Pateikti įrašai priklausantys Pasaulio struktūra kategorijai.


Žmogus ir jo aplinka

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманDvasiniame pasaulyje yra vidinė ir išorinė dalis. Vidinė dalis vadinama „siela“ arba žmogus, Adam. Žmonės – tie, kad turi norą suvokti Kūrėją. Ir yra aplinka, skirta jam tame pagelbėti: sumažinti iš Kūrėjo kūriniams nusileidžiančią Šviesą ir pakelti maldą, MAN, – iš kūrinių Kūrėjui.
Šis adapteris tarp sielų ir Kūrėjo vadinasi „pasaulis“. Pasaulis taip pat sukurtas iš noro mėgautis, tačiau neturi valios laisvės ir savęs pojūčio. Tai tarsi prigimtis aplink mus: akmenys, augalai, gyvūnai, egzistuojantys pagal Kūrėjo juose įspaustus dėsnius.
Gamta evoliucionuoja, nes turi padėti žmogui, kuris vystosi, kad susilietų su Kūrėju. Todėl staiga jaučiame savyje gamtos smūgius – tokia forma gamta pažadina mus ir padeda pakilti.
#233948

Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. rytinės pamokos

Daugiau šia tema skaitykite:

Mokymasis – tai malda

Mes ir kaip mus valdo

Pamatyti pasaulį nuo vieno krašto iki kito

Komentarų nėra

Davimo koeficientas

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманBet kuris mokslas pasaulyje tyrinėja ryšį tarp tikrovės dalių – kiekvienas savo tikrovės lygyje: fiziologiniame, psichologiniame, biologiniame, fiziniame, ir taip atsirado psichologija, biologija, fizika ir t.t.
Tačiau kabalos mokslas tyrinėja ne šiuos lygius, o patį pagrindinį lygmenį, kitaip tariant, norą, kuris slypi kiekvienoje kūrinio dalyje, tik įvairiose formose, įvairiuose lygmenyse, skirtingo dydžio.
Todėl kabalos mokslas laikomas pagrindiniu mokslu. Jis atlieka tokius pačius mokslinius tyrimus, kaip ir bet kuris kitas mokslas, išveda formules, tyrinėja kūrinį ir Kūrėjo veiksmus, išsiaiškina mūsų vietą kūrinijoje, lygina kūrinį Kūrėjo atžvilgiu. Visa tai reikalauja rimtų mokslinių tyrinėjimų. Visi kiti mokslai nesuteikia tokių tikslių apibrėžimų.
Iš tikrųjų, kūrinys labai sudėtingai sudarytas. Nors, atrodytų, jo pagrindą sudaro labai paprasta formulė:
Kūrėjo noras duoti = kūrinio noras gauti.
Bet tai nėra paprasta lygybė, juk į ją įsijungia koeficientas, kuris turi sulyginti norą gauti ir duoti:
Kūrėjo noras duoti = C* kūrinio noras gauti.
Šis koeficientas apima susimažinimą, ekraną ir Atspindėtąją šviesą. Mums reikia visą laiką įgyvendinti šią lygybę, ir todėl aš turiu žinoti ir norą gauti, ir norą duoti, ir savo koeficientą.
Todėl aš visą laiką tyrinėju Kūrėjo norą duoti, siekiu ir lyginuosi su Juo. Pagal šiuos parametrus aš nustatau savo būseną ir vietą kūrinijoje. Taip ištirsiu visą kūrinį. Be to neįmanoma teisingai elgtis su Kūrėju, o man reikia pasiekti meilės Jam pakopą. Koeficientas – tai mano ketinimas duoti, be jo aš negalėsiu kontaktuoti su Kūrėju.
#222457

Iš 2018 m. kovo 1 d. pamokos pagal Rabašo straipsnį

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra meilė ir davimas?

Pirmasis dvasinis noras jau yra!

Padėkite duoti prieš savo norą

Komentarų nėra

Viską nulemia dvasinio pasaulio dėsniai

Pasaulio struktūra, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokius pagrindinius kasdienybės dėsnius lemia dvasinio pasaulio įvykiai ir dėsniai?
Atsakymas. Visas mūsų pasaulis nulemtas dvasinio pasaulio dėsnių, nes jis vystosi egoistiškai, ir iš viršaus yra nuolatos pakraunamas Šviesa. Mūsų pasaulyje nėra jokių pašalinių, atsitiktinių judesių. Viskas vyksta tik veikiant aukštesniajam pasauliui.
Klausimas. Ar galima sakyti, kad visi mūsų pasaulio dėsniai paklūsta vienam vieninteliam dvasiniam dėsniui?
Atsakymas. Taip, yra tik vienas dėsnis – atvesti visą materiją į tokią būseną, kai ji visiškai atitinka Kūrėją.
Klausimas. Kodėl tuomet jaučiame daugybė dėsnių: traukos, susiliečiančių indų ir t.t.?
Atsakymas. Mes visi esame sudužęs Adam (iš hebrajų k. žodžio „domė“ – panašus) indas, kitaip tariant, indas, kuris buvo panašus į Kūrėją.
Adam – tai vienas bendras noras, sudužęs į 613 egoistinių dalių – norų, kurie visiškai priešingi tarpusavyje. Todėl mūsų pasaulis atrodo mums toks daugiasluoksnis, daugialypis, sudužęs it stikliukai kaleidoskope su besikeičiančiais ornamentais ir spalvomis.

Iš 2018 m. vasario 25 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Trys kabalos postulatai

Mūsų pasaulis – dvasinio pasaulio šešėlis

Dvasinius dėsnius suvoks visi!

Komentarų nėra

Trys kabalos postulai

Kabala, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kokie trys pagrindiniai kabalos metodikos postulatai?
Atsakymas. Pirmasis postulatas: egzistuoja viena aukštesnioji gamtos jėga, kuri vadinasi „Kūrėju/Gamta“. Jam nepriskiriame jokių ypatingų savybių, tik tai – kad ji viena bendra jėga, apimanti absoliučiai viską, kas egzistuoja kūrinijoje.
Antrasis postulatas – aukštesnioji jėga sukūrė gamtos lygmenis: negyvąjį, augalinį, gyvūninį ir žmogaus; jie automatiškai jos kontroliuojami, neturi jokios valios laisvės galimybės.
Žmogumi vadinama ta gamtos dalis, kuri gali sąmoningai, savarankiškai reaguoti į jos signalus. Žmogus ivrito kalba – „adam“ (iš žodžio „panašus“) – panašus į Kūrėją.
Kaip Kūrėjas/aukštesnioji jėga turi veiksmų laisvę, taip ir žmogus, pakilęs virš savo prigimties, turi galimybę veikti savarankiškai, aukščiau savo prigimties.
Trečiasis postulatas – atlikdamas ypatingus veiksmus ir pratimus kiekvienas galia prilygti Kūrėjui tuo, kad turi laisvę veikti, kaip Jis.

Iš 2018 m. vasario 4 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Keturi lygmenys

Kas yra žmogus?

Bendroji gamtos evoliucijos jėga, II dalis

Komentarų nėra

Mūsų pasaulio koordinatės – subjektyvios

Pasaulio struktūra, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kabalistas negalvoja apie ateitį, tik apie dabartį?
Atsakymas. Viskas priklauso nuo to, kiek jis atitinka Kūrėją. Jei aš visiškai susilieju su Kūrėju, man dingsta laiko kaip kažkokio faktoriaus samprata, ir apskritai viskas, kas egzistuoja. Aš nesikeičiu, tiesiog visą laiką esu susiliejęs su Kūrėju.
Klausimas. Paprastas žmogus vis galvoja, kas bus po minutės, dienos, metų ir t. t., kuria kažkokius planus. Kabalistas visai apie tai negalvoja?
Atsakymas. Normaliam žmogui reikia „gydytis“, ir tada jis supras, kad laiko, erdvės ir judėjimo koordinatės grynai subjektyvios, ir reikia suvokti jų subjektyvumą, o vėliau – ištaisyti.
Klausimas. Kai kurie mūsų gyvenimo procesai vis tik susiję su laiku: pavyzdžiui, vaikui vieneri metai, ir kol nepraeis keturi metai, jam nesukaks penkeri.
Atsakymas. Žinoma, laikas egzistuoja mūsų koordinatėse, nepriklausomai nuo mūsų. Ir tai tik todėl, kad tu egzistuoji savo gyvūniniame kūne ir tose koordinatėse, kuriose pokyčiai vyksta tam tikra tvarka: vakar, šiandien, rytoj ir t. t.
Todėl neįmanoma grįžti į praeitį, ateitį galima priartinti ir t. t., ir tai todėl, kad mes egzistuojame šio pasaulio rėmuose. Kai tik pakylame virš jo, pradedame visiškai kitaip suvokti laiką, judėjimą, erdvę.

Iš 2017 m. kovo 19 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Kas yra amžinybė?

Nuo ko priklauso greita laiko tėkmė?

Komentarų nėra

Pamatyti pasaulį pro dešimt sfirų

Dvasinis darbas, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Ar turėčiau išnagrinėti pasaulėdaros schemą, dešimt sielos sfirų, kaip daugybos lentelę, ar priimti tai, kaip kol kas neegzistuojantį ir nesuprantamą dalyką?
Atsakymas. Jūs turite tai studijuoti, o vėliau bandyti rasti, tada jums pradės formuotis sistema. Jūs žvelgsite į pasaulį ir stebėsite, kaip jis keičiasi tarsi per trafaretą, ir matysite jame dešimt sfirų.
Žiūrėdami per šį trafaretą į pasaulį, žmogų, jo elgseną, tarpusavio santykius, vėjo, oro judėjimą, augalų ir gyvūnų sąveiką ar sąveiką dvasiniame pasaulyje, jūs visur matysite vieną ir tą patį ryšių tinklą tarp dviejų jėgų: teigiamos ir neigiamos.
Klausimas. Kiek laiko reikia, kad suvoktume dešimt sfirų? Ar tai priklauso nuo konkretaus žmogaus?
Atsakymas. Mes turime labai išsamų vadovėlį, kurį sudaro šeši tomai, tai „Mokymas apie dešimt sfirų“, kuris paaiškina, kaip dešimt sfirų kuria visus pasaulius, tarp jų ir mūsų pasaulį, kaip paskutinį, patį žemiausią, ir kokiu būdu Aukštesnioji šviesa per dešimt sfirų valdo visą kūriniją.

Iš 2017 m. kovo 5 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Visas pasaulis – tai dešimt sfirų

Gamtos fraktališkumas

Komentarų nėra

Pasaulinė istorija pagal kabalą II d.

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Jei iš istorijos pašalintume visą melą, tai visai nereiškia, kad liks viena tiesa, galiausiai gali visai nieko nelikti. Sakoma, kad istoriją rašo nugalėtojai. Ar tai tiesa? Jei tyrinėtume pralaimėjusiųjų istoriją, ji atrodytų visiškai kitaip?
Atsakymas. Esmė ta, kad istorijos nėra. Yra pradinė būsena kūrimo pradžioje – vadinamoji Begalybės pasaulio Malchut, kurioje yra viso kūrinio pradinė substancija. Visi pasauliai ir gyvenantys juose egzistuoja Begalybės pasaulio Malchut.
Kabaloje tiriamos keturios tiesioginės Šviesos sklidimo stadijos. Viskas prasideda nuo Šviesos arba Kūrėjo. Šviesa vadinama „Kūrėju“, nes kuria, apgyvendina. Tai fizinė substancija – davimo savybė.
Šviesa, leisdamasi iš viršaus į žemyn, sukuria norą, – tai pirmoji stadija. Ji pereina į antrąją, paskui trečiąją ir galiausiai į ketvirtąją stadiją, kuri vadinama Malchut. Čia baigiasi tiesioginės Šviesos sklidimas keturiomis stadijomis.


Visa kita vyksta pačioje Malchut, kuri – didžiulis noras gauti.
Malchut, jausdamasi atskirta nuo Šviesos, priešinga jai, nenori sutikti su šia būsena ir atlieka susitraukimą. Po to ji nusprendžia, kad būtinai turi tapti panaši į Šviesą, kitaip tariant, atlikti su ja tam tikras operacijas. Taip ji pamažu suartėja su Šviesa.
Svarbiausia Malchut vystantis – sukurti iš savęs būseną, kuri vadinama „pasauliu“ (nekalbama apie mūsų pasaulį), kuriame ji formuoja kūrinį, sakykime, žmogų. Pavadinkime jį „Adomu“.
Problema, kurią nori išspręsti Malchut: kaip sugretinti Adomą su pasauliu taip, kad visa jo apimtis (geltona spalva piešinyje) užsipildytų aukštesniąją Šviesa.


Tai atlieka žmonės, kurie mūsų pasaulyje bando prilygti Šviesai. Jie kuria bendrą norą panašų į Kūrėją ir pasiekia visiško išsitaisymo būseną – Gmar Tikun.
Čia slypi visa žmonijos istorija.
Bus tęsinys…

Iš 2017 m. liepos 16 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Pasaulinė istorija pagal kabalą I dalis

Rešimot istorija ir vystymasis

Pasaulio studijavimas – tai žmogaus studijavimas

Komentarų nėra

Aukštesniojo pasaulio sistemos nekintamumas

Kabala, Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Kas yra ypatingo Ari metodikoje, lyginant su ankstesniais kabalistais?
Atsakymas. Sistemiškumas. Nieko naujo. Joks kabalistas nebegali nieko pridėti, išskyrus tai, kad pasako daugiau apie tai, ką jie atskleidė, ir susistemina tai, kas anksčiau buvo perduota keliomis frazėmis. Ir tik tai.
Klausimas. Ar galima pasakyti, kad kalba irgi skiriasi?
Atsakymas. Tikrai taip. Jeigu paimsime fizikos aprašymą prieš 200 metų ir šiuolaikinį vadovėlį, tai tarp jų, žinoma, yra skirtumas. Tačiau esmė išlieka ta pati.
Todėl visi didieji kabalistai – stulpai, atsirasdavę kartą per kelias kartas – labai daug pridėjo prie ankstesnių atskleidimų.
Klausimas. O atskleidimo priemonės liko tos pačios?
Atsakymas. Taip, nes Aukštesniojo pasaulio struktūra nesikeičia.
Egzistuoja dvi jėgos: davimo ir gavimo. Santykis tarp jų sudaro aukštesniąją sistemą ir per ją valdo mūsų pasaulį.
Todėl kabalistai negali atskleisti nieko naujo, tik paaiškinti daugiau apie tai, kas buvo atskleista anksčiau. Juk tai, ką atskleidė Abraomas, Mozė ar Pirmosios ir Antrosios Šventyklos kabalistai, ir šiandien veikia bei atsiskleidžia.
Nieko naujo Aukštesniajame pasaulyje nėra. Tai stabili, nekintama sistema. Tiesiog kabalistai savo atskleidimuose prideda paaiškinimų būsimoms kartoms, kad jos galėtų lengviau suprasti. Taigi, su kiekviena karta kalba tampa labiau suprantama. Todėl Baal Sulamas (XX a. pradžia) ir Rabašas (XX a. pabaiga) yra mums artimiausi kabalistai.

Iš 2017 m. liepos 23 d. pamokos rusų kalba

Daugiau šia tema skaitykite:

Didieji kabalistai – ypatingos sielos

Tiesa ims staiga pati skleistis

Metodikos vystymasis nuo Adomo iki mūsų laikų

Komentarų nėra

Du + nauja gyvybė I d.

Pasaulio struktūra, Vyras ir moteris

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Naujos gyvybės užuomazga yra paslaptis, dėl kurios kyla daug klausimų. Kodėl naujos gyvybės sukūrimui reikia būtent dviejų, o ne vieno ar trijų tėvų?
Atsakymas. Gyvybė gyvūniniame lygmenyje susiformavo dėl dvasinės ir materialios evoliucijos. Kuriant naują gyvybę privalo dalyvauti du: šviesa ir indas arba noras duoti ir noras mėgautis. Noras duoti sukūrė norą mėgautis ir veikia jį, kurdamas jame skirtingas formas, kurios lemia naujos gyvybės atsiradimą.
Iš pat pradžių kalbame tik apie vieną jėgą: davimo ir meilės jėgą, t. y. Kūrėją. Parodydama savo meilę, ši jėga sukūrė dar vieną jėgą – norą mėgautis, kad galėtų jai duoti, teikti malonumą. Dėl to visa kūrinija susideda iš dviejų jėgų.
Klausimas. Kai susijungia dvi jėgos, kas kyla iš jų sąveikos?
Atsakymas. Dėl šios sąveikos keičiasi noras mėgautis, kūrinys. Kūrinį veikia Kūrėjas, davimo ir meilės jėga, formuojanti jame naujas formas, skatinančias sukurti naują gyvybę.
Klausimas. Kodėl naujai gyvybei sukurti būtinas moteriškos ir vyriškos jėgos susijungimas?
Atsakymas. Vyriškos bei moteriškos jėgos šaknis kaip tik ir yra noras duoti ir noras mėgautis. Kūrėjas, noras duoti, sukūrė kūrinį, norą mėgautis, ir veikia jį taip, kad jų abiejų sąjunga gimdo naują gyvybę. Noras mėgautis keičiasi veikiamas noro duoti, o šie pokyčiai lemia naujos gyvybės, naujų savybių gimimą.
Sklisdamos ir tapusios grubesnėmis šios jėgos pasiekia mūsų pasaulio materiją. Šis pasaulis gimsta dėl Didžiojo sprogimo ir pradeda plisti ir vystytis pagal tuos pačius dėsnius, kurie veikė prieš jam atsirandant, visose dvasinių pasaulių pakopose, kai dvi priešingos jėgos sklinda iš viršaus į apačią.
Noras duoti visada siekia suteikti malonumą norui mėgautis, ir tai lemia negyvosios, augalinės, gyvūninės gamtos ir žmonių raidą. Kai raida ant „kalbančiojo“ pakopos baigiasi, žmogus supranta, kad noras mėgautis atvedė jį į akligatvį ir ima dvasiškai vystytis, grįždamas į vieną jėgą, kuri buvo pačioje pradžioje.
Bus tęsinys…

Iš 2018 m. sausio 23 d. pokalbio „Naujasis gyvenimas“ Nr. 952

Daugiau šia tema skaitykite:

Gyventi ir mėgautis, I dalis

Vyras ir moteris – magnetas tarp jų, I dalis

Begalinio pripildymo metodika

Komentarų nėra

Gyva sistema

Pasaulio struktūra

каббалист Михаэль ЛайтманDvasinė sistema veikia ypatingu būdu. Pripratome materialiame pasaulyje, kad netgi pačios didžiausios sistemos sukurtos pagal primityvesnį principą, kur kiekvienas elementas atlieka savo autonomišką funkciją.
Kaip automobilyje: yra radiatorius, karbiuratorius, stūmokliai, cilindrai – ir kiekviena detalė veikia taip, kaip iš anksto sukurta, nekeičia savo funkcijos priklausomai nuo naujų sąlygų.
Dvasines sistemas sudaro gerokai mažiau elementų: 5х5х5, tačiau esmė ta, kad keisdami savo pakopą Begalybės Šviesos atžvilgiu, jie keičia savo savybes, kaip pasakyta: „Keisdamas vietą, keiti likimą.“ Čia visas sunkumas.
Antraip visą „Mokymą apie dešimt sfirų“ būtų galima paaiškinti dvidešimtyje puslapių. Problema ta, kad egzistuoja dvasiniai pakilimai ir nuopuoliai, nuo kurių keičiasi savybės, ir tai mus painioja.
Jeigu dvasiniai parcufai kyla ar leidžiasi, jie gali keisti savo ankstesnįjį elgesį. Neįmanoma apie kokias nors penkias sfiras sakyti: tai Chochma ar Chasadim (Bina), mat tai priklauso nuo to, kas yra virš jų ir po jais, į ką jie apsivelka ir kam turi duoti.
Nė vienas neegzistuoja pats sau, ir todėl išeina, kad kiekvienas gali atlikti visų funkciją. Mūsų pasaulyje to nėra! Tačiau visa dvasinė sistema sukurta iš vieno noro mėgautis, visa kita šioje sistemoje priklauso nuo to, kaip ją išjudinsime.
Šviesos įeina į sistemą ir ima ją organizuoti pagal savo savybes. Viskas priklauso nuo parcufo padėties ar net nuo jo dalies kitų parcufų atžvilgiu.

Iš 2018 m. sausio 25 d. pamokos „Mokymas apie dešimt sfirų“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasingumas – integrali sistema

Bendra dvasinės energijos talpykla

Kopimo dvasiniais laiptais technika

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai