Pateikti įrašai priklausantys Mokytojas ir mokinys kategorijai.


Prašykite Kūrėjo!

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Ką praktiškai reiškia, kad su draugu ar mokytoju elgiuosi kaip su Kūrėju? Besąlygiškai pateisinu juos taip, kaip nesuprantamą Kūrėją?
Atsakymas. Tai, ką sako ir ko moko mokytojas, mokinys turi pamėginti įimti į save ir pagal tai elgtis su draugais, kad galiausiai būtų sukurtas ryšys, kur atsiskleis Kūrėjas . Tai priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšio pobūdžio.
Juk norint pasiekti pirmosios dvasinės savybės tarp mūsų (nėfėš lygmuo – mažiausia šviesa) ir ten atskleisti Kūrėją reikia ištirpti drauguose, tapti embrionu (ubar) it sėklos lašas motinos įsčiose. Ir taip kiekvienas kitų atžvilgiu. Tuomet ši grupė (dešimtukas) sukurs būtiną sąlygą.
Tačiau patys jie to atlikti negali, ir jie neturi to siekti! Tai lygiai tas pat kas norėti skraidyti neturint sparnų. Visas darbas grįstas ne tuo. Problema ta, kad žmonės patys to siekia, fiziškai.
Nereikia taip daryti! Nereikia spausti vieniems kitų, mėginti reikalauti fizinių veiksmų: daugiau apsikabinsime, daugiau skaitysime, daugiau… Ne.
Reikia daugiau prašyti Kūrėjo, kad jis mums tai atliktų, juk visi kiti mūsų prašymai ir lūkesčiai tėra egoistiniai. Kai kreipiatės į Kūrėją, altruistinis kintamasis iškart noromis nenoromis ima veikti.

Iš 2016 m. rugpjūčio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Suteikti malonumą kitiems

Sąlygos dvasinaim pasauliui pasiekti

Komentarų nėra

Prisimenant Rabašą

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Baruch Šalom Levi Ašlag (Rabaš) buvo pati artimiausia mums grandis iš didžiųjų kabalistų grandinės, per kurią aukštesnioji jėga atsiskleidžia pasauliui ir perduoda mums Torą.
Jis yra mūsų aukštesnioji pakopa ir vienintelis dvasinis parcufas, nuo kurio esame priklausomi, ir todėl mūsų mokymasis iš esmės remiasi jo straipsniais. Rabašas padarė viską, kad paruoštų pagrindą būsimai, ateinančiai kartai.
Nors tai buvo nepaprasta, jis rado jėgų visiškai anuliuoti save savo didaus tėvo ir mokytojo, Baal Sulamo, atžvilgiu, jis visiškai nepaisė savęs. Ir būtent dėl to pasiekė visas dvasines pakopas. Mes dar išvysime iš jo raštų, kaip aukštai jis pakilo. Jis rašė šiltai, itin rūpindamasis skaitytoju, mokiniu.
Jo širdis plati, deganti, kupina meilės. Bet jei įstengsime suvokti, iš kokių gelmių parašyti jo darbai, išvysime, kad jis yra Acilut pasaulio GAR ir netgi aukščiau, ko neįmanoma įsivaizduoti.
Rabašas nutiesė mums kelią, parašydamas straipsnius ir apibrėždamas įpročius, kuriuos stengiamės išsaugoti. Jis mums davė formą, kaip turėtų egzistuoti kabalistinė grupė ir taip tęsiame.
Baal Sulamas buvo tarsi ARI, sukūręs dvasinio pasiekimo metodiką, o Rabašas – jos praktinę realizaciją, ir jis buvo panašus į Baal Šem Tov. Nė vienoje kitoje kabalistinėje knygoje nemačiau tokio detalaus dvasinio darbo aprašymo: kaip žmogus turi organizuoti save savo artimiausioje aplinkoje, šiek tiek tolimesnėje aplinkoje, pasaulių ir santykių su Kūrėju sistemoje.
Visos šios sistemos, kurias žmogus turi praeiti, kad susilietų su aukštesniąja jėga, niekur kitus nepaaiškinamos taip susistemintai kaip Rabašo straipsniuose. Žmogus gali imti šiuos straipsnius ir eiti pagal juos, juk jie kurs jame teisingus santykius ir suvokimus.
Daugiau tokių knygų neegzistuoja. Rabašo straipsniuose gauname ne šiaip komentarus, o tikslius nurodymus, ką reikia daryti, kokios reakcijos laukti, ir kaip eiti toliau. Jis paaiškina mums visą procesą, kurį turime praeiti, gaunamą reakciją ir vidines būsenas, kurias patiria mūsų siela.
Daug kartų skaičiau tuos straipsnius, ir, žinoma, skaitysiu toliau, ir galiu paliudyti, kad jie paslėpti, o ne atskleisti. Po keleto mokymosi metų pradėsite atskleisti juose gelmes.
Netikėtai išvysite, kad Rabašas rašo apie tai, ko anksčiau nepastebėjote, nesupratote, nejautėte. Šie straipsniai nėra paprasti, jie daugiasluoksniai, atsiskleidžiantys priklausomai nuo skaitytojo pasirengimo. Jie taip palaiko ir padeda pradedančiajam dvasiniame kelyje, ko neįmanoma gauti net iš Baal Sulamo raštų.
Baal Sulamas – tai didžiausių aukštumų kabalistas, mokslininkas, tyrinėtojas, o Rabašas – tai dvasinis globėjas: minkštas, mylintis, ima tave už rankos ir veda per visas būsenas. Tik išaugę dvasiniame pasaulyje galėsime įvertinti visą jo svarbą.

Iš 2016 m. spalio 6 d. pamokos „Prisimenant Rabašą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Naujasis Sinedrionas

Vienintelė galimybė pasistūmėti

Komentarų nėra

Naujasis Sinedrionas

Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Ar Jūs turite šios metodikos tęsėją? Kas po Jūsų pratęs kabalos mokymą?
Atsakymas. Bet kuris iš jūsų ir visi kartu.
Nemanau, kad tai bus vienas žmogus, kadangi pasiekėme būseną, kai naujajai kartai, visiems mano mokiniams, nėra skirta būti individualistais. Dabar atsiskleidžia bendra kūrinio schema, kuriai būtina grupė!
Matome, kad jei anksčiau buvo žymūs mokslininkai vienišiai: Niutonas, Leibnicas, Einšteinas, Boras, Landau, Kapica ir kt., tai dabar yra kolektyvai! Bet kokie moksliniai uždaviniai sprendžiami rimtų kūrybinių grupių: proveržiai pavyksta tik daugybės žmonių pastangomis!
Lygiai tas pats ir kabaloje. Jei anksčiau buvo kabalistai vienišiai, tai, akivaizdu, jų laikas praėjo. Baal Sulamas, Rabašas ir aš – tai pereinamoji grandis, o visi mano mokiniai, vadinamoji „cecho brolija“ gimę tam, sukurti ir apmokyti taip, kad būtent tarpusavyje spręstų dvasines problemas ir vestų kitus paskui save.
Taip buvo ir prieš kelis tūkstančius metų. O paskui, paskutiniuosius 2000 metų, išvarymo laikotarpiu, visa tai išnyko ir buvo perduodama tik plonyte srovele. Bet dabar viskas grįžta į savo vėžes.
Klausimas. Vadinasi, nuo rato viskas prasidėjo ir ratu viskas baigiasi? Juk Sinedrionas – tai ta pati grupė?
Atsakymas. Taip, būtinai turi būti grupė.
Esmė ta, kad grupė panaši į Kūrėją. Tai vienintelis junginys, kai mes esame kartu ir kiekvienas iš mūsų sumažina, anuliuoja save, atsižvelgdamas į rato centrą (minusas). O, kita vertus, rato centre susikaupia visi mūsų lūkesčiai, ateities ketinimai (pliusas). Būtent pliusas ir minusas daro mus panašius į Kūrėją.
Galiausiai rato centre mes pajaučiame Aukštesnįjį pasaulį.
Kūrėjas nori, kad mes Jį nugalėtume. Jis sukūrė egoizmą, o mes turime jį ištaisyti taip, kad pajaustume, sugautume, atskleistume  Kūrėją. Todėl yra pasakyta: „Nugalėjo Mane sūnūs Mano“.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelė galimybė pasistūmėti

Sutinkame tapti moliu Meistro rankose

Laisvo pasirinkimo pakopos

Komentarų nėra

Kontaktas jėgos lauke

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Ar Jūs jaučiate savo mokinius, sėdinčius priešais, kaip vieną masę, vieną kvėpavimą, ar galite pajausti kiekvieną atskirai?
Paprastai nesusitelkiu į kiekvieną atskirai. Tai darau labai retai, tik tokiu atveju, kai žmogus turi ypatingą vidinį judėjimą ir labai nori prisišlieti prie manęs.
Yra žmonių, kuriems to reikia. Tada pasistengiu, kad jis pajaustų, jog ši frazė yra pasakyta būtent jam. Tuo tarsi jį apkabinu ar uždedu ranką, perkeldamas jam kažką savo. Bet tai būna labai retai.
Komentaras. Daugeliui žmonių, kurie žiūri į Jus per televizorių ir net sėdi pamokose, jaučia, kad Jūsų žodžiai skirti būtent jiems. Jie gauna atsakymus į savo klausimus.
Atsakymas. Tai iš tikrųjų yra taip.
Bet aš dabar kalbu apie grynai vidinį kontaktą su ypatingu mokiniu jo ypatingoje būsenoje.
Nebūtina, kad jis sėdėtų priešais mane. Įsivaizduokite didžiulę laukymę, nubarstytą įvairaus aukščio gėlėmis, kaip animaciniame filme, kur gėlės dainuoja pagal muziką, išlįsdamos iš žemės ir sulįsdamos atgal. Tu prižiūri šį gėlyną: šitam pakeli nuotaiką, o kitą truputį papurtai. Visiškai nesvarbu, kur jis yra. Darbas yra darbas.
Tai – tiesiog laukas, kuriame auga daigai. Todėl mano fizinis, išorinis kontaktas su žmogumi šiame pasaulyje neturi jokios reikšmės. Galbūt žmogus dar negimė ir pažiūrės šią laidą tik po dvidešimties metų, kai gims ir paaugs. Kontaktas vyksta jėgų lauke ir bet kuriuo atveju jį pasieks.

Iš 2014 m. balandžio 2 d. TV programos „Amžinosios knygos paslaptys“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kuris arčiau mokytojo?

Pajusti mokytojo norą

Kūrėjo garsiakalbis

Komentarų nėra

Trūksta susitarimo

Dvasinis darbas, Grupė, Mokytojas ir mokinys, Platinimas

Klausimas. Papasakokite, kaip Jūs nusprendėte imtis kabalos platinimo visame pasaulyje misijos, kad mes galėtume imti iš Jūsų pavyzdį?
Atsakymas. Šiandien jūs neturite kitos išeities, nes gyvenate kitoje kartoje. Aš dar buvau pereinamajame tarpsnyje. Viena koja stovėjau tame laike, kur gyveno visų kartų kabalistai, ruošę sau mokinius nedidelėse slaptose grupėse.
Taip buvo pas mano mokytoją Rabašą iki manęs. Staiga aš atsiradau ir šią vietą pakeičiau. Iš pradžių visi jo giminaičiai sutiko mane draugiškai, nes rūpinausi juo.
Vėliau mūsų santykiai atšalo, nes per mane atėjo mokytis 40 žmonių iš Tel Avivo, visiški pasauliečiai. Religingame Bnei Bracho rajone buvo nepriimtina turėti tokių mokinių, tokie namai būdavo įtartini. Vienintelis Rabašas džiaugėsi naujais mokiniais, o giminaičiai buvo nusiminę.
Aš vis dar buvau perėjime ir kažkuo padėjau įvykti šiam perversmui. Bet šiandien jūs gyvenate kitoje epochoje, naujoje kartoje. Todėl jums reikia tik susivienyti tarpusavyje ir patempti paskui save visą pasaulį: pradedant nuo pačių  siauriausių, artimiausių, ratų iki vis platesnių.
Kitu atveju spaudimas ir smūgiai aplenks jus. Jie risis didžiuliu greičiu, ne tokiu kaip praėjusiame amžiuje. Politikai ir sociologai sako, kad šiandien svarbiausia problema – tai visuomenės sveikata. Aplink tai suksis visa politinė kova.
Niekas neturi visuomenės sveikatos gerinimo priemonių, išskyrus mus. Visi kiti keliai jau seniai pasirodė neveiksmingi. Žmonija turėjo juos patikrinti ir išsiaiškinti, kad jie ne tik nepadeda, bet ir kenkia.
Taip mums rodo, kad tik kabalos keliu galėsime padėti visai visuomenei. Jei tai darome visi kartu, tai pagėrėjimas apima visas sritis: šalies gyvenimą, saugumą, švietimą.
Klausimas. Kaip dabar mums patiems priimti tokį sprendimą, kad iš tikrųjų žengtume šį žingsnį?
Atsakymas. Aš negaliu už jus nuspręsti! Jūs laukiate, kad kažką pasakyčiau, bet man nėra ką daugiau sakyti. Aš pasakiau, ką reikia daryti, o įgyvendinti teks jums.
Klausimas. Kas sulaiko mus nuo šio sprendimo?
Atsakymas. Reikalingas bendras susitarimas, kad jūs nusprendėte ir įsipareigojote, pasirašydami tarpusavio sutartį, o paskui pareikalausite vienas iš kito ją išpildyti.

Iš 2014 m. lapkričio 14 d. pamokos pagal straipsnį „Laidavimas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš absoliučios nežinios į kitą pasaulį

Ilgas kelias iki pirmosios dvasinės pakopos

„Išėjimas į žmones“ – pirmas žingsnis Kūrėjo link

Komentarų nėra

Šviesa iš grupės centro

Dvasinis darbas, Grupė, Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Man neaišku, kaip galiu susijungti su kitais, jeigu nesuprantu, kas tai yra? Nerandu savyje tam jokių priemonių.
Atsakymas: Tu ir neturi jokių priemonių, bet turi mokytoją, kuris pataria, į ką atkreipti dėmesį. O tau reikia tai įvykdyti, nes mokytojas žino, kad dabar atėjo tam laikas.
Jeigu ne mokytojas, tu niekada to nežinotum. Todėl ir yra dvi pakopos, ir visada turi būti aukštesnioji pakopa, kuri tave kreipia aukštyn. Būdamas tik savo pakopoje tu nesužinosi, kurioje pusėje „šiaurė“.
Atėjo laikas, kai pradėjome vis daugiau kalbėti apie susijungimą, kiekvieną dieną vis konkrečiau tai atskleisdami. Negali būti, kad tavo galvoje savaime kiltų mintis apie išsitaisymą. Tai galėjo nutikti tik tokioms ypatingoms sieloms kaip Ari, Mozė, turinčioms specialią paskirtį.
Klausimas: Kas gi priklauso nuo manęs?
Atsakymas: Nuo tavęs priklauso tavo pastangos jungtis. Tu to nesupranti, bet tau ir nereikia suprasti – reikia vykdyti, o veiksmai patrauks paskui ir širdį.
Klausimas: Bet aš ir prieš tai atlikinėjau įvairiausius veiksmus manydamas, kad jie skirti susijungimui?
Atsakymas: Tu negalvojai, kad juos atlieki tam, kad susijungtum su grupe, kad šiame susijungime atskleistum Kūrėją ir tuo suteiktum Jam džiaugsmą. Dabar tau teks vis daugiau apie tai galvoti.
Mes privalome suprasti, kad dvasinis pasaulis atsiskleidžia mūsų tarpusavio ryšyje, kuris vadinamas laidavimu. Ir šis ryšys turi pereiti visus etapus: davimo dėl davimo – kad bent jau nedarytum draugui to, ko nekenti pats, o po to – gavimo dėl davimo, t. y. meilės artimui kaip sau pačiam, ir taip iki pat galutinio ištaisymo.
Visi priesakai – tai tik mūsų ryšio stiprinimas. O Tora –  grąžinanti į šaltinį Šviesa, kuri ateina atsakydama į mūsų pastangas ir realizuoja šį ryšį. Mums tereikia paprašyti, kad supanti šviesa mus paveiktų ir ištaisytų.
Bet prieš tai turime įdėti bendras pastangas, kad pajaustume, ko prašyti, kad atskleistume trūkumą, prašymą šviesos ištaisyti tas savybes, kurios mums trukdo susijungti su kitais. Tiek, kiek mes sieksime susijungti, vaidinti prieš visus ir kalbėti apie tai, kiek dėsime pastangų, tiek supanti šviesa mus ims veikti.
Tai nepriklauso nuo mūsų ketinimo švarumo. Net jeigu ketinimai patys egoistiškiausi, kaip Faraono, šviesa švies mums iš toli. Bet pagal šviesos prigimtį, ji šviečia per grupės centrą. Jeigu nesistengi susijungti su kitais, tai supančioji šviesa tavęs nepasieks.
Juk supančioji šviesa – tai vidinė šviesa, kuri turi atsiskleisti, Kūrėjas. Skirtumas tarp jų – tik atskleidimo stiprumas. Begalinė šviesa slepiasi sulig kiekviena pakopa, kol visiškai neišnyksta. Mes esame tokios būsenos, kai ji visiškai nuo mūsų pasislėpusi, bet iš tiesų egzistuojame Begalybės pasaulyje, tik tai paslėpta nuo mūsų pojūčių.

Iš 2014 m. kovo 27 d. pasiruošimo pamokai

Daugiau šia tema skaitykite:

Permainų smaigalyje

Kilsime kartu!

Sutinkame tapti moliu Meistro rankose

Komentarų nėra

Dvasinis atlyginimas

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Jūs sergate ir visgi tebedėstote pamokas po tris valandas kasryt. Kaip Jums tai pavyksta? Kai aš karščiuoju, pasilieku namuose ir į pamoką neinu.
Atsakymas. O į darbą eini?
Komentaras. Kai labai karščiuoju, man būna aukšta temperatūra, tuomet negaliu pajudėti.
Atsakymas. O jeigu tokiu atveju tu neteksi darbo, ir tavo šeima liks be pragyvenimo šaltinio? Matai, tai jau klausimas: kaip galima likti namuose?
Štai ir man iškyla toks pats klausimas. Juk aš irgi dirbu ir gaunu atlyginimą – tik dvasinį. Man mokama galimybe duoti, ir todėl aš keliuosi ir einu į pamoką. Galiausiai žmogus tiesiog pasirenka, kas jam svarbiau. Ir atitinkamai veikia…

Komentarų nėra

Tušti bandymai perprasti mokytoją

Dvasinis darbas, Grupė, Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Jeigu kabalistas gyvena dviejuose pasauliuose: materialiajame ir dvasiniame, tai kaip jis atskiria materialumą nuo dvasingumo? Ar materialumas veikia jo priimamus sprendimus ir elgesį?
Atsakymas: Iš savo patirties galiu pasakyti, kad to neįmanoma suprasti iš išorės. Žmogus nieko negali matyti išorėje, jis mato tik savyje – per savo proto, egoizmo, savo širdies prizmę. Todėl jis niekada nemato kito žmogaus tokio, koks jis yra, o tik per savo filtrą.
Ypač tada, kai žiūri į mokytoją, sunku nuspėti, kur materialumas, o kur dvasingumas. Juk mokiniui nežinoma, kiek procentų mokytojo materialumo jau perėjo į dvasingumą. Žemesnysis nesugeba to apskaičiuoti aukštesniojo atžvilgiu.
Tai galima suprasti, jeigu turi tokią pačią vidinę „teisingumo“ sistemą kaip aukštesnysis, o jeigu neturi, tuomet negali spręsti.
Net savęs neįmanoma suvokti, o juo labiau – kažką kitą. Tai tiesiog nepasiekiama. Mes matome tik įsivaizduojamojo pasaulio vaizdus, todėl turime vadovautis tikėjimu aukščiau žinojimo dėl kiekvieno žmogaus ir juo labiau – mokytojo. Mokytojui tai taikytina daug labiau, nes mūsų egoizmas visus įmanomus sprendimus, veiksmus, mintis persuka mūsų naudai, palengvindamas mums gyvenimą.
Todėl nematau jokios kitos galimybės, kaip tik eiti paskui mokytoją užmerktomis akimis ir daryti viską, kas įmanoma, kaip pasakyta: „Padaryk viską, ką leidžia tavo jėgos“. Tai taikykite ir draugui, nes tokiu būdu draugą mes matome kaip didį, kaip mokytoją.

Iš 2014 m. vasario 27 d. pamokos tema „Mokytojas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Nelaukite iš kabalisto stebuklų!

Pasitikėk tuo, ką sako širdis

Kaip atpažinti kabalistą?

Komentarų nėra

Tvirtas grupės pagrindas

Dvasinis darbas, Grupė, Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Kaip turėtų grupė siekti susijungti, kad prisiklijuotų prie mokytojo ir neleistų išoriniams virusams jų išblaškyti?
Atsakymas: Grupė iš mokytojo turėtų mokytis jo metodikos, kuri leidžia pakilti į dvasinį pasaulį, ir ją pati realizuoti. Ryšys tarp draugų turi užtikrinti visiems tokią jėgą, tokį pamatą, kuris leistų ir be mokytojo išlaikyti stabilumą. Mokytojas reikalingas tik tam, kad paskatintų judėti teisinga kryptimi.
Bet pasiekusi tam tikrą lygmenį, grupė privalo susikurti tokį tarpusavio ryšį, kad nieko kito nebereikėtų – pakaktų tarpusavio ryšyje atskleisti Kūrėją ir taip judėti į priekį.

Iš 2014 m. vasario 27 d. pamokos tema „Mokytojas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokytojas ir mokinys – ryšys tarp pakopų

Vienintelė galimybė pasistūmėti

Komentarų nėra

Naujame lygmenyje

Dvasinis darbas, Grupė, Mokytojas ir mokinys

Klausimas: Kas po kongresų turėtų kokybiškai pasikeisti grupės ir platinimo darbe? Mūsų laukia naujas etapas, kurio kol kas dar nejaučiame. Kaip jums atrodo – koks jis?
Atsakymas: Dabar mes labiau susijungėme, pradėjome geriau suprasti vienas kitą ir ėmėme jausti draugus skirtingose pasaulio dalyse kaip vieningą grupę. Kartu mes netgi prasirgome, bet visa tai siunčiama iš Aukščiau ir bus mums tik į naudą, tapsime dar sveikesni.
Kadangi dabar esame labiau tarpusavyje susiję, bendra mūsų galia išaugo daug kartų, todėl mes daug giliau suvoksime medžiagą, netgi „Mokymą apie dešimt Sfirot“ – dvasinę mechaniką. Ji staiga taps mums artimesnė.
Matome kaip vaikas, gavęs mobilųjį telefoną arba kompiuterį, tarsi nieko nesuprasdamas žaidžia su juo, o paskui netikėtai ima teisingai spaudyti mygtukus. Iš kur jis žino, ką spausti? Nes jis jau sukurtas šiam lygmeniui. O mes negalime, nes esame sukurti praėjusiam lygmeniui.
Todėl kai mes tarpusavyje susijungiame, iš karto peršokame į aukštesnįjį lygmenį, ir viskas, apie ką kalbama kabaloje, mums tampa gerokai artimiau ir tikriau.
Be to, atsižvelgdamas į mūsų pasiektą pažangą, pamokas skaitysiu aukštesniu lygiu. Orientuosiuosi į savo pojūčius ir pažengusias grupes, kurios savo pastangų dėka yra aukščiau kitų.

Iš 2014 vasario 11d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Žingsnis po žingsnio

„Savųjų brolių ieškau“…

Embriono gyvybė priklauso nuo virkštelės

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai