Klausimas: Virtualus ryšys artimesnis dvasiniam?
Atsakymas: Virtualus ryšys galbūt kažkuo ir artimesnis. Jis, be abejo, skatina mus bendrauti ir įsijungti į pasaulinę mintį, tačiau mums reikia išmokti tai daryti tinkamai. Žinoma, toks ryšys vis dėlto rodo, kad artėjame prie galutinio mūsų raidos tikslo.
Klausimas: Virtulus ryšys žmonėms saugesnis nei fizinis?
Atsakymas: Kol egzistuoja fizinis pasaulis, tol galime sunaikinti vieni kitus. Kalbant apie virtualų pasaulį, viskas priklauso nuo to, kaip jis bus pateiktas fizinio pasaulio atžvilgiu: tarnaus jam ar ne.

#274661

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Virtualus ryšys priartina prie dvasinio pasaulio

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Apie virtualų ryšį

Klausimas: Ar manote, kad virtualios bendruomenės gali pakeisti fizinius kontaktus?
Atsakymas: Be abejo. Viskas eina prie to, kad kiekvienas žmogus bus susietas su kokiu nors modemu, kompiuteriu ir taip bus susijęs su visa žmonija.
Klausimas: Išeitų, kad fizinio pasaulio poreikis išnyks?
Atsakymas: Žinoma. O kam man žiūrėti į kitą žmogų? Koks man skirtumas – sėdėsiu už keleto metrų ar už keleto kilometrų nuo jo? Ar tai ką nors riboja? Nieko.
Jeigu suprantame, kad turime būti susiję jausmais, širdimi, protu, bendrais tikslais, ir tai suteikiame vienas kitam, galime tinkamai perteikti ir perduoti, tai visi mechaniniai ryšio tipai, įskaitant internetą, netenka savo vertės.

#274554

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikavimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Ryšys trijuose lygmenyse

Internetas – vystymosi greitintuvas

Ateitis priklauso virtualiai grupei

Klausimas: Dabar visi kalba apie internetinių profesijų atsiradimą, ypač apie skaitmeninę transformaciją. Visi išmoko naudotis „Zoom“. Apskritai didelio masto skaitmenizacija įvyko per du mėnesius. Kaip išlikti visaverčiu visuomenės nariu, jei dirbdamas internete nuolat komunikuosi su kompiuteriu, su skaičiais?
Atsakymas: Nematau jokių problemų. Daugelis mano draugų, nepaisant koronaviruso tebedirba namuose. Daugumai jų tai patinka. Ir pačioms įmonėms irgi, nes tai yra didelis biudžeto taupymas. Manau, kad dauguma įmonių vystysis šia linkme. Žmogus dirbs namuose.
Aš taip pat perėjau į tokį darbą. Anksčiau kiekvieną rytą į mūsų centrą susirinkdavo 500–600 žmonių, neskaičiuojant tų, kurie skirtingose pasaulio vietose per pamokas jungėsi prie mūsų transliacijų. Keletą pastarųjų mėnesių mokau tik internete ir turiu pasakyti, kad žmonių skaičius nuolat didėja, ir visi tuo patenkinti.
Klausimas: Ar manote, kad socialiniai ryšiai nebus nutraukti dėl bendravimo internetu?
Atsakymas: Manau, priešingai, atsiras naujų, teisingų, gerų socialinių ryšių. O nutraukti praeities ryšius tai tik mums į naudą.
#268142

Iš 2020 m. gegužės 24 d. pamokos rusų kalba

Klausimas. Pirmas „Facebook“ prezidentas Šonas Parkeris atvirai pareiškė: „Vienas Dievas žino, kokį poveikį „Facebook“ daro mūsų vaikams“.
Pagrindinė mintis buvo ta, kad „Facebook“ įsilaužia į žmogaus psichiką: „Visos pastangos kuriant šias svetaines buvo nukreiptos tik į tai, kad žmogus skirtų joms kuo daugiau laiko ir dėmesio“. Kūrėjai puikiai supranta, kaip veikia žmogaus psichika, ir tuo naudojasi. Kaip jūs manote, tai sugrįš žmonėms bumerangu?
Atsakymas. Tai atvers blogį, kuriame žmonės gyvena. Nes kitaip neįmanoma. Mūsų pasaulyje galime rasti tiesą tik per melą.
Tinklų kūrimas skirtas apkvailinti visus, surišti į vieną tinklą, kurio centre sėdi valdytojai tarsi voras ir visus valdo.
Klausimas. Ir tam vorui atitenka pinigai ir valdžia?
Atsakymas. Viskas atitenka jam ir visi yra jo tinkluose.
Klausimas. Kaip tai pakeisti?
Atsakymas. Tam reikia keisti visą programą, visą judėjimą, tinklo sukūrimo tikslą. Dabar tikslas – visus susaistyti ir tampyti už siūlų.
Komentaras. Tačiau kažkada Jūs sakėte, kad visa tai vienaip ar kitaip turi žmoniją susieti…
Atsakymas. Be abejonės, tačiau kokiu būdu? Šie tinklai įsisuks taip, kad visi juose pamatys didžiulį melą, kuris žudo žmones ir neduoda jokių vilčių, kad ateityje bus geriau.
Mes suvoksime blogį per šiuos tinklus. Kada savo vidiniais poreikiais ir besivystančiais rešimot (dvasiniais genais) pajusime, kad tinklai mus smaugia, tada juos patys sunaikinsime.
Klausimas. Ir kas tada atsitiks?
Atsakymas. Mes atsisakysime šių tinklų ir dirbsime visiškai kitame lygmenyje – aukščiau jų, mūsų dvasiniuose tinkluose. Tai ir yra tikrasis ryšys – be kompiuterių, modemų ir viso kito.

Iš 2017 m. lapkričio 16 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

„Facebook“ gyvenime laimės nėra

Cukerbergo kalėjimas

„Facebook“ auditorijos sumažėjimas

Klausimas. Atrodo, kad esamos valdymo sistemos prarado gebėjimą valdyti valstybes. Kaip internetas, sujungiantis visą žmoniją į vieną sistemą, gali suformuoti naują valdymo sistemą?
Atsakymas. Šių dienų vadovams visuose lygiuose trūksta „viduriniosios linijos“. Internete visos priešingos srovės, nuo pačių smulkiausių iki globalių, taip pat turi būti subalansuotos. Todėl vienintelis išsigelbėjimas – kabalos, viduriniosios linijos metodika.
Klausimas. Dabar internete viešpatauja visiškas chaosas. Ar tai tik pradinis natūralaus vystymosi periodas, nuo kurio ims formuotis kokia nors bendra struktūra? Tarsi iš chaotiškų ląstelių, pradžioje kovojusių tarpusavyje, palaipsniui ima formuotis organizmas?
Atsakymas. Tas pats vyksta ir žmonių visuomenėje, ne tik internete. Matome, kad įvairios konfrontuojančios jėgos galų gale nurimsta. Vis iš naujo atsiskleidžia kokia nors netvarka, kuri po to išnyksta. Taip pasiekiame dabartinę pasaulio būklę, kai iš tikrųjų kyla gyvybiškai svarbus tam tikros jėgos, jungiančios dešiniuosius su kairiaisiais, poreikis.
Ši jėga nėra tiesiog vidurys, kaip centristinė partija, sukurta egoistiniais pagrindais ir egzistuojanti pati sau. Vidurinioji linija, jungianti dešiniuosius su kairiaisiais, turi būti virš jų, aukštesnėje pakopoje, tarsi Aukštesnioji jėga tarp dviejų linijų. Vidurinioji linija – dešiniosios ir kairiosios linijų pasekmė, ji pati sau neegzistuoja, kaip kažkas trečias.
Centristinių partijų galima rasti kiekvienoje šalyje, bet jos neišsprendžia problemų. Vidurinioji linija turi sujungti poliariškas priešybes joms vienijantis, ne nuolaidų ir kompromisų, o tarpusavio papildymo keliu. Didžiulis skirtumas tarp nuolaidos ir papildymo, kai kiekvienas supranta, kad gali praturtėti kito sąskaita, todėl yra vienas kitam reikalingi, o po to dviese kuria viduriniąją liniją.
Taip turi būti ir su internetu. Tik neaišku, ar žmonija savarankiškai suvoks tokios viduriniosios linijos būtinumą, ar išmoks iš kabalos teikiamų pavyzdžių.
Manau, kad postūmis bus iš abiejų pusių. Pasakyta, kad Izraelio tauta turi tapti šviesa pasaulio tautoms. Bet ji gali tapti šviesa tik tada, kai jos pasijus esančios tamsoje.
Internetas taip pat pirmiausia turi atskleisti tamsą. Mes artėjame prie to: kuo daugiau žmonės naudojasi internetu, tuo labiau juo nusivilia. Iš kitos pusės, jiems į pagalbą ateis kabalos metodika ir padės sukurti viduriniąją liniją.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (2006 m. Aroso forumas)

Daugiau šia tema skaitykite:

Susitikimo vieta – internetas

Dviejų jėgų pusiausvyros centre

Ant svarstyklių rodyklės smaigalio

Mes matome, kad vystomės pagal dvi priešingas tendencijas. Viena vertus, mes vis labiau tolstame vienas nuo kito, niekas nenori būti susijęs su kitais ir priklausyti nuo jų. Prie to prisideda automatizacija ir robotai, kurie tampa mūsų gyvenimo dalimi ir pakeičia žmones.
Dėl to vis mažiau palaikome ryšius vienas su kitu. Net parduotuvėje man nebereikalingas pardavėjas, nes pats pasisveriu produktus ir susimoku kortele. Bet kokius mokesčius galima susimokėti internetu.
Anksčiau aš stovėdavau eilėje ir kalbėdavausi. Dabar galima užsisakyti ir gauti viską, ko nori, į namus. Žmonės vis labiau tolsta vienas nuo kito ir tuo džiaugiasi.
O kita vertus, mes tampame naujo interneto ryšio gimimo liudininkais. Tegul tai dar ne tikras ryšys, bet jau tam tikra susitikimo erdvė. Ir nors 90 proc. interneto užtvindyta šiukšlėmis, o tai nenuostabu, turint egoistinę prigimtį, bet, tikiuosi, žmonija  išmoks, to atsikratyti.
Juk nėra prasmės iki begalybės didinti archyvus, kad amžinai išsaugotum kiekvieną kažkieno  kažkada numestą žodį. Internetas kol kas yra tik pradinėje stadijoje, bet galiausiai visas ryšys tarp žmonių bus internete. Tai bus jau visiškai kitas vienybės lygmuo, kuriame turi atsiskleisti gilesni vidiniai norai, kurie kol kas yra paslėpti.
Mes atrasime, kad internetas atskleidžia vidinę žmogaus esmę, netgi tokią, kurią jis norėtų nutylėti. Bet mums teks su tuo sutikti ir atsisveikinti su asmeninėmis paslaptimis bei asmeninės informacijos apsauga. Interneto tinklas įpareigos mus susijungti vienas su kitu.
Internetas atves mus prie suvokimo ypatingos jėgos, esančios mumyse, kuri aukščiau mūsų ir turi protą bei jausmus. Jis taps vienu milžinišku apskrituoju stalu, kur pajausime, kad mums trūksta tikrojo ryšio.
Taip mes prasiveržiame  iš vidaus, – žmogus tarsi norėtų šokti ir skristi, bet jaučiasi sukaustytas grandinėmis. Susijungimas per internetą leis išsilaisvinti. Tai bus žymiai stipresnis vidinis ryšys.
Šis išsitaisymas užims daug laiko, ne vienerius metus. Šiandien kai kur bando išjungti internetą arba jį apriboti, bet apribojimai nepadės. Tiesiog internetui reikia teisingo auklėjimo.
Aš labai tikiuosi, kad internetas, kompanijos, kurios jį valdo, tarptautinė interneto komisija nuspręs, kad reikalingas visuotinis auklėjimas per internetą tokia forma, kad bet kuris žmogus pasaulyje būtų apmokytas. Nepriklausomai nuo to, nori jis ar nenori, bet užeidamas į internetą jis nevalingai mokysis, kol pats užsimanys dalyvauti sąmoningai.
Aš manau, kad tai bus jau greitai. Tai rodo tokie ženklai, kaip Donaldo Trumpo išrinkimas prezidentu, žiniasklaidos, kuri yra finansų elito valdžioje, kritika, konfrontacija tarp dešiniųjų ir kairiųjų.
Tai teismas, kuriame žmonija teisia save, nežinodama, kas yra gerai, o kas blogai, ir kur eiti toliau, – visa tai priartina mus prie būtinybės pareikalauti visuotinio integralaus auklėjimo.

Iš 2017 m. sausio 18 d. pamokos pagal brošiūrą „Krizė ir jos sprendimas“ (Forumas Arosoje; 2006 m.)

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Išmanieji telefonai išstumia meilę

Internetas – vystymosi greitintuvas

Komentaras. Dabar pasaulyje išmanieji telefonai išstumia iš žmogaus gyvenimo visa kita. Viurcburgo universitete buvo atlikta 1215 žmonių apklausa, gauti labai įdomūs duomenys.
37 %  respondentų teigė, kad pagal svarbą telefonas yra viename lygyje ar net lenkia draugus; 29 % vertina savo išmaniuosius telefonus taip pat, kaip ir tėvus; 21 % mano, kad telefonas jiems taip pat svarbus, kaip sutuoktinis ar partneris; 17 % eksperimento dalyvių pripažino, kad išmanieji telefonai jiems artimesni nei žmonės.
Atsakymas. Žinoma, išmanusis telefonas reikalingas šiandien labiau, nei kažkoks kitas instrumentas. Jis saugo mus nuo pernelyg artimų kontaktų su kitais žmonėmis, o, kita vertus, suteikia ryšį, kad sureguliuotume atstumą iki kito žmogaus.
Žmonėms labai sunku bendrauti tarpusavyje tiesiogiai, nes egoizmas atitolina juos vieną nuo kito. Todėl jie su malonumu bendrauja išmaniaisiais, kuriuose telpa visi kompiuterinės technikos pasiekimai.
Telefonas ir toliau tobulės, taps toks parankus žmogui, kad iš tikrųjų pakeis visus įmanomus buities įrenginius. Išmanusis telefonas – tai ir televizorius, ir radijas, ir pokalbių įrenginys. Su juo  įmanoma per atstumą įjungti skalbimo mašiną, mikrobangų krosnelę, užsisakyti pietus restorane, įsigyti bilietus į renginius ir t. t.
Komentaras. Tai suprantama. O kaip tėvai, draugai, sutuoktiniai?
Atsakymas. Visi jie egzistuos tik mano išmaniajame: aš galėsiu kalbėtis su tėvais, parodyti jiems save ir anūkus, ir viskas bus gerai ir paprasta.
Tai prives prie to, kad suintensyvės bendravimas tarp žmonių, o paskui jį galima bus palaipsniui pripildyti talpesnio turinio, nei ženkliukai, reiškiantys „au“ ir „ku-ku“.
O kol kas nors taip žmogus jaučiasi egzistuojantis informaciniame lauke.
Klausimas. Kodėl tada reikalaujate susitikimus daryti fiziniuose ratuose tiems, kurie studijuoja kabalą? Kodėl ratų nedaryti virtualiai, „Zoom“ programoje?
Atsakymas. Jokiu būdu. Juk išmanieji telefonai, visų pirma, leidžia laikytis distancijos ir kontaktuoti tarpusavyje per atstumą, kitaip tariant, iš pradžių atitolinti žmones, o paskui per atstumą megzti kontaktus. Dėl to egoizmas ramus: aš esu saugiu atstumu. O pas mus to neturi būti.  Priešingai, aš turiu būti tampriai susijęs su kitais. Tai ir yra darbas su egoizmu. Todėl mums išmanieji telefonai nepadės.

Iš 2015 m. birželio 13 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Cukerbergo kalėjimas

Priklausomybė nuo socialinių tinklų – dalis evoliucijos

Komentaras. Dabar labai populiarus žaidimas, kuris vadinasi „pokenomanija“. Žmonės bėgioja, tarkim, parke ir mobiliuoju telefonu ieško pasislėpusios figūros – pokemono. Jeigu aš pirmas randu vietą, kur jis slepiasi, vadinasi, jį sugavau.
Psichologas, biologas ir Privataus gyvenimo akademijos įkūrėjas iš Sankt Peterburgo apie tai rašo: „Man labai įdomi pokenomanijos patirtis. Visai neseniai buvo periodas, kai visi buvo pasinėrę į virtualųjį pasaulį, o dabar stebimas noras išeiti į realųjį pasaulį“, t. y. ten, kur vyksta žmonių susitikimai.
Šiandien žmogus ieško gyvenimo prasmės. Anksčiau ją suteikdavo valstybė, įmonė, partija, dabar žmogus pats turi ieškoti savo gyvenimo prasmės, savo talento, nes išorinės prasmės dingo, o vidinė prasmė – visada kūryboje, kūrime kažko unikalaus, ką gali sukurti tik tu“.
Atsakymas. Žmogus visada žaidžia, nes ieško gyvenimo tikslo, ieško, kaip save realizuoti. Todėl nesu prieš šį žaidimą, juk viskas, kas atsiranda mūsų pasaulyje, veda mus į išsitaisymą.
Klausimas. Ar žmogus gali gyvenimo tikslą atrasti per žaidimą?
Atsakymas. Žinoma! Visas kabalos mokslas – tai žaidimas. Sakoma, kad Kūrėjas žaidžia su Leviatanu. Ir mes žaidžiame tarpusavyje.
Žaidimas – tai veiksmas, kai įsivaizduoju sau tą būseną, kurioje dar nesu, kaip teatre. Jeigu mes ruošiamės ir kartu imituojame dvasines būsenas, kurios atsiskleidžia ryšiuose tarp mūsų, įsivaizduojame, kokios jos turi būti, tai pradedame jausti pakopą, esančią visai šalia dvasinio pasaulio.
Mes įsivaizduojame ateities visuomenę, kurioje visi susiję, ir tuo pritraukiame ypatingą energiją, kuri fiziškai stumia mus į priekį.
Klausimas. Tai mes – vaikai?
Atsakymas. Žinoma! Jeigu suprastume, kad mes – vaikai, ir iš tiesų būtume vaikais, jau seniai taptume rimtais suaugusiaisiais.
Pradėkime žaisdami augti, nes ateityje mūsų laukia labai šiltas, geras, mielas gyvenimas. Ir ten bus jau ne tik žaidimas, o tikras pokemonas. Juk vydamiesi pokemoną, vejamės Kūrėjo atskleidimą!
Būtent tuo užsiima kabalos mokslas. Mes pastoviai savyje ir ryšiuose su kitais nusiteikiame vis didesniam Kūrėjo atskleidimui. Mes vejamės tai, kol Jis pradeda atsiskleisti vis labiau ir labiau. Tai 125 neriboto, tobulo, aukščiausio būvio atskleidimo pakopos!
Ir tai ne bėgimas paskui kažkokią vaiduoklišką figūrą, o tai, kas keičia mūsų gyvenimą, išveda mus į kitą lygmenį.
Klausimas. Kas mus veda į priekį šiame žaidime?
Atsakymas. Vidinis mūsų ryšys. Kai prisitaikai prie jo, keiti savo jutimo organus. Išeini į kitą realybę vis labiau. Tai nesulyginama su tuo, kai bėgioji po parką ir kažko ieškai.
Komentaras. Ir, vis tik, tai – dar vienas žmonijos žingsnelis.
Atsakymas. Žinoma! Bet kokie reiškiniai mūsų pasaulyje duoda pažangą. Susikaupkime tikrai paieškai!

Iš 2016 m. liepos 21 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Žaidimas pagal gerumo taisykles

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Nuomonė. Draugystė internete negali būti tvirta, nes žmogaus emocijų nepakeisi simboliais, tačiau bendravimas tinkluose turi teisę gyvuoti kaip vienas iš ryšio būdų.
Draugystė internete, ypač, kai pašnekovai nepažįstami asmeniškai, pavojinga savo nuasmeninimu.
Toks bendravimas magina tikrą gyvenimą pakeisti virtualiu. Pašnekovas nebesuvokiamas kaip gyvas žmogus, ir virsta simbolių rinkiniu.
Kaip žaisdami kompiuterinius žaidimus nebijome šaudyti ir žudyti, taip ir internete nebijome taukšti niekų, sakyti nemalonius žodžius, kurių asmeniškai niekada neištartume pašnekovui.
Bendraujant internetu nėra džiaugsmo, liūdesio, geros ir blogos nuotaikos, pykčių ir susitaikymų. Bendraudami su žmogumi ir nematydami jo ar apskritai jo nepažindami, nesidomite jo asmeniniu gyvenimu. Dažniausiai susirašinėjama „Labas, kaip sekasi?“ lygmeniu. Tačiau tai viena iš šiuolaikinio bendravimo formų. Socialiniuose tinkluose, kaip ir gyvenime, santykiai gali būti tikri, gali būti ir dirbtiniai.
Siekis socialiniuose tinkluose susidraugauti su kuo daugiau draugų primena varžybas. Tai neturi nieko bendro su draugyste ar paprastu bendravimu. Kelis iš tokių žmonių tikrai pažįsti, keliems esi pasirengęs padėti, ir keli iš jų pagelbės tau sunkiu metu?
Bendraujant su tikrais draugais vis dėlto naudojamasi telefonu, o ne internetu. Balsas – tai artimesnis kontaktas nei susirašinėjimas internete. Iš socialinių tinklų pašalinus savo paskyrą galima patikrinti, kas tikras draugas, o kas virtualus.
Bendravimo internetu specifika – galimybė išsikalbėti, tai ne draugystė, o pakeleivių bendravimas. Žmonės gali būti atviri, žinodami, kad niekada kits kito neišvys.
Komentaras. Mes praeiname laikotarpį, kai savo egoistinę prigimtį įsisąmoniname kaip blogį, kad galėtume visiškai jos atsisakyti, ėmę jos nekęsti. Visa mūsų ir visuomenės raida vyksta tik tam, kad pakiltume į kitą pakopą – kur mus sieja abipusio ryšiai, kur jaučiamas aukštesnis pasaulis ir jo programa – Kūrėjas.
Bendravimo tinkle sklaida leidžia greičiau įsisąmoninti būtinybę jausti kits kitą betarpiškai, be pastangų, it vieną kūną.

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyvenimas, prabėgantis prie klaviatūros

Širdžių apnuoginimas

Cukerbergo kalėjimas

Replika. Amerikiečių psichologas Robertas Epšteinas užsibrėžė tikslą išsiaiškinti, kaip „Google“ paieškos sistemos pateikti rezultatai gali paveikti žmonių politinius vertinimus. Pasirodė, kad esant poreikiui ir norui, „Google“ gali pati išrinkti naują JAV prezidentą.
Nustatyta, kad 50 proc. žmonių skaito tiktai dvi pirmąsias paieškos sistemos pateiktų rezultatų eilutes, o 90 proc. žmonių – ne daugiau kaip devynias eilutes. Tai yra žmonės mano, kad jie laisvi…
Atsakymas. Jie niekada nebuvo laisvi. Tuo labiau atsiradus žiniasklaidai.
Atsiradus laikraščiams, pasibaigė vadinamoji žmogaus laisvė. Žmogus ir iki tol nebuvo laisvas, nes už jį buvo sprendžiama viskas, ir jis nieko nerinko: nei caro, nei kitų valstybės veikėjų.
O išsivysčius žiniasklaidai, kai berniukai laikraščių pardavėjai pradėjo bėgioti ir rėkauti: „Naujienos!“, prasidėjo tiesioginis gyventojų apdorojimas. Vietoj monarcho, prezidento ar kokio nors kito šeimininko šalys pradėjo reklamuoti ir pardavinėti tariamą laisvę ir demokratiją.
Kaip veikiami gyventojai? Per viešosios informacijos priemones. Be to, dabar poveikis daug rafinuotesnis nei anksčiau, nes tuo užsiima ištisi institutai ir manipuliuoja žmonėmis kaip panorėję.
Radijas, televizija, internetas buvo išrasti tiktai šiuo tikslu, kitaip tai nebūtų išplitę, įsilieję į gyvenimą, visuomenę. Bet kurio panašaus išradimo pradžioje aiškinamasi, kokiu būdu juo naudojantis galima valdyti mases, ir tiktai po to imamasi jį taikyti.
Jeigu kas nors mano, kad šiuo atžvilgiu Sovietų Sąjunga pirmavo, tai labai klysta. Lyderės – Amerika ir Europa. Jų žiniasklaida tikrai moka tai daryti.
Replika. Tai dar kartą įrodo kabalistinį postulatą, kad laisvė neegzistuoja.
Atsakymas. Neegzistuoja jokia laisvė nuo Kūrėjo poveikio!
O Žemėje žmonėms duodama galimybė eiti prie to, ką numatė Kūrėjas, daugiau ar mažiau teisingu keliu. Priklausomai nuo to patiriame tam tikrų kančių. Vis tiek padarysime tai, kas numatyta Kūrėjo, bet mes lyg ir renkamės kelią. Ir čia žiniasklaida vaidina didelį vaidmenį.
Klausimas. Bet juk jos įtakai neįmanoma nepasiduoti?
Atsakymas. Žinoma! Viskas taip apdorota, kad mes pasiduodame jos įtakai.
Klausimas. Ką daryti? Išrinkti Hilari Klinton prezidente, ir pirmyn?!
Atsakymas. Nieko nepadarysi. Ją jau išrinko už tave, o tave taip nukreipė. Ir tu, kaip robotas, ramiai ir gražiai eini į tariamai laisvus rinkimus ir renki prezidentą.
Sovietų Sąjungoje buvo vienas kandidatas, ir jį „rinko“, o čia du trys, nes Vakarai gali sau leisti tokią rafinuotą metodiką ir tokį ištęstą, visus metus trunkantį šou, kad būtų, ką veikti ir apie ką rašyti.
Tai juk didžiulis prekybos, politikos, viso, ko tik nori, variklis, kuriam išleidžiami didžiuliai pinigai. Juk visa tai pagyvina gyvenimą. Amerikiečiai gali sau tai leisti. Todėl pas juos gali būti kad ir 20 kandidatų. Koks skirtumas?
Klausimas. O pakilus virš nuodėmingos žemės, ką su tuo galima padaryti?
Atsakymas. Nieko! Tiktai jeigu žmonija pagaliau supras, kad ji privalo iš tikrųjų ko nors imtis! Ir tada žmonėms taps aišku, kaip jie gali paveikti savo gyvenimą – tiktai per aukštesnįjį ryšį, kad jų lūkesčiai sklistų tiesiai į viršų.
O tam žmonės turi susivienyti. Juos gali išgelbėti tik bendras noras liautis klaidžioti žemiškame lygmenyje, pakilti į aukštesnę pakopą, susijungti su aukštesniuoju valdymu ir valdyti savo likimą.
Klausimas. Visi laiko tai fantastika. Tokia nuomonė irgi įteigta žiniasklaidos?
Atsakymas. Žinoma. Platindami kabalą mes jaučiame, prieš ką dirbame. Tai juk didžiulė egoistinė mašina, kuri neleidžia plėsti mūsų darbo! Visais lygmenimis: valstybiniu, politiniu, religiniu, emociniu, nesvarbu kokiu, – visur viešpatauja egoizmas!
Ir mes – vieninteliai, kurie sakome: „Virš jo reikia pakilti.“ Todėl viskas, kas yra žmonijos rankose, bus nukreipta prieš mus.

Iš 2016 m. kovo 17 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Internetiniai psichikos sutrikimai

Poreikiai vietoj žinių

Vienišiaus būtis