Pateikti įrašai priklausantys Realybės suvokimas kategorijai.


Virusas plinta per mintis

Kabala, Koronavirusas, Mintis ir noras, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманJei leidžiu blogai minčiai apie kitus išsiveržti į išorę, būti išsakytai ir išgirstai, taip suteikiu jai galimybę pasireikšti. Kol ji mano viduje, dar galiu ją nuslopinti, uždrausti šioms mintims išeiti iš manęs, kitaip tariant, galiu apriboti savo nuolatinę egoistinę prigimtį.
Neigiama mintis apie artimą prilygsta veiksmui. Bet galiu pagauti ir sustabdyti mintį, neleisdamas jai pasireikšti ir pakenkti kitiems. Mintis inicijuoja veiksmus, nors ir ne materialius. Jeigu leidžiu blogai minčiai laisvai tekėti bei veikti, nemėgindamas jos kontroliuoti ir nuslopinti, tai šituo kenkiu savo artimui ir atlieku blogą veiksmą pasaulyje.
Gyvename minčių pasaulyje. Mintis ir yra veiksmas. Todėl leisdamas blogoms mintims pasklisti ir manydamas, kad tai nieko baisaus, darau žalą ir taip lemiu, kas vyksta tikrovėje. Visas mūsų pasaulis, kiekvienas žmogus turės patikrinti save ir išsiaiškinti, kokį poveikį jis daro kitiems. Prireiks gilaus vidinio darbo ir daug pastangų iš kiekvieno.
Žmogus turi savyje pakeisti minčių kryptį kitų atžvilgiu: iš negatyvių į pozityvias. Ir tuomet šiame pozityviame požiūryje į kitą, žmogus pajaus papildomą gamtos jėgą, kurios anksčiau nejautė.
Pakeitę savo mintis iš neigiamų į teigiamas, išsigelbėsime nuo koronaviruso ir išvaduosime visą pasaulį nuo epidemijos ir kitų problemų. Juk taip imame atitikti gamtą, kad visi jos lygmenys (negyvasis, augalinis, gyvūninis ir žmogiškasis) būtų harmonijoje, su geromis mintimis, vienas kitą papildytų.
O tam trukdo tiktai mūsų blogoji prigimtis, egoizmas. Todėl šį egoistinį požiūrį į kitus būtina paversti geru. Tam reikia dirbti grupėse, kad pritrauktumėte gamtoje slypinčią gerąją jėgą ir priverstumėte ją atsiskleisti. Reikalaujame, kad tarp mūsų grupėje atsiskleistų ši gera jėga, geri santykiai, vienybė.
Jei leisime egoistiškoms mintims valdyti mus ir nepasieksime vienybės, koronavirusas vis labiau plis. Nuo šios ligos nebus vaistų, mat koronavirusas demonstruoja mūsų blogus tarpusavio santykius. Mes tik įvardijame tai virusu.
Ateis dar daug tokių „virusų“, kurie kyla dėl mūsų piktų minčių, ir labai kentėsime. Prieš pusmetį dar vylėmės, kad epidemija palaipsniui atslūgs. Bet dabar matome, kad bus tik blogiau, kol nepasakysime: „Gana!“
Mūsų neišsitaisymas pasireiškia kaip virusas, nes visas žmogaus kūnas užpildytas virusais. Virusai – tai  informaciniai blokai, kurie nuolat bendrauja tarpusavyje visuose kūno lygmenyse. Mes juos vadiname virusais, bet iš tikrųjų negalime egzistuoti be jų. Kiekvienas virusas – itin sudėtingas darinys, ir nesuprantame net milijoninės jo veikimo principo dalies. Mums nėra žinoma, kaip veikia mūsų kūnas.
Kai atsiskleidžia tokie gedimai virusų pavidalu, juos ištaisyti galima tik didesne už juos jėga. O aukščiau už virusą yra mintis. Virusai – nešėjai, perduodantys mintis, duomenis, informaciją į įvairias kūno dalis ir smegenis. Kadangi mūsų mintys ir norai veikia labai aukštu egoistiniu lygiu, todėl jie pasireiškia tokiais pavojingais virusais.
Jei norime juos nuraminti ir subalansuoti, reika kabalos mokslo. Pusiausvyra atkuriama per apribojimą, ekraną ir atspindėtą Šviesą. Būtina subalansuoti visas jėgas, kurios aktyvuoja šiuos virusus, kad jie būtų apriboti ir atsidurtų po ekranu. Tuomet visi virusai, kurie šiandien sukelia ligas, virs naudingais.

#272576

Iš 2020 m. spalio 15 d. pokalbio su žurnalistais

Komentarų nėra

Energetiniai vampyrai

Auklėjimas, vaikai, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Energija yra kiekviename, ji mums kaip kuras. Kaip atskirti gyvūninę energiją nuo dvasinės?
Atsakymas: Nėra skirtumo, dvasinė ji ar gyvūninė. Žmogus savo požiūriu dalina šią energiją į dvasinę ir materialią.
Klausimas: Kaip naudoti energiją konstruktyviai?
Atsakymas: Tam kad praplėstume ryšius tarp visų visatos dalių.
Komentaras: Yra toks posakis – „tu švaistai save ne tam žmogui“, tai yra eikvoji energiją kažkam nereikalingam.
Atsakymas: Nežinau, kam apskritai eikvoti energiją žmogui – tinkamam ar netinkamam. Naudoju energiją sau, mylimam, kad pasiekčiau pačią tobuliausią būseną pasaulyje. Ir jeigu tobula būsena apima tai, kad skleidžiu energiją iš savęs, kad sujungčiau kitus, stengčiausi atvesti žmones į vienybę, lygybę, į tokį suartėjimą, kad jie atrastų tarpusavyje vieningą lauką, jėgą, kuri juos sujungia, tai aš tai darau.
Komentaras: Mus supa žmonės, kurie turi savybių, trukdančių šiam susijungimui. Tyrėjai pataria šalinti tokius žmones iš savo gyvenimo.
Atsakymas: Kokiu pagrindu juos rūšiuosiu, jeigu aš pats – egoistas?
Klausimas: Kaip žmogui suprasti, kad viskas, ką jis mato, iš tikrųjų yra jo viduje? Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie mėgsta skųstis. Juos vadina bėdavotojais. Jie ateina, kad pasakotų apie savo rūpesčius, sukeltų užuojautą. Ir kartu suėda mūsų energiją. Kaip dirbti su tokiais žmonėmis?
Atsakymas: Sakau jam: „O, tau blogai? Štai tau knygelė, tu ten rasi atsakymą.“ Ir aš jam įteikiu pirmą knygą apie kabalą. Jeigu žmogui blogai, – tai labai gerai! Vadinasi, jis gali pasiekti tiesą, atkapstyti teisybę ir ištaisyti savo gyvenimą taip, kad būtų gerai. Bet dėl to jis turi pats stengtis. Štai jam instrukcija, ir į priekį!
Komentaras: Kita žmonių kategorija – tai skolininkai. Mūsų laikais negalima pragyventi nesiskolinant – arba pinigų, arba daiktą. Bet reikia atsiminti, kad skolą būtina grąžinti. Yra žmonių, kurie pamiršta, negrąžina. Tai formuoja negatyvią būseną, negatyvią energiją.
Atsakymas: Žmogus apskritai mano, kad visi jam skolingi!
Klausimas: Kam galima būti skolingam? Ir apskritai, ar būti skolingam yra gerai?
Atsakymas: Manau, kad aš skolingas visam pasauliui. Tiesą pasakius, aš skolingas visam pasauliui visiškai teisingą dalyvavimą visame, visame pasaulyje!
Atsakymas: Jeigu pasaulis neištaisytas, tai aš dėl to esu kaltas! Ir aš turiu ieškoti, kuo pasaulyje galiu prisidėti, kad aš pamatyčiau jį ištaisytą. Kaip aš turiu save ištaisyti, kad matyčiau pasaulį tobulą?
Klausimas: Ir kaip jūs turite save ištaisyti?
Atsakymas: Davimui, meilei. Tada pamatysiu visus išsitaisiusius, kaip mato mama savo kūdikį – tobulą. Nieko nereikia pridurti. Jeigu aš išvystysiu meilę šiam pasauliui, tai pamatysiu jį tobulą.
Komentaras: Egzistuoja apgavikai. Sakoma, kad reikia laikytis pažadų, bet žmogus apgavo jus vieną kartą, paskui vėl, ir apipylė melais bei pažadais be jokio sąžinės graužimo.
Atsakymas: O jis, gali būti, ir nežino to: aš niekam nieko, o pas mane vis tiek kažkodėl ateina su priekaištais. Taigi, geriausia niekam pretenzijų neturėti. Nori kaltinti? Nesusipratimas? Nukreipk į save ir pradėk rimtai su tuo dirbti.
Klausimas: Ar melas yra gera savybė?
Atsakymas: Žiūrint kam ir ką. Sau pačiam yra gerai meluoti. Jeigu jau gamtoje egzistuoja kokia savybė, ji yra būtina. Tik reikia ja teisingai naudotis. Todėl ateikite pas mus, studijuokite, ir pamatysite, kad nėra blogų savybių gamtoje. Viskas gerai, jeigu teisingai tuo naudojamės.
#265856

Iš 2020 m. sausio 14 d. TV programos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pusiausvyra tarp gėrio ir blogio

Kodėl meluojame?

Iš chaoso į harmoniją, V dalis

Komentarų nėra

Jokių praradimų, tik įgijimas

Dvasinis darbas, Laidavimas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jei visuomenėje pasieksime tarpusavio laidavimą ir savybėmis prilygsime Kūrėjui, ar neprarasime kaip individai laisvės?
Atsakymas: Nieko neprarasime, nes pakeliui įsitikinsime, kad esame absoliučiai nelaisvi, mums komanduoja egoizmas, neklausdamas mūsų apie nieką ir versdamas veikti taip, kaip jis tuo metu panorės.
Bet jei pastebėsime, kad jis mus valdo, ir pakilsime virš jo, tai įstengsime valdyti jį ir taip valdysime save, savo likimą.
O svarbiausia, pasijausime gyveną ne egoistiniame gyvūniniame kūne, o virš jo, aukščiau jo ir taip jausimės egzistuoją amžinai tobuloje erdvėje. To turime pasiekti dar gyvendami šiame pasaulyje. Kaip pasakyta: „Savo pasaulį išvysk dar šiame gyvenime“.
Tokia yra kabalos užduotis – suteikti žmogui galimybę pakilti virš gyvūninės prigimties į žmogaus lygmenį. O žmogus tas, kuris gyvena amžinai, ne laiko rėmuose. Laikas egzistuoja tik negyvojo, augalinio ir gyvūninio organizmo atžvilgiu, o Adam lygmenyje laiko nėra. Ten, kaip pagal Einšteiną, viskas pereina į kitą matavimą.
#265777

Iš 2020 m. balandžio 19 d. pamokos rusų k.

Komentarų nėra

Noras, duotas iš aukščiau

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Jeigu kabalistui atsiskleidžia, kad mūsų pasaulis neegzistuoja, tai jis pamiršta tas kančias, kurios nutiko žmogui ir visai žmonijai?
Atsakymas: Ne tai, kad pamiršta, bet jaučia, kad viskas nutiko ne su juo.
Klausimas: Kitaip tariant, jis netapatina savęs su ta būtybe, kuri visa tai jautė? Tuomet kas tai jautė?
Atsakymas: Noras mėgautis. Tai ne jo noras, mat yra mums duotas iš aukščiau Kūrėjo.
Komentaras: Bet jame žmogus jautė tikrovę.
Atsakymas: Taip, nes jam tai buvo duota, jis tai patyrė savyje. Tačiau dabar, kai iš jo atėmė tą norą, jis jaučia, kad šis ne jo.
Komentaras: Kaip tas kirminas, kuris virsta drugeliu ir nepamena, kad buvo kirminas?
Atsakymas: Ne tai, kad nepamena. Juk be noro daugiau nieko nėra. Jei manyje yra koks nors noras – jame gyvenu. O jeigu jis iš manęs išnyksta, jis ne mano. Todėl kai sujungiame savo norus ir ketinimus, pradingsta praeitis ir mes tampame visiškai viena visuma.
#264751

Iš 2019 m. birželio 10 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Komentarų nėra

Mūsų pasaulis – juodas taškas

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas: Sakote, kad mūsų pasaulis neegzistuoja. Kam jis neegzistuoja ir kodėl? Ką reiškia „iliuzinis“ ir kieno tai iliuzija?
Atsakymas: Tai mūsų iliuzija. Iš tikrųjų mūsų pasaulis neegzistuoja.
Ką reiškia „iš tikrųjų“? Davimo savybėje, kuri tik ir egzistuoja tikrovėje, o mūsų pasaulio nėra.
Mūsų pasaulis – tai gavimo savybė, grynas egoizmas. O paties pasaulio nėra, jis tyčia sukurtas kaip menamas, iliuzinis, kad egzistuotume jame, kaip taške iš kurio pradedame tikrąją dvasinę raidą, būdami ne dvasiniuose pasauliuose, tikrosios būties išorėje.
Mūsų pasaulis – tiesiog juodas taškas.
#260118

Iš 2020 m. sausio 5 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Iliuzinis pasaulis

Kas mato teisingą tikrovę?

Fantazijos ir tikrovė

Komentarų nėra

Dvasinės raidos sekundė

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Dvasinės būsenos keičiasi labai dažnai. Ar tai reiškia, kad kabaloje laikas bėga greičiau materialaus?
Atsakymas. Žinoma. Jeigu žmogus vystytųsi dvasiškai tokiu pat tempu, kaip materialiame pasaulyje, turėtume evoliucionuoti dar milijonus metų. Ir tai nežinau, ar būtų įmanoma apskritai.
Esmė ta, kad dvasinis žingsnis net per milimetrą pirmyn pakeičia visą mūsų pasaulio vystymąsi. Jeigu pagal laiką žiūrėtume atstumą, tarkime, milijonus mūsų pasaulio evoliucijos metų ir vieną dvasinės raidos sekundę, tai šioji būtų vertingesnė už milijonus žemiškos raidos metų.
Kitaip tariant, žmonijos istorija su visais jos išgyvenimais neverta nė sekundės tos dvasinės raidos, nes tai kitas matavimas, kita jėga, kokybiškai kažkas visiškai kito, tarsi lygintume ropojančią kirmėlę ir šaunančią aukštyn raketą.
Klausimas. Kokia dvasinio vystymosi programa?
Atsakymas. Dvasinio vystymosi programa – atvesti žmogų į panašumą su Kūrėju, kitaip tariant, pakelti jį iš savybės, kai absoliučiai užpildo save, į savybę, kai visiškai užpildo visus, ne save.
Žmogus to nesupranta, kol neranda kabalos ir neima rimtai ja užsiimti. Iš pradžių laikas jam juda itin lėtai, bet kuo arčiau dvasinio pasaulio, tuo labiau laikas greitėja aukštyn pagal eksponentę. Žmogus vis labiau jaučia tą laiko greitėjimą, ir tuomet ima suprasti, kad iš tiesų tai ne laikas, o jame vykstantys kokybiniai pokyčiai.
#244313

Iš 2019 m. sausio 20 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Kas yra laikas?

Laikas dvasiniame ir materialiame pasaulyje

Dvasinio vystymosi programa

Komentarų nėra

Keisdamas save, keiti pasaulį

Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKomentaras. Yra teorija, kaip dirba žmogaus protas. Jis gauna informaciją bangų pavidalu, paskui perveda šias bangas į daleles ir tarsi matome aplink save materiją. O iš tiesų tai tiesiog bangos, energija.
Atsakymas. Tai netgi ne dalelės. O ir bangų, praktiškai nėra. Pagal kabalą, yra tik noras ir Šviesa, kuri užpildo tą norą. Visi mūsų pasaulio vaizdai bet kokiuose lygmenyse susideda iš šių dviejų komponentų: noro ir jo užpildymo. Taip ir gyvename.
Komentaras. Vadinasi galime padaryti išvadą, kad 1) ne žmoguje tikrovės nėra – taip sako kabala; 2) Tikrovė neturi savo formos; 3) žmogus pats kuria tikrovę.
Atsakymas. Visiškai teisingai.
Klausimas. Išeitų, kad kiekvienas iš mūsų kuria tikrovę?
Atsakymas. Nežinau, ar kiekvienas iš mūsų, nes be savęs nieko nematau. Net jeigu matau tave ir kitus žmones čia ir apskritai pasaulyje – visa tai atsiskleidžia manyje.
Klausimas. Tačiau kaip viskas susiję su manimi, su mano gyvenimu?
Atsakymas. Tai tikrovė. Jei išeisi iš egoistinio savęs, šiek tiek pakilsi virš savęs, tai imsi jausti, kad tavo pasaulio suvokimas būtent taip sutvarkytas. Todėl keisdamas save, keiti supantį pasaulį. Juk jis yra mūsų vidinių pokyčių, mūsų vidinių būsenų pasekmė, o pats sau jis nesikeičia.
Klausimas. Ką reiškia, kad „neegzistuojų jūsų atžvilgiu“? Juk sėdžiu čia. Jūs mane matote.
Atsakymas. Dabar jautiesi egzistuojąs tam tikrame materialiame pavidale. Taip tavo vidinių savybių rinkinys piešia tau tavo būseną.
#246873

Iš 2018 m. lapkričio 26 d. TV laidos „Kabalos pagrindai“

Daugiau šia tema skaitykite:

Fantazijos ir tikrovė

Kas mato teisingą tikrovę

Nori pakeisti pasaulį – pakeisk save

Komentarų nėra

Kas stipriau – laikas ar kantrybė?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Instagramoje parašėte: Pasikeisi tu – pasikeis pasaulis. Ir nereikalauk iš pasaulio, kad jis pasikeistų, jeigu nepasikeisi pats. Tobulink save ir viskas pasikeis. Tik nuo žmogaus, o ne nuo ko nors kito, pokyčių priklauso pasaulis. Pastebėsi, kad kiti neturi keistis. Visas pasaulis yra visiškai išsitaisęs“. Kol vyksta šie procesai, kas stipresnis – laikas ar kantrybė?
Atsakymas. Laikas – tarsi tai, kas nepriklauso nuo mūsų. Kantrybė – tai, kas priklauso nuo mūsų. Tačiau savo kantrybe galime keisti laiką – pagreitinti jį ar palėtinti. Tad manau, kad svarbiausia – mūsų santykis su pasauliu, kaip galima greičiau pasikeisti, ir tuomet pamatysime greitai į gerąją pusę besikeičiantį pasaulį.
Klausimas. Galiausiai išeitų, kad laikas mums pavaldus?
Atsakymas. Laikas mums bus pavaldus ir pasaulio pokyčiai mums bus pavaldūs – priklausomai nuo mūsų pačių pasikeitimų.
Klausimas. O kuo čia susijusi kantrybė?
Atsakymas. Kantrybė – kad mums nereikia nieko kęsti, nieko laukti, kai reikia ką nors patiems pakeisti. Patys turime keistis.
#246564

Iš 2019 m. vasario 3 d. TV laidos „Naujienos su Michaeliu Laitmanu“

Daugiau šia tema skaitykite:

Pakeisti požiūrį į pasaulį

Laikas priklauso nuo mūsų

Gamtos kantrybei yra ribos

Komentarų nėra

Minčių generatorius ar priėmėjas?

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas

каббалист Михаэль ЛайтманKlausimas. Aš minčių generatorius ar priėmėjas? Kokia mano laisvė minčių lygmenyje?
Atsakymas. Nė vienas žmogus nėra minčių generatorius. Ir blogos, ir geros mintys ateina tik iš aukščiau.
Mes esame tik maži, riboti vartotojai. Tačiau priklausomai nuo to, kaip reaguojame į juos priklauso, kaip atspindime ateinančius mums gerus ar blogus signalus. Tokia mūsų misija.
Klausimas. Mintys gali susikirsti, gali sustiprinti vienos kitas, gali trukdyti vienos kitoms?
Atsakymas. Taip, jei jos ne dėl vienybės. O jei jos dėl vienybės, tai praryjamos grupės centre ir grupė auga.
#246636

Iš 2019 m. vasario 3 d. pamokos rusų k.

Daugiau šia tema skaitykite:

Dešimtukas – dvasinė mintis

Kaip valdyti mintis?

Ar būna atsitiktinių minčių?

Komentarų nėra

„Už ką man ši bausmė?“

Dvasinis darbas, Realybės suvokimas, Viena siela

каббалист Михаэль ЛайтманŽmonės dažnai klausia: „Už ką man tokios nelaimės?“ Netikėtai atleistas iš darbo, užkluptas sunkios artimojo ligos ar mirties žmogus klausia: „Ką blogo padariau, kad mane taip baudžia?“ Šį klausimą girdėjau tūkstančius kartų iš žmonių, atėjusių pas mane patarimo.
Iš tiesų neįmanoma sužinoti, kodėl atsitiko nelaimė, ir nereikia kapstytis praeityje ieškant priežasties, tarsi būtų ryšys tarp mūsų veiksmų, atlyginimo ir bausmės.
Jei bandyčiau susieti praeitį su ateitimi pagal priežasčių ir pasekmių seką, tai būtų labai primityvus ir materialus požiūris. Taip kalbama su nesuprantančiu mažu vaiku. Vyresniam vaikui (12-13 metų) reikia formuoti kitokį mąstymo būdą.
Nežinau, kodėl man taip atsitinka – tai kyla iš mano sielos šaknies. Kiekviena būsena – kas akimirką kažkas visiškai naujo. Nėra jokio ryšio su tuo, kas buvo anksčiau, viskas priklauso nuo bendrosios visai žmonijai skirtos programos, nuo bendros sielos. Viskas man ateina iš ten, aš susietas su begale faktorių, lemiančių mano likimą.
Galbūt kurios nors sielos dalys, esančios labai toli nuo manęs, apsprendžia tai, kas dabar man atsitiks. Ir atvirkščiai, aš galiu būti priežastis to, kas vyksta su jomis. Juk mes visi sujungti į vieną bendrą sielą, Adomą.
Suprantama, kad paprastame materialiame lygyje galiu nuspėti savo fizinių veiksmų pasekmes. Bet staiga kažkas atsitinka ir aš prarandu tiesioginį ryšį. Tai įvyksta todėl, kad mes savo gyvenime negalime atsižvelgti į visus parametrus. Mums atrodo, kad visos priežastys turi būti matomos, bet taip nėra.
O ką gi daryti, jei kilo sunkumų? Nereikia žvalgytis į praeitį, o dirbti su dabartine būsena. Žmogus kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną naujas. Nėra panašių akimirkų. Tai dvasiniai dėsniai. Iš dvasinio pasaulio mums ateina nurodymai, neturintys jokio ryšio su tuo, ką veikiame šiame pasaulyje.
Tai griauna visą mūsų ankstesnę įsivaizdavimų apie atlygį ir bausmę sistemą, tačiau kuria naują mechanizmą, kuriame esame susieti su tikrosiomis priežastimis, su aukštesniuoju valdymu, reguliuojančiu visą mūsų gyvenimą.
Kam nors atsitikus neverta priežasties ieškoti praeityje. Net jei man atrodo, kad radau, argi tai padės? Tuo remdamasis ateityje pridarysiu dar daugiau klaidų.
Todėl teisingiau sakyti, kad kiekviena akimirka ateina iš aukščiau, iš sielos šaknies. Jei noriu sau užsitikrinti gerą, greitą vystymąsi, turiu paveikti savo sielos šaknį, kad iš ten ateitų tik geri nurodymai.
Praeitis buvo ir pražuvo, ja nebesirūpinkime. Dabartyje turiu siekti didesnio susivienijimo su visais. Ir jeigu nesu kabalistų grupėje, tarp žmonių, norinčių susivienyti į vieną bendrą sielą Adam Rišon, tai neturiu jokios galimybės paveikti savo gyvenimą. Aš tiesiog vykdysiu aukštesniosios programos įsakymus, nežinodamas, iš kur jie ateina.
Jeigu noriu susijungti su savo dvasine šaknimi, privalau būti tinkamoje aplinkoje, kad rūpinčiausi žmonija ir grupe, skatindamas visus vienytis. Tada man atsiskleis sistema, kurioje esu ir iš kur man ateina įsakymai.
Atsitikus nelaimei negalima savęs kaltinti ir krimstis – reikia tiesiog tai priimti ir dar labiau susivienyti su grupe. Dėl to turiu būti tarp tokių žmonių, kurie taip pat nori paveikti savo likimą, jį suprasti, pakilti virš jo. Tai įmanoma.
Matome, kad šiame pasaulyje nėra atlygio ir bausmės už praėjusius veiksmus. Nusikaltėliai gyvena puikiai, o paprastas juodadarbis, savo prakaitu uždirbantis duonos kąsnį, kenčia. Ieškoti čia teisybės – tai veltui švaistyti jėgas ne ta kryptimi. Mums nėra ko mokytis iš šio pasaulio, jis grįstas apgaule.
Kabalos mokslas moko vienintelio būdo, kaip paveikti pasaulį: rasti vienminčių grupę ir imti joje vienytis. Tik savo susivienijimo galia galime paveikti Aukštesniąją jėgą. Ir tada ji pakeis tikrovę mums visiems.
Tokią revoliuciją galime įvykdyti be kareivių ir šūvių, be jokios prievartos, tik vienos Aukštesniosios jėgos padedami. Jei susivienijame dešimtuke, sužadiname Aukštesniąją jėgą, kad ištaisytų mus ir visą žmoniją.
Atlyginimas – tai susivienijimas ir pojūtis, kad dešimt mūsų kaip vienas. O bausmė – negalėjimas to padaryti. Ir tada, kad ir kas man nutiktų, net ir blogiausia, sakysiu, kad ši būsena atėjo iš Aukščiau, ir ji yra pati geriausia, nes stumia mane meilės ir vienijimosi su dešimtuku link.
Kiekviena akimirka – naujas gyvenimas, nauja būsena, kurioje turiu dirbti su dešimtuku. Tuomet visus man siųstus įvykius suvoksiu kaip gerus.
Dešimtuke kuriu savo sielą. Dešimt draugų, siekiančių susivienyti (draugas/chaver iš žodžio vienijimas/chibur), tarpusavyje konstruoja mechanizmą, vadinamą siela. Jame atsiskleidžia davimo, meilės, vienijimosi jėga, valdanti visą pasaulį. Todėl ji ir vadinama Aukštesniąja jėga. Visas likimas, visi įvykiai veda mus tik į šio tikslo įgyvendinimą.
#250672

Iš 2019 m. rugpjūčio 5 d. naujienų programos

Daugiau šia tema skaitykite:

Iš kur mano sielos šaknis?

Atlygis – jaustis prasikaltėliu

Išprašyti Kūrėjo šviesti mums

Komentarų nėra
« Ankstesni įrašai