Klausimas: Vyrai turi grupę, kuri palaiko juos esant bet kokiai būsenai. O ką daryti moteriai, kuri išgyvena „kritimą“?
Iš kur imti jėgų, kad atsispirtum egoizmo augimui, kuris sukelia dvasinį nuopuolį (abejingumą, nusivylimą, nėra „davimo“ tikslo didybės)?
Atsakymas: Daugelį metų kiekvienoje moterims skirtoje pamokoje man užduodavo panašius klausimus.
Tačiau dabar yra praktiškas ir veiksmingas atsakymas –  mūsų dvasinis stimuliatorius, kurį visi kartu kuriame.
Moterys turi tame dalyvauti kaip ir vyrai, juk visi mūsų norai susideda į vieną bendrą norą, kli. Šio noro dydis lems mūsų teisę atskleisti Kūrėjo šviesą.

Daugiau šia tema skaitykite:

Apie ką turėtų galvoti moteris?

Dvasinė moters misija (video klipas rusų k.)

Kūrėjui – visi esame moterys

Pranešimas (žurnalas „Psichological Science“): Kolumbijos universiteto mokslininkai įrodė, kad moters prisilietimas skatina vyrus labiau rizikuoti. Tai aiškinama tuo, jog vyrams dėl to sustiprėja saugumo jausmas, – panašiai motinos prisilietimai paveikia ir kūdikį.
Savanorių grupei teko dalyvauti žaidimuose. Prieš pat žaidimą eksperimento dalyviai susitikdavo su vyru arba moterimi, kurie juos tiesiog pasveikindavo arba dar ir prisiliesdavo –paliesdavo petį ar paspausdavo ranką.
Mokslininkai nustatė, kad moters prisilietimas abiejų lyčių žaidėjus paskatina labiau rizikuoti ir tikėtis žaidime didesnio apdovanojimo.
Efektas stipresnis, jei moteris liečia  petį, o ne spaudžia ranką. Fizinis kontaktas su vyru nesukelia elgesio pokyčių.
Efektas susijęs su saugumo jausmu, kuris vaikams atsiranda dėl motinos prisilietimo. Būtent jis priverčia vaikus išdykauti ir ieškoti nuotykių.
Komentaras: Kabala lyčių dvasinį darbą skirsto į dvi dalis: moteriškoji pusė padeda, įkvepia, nukreipia, suteikia norą (malchut), o vyriškoji dalis (ekranas ir O“CH), moteriškosios pusės nukreipta į tikslą (grobį), eina į „medžioklę“, pasirengusi rizikuoti, pakilti virš savo prigimties. Be moterų žmonės savo tikslo nepasieks.
„Mokslininkai nustatė, kad moters prisilietimas abiejų lyčių žaidėjus paskatina labiau rizikuoti ir tikėtis žaidime didesnio apdovanojimo.“
Moterys sugeba įkvėpti ir viena kitą, savo aplinkoje ugdyti stiprius norus – dėl to moterys ir   skatinamos kurti moterų kabalistinę organizaciją, o ne individualiai veikti vien tik „savo“ vyrus.
Teisinga lyčių sąveika užtikrins mums visiems šviesią ateitį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kūrėjas girdi moters norą“

„Kūrėjui – visi esame moterys“

„Vyras ir moteris – dvi stichijos“

Klausimas: Dvejus metus studijuoju kartu su kabalistų grupe Bnei Baruch. Gavau diplomą, tačiau nejaučiu noro tobulėti materialiame gyvenime. Mano šeimai kelia nerimą mano apatija. Sakykite, ar įmanoma pusiausvyra tarp ekonomisto darbo ir dvasinio augimo? Ir kaip teisingai paveikti savo šeimą, kuri mano, kad moteris turi žengti koja kojon su aplinka?
Atsakymas: Privalote padaryti taip, kad jūsų šeima niekaip nekentėtų ir visi jaustų esant jus šeimoje. Ir tik jei ten viskas tvarkoje, galite studijuoti kabalą, kiek tam liks laisvo laiko.

Klausimas: Mano dukra taip susidomėjo kabala, kad likęs pasaulis jai tapo visiškai nebeįdomus. Jai svarbiausia kabala ir nenori užsiimti niekuo kitu. Nei studijuoti universitete, nei dirbti. Pareiškė, kad ji turi teisę gyventi kitaip, nei priimta visuomenėje. Galima sakyti, kad mes prarandame dukrą, o visuomenė – pilietę. Ji taip sėkmingai mokėsi – ir štai rezultatas. Ką daryti?
Atsakymas: Visi jums patvirtins, kad aš – už specialybės įgijimą, šeimos sukūrimą ir t.t., nes tik „normaliai“ gyvendamas šiame pasaulyje žmogus gali išsitaisyti ir pasiekti Aukštesnįjį pasaulį. Arba jūsų dukra to nesuprato, arba jos specialybė – ne praktiška, mažai apmokama…

Klausimas: Padėkite išsiaiškinti, koks ryšys tarp materialaus ir dvasinio. Viena vertus, materialus pasaulis – tai pasekmių pasaulis, o kita vertus, – su dvasiniu pasauliu jis neturi nieko bendra. Kur riba, ties kuria baigiasi dvasingumas ir prasideda materialumas, kuris visai nesusijęs su dvasingumu?
Atsakymas: Riba tarp šių pasaulių juntama žmogaus viduje. Vienas jų juntamas kaip ketinimas „dėl savęs“, o kitas – kaip ketinimas „dėl Kūrėjo“.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Apie dvasinį moters tobulėjimą“

„Klausimai kelyje – 8“

„Pasaulis – tai pojūčiai troškime“

Klausimas: Kokį ketinimą turėtų jausti moteris, studijuodama knygą „Zohar“? Ar reikia stengtis savyje rasti tai, apie ką kalbama tekste? Ar reikia norėti, kad knyga ją veiktų? Galvoti apie susivienijimą su grupe? Prašyti, kad vyrai susivienytų?
O gal mokymasis moterims nėra toks svarbus, ir joms tereiktų tiesiog patarnauti vyrams bei užsiimti platinimu?
Atsakymas: Svarbiausia moterims –  platinimas. Bet tam ji turi žinoti, ką platinti, jausti platinimo svarbą, turėti tam jėgų.
Be abejo, platinimas moterims – vienintelė priemonė judėti pirmyn. Kitaip ji būtų panaši į moterį, kuri negimdo vaikų.
Gimdyti palikuonis – moters vaidmuo mūsų gyvenime. O vyro vaidmuo – aprūpinti moterį viskuo, kad ji galėtų gimdyti: pastatyti jai namą, duoti visa, kas būtina tam tikslui. Taip mes sukurti ir taip egzistuojame.
Moteris – tai centras, apie kurį viskas sukasi, juk ji gimdo – ir tai pats svarbiausias mūsų egzistavimo ant Žemės rutulio veiksmas.
Gimdymas dvasiniame pasaulyje – tai platinimas, nes būtent jis sudaro sąlygas gimti dvasiškai.
Bet kad galėtų platinti, moteris privalo dalyvauti mokymosi procese, studijuoti „Zohar“. Tačiau visa tai jai turėtų būti tik platinimo priemonė.
O vyrui priemonė pajusti teisingą ketinimą – mokymasis, ir, svarbiausia, susivienijimas.
Taip vyriška ir moteriška kūrinijos dalis papildo viena kitą.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Viskas – dėl moterų…“

„Kūrėjas girdi moters norą“

„Gimdymas ir dvasingumas“

Klausimas: Kas yra „nuodėmė“ kabalos požiūriu?
Atsakymas: Nuodėmė – tai atotrūkis nuo Kūrėjo, nepriklausomai nuo to, ant kurios pakopos esi: praėjęs 99% pakopų ar tik 1%.
Kokio stiprumo bebūtų ryšys su Kūrėju, jei žmogus nutolsta nuo šio ryšio – tai laikoma nuodėme. Juk jis iš davimo, reiškiančio ryšį, krenta atgal į gavimą.
Gali būti keli nuodėmės lygiai. Pati mažiausia – kai žmogus nutolsta nuo Kūrėjo, nors  jo ryšys (panašumas su Kūrėju) nenutrūksta.
Didesnė nuodėmė – kai Kūrėjas išnyksta – reiškia, kad žmogus jau turi priešingų Kūrėjui savybių.
Dar baisesnė nuodėmė – kai žmogus panyra į tamsą, jausdamas atvirkščią Kūrėjo pusę.
Ir pati didžiausia nuodėmė – kai jis stoja prieš Kūrėją ir susivienija su Faraonu neapykantoje Jam.
Taigi, būna skirtingų laipsnių nuodėmės – nuo paprasto nutolimo iki atviros priešpriešos.
Kaip nuodėmės priešybė egzistuoja „priesakas“ – susijungimas, susiliejimas, suartėjimas.
Susiliejimas taip pat būna skirtingų lygių (stadijų): gimimas, maitinimas, suaugusiojo būsena.
Tiek nuodėmė – nutolimas, tiek priesakas – suartėjimas – vyksta ir gali būti jaučiamas tik grupėje (norų-sielų susivienijime) ir per ją Kūrėjo link. Visas gėris arba blogis matuojamas žmogaus ryšiu su aplinka.
Tik taip ir šiame, ir dvasiniame pasaulyje įmanoma patikrinti ir ištaisyti būseną, kad visada tik išsaugotume ir sustiprintume vienybę ir meilę.
Moters nuodėmė: Moterims, kurios mano, kad dvasiniame darbe nėra skirtumo ir todėl visur turėtų būti visiška lygybė, nepaisant jokių skirtumų ir apribojimų,  mano patarimas: išmėginti, kiek jos sugebėtų ugdyti savyje vienybę ir atsidavimą kitoms Bnei Baruch moterims (taip pat ir tikrą meilę).
Būtent taip galima suprasti, jog gamta iš moters reikalauja pagelbėti ir palaikyti vyrus, gebančius suvienyti sielas.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Kaip išpirkti nuodėmes?“

„Kodėl moterys negali draugauti?“

Programoje „Kabalistai rašo“ su pašnekovu Ben-Sion Gernu – rašytoju, keletos mano knygų hebrajų kalba redaktoriumi, kalbėjomes tema „Kūdikio pradėjimas ir gimdymas“ (rusų k.)

Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti

Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti

Sulaukiu daug klausimų apie moters vaidmenį, jos statusą, šovinizmą ir feminizmą. Kviečiu pažiūrėti pokalbį tema „Šovinizmas“ (rusų k.)

Video įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti

Audio įrašas (rusų k.): Klausyti | Atsisiųsti

Klausimas: Neseniai įvyko pasaulinė moterų konferencija, skirta moters dvasinio vystymosi ir vaikų lavinimo bei auklėjimo klausimams.
Kokia kryptimi turi veikti moterys, studijuojančios kabalą, kad teisingai realizuotų šį mokslą?
Atsakymas: Labai džiaugiuosi šiuo susirinkimu. Nuolat kartoju, kad be moterų mūsų vystymasis neįmanomas.
Kai Biblijoje pasakojama apie kokį nors vyrą, šalia būna parašytas žodis „et“, kuris reiškia jo moteriškąjį norą, Nukvą, juk be moters, Nukvos, Šchinos, be mūsų noro – nėra ką veikti.
Visada galvojame apie Šviesą – tačiau  ji turi kažkur ateiti ir kažkuo „apsivilkti“. Todėl moterų norai, jų ryšys su kabalos mokslu ir dalyvavimas jame – labai svarbūs.
Labai tikiuosi, kad į kabalą ateis dar daugiau moterų, kurios dalyvaus pasaulio ištaisymo procese. Tuomet galėsime būti tikri, kad jis tikrai realizuosis ir bus greitesnis.
Parašyta, kad „Moterų-teisuolių dėka Izraelio tauta išėjo iš Egipto“, ir tai tinka visiems ištaisymams. Tas pat pasakyta ir apie Toros priėmimą Sinajaus kalno papėdėje.
Visi didieji pasaulio darbai, kuriuos atlieka vyrai, daromi todėl, kad tam juos įpareigoja moterys.
Tikiuosi, kad tai atsitiks ir su visais mumis, ir bus dar daug tokių susirinkimų ir dar daug moterų ateis, kad padėtų mums dirbti šį šventą darbą – atskleisti Kūrėją visiems, gyvenantiems pasaulyje.

Moters noras (Nukva) viską gauna iš savo vyro (Zeir Anpin): ir ištaisymo Šviesą, kuri iš jos formuoja indą (kli) – tai vyksta naktį, ir pripildymo Šviesą, kai Nukva pasiekia didžiąją būseną ir gauna Šviesą davimui – tai vadiname diena.
Dienos valandos – skirtingos būsenos, kai Nukva šios Šviesos gauna mažiau ar daugiau.
Laikas – tai švytėjimo Nukvoje pasikeitimas, vykstantis dėl jos gebėjimo susijungti su Zeir Anpin, ir atsižvelgiant į tai, kiek ji iš jo gauna ištaisančios Šviesos.
Laikas – tai Nukvos ištaisymo etapai, kuriuos ji pamažu turi praeiti. Ji nenustato būsimojo periodo – tik greitį, kuriuo ja praeina visi laikai.
Po ryto būtinai ateis vidurdienis, po vidurdienio – vakaras, o po to naktis. Pakeisti šios sekos ji negali.
Bet greitis, kuriuo jie keis vienas kitą, priklauso tik nuo jos prašymo (itaruta de-letata – „pažadinimas iš apačios“). Jeigu ji nepanorės – niekas iš aukščiau neateis.
Toks dėsnis veikia dvasiniame pasaulyje, santykiuose tarp aukštesniojo ir žemesniojo, Kūrėjo ir kūrinio, tą patį stebime ir mūsų pasaulyje.
Mums tik atrodo, kad pasaulį valdo vyriškasis noras, – iš tiesų jį formuoja moters noras. Būtent jis keičia pasaulį.

Daugiau šia tema skaitykite:

„Šiandien atsiskleidžia moterų dvasingumas“

„Dvasinė moters misija“

„Kam kabalistui moteris?“

Klausimas: Jūs sakote, kad moterims dvasingumo siekimo metodika yra kitokia. Ar yra knygų skirtų moterims? Patarkite ką skaityti.
Atsakau laidoje „Klausk kabalisto“ (rusų k.)

Kviečiu visus užduoti šiai laidai klausimus dienoraščio skyrelyje „Klauskite“ arba elektroninio pašto adresu admin.laitman.ru@gmail.com (galima vaizdo ar garso formatu).