Klausimas: Ką reiškia būti laiminga? Kuo moteriška laimė skiriasi nuo vyriškos?
Atsakymas: Galų gale abiejų laimė − suvokti savo sielos šaknį. Ten jie ras tobulumą, pasitenkinimą, pripildymą.
Tačiau, nežiūrint į tai, kad jie eina šiuo keliu kartu, jų pojūčiai visiškai skirtingi. Taip pat Acilut pasaulyje Zeir Anpin gauna Šviesas iš jį pagimdžiusio parcufo Aba ve Ima, o Malchut gauna tik iš jo, panašiai kaip jaunesnioji sesuo, nors jos padedamas jis pakilo.
Jų tikroji vienybė realizuojasi Binoje – tada jie pasiekia išsitaisymą, kuris vadinasi: „du didieji šviesuliai“. Zeir Anpin ir Malchut kartu pakyla į šią pakopą ir tarp jų įsivyrauja tikroji lygybė, bendras tobulumas. Tai galima tik bendrame vedančiame į tikslą ir į susiliejimą su Kūrėju kelyje.
Mūsų tai dar laukia, tačiau jau dabar reikia šito siekti, suprasti šį procesą ir priėjimą prie jo. Taip sprendžiama dabartinės krizės problema.

Iš 2011 m. kovo 8 d. pokalbio apie moterį

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinė šeima

Moterų grožis – ne išpaikimas

Moterys ieško prasmės

Klausimas: Visoms moterims pažįstama tokia situacija: stovėti prieš pilną rūbų spintą ir matyti, kad neturi kuo apsirengti, ir ką daryti?
Atsakymas: Tai turi aukštesniąją šaknį. Vyrui užtenka mažos spintos, o moteriai reikia visos rūbinės, ir vis tiek ji jaučiasi nieko neturinti.
Moters prigimtis – tai Malchut prigimtis, ji privalo „puoštis“, aprengti save Šviesa Chasadim, ekranu ir atspindėta Šviesa. Iš čia – moteriški papuošalai mūsų pasaulyje, kosmetika, lūpų dažai, spalvingi rūbai ir kita.
Tai kyla iš aukščiausios dvasinės šaknies: per ekraną ir atspindėtą Šviesą Malchut privalo „puoštis“, „dažytis“ – apsirengti Chasadim Šviesa. Tik taip ji gali veikti.
Ji vėl ir vėl jaučiasi neturtinga. Todėl visiškai natūralu, kai moteris jaučiasi neturinti ko rengtis, nors spinta pilna rūbų. Tai kyla iš pačios prigimties. Ji nekalta ir tai nėra išpaikimas. Ši savybė gali būti prislopinta vargingo gyvenimo, bet atsiradus pirmai galimybei ji pabunda. Būna atvejų, kai moteris pasiruošusi nevalgyti, negerti ir nesiilsėti, kad tik gražiai atrodytų. Tokia Malchut prigimtis.
Klausimas: Ką gi su tuo daryti? Kaip rasti pusiausvyrą?
Atsakymas: Viskas įgyja pusiausvyrą tik pagal mūsų tikslo siekimą. Kiekvienas priklausomai nuo savo pakopos, savo prigimties, savo sielos šaknies vis iš naujo pasiekia pusiausvyrą. Tuomet nesvarbus pats rūbas ar makiažas – viską apibrėžia tikslas. Mes tiesiog išnaudojame pagalbines priemones pagal mūsų dabartinės būsenos ištaisymo ir neištaisymo laipsnį.
Jeigu taikiklį nukreipiame į tikslą, tai tokie dalykai priskiriami būtiniems tikslui pasiekti.

Iš 2010 m. kovo 8 d. pokalbio „Apie moterį“

Norint padaryti vyrams visapusišką ir stiprų poveikį, moterys taip pat turi susivienyti. Susivienyti suprasdamos darbo principus ir žinodamos, ko būtent reikalauti iš vyrų. O tam jos turi žinoti, kas yra Šviesa, kuri traukia vyrus, ir ką ji turi sukelti.
Moteris dvasine prasme – tai jėga, dar didesnė nei vyras. Vyras – tiesiog jėga, ekranas, o moteris – tai vieta, kur vyksta visos įmanomos permainos. Ji sukuria naują pakopą ir rūpinasi ja. Gimimas, maitinimas, suaugusiojo būsena – visa tai vyksta bendros ar individualios sielos moteriškojoje dalyje.
Na, o vyras tik neša Šviesą. Sakoma, kad jis „suteikia baltumą“ ir čia jo vaidmuo tarsi baigiasi. Po to jis gyvena motinoje ir per ją teikia jėgų sieloms vystytis.
Taigi, palikuonims viskas ateina per motiną, per moteriškąją dalį. Visas dvasinis vystymasis vyksta per moterį ir būtent moteriškoji dalis pratęsia sielas. Apie tai kalba ir Tora. Pavyzdžiui, „Abraomas“ ir „Sara“ – tai dvi sielos dalys, pagimdančios kitą sielą – savo kitą būseną, vadinamą „Ichak“. Iš kur gi ji atsiranda? Žinoma, iš Saros.
Mes turime vykdyti tai, kas nustatyta gamtos. Pasiekę atitiktį su materialiąja gamta, pereisim prie dvasinės gamtos. Taip pasieksime sėkmę ir nepakenksime sau.
Ir atvirkščiai, kuo daugiau vykdysim savo egoizmo užgaidas, kuo garsiau šauksim apie „lygybę“, kuri iš tikrųjų ardo šeimą ir visuomenę, tuo labiau sau pakenksim ir tuo mažesni bus mūsų šansai. Koks nors politikas gal ir pasipelnys iš to, bet ne visuomenė.

Iš 2011 m. kovo 6 d. pokalbio apie moteris

Daugiau šia tema skaitykite:

Netikra lygybė

Moteriškas indėlis

Mūsų jėga – mūsų silpnybėje

Pasaulinis kongresas „Mes!“, Naujasis Džersis, 2-oji pamoka

Klausimas: Ar turi moterys spausti vyrus, kaip mama spaudžia vaiką, kad jie imtų vienytis?
Atsakymas: Su vyrais reikia elgtis kaip su vaikais − su meile! Bet jeigu jie nesijungia, tai, be abejonės, reikia juos paspausti. Pasakyta, kad „moterų-teisuolių dėka išėjome iš Egipto”. „Išėjimas iš Egipto“ reiškia perėjimą iš šio pasaulio į dvasinį, ir tai įvyksta tik padedant moterims.
Mokomės, kad MAN kėlimas kyla iš Malchut, visi norai yra joje. Tad viskas prasideda nuo moterų. Jeigu ne jų noras, nebūtų nei šeimos, nei kitos kartos.
Jėga, stumianti žmoniją, – tai norinčios gimdyti ir pratęsti gyvenimą moters jėga. O vyras prideda vykdančiąją jėgą, bet tik su sąlyga, kad yra jos poreikis – taip sutvarkyta gamta.
Vadinasi, svarbiausia, ko mums reikia, – tai moters poreikis. Kai pas Rabašą atėjo nauji mokiniai, jis nedelsdamas organizavo moterų grupę, kuriai priklausė mokinių žmonos. Jos rinkdavosi kartą per savaitę, skaitydavo straipsnį, aptarinėdavo. Jis labai rūpinosi tuo, kaip jos supranta tai, kas parašyta, kas su jomis vyksta.
Būtinai turi būti stipri moterų organizacija, sugebanti pareikalauti iš vyrų atlikti dvasiniame pasaulyje tai, ko joms reikia. Bet moterys turi veikti ne šaukdamos, bet reikalaudamos širdyje.  Tada vyrai šitai pajaus, o kol kas tai nelabai pavyksta.
Kitaip tariant, iš prigimties moterys nemoka ir nesugeba susijungti tarpusavyje, kiekviena moteris yra atskira. Bet, kad spaustų vyrus, – tik dėl šito – jos gali susivienyti, idant taptų vienu didžiuliu poreikiu. Šis poreikis mums yra būtinas.

Iš 2011 m. balandžio 1 d. 2-osios kongreso „Mes!“ pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mūsų jėga – mūsų silpnybėje

Moteriškas indėlis

Be moters nėra vystymosi

Klausimas: Ar vyrų ir moterų tarpusavio santykiams kenkia šiuolaikinė lyčių lygybė?
Atsakymas: „Lygybė“, kurią įgyvendiname vadovaudamiesi savo egoistiniu supratimu iš tikrųjų yra ne lygybė, o gamtos dėsnių iškraipymas.
Gamtoje vyriškasis ir moteriškasis pradai nėra identiški, atvirkščiai – jie skirtingi, priešingi, nutolę vienas nuo kito pagal įvairiausias vidines ir išorines charakterio ypatybes, veiklą, fiziologiją ir visa kita. Dėdami lygybės ženklą tarp jų, „sugniuždome“ prigimtį ir sukuriame milžinišką lūžį, kuris galiausiai niekam neatneš naudos.
Nereikia aiškinti, ką reiškia priešintis gamtos dėsniams. Tokiame aukštame lygyje bandome daryti, kas šauna į galvą, užuot mokęsi iš gamtos kiekvienai lyčiai priskirti jai tiksliai tinkančią formą. Dėl to sulauksime dar daug bėdų. Galiausiai niekas nesidžiaugs tokia „lygybe“.
Juk man gamtos skirta būti vyru, turinčiu tam tikras savybes ir atliekančiu tam tikrą funkciją. Turiu nišą, kurią privalau užimti. Tai mano ramybės, išsitaisymo, prisipildymo ir tobulumo vieta.
Todėl negalima pataikauti mane valdančiam egoizmui ir elgtis taip, kaip jis užsimanys, egoistinėms jėgoms įsakius. Be jokios abejonės, tai tikrai gadina reikalą. Tikėsimės, kad per sugedimą kažkokiu būdu išsitaisysime, tačiau šiame kelyje mūsų laukia daugybė bėdų.

Iš 2010 m. kovo 7 d. pamokos „Apie moterį“

Daugiau šia tema skaitykite:

Moterys ieško prasmės

Moters verta vieta

Moteriškoji tragedija!

Pasaulinis kongresas „WE!“ Naujajame Džersyje, 3 pamoka

Klausimas: Aš turiu didelį norą tapti tobula. Ką man daryti: nukreipti šį norą į vyrus ar tiesiai į Kūrėją?
Atsakymas: Ne, Jūs turite jį pati ištaisyti. Niekur nereikia jo nukreipti. Kiekvienas turi pats ištaisyti savo norą. Tik pagrindinė priemonė taisantis turi būti mūsų tarpusavio pagalba, mūsų tarpusavio susijungimas.
Tačiau niekas negali ištaisyti Jūsų norų. Tai atims iš Jūsų pasirinkimo laisvę, savarankiškumą, galimybę pasiekti tą lygį, kurį privalote pasiekti – savo dvasios šaknį.
Tik darbas grupėje (tiek vyrams, tiek moterims, ta dvasinio darbo forma, kuria jie, kaip ir pridera, turi užsiimti) padės visiems įsijungti vieniems į kitus ir pajausti, kad visi priklausome vienam kli/vienai didelei bendrai sielai, kaip ir buvo iki sudužimo.

Daugiau šia tema skaitykite:

Ką vadinsime žmogumi?

Begalinis šaltinis – prieš tave

Ko reikia moteriai?

Pasaulinis kongresas „WE!“ Naujajame Džersyje, 3 pamoka

Klausimas: Kaip moterims suvienyti savo norus, kad galėtų „spausti“ vyrus?
Atsakymas: Nereikia akivaizdžiai spausti vyrų. Nejaugi jūs norite, kad mes pabėgtume? Juk žmona namie be žodžių, ramiai „spaudžia“ vyrą ir jis daro viską, kas reikalinga. Moterims tai duota iš prigimties.
Vyrams būdinga tokia „silpnybė“: jie siekia moterų akyse atrodyti didvyriais. Tai suteikia moterims jėgą žaisti šia vyriška silpnybe ir teisingai nukreipti vyrą, kad jis imtų pildyti moters norus. Tai natūralūs dalykai, seniai žinomi psichologams.
Mes – suaugę žmonės, puikiai suprantantys savo prigimtį. Mes turime tikslą, kuris aukščiau mūsų prigimties, tik reikia išmokti teisingai panaudoti mums suteiktas savybes.
Jeigu galiu siekti tikslo, nes žmona visapusiškai mane skatins, girs už tai, kad kas rytą keliuosi į pamoką, ir didžiuosis mano dvasiniu augimu, žinoma, man tai padės! Juk vyras kaip mažas berniukas šalia savo motinos.
Moterys turi suvienyti savo dvasingumo norus į vieną didelį stiprų norą ir spausti „vieną“ „didelį“, „bendrą“ vyrą. Mes, vyrai, tikimės pajausti šį jūsų norą!

Daugiau šia tema skaitykite:

Moteriškas indėlis

Moteris

Be moters nėra vystymosi

Jeigu aš turiu viską, išskyrus tai, kas man dabar atrodo svarbu ir brangu, vadinasi, neturiu nieko. Tai – teisingas noras, kurį turi moterys ir kurio stokoja vyrai. Apskritai, jeigu ne moters noras, vyras negalėtų eiti dvasiniu keliu. Todėl darbą tarp vyro ir moters savyje turime derinti su moteriška ir vyriška visos žmonijos dalimis. Mes turime moterimis, kurios ateina kabalos mokslo, parūpinti viską, kas padeda ištaisyti mūsų bendrą sielą. Be jų nepajudėsime į priekį. Vyras neapsieis be moters noro, spaudimo, reikalavimo pritraukti ir duoti jai Grąžinančią į šaltinį Šviesą. Nes ji pati to nesugeba. Būtent moters norui vyrai gali pritraukti Šviesą, todėl be moteriškos dalies nėra judėjimo.
Klausimas: Nors moters noras stipresnis, paprastai labiau pastebimi vyrai: vyriausybių vadovai, generaliniai direktoriai ir t.t. Vyrai tarsi valdo pasaulį. Kabalos studijos organizuojamos taip pat?
Atsakymas: Taip, žinoma. Moteris neprivalo mokytis kaip vyrai, nes ji nesugeba pritraukti Šviesos. Vyras įpareigotas mokytis, jungtis grupėje ir suformuoti ketinimą Grąžinančiai į šaltinį Šviesai pritraukti. Moteris turi nusimanyti bendruose reikaluose, procese, kuris vyksta kūrinyje, bet neprivalo mokytis sistemingai, kasdien. Jai pakanka bendros medžiagos, straipsnių, mano dienoraščio, kabalos kanalo. Svarbiausias jos indėlis – tai vidinis rūpestis dėl vyro darbo ir visapusiška pagalba siekiant, kad vyrai pritrauktų Grąžinančią į šaltinį Šviesą. Spausti vyrus reikalaujant Šviesos – štai ką privalo užtikrinti moterys. Be šito vyrai negalės pritraukti Šviesos ir išsitaisyti.

Iš 2011 m. kovo 6 d. diskusijos apie moterį

Daugiau šia tema skaitykite:

Moteris

Moterys ieško prasmės

Dvasinė moters misija

Klausimas: Kodėl studijuoti kabalos mokslą ateina daugiau moterų nei vyrų?
Atsakymas: Šiandien pasaulyje moters noras didesnis nei vyro. Juk šis pasaulis visiškai nepatenkina moters. Ji yra arčiau gamtos nei vyras, ji daugiau reikalauja iš žemiškos egzistencijos, nori turėti šeimą, vaikų ir vyrą, jai reikalingas lizdas. Kita vertus, vyras paprastai nenori įsipareigoti. Anksčiau jam tai buvo būtina, nes negalėjo sutvarkyti gyvenimo vienas: kas jam skalbs ir virs? Kas pasirūpins juo? Anksčiau buvo aišku, kad gyventi reikia dviese –  dėl vaikų ir dėl savęs. Tačiau šiandien kitaip. Visuomenėje veikia tiek pagalbinių sistemų, kad žmona tiesiog nereikalinga. Gali išspręsti skalbimo ir maisto gaminimo klausimus be jokių įsipareigojimų. Tačiau moteriai šie norai liko, nors mažesni. Dėl to ji labai kenčia.
Apskritai, moterys ištvermingesnės, labiau užsispyrusios, moteris stipresnė už vyrą, nes labiau susijusi su gamta, pastovesnė. Tačiau jos noras nepatenkintas, ji negauna pasaulyje to, ko reikalauja jos prigimtis. Nesuradusi vyro, kuris išpildytų jos troškimus, moteris lieka bejėgė. Juk jai tenka prisiimti vyro atsakomybę. Ir nors šiuolaikinėje visuomenėje įmanoma gyventi be vyro, moterys vis tiek jaučia nusivylimą, tuštumą ir nepasitikėjimą. Tai verčia ieškoti gyvenimo prasmės. Dėl to į kabalą ateina daugiau moterų nei vyrų. Vyrus kol kas dar masina futbolas, kelionės, skirtingos moterys, todėl jie jaučia, kad viską turi. Blogiausiu atveju jie sugrįžta į savo gimtus namus pas mamą.
Taip ir išeina, kad moteris yra nusivylusi ir jaučia tuštumą.

Iš 2011 m. kovo 6 d. pokalbio apie moteris

Daugiau šia tema skaitykite:

Moters verta vieta

Slaptoji moters galia

Dvasinė moters misija