Pateikti įrašai priklausantys Laidavimas kategorijai.


Šviesos generatorius

Biblija, Dvasinis darbas, Laidavimas

Norint visą žmoniją vesti pirmyn būtinos dvi jėgos: teigiama ir neigiama. Iš principo jos kyla iš vieno aukštesniojo šaltinio, ir yra paleidžiamos iš aukščiau kančių arba Šviesos keliu. Tačiau negali būti vienos be kitos.
Visą laiką iš kažkur turime semtis jėgų vystymuisi – iš trūkumų, norų, pasiekimų, atskleidimų. Tačiau mūsų egoizmui, mūsų prigimčiai jie nieko gero neatneša – priešingai. Tai kaipgi mums vystytis be išorinių niuksų, smūgių, kančių, jėga verčiančių judėti pirmyn?
Štai čia mums padeda savybė, vadinama tarpusavio laidavimu (arvut), kai tam nuteikiame vienas kitą, vaidiname vienas kitam, kartu kurstome tokius tikslus, kurių iš prigimties neturime.
Iš pradžių nesiekiame tarpusavio meilės, draugystės, brolybės, nenorime pakilti virš savęs. Tačiau atliekant tai mechaniškai, dirbtinai sukeliant savyje tokį norą su ketinimu pritraukti aukštesniąją šviesą, pagal panašumo dėsnį ji veiks mus, pakeis mūsų prigimtį ir mes eisime pirmyn.
Gyvename nuolatinės Šviesos pasaulyje. Esame Šviesoje. Kaip galėtume ją pritraukti, kad ji judėtų? Tai panašu, jei paimtume metalinės vielos ritę ir imtume ją sukti aplink magnetą.
Beperstojo judėdama ritė kirstų pastovius skirtingo intensyvumo elektros laukus ir taip joje atsirastų elektros srovė. Tokiu principu sukonstruotas paprasčiausias elektros generatorius.
Tas pats vyksta ir su mumis. Jei sužadiname save judėdami į save ir iš savęs, kitaip sakant, visą laiką patiriame pakilimus ir kritimus būdami nuolatinėje Šviesoje, tai indukuojame sau ne nuolatinį, o kintantį Šviesos poveikį, mat mes keičiamės, o ji – ne.
Patirdami būseną „arčiau vienybės – atskirtis; arčiau vienybės – atskirtis“, esame nuolatos veikiami kintančios Šviesos ir taip keičiamės patys.
Klausimas. Kaip galiu pamatuoti, pajausti, kad, tarkime, dabar labiau sužadinau Šviesą?
Atsakymas. Akimirksniu to pajausti neįmanoma, tik po kurio laiko. Pirmiausia vieni su kitais suartėjame, po to atsiranda naujas, mus skiriančio egoizmo sluoksnis; ir vėl virš jo susivienijame, o tada vėl atsiranda dar didesnis mus skiriančio egoizmo sluoksnis ir t.t.
Abi jėgos, kurias sužadiname vienydamiesi ir išsiskirdami, ir yra mūsų vystymosi jėgos. Taip sukamės Šviesos lauke ir jaučiame, esą daugiau ar mažiau panašūs į ją.
Klausimas. Kas privers žmogų judėti pirmyn, jeigu jis nejaus, kad kažko nuolat pridedama?
Atsakymas. Tik vis labiau pasireiškiantys mūsų vidiniai egoistiniai rešimot, vidiniai informaciniai genai ir mūsų vienijimasis virš jų. Jei laiku nesivienysime, jie stums mus pirmyn kančiomis. Būtent tai dabar ir vyksta su žmonija.
O mes turime atskleisti pasauliui savo vienijimosi metodiką, kurią visai paprasta ir lengva įgyvendinti, juk esame Šviesos viduje ir pritraukiame ją pagal paprasčiausią indukcijos dėsnį.
Klausimas. Ar tuo metu gerai jaučiuosi?
Atsakymas. Taip, nes bet kokiu atveju – tamsoje ar šviesoje, būdamas arčiau ar toliau nuo Šviesos, net kai man bloga, jaučiuosi gerai, nes esu su šia idėja, šiame kelyje. Man malonu nugalėti kliūtis, siekiant aukšto tikslo. Idėjos įgyvendinimas teikia malonumą.

Iš 2015 m. rugsėjo 7 d. TV programos „Amžinosios Knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Susivienyti, nepaisant visų skirtumų

Laisvas vergas

Aukštesniosios šviesos jungiklis

Komentarų nėra

Kūrinijos dėsnis

Kūrėjas, Laidavimas

Klausimas. Kabalos mokslas kalba apie vieną jėgą, suvienyjančią savyje visas gamtos jėgas, apie vieną vienintelį dėsnį, valdantį visą pasaulių sistemą – visą šį žaidimą, vadinamą mūsų gyvenimu. Koks tai dėsnis? Kaip jį jaučiame, kada žmogus pradeda jį pažinti?
Atsakymas. Šis universalus dėsnis vadinamas „laidavimu“. Visos gamtos dalys – negyvoji, augalinė, gyvūninė ir žmogiškoji, – visos jėgos, visa gamta sujungta į vieną sistemą, ir visos jos dalys palaiko viena kitą taip, kad sukuria tobulą formą.
Klausimas. Šis dėsnis veikia ir žmogaus lygmenyje?
Atsakymas. Taip. Bėda ta, kad žmonija turi pati užpildyti savo nišą. Taip padaryta tikslingai tam, kad patys pasiektume šios vienintelės jėgos lygmenį, taptume jos partneriais.
Ši vienintelė jėga apima visą tikrovę, visus laikus, visus pasaulius, išskyrus mūsų pasaulį, ji pranoksta laiko, erdvės, judėjimo, mūsų sąmonės ribas – tai milžiniška sfera, kurioje veikia tik viena jėga. Mes galime ne tik atskleisti šią jėgą, bet ir pakilti į jos lygmenį.
Šį tikslą turime pasiekti čia, mūsų gyvenime. Tada išsilaisviname iš laiko, judėjimo, erdvės apribojimų, iš gyvenimo ir mirties, mums to nebėra. Mes atskleidžiame savo pasaulį, gyvendami čia ir dabar.

Iš 2015 m. sausio  18 d. radijo stoties 103FM programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Jeigu jaunystė žinotų…

Gyvasis šaltinis

Didžiulė Kūrėjo malonė

Komentarų nėra

Iš absoliučios nežinios į kitą pasaulį

Dvasinis darbas, Grupė, Laidavimas, Realybės suvokimas

Kongresas Sankt Peterburge, 2 paruošiamoji pamoka
Remdamiesi bendro noro sudužimo supratimu ir nuoseklaus jo ištaisymo metodika, mes organizuojame mūsų darbą grupėje, kongresuose, dešimtukuose ir t. t. Viskas grindžiama medžiagos studijomis: kaip ji subyra po sudužimo ir kokiu būdu po to susijungia, veikiant Šviesai.
Gaudami kabalistų palinkėjimus ir patarimus, užrašytus mums artima psichologine forma, mokomės, kaip elgtis, kaip vienytis grupėje, palaikyti draugus, siekti būsenos, kurioje įsipareigosime vienas kitam palaikyti mūsų sąjungą.
Šios sąjungos vykdymas, darnus ketinimas būti joje, vadinamas laidavimu, kai kiekvienas iš mūsų yra pasiruošęs laiduoti už draugą.
Būtent šis darbas mums parodo, kad negalime ištaisyti savęs. Priešais mus milžiniškas pasaulis, bet pasirodo, kad jis tik atrodo mums milžiniškas, nes yra padrikas, išplėstas mūsų egoizmo. Kai tik pradedame jį rinkti – matome, kad tai viena vientisa masė, viena vieninga jėga.
Tada imame suprasti, kad pasaulis ne toks, kokį įsivaizdavome. Tai, ką matome aplink save, iš tikro yra mūsų vidinių savybių atspindys. Nors mums tai atrodo visiškai nerealu ir netgi fantastiška, bet visi žmonės, pastatai, Visata – viskas, kas yra pasaulyje, yra mano vidinių savybių – negyvųjų, augalinių, gyvūniškųjų ir žmogiškųjų – atspindys.
Keturi mano vidinių savybių lygmenys (negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis) – tai keturi skirtingi avijuto (noro storio) lygmenys. Pirmasis, antrasis, trečiasis ir ketvirtasis norai manyje veikia taip, kad aš juos įsivaizduoju kaip atitinkamus vaizdus.
Tačiau, kai žmogus dirba ne tik su skiriančia, bet ir su vienijančia jėga, iš karto ima suprasti, kad iš tikrųjų yra taip. Kad iš tikrųjų mūsų pasaulis – tai iliuzinė Visata (dabar jau taip linkę manyti daug fizikų), kad tai daugybė visatų, patalpintų viena į kitą, ir visas pasaulis yra tik tam tikra holograma, matrica. Tai, ką kabala rašė prieš 3-4 tūkstančius metų, tai, ką Adam Rišon matė dar prieš 5 700 metų, šiandien apie tai, pagaliau, kalba fizikai.
Todėl mums reikia greičiau pasiekti mūsų pirmąją dvasinę pakopą, tada neturėsime problemų, imsime suprasti, kaip viskas sudaryta. Svarbiausia – pati pirmoji pakopa, kuri, iš tiesų, yra pati sudėtingiausia, o po jos mumyse jau susiformuos įgūdžiai, atsiras supratimas to, kas vyksta.
Tačiau dabar iš visiškos nežinios turime patekti į kitą pasaulį. Todėl kabalistai suveda viską į paprastus veiksmus. Jie nekalba apie aukštas materijas, nes apie tai dar nėra kam kalbėti. Jie nekalba apie kokius nors protingus veiksmus vidiniuose ketinimuose, tvarkantis savyje, nes mes šito dar nejaučiame.
Nė vienas iš mūsų nejaučia, kad jame yra visi pasauliai, kad žmogus tarytum Begalybės pasaulis. Suvokdamas Begalybės pasaulį, žmogus suvokia jį visą. Galiausiai išeina daugialypė pasaulių sistema, kai visi mes ir kiekvienas iš mūsų, būdamas visa sistema, įeiname vienas į kitą.
Kabalistai nekalba apie tai, nes žmogus painiojasi, tai nieko neduoda. Jie paprasčiausiai pataria mums, ką daryti, ir iš jų patarimų kyla visi elgesio grupėje dėsniai bei taisyklės, kurias studijuojame, kad galėtume surinkti, sutelkti grupę. Tai svarbiausia.

Iš 2014 m. rugsėjo 18 d.2-osios paruošiamosios pamokos Sankt Peterburge

Daugiau šia tema skaitykite:

Atlaisvinti savyje vietą Šviesai

Ilgas kelias iki pirmosios dvasinės pakopos

Aukštesniojo pasaulio formulė

Komentarų nėra

Finišas čia pat

Dvasinis darbas, Grupė, Laidavimas, Platinimas

Komentaras. Viena vertus, iš mūsų reikalaujama laiduoti vienam už kitą, o kita vertus, žmogaus širdis bloga linkinti ir laikui bėgant tik žiaurėja…
Atsakymas. Turėtų būti sistema, ištaisanti blogio pradą ir paverčianti jį į gėrį. Bet vietoje jos egzistuoja kita sistema, kuri dar labiau išpučia šį egoistinį pradą ir suteikia jam įvairių formų. Ši sistema vertina žmones, mokančius išradingiau vogti ir išnaudoti artimąjį.
Be blogio prado, stumiančio tave iš nugaros, dar yra reklamos sistema, viliojanti tave iš priekio kenksmingais malonumais.
Klausimas. Neabejoju, kad laidavimo idėja teisinga, ir labai norėčiau, jog ji prigytų visuomenėje, kur gyvenu ir auklėju savo vaikus. Abejoju tik, ar prigis ji sėkmingai, nes yra priešinga esamai vystymosi tendencijai.
Atsakymas. Laidavimo idėja prigis: arba dėl to, kad pasaulį užgrius labai didelės problemos, kurios nepaliks kito pasirinkimo (mes matome, kad tai įmanoma, jeigu pasaulis toliau vystysis natūraliai), arba mums pavyks nukreipti pasaulį į gerąjį, Šviesos, kelią.
Kaip bebūtų, mūsų būsena būtinai atneš kokį nors galutinį rezultatą. Visiems aišku, kad finišas jau arti, pasaulis tuoj tuoj sprogs. Kasdien įvykiai krypsta į bloga. Niekas nė nebesitiki kažko gero. Kai įjungiame radiją ar televizorių, nebelaukiame gerų naujienų.
Yra tik dvi galimybės: Šviesos kelias arba kančių kelias. Galima nuleisti rankas ir kvailai graužtis. Bet žmonės, siekiantys tikslo ir besivadinantys Israel („Jašar-kel“ – „tiesiai pas Kūrėją“), nori atskleisti sau Šviesą, o tai įpareigoja juos atskleisti Šviesą ir visiems likusiems (tai – svarbiausia).
Todėl jie atskleidžia žmonėms visuomenės ištaisymo per susijungimą metodiką, o susijungime yra Aukštesnioji jėga, arba kitaip grąžinanti į šaltinį Šviesa. Žmonės priims net ir aiškinimą apie Šviesą, tik duokite jiems pajausti, kad tai įmanoma, kad tai daryti verta.
Nėra pasirinkimo, tai jau visuotinė tendencija, kurią pasaulis nesąmoningai suvokia ir yra pasirengęs priimti. Jis mato, kad kitaip mes tiesiog surysime vieni kitus. Pakanka pažiūrėti, kas vyksta Ukrainoje, Sibire. Taip bus visur.
Klausimas. Ir tokios katastrofos akivaizdoje mes galėsime pasakoti apie žaidimus ir susijungimo mokslą?
Atsakymas. Taip, būtent tokioje situacijoje. Juk jeigu nepasinaudosime šia metodika šiandien, tai rytoj žūsime. Katastrofos jau laukia, kad viena po kitos leistųsi ant mūsų galvų tarsi parašiutininkai.

Iš 2014 m. gegužės 28 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Patikimos ateities raktas

Ką pliekia Kūrėjo smūgiai?

Priešybių darna gamtoje

Komentarų nėra

Ketinimas, įsikūnijęs veiksmuose

Dvasinis darbas, Grupė, Ketinimas, malda, Laidavimas

Klausimas: Kas svarbiausia, kalbant apie laidavimą: fiziniai įsipareigojimai (draugų žadinimas, telefoniniai skambučiai ir t.t.) ar būti su grupe mintyse ir ketinimuose?
Atsakymas: Buvimas su grupe mintyse ir ketinimuose yra ne tik svarbus, bet ir privalomas. Bet žmonės, kuriems atrodo, kad šito pakanka, labai klysta, juk teorija be praktikos – negyva.
Jei norite sustiprinti savo dalyvavimą formuojant grupę dar ir veiksmais, tai atliekate viską iki galo. Veiksmas ketinimu nesibaigia. Patikrinti ketinimą galima, kai jį įkūnijate veiksmu.

Iš 2014 m. kovo 28 d. pamokos rusų kalba „Klausimai ir atsakymai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nesėdėk sudėjęs rankų

Kiekvienas nors kartą gauna galimybę

Taškas, virš kurio auga žmogus

Komentarų nėra

Dažniausiai pasitaikanti klaida

Dvasinis darbas, Grupė, Laidavimas

Dažniausiai pasitaikanti klaida – graužti save už savo trūkumus. Tai gali tęstis metų metus, jeigu nesugebėsime iš to išsivaduoti laiduodami vienas už kitą. Tam reikalingas grupės spaudimas, kuris paveiks mano protą, atpalaiduos nuo rūpesčio savimi ir išgyvenimų: ką aš padariau, kaip pakenkiau, koks blogas buvau, kaip klydau…
Tai tokia klipa, kuri įkalina žmogų nelaisvėje ir ištrūkti iš jos galima tik pasitelkus tarpusavio laidavimą. Grupė turi taip mane paveikti , kad aš nustočiau galvoti apie save, nes ji įpareigos mane galvoti apie ją.
Mes visi  pereiname tas pačias būsenas – ne vienu metu, o su tam tikrais tarpais vieną po kitos, bet visiems teks tai pereiti. Jeigu  matai, kad draugas graužia ir kaltina save dėl savo trūkumų, reikia jam pasakyti, kad neverta apgailestauti dėl savęs, o reikia jaudintis dėl grupės. Jo dvasinis indas yra grupėje, o ne jo viduje.
Apskritai apie viską , kas atsitiko praeityje, reikia pasakyti, kad „nėra nieko, tik Kūrėjas“ ir viskas įvyko aukštesniojo valdymo valia. Iki šios akimirkos aš nieko nedariau ir nesprendžiau. O nuo šios akimirkos ir toliau tik aš pats galiu sau padėti.
Tačiau žmogus nepajėgus pats pabėgti nuo kankinančių minčių. Klipa kaskart jį trauks į tą patį liūną, į graužatį ir atgailą. Pasiekus aukštesnes pakopas  tai dar pastiprės. Tik aplinkos poveikis gali žmogų sulaikyti nuo visų šių sąskaitų, kitaip jis nukris į klipą ir kentės ilgai ir stipriai.

Iš 2014 m. kovo 27 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Ketinimo kontrolė

Pasipriešinimas

Atsitokėk ir pažvelk į save

Komentarų nėra

Laidavimas: ištirpti visuose ir kiekviename

Laidavimas, Moters dvasingumas

Klausimas: Kas yra laidavimas tarp moterų? Ar jis reiškiasi išoriniais veiksmais?
Atsakymas: Terminas „laidavimas“ (hebrajų kalba „arvut“) kilo iš žodžio „learvėv“ (sumaišyti). T. y. laidavimas – tai toks dviejų priešingų savybių susimaišymas, kad jų neįmanoma atskirti.
Kitaip tariant, žmonės, trokštantys būti susiję ir pastebintys vienas kitame visiškai priešingas sau savybes, susiglaudžia vienas su kitu, „įeina“ vienas į kitą – aš į jį ir jis į mane, ir mes tiksliai tinkame vienas kitam.
Juk gamtoje viskas taip ir sutverta. Pavyzdžiui, bitutė, kuri nutupia gėlelės taurelėje, sukurta tiksliai pagal gėlelės formą, kad tilptų joje, nepažeisdama surinktų visas žiedadulkes ir perneštų jas ant kito augalo. Viskas sukurta absoliučiai tiksliai! Tik Gamta / Kūrėjas galėjo taip sugalvoti.
Taip pat ir mes sutverti: vyriškoji ir moteriškoji dalys įeina viena į kitą ir visiškai idealiai kontaktuoja, susijungia ir pasipildo.
Laidavimas – tai toks abipusis darbas, kai aš garantuoju, kad būsiu tau viskuo, o tu – man, t. y. visi visiems, juk toks abipusis ryšys būtinas kiekvienam iš mūsų. Suprasdami ir įsisąmonindami šį judėjimą vienas kito link, mes sukuriame abipusį laidavimą.

Iš 2013 m. sausio 6 d. virtualiosios pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Idealus moteriškas susijungimas

Skirtumų nykimas dvasiniame darbe

Motinos kelias

Komentarų nėra

Gamtos dėsnių nežinojimas neatleidžia nuo tarpusavio laidavimo

Dvasinis darbas, Grupė, Kūrėjas, Laidavimas

Klausimas: Kodėl Kūrėjas reikalauja iš mūsų laikytis įstatymų, apie kuriuos nieko nežinome?
Atsakymas: Šiandien mes esame materialios prigimties – negyvosios (N), augalinės (A) ir gyvūninės (G) – pakopose. Čia normaliai galime egzistuoti, turime mokslą ir daugybę kitų priemonių.
Tačiau kalbame apie žmogaus pakopos, turinčios dvasinę prigimtį, dėsnius. Jos nežinome ir negalime paveikti. Visgi privalome į ją pakilti, todėl patiriame mus pirmyn stumiančias kančias. Šitaip kančios reiškia aukštesnę pakopą, kuri mumyse šiandien atsiskleidžia – tik neigiama forma.
Gyvūniniu lygmeniu tu gyvenai sotų gyvenimą ir patyrei aukščiausio laipsnio (!+) teigiamų pojūčių. Atrodė, viskas – puiku. Tačiau staiga atsiskleidė priešingybė – didžiulis minusas, kančios. Ką gi daryti? Tu nežinai.
Baal Sulamas aiškina taip: iš istorijos žinome, kad kiekvieną būseną lydi kančios, kad būsena pasirodytų nepakenčiama ir pakiltum į kitą pakopą. Tokiu būdu judame į priekį.
Ir šiandieninės kančios turi pastūmėti į kitą būseną. Nori palaukti? Tuomet kančios neįtikėtinai išaugs. Juk šiuo atveju kalbama apie kokybinį, o ne kiekybinį proveržį. Anksčiau, stokodami maisto, galėjome sugalvoti kokią nors žemės ūkio mašiną, o pritrūkę pinigų malūnui – juos surinkti iš žmonių arba pasiskolinti iš banko, tokiu būdu prisidėdami prie ekonomikos vystymosi. Tačiau šiandien nežinome, ką daryti – čia tu teisus.
Bet ir variantų nebėra – aukščiausieji dėsniai neatsiskleis esamoje pakopoje. Vienintelis kelias – sukurti pusiausvyrą su gamta. Kitaip tariant, privalome tapti integralūs, „apvalūs“. Mums būtina vienybė, lygybė tarp visų – tai, kas priskiriama integralumui. Be to, mums reikalinga lygybė, pusiausvyra su gamta.
Juk kitaip užsimanysime, kad kiekvienas taptų milijardieriumi. Bet ne, nepakanka vien tik sulyginti žmones – dar reikia tarp jų atskleisti tokią bazinio materialiųjų poreikių lygmens lygybę, kad visi drauge, būdami lygūs, susijungtų dėl homogeninio abipusio davimo. Taip atskleisime gamtoje slypinčią pagrindinę Jėgą, iš kurios kyla visos kitos jėgos, visi likę dėsniai.
Tačiau jeigu to nepadarysime, kančios sustiprės ligi pat baisiausių kraštutinumų. Apie tai kalba pranašai, tai dėsnis. Gamta padarys viską, kad mus įpareigotų siekti iš anksto numatyto tikslo.
Klausimas: Vadinasi, iš uragano Amerikoje turime suprasti, kad problema slypi būtent mumyse – tuose, kurie visa tai supranta?
Atsakymas: Mes esame kalti tuo, kad neperduodame žmonėms šios žinios, kad jie dar jos neperpranta ir nesikeičia. Tai mūsų kaltė.
Tiesa, mes „tempiamės“ ir artėjame prie tikslo, o tai mums dar leidžia mokytis ir ruoštis. Kol kas mes dar darome pažangą ir netgi truputį mažiname atotrūkį. Tačiau jeigu pradėsime atsilikti, tai patirsime baisių smūgių.
Be abejo, raktas – mūsų rankose, todėl esame mažiausiai apsaugoti nuo bėdų ir problemų. Visos pasaulio nelaimės – mūsų kaltė. Mes turime suprasti, kad tai – ženklas mums. Jeigu mes nesustabdysime negatyvios tendencijos pasaulyje, bėdos priartės.
Vienintelė priemonė – mūsų susijungimas. Išorinis platinimas – antrinis, svarbiausia – darbas tarp mūsų. Jeigu visi būtume susijungę su teisingu ketinimu, o visi veiksmai būtų skirti medžiagos platinimui pasaulyje, tai būtų geriausias, idealiausias jėgų panaudojimas. Ketinimus – vidun, veiksmus – išorėn. Į tai turime orientuotis kelyje. Kitaip mums bus blogai.

Iš 2012 m. spalio 31d. pamokos pagal straipsnį „Toros dovanojimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Netrauk savęs už plaukų

Kelio į Kūrėją žemėlapis

Asilo neapgausi

Komentarų nėra

„Tabletė“ nuo teroro aktų ir karų

Krizė, globalizacija, Laidavimas

Publikacija skirta įvykiams Izraelyje

Bičiuliai, broliai, mums būtina surasti savo problemų sprendimą. O tam reikia suprasti tikrąją jų priežastį. Jos išplaukia iš Gamtos dėsnio, kuris vysto mus tam tikra linkme – vienybės link.
Iš tikrųjų čia nėra nieko sudėtingo, tačiau sprendimas prieštarauja mūsų egoizmui, tad ir negalime jo įžvelgti. Aš nepriimu idėjos, kad reikėtų pasikeisti man pačiam, nesuprantu, ką reiškia „pamilti artimus kaip save“. Bet laikas nelaukia ir mums teks atsigręžti į vienybę, blogiausiu atveju – realios sunaikinimo grėsmės akivaizdoje. Izraelio tauta pagal apibrėžimą turi būti kaip „vienas žmogus su viena širdimi“. Ir kai ji pradės įgyvendinti savo paskirtį, visos nelaimės pasitrauks, visos audros nurims.
Čia svarbiausia – pradėti. Juk žmogus gauna jėgų iš aplinkos. Tad, jeigu veiksime kartu, kiekvienas pradės keistis įsitraukdamas į procesą. Mes mokome vaikus gerumo ir atjautos, barame juos dėl nesantaikos ir konfliktų. Metas ir suaugusiesiems pradėti dirbti su savimi. Tai lengvas sprendimas – „tabletė“, kurią nesunku nuryti. Pabandykime ir netrukus pamatysime rezultatus. Kam mums reikalingi karai ir teroro aktai? Vietoj karo reikia panaudoti viešąją nuomonę, bendrą darbą  – ir „Hamas“ pats nusišalins.
Pamąstykime visi apie tarpusavio laidavimą – kad nugalėtume ne išorinį, o vidinį priešą. O visa kita susitvarkys. Būtent Izraelio tauta turi pradėti šį procesą, kuris vėliau aprėps visą pasaulį.

Komentarų nėra

Išsigelbėjimo metodika

Laidavimas

Publikacija skirta įvykiams Izraelyje

Vykstant apšaudymams žmonės ima suprasti, kas yra tarpusavio laidavimas. Tačiau kaip suvienyti širdis iš tikrųjų, nesiejant to su raketomis? Kaip pajusti, kad esame viena draugiška šeima?
Tam ir skirta kabalos metodika, egzistuojanti jau tūkstantmečius. Šią metodiką sudaro dvi kryptys:
1. Studijos – keletas pamokų, padedančių žmogui susipažinti su dalyko esme.
2. Bendri renginiai, leidžiantys pajusti tai, kas ligi šiol mums žinoma tik teoriškai.

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai