Pateikti įrašai priklausantys Realybės suvokimas kategorijai.


Materialus ir dvasinis sapnas

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманSapnas mūsų gyvenime – tai labai rimtas smegenų darbas, kai jos apdoroja ir sudėlioja informaciją, sukauptą per dieną, o gal ir kelias. Smegenys ją rūšiuoja ir padeda į savo archyvą. Kartu atsiranda chaotiškų ryšių, todėl sapnai kartais atrodo nerealūs.
Iš tikrųjų sapne vyksta labai galingi veiksmai ir sprendimai. Smegenys dirba itin intensyviai, tik tokiais giliais, vidiniais lygiais, kurių dar negalime tirti. Kai ši informacija sudėliota ir pasąmonės lygmeniu suvokta viduje, žmogus būna pasirengęs pabusti.
Visada sapnuojame. Sapnai nuolat pereina per mus, nes tai klajojantys procesai mūsų smegenyse.
Ir žmogus jau pasirengęs kitai dienai, pasirengęs tinkamai suvokti informaciją remdamasis praėjusia diena ir patirtais sapnais, kitaip tariant, iš naujo įvertino informaciją miegodamas. Taip sapnas, atjungdamas tave nuo tikrovės, padeda tinkamai persikrauti ir ateiti į naują būseną, naujai vertinant realybę.
Dvasiniame pasaulyje viskas yra taip pat, nes mūsų pasaulis yra dvasinio pasaulio atspindys.
Dvasiniame pasaulyje (kitaip nei mūsų pasaulyje) neužmigdami ir neatsijungdami nuo realybės, sąmoningai keliame save į kitą pakopą, tarsi į kitą dieną. Atsiskyrę nuo ankstesnės pakopos ir dar nepakilę į kitą pakopą, esame tarp jų ir norime sąmoningai pervesti vieną į kitą. Tai ir yra naktis tarp dviejų dienų.
Bet būdami tarp dviejų realybių galime pajausti tokias būsenas, kurioms viduje dar nesame pasirengę. Galime pajausti tai, ko dar nesuprantame, pamatyti tai, kas mums dar neva nepriklauso; kam dar nesame pasiruošę.
Todėl sapnai yra labai ypatinga, graži būsena, iš kurios vėliau galima padaryti toli siekiančias išvadas, ateiti į naujus siekius.

#278131

Iš 2010 m. kovo 12 d. TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 5

Daugiau šia tema skaitykite:

Sapnas – kitos pakopos nuojauta

Sapnai naktį – dienos tęsinys

Realybė sapne

Komentarų nėra

Kodėl mus painioja?

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Ar aukštesnysis egzistavimas apribotas? Ar begalybė turi ribas?
Atsakymas: Ar aukštesnysis egzistavimas beribis – visa tai atsiskleidžia tik mūsų pojūčiuose. Tad apie tai negalime kalbėti objektyviai.
Klausimas: Įdomu, kodėl žmogų taip painioja? Iš esmės, jame iš pradžių turi būti supratimas, kad jis viską suvokia subjektyviai. Bet dėl tam tikrų priežasčių jam duodama objektyvumo sąvoka, jį painioja, kad galima į viską žiūrėti objektyviai. Kokia to prasmė? Apskritai, iš kur žmogus žino, kad egzistuoja „objektyvumo“ sąvoka?
Atsakymas: Tai duota iš aukščiau. Galima sakyti, kad tai daugiau ar mažiau duodama kiekvienam žmogui priklausomai nuo jo sielos rūšies, ir jis turi pamėginti tą galimybę realizuoti.
Klausimas: Iš esmės, tai tiesos jautimas?
Atsakymas: Taip.

#281395

Iš 2021 m. balandžio 12 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

 

Komentarų nėra

Ar siela turi vietą?

Kūnas ir siela, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Šiame pasaulyje gyvenantis žmogus turi savo vietą. Tai jo namai, planeta Žemė, vieta erdvėje, vieta laike. Ar siela turi vietą, kurioje egzistuoja?
Atsakymas: Siela ne tik turi vietą, ji pati yra vieta. Nėra kitos vietos, tik siela.
Egzistuoja viena išgalvota vieta, kuri vadinasi mūsų visata. Ji išgalvota, nes yra nore gauti, egoistiniame nore. Ir yra vieta, kuri vadinasi siela – tai noras duoti. Ji išties amžina ir tobula.
Klausimas: Ta vieta skirta žmogui?
Atsakymas: Ta vieta, kad ją atskleistume ir joje egzistuotume.
Klausimas: Koks ryšys tarp sielos ir žmogaus „aš“?
Atsakymas: Siela ir yra mano „aš“.
Mes dar nejaučiame, kas yra siela, nes neturime davimo ir meilės savybės, ir todėl mums tenka taip klajoti – be sielos.

#281426

Iš 2021 m. balandžio 12 d. TV laidos „Kabalos ekspresas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Atskleisti savo sielą dabar, šiame gyvenime

Brangus sielos daigelis

Investuoti į savo sielą

Komentarų nėra

Išeiti į naują egzistavimo lygmenį

Krizė, globalizacija, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманVystydamasi žmonija pamažu pasiekė tokią būseną, kai mėgina prasiveržti iš intro egzistavimo į ekstra, išeiti į išorę, sugriauti mūsų ankstesnius rėmus, atsiplėšti nuo gyvūninės dalies mumyse, nuo visų sąlygiškumų, kurie buvo tarp mūsų.
Norime iš naujo pervertinti visas vertybes ir pasiekti absoliučiai naują egzistavimo lygmenį, kai atplėšiame save nuo savo kūno.
Visi bandymai rasti kitokios formos gyvenimą rodo, kad žmogui reikia pakilti virš savęs. Šis siekis turi sulaukti sėkmės. Bet dabar kol kas esame tarpinės būsenos.
Žinoma, pasaulis labai supainiotas, nesupranta pats savęs. Tačiau kabalistai, matantys visą raidos perspektyvą ir žinantys, kas turi vykti, džiaugiasi tokia greita pasaulio kaita, žmonių sąmonės pokyčiais. Kabalistai stengiasi paaiškinti visiems, kas vyksta, kad patiriantis tas būsenas žmogus neitų patamsiais.

#279926

Iš 2009 m. rugpjūčio 11 d. TV laidos „Stambiu planu“

 

Komentarų nėra

Protas – ryšys tarp jausmų dalelių

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sąmonė – tai mūsų mintys ir jausmai. Mintis – proto produktas. Pagal kabalą, egzistuoja tik viena kūrimo mintis, t.y. informacinis laukas. Ta prasme mintys ir širdys papildo vienos kitas. Judinantis mechanizmas – širdies norai, o šių pojūčių apdorojimo rezultatas – mintis. Vadinasi mintis – irgi pojūtis?
Atsakymas: Jei kalbame apie visos mūsų prigimties pagrindą – tai šitai pojūtis. Tik pojūtis. Kitaip tariant, noras ir tai, kas jame suvokiama. O protas – ryšys tarp tų pojūčio dalelyčių.
Klausimas: Sakydamas „palikite savo protą“, turite omenyje išorinį protą, kuris atplėštas nuo jausmų? Jeigu jis grindžiamas jausmais, tai jau kas nors kito?
Atsakymas: Norint tinkamai jausti, reikia atitrūkti nuo proto, o paskui vėl prie jo grįžti. Tarp jausmų turi būti protas: jausmai – protas, jausmai – protas. Bet kai jie drauge, tai praktiškai trukdo vienas kitam, neleidžia vystytis.
Tarkime, ką nors pajaučiau, dabar galiu apdoroti tai protu, o paskui tarsi atsitraukti ir vėl pamėginti išplėsti savo juslių diapazoną.

#279952

Iš 2019 m. sausio 3 d. TV laidos „Susitikimai su kabala“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kabala – sąmonės išplėtimo priemonė

Kaip atsiranda sąmonė?

Protas ir jausmai dvasinio vystymosi kelyje

Komentarų nėra

Pasaulis – viskas, ką jaučiu

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas, Zohar

каббалист Михаэль ЛайтманKai nusidėjo Adam Rišon, jis nusidėjo paragavęs nuo Gėrio ir blogio pažinimo medžio. Ir pasakyta: „Nuo Pažinimo medžio jis paragavo, atnešdamas mirtį visam pasauliui“. (Knyga Zohar)
Pasaulis – viskas, ką jaučiu. Kai būdamas dvasiniame lygmenyje ėmiau naudoti savo egoizmą, tai mano pasaulis, visi mano pojūčiai iš karto susitraukė iš didžiulės, aukštos, neapčiuopiamos, amžinos, tobulos būsenos (kurioje buvau) į mažą, niekingą, egoistinį, blankų, laikiną pasaulį, kuris greitai baigiasi mano mirtimi.
Būtent tai įvyko žmonių pojūčiuose, kai jie iš dvasinio lygmens nukrito į žemišką.
Visą pasaulį jaučiu savyje. Visa, kas patenka į mano jusles, formuojasi, susideda, integruojasi mūsų viduje, ir sukuriama man kaip mano pasaulėdaros, mano pasaulio vaizdas – tai, ką įgeriu į save.
Jei manyje formuojasi dvasiniai jutimo organai, o jie praktiškai neaprėpiami, tai aš tarsi išeinu iš savęs, iš savo apribojimų ir imu suvokti gamtą jos amžinoje tobulybėje.

#279081

Iš 2010 m. balandžio  9 d.  TV laidos „Knygos Zohar jėga“ Nr. 7

Daugiau šia tema skaitykite:

Realybės suvokimas

Vidinis regėjimas ir jėgų pasaulis

Visa visata – mūsų viduje

Komentarų nėra

Meilė – tai vienybė

Dešimtukas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Kas gali įtikinti žmogų priimti visuotinės lygybės idėją? Nors esame skirtingi, lygybė reiškia, kad meilė uždengs visus prasižengimus. Kokią informaciją reikia suteikti žmogui, kad jis tai suprastų?
Atsakymas: ,,Visus nusižengimus uždengs meilė“ – tai gamtos dėsnis, prie kurio turime prieiti. Kuo anksčiau tai atliksime, tuo greičiau įvaldysime aukštesnįjį pasaulį, aukštesniąją būseną, pasieksime tobulybę, pilnatvę, iš tikro pajausime, kur esą.
Komentaras: Bet jeigu tai – gamtos dėsnis, dirbkime su mokslininkais.
Atsakymas: Ne, pasiekti aukštesniąją būseną – ne mokslininkų sritis, nes tai vyksta žmogaus viduje, keičiant prigimtį iš egoistinės į altruistinę. Žemiškieji mokslai tuo neužsiima. Jie neturi tokių instrumentų.
Komentaras: Kiekvienas gali suprasti, kad mūsų tarpusavio atstūmimas ir yra nusižengimas. Bet kaip virš to kurti meilę, visiškai nesuprantama.
Kai duodama tam tikra situacija, neįmanoma paaiškinti, kaip joje elgtis. Negali pasakyti, kaip užkloti ją meile, jei esate vienos nuomonės, o aš – kitos.
Atsakymas: Esmė ta, kad negali vienu veiksmu savęs pakeisti. Tam reikalingos nuolatinės treniruotės su draugais grupėje, mažoje visuomenėje, kurioje atkuri, modeliuoji dvasinį dėsnį ,,Pamilk artimą kaip save“.
Tai – ilgas švietimo, ugdymo procesas, po kurio keičiasi tavo pasaulio suvokimas. Ir tada pasieki būseną, kai gali susijungti virš visų skirtumų. Meilė – tai vienybė.

#275462

Iš 2020 m. spalio 16 d. TV laidos ,,Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Vienintelis judėjimas – į vienybę

Dvasinės vienybės požymis

Pakilti į absoliučią meilę

Komentarų nėra

Žodinės informacijos perdavimas

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Bet kokie santykiai reiškia kokios nors informacijos perdavimą. Ji gali būti žodinė. Negyvojoje gamtoje – tai svyravimo procesai, augalinėje – kvapai, gyvūninėje – garsai, tam tikra kalba.
O žmogus, be kalbos, turi galimybę abstrakčiai mąstyti. Mokslininkai sako, kad būtent tai daro jį žmogumi. Kodėl mums suteikta tokia galimybė?
Atsakymas: Tokia galimybė mums duota tam, kad perduotume ypatingo tipo informaciją, kuri mūsų pasaulyje įprastais metodais nėra perduodama.
Žmogus pakyla virš gyvūninio pasaulio ir laikomas žmogumi, nes turi kontaktuoti su kitais erdvėje, kur nėra žemiškos komunikacijos galimybių.
Klausimas: Tarkime, gyvūnai ir augalai gali skleisti tam tikrus kvapus, garsus, pranešti vienas kitam apie pavojų arba kitą informaciją. O žmogus gali atsisėdęs kelias valandas be paliovos pasakoti apie tai, ko niekada nematė arba pats sugalvojo. Pavyzdžiui, kai kurie mitai, abstraktūs dalykai. Kam jie? Ką duoda žmonėms?
Atsakymas: Žmogus skiriasi nuo gyvūninio pasaulio tuo, kad jam būtina gauti, sugerti į save, apdoroti ir perduoti didžiulį informacijos kiekį; šios informacijos neperduosi jokiais žemiškais nešikliais: nei kvapais, nei šviesos virpesiais, nei garsais.
Žmogus tai perduoda kalba, tam tikru garsų rinkiniu, o jų – ne taip jau mažai. Derinant šiuos garsus galima perduoti begalinį informacijos kiekį. Šie deriniai, kurie gali būti ne tik garsiniai, bet ir vaizdiniai – visokie, pagimdo kodus, žodžius, sakinius. Tai pakelia žmogų aukščiau ankstesnių žemiškų lygmenų: negyvojo, augalinio ir gyvūninio.
Klausimas: Vadinasi, pagal gamtos sumanymą žmogus turi vystytis iki tam tikros būsenos, kad galėtų ką nors perteikti kalba kitiems žmonėms, kurie dar nėra šios būsenos?
Atsakymas: Žinoma. Tai – svarbiausia.
Komentaras: Sakykime, galiu jums pasakoti apie kokius nors pasaulius, apie ateitį, kurios dar nėra. Bet jeigu to niekada nejautėte, ar galite tai patikrinti?
Atsakymas: Ne tik galiu patikrinti, bet galiu ir suvokti tavo pasakojimą ir taip judu toliau. Tokia galimybė leidžia žmonėms vystytis. Tuo skiriamės nuo gyvūnų.

#271633

Iš 2020 m. liepos 30 d. TV laidos „Bendravimo įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Dvasinės informacijos perdavimas

Suvokti informaciją

Informacijos perdavimas kabaloje

Komentarų nėra

Iliuzija ir tikrovė

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманŽmogus savo išorėje mato savo išgalvotą pasaulį ir gali jį keisti.
Pasaulis, kurį matome dabar, – tai mūsų vidinės neištaisytos savybės. Dar daugiau, galime sukurti naują, tikrą pasaulį, bet ne savo vidinėmis savybėmis, o tomis, kurias ne savyje sukursime aplinkinių atžvilgiu, o paskui Kūrėjo atžvilgiu. Tas pasaulis ir bus tikras – dvasinis pasaulis. Išeitų, kad mūsų pasaulis išties mistinis, o dvasinis – tikrasis.
Ir visa tai galime atlikti dabar, per šį gyvenimą, čia, šiame pasaulyje. Pereiti gyvenimo ir mirties būsenas ir tapti nemirtingiems. Juk aukštesnysis pasaulis nėra grįstas siurbimu, kaip kad mūsų pasaulis, kur liovęsis mėgautis pamažu miršti. Aukštesnysis pasaulis amžinas, nes jo meilė bei davimas begaliniai ir gali vien augti. Todėl egzistavimas jame nepaklūsta laiko suvaržymams.
Laiko nėra. Jis nurodo tik mūsų pasaulio niekingumą: buvo-praėjo, praėjo-buvo, bus ar ne ir t. t. O aukštesniajame pasaulyje kylame nuo tobulumo prie didesnio tobulumo, praeitis įsijungia į ateitį, ir todėl jaučiame tai kaip Begalybės pasaulį erdvėje, laike, judėjime – visur.
Išeiname už laiko rėmų, už visų apribojimų, kuriuos materialiame pasaulyje piešia egoizmas mūsų siaubingose savybėse.
Išėjimas į kitą pasaulį priklauso nuo to, kiek įgyjame davimo ir meilės savybės. Vos tik imsime ją įgyti, netgi minimaliai, iškart pasijausime esą kitoje apimtyje, kitoje erdvėje, judantys kitame lauke, turintys reikalų su kita jėga, kuri mus traukia į save, ir mes eisime paskui ją ir vis labiau prisitaikysime, įsisąmoninsime, susitapatinsime su ja.
Tai ir yra Kūrėjo atskleidimas žmogui šiame pasaulyje. O paskuis šis pasaulis pamažu išnyks, kaip dūmas, ir mes liksime tik dvasiniame pasaulyje, tapatinsime save su aukštesniąja gėrio ir davimo jėga – Kūrėju.

#276242

Iš 2018 m. kovo 1 d. TV laidos „Kabala – gyvenimo mokslas“

Daugiau šia tema skaitykite:

Išvysti tikrąją realybę

Realybės suvokimas: kūnas ir siela

Iliuzija ar tikrovė?

Komentarų nėra

Ar mums prireiks fizinio pasaulio?

Naujasis internetas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Per paskutiniuosius dešimtmečius matome, kad technologijos lenkia mūsų moralės normas. Kodėl gamta leidžia mums sparčiau plėtoti technologijas, o ne puoselėti moralines vertybes?
Atsakymas: Kas įsisąmonintume žmogiškąją prigimtį, kad imtume ją taisyti.
Klausimas: Vis daugiau jaunimo renkasi gyvenimą virtualioje erdvėje. Ar nemanote, kad greitai fizinis pasaulis visai nebebus reikalingas
Atsakymas: Ne, jo prireiks. Negalime paspausti mygtuko ir pasakyti, kad anuliuojame šį fizinį pasaulį. Net jeigu ir panorėtume, neįstengtume to atlikti. Mums vis tiek teks kažkaip palaikyti savo fizinį egzistavimą.
Bet iš principo visi mūsų sumanymai gali būti sukoncentruoti būtent virtualiame pasaulyje. Tačiau prireiks visai nedaug laiko, kad įsisąmonintume savo prigimtį kaip blogį ir kad suprastume, kur ji mus nuvedė. Išeisime iš tos būsenos ir įgysime tinkamą pavidalą.

#275009

Iš 2020 m. spalio 7 d. TV laidos „Komunikacijos įgūdžiai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas turi vadovauti virtualiai bendruomenei?

Iš virtualios realybės – į dvasinę

Virtualaus ryšio pranašumas

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai