės problema – neišsprendžiama, ji veda žmoniją į pražūtį, vienintelis įmanomas sprendimas – keisti žmogaus prigimtį, tai ir numatyta gamtos vystymosi plane. T. y. krizė – mūsų būsimos būsenos gimimas, tą būseną galime pasiekti ne keisdami supantį pasaulį, o keisdami save, savo prigimtį iš egoistinės į altruistinę.

Daugiau šia tema skaitykite:

Būsimos kartos ekonomika

Krizė: ieškant išeities

Krizė – perėjimo į naują visuomenę taškas

Komentarų nėra

Nauja pasaulinė sistema

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Mes susidūrėme su daugybe krizių, kurių pasekmės sukelia naujas krizes, mes susidūrėme su sistemine vakarų pasaulio krize, kuri palietė technologijas, ekonomiką, prekybą, politiką, demokratiją, autentiškumą, karinius konfliktus, klimatą, supančią aplinką, kultūrą, vertybes, šeimą, švietimą, jaunimą ir t. t.
Šios krizės gimdo baimę ir susierzinimą. Pradedant nuo 2008 m. finansinės krizės, viskas stipriai pasikeitė. Piliečiai jaučia nusivylimą, demokratija kaip modelis prarado pasitikėjimą, politinės sistemos patyrė rimčiausių sukrėtimų, tradicinės partijos išgyvena krizę.
Jei „valdyti“ reiškia „numatyti“, tai mes išgyvename pasaulinės sistemos valdymo krizę. Žmonės reikalauja, kad politinė valdžia vėl imtųsi vadovauti visuomenėje, apribotų ekonominės ir finansinės rinkos valdžią.
Aljansas „valstybė + specialiosios tarnybos + interneto ištekliai“ pagimdė interneto vartotojų sekimo imperiją. Kibernetinė erdvė tapo mūsų pasauliu, vietoj fizinės erdvės atsirado nauja visata, papildanti pasaulio tikrovę.
Komentaras. Visa tai mus veda į būtinybę įsilieti į naują sistemą, kitaip tariant, tapti panašiems į gamtą,

Komentarų nėra

Ar galima išvengti kančių?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

Klausimas. Galvojant apie patį baisiausią scenarijų, ar po trečiojo ar ketvirtojo pasaulinio karo išlikę milijonai žmonių nejaus kančių ir egoizmas vėl sumažės iki to lygmens, kuris buvo prieš 6000 metų?
Atsakymas. Ne. Egoizmas pereina iš kartos į kartą, ir kančios – taip pat. Iš esmės jūs klausiate: jei mes šiandieną jaustume tas kančias, kurias išgyvena žmonės per baisias suirutes – uraganų, vulkanų išsiveržimo, atominių bombų sprogimo metu, tai turėtume galimybę teisingai pasirinkti kelią?
Tai netinkamas klausimas, nes tokiu atveju kelias nepasirenkamas, tokiu atveju žmogus tiesiog kenčia. Tai ne pasirinkimas. Gamta taip nedaro. Ji nori, kad žmogus sąmoningai pasirinktų naują vystymosi pakopą. Kitaip tai – ne pasirinkimas.
Perėjimas nuo negyvojo lygmens į augalinį, nuo augalinio į gyvūninį vyksta, patiriant gamtos smūgius. Mūsų pasaulio žmogus – to paties veiksmo rezultatas. Tačiau dabar turime pakilti visiškai kitu būdu, todėl ir ateina ši metodika, vadinama kabalos mokslu.
Dabar turime sąmoningai pakilti į kitą lygmenį – tai labai svarbus atskaitos taškas. Nes po negyvojo, augalinio ir gyvūninio vystymosi būvio, kuriam šiandieną priklausome, mumyse yra prielaida suvokimui, kad galime pakilti virš savojo aš.
Mes esame tarpiniame būvyje. Tarkime, tarp negyvojo ir augalinio lygmens yra koralai, tarp augalinio ir gyvūninio – „žemės šuo“, o tarp gyvūninio ir žmogaus – beždžionė. Taip ir tarp mūsų pasaulio žmogaus ir žmogaus iš aukštesniojo pasaulio egzistuoja kabalistas.
Kabalistas – tai tas, kuris turi gyvūninių šio pasaulio savybių, kita vertus, jis jau turi ir kitos pakopos savybių. Būdamas tokioje tarpinėje būsenoje jis kyla į viršų.
Toks kilimas vyksta ne veikiant instinktyvioms gamtos jėgoms, o sąmoningai.
Todėl mes tiek mokomės apie valios laisvę, apie tai, kaip turime elgtis grupėje, kurti tam tikrą būseną savyje ir aplink save, kad būtų įmanoma keistis.
Mes tarsi patys išstumiame save iš egoizmo ir pakeliame į naują lygmenį, kur mumyse pasireiškia gėrio jėga, priešinga egoizmui.
Taip egzistuosime dviejose jėgose: neigiamoje – egoistinėje ir teigiamoje – altruistinėje. Altruistinės jėgos mūsų pasaulio prigimtyje nėra, todėl turime ją pritraukti. Ir tada egzistuosime tų jėgų ryšyje ir pusiausvyroje. Tai bus mūsų būsimasis būvis, vadinamoji vidurinioji linija.
Aš tikiuosi, kad sąmoningai panaudosime valios laisvę, rasime tinkamą sprendimą ir pasieksime tokią būseną be pasaulinių karų.
Klausimas. Jei mes pasirinksime tinkamai, tai išvengsime apokalipsės ir kataklizmų?
Atsakymas. Jei nors maža žmonijos dalis suvoks, kad vienintelis kelias išvengti kataklizmų – tai laikytis kabalos mokslo metodikos. Juk kitos išeities nėra. Reikia tiesiog suvokti ir save supurtyti.
Klausimas. Kokia prasmė smūgiuoti žmonijai, jei tai nieko nekeičia?
Atsakymas. Susikaupusios kančios žmoniją atveda į būseną, kada ji vis tiek pradeda galvoti, ką daryti, t. y. papildomos kančios subalansuoja žmogiškąjį egoizmą.
Tarkim, vaikas nenori eiti į mokyklą – jam pradeda riboti malonumus: atima kamuolį, vėliau – dviratį, elektroninius žaidimus, kol jam nieko nelieka, kaip tik eiti į mokyklą.
Tačiau ir čia yra valios laisvė – galimybė rinktis. Mes visada esam riboti – negalima sakyti, kad pasirinkimas galimas, tik esant neribotai laisvei.
Tokiu būdu galime pasirinkti ir dvasingumą – tarp apdovanojimo ir baudimo. Todėl būtina suprasti visas sąlygas ir aplinkybes, kurios mus veda prie laisvės. Laisvė – tai ypatinga būsena, pasiekiama tam tikruose rėmuose.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Kančių mažinimo formulė, 1 d.

Kančių mažinimo formulė, 2 d.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »