Pateikti įrašai priklausantys Krizė, globalizacija kategorijai.


Nauja pasaulinė sistema

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Mes susidūrėme su daugybe krizių, kurių pasekmės sukelia naujas krizes, mes susidūrėme su sistemine vakarų pasaulio krize, kuri palietė technologijas, ekonomiką, prekybą, politiką, demokratiją, autentiškumą, karinius konfliktus, klimatą, supančią aplinką, kultūrą, vertybes, šeimą, švietimą, jaunimą ir t. t.
Šios krizės gimdo baimę ir susierzinimą. Pradedant nuo 2008 m. finansinės krizės, viskas stipriai pasikeitė. Piliečiai jaučia nusivylimą, demokratija kaip modelis prarado pasitikėjimą, politinės sistemos patyrė rimčiausių sukrėtimų, tradicinės partijos išgyvena krizę.
Jei „valdyti“ reiškia „numatyti“, tai mes išgyvename pasaulinės sistemos valdymo krizę. Žmonės reikalauja, kad politinė valdžia vėl imtųsi vadovauti visuomenėje, apribotų ekonominės ir finansinės rinkos valdžią.
Aljansas „valstybė + specialiosios tarnybos + interneto ištekliai“ pagimdė interneto vartotojų sekimo imperiją. Kibernetinė erdvė tapo mūsų pasauliu, vietoj fizinės erdvės atsirado nauja visata, papildanti pasaulio tikrovę.
Komentaras. Visa tai mus veda į būtinybę įsilieti į naują sistemą, kitaip tariant, tapti panašiems į gamtą,

Komentarų nėra

Ar galima išvengti kančių?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija, Valios laisvė

Klausimas. Galvojant apie patį baisiausią scenarijų, ar po trečiojo ar ketvirtojo pasaulinio karo išlikę milijonai žmonių nejaus kančių ir egoizmas vėl sumažės iki to lygmens, kuris buvo prieš 6000 metų?
Atsakymas. Ne. Egoizmas pereina iš kartos į kartą, ir kančios – taip pat. Iš esmės jūs klausiate: jei mes šiandieną jaustume tas kančias, kurias išgyvena žmonės per baisias suirutes – uraganų, vulkanų išsiveržimo, atominių bombų sprogimo metu, tai turėtume galimybę teisingai pasirinkti kelią?
Tai netinkamas klausimas, nes tokiu atveju kelias nepasirenkamas, tokiu atveju žmogus tiesiog kenčia. Tai ne pasirinkimas. Gamta taip nedaro. Ji nori, kad žmogus sąmoningai pasirinktų naują vystymosi pakopą. Kitaip tai – ne pasirinkimas.
Perėjimas nuo negyvojo lygmens į augalinį, nuo augalinio į gyvūninį vyksta, patiriant gamtos smūgius. Mūsų pasaulio žmogus – to paties veiksmo rezultatas. Tačiau dabar turime pakilti visiškai kitu būdu, todėl ir ateina ši metodika, vadinama kabalos mokslu.
Dabar turime sąmoningai pakilti į kitą lygmenį – tai labai svarbus atskaitos taškas. Nes po negyvojo, augalinio ir gyvūninio vystymosi būvio, kuriam šiandieną priklausome, mumyse yra prielaida suvokimui, kad galime pakilti virš savojo aš.
Mes esame tarpiniame būvyje. Tarkime, tarp negyvojo ir augalinio lygmens yra koralai, tarp augalinio ir gyvūninio – „žemės šuo“, o tarp gyvūninio ir žmogaus – beždžionė. Taip ir tarp mūsų pasaulio žmogaus ir žmogaus iš aukštesniojo pasaulio egzistuoja kabalistas.
Kabalistas – tai tas, kuris turi gyvūninių šio pasaulio savybių, kita vertus, jis jau turi ir kitos pakopos savybių. Būdamas tokioje tarpinėje būsenoje jis kyla į viršų.
Toks kilimas vyksta ne veikiant instinktyvioms gamtos jėgoms, o sąmoningai.
Todėl mes tiek mokomės apie valios laisvę, apie tai, kaip turime elgtis grupėje, kurti tam tikrą būseną savyje ir aplink save, kad būtų įmanoma keistis.
Mes tarsi patys išstumiame save iš egoizmo ir pakeliame į naują lygmenį, kur mumyse pasireiškia gėrio jėga, priešinga egoizmui.
Taip egzistuosime dviejose jėgose: neigiamoje – egoistinėje ir teigiamoje – altruistinėje. Altruistinės jėgos mūsų pasaulio prigimtyje nėra, todėl turime ją pritraukti. Ir tada egzistuosime tų jėgų ryšyje ir pusiausvyroje. Tai bus mūsų būsimasis būvis, vadinamoji vidurinioji linija.
Aš tikiuosi, kad sąmoningai panaudosime valios laisvę, rasime tinkamą sprendimą ir pasieksime tokią būseną be pasaulinių karų.
Klausimas. Jei mes pasirinksime tinkamai, tai išvengsime apokalipsės ir kataklizmų?
Atsakymas. Jei nors maža žmonijos dalis suvoks, kad vienintelis kelias išvengti kataklizmų – tai laikytis kabalos mokslo metodikos. Juk kitos išeities nėra. Reikia tiesiog suvokti ir save supurtyti.
Klausimas. Kokia prasmė smūgiuoti žmonijai, jei tai nieko nekeičia?
Atsakymas. Susikaupusios kančios žmoniją atveda į būseną, kada ji vis tiek pradeda galvoti, ką daryti, t. y. papildomos kančios subalansuoja žmogiškąjį egoizmą.
Tarkim, vaikas nenori eiti į mokyklą – jam pradeda riboti malonumus: atima kamuolį, vėliau – dviratį, elektroninius žaidimus, kol jam nieko nelieka, kaip tik eiti į mokyklą.
Tačiau ir čia yra valios laisvė – galimybė rinktis. Mes visada esam riboti – negalima sakyti, kad pasirinkimas galimas, tik esant neribotai laisvei.
Tokiu būdu galime pasirinkti ir dvasingumą – tarp apdovanojimo ir baudimo. Todėl būtina suprasti visas sąlygas ir aplinkybes, kurios mus veda prie laisvės. Laisvė – tai ypatinga būsena, pasiekiama tam tikruose rėmuose.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip išvengti karinių konfliktų

Kančių mažinimo formulė, 1 d.

Kančių mažinimo formulė, 2 d.

Komentarų nėra

Išsilavinę teroristai

Krizė, globalizacija

Komentaras. Tyrimai rodo, kad teroristai yra daug labiau išsilavinę, nei mes manome. Tik 17 % teroristų, kurie kovoja „Islamo valstybėje“, neturi vidurinio išsilavinimo, ketvirtadalis iš jų – universitetų absolventai. Tas pats pasakytina apie teroristus savižudžius.
Atsakymas. Tai, kad išsilavinę žmonės eina į IGIL, labai įdomus reiškinys. Jie mano, kad jie ras idėją, dėl kurios verta egzistuoti, kuri yra gyvybės ir mirties lygmenyje, todėl ji labai vertinga jų akyse.
Tai būdinga išsilavinusiam žmogui, jis žvelgia aplink ir mato, kaip pasaulis smenga į niekur: nyksta, menksta, niveliuojasi iki nulio.
Žmogus ieško, už ko užsikabinti, kad vertėtų egzistuoti. Ir staiga jį pradeda vilioti. Be to, jis gauna palaikymą iš aplinkos, – staiga atsiranda draugų, visuomenė, kuri turi savo idėją, ir jis užsidega!
Jį laiko ne pati ideologinė koncepcija, o tai, kas yra aplink ją! Įrodyta, kad armijoje tarnaujančio žmogaus irgi taip nebedomina valstybė, kaip kažkada šaukdavo: „Už Tėvynę!“
Jį domina jo kovos draugai: „Mes priešinamės, mes ginamės. Mes užkariaujame!“ – kitaip tariant, nedidelė žmonių grupė, kurią jis jaučia kaip broliją. Žmogui šito trūksta, ir jis tai randa. Ir „Islamo valstybė“ moka tuo pasinaudoti.
Klausimas. Kaip privilioti juos į kitą vietą? Ar yra tokia galimybė?
Atsakymas. Dėl to būtina padidinti gyvenimo intensyvumą iki tokio lygio, koks yra tokiose organizacijose: gyvenimas turi jaustis kaip iššūkis, malonumas kovoti, susitelkimas, išreiškimas teisingos idėjos, vedančios pirmyn ir uždegančios žmogų taip, kad jis visą laiką būtų pasaulinės revoliucijos būsenos.
Tokiam tikslui reikalingi romantikai, ypatingos sielos, bet to, dar ir organizatoriai.
Klausimas. Kitaip tariant, būtina stipresnė idėja, bet romantiška ir deganti, kad vestų pirmyn? Ir tokia idėja egzistuoja?
Atsakymas. Ji egzistuoja pas mus – kabaloje.
O „Islamo valstybėje“, manau, viskas, kaip visada, veda prie to, kad revoliucija pradės ryti savo sūnus. Jie dabar, apskritai, jau naikina save!
Jie negali susivienyti. Juk jei jie susivienija, tai praranda trinties pojūtį, kibirkštį, kuri įsižiebia jų siautėjimuose. Tokiose revoliucinėse srovėse staiga gimsta didžiulis kiekis įvairių krypčių, grupelių, kurios tarpusavyje oponuoja, kivirčijasi.
Jiems laimė, kad jie varo siaubą pasauliui. Tuo jie nori pasakyti, kad yra ypatingi ir kažko verti.
Todėl viskas veda į viena – pasaulis visuose santykiuose krenta į prarają, o jie sukasi virš jų kaip ereliai, kurie pasirenka sau naujas aukas, jas puola ir griebia. Bet, iš esmės, jokios galutinės idėjos neturi nei vieni, nei kiti.
O kaip atsiskleis mūsų idėja – tai jau kita problema.

Iš 2015 m. spalio 10 d. TV programos „Naujienos su M. Laitmanu“

Komentarų nėra

Kaip išvengti apokalipsės?

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Klausimas. Jei visi – laukiniai, kaip rašo Baal Sulamas, – ar tai reiškia, kad mūsų laukia likimas, kuris ištiko laukinius, kuriuos sunaikino labiau išsivysčiusios civilizacijos? Nuolat augantis milijardų nesąmoningų žmonių egoizmas – tai apokalipsės, neišvengiamo mūsų civilizacijos susinaikinimo garantija?
Atsakymas. Laukiniai nebuvo sunaikinti. Mes taip pat visi buvome laukiniai. Todėl nereikia manyti, kad mes kitokie. Mes ir šiandien laukiniai tam tikra prasme. Matant tai, kaip nevykusiai sąveikaujame visuomenėje ir šeimoje, sunku pasakyti, kad esame protingos būtybės.
Kiekvieną akimirką mus valdo egoistinis instinktas. Atrodome blogiau už beždžiones. Beždžionės nenaikina savęs, o mes užsiimame kolektyviniu, sąmoningu, tyčiniu savęs naikinimu.
Gamtoje nėra daugiau tokios rūšies, kaip homo sapiens (neva mąstantis žmogus), kuri taip kryptingai siektų susinaikinti. Nors gali būti laimingas, žmogus daro savo gyvenimą nereikšmingu, nuolatos stumia save į netikrumą, baimes, nerimą, o tai galiausiai lemia susinaikinimą. Tuo mes unikalūs.
Bet civilizacija nesusinaikins. Bet kuriuo atveju privalome pasiekti iš anksto gamtos numatytą tikslą. Mes galime rinktis būdą: ar eisime per kančias, ar geruoju, Šviesos, keliu, kitaip tariant, pritraukdami Aukštesniąją jėgą, kad ji mus surinktų ir teisingai suorganizuotų.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – draugas

Pažink pasaulį, kuriame gyveni

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Komentarų nėra

Reikalingas kompanjonas!

Krizė, globalizacija

Komentaras. Dabar labai populiarėja kompanjono profesija.
Laikraščio „Guardian“ straipsnyje kalbama, kad „bendravimo industrijai lemta augti, kadangi mes tampame vis vienišesni, ypač jaunimas. Todėl kompanjono profesija vadinama ateities aukso kasykla.“
JAV jau egzistuoja tokios paslaugos, kaip mokamas apsikabinimas su profesionalu, vakarienė su nepažįstamaisiais arba išnuomojamas draugas.
Atsakymas. Dabar net jauni žmonės tampa vienišiais, nekalbant apie senolius.
Kažkada ėjome į kiną, teatrą, išeidavome į gatvę, vaikai augo kiemuose. Viskas buvo visiškai kitaip. Mes bendravome. Aš pamenu, kaip pašokdavau ryte iš lovos ir bėgdavau į kiemą, kad pamatyčiau draugus.
Šiandien viso to nėra ir jau nebus. Jokių kiemų, net smėlio dėžėse vaikai žaidžia atskirai.
Klausimas. Vadinasi, kompanjonai bus vis reikalingesni?
Atsakymas. Aš manau, kad kompanjonai bus reikalingesni dvidešimtmečiams, trisdešimtmečiams, o ne pensininkams.
Visi mes esame neįgalūs dėl vienišumo, ir mums bus reikalingas bendravimas. Galiausiai pasieksime būseną, kai būsime priversti betarpiškai bendrauti vienas su kitu, kadangi elektroninis kontaktas nepakeis normalaus žmogiško jausminio bendravimo. Ir tada jau mes galėsime kažką paaiškinti žmonėms.
Klausimas. Jūs manote, kad įvyks lūžis ir grįšime prie fizinio bendravimo?
Atsakymas. Sugrįšime, bet jau ne šiame lygyje. Dabar kompaniją žmonėms turės palaikyti kabalistai – organizuoti juos į didelius ratus.
Tai ateities profesija, kai didelėse salėse susirenka daug žmonių ir su jais dirbama. Kartu jie šoka, dainuoja, svarsto, kas yra pasaulis, ką jie gali suprasti ir suvokti vienydamiesi.
Juk svarbiausia yra vienybė. Būtent to ir trūksta žmonėms. O kai vienas žmogus palaiko kompaniją kitam, tai visai neracionalu ir greitai pranyks.
Toks pripildymas tuoj pat dingsta, atsiranda tuštuma, nes žmonių nepalaiko kita karta.
Ir apskritai, bendravimas reikalingas visiems. Tokią programa šiandien plėtojame, tobuliname. Ji skirta bendravimo specialistams rengti, netgi pasakyčiau – žmonėms sujungti.
Pati svarbiausia profesija bus žmonių susijungimo į sistemą „Adomas“ instruktorius, nes visa kita darys automatai. O jungti turi žmonės.

Iš 2016 m. rugsėjo 28 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Draugystė internete negali būti tvirta

Širdžių apnuoginimas

Vaistas nuo depresijos – ryšys su kitais žmonėmis

Komentarų nėra

Kaip išvengti karinių konfliktų

Krizė, globalizacija

Komentaras: Baal Sulamas rašo apie ketvirtąjį pasaulinį karą. Išeina, kad gamtos programoje potencialiai egzistuoja trečiasis ir ketvirtasis karai?
Atsakymas: Mes vystomės keturiomis pakopomis. Jei kalbame apie pasaulinius sukrėtimus, tai jie visi taip pat turi vystytis toje pačioje sistemoje keturiomis pakopomis, nes egoizmas vystėsi vadinamosiomis „keturiomis tiesioginės šviesos stadijomis“.
Todėl ir pasauliniai sukrėtimai, konkrečiai – pasauliniai karai, taip pat gali vystytis keturiomis stadijomis.
Arba galime juos anuliuoti, dar jiems neprasidėjus, savo veiksmais, kai imsime vienytis, nepaisydami egoistinių polinkių ir egoistinių siekių galvoti tik apie save.
Turime suprasti, kad esame absoliučioje sąveikoje, visiškai sujungti vieni su kitais, net jei to ir nenorime. Matome, koks dabar yra pasaulis, kaip jis mums įrodo, kad esame tarpusavyje susiję, tik mus jungia kenksminga – egoistinė – jėga. Turime kuo greičiau tai ištaisyti.
Suprantama, kad potencialiai egzistuoja visos blogosios mūsų vystymosi stadijos, kai gamta mus skubina, nulemdama kiekvieną būseną.
Bet kartu yra galimybė vystytis greičiau, negu gamta įpareigoja. Tai įmanoma, kai patys siekiame vienytis – ne todėl, kad gamta mus verčia kančiomis, bet patys, savo noru. Šis kelias yra pageidautinas, nes taip vystysimės ne tik greitu, bet ir maloniu būdu, išvengdami tokių kančių, kaip trečiasis ir ketvirtasis pasauliniai karai.

Iš 2016 m. liepos 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Du Trečiojo pasaulinio karo variantai

Pasaulinis karas, kaip išeitis iš visuotinės krizės

Karas ar taika?

Komentarų nėra

Dabartinė jaunimo karta patiria krizę

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nemažai žmonių iki 30 metų nepasitiki savimi ir rizikuoja susidurti su psichinės sveikatos problemomis, beje, labiausiai tai liečia moteris. Nusivylimas, nerimas dėl ateities ir finansiniai sunkumai sunkiai slegia milijonus jaunų britų.
Tūkstančius jaunų 18-30 metų žmonių maži atlyginimai ir nedarbas veda į „uždelstą brendimą“, kai daugelis gyvena su tėvais, nenori vaikų, prisipažįsta esantys silpni (42%), nepasitikintys savimi (47%, moterų – 74% ) nerimaujantys dėl ateities (51% ).
Beje, jie kenčia būtent tuo gyvenimo periodu, kuris tradiciškai laikomas jaunatviško pasitikėjimo laikotarpiu.
Komentaras. Nė vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių jau nesikeis į gerąją pusę – iki tol, kol mes nepradėsime aiškinti apie būtinybę žmonėms vienytis į vieningą visuomenę, siekiant atitikti bendrąją gamtą. Tai darydami pritrauksime teigiamą poveikį visuomenei ir imsime matyti gerą rezultatą jaunosios kartos gyvenime.

Daugiau šia tema skaitykite:

Naujojo pasaulio ekonomika

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Pakilti aukščiau problemos, kad ją išspręstume

Komentarų nėra

Dėl ko mes vis labiau nepakantūs

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė. Antipatijos laipsnis oponentams auga kiekvieną dieną, ir kuo labiau žmogus išsilavinęs, tuo nepriimtiniau ir radikaliau jis reaguoja į svetimą nuomonę.
Dauguma tiek Respublikonų, tiek Demokratų partijų šalininkų aprašo priešingą stovyklą išskirtinai neigiamai.
Kur tokio nepakantumo priežastis? Niekas tiksliai nežino, kas sukelia tokį efektą. Omeny turimas žmogaus įsitikinimas, kad jis geriau supranta kitų žmonių mąstymo logiką, negu jie supranta jo paties. Vienos grupės nariai ne tik teigia, kad mato kitų grupių logiką kiaurai, – jie tikri, kad priešinga kryptimi šis procesas neveikia.
Jie taip pat užtikrinti, kad jų atliekama asmeninių požiūrių analizė nepriekaištinga. Galiausiai  yra ir vadinamasis melagingas koncensusas: žmonės mano, kad bet kuris sveikai mąstantis žmogus, žinantis tai, ką žino jie, paprasčiausiai negali nesutikti su jų požiūriu.
Panašūs išankstiniai nusiteikimai atveda prie to, kad žmonės tampa neimlūs faktams, nepasitikintys ir priešiškai nusiteikę savo politinių oponentų atžvilgiu.
Komentaras. Šio augimo priežastis – asmeninio, šeiminio, bendruomeninio, valstybinio ir visuotinio egoizmo augimas. Pastaruoju metu jis nustojo augti ir pradėjo ,,trauktis“, kas daro jį priešingą mums, individualistams.
T. y. anksčiau jis padėjo mums augti, pastūmėdamas asmenybės augimui, o šiandien jis verčia mus jungtis, bet tai prieštarauja mūsų asmenybiniam egoizmui – juk jungdamiesi į bendruomenes ir grupes turime atsižadėti  savo asmeninio egoizmo.
Čia ir pasireiškia dabartinė krizė, kuomet netgi egoistiškai nesugebame sukurti tarpusavio sąjungos, netgi dėl išsigelbėjimo kaip ES.
Galiausiai viskas pasaulyje užges, visa pasaulinė prekyba, ekonominės ir bankinės operacijos, pradės byrėti šeimos, irti sąjungos, ir taip tęsis iki pat 3-iojo Pasaulinio karo arba kol tautos nesuvoks, nepajus iš savo kančios vidaus, kad reikia ,,eiti į Jeruzalę“ – ten ir tik ten yra teisingo susijungimo metodika.

Daugiau šia tema skaitykite:

Neribotas egoizmo limitas

Išeiti iš savimeilės kelio

Evoliucijos tikslo atskleidimo išvakarėse

Komentarų nėra

Ar įmanoma bendro vartojimo ekonomika?

Ekonomika ir pinigai, Krizė, globalizacija

Pranešimas. Nuomuoti, skolinti, dalintis – tai bendras bendros vartojimo ekonomikos vardiklis. Galima pasidalinti tarpusavyje darbo valandas, patalpas, instrumentus.
Tarpinės įmonės užmezga ryšius tarp pardavėjo ir pirkėjo.
Tai įvairių paslaugų tarnybos, naminiai pietūs, smulkios paslaugos, elektromobilių, dviračių, svečių apartamentų fondas, kviečiantys dalintis tarpusavyje daiktais. Ši ekonomika kelia susidomėjimą, nes leidžia  susipažinti žmonėms, kurie kitaip niekada nesusitiktų.
Ji remiasi abipusiu pasitikėjimu, moko žmones pasikliauti vienas kitu. Ji kelia resursų panaudojimo efektyvumą. Be to, skatina naujus ir novatoriškus kasdienių problemų sprendimus ir stiprina privatųjį sektorių ekonomikoje.  Tačiau visų pirma  ji moko žmones   padėti ir pasitikėti vieni kitais.
Komentaras. Tačiau, jeigu mes iš anksto neištaisysime savo egoizmo, iš šios puikios idėjos liks tik verslas, mokesčiai, reklama, kurie viską užsmaugs. Atsitiks kaip su ES – be išankstinio žmonių auklėjimo, kaip pasiekti gerus tarpusavio ryšius, kad užsidirbtų didžiausią  apdovanojimą – pasijustų susijusiais su amžinybe – žmonės nesielgs atsakingai,  kas būtina geriems santykiams, – egoizmas to neleis.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kokybinis šuolis į naują pasaulį

Optimalioji ekonomika

Krizė: globalaus valdymo atstumtieji

Komentarų nėra

Europa apimta žlugimo baimės

Egoizmo vystymasis, Krizė, globalizacija

Nuomonė (antrasis ES žmogus Frans Timmermans). Pirmą kartą per mano sąmoningos patirties Europos bendradarbiavime laikotarpį man atrodo, kad šis projektas iš tikrųjų gali žlugti. Europos Sąjunga susidūrė su tokia daugybe krizių, kad gali nuo jų neatsitiesti.
Maniau, kad Europa vystėsi būtent dėl krizių. Bet 2015 metais pirmą kartą suabejojau, kad jos dar gali mums duoti naudos.  Pasikeitė tai, kad dabar mechanizmas sugedęs ir krizės daugiau nesukuria naujos politinės energijos, kuri stumtų mus judėti pirmyn.
Egoizmas nustojo augti, krizės jo nebestumia pirmyn. Europa turi kelti sau strateginius tikslus. Migracijos krizės, terorizmo ir kaimyninių šalių nestabilumo fone ji negali apsiriboti vien tik smerkimu ir nuostolių ribojimu.
Komentaras. Egoizmas ne tik nustojo augti ir stumti mus pirmyn,  didesnio  vystymosi link, bet ir įgyja uždaros, integraliai susijusios vientisos sistemos struktūrą – dėl to mes negalime valdyti šeimos, savęs, visuomenės, valstybės, pasaulio – tai ir yra dabartinės krizės ypatumas.  Ir ištaisyti ją galima tik pakeičiant patį žmogų – kad atitiktų tokią ryšių sistemą, kurioje mes atsidūrėme.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kur eina Europa?

Europa patiria sudėtingiausią laikotarpį

Kas apsaugos Europos Sąjungą nuo iširimo?

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai
Vėlesni įrašai »