Pateikti įrašai priklausantys Kūnas ir siela kategorijai.


Ar grįšime į šį pasaulį po mirties?

Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar žmogus po mirties vėl griš į šį pasaulį?
Atsakymas: Jei kalbėsime tik apie gyvūninį (fizinį) kūną ir jo gyvenimą, tai tokia būsena negrįžta. Tam nėra būtinybės ir nėra ko gailėtis. Tiesiog reikia iš kiekvienos patiriamos būsenos mėginti gauti maksimalią, amžiną naudą.
Klausimas: O jei kalbėsime ne iš fizinio kūno pozicijų, o iš žmogaus sąmonės pozicijų? Kaip atrodys gyvenimas ir mirtis?
Atsakymas: Žmogaus būsena turi atvesti jį į būseną, kai jis ims jausti bendresnę sąmonę, kai pasijungs prie bendro informacijos, pripildymo lauko, ir bus tenai. Jis išvys save ir visa, kas egzistuoja viename informacijos sraute.
Klausimas: Ar gali žmogus prisiminti savo ankstesnius įsikūnijimus?
Atsakymas: Jeigu tam, kad realizuotų save, žmogui prireiks papildomos ar naujos informacijos, jis ją gaus pasijungęs prie to didžiulio debesies, kuris vadinamas Kūrėju, Gamta.

#275671

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

 

Komentarų nėra

Aukštesnysis dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mūsų pasaulyje žmogus jaučia baimę, džiaugsmą, saugumą ir t. t. Ar tokie pojūčiai yra ir dvasiniame pasaulyje?
Atsakymas: Dvasiniame pasaulyje visi jausmai, kurie yra mūsų pasaulyje, milijardus kartų gilesni, stipresni, ir žmogus gali juos valdyti.
Jei mūsų pasaulyje esame gimę su tam tikromis juslėmis ir pamažu jas vystome veikiant mūsų pasauliui, tačiau nedaug, tai dvasiniame pasaulyje juos galime išvystyti nuo nulio, kai jų tiesiog neturime, mat jie yra rudimentinės būsenos ir negalime jais naudotis.
Imdami vystyti dvasinius jutimo organus pasiekiame tokią būseną, kur atsiskleidžia visas aukštesnysis pasaulis, visos jame esančios jėgos, visos galimos jo poveikio variacijos mums.
Jaučiame, kai veikiame juos atgaliniu ryšiu, imame tam tikru būdu sąveikauti, žaisti su jais: veikiame dvasinį pasaulį, o jis mus. Ta mūsų sąveika su aukštesniuoju pasauliu ir yra dvasinis gyvenimas.

#274289

Iš 2018 m. lapkričio 12 d. TV laidos „Dvasinės būsenos“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip gimsta dvasinis gyvenimas

Dvasinis darbas ir dvasingumas

Kas yra dvasingumas?

 

Komentarų nėra

Kaip atsiranda sąmonė?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kaip kabala traktuoja sąmonę? Kaip ji susijusi su ketinimu, su noru?
Atsakymas: Sąmonė kuriama jaučiant išorinį šaltinį (informacinį lauką) ir pati savaime neegzistuoja. Kiek jaučiame išorinės jėgos poveikį sau, tiek galime kalbėti apie mumyse kylančią sąmonę.
Prie ne žmoguje esančios sąmonės galima pasijungti per vidinį vystymąsi. Egzistuojame šiame informaciniame lauke, ir todėl nukreipiame save į jį, įgyjame sąmoningumą.
Klausimas: Kas yra pasąmonė?
Atsakymas: Visa tai psichologija, ten taip dalijama. Kabala tuo nesinaudoja.
Komentaras: Ir vis dėlto yra dalykų, kuriuos atlieku sąmoningai, ir yra tokių, kuriuos nesąmoningai.
Atsakymas: Žinoma. Mūsų veiksmai ir gamtos poveikis mums – tai praktiškai du mūsų egzistavimo šaltiniai. Sakymas terminą „sąmonė“ omenyje turiu, kaip suvokiame gamtos poveikius, kaip juos analizuojame ir priimame sprendimus, kaip veikiame jų spaudžiami.

#273350

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, mirtis ir sąmoningumas

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Sąmonė – tai tam tikrą struktūrą turinti šviesa

Komentarų nėra

Iliuzija ar tikrovė?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas lieka po mirties?
Atsakymas: Pasaulyje niekas nedingsta. Tiesiog liaujamės jautę save fiziniame kūne ir imame jausti kitaip.
Klausimas: Mūsų pasaulis – iliuzija ar realybė?
Atsakymas: Koks skirtumas? Iliuzija – tai, kas anksčiau atrodė tikrovė, o paskui staiga virto iliuzija, kažkuo išgalvotu. Gali būti atvirkščiai. Nėra skirtumo, negalime atskirti vieno nuo kito, negalime palyginti.
Klausimas: Kitaip tariant, nėra objektyvumo?
Atsakymas: Žinoma, kad ne. Negalime pakilti virš savęs ir imti jausti pasaulį ne iš savęs. Todėl kalbėti apie tai, kas vyksta už kūno, gyvenimo ir mirties ribų, negalime.
#272508

Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Kaip atskirti tikrovę nuo iliuzijos

Fantazijos ir tikrovė

Komentarų nėra

Kabalos mokslas – metodika, keičianti likimą

Gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela, Valios laisvė

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas yra likimas ir kas yra karma? Ar yra skirtumas tarp šių sąvokų?
Atsakymas: Aš nežinau, kas yra likimas ir kaip kas nors įsivaizduoja karmą. Galiu pasakyti tik viena: žmogus turi savo kelią ir juo eidamas gali jį pakeisti. Nežinau, kaip tai vadinti – „karma“ ar „likimas“, bet visi tai turi.
Šis kelias prasideda nuo to, kad žmoguje viskas užkoduota. Kaip sėklos laše yra visa informacija apie būsimą žmogų, lygiai taip pat yra dvasinis sėklos lašas, kuris lemia žemiško, dvasinio žmogaus vystymąsi mumyse, ir pagal tai viskas vyksta. Ar tai galima pakeisti? Galima. Kabalos mokslas yra metodas pakeisti savo likimą (karmą, jei norite).
Komentaras: Daugelis įsitikinę: aš gimiau su tam tikru likimu, turiu jį priimti, plaukti pasroviui.
Atsakymas: Ne, tai – netiesa. Mes galime pakeisti savo likimą ir save. Kabalos mokslas suteikia žmogui galimybę pritraukti aukštesnes jėgas, kurios gali jį pakeisti.
Kyla klausimas: scenarijus, pagal kurį tai galima padaryti, irgi buvo užrašytas nuo pat pradžios mūsų likime? Apskritai, taip. Vienintelis skirtumas yra tas, kad galiu eiti geruoju ar bloguoju.
Aš galiu padaryti iš savęs žmogų, kuris jau yra numatytas mano informaciniame įraše, be to, greitai, lengvai, arba turėsiu tai daryti priešingu būdu. Tai reiškia, kad aš galiu paspartinti savo vystymąsi, tačiau bet kokiu atveju turėsiu pasiekti galutinį tikslą, kuris jau yra manyje.
#267824

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV programos „Pokalbiai su Michaeliu Laitmanu. Daša Gorod, psichologas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar likimas nulemtas?

Valios laisvės paieškos, I dalis

Pakeisti likimą

Komentarų nėra

Briliantai, kurių neįmanoma pavogti

Auklėjimas, vaikai, Ekonomika ir pinigai, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль Лайтман

Komentaras: Pandemija atskleidė, kad brangenybių niekam nereikia. Jų pardavimas sparčiai krinta. Staiga žmogus suprato, kad jam užtenka šiek tiek drabužių ir maisto, o blizgučių, kuriuos nešiojo, norėdamas pasirodyti prieš kitus, nereikia. Sakoma, kad brangakmenių rinka smuko 10 kartų ir krenta toliau.
Kas gi tokio juose yra? Kodėl jie kainuoja tokius beprotiškus pinigus? Žmonija juos vertino, dėl jų žudė vienas kitą. Daug kraujo pralieta.
Atsakymas: Nes tai yra retenybė. Deimantus iškasti labai sunku. Vėliau jie šlifuojami, poliruojami, pjaunami. Visa tai kainuoja.
Klausimas: Kas juose yra nepaprasto?
Atsakymas: Kabalos požiūriu? Visiškai nieko. Tiesiog žmonės suteikia jiems vertę. Pavyzdžiui, ėmė ir nustatė kažkokiam popieriui kainą. O dabar visa tai nevertinga.
Pastaba: Tokiais sunkiais laikais žmogus renkasi duoną, o ne deimantus.
Atsakymas: Žinoma, viską atiduos už duoną.
Komentaras: Vadinasi, duona, bet ne deimantai yra vertinga.
Atsakymas: Juk svarbiausia – gyvybė.
Klausimas: Kodėl taip padaryta iš aukščiau, aukštesniosios jėgos?
Atsakymas: Kad žmonės liautųsi nustatinėti šio pasaulio vertybes, kurios jiems atrodo vertybės.
Klausimas: Taigi, mes meldžiamės brangenybių dievui? Ir tai visai ne Dievas?
Atsakymas: Žinoma! Na kas gi šiame akmenuke?
Klausimas: Kodėl mums jį perša? Tiek kraujo pralieta! Dėl to prasidėjo karai.
Atsakymas: Žmonijai reikia ko nors vertingo, brangaus, kad ji galėtų už tai kovoti, tuo spekuliuoti, parduoti, pirkti, mainyti, saugoti, paveldėti. Kaip kitaip? Gyvenime turi būti kokia nors vertybė. Tarkim, aš numirštu. Kas toliau? Kur mano vertybė? Turiu ją kažkur padėti.
Klausimas: Tai baisu, ką sakote. Vadinasi, mano vertybė – šiame blizgutyje?
Atsakymas: Ir jį perduosiu savo anūkui.
Komentaras: Duodu jam šią vertybę ir sakau: „Gyvenk taip. Šitaip gyvenk „.
Atsakymas: Ir ji jam padeda viskuo, nes perduodu tai, ką vertina visi žemės gyventojai.
Klausimas: Taip jam suteikiu jėgų?
Atsakymas: Žinoma. O dabar visa tai pradedama vertinti iš naujo.
Klausimas: O prie ko mes artėjame?
Atsakymas: Prie to, kad gyvenime nėra nieko vertingo.
Klausimas: Ar šiame gyvenime nėra nieko vertingo?
Atsakymas: Visiškai! Išskyrus mintį! Grįžtame prie to, apie ką kalbėjome: išskyrus mintį, kurią gali perduoti savo anūkui, pasaulyje nėra nieko vertingo.
Naudodamasis tavo mintimi, jis tikrai įgyja turtų… Kas apskritai yra mintis? Tuštuma? Bet jis tikrai gauna tai, kas egzistuoja amžinai, kas tobula, ko niekas negali pavogti ir negali nieko su tuo padaryti. Pats svarbiausias turtas – požiūris į gyvenimą, į žmones. Mintis – tavo vidinis turtas. Tai brangiau už bet kokį deimantą. Mūsų laikais kardinaliai perkainojamos vertybės. Tai, kas man buvo vertinga, už ką kovojau, gyvenau, miriau, bandžiau kaupti, perduoti kitoms kartoms – visa tai šiandien praranda savo vertę.
Klausimas: Vis dėlto, kur mes einame? Kas iš tikrųjų bus verta gyvybės, pinigų?
Atsakymas: Tik mintis.
Klausimas: Bet ar jums tai neatrodo per daug abstraktu?
Atsakymas: O ką apskritai žmogus turi ne abstraktaus, jei jis gyvena ir miršta? Taigi, pats vertingiausias dalykas yra tas, kurį gali perkelti iš vienos būsenos, kai gyvena, į būseną, kai miršta, anapus mirties slenksčio.
Klausimas: Ar jis gali ten pasiimti mintį?
Atsakymas: Žinoma, kad gali. Tik tai jam ir lieka.
Klausimas: Kokią mintį reikia dabar išplėtoti, kad ji būtų vertinga ir būtina?
Atsakymas: Teigiamą požiūrį į pasaulį ir į kitus. Tai niekur nedingsta. Tai nuolatos lieka su tavimi, nes yra ne tavo egoizme, kuris miršta su kūnu ir išnyksta, bet yra altruizme, gerosiose savybėse, kurias įgijai per savo žemišką gyvenimą. Ir tada tu su jomis išskrendi, patenki į kitą erdvę – teigiamų savybių ir jėgų erdvę.
Mes egzistuojame tam, kad sukauptume tokias teigiamas emocijas, mintis, norus, siekius, impulsus ir išeitume su jais.
Aš palieku šį pasaulį, perdavęs, kiek galėjau, teigiamą požiūrį į pasaulį, žmones, gyvenimą savo vaikams ir anūkams bei apskritai visiems, kam įmanoma.
Klausimas: Manote, kad tai jūsų ir visų mūsų misija?
Atsakymas: Žinoma. Bet tai yra mano nuomonė.
Klausimas: Bet tai ir visų kartų kabalistų nuomonė?
Atsakymas: Taip, žinoma.
Komentaras: O tai, ką aš dabar matau komentaruose: blogis, siaubas, neapykanta, nesantaika…
Atsakymas: Tai verčia mus įvertinti tai, kas iš tikrųjų svarbu gyvenime, surinkti ir perduoti, mokyti naująją kartą.
Klausimas: Vadinasi, kaip atsispirti nuo šios tamsos ir judėti geros minties link?
Atsakymas: Taip. Viskas bus gerai.
#268654

Iš 2020 m. birželio 15 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mintis – aukštesnioji jėga

Mintis – pati didžiausia jėga

Komentarų nėra

Gyvenimo pamokos

Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kiekvienas iš mūsų išgyvena sunkių akimirkų, kai norisi paklausti: „už ką man visa tai?“ Ar iš tikrųjų egzistuoja karmos dėsniai ir kiekvienas žmogus nusipelno to, kas jam nutinka?
Atsakymas: Iš dalies – taip. Kiekvienas žmogus turi savo sielos šaltinį. Jis gimsta su tam tikru savybių rinkiniu, ankstesnių reinkarnacijų patirtimi. Gimęs turi tęsti savo kelią ir pasiekti egzistavimo tikslą – visiškai prilygti Kūrėjui.
Taigi, žmogaus pradinis taškas išnyksta kažkur praeitose reinkarnacijose, o galutinis – būsimuose gyvenimuose. Esamu metu jis vykdo tam tikrą programą, todėl viskas, kas jam nutinka, nėra atsitiktinumas. Viskas veda į tikslą.
Klausimas: Ar visiems reikia iš to pasimokyti?
Atsakymas: Taip, jei nori. Jeigu to siekia, tada jam padeda iš viršaus, suteikia tam tikrą aplinką, tada žmogus gali išmokti šias pamokas ir eiti pirmyn gana sąmoningai.
Klausimas: Ar žmonija, atsižvelgdama į esamą situaciją, išmoko pamoką? Ką turėjome suprasti iš situacijos su koronavirusu?
Atsakymas: Tai, kad mūsų pasaulis yra integrali sistema, kuri dabar išgyvena pandemijos bangą. Pirmąkart ji apima visą planetą. Per visą istoriją pasaulyje nebuvo nieko, kas būtų palietę visus be išimties. Mums rodoma, kad mūsų pasaulis iš tikrųjų yra absoliučiai integrali, uždara sistema, ir tuo vadovaudamiesi turime pasiekti visišką vidinę pusiausvyrą.
#267420

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš anksto nulemtas kelias

Karma ar sąmoningas judėjimas?

Ar kančios mus apvalo?

Komentarų nėra

Blogis, pragaras, meilė

Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Japonijoje buvo atvejis, kai sergantis koronavirusu ir tai žinantis žmogus išėjo į gatvę ir ėmė glebėsčiuotis su kitais, netgi su artimaisiais. Vėliau grįžo namo ir po kurio laiko mirė. Tai pateikiama kaip moralizuojantis pavyzdys. Ar tikrai egzistuoja vadinamasis „aukščiausias teismas“, kuomet žmogus sąmoningai eina tai daryti?
Atsakymas: Be abejo, šis teismas egzistuoja mūsų pasaulio jėgų lygyje, jis niekur nedingsta. Esmė ta, kad esame susieti į vieną bendrą visumą, į integralią sistemą. Jei žmogus palaiko šią sistemą ir siekia ją padaryti integralią, tai yra jo nuopelnas. Ir atvirkščiai, jei jis nutraukia tarp visų esančią gerų ryšių grandinę, tai yra jo pralaimėjimas, bausmė.
Aišku, kad žmogus, tyčia apkrėtęs kitus, labai sau pakenkė: savo veiksmais jis tarp mūsų pasėjo blogį, tas blogis veikia toliau. Kokios pasekmės? Žmogus sulaikė visos sistemos judėjimą integralumo, ryšio, meilės link, o tai – prislėgė jį patį.
Klausimas: Ar yra toks tiesioginis ryšys, kaip jūs sakote, kad visa tai prislegia žmogų?
Atsakymas: Žinoma. Dabar jo norai tapo daug egoistiškesni. Mirdamas jis atsikratė kūno, šio noro pasireiškimo labai žemame lygmenyje, bet vis tiek pasiruošusio ištaisymui. Ir dabar jis negali biologiškai išsitaisyti. O kaip taisytis dvasiškai, jei ten viskas taip egoistiška, ir dabar nežinia, kada jis galės pradėti išsitaisymą ir kokia forma.
Klausimas: Ar tai taikoma visam pasaulio blogiui? Visiems blogio nešėjams?
Atsakymas: Taip.
Klausimas: Žmonės iškart prisimena baisius budelius, žudikus ir pan. Ar tai taikoma jiems?
Atsakymas: Dar blogiau: žmogus, kuris neleidžia gyventi kitiems, nesuteikia jiems galimybės laisva valia tinkamai išsitaisyti, sukuria sau milžiniškų problemų.
Klausimas: Kodėl tai skiriama žmogui? Dėl ko tai jam įdiegia Aukštesnioji jėga, Kūrėjas? Kodėl reikia taip pakišti žmogų?
Atsakymas: Turi išryškėti visas blogis. Privalo! Ir todėl sielos, praeityje dariusios baisius veiksmus, gauna papildomą krūvį, kad jis nugramzdintų jas į žemiausią tašką, nuo kurio galėtų pradėti kilti. Nes jeigu jos yra kažkur tarp gėrio ir blogio ir nelaiko savęs blogomis, joms reikia suteikti papildomai blogio: tada jos supranta, kad iš tikrųjų turi taisytis.
Klausimas: Sakote, kad absoliučiai viskas nukreipta į išsitaisymą, gėrį, šilumą, meilę, ir mes turime pereiti šias baisias būsenas ir pamatyti tuos baisius žmones, jų nekęsti ir pasmerkti mirties bausmei. Ir visa tai turi būti kelyje į meilę, gėrį?
Atsakymas: Nenorėčiau sakyti, kad apskritai reikia mirties bausmės. Nes ji atima asmens galimybę išsitaisyti, o taisytis turi visi. Taigi, nesu už mirties bausmę, bet turime sudaryti žmogui tokias aplinkybes, kai jis būtinai norėtų pasitaisyti! Tiesiog, tegul erelis lesa jo kepenis!
Klausimas: Kas yra išsitaisymas?
Atsakymas: Išsitaisymas – tai savojo žemumo, niekingumo, kenkėjiškumo, amoralumo supratimas. Tai noras tapti naudingam ir matyti, koks kenksmingas buvai. Suvokimas, kad netinkamai bendravai su žmonėmis, koks buvai bjaurus ir blogas, palyginus su tuo, ką matai dabar, yra pragaro būsena. Tai ir yra pragaras, o mirties bausmė nieko neištaiso.
Klausimas: O kaip sužadinti tokią būseną?
Atsakymas: Tam reikia su žmogumi dirbti. Turi būti pedagogų, kurie tiksliai atvestų jį prie savarankiško apibrėžimo: kas gi jis toks?
Klausimas: Vadinasi, pedagogai neturėtų nusikaltusiojo nekęsti, bet turėtų suprasti, kad tai – išsitaisymo kelias?
Atsakymas: Taip. Turi rodyti jam meilę. Žmogui tai blogiau nei mirtis. T. y., pedagogai jį myli, ieškodami metodų, kaip jam padėti suvokti blogį savyje. Tikiuosi, kad pamatysime patys, kaip žmonės pradės keistis.
Klausimas: O tuomet žmonės iš šios neapykantos pradės suprasti, kas jie tokie ir kad jie yra žudikai?
Atsakymas: Taip. Jie klaidžios gatvėmis kaip mirusieji, prisikėlę iš savo kapų, ir ieškos, kaip galėtų išsitaisyti.
Klausimas: Ar tam reikia pedagogų, kurie jiems parodys, kas yra tikroji meilė? O žmonės žiūrės į juos, nekęs jų ir keisis dėl jų?
Atsakymas: Taip.
#267527

Iš 2020 m. gegužės 11 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Komentarų nėra

Rasti aukso vidurį

Dvasinis darbas, Gyvenimo prasmė, Kūnas ir siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Mane traukia į dugną įprastinis gyvenimo būdas. Visi, su kuo bendrauju, netiki, kad pokyčiai galimi. Dėl to svyra rankos ir dingsta noras eiti pirmyn.
Atsakymas: Ir kas iš to? Svyra rankos, nenori eiti pirmyn – neik. Vis tiek paskui gyvenimas privers.
Reikia tiesiog rasti sau aukso vidurį. Ne šokti galva į kur nors, o eiti tolygiai, tiksliai ir pasitelkus kabalą aiškintis viską, ką sutinkate gyvenime. Tai labai greitai išmokys jus, kaip tinkamai žvelgti į pasaulį.
Klausimas: Bet ar yra gyvenimiškas kelias, kuris veda į sėkmę, ar tai nevienareikšmė sąvoka?
Atsakymas: Žinoma, yra. Bet jis jums jau apibrėžtas, ir jį atskleidžiate arba geru, arba blogu keliu. Tai tokie skirtingi keliai, kad jums atrodo, kad tai skirtingi gyvenimai.
Komentaras: Išeitų, kad šiame gyvenime galime praeiti savo dvasinį kelią ir suvokti ką nors, o galime užbaigti savo dienas nieko neišmanydami?
Atsakymas: Atsirasite vėl, naujame įsikūnijime.
#268598

Iš 2020 m. liepos 14 d. TV laidos „Pokalbiai su M. Laitmanu. Daša Gorod, psichologė“

Komentarų nėra

Ar egzistuoja gyvenimas po mirties?

Krizė, globalizacija, Kūnas ir siela, Sveikata

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar yra gyvenimas po mirties?
Atsakymas: Būtent po mirties ir yra gyvenimas. Kol neišsilaisvinsime iš savo egoizmo, tol nebus jokio gyvenimo. Jaučiame savo egzistavimą egoizme, o jis yra labai menkas, žemas, ribotas. Kai tik atsikratome egoizmo, bent jau per fizinio kūno mirtį, nepaisant to, kad tai labai mažas išsilaisvinimo ir pakilimo lygis, jis vis tiek išvaduoja mus iš pirmojo egoistinio lygmens. Tada pradedame suprasti, kad gamta ir pasaulis egzistuoja kitame matavime – aukščiau egoistinio.
Klausimas: Žmonės, gyvenantys savo voverės ratelyje, neturi laiko galvoti apie ką nors daugiau, jiems reikia maitinti šeimą. Todėl turbūt egoizmas taip graužia žmoniją. Kaip išeiti iš šio siauro rato?
Atsakymas: Tą reikia aiškinti, to mokyti. Tam ir sukūriau kabalistinę mokyklą, veikiančią beveik visomis pasaulio kalbomis, visuose žemynuose ir turinčią kelis milijonus klausytojų. Mes vedame pamokas ir paskaitas, rengiame tarptautines konferencijas ir kitus renginius.
Tačiau dabartinis virusas, ši paskutinė gamtos suvokimo sistema, dabar pamažu įeinanti į mūsų sąmonę, verčia žmogų suprasti, kur jis gyvena, kodėl virusas egzistuoja. Ir nėra kur dingti: geruoju ar bloguoju, vis tiek turėsime suprasti visą integralios gamtos paveikslą ir kaip jame egzistuoti. Privalome pradėti teisingai, integraliai sąveikauti su ja. Turime tapti kaip ji.
#264409

Iš 2020 m. kovo 29 d. programos „Susitikimas su kabala. Viktorija Bone“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra mirtis kabalos požiūriu?

Gyvenimas ir mirtis – pojūčių kaita

„Aš“ ir mirtis

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai