Mūsų karta neturi kitos metodikos suvokti kūrimo tikslą, išskyrus sukurtąją  Baal Sulamo.
Turime studijuoti ir absorbuoti tai, ką jis pasakė, ne kabindamiesi į jo knygų turinį, o verždamiesi pasiekti jo „dvasią“, prisirišdami, kaip vaikas prisiriša prie suaugusiojo.
Mažylis nesupranta suaugusiojo, nežino, kodėl šis taip elgiasi, vaikas tiesiog „prilimpa“ prie jo, priklauso jam – ir taip tobulėja.
Toks yra ryšys tarp aukštesniojo ir žemesniojo. Tu turi susilieti su viskuo, ką tau duoda aukštesnysis, iškeldamas jo didingumą virš savojo egoizmo.
Visas savo savybes turi suderinti su jo savybėmis. Tai vadinama „tarnavimu aukštesniajam“. Tuomet pakyli į jo lygį, tau atsiskleidžia jo laiptelis.
Nėra kitos galimybės pakilti ant aukštesnio laiptelio, tik susilieti su aukštesniojo „ACHAP-u“.
„Susilieti su juo“ reiškia norą atskleisti jo dvasią, skonį, mintis, kuo jis gyvena, kaip jaučia dvasingumą, kokia jo minčių eiga, jo požiūris.
Visus tuos išorinius požymius, kuriuose galime nuspėti aukštesniojo laiptelio pasireiškimą.

Animacinis filmas rusų kalba, sukurtas pagal pasakėčią iš Baal Sulamo knygos „Kopėčių pakopos“

Vakar buvo mano mokytojo, Ravo Barucho Šalomo Levi Anšlago-Rabato, atminimo diena.
Visi mes semiamės iš  jo. Jis buvo vienintelis žmogus, kuris suprato Baal Sulamą ir pratęsė jo kelią.
Jis perdavė šią  metodiką keletui savo mokinių, ir tai, kad mes šiandien galime pasistūmėti pagal Baal Sulamo metodiką, matyti, girdėti, jausti ir suprasti jo tekstus, – Rabašo nuopelnas.
Rabašas parašė daugiau kaip keturis šimtus straipsnių – po straipsnį per savaitę, kuriuose paaiškino visas kabalos mokslo dalis apie vidinį žmogaus darbą.
Šiuose straipsniuose, parašytuose metodiškai, paprastai ir artimai žmogui, mums suteikiama galimybė pajusti dvasinį pasaulį.
Savo straipsniuose jis dažnai cituoja Torą, Talmudą ir kitus šaltinius, norėdamas susieti mus su originaliais šaltiniais, paaiškinti jų autorių-kabalistų, perteikiančių mums savo pojūčius būtent tokia forma, minčių kelią.
Be jokios abejonės, be Rabašo knygų mes negalėtume rasti ryšio su Baal Sulamo veikalais. Be jo paaiškinimų neįmanoma „atskleisti“ šių knygų.
Aš dėkingas Aukštesniajai Jėgai, pasiuntusiai man Mokytoją, iš kurio gavome kabalą. Savo gyvenimu jis atliko dvasinį proveržį į naują lygį ir atskleidė mums kabalistinę metodiką.
Baal Sulamas šią metodiką  išdėstė savo straipsniuose, bet jie liko neatskleisti. Rabašas, paėmęs savo tėvo medžiagą, perrašė ją pasauliui suprantama kalba ir perteikė savo mokiniams.
Pirmą kartą kabalos istorijoje Rabašas pradėjo laisvai priiminėti mokinius. Po metų mokymosi pas Rabašą aš perskaičiau kelias paskaitas Bergo mokymo centre – ne publikai, o dėstytojams.
Ir po to visi šie dėstytojai paliko tą vietą, nes suprato, jog ten mokėsi visai ne kabalos, o biznio.
Aš atvedžiau juos pas Rabašą kartu su grupe jaunų ir nereligingų vyrų, iš viso keturiasdešimt žmonių, – ir 77 metų amžiaus Rabašas, visą gyvenimą gyvenęs Bnei Brake ortodoksinių žydų bendruomenėje, su visais jos draudimais ir apribojimais, nepabijojo jų priimti mokiniais.
O juk jie nesiruošė grįžti į religiją – jie atėjo pas jį mokytis kabalos. Ir jis dėstė kabalą pasauliečiams vaikinams iš Tel-Avivo! Tai buvo tikra revoliucija, pakreipusi mūsų pasaulį ištaisymo link!
Tai buvo visiškai naujas reiškinys, to kabalos istorijoje dar nebuvo. Nuo tada prasidėjo plati kabalos mokslo sklaida, nes visi keturiasdešimt mokinių pratęsė jo kelią.
Rabašas buvo didis revoliucionierius, turintis galingą vidinę jėgą, padėjusią jam atlikti tai, nepaisant visų jo chasidų ir artimųjų.
Visa, kas manyje, gavau iš jo. Jo vardu pavadinta mūsų grupė Bnei Baruch – Barucho sūnūs, ir aš tikiu, jog tapsime garbingais jo dvasiniais įpėdiniais.
Tebūnie palaimintas jo atminimas mumyse!