Klausimas: Visi kabalistiniai šaltiniai kalba apie vidinius karus, o mes stebime karą materialiame pasaulyje. Išeitų, kad šis procesas neišvengiamas?
Atsakymas: Šis procesas neišvengiamas, jis vyksta nuolatos. Jo formulė itin paprasta – atskleidžiama dešinė linija, atskleidžia kairė linija, tarp jų atsiranda ir išnyksta vidurio linija. Paskui vėl viena linija pranoksta kitą, pliusas minusą, minusas pliusą. Taip visuomet vystomasi.
Klausimas: Jei gamtoje viskas apibrėžta, išeitų, kad įvykių eigos nepakeisi, ir visi karai turi įvykti? Ir trečias, ir ketvirtas pasauliniai karai, apie kuriuos rašė pranašai?
Atsakymas: Taip, jei tik nesistengsime nuolatos subalansuoti šių dviejų priešingų jėgų.

#295012

Iš 2022 m. kovo 1 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Karas ar taika?

Naujasis pasaulinis karas jau laukia

Trečiasis pasaulinis karas nėra išeitis iš krizės

Klausimas: Kokių globalios krizės apraiškų nepastebime, nors turėtume į tai atkreipti dėmesį?
Atsakymas: Centrinis taškas, globalios krizės šaknis – žmonių tarpusavio atitolimas. Sėdamės prie savo kompiuterių, užsižaidžiame lyg vaikai ir nieko daugiau nesiimame.
Turime suprasti, kad tik mūsų vienų su kitais suartėjimas pasitelkus geras jėgas gali išvesti mus iš bendros krizės. Kitaip tariant, tai žmonių atitolimo krizė, kai kiekvienas siekia užsidaryti tam tikrame kokone, apie nieką daugiau negalvoti ir dėl nieko nesirūpinti.
Klausimas: Kodėl žmonės ne itin jaučia, kad yra krizė. Galbūt, jos neįvertina? Pavyzdžiui, pramonės krizę galiu įvertinti: atėjau – tuščios lentynos. O santykių krizė kažkaip slepiasi nuo žmogaus. Jis nesupranta, kas už to, ir kad tai labai rimta.
Atsakymas: Žmonės užsižaidžia su prisigalvotais „žaislais“. Įsitraukimas į žaidimą atitraukia juos nuo tikrosios problemos.
Todėl, viena vertus, žmonija tarsi auga, kita vertus, ji miršta. Viskas priklauso nuo tos būsenos blogio įsisąmoninimo. O kol kas judame tik tam, kad pripildytume kiauras kišenes tiems, kurie komanduoja ir viskam vadovauja.
Nieko gero priešakyje nematau. Reikia paaiškinti žmonėms, kur visa tai atves. Bus įsisąmonintas itin kartus, ilgas kelias, kai dirbome savo pačių priešams, kurie galvojo vien apie tai, kaip praturtėti mūsų sąskaita, kad galiausiai viską, ką sukaupėme ir perdavėme jiems, paleistų vėjais. Taip dirba žiaurus žmogaus egoizmas.
Būtina įsisąmoninti egoizmą kaip blogį ir suprasti, kad tai vienintelis blogis. Tuomet jau galėsime kalbėti, kaip iš jo išsivaduoti.

#289519

Iš 2021 m. spalio 19 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl šis laikas toks ypatingas?

Žmogaus pareiga

Žmonijos diagnozė

Komandos formavimo principai: tikslo svarba
Klausimas: Turi būti tam tikros grupės taisyklės, nuolat grąžinsiančios žmones prie puoselėjamų vertybių, kurių nėra išoriniame pasaulyje.
Pirma taisyklė: dirbtinai kelti šių susitikimų svarbą, juk tik kartu galime pasiekti bet kokį tikslą. Būtina, kad žmonės aktyviai dalyvautų kiekviename susitikime, taip pat – komandiniuose renginiuose.
Kokius svertus gali pasitelkti grupė, kad kiekvienas jaustų atsakomybę už visus? Kad žmonėms šie susitikimai būtų svarbūs, net jeigu ne visuomet tai jaučia.
Atsakymas: O kas žmogui iš to? Visų pirma paklausčiau, kas man iš to, jei pradėsiu aktyviai dalyvauti visuose susibūrimuose, susitikimuose, išėjimuose į visuomenę ir pasistengsiu skleisti integralų ryšį tarp visuomenės narių?
Todėl reikia, kad žmogus labai tiksliai suprastų: jo, vaikų ir visuomenės sveikata, gerovė, apsauga nuo koronaviruso ar nuo kitos nelaimės priklauso tik nuo visuomenės vienybės ir dabar jis stengiasi šią visuomenę išgydyti.
Bus daugiau…

#267869

Iš 2020 m. birželio 18 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Stresas – prarasta orientacija šiuolaikiniame pasaulyje
Komentaras: Stresas – tai organizmo išteklių mobilizavimas, didelės įtampos būsena, apsauginė reakcija į įvairius nemalonius veiksnius.
Tik prieš 70 metų vienas iš pirmųjų terminą „stresas“ pradėjo vartoti fiziologas Hans Selye. Vadinasi, iki tol arba žmonės nejuto streso, arba tiesiog nežinojo, kas tai yra.
Atsakymas: Tada žmonės nebuvo tiek išsivystę, kad jaustų stresą.
Klausimas: Psichologijoje stresas apima sąvokas „nerimas“, „konfliktas“, „grėsmė manajam „aš“. O kaip stresą apibrėžtumėte kabalos požiūriu?
Atsakymas: Stresas yra didžiulė vidinė įtampa praradus tikslią orientaciją.
Klausimas: Iš tikrųjų prarasta orientacija – būtent tai, kas vyksta šiandien. Bet grįžkime prie istorijos. Ar jautė žmonės stresą prieš tūkstantį ar penkis tūkstančius metų?
Atsakymas: Ne, žmonės nejautė streso. Jų gyvenimo nuostatos buvo šiek tiek kitokios. Jie suprato, kas gali ištikti: mirtis, badas, kančios dėl šalčio ir kokių nors kitų veiksnių.
Tai buvo labai paprastos, žemiškos, visiškai kitaip suvoktos problemos. Žmonės nelaikė tų dalykų, kurie dabar atrodo baisūs, neįprastais, netgi kai buvo vedami į kartuves ar deginami ant laužo.
Komentaras: Stresas, mano supratimu, tai būsena, kai ilgą laiką noriu ką nors gauti, bet negaliu? Tai kelia diskomfortą, stiprią nedarną.
Atsakymas: Taip, tai irgi stresas, bet kito tipo – ne momentinis, o ilgalaikis.
Komentaras: Streso priežastis gali būti bet kuri konfliktinė situacija ar nepasitenkinimas savo išvaizda, gyvenimo rutina arba ilgalaikės lėtinės ligos ir t. t.
Atsakymas: Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kuomet norai nesutampa su tikrove.
Bus daugiau…

#268718

Iš 2020 m. birželio 25 d. TV laidos „Valdymo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Chroniškas stresas – kvietimas imtis veiksmų!

Kaip užkirsti kelią stresui darbe

Ryšys su Kūrėju anuliuoja stresą

Klausimas: Kas yra minusas ir pliusas krizės metu – pati krizė ar mūsų reakcija į ją?
Atsakymas: Per krizę svarbiausia – ją suprasti ir tinkamai sureaguoti, kad ji pakeltų mus aukštyn.
Kaip jau ne kartą sakiau, krizė („mašbėr“) išvertus iš hebrajų kalbos reiškia „gimimo vietą“, kur gimsta naujas žmogus.
Iš tiesų, krizė, jos vidinė prasmė – naujo gimimas. Tiktai to nejaučiame savyje, dar nesuprantame. Bet esu tikras, kad suprasime.
Pamatysime, kaip dabar, prieš mūsų akis, gimsta nauja, integraliai susieta žmonija, labiau suprantanti, kad turi gyventi pagal kitus dėsnius, o ne taip, kaip anksčiau.
Klausimas: Ar po krizes pereisime į naują dvasinę pakopą?
Atsakymas: Mes pakilome į šią pakopą, bet dar jos nepraėjome. Priešakyje mūsų dar laukia keletas etapų. Bet šis naujas, rimtas etapas, kurį dabar praeiname, turi mus daug ko išmokyti.
Klausimas: Jeigu krizė yra naujo gimimas, tai išeitų, kad žmonės, kurie mirė nuo koronaviruso, tiesiog negalėjo gyventi naujomis sąlygomis, harmonijoje su gamta? Bet juk visa tai Kūrėjo valioje.
Atsakymas: Apie mirusius, negimusius ir apie tuos, kurie dar gims, kaip nors pakalbėsime atskirai. Tai visa sistema, kurią turėsime suprasti ir pamatyti, kur yra pasirinkimo laisvė, kodėl gimsta būtent tokios sielos, kas su jomis vyksta ir panašiai. Šito turime mokytis bendroje globalioje sistemoje.

#267095

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuo gresia tinkamų santykių neišmanymas

Koronavirusas atskleidžia socialines problemas

Nauja istorija, suderinta su gamtos programa

Nūnai gyvename pasaulyje, kuris keičiasi tiesiog mūsų akyse. Visą gyvenimą galima padalinti į du etapus: iki koronaviruso ir po jo.
Gyvenimas tekėjo tam tikra numatyta tvarka, ir staiga virusas jame atliko staigius pokyčius, atvesdamas visą žmoniją į naują situaciją, kuri kol kas suvokiama kaip globali krizė.
Krizė vis auga ir gilėja ir kol kas neaišku, kur ji nuves, tačiau aišku viena – ji veda mus į naują pasaulį, kuris mums kol kas nepažįstamas. Ši krizė tarsi naujas gimimas. Pats žodis „krizė“ ( hebr. – mašbėr) kilęs iš akmens pavadinimo, ant kurio moterys senovėje gimdydavo vaikus. Kitaip tariant, krizė – tai naujo gimimo vieta, o dabartinė būsena, kurią vadiname krize – tai naujo pasaulio gimimas.
Žmonijos istorijoje buvo daug įvairių krizių, bet iki šiol nė viena iš jų nekeitė pasaulio taip kardinaliai. Būta tam tikrų žmonių visuomenės, jos formos pokyčių. Tačiau dabartinė krizė yra pirma tikroji, nors kol kas ji neatrodo itin rimta, juk tai ne karas, ne meteorito kritimas, ne masinis naikinimas.
Ir vis dėlto tai galima vadinti krize, nes mūsų akyse gimsta naujas pasaulis. Netrukus išvysime, kaip pasikeitė žmonių visuomenė ir mes patys, mūsų šeimos, mūsų požiūris į pasaulį. Pasikeis vidinis žmogaus pasaulis, jo tikrovės suvokimas ir todėl pamatysime naują pasaulį.
Kol kas jo dar nematome tarsi kūdikis, kuris buvo motinos viduje ir nematė pasaulio, o ir gimęs iš pradžių nieko nemato. Po to jame vystysis klausa bei rega, ir jis ims reaguoti tiek, kiek augs ir susipažins su pasauliu.
Štai lygiai taip ir mums, suaugusiems žmonėms, reikia gimti, pakeisti savo suvokimą bei matymą, kad išvystume naują pasaulį. Tai greitai įvyks.
Gimdymo kančios – didžiulis, su niekuo nesulyginamas skausmas, jausmas, kad visas kūnas pasirengęs sprogti. Viena vertus, tai labai sunki, kritinė būklė, pavojinga gyvybei. Tačiau, kita vertus, matome, kad nėra pasirinkimo: gamta įpareigoja mus tai pereiti.
Vaiko gimimas pagristas natūraliu, prigimtiniu moters noru turėti vaikų. Be to, egzistuoja visuomenės nuomonė, motyvuojanti moterį gimdyti vaiką ir ne vieną. Gamta suteikia moteriai daug jėgų ištverti gimdymo kančias, nors tai sunki ir pavojinga būsena.
Bet su koronavirusu krizė ištiko visą žmoniją – vyrus ir moteris kartu. Moteris visada priekaištavo vyrui už tai, kad šis nežino, kas yra gimdymo kančios. Dabar moterys gali būti patenkintos: vyrai patirs tikras, sunkias gimdymo kančias. Jie pajaus, kad krizė juos smaugia, nesuteikdama galimybės jai pasipriešinti: tave visą plėšo iš vidaus, tačiau nieko negali padaryti.
O vėliau mums visgi pavyks gimti pasitelkus maldą ir pastangas vienytis. Bet tai bus itin sunkus ir ypatingas gimdymas, juk gimdome pačius save naujame pasaulyje: peržengiame dvasinio pasaulio ribą ir gimstame nauja forma.

#268285

Iš 2020 m. liepos 9 d. laidos „Moterys naujame pasaulyje“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas – gamta su mumis sustvarkys

Koronavirusas mus privers…

Koks bus pasaulis po koronaviruso?

Klausimas: Šiandien koronavirusas ne tik nusineša tūkstančius gyvybių, bet ir sukelia milžiniškas ekonomines pasekmes pasaulyje.
Kiekviena šalis skirtingai reaguoja į šią situaciją. JAV ir Europoje imamasi precedento neturinčių priemonių užimtumui ir vartotojų paklausai palaikyti. Pavyzdžiui, JAV Senatas nusprendė skirti du trilijonus dolerių, kad stabilizuotų finansinę sistemą, kad palaikytų verslą ir visuomenę.
Tuo pat metu praktiškai visame pasaulyje žlunga nacionalinės valiutos. Pasirodo, visas pasaulis finansuoja JAV dolerio burbulą, sudarydamas prieštaringą vaizdą.
Be to, Donaldas Trampas paskelbė savo sprendimą, kad karantino režimas valstijose netrukus bus susilpnintas ir vėliau visiškai panaikintas. Jis tarytum nori pakelti šalį užimtumo, ekonomikos sąskaita, suteikti žmonėms pasitikėjimo, kad jie tai pajaustų ir palaikytų jį artėjančiuose rinkimuose.
Koks jūsų požiūris į tai? Kam jūs pritartumėte šioje situacijoje? Kas, jūsų manymu, yra teisingiausia šiame spalvingame sprendimų kaleidoskope?
Atsakymas: Manau, kad teisingiausia – formuoti tinkamą žmogaus požiūrį į gyvenimą, į pasaulį, į visuomenę, į save. Tik tai gali mus išgelbėti. Kitaip,  jei ne šis virusas, atsiras kitas.
Mes tapome visiškai priešingi integraliai gamtos sistemai. Mėgindami sunaikinti ją visais įmanomais būdais, sulaukiame tokios reakcijos. Natūralu, kad visa tai turės savo pasekmes.
Ką daro Trampas? Tai, ką gali kaip verslininkas ir žmogus, turintis labai mažai variantų ir galimybių. Arba jis tampa visiškai pavaldus sistemai, užšaldančiai visą pramonę, verslą, ir tuomet, be abejo, Amerika tampa dykuma.
Ar galite įsivaizduoti, ką reiškia pirmoji, pati svarbiausia šalis pasaulyje? Galinga pramonė, mokslinė ir techninė bazė, ir staiga viskas visiškai apmiršta?! Tai tarsi imti ir užšaldyti visą pasaulį, panardinti jį į kolbą su absoliučiu nuliu.
Arba tęsti viską visu pajėgumu. Dalinės priemonės nieko neduos. Trampas bus kritikuojamas iš visų pusių.
Todėl manau, kad iš esmės jo sprendimas, atsižvelgiant į jo galimybes, yra vienintelis teisingas. Jis negali sustabdyti tokios šalies kaip Amerika.
Komentaras: Verta paminėti, kad daugumai amerikiečių šis sprendimas patiko, nes dabar bus masiškai skirstomi pinigai, remiamos įmonės, didinama paklausa ir pan.
Tačiau pačioje šalyje elitą, pačią visuomenę, žiniasklaidą plėšo itin dideli prieštaravimai. Kaip visada, prieš rinkimus eskaluojamas visiškai neregėtas visų problemų paūmėjimas. Ir tarsi pabrėžiama, kad Trampas rizikuoja JAV žmonių likimais, kurie gali nukentėti.
Nors jo sprendimas gal ir rizikingas, tačiau tai lems tam tikrą dinamiką.
Atsakymas: Manau, kad tai teisinga dar ir todėl, kad tai padės jam priimti sprendimus perkeliant ispanakalbius ir kt. į Ameriką. Prireikus jis galės uždaryti sienas, kur bus būtina. Jis galės daryti bet ką. Nes, viena vertus, yra paūmėjimas, yra virusas, o, kita vertus, žmonės vis tiek gauna galimybę dirbti ir užsidirbti.
Iš principo čia jis gali veikti įvairiai ir niekas negali jo dėl nieko kaltinti.
#264027

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV laidos „Koronavirusas sprogdina senąją ekonomiką“

Daugiau šia tema skaitykite:

Koronavirusas keičia tikrovę III d.

Koronavirusas keičia tikrovę IV d.

Koronavirusas keičia tikrovę V d.

Kaip sveiki žmonės užsikrečia kitų ligomis, taip kiekvienas iš mūsų gali užsikrėsti netinkamu egoizmo panaudojimu vietoje to, kad jį ištaisytų, išgydytų.
Matome, kaip tai vyksta: kiekvieną dieną žiniasklaida veikia gyventojų protus, primesdama visokį užkratą, mes praryjame šį masalą ir užkrečiame kitus.
Kiekvienas laikraštis turi tam tikrą politinę pakraipą, kiekvieną laikraštį kažkas valdo. Šie žmonės, gali būti, iš dalies supranta savo blogą misiją, bet jie neturi kito pasirinkimo. Jie negali nieko padaryti. Šita sistema veikia kaip raupai, ji užkrečia visą pasaulį.
Klausimas: Tai išgydoma?
Atsakymas: Žinoma! Galų gale viskas bus ištaisyta ir taps harmoninga. Mes tik norime, kad tai vyktų greitai ir lengvai. Prarijai tabletę – ir sveikas. Taip ir dvasiniame pasaulyje: įsiliejai į normalų kolektyvą, gavai iš jo dozę vaistų – ir išėjai sveikas!
Svarbu, kad visi pasaulio žmonės, o ypač tie, kurie yra viršutiniuose valdžios sluoksniuose, suprastų, kad tai vienintelis kelias, kito – nėra. Jie netrukus suvoks, kad yra būdas, tinkama nuostata, kaip eiti šiuo keliu.
Nieko kito nėra. Žingsnis kairėn ar dešinėn – ir pasineriame į dideles kančias: visuotines ir asmenines. Žmonijai nepadės, jeigu iš septynių milijardų planetos gyventojų liks vienas milijonas. Tai nieko neduos, iškils naujų problemų. Mums nepadės ir pastovus darbas, didinantis banko sąskaitą, – patys prisispausdiname pinigų ir suprantame, kad tai beprasmiška.
Todėl valdžios ideologija turi keistis. Pokyčiai jau prasidėjo. Mūsų laikais tai vyksta labai sparčiai, nes esame uždaroje erdvėje, vienoje sistemoje. Tai, kas vyksta masėse, galiausiai pasiekia ir viršūnes. Nuo to nepabėgsi, svarbiausia, kad jos veiktų viena kitą, būtų pusiausviros.
Pageidautina, kad išsitaisytume ne dramatišku gydymusi, o švelnesniu ir greitesniu būdu – suvokimu! Turime suvokti turį galimybę vystytis tinkama kryptimi lengviausiu būdu ir laisva valia.
Mes jau kuriame šią metodiką, sisteminame ir taikome, stengiamės, kad ji greičiau pasiektų mases. Kol kas taikyti ją tiesiogiai gana sunku. Dvasiniame kelyje visi lygūs. Visi skirtingi, bet lygūs. Kaip tai padaryti? Reikia įtraukti mases į integralųjį auklėjimą, o tai reiškia –  pertvarkyti žmogų, pertvarkyti visuomenę. Gali tekti kažkokiu būdu įtikinti viršūnes, kad integralusis auklėjimas turi tapti vidiniu valstybės ir tautos ideologijos kursu. Mes tiesiog grįžtume prie savo ištakų.
Ši ideologija praktiškai vienija visus mokymus, sroves, niekas tam neprieštarauja. Žinoma, kiekvienas gali pasakyti: „Aš siūlau tą patį.“ Juk kiekvienas nori pasigirti įsipareigojimu, davimu, tarpusavio ryšiu ir meile. Tik kur visa tai?
Ar kas nors turi aiškią metodiką ir jos realizavimo būdus? Matome tik gražius valdžios pažadus. Jie ateina į valdžią, gauna priemones, bet toliau – nė krust. Galiausiai patys skęsta tarsi pelkėje.
Todėl mes turime įgyvendinti savo metodiką. Žmonės įsitikins, kad tai ne tušti pažadai.

Iš 2014 m. vasario 2 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė hierarchija

Augti be lazdos

Pasaulis be kančių

Nuomonė. Matome prievartos proveržį pasaulyje. Prievartos priežastis ta, kad asmenybė pasirenka sau nepasiekiamą tikslą arba menkai išsilavinęs miestietis atsiduria situacijoje, kuri kelia jam pernelyg didelius reikalavimus. Tokiu atveju įprasti veiksmai nepadeda, iškyla neįveikiama kliūtis, kyla frustracija, o tokią būseną išgyvenantis žmogus vadinamas frustracijos apimta asmenybe.
Trys žmogaus reakcijos į frustraciją tipai – agresija, atsitraukimas, regresija (suicidinė būsena). Reakcija priklauso nuo mentaliteto ir istorinio momento. Įmanomas frustracijos apimtų asmenybių susitelkimas į judėjimą, kuris gali daryti įtaką visuomenei.
Šiandien frustracija sukelia prievartą pasaulyje: daugeliui šalių iškilo nenugalimi trukdžiai.  Iš to atsiranda vidiniai konfliktai, nes neįmanoma patenkinti vartotojiškų arba „kūrybinių“ poreikių. O tai – frustracijos požymiai.
Frustracijos apimtos šalys – Baltijos šalys, visa Afrika, nemažai Juodosios jūros šalių, daugelis musulmonų pasaulio, Balkanų pusiasalio, Pietryčių Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalių. Jų reakcija į frustraciją – tai atsitraukimas, agresija ir regresija.
Apskritai dabartiniu metu vos ne kiekviena šalis yra atsidūrusi frustracijos apimtų asmenybių „smūgio“ pavojuje, nes vis daugėja žmonių, kurie nesugeba prisitaikyti prie mokslinio ir techninio proceso. O pastaruoju metu atsirado grupė frustracijos apimtų šalių, kurių agresyvūs veiksmai nukreipti į savo šalies vidų ir į išorę.
Kadangi mokslinės ir pramoninės revoliucijos atšaukti neįmanoma, vis daugiau žmonių bei ištisų šalių atsidurs frustracijos būsenoje, todėl vis dažniau pasireikš prievarta, vandalizmas, kils masinės riaušės, „spalvotosios“ revoliucijos, neturinčios nei programų, nei ilgalaikių tikslų. Apskritai pasaulį ilgam užkloja tamsus frustracijos debesis.
Komentaras. Vienintelis prieinamas, pigus, veiksmingas būdas tokiam reiškiniui pasaulio istorijoje panaikinti – tai žmonių auklėjimas. Integraliojo auklėjimo metodas gali pradėti keisti žmogų jau nuo pirmojo žaidimo…

Daugiau šia tema skaitykite:

Išjausti visas pasaulio baimes

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

1-oji kongreso Sankt Peterburge pamoka
Pasakyta, kad mes esame Kūrėjo šešėlis, šios jėgos – atidavimo ir meilės savybės – atspindys. T. y. iš tų norų, tų trūkumų, kurie atsiskleidžia mumyse, galime spėti iš mūsų egoistinių savybių išryškėjimo, kaip jas apgręžti, pakeisti, paversti priešingomis.
Natūralu, mes negalime tai padaryti patys, bet mūsų ketinimai, mūsų pastangos iššaukia supančią Šviesą, ir ji veda mus į priekį. Šiuo atveju kiekvienas iš mūsų yra iš vienos pusės mokytojas, o iš kitos pusės – mokinys savo draugų atžvilgiu. Prisiminkime mokytoją Josi, kuris sakė, kad negali palikti savo mokinių todėl, kad be jų jis – niekas. Juk viskas, ką jis atskleisdavo, – jis atskleisdavo todėl, kad dirbdavo kartu su jais. Ir taip kiekvienas.
Todėl mes sąveikaujame tokiu būdu: iš vienos pusės rodome kitiems, kaip reikia dirbti, įkvėpti, siekti davimo ir meilės, t. y. kiekvienas kito atžvilgiu – mokytojas. O iš kitos pusės, kiekvienas kito atžvilgiu – mokinys, todėl, kad laiko save žemiau visų ir tokiu būdu gali gauti iš visų įkvėpimą, ketinimą, pojūtį. Gyvendami tokioje sąveikoje, mes tuo pačiu tampame lygūs, prieiname lygios linijos.
Juk gamtoje apskritai nėra lygybės: visi mes visiškai skirtingi ir skiriamės skirtingais savybių rinkiniais. Nėra nė vieno žmogaus, panašaus į ką nors iš daugybės milijardų žmonių. O kai mes, nekreipdami dėmesio į savo prigimtinius polinkius ir savybes, pradedame tokiu būdu veikti: vieną kartą palenkdami save prieš visus, kitą kartą, atvirkščiai, demonstruodami visiems kaip reikia dirbti tarpusavyje, tada ir tampame vienas kitam lygiais. Tame ir slypi raktas į vienybę, judėjimas jos link.
Taip sukuriame tą sąlygą, kurioje pasireiškia Kūrėjas – didi vieninga gamtos jėga, suliejanti visą gamtą į viena. Ši globali, integrali jėga pradėjo skleistis iš Didžiojo sprogimo taško ir pačiame žemiausiame pasaulio sluoksnyje sukūrė mūsų materiją, kurią visi mes privalome grąžinti į vienybę. Ir tai – žmogaus misija.
Apskritai, žmogus skiriasi nuo negyvosios, augalinės ir gyvūninės gamtos tik tuo, kad sugeba įvertinti tą vienybės gamtoje trūkumą, kuris dabar pradeda ryškėti ir yra mūsų visuotinės globalios krizės šaltinis.
Krizė – reiškia ne sudužimą, o naujo gimimą. Tai jos savybė, ir tokia yra jos tikroji prasmė.

Iš 2013 m. liepos 12 d. pirmosios Sankt Peterburgo kongreso pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie vystymąsi aukščiau žinojimo

Paprastas atskleidimo dėsnis

Pasaulis ant perpuvusio plausto