Klausimas: Kūrėjas – tai uždara, vadinasi, ribota sistema?
Atsakymas: Taip. Kūrėjas ar gamta – tai uždara, apribota sistema, kurią taip jaučiame savo egoizme, savo nore.
Klausimas: Kitaip tariant, žmogus pats apriboja gamtą/Kūrėją?
Atsakymas: Savaime suprantama. Pats augdamas leidžiu augti gamtai ir vis labiau atsiskleisti iki tam tikrų ribų. O kokios jos – išvysime vėliau. Praktiškai tai begalinė riba, bet ji jaučiama kaip turinti ribas. Toks pats save neigiantis apibrėžimas.
#267034

Iš 2020 m. gegužės 10 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kūrėjas – tobula altruistinė sistema

Viršelis, už kurio slepiasi Kūrėjas

Mokytis integralaus vystymosi iš gamtos

Klausimas: Kodėl nepaisant visų veiksmų platinime, maksimalaus įsijungimo į dešimtuko darbą, mūsų nepalieka nepasitenkinimo jausmas, ir vis jaučiame, kad per mažai darome dėl dvasingumo, nors pasitelkiame visas galimas priemones? Kodėl Kūrėjas siunčia tokį pojūtį?
Atsakymas: Kūrėjas nepaisant jūsų gerų pastangų ir tikslių, nuoširdžių siekių vis tiek siunčia jums nepasitenkinimo pojūtį. Matyt, Jam reikia, kad jūsų siekis būtų didesnis.
O jūs užmegzkite ryšį su Kūrėju ir paklauskite Jo, nors Jis ir slepiasi. Jis taip ir vadinasi „Besislepiantis“ (Kėl mistatėr)
Štai ir paklauskite Jo: „Ko Tu iš manęs nori? Kaip galiu priartėti prie Tavęs. Parodyk man užuominas.“ Imkite taip su Juo žaisti. Pamatysite, kad išreikšdami savo poreikius, pojūčius, norus, juose pajausite Jo atsakymą.
Nesigėdinkite. Jis labai mėgsta tokius pokalbius. Juk ta aukštesnioji jėga – amorfiška. Ji aplink jus. Kuo labiau žadinate tokius klausimus, pojūčius savyje, tuo greičiau ir subtiliau Jį pajausite.
#260773

Iš 2020 m. sausio 12 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Nenutraukti ryšio su Kūrėju

Artimas ryšys su Kūrėju

Dvasinio darbo ypatingumas

Nuolatos pamirštame, kad be Kūrėjo nėra nieko kito. Kūrėjas taip daro tikslingai, Jis vienintelis viską valdo. Jis keičia vaizdus priešais mus ir mes pamirštame, kad visa tai – menamas pasaulis. Jis vadinamas išgalvotu pasauliu, nes nuo mūsų slepia Kūrėją.
Kūrėjas slepiasi už pasaulio, kurį matome aplink. Negyvoji, augalinė ir gyvūninė gamta, žmonės ir pats žmogus su savo vidiniu pasauliu – visai tai slepia Kūrėją nuo žmogaus.
Turime nepamiršti to. Čia ir yra problema. Kaip rašo Baal Sulamas, pati didžiausia bausmė žmogui – kai jis atsijungia nuo Kūrėjo, kitaip tariant, Kūrėjas atjungia jį nuo Savęs, juk pats žmogus nieko nedaro.
Todėl visas mūsų darbas – nuolatos prisiminti, kad yra Kūrėjas ir žmogus, ir tarp jų yra šis išgalvoto pasaulio paveikslas. Žmogus neturi ištrinti šio paveikslo, reikia jį susieti su Kūrėju. Kūrėjas sukuria priešais jį visus šiuos pavidalus, o žmogus turi per jėgą juos susieti su Kūrėju. Juk Kūrėjas tai daro tam, kad žmogus visas tas formas iš paslėpties paverstų atskleidimu. Ne daugiau.
Neturime jokio kito darbo. Visame savo gyvenime, visur, kas egzistuoja, reikia tik paslėptį (kai pasaulis nuo manęs slepia Kūrėją) paversti atskleidimu. Ši paslėptis ateina tik iš Kūrėjo, ir aš turiu visus tuos pavidalus susieti su Juo.
Juk negyvoji gamta, augalija, gyvūnija, o svarbiausia, žmonės, – visi jie lėlės, marionetės, įvairūs pavidalai, kurie neturi valios laisvės mano atžvilgiu, ir jie neturi jokios savarankiškos tikrovės.
Galiausiai jie visi – viršelis, į kurį įvelkamas Kūrėjas, kad būtent per jį atskleisčiau Kūrėją. Jeigu man pavyksta jėga prasiskverbti pro tą viršelį, kaskart jį susiejant su Juo, suprantant, kad tai Jis su manimi žaidžia, ir Jis visa tai daro, tai šis viršelis iš paslėpties virsta atskleidimu.
Turime nuolatos už to laikytis, sustiprinti vieni kitus, kad taip suvoktume tikrovę. Tai mūsų pagrindinis darbas. Ir tuomet pamatysime, kad jau tiesiogiai dirbame su Kūrėju ir visąlaik mėginame atskleisti „Be Jo nėra nieko kito“ ir „Geras ir Kuriantis gėrį“ kiekvienoje kliūtyje, kurią Jis stato tarp Savęs ir mūsų.
Mums reikia nuolatos gyventi su šiuo paveikslu, su tokiu suvokimu, tikrove, kurią taip sau įsivaizduojame. Ir mūsų darbas visuomet turi būti į tai nukreiptas. O pasaulio vaizdai neturi mūsų pavergti ir žaisti su mumis taip, kad sektume paskui juos. Priešingai, visada įsitveriame Kūrėjo, o pasaulio vaizdai tarnauja tam, kad sustiprintų ryšį tarp mūsų ir Jo.
Tai ir asmeninis žmogaus darbas, ir jo darbas per grupę. Asmeninis – parengiamasis darbas, o darbas per grupę – išties palaimintas, ten reikia laidavimo, abipusio palaikymo.
Juk po to, kai žmogus kaskart mėgina už kliūčių atpažinti Kūrėją, jis gauna tokias įvairias, sudėtingas kliūtis, kad tik padedamas grupės įgyja teisingą požiūrį į Kūrėją, esanti jos viduje. Tuomet grupėje jis ima kurti sistemą, atskleidžiančią Kūrėją, kaip veikiantį įvairiomis formomis visas žmogaus savybes ir jausmus, protą ir širdį.
Individo ir grupės atžvilgiu yra skirtumas sakant „Nėra nieko kito tik Jis“. Mažoje pakopoje atskleidimas galimas žmogui asmeniškai, o ant pagrindinių pakopų žmogus jau jaučia, kad jam būtina grupė ir tas prietaisas, per kurį jis atskleidžia Kūrėją visuose pasireiškimuose, t. y. dešimtyje sfirų.
#222932

Iš 2018 m. kovo 2 d. rytinės pamokos „Purimo tema“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Ar keičiasi Kūrėjo pavidalas?

Pasaulis, kuriame „Nėra nieko kito, išskyrus Jį“

Kilimas dvasinio pasaulio pakopomis itin ypatingas. Kiekvienoje pakopoje keičiasi absoliučiai viskas, tarsi žiūrėtum spektaklį teatre, kur nuolatos keičiamos dekoracijos. Kiekvienoje pakopoje keičiasi ne tik dekoracijos, bet ir veikiantys asmenys, aplinkybės, drapiruotė, apšvietimas – viskas keičiasi!
O mes turime susipažinti su kiekviena scena, pamatyti, kokie herojai pagrindiniai, kokie antriniai, kokia esmė, koks spektaklis priešais mus, „įsipaišyti“ į jį, susijungti su juo ir rasti toje vienybėje, kaip geriau suprasti esamos scenos sumanymą. Juk jis nevisai suprantamas, jaučiamas.
Vis dėlto sumanymas visuomet vienas – suvokti Kūrėją. Bet Kūrėjas taip save paslepia ir taip pristato save, kad Jį reikia vytis. Todėl sakoma „kėl mistatėr“ – „besislepiantis Kūrėjas“. Jis visąlaik tarsi išsprūsta, neaiškiai su mumis žaidžia, atitolsta kaip nubėganti tolyn ir atsisukanti atgal stirna, kad nuolatos Jį pavytume.
Kam visa tai? Turime atskleisti Jo paslėpties ypatumus kiekvienoje pakopoje, kiekvienoje iš šio spektaklio 125 scenų. O jos labai skirtingos, visiškai nepanašios. Bet kai jas įspėjame, tampame išsilavinę, viduje turtingi, suprantame Jo sumanymą: kam Jis sukūrė kiekvieną detalę, ir kodėl jos taip tarpusavyje sąveikauja, kokia to prasmė.
#259354

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kodėl Kūrėjas slepiasi?

Darbas Kūrėjo pasaulyje

Nenoriu būti lėle!

Acmuto – tai aukštesnioji šaknis, kuri tiesiogiai nesusijusi su mumis, kitaip tariant, tai Kūrėjas Pats Savaime, egzistuojantis nepriklausomai nuo kūrinio. Tokiu pavidalu negalime Jo pajausti.
Kitais žodžiais sakant, Acmuto – tai programa, nepriklausanti kūriniui. Mes tiesiog nurodome, kad tokia būsena yra, tačiau mums nepasiekiama. Negalime Jo pajausti.
O programa, kuri susijusi su mumis, vadinama „Kūrėju“ arba „AVAJA“.
Klausimas: Ar gali būti taip, kad Kūrėjas turi dar kokių nors planų kokių nors kitų, mums nežinomų kūrinių atžvilgiu?
Atsakymas: Tai mūsų neliečia.
Klausimas: Bet ar galima tai palyginti su tuo, kaip mūsų pasaulyje vaikas supranta kokį nors tėvo santykį su juo, bet nežino, kuo tėvas užsiima, kokie jo planai ir t. t.?
Atsakymas: Taip, galima ir taip sakyti. Tačiau neužsiimame tokiais pamąstymais, spekuliacijomis, nes jos vis tiek neturi jokio pagrindo. Tam neturime nei tikro noro, nei kokių nors galimybių tai tirti.
#264441

Iš 2019 m. birželio 17 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra Acmuto?

Acmuto – neatskleidžiama Kūrėjo esmė

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Klausimas: Jūs traktuojate gamtą kaip kažką išmintingo, arčiau sąvokų „Kūrėjas“, „Dievas“, „Aukštesnis protas“. Kaip tai paaiškinti kabalos požiūriu?
Atsakymas: Kabala žiūri į gamtą kaip į aukštesnįjį protą, kuris turi savo dėsnius. Ši sistema yra absoliučioje pusiausvyroje ir siekia, kad mūsų menka egoistinė prigimtis būtų panaši, pusiausvyroje su ja.
Todėl, kai tik mes nukrypstame nuo visiškos visų gamtos dalių – negyvosios, augalinės, gyvūninės ir žmogaus – tarpusavio bendradarbiavimo kelio, tai iš karto vyksta kažkokie negeri posūkiai, neigiamos apraiškos gamtoje.
Jie gali būti maži – tokie, kad mes į juos nekreipiame dėmesio, ir gali būti rimti – tokie kaip uraganai, žemės drebėjimai, o praeityje – net didelių meteoritų kritimai ir pan.
Mes turime suprasti, kad gamta – tobula. Netobuli tik mes – jos mažoji dalis.
Mes palaipsniui judame į gerus tarpusavio ryšius, bet ne geruoju keliu, o priverstinai vykdydami gamtos, integracijos ir komunikacijos dėsnius. Todėl mes einame pirmyn, kaip tai vadinama, „su lazda į laimę“: gauname smūgius ir po truputį keičiame savo kelią.
Egoizmas visą laiką nori pasukti mus kairėn, o gamta mus muša, tada mes pasukame truputį dešinėn, ir esame tokios būsenos, kai balansuojame į dešinę, į kairę. Taip žmonija nuolatos juda su lazda į laimę.
Dabar jau pradedame suvokti, kad patenkame į aklavietę. Mes praėjome visas visuomenės egoistinio vystymosi stadijas ir šiandien galime suvokti, kad su savo egoistine prigimtimi nieko gero negalime pasiekti.
Žmonija praktiškai suvokė savo egoistinio vystymosi galą. Ji turi mokytis iš gamtos integralaus vystymosi, juk mes visi esame vienoje sistemoje. Šią sistemą mums reikia ištirti ir ja vadovautis.
Komentaras: Šiandien nėra problemos rasti medžiagos apie mūsų pasaulio globalumą, apie žmogaus abipusį ryšį su gamta. To iš tikrųjų reikia mokytis. Bet vis tik norėtųsi pereiti prie koronaviruso.
Atsakymas: O tai yra tas pats. Juk mūsų kryptis skiriasi nuo visos gamtos ir todėl sukelia tokias pasekmes kaip įvairių virusų atsiradimas, kurie priverstinai grąžina mus į normalią būseną.
#262766

Iš 2020 m. kovo 19 d. TV programos „Koronavirusas keičia tikrovę“

Klausimas: Kokia prasmė kviesti žmones vienytis neminint Kūrėjo, jei Jis vienintelis, galintis juos sujungti?
Atsakymas: O kokia prasmė kalbėti apie Kūrėją, jeigu niekas Juo netiki, ir nesupranta, ir nežino, kas Jis?
Ką reiškia Kūrėjas? Visa mūsų integrali, tarpusavyje susijusi gamta, kurioje egzistuojame, ir yra Kūrėjas. Ar kalbate apie gamtą su jos integraliais, fizikos, tiksliais matematiniais dėsniais, ar kalbate apie Kūrėją (aukštesniąją jėgą) – abi sąvokos tapačios.
Kūrėjas – tai ne koks nors ant debesies sėdintis dievulis, kuris ką nors sumąsto ir daro. Kūrėjas – tai visa didžiulė amžina, tobula, beribė gamta, apimanti savyje visus pasaulius, ir visas pakopas, kuriomis žmogus kyla iki šių pasaulių.
Tad kabalistinių pasakymų nereikia įsivaizduoti kaip kažko žemiško. Priešingai, gamta ar Kūrėjas – tai vienas ir tas pats. Kabaloje kitaip nepaaiškinsi. Studijuokite kabalą ir pamatysite, kaip traktuoti šias jėgas.
#264017

Iš 2020 m. kovo 22 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ar Kūrėjas turi pavidalą?

Nuo ko slepiasi Kūrėjas?

Kūrėjas – tai jėga, objektas ar savybė?

Klausimas: Žodis „Kūrėjas“ labai mane painioja. Tai kažkoks senelis ar kažkas kita?
Atsakymas: O kodėl Jis turėtų būti senas? Galbūt Jis jaunas ir gražus?
Tačiau, jei rimtai, tai susitarkime: pasaulėdaroje egzistuoja pati aukščiausia jėga, kuri apima visą gamtą ir viską, kas joje vyksta. Ši aukščiausia jėga vadinasi „Kūrėjas“.
Ji neturi nieko bendra su mūsų pasauliu, mūsų kūnais, mūsų pavidalu. To nėra! Tik jėga! Įsivaizduokite elektrinę ar magnetinę jėgą, lauką. Tas pats ir čia.
Laukas, apimantis absoliučiai viską, vadinamas Kūrėju, nes Jis kuria, veikia. Turime atskleisti šį lauką. Esame jame, bet nejaučiame jo poveikio sau. Todėl privalome kažkaip save pakeisti, kad galėtume tai pajausti.
Ką reikia dėl to padaryti? Sakoma: jei sukursite grupę, kurioje suartėsite su savo draugais, tada šiame davimo veiksme pradėsite jaustis arčiau šio lauko ar atokiau nuo jo. Tai labai panašu į elektrinių krūvių sąveiką magnetiniame lauke. Tai ir yra jo atskleidimo principas.
Išvada: Mums reikalinga grupė, kad jos padedami atskleistume Kūrėjo lauką.
#262296

Iš 2020 m. vasario 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kaip suvokti Kūrėją?

Atskleisti Kūrėjo lauką

Kur rasti Kūrėją?

Komentaras. Dr. Izaijas Rubinšteinas tyrimais atskleidė, kad visų gyvūnų DNR sandara vienoda. Kiekvieną DNR sudaro tarpusavyje sujungtos aminorūgščių spiralės.
Mokslininkas tyrimus atliko elektroniniu mikroskopu su prijungta programa, kuri atsakydavo į jo pateiktus klausimus. Į klausimą: „Kas jungia šias spirales?“ – programa atsakė: „Periodiškai atsirandantis tiltas“.
Kada jis paklausė: „Kur galima pamatyti šį tiltą?“ Programa atsakė: „Tiltas stovi už 10 aminorūgščių, po to už 5, toliau – už 6, dar toliau – už 5“ ir t. t.
Kadangi mokslininkas buvo religingas žydas, tai pamatęs skaičių seką: 10, 5, 6, 5, padarė išvadą, kad tai ne šiaip skaičiai, o Dievo vardas – Jud-Kei-Vav-Kei.
Atsakymas. Ryšys tarp visų galimų mūsų DNR savybių atsiskleidžia matricoje, vadinamoje „Dievo vardas“.
Dr. Rubinšteinas atskleidė gamtoje esančią priklausomybę, kuri išreiškiama Jud-Kei-Vav-Kei. Ši priklausomybė pasireiškia absoliučiai visur! Tik mes kartais ją pastebime, galime atskleisti, tyrinėti, užrašyti, o kartais ne. Bet ji pasireiškia visur, nes tai – bendra gamtos savybė.
DNR – informacinis žmogaus įrašas.
Klausimas. O kur jis yra?
Atsakymas. Mūsų ląstelėse. Mes sudaryti iš baltymų struktūrų, kurių pagrindas – savybė, kabaloje vadinama „trys linijos“ arba dviguba spiralė, sujungta kopėtėlėmis.
Kabaloje tai žinoma jau 5000-6000 metų. Galbūt ir dar seniau žinota, tik kieno?
Klausimas. Kaip žmogui augant ne tik fiziškai, bet ir morališkai, protiškai bei dvasiškai, tobulinant save, nenutraukti šios spiralės, o stiprinti ją? Ko tam reikia?
Atsakymas. Dėl to jam reikia susijungti su Kūrėju. Tada jis atkurs savo nutrūkusius saitus.
Todėl reikia pasiekti tokį lygį, kuriame galėtum susisiekti su Kūrėju, gauti iš Jo tą pirmapradę jėgą, kuri taisys tavo DNR, tavo dvigubą spiralę. Iš esmės – atkūrinėti tarp jų vidurinę liniją.
Klausimas. Kaip žmogui padeda suvokimas, kad jo struktūroje įrašytas Kūrėjo kodas?
Atsakymas. Labai padeda! Mes visi sudaryti iš šių kodų. Visos mūsų ląstelės, visi organai sudaryti iš tarpusavyje sąveikaujančių įvairių baltymų sistemų. Jose įrašyti Kūrėjo kūrimo rezultatai, kaip Jis mus sukūrė. „Jis“ – tai Aukštesnioji jėga, aukštesnioji programa.
Klausimas. Žinome, kad tiltas kartais sugriūna. Kokiomis sąlygomis išnyksta Kūrėjas, Jo įrašas?
Atsakymas. Išnyksta, kai visiškai nesistengiame būti į Jį panašūs. Taip prisišaukiame problemas, ligas, net mirtį.
Klausimas. Kokia Jo funkcija žmogaus DNR viduje? Koks Kūrėjo vaidmuo ir kaip turime jį atitikti?
Atsakymas. Kaip jau sakiau, žmogaus DNR sudaro dvi lygiagrečios baltymų sistemos, tarp kurių yra jungtys, panašios į kopėtėlių skersinius. Tai labai supaprastintas vaizdas, sudedamųjų ten yra žymiai daugiau. Visa tai turi palaikyti tokią pusiausvyrą, kad tarpusavio sąveika būtų absoliučiai altruistinė.
Jei tokia pusiausvyra pasiekiama, tada šiomis jungiančiomis kopėtėlėmis – mažučiais jungiančiais įrenginiais (juk baltymų sistemų struktūra labai sudėtinga) – perduodamas teisingas signalas, subalansuojantis dešiniąją ir kairiąją linijas.
Komentaras. Kaip žmogui tapti geresniam?
Atsakymas. Geresniam? Visai paprasta! Reikia tik panorėti tapti geresniam. Pagal jo norą spiralė ims keistis į gera. Ji ims suktis tinkama kryptimi sąveikoje su kitomis spiralėmis ir bus pačiame optimaliausiame režime.
Klausimas. Kaip žmogus galėtų užmegzti ryšį, dialogą su šia sistema, pasitikrinti savo veiksmų teisingumą?
Atsakymas. Tam jis turi būti geras. Būti geram, vadinasi, visus laikyti aukštesniais už save ir gyventi tam, kad darytų gera kitiems. Tada jo sistema veiks tinkamai. Jos toks vidinis stilius, tikslas, režimas – teisingo palankumo sau ir kitiems režimas.
Komentaras. Labai sudėtinga sistema!
Atsakymas. Nesudėtinga. Jos veikimo principas labai paprastas.
Bet viduje ji labai sudėtinga, nes turi įsikūnyti gyvoje – gyvūninėje, biologinėje materijoje. Tai sudėtinga, juk tam, kad išverstum dvasinę kalbą, jausmų, davimo, meilės, tarpusavio sąveikos kalbą į iš esmės negyvų elementų, baltymų kalbą, reikia labai didelės transformacijos.
Reikia atlikti labai daug įvairių atspaudų įvairiuose šios teisingų tarpusavio santykių sistemos lygmenyse, kol ji nusileis iki tinkamos sąveikos baltymų lygmenyje. To neįmanoma net įsivaizduoti!
Klausimas. O kaip atsižvelgti į visas šias smulkias detales?
Atsakymas. Neįmanoma. Prisimenu, ir aš lygiai taip pat klausiau. O vėliau supratau, kad mūsų deterministiniame lygmenyje šito niekaip negalime įsivaizduoti, padaryti, pajusti, sukurti, patys sukonstruoti, sujungti, surinkti tarsi konstruktorių.
Viena, ką galime, – nuteikti save atvirkščiai – gėriui, meilei, tarpusavio sąveikai, suartėjimui, prieraišumui. Tada ši tarpusavio sąveika įvyks mūsų viduje ir atitiks mūsų siekius. Savo siekiais mes suderiname baltymų spirales.
Komentaras. Vadinasi, žmogui verta kažko panorėti…
Atsakymas. Ne, neužtenka tik panorėti. Taip nebūna, čia ne kokie fokusai. Žmogus turi dirbti su savimi, siekdamas teisingų minčių ir norų, gerinti santykius su kitais, ir taip jis išsigydys visas savo spiralių problemas.
Klausimas. DNR dažnai vadinama statybine gyvybės medžiaga, nes joje saugomas genetinis kodas, sudarantis paveldimumo pagrindą.
Taigi mūsų paveldimumas – būti visiškai, kaip jūs sakote, geriems ir veikti visų labui. Kodėl gi žmogus elgiasi priešingai? Kur nutrūkusi ši spiralė?
Atsakymas. Ne, ji nenutrūkusi. Mes tyčia tokie sukurti tam, kad patys save sąmoningai sureguliuotume. Mus sukūrė kenkėjiškus, bjaurius, godžius, trumpai tariant, visiškai egoistiškus, kad būdami tokios būsenos tinkamai save sureguliuotume ir taip išgydytume save bei kitus – savo palikuonis ir visą mus supantį pasaulį.
Žmogui suteikta galimybė išsitaisyti, bet tam reikia dirbti. Tam reikia sutikti mokytoją, tinkamą grupę. Jam reikia daug sąlygų, kad pradėtų taip save keisti, jog sugebėtų ištaisyti net savo baltymų struktūrą.
Klausimas. Mes galime pakeisti savo DNR?
Atsakymas. Ką reiškia „pakeisti“? Žmogus gali ją taisyti. Jeigu elgiasi teisingai, visi trūkumai išsilygina.
Kai jis funkcionuoja tinkamai, tai ir jos tinkamai funkcionuoja. Kai jis veikia lygmenyje „žmogus“, tinkamai sąveikauja su aplink esančiais asmenimis, tai jo viduje visos spiralės, baltymai ir kt. taip pat ima tinkamai sąveikauti. Kitaip tariant, žmogus iš aukštesnio – psichinio, psichologinio, netgi dvasinio lygmens priverčia susibalansuoti ir žemesnes struktūras.
Klausimas. Ką reiškia: žmogus elgiasi teisingai, kad vystytųsi jo sistema?
Atsakymas. Su visais elgiasi gerai. O dar labiau – kai atskleidžia Kūrėją. Tai jau aukščiausia pakopa. Tada savo prigimtimi, savo vidiniais veiksmais jis tampa lygus Kūrėjui. Išorėje to galbūt ir visai nesimato. Ir tada visa jo struktūra taip pat palaipsniui visiškai išsitaiso. To visiems jums ir linkiu.
Klausimas. Kam žmogui reikia visų šių žinių? Tarkime, jis žino, kad turi altruizmo kodą, ir nieko su tuo negali padaryti.
Atsakymas. Žmoguje yra šis altruizmo kodas, kurį jis turi atskleisti, rasti, kaip jį atrakinti, ir susiderinti su juo. Žmogus turi tai padaryti ir padarys. Kiekvienas!
#258389

Iš 2019 m. lapkričio 17 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Klausimas. Ar gali mintys paveikti Kūrėją ir Jo tikrovę pasaulyje?
Atsakymas. Ne, Kūrėjo mes niekaip negalime paveikti. Tai yra Absoliutas – jėga, kuri supa viską. Ji egzistavo dar iki mūsų sukūrimo ir todėl asmeniškai paveikti Jo negalime.
Mes galime daryti poveikį tik Jo santykiui su mumis. Kitaip tariant, tiek, kiek esame panašūs į Jį, Jis su mumis elgsis geriau, o esant priešpriešai su Juo – blogiau. Bet tik dėl to, kad efektyviau pastūmėtų mus išsitaisyti, įgyti visišką panašumą į Jį.
#247506

Iš 2019 m. vasario 24 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Susipažinti su Kūrėju

Pažadinti Kūrėją

Kaip paveikti Kūrėją?