Pateikti įrašai priklausantys Mokytojas ir mokinys kategorijai.


Ilgas kabalisto kelias

Baal Sulamas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманRabaš pasakojo, kaip jo tėvas, Baal Sulamas, kartą atvyko pas savo mokytoją į Pursovą, nedidelį miestelyje netoli Varšuvos. Laukdamas mokytojo jo kabinete, jis priėjo prie knygų lentynos ir atsitiktinai paėmė vieną iš jų. Tai buvo Ari „Gyvenimo medis“.
Vėliau jis pasakojo: „Atverčiau ją ir nusistebėjau! Joje buvo kalbama apie tai, ką norėjau visą gyvenimą žinoti!“ Vos tik mokytojas įėjo į kambarį ir jį išvydo, suriko: „Padėk į vietą!“ Tačiau Baal Sulamas jau įsiminė, kokia tai knyga, ir netrukus suradęs ėmė ją studijuoti.
Po keletos metų jis suprato, kad jis nebeturi ko mokytis nei iš savo mokytojo, nei apskritai būdamas Lenkijoje.
Tačiau, kaip sakė Rabaš, Baal Sulam nežinojo, kad jam prireiks dar 20 metų, kad pradėtų savo dvasinį kelią. Rabaš tuomet pasakė mažiau. Tai ne 20 metų, o daugiau.
Komentaras. Įsivaizduokite, kaip taip skamba pradedantiesiems!
Atsakymas. Reikia žinoti tiesą. Juk kalbame apie sielos transformaciją, apie sielos persikūnijimus, apie tai, kad nusileidžiame į mūsų pasaulį 70-80 metų, kad būtent per tą laiką pakeistume save ir išeitume į kitą dvasinę pakopą.
Tad nėra ko čia slėpti. Priešingai, tau duodama galimybė ir reikia ją išnaudoti. Nesi laisvas iki gyvenimo galo – tu įeini į šią sistemą. O kodėl tu gimei, kam egzistuoji? Tik dėl to.
Kabalos mokslas tik apie tai ir kalba. Nereikia apgaudinėti, menkinti jos svarbos, nes ji kalba apie žmogaus tikslą šiame pasaulyje, šiame gyvenime. Ir tas, kas nori tuo užsiimti, turi suprasti, kur jis einąs. Kitaip, atėjęs į kabalą, pavers iš jos visokius mistinius dalykus. Nors šiandien tai praktiškai nebeįmanoma.
Baal Sulam atvirai ir daug rašo apie tai savo knygų puslapiuose. „Įvade į Mokymą apie dešimt sfirų“, savo laiškuose ir straipsniuose jis atvirai kalba apie tai, ko iki jo niekas niekada nekalbėjo.
Bet kas suranda jo knygas? Žmonės, kuriems to iš tiesų reikia. Jeigu žmogus atėjo pas mus mokytis, jis turi suprasti, kad šis ryšys – amžiams, jis privalo atlikti savo misiją.
Žinoma, jis gali išeiti ir iki gyvenimo galo užsiimti žemiškais reikalais, jei pavyks. Bet iš esmės nuo to nepabėgsi. Kalbama apie sistemą, kurioje visi norom nenorom turime dalyvauti.
Klausimas. Ar iš principo įmanoma, kad žmogus ieškos kito mokytojo?
Atsakymas. Taip. Jeigu jis išties ieško gyvenimo prasmės, tai privalo ieškoti.
Klausimas. Tačiau tam tikru metu jis turi aiškiai apsispręsti: „Čia!“ įsikibti dantimis ir laikytis?
Atsakymas. Tai pageidautina atlikti kuo greičiau, kad iš tikrųjų įsikibtum, antraip, gaila laiko.
Klausimas. Kaip žmogus atsivertęs knygą gali iš dviejų eilučių staiga suprasti: „Viskas! Čia atsakymas!“?
Atsakymas. Iki tol, kol radau savo mokytoją, keletą metų skaičiau tokius Baal Sulamo veikalus kaip „Įvadas į Mokymą apie dešimt sfirų““ ir „Įvadas į kabalos mokslą“.
Tačiau, kai radau Rabašą, jis pasodino mane su savo mokiniu Hileliu, ir šis ėmė man aiškinti  „Įvadą į kabalos mokslą“, aš buvau tiesiog nustebintas.
Iki tol man neužteko paaiškinimų keletui žodžių ir būtent juose buvo raktas, kaip suprasti visą tekstą. Jei tai turi, eini toliau, o jei ne – prašoki, ir tekstas tau atrodo paviršutiniškas, įprastas.

Iš 2016 m. spalio 16 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų dienų

Slaptosios kabalisto praktikos

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Komentarų nėra

Mano mintys Twitter (2017 10 06) II d.

Mokytojas ir mokinys, Twitter

Kad atskleistum gyvenimo prasmę reikia Mokytojo. Jis organizuoja kiekviena dvasinio darbo žingsnį. Kitaip žmogus primena miške pamestą kūdikį.
Mokytojas moko KAIP galvoti, o ne KĄ galvoti. Jis moko būti savarankiškam nuo visų ir nuo savęs, nurodo tik vieną tikslą – atskleisti Kūrėją.
Dvasinis Mokytojas – tai dvasinė sistema, o ne žmogus. Jis perduoda mokymą: sukuria užduotis ir veda jų sprendimo link – ir Mokinys įeina į sistemą.
Dvasiniame kelyje tik ryšys su Mokytoju lemia galimą mokinio sėkmę. Ryšys su mokytoju apibrėžia ryšį su grupe ir Kūrėju.
Dvasinis Mokytojas – tavo aukštesnysis (parcufas, ACHAP), jis gimdo tavo sielą ir ją kelia. Jūsų ryšys amžinas ir nulemtas iš anksto.
Mokytojas – tas, kuris veda vaiką į kelia, iš kurio šis neišsuks visą gyvenimą. Kitaip tai ne Mokytojas?..
Ugdymas – tik veikiant aplinkai. Nuo vaikystės reikia atvesti vaiką į aplinką, kurios vertybės – vienybė.
Išmokyti gamtos dėsnį: Gamta – uždara sistema. Todėl vienybė gelbėja nuo visų nelaimių, o atitolimas – visų bėdų priežastis.
Kam reikalingas ugdymas? Jaunimui. Kad rastų vidinę mokymo prasmę ir pažabotų iš griaunančio ego augantį individualizmą.

Komentarų nėra

Minint Mokytoją

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманŠiandien 26 metai nuo mano Mokytojo Baruch Šalom Levi Ašlag mirties, kuris buvo paskutinis iš didžiųjų kabalistų, sudarančių išminčių grandinę nuo Adomo iki mūsų dienų: Adomas, Abraomas, Mozė, Rašbi, Ari, Baal Sulamas, Rabaš ir daugybė tūkstančių tarp jų,
Rabašas parodė didžiulę narsą perduodamas mums kabalistinę metodiką, kad mes šioje kartoje galėtume ją atnešti visam pasauliui. Be jo darbų neturėtume tokios galimybės. Mačiau, kaip tvirtai jis laikėsi šio principo – atskleisti kabalos mokslą pasauliui – aukščiau bet kokių kitų interesų.
Šiandien ankstų rytą pakilome į Jeruzalę aplankyti jo kapo. Žinoma, ši vieta mums ne daugiau nei simbolis, paprotys, o ryšys su mūsų Mokytoju – gyvas, nuolatinis. Mes visi tikimės tapti jo vertais sūnumis, todėl mūsų grupė vadinasi Bnei Baruch – Barucho Ašlago sūnūs.

Daugiau šia tema skaitykite:

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Kaip padėti mokytojui?

Naujasis Sinedrionas

Komentarų nėra

Prisimenant Rabašą

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманBaruch Šalom Levi Ašlag (Rabaš) buvo pati artimiausia grandis mums iš didžiųjų kabalistų grandinės, per kurią aukštesnioji jėga atsiskleidžia pasauliui ir perduoda mums Torą.
Jis yra mūsų aukštesnioji pakopa ir vienintelis dvasinis parcufas, nuo kurio priklausome ir todėl mūsų mokymasis iš esmės remiasi jo straipsniais. Rabašas viską atliko tam, kad parengtų pagrindą būsimai kartai.
Nors tai nebuvo paprasta, jis rado savyje jėgų visiškai anuliuoti save savo didaus tėvo ir mokytojo Baal Sulamo atžvilgiu, visiškai nepaisydamas savęs. Ir todėl jis pasiekė visas dvasines pakopas. Iš jo darbų dar išvysime, kaip aukštai jis pakilo. Jo straipsniai parašyti labai šiltu stiliumi, itin rūpinantis skaitytoju, mokiniu.
Jo širdies būta itin plačios, šiltos, kupinos meilės. Tačiau jei įstengsime suvokti, kaip giliai parašyti jo straipsniai, išvysime, kad jis yra Acilut pasaulio GAR ir net aukščiau, ko neįmanoma įsivaizduoti.
Rabašas nutiesė mums kelią, rašydamas straipsnius ir nustatęs papročius, kurių stengiamės laikytis. Jis suteikė mums formą, kokia turi egzistuoti kabalistinė grupė. Taip mes ir tęsiame.
Baal Sulam buvo tarsi Ari, sukūręs dvasinio kilimo metodiką, o Rabaš – jos praktinė realizacija, tuo jis panašus į Baal Šėm Tov. Nė vienoje kitoje kabalistinėje knygoje nemačiau taip išsamiai aprašytos dvasinio darbo tvarkos: to, kaip žmogus turi organizuoti save savo artimiausioje aplinkoje, tolimesnėje aplinkoje, pasaulių sistemoje ir savo santykiuose su Kūrėju.
Visos šios sistemos, kurias žmogus turi praeiti, kad susilietų su aukštesniąją jėga, daugiau niekur nėra paaiškintos taip sistematiškai kaip Rabašo straipsniuose. Žmogus gali pasiimti šiuos straipsnius ir paskui juos eiti, juk jie jame kurs teisingą santykį, teisingas sąvokas.
Daugiau tokių knygų nėra. Rabašo straipsniuose gauname ne tik komentarus, bet ir tikslius nurodymus, ką daryti, kokios reakcijos tikėtis, ir kaip eiti pirmyn. Jis aiškina mums visą procesą, kurį turime praeiti, iš jo gaunamą reakciją, ir kiekvienos sielos patiriamas vidines būsenas.
Daug kartų skaičiau šiuos straipsnius ir, žinoma, skaitysiu toliau, ir galiu paliudyti, kad jie paslėpti, o ne atskleisti. Po keletos studijų metų pajausite jų beribę gelmę.
Staiga išvysite, kad Rabašas rašo apie tai, ko anksčiau nepastebėjote, nesupratote, nejautėte. Šie straipsniai nėra paprasti, jie daugiasluoksniai, atsiskleidžiantys priklausomai nuo skaitytojo pasirengimo. Jie suteikia tokią paramą ir pagalbą pradedantiesiems dvasiniame kelyje, kurios negausi net iš Baal Sulamo veikalų.
Baal Sulamas – aukščiausių aukštumų kabalistas, mokslininkas, tyrėjas, o Rabašas – dvasinis globėjas: minkštas, mylintis, imantis tave už rankos ir vedantis per visas būsenas. Tik išaugę dvasiniame pasaulyje, galėsime įvertinti visą jo reikšmę.

Iš 2016 m. spalio 6 d. pamokos „Prisimenant Rabašą“

Komentarų nėra

Garbė vadintis „Barucho sūnumis“

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

каббалист Михаэль ЛайтманMokytojas Baruch Šalom Levi Ašlag (Rabaš) – mūsų šaltinis, iš kurio gauname visą kabalos mokslą. Ji mums ateina iš jo lūpų.
Visi jo straipsniai, visi aiškinimai, visas jo mokymas, kurį jis gavo iš savo didaus tėvo Baal Sulamo pereina mums. Tikėsimės, kad priimame visa tai ir tinkamai realizuojame vardan šios didžios sielos.
Žinoma, dvasiniame pasaulyje nebūna mirties, todėl ir šiandien esame valdomi tos jėgos, kuri vadinasi Rabaš. Turime suprasti tai, jausti tai, ir neatitrūkti nuo viso mums palikto paveldo. Mūsų pareiga išversti Rabašo straipsnius į visas pagrindines kalbas ir skleisti juos po visą pasaulį.
Mums reikia kuo tiksliau ir atidžiau išpildyti visus jo patarimus bei rekomendacijas, matyti jį kaip mūsų Mokytoją, dvasinį tėvą. Nuo to priklauso viskas, ko galime pasiekti dvasiniame pasaulyje, amžinybėje, gyvendami šiame pasaulyje ir ne tik.
Juk dvasinių pakopų ir sielų laiptai nesikeičia, todėl mes visi priklausome nuo jo. Rabaš – tai tas šaltinis, iš kurio gauname gyvenimą, per mūsų tarpusavio ryšį su juo. Todėl mūsų organizacija pavadinta jo garbei „Bnei Baruch“ (Barucho sūnūs).
Mes išties jo sūnūs ir būsime verti šios garbės!
Baal Sulam straipsnyje „Įvadas į knygą į Panim meirot umasbirot“ (8 punktas): Suprask, kiek turime būti dėkingi mūsų mokytojams, perduodantiems mums savo dvasines šviesas ir sielas, kad suteiktų malonumą mūsų sieloms, stovinčioms kryžkelėje tarp sunkaus kančių kelio ir Šviesos kelio. Jos gelbėja mus iš pragaro, baisesnio už mirtį.
Jie moko mus, kaip siekti dangiško malonumo, padeda pakilti į subtilias, taurias aukštumas, kurios yra mūsų lemtis, parengta ir laukianti mūsų nuo pat pradžių. Išminčiai jau pasakė: „Nėra kartos, kurioje nebūtų Abraomo, Izaoko ir Jokūbo.“
Tai reiškia, kad būtent kabalistai yra dvasinio gyvenimo šaltinis, per kurį mums ateina gausa iš Kūrėjo, įsiliejanti į mūsų pasaulį kaip taisanti ir užpildanti Šviesa. Šviesa ateina iš Adomo ir toliau pereina per visą kabalistų grandinę, o mes jau gauname ją iš Rabašo. Todėl turime būti itin dėkingi mūsų mokytojams, perduodantiems mums savo dvasines šviesas“…

Iš 2017 m. rugsėjo 24 d. pamokos „Rabašą prisimenant“

Komentarų nėra

Kaip padėti mokytojui?

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Kaip mokinys gali padėti mokiniui, ir kada mokytojas perduoda Šviesą mokiniui?
Atsakymas. Tai įmanoma tik būnant atsidavusiam idėjai, mokymuisi, vienybei, padedant mokytojui jo darbe su bendrąja grupe.
Kai 1980 m. radau savo Mokytoją, po keleto užsiėmimų man neliko jokių abejonių, kad turiu pervažiuoti arčiau jo ir daryti viską, kas galima. Bet tada buvo kitos sąlygos, nebuvo interneto, nebuvo net kabalistinių knygų – jos buvo retos, it radinys. Nuo to laiko praėjo 37 metai. Šiandien yra visiškai viskas, knygos išverstos į įvairias kalbas.
Padėti mokytojui – žinoma, tai itin rimtas akstinas vystytis. Reikia stengtis būti panašiam į mokytoją, juk ką daro aukštesnysis parcufas, to turi siekti ir esantis ant žemesniosios pakopos. Lygiai taip ugdome vaikus.
Visada sekite aukštesniojo pavyzdžiu: koks jo požiūris į pasaulį, užsiėmimus, platinimą, ir taip eisite pirmyn. Tai pats geriausias stimulas vystytis.

Iš 2017 m. gegužės 21 d. vaizdo konferencijos su Pasaulinės akademijos (MAK) kursų studentais

Komentarų nėra

Ar savo gyvenime jūs laimingas?

Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Ar Jūs laimingas savo gyvenime?
Atsakymas. Aš laimingas tiek, kiek mano mokiniai leidžia man būti laimingam. Iš esmės, kas yra laimė? Jeigu Kūrėjas suteikia man galimybę ir aš ją realizuoju savo gyvenime, jausdamas, kad tai iš Jo, ir teisingai grįžta nuo manęs Jam, – tai ir yra laimė.

Iš 2016 m. gruodžio 11 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Suteikti malonumą kitiems

Kaip sušvisti meile

Mylėti visus kaip savo vaikus

Komentarų nėra

Prašykite Kūrėjo!

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Ką praktiškai reiškia, kad su draugu ar mokytoju elgiuosi kaip su Kūrėju? Besąlygiškai pateisinu juos taip, kaip nesuprantamą Kūrėją?
Atsakymas. Tai, ką sako ir ko moko mokytojas, mokinys turi pamėginti įimti į save ir pagal tai elgtis su draugais, kad galiausiai būtų sukurtas ryšys, kur atsiskleis Kūrėjas . Tai priklauso nuo mūsų tarpusavio ryšio pobūdžio.
Juk norint pasiekti pirmosios dvasinės savybės tarp mūsų (nėfėš lygmuo – mažiausia šviesa) ir ten atskleisti Kūrėją reikia ištirpti drauguose, tapti embrionu (ubar) it sėklos lašas motinos įsčiose. Ir taip kiekvienas kitų atžvilgiu. Tuomet ši grupė (dešimtukas) sukurs būtiną sąlygą.
Tačiau patys jie to atlikti negali, ir jie neturi to siekti! Tai lygiai tas pat kas norėti skraidyti neturint sparnų. Visas darbas grįstas ne tuo. Problema ta, kad žmonės patys to siekia, fiziškai.
Nereikia taip daryti! Nereikia spausti vieniems kitų, mėginti reikalauti fizinių veiksmų: daugiau apsikabinsime, daugiau skaitysime, daugiau… Ne.
Reikia daugiau prašyti Kūrėjo, kad jis mums tai atliktų, juk visi kiti mūsų prašymai ir lūkesčiai tėra egoistiniai. Kai kreipiatės į Kūrėją, altruistinis kintamasis iškart noromis nenoromis ima veikti.

Iš 2016 m. rugpjūčio 7 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apsigyventi dvasiniame pasaulyje

Suteikti malonumą kitiems

Sąlygos dvasinaim pasauliui pasiekti

Komentarų nėra

Prisimenant Rabašą

Dvasinis darbas, Mokytojas ir mokinys

Baruch Šalom Levi Ašlag (Rabaš) buvo pati artimiausia mums grandis iš didžiųjų kabalistų grandinės, per kurią aukštesnioji jėga atsiskleidžia pasauliui ir perduoda mums Torą.
Jis yra mūsų aukštesnioji pakopa ir vienintelis dvasinis parcufas, nuo kurio esame priklausomi, ir todėl mūsų mokymasis iš esmės remiasi jo straipsniais. Rabašas padarė viską, kad paruoštų pagrindą būsimai, ateinančiai kartai.
Nors tai buvo nepaprasta, jis rado jėgų visiškai anuliuoti save savo didaus tėvo ir mokytojo, Baal Sulamo, atžvilgiu, jis visiškai nepaisė savęs. Ir būtent dėl to pasiekė visas dvasines pakopas. Mes dar išvysime iš jo raštų, kaip aukštai jis pakilo. Jis rašė šiltai, itin rūpindamasis skaitytoju, mokiniu.
Jo širdis plati, deganti, kupina meilės. Bet jei įstengsime suvokti, iš kokių gelmių parašyti jo darbai, išvysime, kad jis yra Acilut pasaulio GAR ir netgi aukščiau, ko neįmanoma įsivaizduoti.
Rabašas nutiesė mums kelią, parašydamas straipsnius ir apibrėždamas įpročius, kuriuos stengiamės išsaugoti. Jis mums davė formą, kaip turėtų egzistuoti kabalistinė grupė ir taip tęsiame.
Baal Sulamas buvo tarsi ARI, sukūręs dvasinio pasiekimo metodiką, o Rabašas – jos praktinę realizaciją, ir jis buvo panašus į Baal Šem Tov. Nė vienoje kitoje kabalistinėje knygoje nemačiau tokio detalaus dvasinio darbo aprašymo: kaip žmogus turi organizuoti save savo artimiausioje aplinkoje, šiek tiek tolimesnėje aplinkoje, pasaulių ir santykių su Kūrėju sistemoje.
Visos šios sistemos, kurias žmogus turi praeiti, kad susilietų su aukštesniąja jėga, niekur kitus nepaaiškinamos taip susistemintai kaip Rabašo straipsniuose. Žmogus gali imti šiuos straipsnius ir eiti pagal juos, juk jie kurs jame teisingus santykius ir suvokimus.
Daugiau tokių knygų neegzistuoja. Rabašo straipsniuose gauname ne šiaip komentarus, o tikslius nurodymus, ką reikia daryti, kokios reakcijos laukti, ir kaip eiti toliau. Jis paaiškina mums visą procesą, kurį turime praeiti, gaunamą reakciją ir vidines būsenas, kurias patiria mūsų siela.
Daug kartų skaičiau tuos straipsnius, ir, žinoma, skaitysiu toliau, ir galiu paliudyti, kad jie paslėpti, o ne atskleisti. Po keleto mokymosi metų pradėsite atskleisti juose gelmes.
Netikėtai išvysite, kad Rabašas rašo apie tai, ko anksčiau nepastebėjote, nesupratote, nejautėte. Šie straipsniai nėra paprasti, jie daugiasluoksniai, atsiskleidžiantys priklausomai nuo skaitytojo pasirengimo. Jie taip palaiko ir padeda pradedančiajam dvasiniame kelyje, ko neįmanoma gauti net iš Baal Sulamo raštų.
Baal Sulamas – tai didžiausių aukštumų kabalistas, mokslininkas, tyrinėtojas, o Rabašas – tai dvasinis globėjas: minkštas, mylintis, ima tave už rankos ir veda per visas būsenas. Tik išaugę dvasiniame pasaulyje galėsime įvertinti visą jo svarbą.

Iš 2016 m. spalio 6 d. pamokos „Prisimenant Rabašą“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žemiška veikla ir dvasinis vystymasis

Naujasis Sinedrionas

Vienintelė galimybė pasistūmėti

Komentarų nėra

Naujasis Sinedrionas

Mokytojas ir mokinys

Klausimas. Ar Jūs turite šios metodikos tęsėją? Kas po Jūsų pratęs kabalos mokymą?
Atsakymas. Bet kuris iš jūsų ir visi kartu.
Nemanau, kad tai bus vienas žmogus, kadangi pasiekėme būseną, kai naujajai kartai, visiems mano mokiniams, nėra skirta būti individualistais. Dabar atsiskleidžia bendra kūrinio schema, kuriai būtina grupė!
Matome, kad jei anksčiau buvo žymūs mokslininkai vienišiai: Niutonas, Leibnicas, Einšteinas, Boras, Landau, Kapica ir kt., tai dabar yra kolektyvai! Bet kokie moksliniai uždaviniai sprendžiami rimtų kūrybinių grupių: proveržiai pavyksta tik daugybės žmonių pastangomis!
Lygiai tas pats ir kabaloje. Jei anksčiau buvo kabalistai vienišiai, tai, akivaizdu, jų laikas praėjo. Baal Sulamas, Rabašas ir aš – tai pereinamoji grandis, o visi mano mokiniai, vadinamoji „cecho brolija“ gimę tam, sukurti ir apmokyti taip, kad būtent tarpusavyje spręstų dvasines problemas ir vestų kitus paskui save.
Taip buvo ir prieš kelis tūkstančius metų. O paskui, paskutiniuosius 2000 metų, išvarymo laikotarpiu, visa tai išnyko ir buvo perduodama tik plonyte srovele. Bet dabar viskas grįžta į savo vėžes.
Klausimas. Vadinasi, nuo rato viskas prasidėjo ir ratu viskas baigiasi? Juk Sinedrionas – tai ta pati grupė?
Atsakymas. Taip, būtinai turi būti grupė.
Esmė ta, kad grupė panaši į Kūrėją. Tai vienintelis junginys, kai mes esame kartu ir kiekvienas iš mūsų sumažina, anuliuoja save, atsižvelgdamas į rato centrą (minusas). O, kita vertus, rato centre susikaupia visi mūsų lūkesčiai, ateities ketinimai (pliusas). Būtent pliusas ir minusas daro mus panašius į Kūrėją.
Galiausiai rato centre mes pajaučiame Aukštesnįjį pasaulį.
Kūrėjas nori, kad mes Jį nugalėtume. Jis sukūrė egoizmą, o mes turime jį ištaisyti taip, kad pajaustume, sugautume, atskleistume  Kūrėją. Todėl yra pasakyta: „Nugalėjo Mane sūnūs Mano“.

Iš 2016 m. vasario 14 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelė galimybė pasistūmėti

Sutinkame tapti moliu Meistro rankose

Laisvo pasirinkimo pakopos

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai