Pateikti įrašai priklausantys Kūnas ir siela kategorijai.


Kaip rasti savo sielą

gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Nyderlanduose buvo pastatytas vienintelis pasaulyje žmogaus kūno muziejus, sukurtas taip tikroviškai, kad lankytojai netenka žado. Muziejuje yra visas miestas, susidedantis iš atskirų kūno dalių, po kurį galima pasivaikščioti. Lankytojas jaučiasi ten kaip nykštukas, vaikščiodamas dirbtinio milžiniško žmogaus koridoriais ir stebėdamas, kaip teka kraujas, kaip plaka milžiniška širdis, veikia virškinamasis traktas, klausos ir raumenų sistemos, balso stygos, kaulai, dantys. Visa tai galima išsamiai ištirti ir pamatyti, kaip veikia. Keliaudami po žmogaus kūną lankytojai gali vaizdžiai pamatyti, kaip blogi įpročiai neigiamai veikia organų ir sistemų darbą.
Kokios transformacijos vyksta žmoguje, kai jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu ir jame esančia tarpusavio ryšių sistema? Ar tai kaip nors keičia jo vidinį požiūrį į pasaulį, į save?
Atsakymas: Žinoma, gali pakeisti.
Klausimas: Kodėl toks įspūdis, įkvėpimas nepaveikia žmogaus ilgam, kad jis kiekvieną akimirką prisimintų tarpusavio ryšių sistemą?
Atsakymas: Priklauso nuo to, ar tai jam malonu, ar ne. Kas nemalonu, iškart pamirštama. Jei malonu, tada prisimenama ilgai.
Klausimas: Ar įmanoma sukurti tokią pačią simuliaciją, modelį, tokį patį muziejų – „Žmonių tarpusavio santykiai“?
Atsakymas: Galima sukurti fantastinį, tačiau jis nieko neišmokys, nes tai prieštarauja žmogaus prigimčiai, jam bus nemalonu. Žmogui bus malonu pamatyti gražų paveikslą, bet dalyvauti jame prieš savo egoistinę prigimtį?!
Klausimas: Bet jei visi su juo elgsis maloniai, linkės gero, ar jis neįsitrauks į šį žaidimą?
Atsakymas: Jį tai sudomins labai trumpam, kaip filmas.
Klausimas: O ko reikia, kad žmogus norėtų ne tik įsitraukti į šį žaidimą, bet ir pasikeisti, kad šis taptų savas?
Atsakymas: Tam, žinoma, jis turi būti nemažai savo gyvenime kentėjęs. Priešingu atveju nenorės, nes visa tai prieštarauja mūsų prigimčiai.
Klausimas: Žmogus visada nori išvengti kančių, tai – natūralu. O čia jis turi pasirinkimą – įgyti kažką kita. Kaip įvyksta pasirinkimo lūžis, kai jis nebenori bėgti nuo kančių, o nori pasirinkti naują kelią?
Atsakymas: Kai nėra kitos išeities. Kai turi rasti gyvenimo prasmę, nes kitaip gyvenimas darosi nemielas. Tiesiog nesinori nieko kito, tik rasti gyvenimo prasmę! Kam man viso to reikia? Kodėl aš egzistuoju? Dėl ko gimiau? Jeigu tai jam rūpės, tik dėl šio nerimo, šios kančios jis galės pasikeisti.
Klausimas: Ar kenčiantis žmogus, vaikščiodamas tokio muziejaus, kuris dabar kuriamas Toronte, Niujorke, Nyderlanduose, koridoriais, pagalvos apie gyvenimo prasmę?
Atsakymas: Tikrai ne! Juk čia kalbama apie fiziologiją, o ne vidinį žmogaus pasaulį. Apie jo vidų, bet ne apie vidinį pasaulį.
Klausimas: O iš kur kyla gyvenimo prasmės klausimas?
Atsakymas: Jo nėra žmoguje – nei širdyje, nei galvoje. Jis yra sieloje. O sielos nėra žmogaus viduje. Ji šalia.
Klausimas: Kaip žmogui kyla šis klausimas?
Atsakymas: Siela pataria žmogaus smegenims, kad jis pradėtų apie tai galvoti.
Klausimas: Kas yra siela?
Atsakymas: Iš pradžių – tai klausimas apie gyvenimo prasmę, o vėliau siela vystosi iš šio klausimo.
Klausimas: Ir kuo ji pavirs?
Atsakymas: Ji pavirs apimtimi, kurioje žmogus pradės suvokti gyvenimo prasmę. Noras suvokti gyvenimo prasmę vadinamas siela, pradine sielos būsena. Ir tada šis noras pradeda pildytis įvairiais dvasiniais pasiekimais. Dvasiniais – tai susijusiais su gyvenimo prasme. Taip jis vystosi. Užduodami protingesni, aukštesni, amžinieji klausimai, ir žmogus į juos gauna atsakymus. Tai ir yra sielos vystymasis.
Komentaras: Kiekvienas žmogus supranta gyvenimo prasmę skirtingai.
Atsakymas: Be to, ir neišeina palyginti. Kaip aš galiu išimti savo sielą ir įdėti ją jums, kad galėtumėte palyginti abi sielas?
Klausimas: Žmogaus noras atskleisti gyvenimo prasmę auga. Tai, ką mes vadiname siela. Kiekvienas turi savo, nepanašią į kitas. Kas vėliau atsitinka su šiais norais? Ar jie jungiasi vienas su kitu?
Atsakymas: Nesijungia. Kodėl turėtų?
Komentaras: Sakoma, kad visiems yra viena didelė siela.
Atsakymas: Šis ryšys kitoks, kai turime bendrą tikslą. Kai reikia pasiekti bendrą tikslą, tada sielos susijungia bendram tikslui pasiekti. Bet jos jungiasi veikdamos viena prieš kitą.
Klausimas: Kodėl jos priešinasi viena kitai?
Atsakymas: Kad nebūtų anuliuotos. O susijungus tampama viena bendrąja visuma, susidedančia iš daugelio dalių.
Klausimas: O kuo jos jungiasi?
Atsakymas: Davimo ir meilės savybėmis.
Klausimas: O ką atskleidžia šie susijungę gyvenimo prasmės norai?
Atsakymas: Jie atskleidžia tarpusavio sąveiką virš bendrojo egoizmo.
Klausimas: Ar yra koks nors šios sąveikos apibrėžimas?
Atsakymas: Tai yra bendra siela – Adomas. Bendrasis ryšių tinklas vadinamas „Adomu“. Nuo žodžio „panašus į Kūrėją“.
Klausimas: Ar žmonės nesąmoningai, kurdami visas šias ryšių sistemas, nori pasiekti aukštesnįjį ryšių tinklą?
Atsakymas: Taip. Siela to siekia.
#266099

Iš 2020 m. kovo 3 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – amžina substancija

Kas turi sielą?

Pažinti šaknį, paleidžiančią mūsų yvenimą

Komentarų nėra

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Auklėjimas, vaikai, Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip suprantu, teigiama gamtos jėga, kurią turime pritraukti, reiškia, kad privalome pradėti gerbti gamtą? Žmonės gamtoje palieka daug šiukšlių, ir nedaugelis pagalvoja, kad reikia susitvarkyti.
Ką reiškia panaudoti teigiamą energiją? Ir kaip mes galime pasakyti, kad štai nuo šiandien aš prisiimu atsakomybę, būsiu sąmoningas žmogus, suprantantis gamtos jėgas ir gyvenantis aukštesnėse vibracijose?
Atsakymas: Dėkoju už klausimą, bet mes kalbame apie visiškai kitą poveikio gamtai lygmenį. Juk mūsų žmogiškoji prigimtis – absoliutus egoizmas. Ir visi mūsų iš pažiūros pozityvūs, geri, malonūs darbai, meilė vaikams, pasauliui ir pan. kyla tik iš egoizmo. Mūsų pasaulį valdo tik viena jėga. Antra jėga yra paslėpta, ir reikia ją atskleisti, todėl žmonės nesupranta, ką jiems daryti.
Neužtenka vien to, kad gražiai elgiamės vieni su kitais, nuo to niekas nesikeičia. Tokių bandymų istorijoje jau yra buvę daug. Turime išmokti iškviesti teigiamą gamtos jėgą – pliusą, kuris pradėtų veikti kartu su minusu, ir mes egzistuotume tarp šių dviejų polių.
Tada iš tikrųjų sužinosime, kas yra tobulas, amžinas pasaulis, amžina egzistencija. Mes suprasime, kad žmogus egzistuoja ne tik žemišku pavidalu (fiziniu kūnu), bet jame yra kažkas amžino, vadinamo siela, ir tai turi būti atskleista gyvenant šiame pasaulyje dabar, šiandien, čia.
Turime atskleisti savo būsimas būsenas, tai yra amžiną, tobulą pasaulį, esantį aplink mus, kurio mes nematome, nes žiūrime į jį per savo egoistines savybes. Visa tai turime įvaldyti ir palaipsniui paaiškinti žmonėms.
Ir jie turi suprasti, kad žmogus, gyvendamas šiame pasaulyje, turi pakilti į naują lygmenį ir pradėti jausti tikrąjį pasaulį.
Tai yra įmanoma. Aš turiu mokinių, kurie tai supranta. Sistema, kurią mes studijuojame ir įgyvendiname, vadinama kabalos mokslu. Ji leidžia tai padaryti.
Klausimas: Ar jūs kalbate apie visuotinę meilę, kurią galima pavadinti „absoliučia meile“?
Atsakymas: Ne, to negalima vadinti absoliučia meile, nes aš nemoku mylėti blogio. Aš tik noriu, kad žmonės elgtųsi vienas su kitu su gerai, kas būdinga visai gamtai.
Ir tada per teisingą gėrio ir blogio sistemą galėsime pamatyti kaip juodą ir baltą tikrąjį pasaulio vaizdą. Virš mūsų kabantis šydas išnyks ir vidiniu bei išoriniu regėjimu pamatysime, kad egzistuojame ne mažoje planetoje, ne kažkokiame uždarame erdvės tūryje, bet visiškai kitose, aukštesnėse dimensijose. Tai turime atskleisti dabar, šiandien, šiame gyvenime.
O dėl ko gi mes vis dar egzistuojame? Kad pasitenkintume mažais malonumais ir ramiai numirtume?
Klausimas: Jūs sakote, kad neturėtume mylėti blogio. Tačiau pasaulyje yra daug agresyvių žmonių, iš kurių kyla šis blogis. Kas pagimdo šią agresiją? Kaip ją išgydyti?
Man atrodo, kad tikroji absoliuti meilė padeda apšviesti tamsiąją žmogaus sielos pusę. Kaip galima išgydyti šią agresiją ir blogį?
Atsakymas: Kantrybė ir pavyzdys. Kantrybė, priešpastatyta žmogaus blogiui, ir geras pavyzdys, kurį jis galėtų suprasti. Nieko daugiau.
#264366

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bonia“

Daugiau šia tema skaitykite:

Visuotinė transformacija

Ar žmogus taps gamtos karaliumi?

Atversta gamtos knyga

Komentarų nėra

Kabalistų reginiai

Kūnas ir siela, Platinimas, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Paprastai, siekiant nuraminti mases, jiems siūloma duonos ir reginių. Duonos duos vyriausybė, o kokių reginių gali pasiūlyti pasauliui „Bnei Baruch“?
Atsakymas: Mes stengiamės organizuoti žmonijai naudingas, būtinas programas ištisą parą visomis įmanomomis kalbomis. Tam turime tam tikrų galimybių, žmonių, visokių ruošinių. Aš tikiuosi, kad mes tai galėsime atlikti.
Kiekvieną dieną ruošiame įvairiausias laidas, klipus, dainas, pamokas, kad perduotume žmogui tai, apie ką iš esmės, jis turi žinoti: apie savo gyvenimą, apie tikslą, dėl ko jis gyvena, kas jį pasitinka po gyvūninio kūno mirties, ką daryti su jo siela, kitaip tariant, su tuo dvasiniu tašku jame, kuris yra amžinas, tobulas ir nemiršta kartu su kūnu. Visa tai mes turime papasakoti žmogui.
Mums reikia padėti jam rasti kontaktą tarp jo, jo „aš“ ir sielos, kad jis nedalintų savęs į dvi dalis – į kūną ir sielą, o sujungtų juos į vieną „aš“. Mes norime, kad kiekvienas žmogus turėtų tokią galimybę. Aš tikiuosi, kad mes galėsime tai atlikti. Bent jau bandysime.
#263345

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų kalba

Komentarų nėra

Senatvė – santykinė sąvoka

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra senatvė fiziniu ir dvasiniu požiūriu? Ar jūs jaučiatės senas?
Atsakymas: Senatvė reiškia, kad žmogus jau prisipildė tam tikromis žiniomis, nesvarbu, teisingomis ar ne, ir laiko šias žinias savyje. Kaip mažas vaikas nepaleidžia iš rankų žaisliuko, niekam neduoda, taip ir senolis laiko savo žinias, nes yra visiškai jose.
Šios žinios ir įpročiai suformavo, pakoregavo jį, ir jis jau negali veikti kitaip. Todėl šis žmogus kenkia visuomenei ir gamta sunaikina jį per virusus.
Klausimas: O jūs, ar jaučiatės tokiu žmogumi?
Atsakymas: Tikiuosi, kad ne, mat visąlaik keičiuosi, esu pasiruošęs pokyčiams, ir pats stengiuosi skatinti juos ir perleisti per jaunimą. Jaučiuosi jaunas.
Bet jeigu reikės keisti apvalkalą, pakeisiu. Gyvenimo ciklo pasikeitimai – nieko nepadarysi, reikia. Kabalistai į tai žiūri labai paprastai. Mano mokytojas sakė: „Kaip vakare pakeiti marškinius ir meti skalbti, taip ir šio gyvenimo pabaigoje nusimeti kūno apvalkalą ir kitame gyvenime turėsi apsivilkti kitą“. Taigi, nieko baisaus nevyksta.
Komentaras: Pateikėte labai įdomų senatvės apibrėžimą. Vadinasi, apskritai esmė ne amžius. Net jauną žmogų, kuris pilnas žinių ir nenori keistis, gamta tarsi pakeičia. Būtent taip nuolatos vyksta su visomis sistemomis ir technologijomis.
Atsakymas: Jei sistema pasiruošus atsinaujinti, tada senatvės nėra. Priešingai, ji juda vis geresnio, tobulesnio, progresyvesnio pasikeitimo link.
Klausimas: Kitaip tariant, gamta nuolatos tobulėja, ir mes tarsi turime prilygti šiam procesui?
Atsakymas: Jeigu einame išvien su gamta, tai mums nereikia nieko, kas stumtų mus pirmyn: nei virusų, nei kitokių niuksų. Jaustumės absoliučiai patogiai.
#263705

Iš 2019 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Komentarų nėra

Kabalistiniai terminai: „siela“

Kabala, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Iš kur kilo terminas „siela“?
Atsakymas: Terminas „siela“ kyla iš žodžio „nėšama“. Kabaloje yra penkios norų būsenos, kai jis panašus į Kūrėją: nėfėš, ruach, nėšama, chaja, jėchida.
Nėfėš, ruach, nėšama – tai būsenos, kurias galime pasiekti ir nuolatos jose būti. Aukščiausia iš jų – nėšama. Todėl taip vadinasi mūsų dvasinė dalis.
Be to, yra dar būsenos, vadinamos chaja ir jėchida. Tačiau tai papildomas, laikinas priedas prie sielos būsenos.
#264782

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Siela – tai Kūrėjo dalis

Kas yra dvasingumas?

Atskleiskime, kas yra siela

Komentarų nėra

Ant žmonijos atsinaujinimo slenksčio

Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Tyrimai parodė, kad iki 60 proc. žmonijos genomo yra modifikuota virusų. Kitaip tariant, koronavirusas, iš esmės, perneša struktūras, kurios yra labai artimos mūsų ląstelės baltymams.
Yra hipotezė, kad gamta per koronavirusą atlieka visuotinę žmonijos rekonstrukciją. Jeigu taip, tai kuo mes, žmonija, turime virsti?
Atsakymas: Nežinau. Manęs tai nedomina. Remiantis tuo, ką sako kabala, esame paskutinioji karta, t. y. artėjame prie būsenos, kai būsime priversti pakilti aukščiau egoizmo ir pasiekti aukštesnes savybes, lygmenis, gamtos sluoksnius – ten, kur esame ne kūne.
Ten nėra negyvosios, augalinės ir gyvūninės materijos, nieko nėra, išskyrus mūsų sąmonę. Visi ankstesnieji materijos sluoksniai išnyks iš mūsų pojūčių ir liausis egzistavę. Ateisime į pasaulį, kuriame yra tik sąmonė.
Klausimas: Bet tai žmonijos perdarymas? Kitaip tariant, žmogus bus naujas?
Atsakymas: Taip. Nauja žmonija. Ši būsena, kurią dabar patiriame, vadinama „paskutinioji karta“. Ji tęsis dar kurį laiką, kol gamtos smūgiai ir mūsų teisingas tarpusavio ryšys su ja pakels mus į lygmenį, kuriame egzistuosime tik savo sąmonėje.
Klausimas: Tada nebus kūnų, o bus visų mūsų norų ir minčių visuma?
Atsakymas: Taip. Nebus materialių kūnų, savybių, jėgų pojūčio. Bus tik sąmonė. Bendra visiems ir kiekvienam savo. Kaip yra pasakyta Toroje: dieviška dvasia tvyro ore, ir materijos dar nėra.
Komentaras: Įdomu. Tai panašu į virusus. Skaičiau, kad jie taip pat gyvena kolonijomis, turi bendrą sąmonę, vienas kitą supranta. Kitaip tariant, galime tapti modifikuotu virusu?
Atsakymas: Galime tapti atskiromis sielomis, kurios sąveikauja tarpusavyje, sudarydamos vieną bendrą tobulą sistemą, kuri vadinama „Adomu“.
#264054

Iš 2020 m. kovo 26 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar koronavirusas paliks pėdsaką mumyse?

Ką daryti, kai baigsis karantinas?

Būkite sveiki!

Komentarų nėra

Kodėl kartojasi įvykiai?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kodėl mūsų gyvenime nutinka tie patys dalykai? Kodėl yra cikliškumas, kodėl kartojasi įvykiai?
Atsakymas: Kad galėtumėte pamažu save ištaisyti. Per kartą to nepavyksta atlikti, todėl praeiname daug gyvenimo ratų.
Ir kaskart siela patiria vadinamąjį užgimimą, kitaip tariant, persikūnijimą, dalinį sielos susijungimą, jų atsiskyrimą ir vėl tam tikrą derinį. Galiausiai taip visos sielos visiškai išsitaiso.
Rekomenduoju paskaityti medžiagą apie sielų gyvenimo ratus. Sakant sielos, omenyje turimi norai, kurie pamažu pasikeičia iš dėl savęs į dėl Kūrėjo.
#263894

Iš 2020 m. kovo 8 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Persikūnijimai – dvasinių būsenų kaita

Gyvenimo ratų kaita – sielos ratų kaita

Žmonija – uždara sielų sistema

Komentarų nėra

Kabalistiniai terminai: „rėšimo“

Kabala, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманRėšimo – tai informacinis įrašas, kuris egzistuoja kūrinyje, kad jis kaip nors orientuotųsi praeityje, dabartyje, ateityje ir galėtų nukreipti save į tikslą.
Paprastai žmonės teturi supratimą, kur esą. Netekę atminties senukai to neturi, ir jie tiesiog atlieka veiksmus, niekuo nesiremdami. Lygiai taip ir rėšimo vadovauja žmogui ir apibrėžia jo judėjimą pirmyn.
Rėšimo yra sieloje, kiekviename lygmenyje ir polygyje. Kur egzistuoja noras, kur egzistuoja Šviesa, ten visuomet yra rėšimo, sujungiantis norą bei Šviesą ir valdantis juos sieloje.
#265034

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Rėšimo ir vitalinė siela

Dvasinio DNR realizavimas

Genetinis žmogaus žemėlapis, 3 dalis

Komentarų nėra

Ar grįš žinojimas iš gyvenimų?

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ankstesniuosiuose gyvenimuose kažko mokėmės ir dabar vėl čia atėjome, kad dar ko nors išmoktume. Bet viską, ką žinojome ir supratome, iš mūsų atėmė. Ar turime teisę atkurti tas žinias?
Atsakymas: Jei studijuosite kabalą, visos anksčiau turėtos žinios jums grįš. Imsite jas jausti, suvokti kaip jums suprantamas tiesas.
Kaip ir mūsų kartoje: kaip sparčiai šiuolaikiniai vaikai perpanta, „pagauna“ įvairias technikas, technologijas, žinias palyginus su vaikais, kurie prieš dešimt dvidešimt metų leidosi pažinti pasaulio.
Nesijaudinkite, viskas grįš. Taip tikslingai padaryta, kad kaskart suvoktumėte savo sielą naujai.
#260178

Iš 2020 m. sausio 26 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

„Aš“ ir mirtis

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų protas atsisako suvokti mirties neišvengiamybę. Kai jis gauna informaciją, susiejančią mus su mirtimi, kažkas mums nurodo šių duomenų nepatikimumą. Galime netgi nuspėti kito mirtį, o dėl savos – praktiškai visada klystame.
Pasak ekspertų, žmogus pasąmoningai ignoruoja faktus, suvokia save kaip kažką, kieno laukia ilgas, jei ne begalinis, egzistavimas. Kodėl taip vyksta su žmogumi?
Atsakymas: Nes nė vienai gyvai būtybei nereikia ir negalima suprasti, kad yra apskritai mirtinga. Viskas turi būti savo laiku, kiek judame į priekį – ką nors realizuojame, ką nors paliekame po savęs.
Klausimas: Ar suvokimas, kad esi mirtingas, mirties baimė ką nors duoda žmogui?
Atsakymas: Mirties baimė – tai nebūties baimė. Kaip galiu įsivaizduoti pasaulį, kuriame manęs daugiau nėra? Tai baisus atstūmimas egoizmui.
Juk ką reiškia – pasaulis? Pasaulis – tai aš, tai aš egzistuoju, aš jį žinau, suprantu, jaučiu. Aš jame ir pačiame jo centre. Kaipgi staiga aš dingstu?
Kas lieka pasaulyje? Žmogus juk jaučia jį per save. Jeigu šio „aš“ nėra, tai viskas! Egoizmas nesuvokia, kad pasaulis egzistuoja be jo.
Ir mes randame išeitį – tiktai aiškinti žmonėms, kad pasaulis amžinas, beribis, tobulas. Jis visai ne toks, kokį jį suvokiame. Bet tam mums reikia pakilti į davimo ir meilės savybės lygmenį. Ir tada išvysime kitokį pasaulį.
Klausimas: Kitaip tariant, atsiplėšime, pakilsime virš savo egoizmo?
Atsakymas: Taip. Pamatysime pasaulį savybėje, priešingoje egoizmui.
Tai, kad esame sukurti su tam tikra savybe, neturi mūsų riboti. Vis dėlto turime pasaulį matyti kitokį – daugiasluoksnį. Ir tada galėsime spęsti apie save ir pasaulį iš tam tikros vienybės.
Klausimas: Sakote: „Jei pakylu virš egoizmo, įgaunu meilės ir davimo savybę, matau pasaulį begalinį“. Aš irgi tampu begalinis?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Ir, išeitų, kad nėra mirties?
Atsakymas: Davimo savybėje nėra mirties.
Klausimas: Ar žmogus pradės jausti, kad jis  begalinis?
Atsakymas: Taip. Tai mums aiškina kabalos mokslas. Panorėję galime tai atlikti.

#258803

Iš 2019 m. spalio 24 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Nesiekite sielos su kūnu!

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai